LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS

ĮSAKYMAS

DĖL GELŽIO EŽERO GAMTOTVARKOS PLANO PATVIRTINIMO

2017 m. liepos 25 d. Nr. D1-622

Vilnius

Vadovaudamasis Saugomų teritorijų strateginio planavimo dokumentų rengimo ir tvirtinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 9 d. nutarimu Nr. 709 „Dėl Saugomų teritorijų strateginio planavimo dokumentų rengimo ir tvirtinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, 27 punktu:

1. T v i r t i n u Gelžio ežero gamtotvarkos planą (toliau – Gamtotvarkos planas) (pridedama).

2. P a v e d u Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos:

2.1. užtikrinti tinkamą priemonių, numatytų šio įsakymo 1 punktu patvirtintame Gamtotvarkos plane, įgyvendinimą;

2.2. užtikrinti lėšų planavimą priemonėms, numatytoms šio įsakymo 1 punktu patvirtintame Gamtotvarkos plane, už kurių įgyvendinimą atsakinga Žemaitijos nacionalinio parko direkcija;

2.3 iki 2017 m. spalio 1 d. užtikrinti saugomų rūšių radaviečių, nurodytų šio įsakymo 1 punktu patvirtintame Gamtotvarkos plane, įregistravimą Saugomų rūšių informacinėje sistemoje.

Aplinkos ministras                                                                                                  Kęstutis Navickas

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro

2017 m. liepos 25 d. įsakymu Nr. D1-622

GELŽIO EŽERO GAMTOTVARKOS PLANAS

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Gelžio ežero gamtotvarkos planas (toliau – Gamtotvarkos planas) parengtas vietovei, atitinkančiai gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, vadovaujantis Reikalavimų gamtotvarkos plano turiniui aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. D1-645 „Dėl Reikalavimų gamtotvarkos plano turiniui aprašo patvirtinimo“. Gamtotvarkos planui parengta pagrindžiamoji informacija su joje esančiais brėžiniais ir priedais, išsamiai paaiškinanti ir pagrindžianti Gamtotvarkos plano sprendinius (toliau – pagrindžiamoji informacija). Pagrindžiamoji informacija skelbiama Aplinkos ministerijos interneto svetainėje http://gamtotvarka.am.lt.

II SKYRIUS

TERITORIJOS BŪKLĖS APRAŠYMAS IR ĮVERTINIMAS

2. Teritorija, kuriai parengtas Gamtotvarkos planas (toliau – teritorija), užima 24,18 ha plotą ir yra Lietuvos vakarinėje dalyje, Telšių apskrityje, Telšių rajono savivaldybėje, Gadūnavo seniūnijoje. Pagrindinę teritorijos dalį užima Gelžio ežeras (22,94 ha). Ežerą supa miškai, užpelkėjusios pakrantės. Arčiausiai esanti saugoma teritorija yra Germanto kraštovaizdžio draustinis.

Gelžio ežeras įrašytas į Vietovių, atitinkančių gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, sąrašą, skirtą pateikti Europos Komisijai, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. D1-210 „Dėl Vietovių, atitinkančių gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, sąrašo, skirto pateikti Europos Komisijai, patvirtinimo“. Teritorija yra skirta Europos Bendrijos svarbos buveinės – 3140 Ežerai su menturdumblių bendrijomis apsaugai.

Gamtotvarkos plano rengimo metu teritorijoje nustatyta Europinės Bendrijos svarbos gamtinės buveinės – 3140 Ežerai su menturdumblių bendrijomis būklė. Bendrijos su maurabraginiais dumbliais kiek vešliau auga rytinėje ežero pakrantėje. Dumblių sąžalynai formuoja juostą, nusitęsiančią iki 10–15 metrų atstumu nuo kranto. Dėl labai drumzlino vandens tikslaus povandeninės augalijos užimamo ploto nustatyti negalima. Preliminariai vertinant, bendrijos su maurabraginiais dumbliais šioje ežero vietoje užima tik apie 0,6 ha plotą. Kitose ežero pakrantės vietose aptikti yrantys maurabraginių dumblių gniužulai su pavieniais vegetuojančiais individais. Ežero vanduo yra rudos spalvos ir drumstas. Dugno nuosėdos – dumblas. Buveinės būklė – patenkinama. Šiuo metu nėra informacijos ir duomenų, kuriais remiantis būtų galima nurodyti akivaizdžias priežastis, veikiančias maurabraginių dumblių gyvybingumą ir ežero vandens kokybę. Gelžio ežeras yra atokiai nuo gyvenviečių, dirbamų laukų, nuotekos į ežerą nepatenka. Šios aplinkybės turėtų užtikrinti gerą buveinės būklę. Tačiau daroma prielaida, kad pokyčiai ežero ekosistemoje gali būti susiję su antropogenine veikla. Daug metų ežeras buvo nuomojamas, dabartiniu metu valdomas privačios nuosavybės teise fizinio asmens. Praeityje vykdyta ūkinė veikla susijusi su žuvininkyste: žvejyba, žuvivaisa. Šiuo metu vykdoma žvejyba gali turėti neigiamą poveikį buveinei tik dėl atsitiktinio mechaninio sužalojimo, kadangi tinklai statomi už maurabraginių dumblių sąžalyno. Tačiau, jei  vykdoma žuvivaisa ir ežere yra gausu bentofaginių ir fitofaginių žuvų, tai gali turėti reikšmingą neigiamą poveikį buveinei. Dėl antropogeninės veiklos galėjo susiformuoti žuvų bendrijos, dėl kurių gyvybinės veiklos didėja vandens telkinio eutrofikacija, drumstumas, o panirę makrofitai išrausiami ir suėdami. 

Teritorijoje auga šakotoji ratainytė (Cladium mariscus) – rūšis, įrašyta į Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. spalio 13 d. įsakymu Nr. 504 „Dėl Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašo patvirtinimo“ (toliau – Saugomų rūšių sąrašas) (2(V) apsaugos kategorija.). Bendrijos su šakotąja ratainyte – šakotasis ratainytynas (Cladietum marisci) auga šiaurės rytinėje, rytinėje, pietrytinėje ir pietinėje ežero pakrantėse. Augalai žydi, auga sudarydami nuo 4 iki 15 m² sąžalynus. Šakotojo ratainytyno buveinė tipiška, būklė pakankamai gera. Pagrindinė grėsmė yra augavietės užaugimas krūmais ir medžiais.

Teritorijoje stebėtos dvi rūšys, įrašytos į 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyvos 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 2 tomas, p. 102) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2013 m. gegužės 13 d. Tarybos direktyva 2013/17/ES (OL 2013 L 158, p. 193) (toliau – Buveinių direktyva), II ir (ar) IV priedus: bebras (Castor fiber), ūdra (Lutra lutra); viena rūšis įrašyta į Buveinių direktyvos IV priedą – mažoji kūdrinė varlė (Pelophylax lessonae); viena rūšis – erelis žuvininkas (Pandion haliaetus) įrašyta į 2009 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/147/EB dėl laukinių paukščių apsaugos (kodifikuota redakcija) (OL 2010 L 20, p. 7) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2013 m. gegužės 13 d. Tarybos direktyva 2013/17/ES (OL 2013 L 158, p. 193) priedus (toliau – Paukščių direktyva).

Šiaurinėje ir rytinėje ežero pakrantėse aptikti bebrų veiklos pėdsakai ir urvai, gyvena 1–2 šeimynos. Teritorija tinkama bebrams veistis ir maitintis. Vykdoma ūkinė veikla nekelia grėsmės rūšies išlikimui. Populiacijos būklė stabili. Šiaurinėje ežero pakrantėje 2011 metais stebėta ūdros šeima su jaunikliais. Ežero pakrantėse yra tinkamų vietų ūdrai veistis, mitybos sąlygos geros, vykdoma ūkinė veikla neturi neigiamo poveikio. Išgyvenimo sąlygas gali bloginti sezoniniai reiškiniai – storas ledo sluoksnis. Dabartiniu metu populiacijos būklė nežinoma. Ežero pakrantėse stebėta mažoji kūdrinė varlė, kuri yra įprasta rūšis ir aptinkama visoje teritorijoje. Populiacijos būklė stabili. Vykdoma ūkinė veikla nekelia grėsmės rūšies išlikimui. 2012 metų rudenį (migracijos metu) pietinėje ežero pakrantėje stebėtas erelis žuvininkas. Nėra informacijos, ar Gelžio ežero pakrantėse yra lizdavietė.

Gelžio ežeras yra išskirtas kaip teritorija, atitinkanti BAST kriterijus, tačiau minimos nuostatos teritorijai tiesiogiai netaikomos, nes teritorija nepatenka į Lietuvos Respublikos saugomą teritoriją, nesudaryta apsaugos sutartis su teritorijos savininku, todėl teritorijos teisinis apsaugos statusas yra nepakankamas. Reikiamos apsaugos suteikimas gali būti pasiektas sudarius apsaugos sutartis su Gelžio ežero savininku ir numatant veiklos apribojimus, taip pat kompensavimo priemones.

Didžiausias poreikis yra išsaugoti Europos Bendrijos svarbos buveinės 3140 Ežerai su menturdumblių bendrijomis palankią apsaugos būklę. Dėl vandens kokybės pokyčių (drumstumo, kt.) ši buveinė nyksta, jos užimamas plotas nebeatitinka BAST atrankos kriterijų. Būtina išsamiais tyrimais išsiaiškinti vandens kokybės pokyčių, ir buveinės nykimo priežastis, imtis atitinkamų jos atkūrimo ir išsaugojimo veiksmų. Saugomai augalų bendrijai, šakotasis ratainytynas, grėsmė kyla dėl augaviečių užaugimo sumedėjusia augmenija.

Teritorijoje esantis Gelžio ežeras, kuris užima 95 % teritorijos ploto, asmeninės nuosavybės teise priklauso fiziniam asmeniui. Dalis paežerėje augančių miškų yra valstybiniai (tvarko Telšių miškų urėdija). Valstybinė miško žemė užima 2 % Teritorijos ploto. Privačios nuosavybės teise valdoma miško žemė (5 savininkai) užima 3 % teritorijos ploto.

III SKYRIUS

GAMTOTVARKOS PLANO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

3. Gamtotvarkos plano tikslas – užtikrinti Europos Bendrijos svarbos gamtinės buveinės 3140 Ežerai su menturdumblių bendrijomis gerą apsaugos būklę.

4. Gamtotvarkos plano tikslui pasiekti numatomi šie uždaviniai:

4.1. atkurti palankią buveinės 3140 Ežerai su menturdumblių bendrijomis apsaugos būklę ne mažesniame kaip 5 ha plote;

4.2. informuoti visuomenę apie teritorijos gamtines vertybes, jų apsaugos poreikius ir apsaugos priemones.

5. Gamtotvarkos plano uždaviniams įgyvendinti numatytų priemonių įgyvendinimo planas pateiktas priede.

IV SKYRIUS

GAMTOTVARKOS PLANO PRIEMONES ĮGYVENDINANTYS ASMENYS IR JŲ

FUNKCIJOS

6. Gamtotvarkos plano priemonių įgyvendinimą teritorijoje organizuoja Žemaitijos nacionalinio parko direkcija (toliau – direkcija).

V SKYRIUS

IŠTEKLIŲ ANALIZĖ, LĖŠŲ POREIKIS GAMTOTVARKOS PLANO PRIEMONĖMS ĮGYVENDINTI IR FINANSAVIMO ŠALTINIAI

7. Išteklių analizė ir preliminarus lėšų poreikis Gamtotvarkos plane numatytų priemonių įgyvendinimui pateikiamas pagrindžiamojoje informacijoje. Pagrindiniai Gamtotvarkos plane numatytų priemonių finansavimo šaltiniai yra Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, Europos Sąjungos struktūrinių fondų, taip pat teisės aktų nustatyta tvarka gautos kitos lėšos.

VI SKYRIUS

GAMTOTVARKOS PLANO TIKSLINIMO IR STEBĖSENOS

TVARKA

8. Direkcija organizuoja Gamtotvarkos plano įgyvendinimo stebėseną ir jo įgyvendinimo poveikio tikslinėms gamtos vertybėms stebėseną, rengia apibendrintas išvadas, teikia pasiūlymus dėl aplinkosauginių priemonių taikymo BAST Gelžio ežeras Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos (toliau – Tarnyba).

9. Gamtotvarkos planas turi būti reguliariai peržiūrimas nustatant, ar vykdomos priemonės duoda laukiamų rezultatų. Būtina sisteminga natūralios gamtinės buveinės, saugomos augalų bendrijos kokybės ir dydžio stebėsena. Nustačius, kad gamtotvarkos plano uždaviniai neįgyvendinami, gamtotvarkos planas turi būti tikslinamas.

10. Už Gamtotvarkos plano įgyvendinimo stebėseną, peržiūrėjimą ir tikslinimą atsakinga direkcija.

11. Gamtotvarkos planas pirmą kartą turi būti peržiūrimas po dvejų metų patvirtinus Gamtotvarkos planą. Vėliau peržiūros turi būti atliekamos kas 3 metus. Siekiant apibendrinti Gamtotvarkos plano įgyvendinimo rezultatus, paskutinė Gamtotvarkos plano peržiūra atliekama kitais metais, pasibaigus jo galiojimui. Direkcija parengia peržiūros ataskaitą atsižvelgdama į Tvarkos aprašo 3 priede pateiktas rekomendacijas ir šiame skyriuje pateiktus nurodymus ir ją teikia Tarnybai.

12. Atliekant Gamtotvarkos plano peržiūrą, įvertinama:

12.1. Gamtotvarkos plano uždavinių įgyvendinimas. Jei uždaviniai neįgyvendinti, nurodomos pagrįstos priežastys;

12.2. iškeltų uždavinių atitiktis esamai situacijai;

12.3. Gamtotvarkos plano priemonių finansavimas ir lėšų panaudojimas;

12.4. suinteresuotų asmenų indėlis ir veiksmų derinimo rezultatai;

12.5. pasiekti tvarkymo rezultatai;

12.6. Gamtotvarkos plano įgyvendinimo poveikis saugomos buveinės būklei;

12.7. būtinybė pakeisti vykdomas Gamtotvarkos plano priemones ar numatyti naujas.

13. Gamtotvarkos plano peržiūros metu turi būti atliktas ne tik jo rezultatų įvertinimas, bet esant reikalui ir papildymas naujais duomenimis. Jei Gamtotvarkos planas pakeičiamas, jis turi būti apsvarstytas su suinteresuotais asmenimis ir įstaigomis, kurios susijusios su numatomais Gamtotvarkos plano pakeitimais

14. Gamtotvarkos planas gali būti peržiūrimas ar tikslinamas ir kitu laiku, nei nurodyta šio Gamtotvarkos plano 11 punkte, jei blogėja saugomos buveinės būklė arba surandama efektyvesnių būdų palankesnei jų apsaugos būklei užtikrinti.

______________________

Gelžio ežero gamtotvarkos plano

priedas

GAMTOTVARKOS PLANO PRIEMONIŲ ĮGYVENDINIMO PLANAS

Uždavinys	Priemonės pavadinimas	Atsakinga institucija	Priemonės įvykdymo terminas arba periodiškumas	Priemonių finansavimo ir įgyvendinimo prioritetai *
1. Atkurti palankią buveinės 3140 Ežerai su menturdumblių bendrijomis apsaugos būklę ne mažesniame kaip 5 ha plote	1.1. organizuoti kompleksinius Gelžio ežero tyrimus, siekiant nustatyti Europos Bendrijos svarbos buveinės blogos būklės priežastis	Žemaitijos nacionalinio parko direkcija	I–II	I
	1.2. sudaryti apsaugos sutartį su Gelžio ežero savininku	Žemaitijos nacionalinio parko direkcija	III	I
2. Informuoti visuomenę apie teritorijos gamtines vertybes, jų apsaugos poreikius ir apsaugos priemones	2.1. įrengti informacinį stendą (2 vnt.)	Žemaitijos nacionalinio parko direkcija	III	II
	2.2. parengti informacinių straipsnių (2 vnt.) apie Gelžio ežero gamtines vertybes ir jų apsaugos poreikius	Žemaitijos nacionalinio parko direkcija	I, IV	II

* Priemonių svarba: I – labai svarbios; II – mažiau svarbios