Administracinė byla Nr. eA-11-1188/2024
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03375-2021-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.1.2; 20.2.3.1; 20.5.2
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. kovo 27 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus, Beatos Martišienės, Ivetos Pelienės, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Egidijaus Šileikio (pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. balandžio 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų K. K. ir V. K. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei, atstovaujamai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – 816-oji daugiabučio namo savininkų bendrija „Visvalda“), dėl turtinės žalos atlyginimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjai K. K. ir V. K. (toliau – ir pareiškėjai) su skundu kreipėsi į teismą, prašydami priteisti iš Vilniaus miesto savivaldybės (toliau – ir Savivaldybė, atsakovas) 1 730 Eur žalą ir 200 Eur išlaidų už žalos įvertinimą, 5 procentų metines palūkanas už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
2. Pareiškėjai nurodė, kad 2021 m. liepos 21 d. apie 16 val., (duomenys neskelbtini) augęs medis nuvirto ir apgadino pareiškėjo vardu registruotą automobilį „Volvo V70“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir automobilis). Įvykis registruotas Vilniaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate (toliau – Vilniaus AVPK), jam suteiktas ROIK Nr. 0121000474607.
3. Pareiškėjas su uždarąja akcine bendrove (toliau – UAB) „Nepriklausomas vertinimas“ 2021 m. liepos 25 d. sudarė sutartį Nr. 2021NV198 dėl automobilio nuostolių nustatymo. UAB „Nepriklausomas vertinimas“ 2021 m. liepos 25 d. surašė transporto priemonės vertinimo ataskaitą Nr. 2021NV198 (toliau – Ataskaita). Dėl nuvirtusio medžio automobilio vertė sumažėjo nuo 2 390 Eur iki 660 Eur, todėl pareiškėjai teigė, kad patyrė 1 730 Eur žalą.
4. Pareiškėjas 2021 m. rugpjūčio 2 d. pateikė Savivaldybei prašymą atlyginti žalą, tačiau atsakovas 2021 m. rugsėjo 9 d. raštu atsisakė atlyginti žalą dėl automobilio apgadinimo. Nurodė, kad atsakovui nėra aišku, koks ir kokiomis aplinkybėmis nulūžo medis, be to, negalima nustatyti medžio buvimo vietos, o svarbu žinoti, kieno valdomoje žemėje augo medis – valstybės ar privačių asmenų. Nurodė, kad panašiais atvejais turėtų būti teikiama tiksli ir išsami informacija apie įvykį, pateikiant įrodančią medžiagą (įvykio registracijos dokumentus, nuotraukas, kur būtų užfiksuotas ant transporto priemonės užkritęs medis, ir nurodyti tikslią medžio buvimo vietą).
5. Pareiškėjas nurodė, kad, atsižvelgdamas į atsakovo nurodytas aplinkybes, pateikė papildomus rašytinius įrodymus apie padarytą žalą ir detalią informaciją apie įvykį. Tačiau atsakovas 2021 m. rugsėjo 14 d. pateikė atsakymą, kuriame nurodė, jog patirtos žalos kompensuoti nesutinka. Rašte nurodyta, kad atlikus patikrinimą nustatyta, jog dvikamienis gluosnis augo valstybinėje žemėje, suformuoto sklypo teritorijoje, ant sklypo ribos ((duomenys neskelbtini)). Kelmo apžiūros metu 2021 m. rugsėjo 14 d. nustatyta, kad medžio kamienas gana smarkiai pažeistas puvinio, tačiau tokio amžiaus ir rūšies medžiams tai yra būdinga. Remiantis 2017 m. birželio 10 d. medžių inventorizacijos duomenimis, medžio vieno kamieno būklė buvo bloga, o kito – patenkinama, abiem kamienams buvo rekomenduojamas genėjimas. Atsakovo duomenimis, iki 2021 m. liepos 21 d. niekas nesikreipė į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją dėl šio konkretaus galbūt avarinės būklės medžio, todėl leidimas tvarkyti medį išduotas nebuvo.
6. Pareiškėjai atsakovo civilinę atsakomybę kildino iš Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatų, kuriose yra įtvirtintos civilinės atsakomybės sąlygos, taip pat iš Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo bei Medžių ir krūmų priežiūros, vandens telkinių, esančių želdynuose, apsaugos, vejų ir gėlynų priežiūros taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. D1-45 (toliau – ir Taisyklės), kurie nustato Savivaldybės pareigas prižiūrint ir tvarkant želdynus ir želdinius, esančius jos teritorijoje.
7. Pareiškėjai pažymėjo, kad tarp neteisėtos Savivaldybės veikos ir automobilio apgadinimu padarytos žalos yra priežastinis ryšys, todėl prašė priteisti iš atsakovo 1 730 Eur žalą.
9. Atsakovas paaiškino, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2019 m. gruodžio 6 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutartimi Nr. 49SŽN-467-(14.49.57) ir žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2019 m. birželio 18 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutartimi Nr. 49SŽN-206-(14.49.57) yra išnuomoti 816-ajai daugiabučio namo savininkų bendrijai „Visvalda“ (toliau – ir Bendrija).
10. Atsakovas pažymėjo, kad želdynų ir želdinių valdytojas yra želdynų ir želdinių savininkas ar savivaldybė, valstybės įmonė ar organizacija, patikėjimo teise valdantys įstatymų nustatyta tvarka jiems Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais perduotą valstybinėms funkcijoms įgyvendinti valstybinę žemę, kurioje yra želdynų ir želdinių, ar kitas fizinis ar juridinis asmuo, teisėtai įgijęs privačios žemės valdymo teisę ar žemę naudojantis įstatymų, administracinių aktų, teismo sprendimo, sandorių ar kitu pagrindu, arba turintis tik želdynų ir želdinių valdymo teisę. Atsakovas akcentavo, kad be savivaldybės leidimo kirsti, persodinti ar kitaip pašalinti savivaldybės teritorijoje esančius želdynus draudžiama, todėl minėti žemės naudotojai savo pareigą saugoti ir prižiūrėti jų naudojamame žemės sklype augančius medžius privalėjo įvykdyti pranešdami Vilniaus miesto savivaldybės administracijai apie prastą jų naudojamame žemės sklype esančių želdynų būklę, jeigu tokią būtų pastebėję. Nurodė, kad dėl galbūt avarinės medžio būklės, galimo pavojaus, keliamų nepatogumų ar kitų aplinkybių niekas (nei sklypo savininkas, nei valdytojas) iki 2021 m. liepos 21 d. į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją nesikreipė.
11. Atsakovas paaiškino, kad teisės aktai nenustato Savivaldybei pareigos prižiūrėti ir tvarkyti visus želdynus ir želdinius, esančius jos teritorijoje, nepriklausomai nuo žemės, kurioje jie yra, nuosavybės formos ar valdymo. Atsakovo nuomone, šioje situacijoje už kilusią žalą yra atsakinga būtent šio sklypo valdytoja – Bendrija.
12. Atsakovas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju neegzistuoja civilinės atsakomybės sąlygų, kurios lemtų civilinės atsakomybės Savivaldybei atsiradimą, visuma.
13. Nurodė, kad šiuo konkrečiu atveju turėtų būti įvertinamas ir toks faktas, ar pats pareiškėjas laikėsi bendros pareigos elgtis atsargiai, atidžiai ir rūpestingai. Be kita ko, pareiškėjas priėmė sprendimą, t. y. prisiėmė riziką įvykio dieną pastatyti automobilį tiesiai po medžiais, taip sukeldamas didelę grėsmę tiek asmenų, tiek automobilio saugumui. Ši aplinkybė neturėtų būti ignoruojama, kadangi tai negali būti vertinama kaip pakankamai atsargus ir apdairus asmens elgesys. Tokie veiksmai patvirtina paties pareiškėjo kaltę, t. y. kad nurodyta patirta žala iš dalies yra kilusi būtent iš jo paties neatsargių tyčinių veiksmų. Žala nebūtų atsiradusi, jei pareiškėjas būtų laikęsis bendros pareigos elgtis atsargiai ir rūpestingai. Būtent rizikos prisiėmimas taip pat gali būti pagrindas jei ne atleisti kitą pusę nuo civilinės atsakomybės, tai bent sumažinti priteistiną žalos atlyginimą (CK 6.253 str. 5 d.).
II.
14. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. balandžio 4 d. sprendimu pareiškėjų K. K. ir V. K. skundą tenkino. Priteisė pareiškėjams K. K. ir V. K. iš atsakovo Savivaldybės 1 930 Eur turtinės žalos atlyginimą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojant nuo 2021 m. spalio 15 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Taip pat priteisė pareiškėjui K. K. iš atsakovo 500 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
15. Teismas nustatė, kad 2021 m. liepos 21 d. apie 16 val., (duomenys neskelbtini), augęs medis nuvirto ir apgadino pareiškėjo K. K. vardu registruotą automobilį „Volvo V70“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Įvykis registruotas Vilniaus AVPK, jam suteiktas ROIK Nr. 0121000474607.
16. Pareiškėjas su UAB „Nepriklausomas vertinimas“ 2021 m. liepos 25 d. sudarė sutartį Nr. 2021NV198 dėl automobilio nuostolių nustatymo. UAB „Nepriklausomas vertinimas“ 2021 m. liepos 25 d. surašė Ataskaitą, kurioje priėjo prie išvadų, kad dėl transporto priemonės apgadinimo automobilio vertė sumažėjo nuo 2 390 Eur iki 660 Eur, todėl pareiškėjai patyrė 1 730 Eur žalą.
17. Pareiškėjas 2021 m. rugpjūčio 2 d. pateikė Savivaldybei prašymą atlyginti žalą, tačiau Savivaldybė 2021 m. rugsėjo 9 d. raštu Nr. A51-84255/21(3.3.2.26E-MTA) atsisakė atlyginti žalą dėl automobilio apgadinimo.
18. Pareiškėjas 2021 m. rugsėjo 10 d. raštu kreipėsi pakartotinai pateikdamas papildomus rašytinius įrodymus apie padarytą žalą bei informaciją apie įvykį, tačiau Savivaldybė 2021 m. rugsėjo 16 d. pateikė atsakymą Nr. A51-87135/21 (3.3.2.26E-MTA) „Dėl prašymo atlyginti žalą“, kuriame nurodė, kad patirtos žalos kompensuoti nesutinka. Rašte nurodyta, kad atlikus patikrinimą nustatyta, jog dvikamienis gluosnis augo valstybinėje žemėje suformuoto sklypo teritorijoje ant sklypo ribos ((duomenys neskelbtini)). Savivaldybės duomenimis, iki 2021 m. liepos 21 d. niekas nesikreipė į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją dėl šio konkretaus galbūt avarinės būklės medžio, todėl leidimas tvarkyti medį išduotas nebuvo.
19. Teismas rėmėsi ginčui aktualiomis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ), CK, Želdynų įstatymo, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo nuostatomis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika sprendžiant panašaus pobūdžio bylas.
20. Nurodė, kad vietos savivaldos institucijos, organizuodamos aplinkos apsaugos įstatymų, Vyriausybės bei Aplinkos ministerijos priimtų norminių aktų aplinkos apsaugos klausimais įgyvendinimą, organizuoja ir (ar) vykdo savivaldybės želdynų ir želdinių teritorijose esančių želdynų ir želdinių apsaugą, priežiūrą ir tvarkymą, būklės stebėseną, naujų želdynų kūrimą ir želdinių veisimą, želdinių ir želdynų, neatsižvelgiant į žemės, kurioje jie yra, nuosavybės formą, inventorizavimą ir apskaitą, dendrologiškai, ekologiškai, estetiškai vertingus, kultūros paveldui ir kraštovaizdžiui reikšmingus medžius ir krūmus skelbia saugotinais želdiniais (Aplinkos apsaugos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 7 punktas).
21. Sisteminis aktualių teisės aktų nuostatų aiškinimas suponuoja išvadą, kad būtent Savivaldybei nustatyta pareiga atlikti jos teritorijoje esančių, valstybinėje ar jai priskirtoje žemėje augančių medžių ir krūmų priežiūrą, tai apima ir tikrinimą, ar medžiai nėra supuvę, supuvusių medžių šalinimą, taip pat pavojų keliančių šakų ir medžių stiebų šalinimą. Iš nurodyto teisinio reguliavimo matyti, kad savivaldybės turi pareigą nustatyti konkretaus medžio fiziologinę būklę (gyvybinę funkciją). Nors kiekvieno medžio realus patikrinimas sudėtingas procesas, bet įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs pareigą dėl želdinių fiziologinės būklės ir tokia pareiga turi būti vykdoma. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika atitinka ir bendrosios kompetencijos kasacinės instancijos teismo formuojamą praktiką, kad valstybinėje ir savivaldybei priskirtoje žemėje esančių želdinių prižiūra pavesta savivaldybei.
22. Teismas nustatė, kad Nekilnojamojo turto registro išrašai Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, jog žemės sklypus valstybinės žemės patikėjimo teise valdė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT). Įvertinęs NŽT nuostatus, taip pat jos vykdomas funkcijas, teismas sprendė, kad galiojantys teisės aktai nenustato pareigos NŽT prižiūrėti medžius, kurie auga patikėjimo teise valdomame Žemės sklype.
23. Žalą sukėlusio medžio lūžimo metu, t. y. 2021 m. liepos 21 d., žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2019 m. gruodžio 6 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutartimi Nr. 49SŽN-467-(14.49.57) ir žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2019 m. birželio 18 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutartimi Nr. 49SŽN-206-(14.49.57) buvo išnuomoti Bendrijai.
24. Teismas nurodė, kad atsakovas atsiliepime į skundą teigia, jog atsakinga už žalą yra būtent Bendrija.
25. Teismo vertinimu, atsakovo keliamas Bendrijos atsakomybės klausimas nagrinėjamu atveju nėra pagrįstas. Teismas dėl atsakovo atsiliepimo teiginio, kad Bendrija kaip žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomininkė, privalėjo, naudodamasi želdynų ir želdinių valdymo teise (vadovaujantis Želdynų įstatymo 2 straipsnio 32 dalimi), išsaugoti želdynus ir želdinius, tinkamai juos tvarkyti, atkurti ir veisti naujus; taikyti kovos su kenkėjais ir ligomis priemones (Želdynų įstatymo 15 straipsnio 1 dalis), kartu ir namui priskirto žemės sklypo priežiūrą, nurodė, jog jis nepatvirtina, kad Bendrijai būtų savaime perėjusi Savivaldybės pareiga užtikrinti, kad minėtoje teritorijoje (nuomojamuose žemės sklypuose) augantys medžiai ir kiti želdiniai nekeltų grėsmės žmonėms ir jų turtui.
26. Tokia pareiga, įvertinus ginčui aktualų teisinį reglamentavimą, numatyta Savivaldybei, todėl šiuo atveju Savivaldybė buvo atsakinga už medžio, kuris apgadino pareiškėjams nuosavybės teise priklausiusį automobilį, priežiūrą.
27. Teismas nurodė, kad Savivaldybės atstovai atliko įvykio vietos patikrinimą, fiksavo, jog medžio kamienas buvo stipriai pažeistas puvinio, taip pat rėmėsi 2017 m. birželio 10 d. medžių inventorizacijos duomenimis, kad jau tuo metu vieno medžio kamieno būklė buvo bloga, abiem kamienams buvo rekomenduojamas genėjimas, tačiau leidimo dėl šio konkretaus avarinio medžio tvarkymo niekas į Savivaldybės administraciją nebuvo kreipęsis.
28. Teismas pažymėjo, kad savivaldybės pareiga prižiūrėti jos teritorijoje esančius želdinius apima ne tik konkrečius priežiūros darbus, kuriuos paprastai pagal sutartį atlieka privatūs asmenys, ar leidimų konkretiems darbams, pavyzdžiui, medžių genėjimui, išdavimą, bet ir želdinių priežiūros darbų organizavimą ir jų vykdymo kontrolę, todėl net ir tais atvejais, kai dėl konkretaus želdinio, nagrinėjamoje byloje – medžio, grėsmės aplinkiniams pašalinimo į savivaldybę nesikreipia joks asmuo, savivaldybės pareiga išlieka užtikrinti tinkamą želdinių priežiūros kontrolę. Tai gali būti sutartinis dalykas tarp savivaldybės ir konkretaus privataus fizinio ar juridinio asmens, kuris įsipareigoja tam tikru laiku atlikti visų jo teritorijoje esančių želdinių patikrą ir apie želdinių būklę informuoti savivaldybę. Jeigu tokia sutartinė prievolė nėra nustatyta, tai nesuponuoja mažesnės savivaldybės atsakomybės už jos teritorijoje esančių želdinių priežiūrą.
29. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad Bendrijai Savivaldybė kokia nors (sutartine, leidimo išdavimo ar kt.) forma būtų perdavusi pareigą įgyvendinti sklypo želdinių priežiūros kontrolę.
30. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje Savivaldybė tinkamai nevykdė teisės aktais nustatytos pareigos užtikrinti visų, išskyrus privačioje žemėje, jos teritorijoje esančių želdinių priežiūrą. Savivaldybei turėjus duomenis apie ginčo medžio avarinę būklę, galbūt reikalingumą jį šalinti, atsakovo atsakingi darbuotojai nebuvo pakankamai atidūs bei rūpestingi vykdydami Vilniaus mieste medžių būklės stebėseną ir priežiūrą. Teismas vertino, kad nagrinėjamu atveju Savivaldybė neveikė taip, kaip pagal įstatymus ir kitus teisės aktus privalėjo veikti, t. y. ji pasielgė neteisėtai.
31. Taigi, Savivaldybei neveikus taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, ir dėl to ant pareiškėjams nuosavybės teise priklausiusios transporto priemonės „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), užvirtus medžiui, kuris apgadino automobilį, Savivaldybei kyla pareiga atlyginti pareiškėjų patirtus nuostolius. Atsakovo kaltė šiuo atveju preziumuojama (CK 6.248, 6.271 str.).
32. Teismas nurodė, kad CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punkte yra nustatyta, jog turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų ar vieno iš sutuoktinių vardu, yra pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, o atsižvelgdamas į tai, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog būtų pasibaigusi automobilio „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.100 straipsnis), teismas preziumavo, kad automobilis bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausė abiem sutuoktiniams.
33. Padarytą žalą pareiškėjams patvirtino byloje esantys įrodymai, t. y. įvykio vietos fotografijų lentelė, santuokos liudijimas, transporto priemonės registracijos liudijimas.
34. Pareiškėjai prašė priteisti 1 930 Eur žalos, atsiradusios dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, atlyginimą (CK 6.271 straipsnis). Teigė, kad automobilio sugadinimo nuostoliai sudaro 1 730 Eur sumą (2 390 Eur – 660 Eur skirtumas tarp transporto priemonės vertės prieš apgadinimą ir transporto priemonės likutinės vertės) bei 200 Eur, kuriuos sumokėjo už vertinimo paslaugas. Pareiškėjų prašomą priteisti žalos dydį patvirtino su skundu pateikti rašytiniai įrodymai apie tai, jog pareiškėjams už Ataskaitą UAB „Nepriklausomas vertinimas“ išrašė 200 Eur sąskaitą faktūrą, taip pat tai, kad pagal išvadą automobilio rinkos vertė iki apgadinimo buvo 2 390 Eur. Nurodomos išlaidos buvo patirtos dėl automobilio apgadinimo, kurių pareiškėjai nebūtų patyrę, jeigu nebūtų buvę atsakovo neteisėtų veiksmų, todėl jos atitiko CK 6.249 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą žalos sąvoką. Teismas sprendė, kad šiuo atveju tarp neteisėto Savivaldybės neveikimo ir automobilio apgadinimu padarytos žalos yra priežastinis ryšys, todėl pareiškėjams iš atsakovo priteisė 1 930 Eur turtinės žalos atlyginimą bei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 1 930 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
III.
36. Atsakovas Savivaldybė apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. balandžio 4 d. sprendimą ir pareiškėjų skundą atmesti.
37. Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė Savivaldybės poziciją, jog būtent žemės sklypo valdytoja Bendrija turi būti atsakinga už įvykio metu sukeltą žalą, o ne Savivaldybė.
38. Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija ir remiasi Želdynų įstatymo 2 straipsnio 31 dalies, 32 dalies, 15 straipsnio 1 dalies, 3 straipsnio nuostatomis. Atkreipia dėmesį, kad Želdynų ir želdinių tvarkymas Vilniaus mieste yra vykdomas vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2016 m. gegužės 11 d. sprendimu Nr. 1-446 patvirtintomis Vilniaus miesto savivaldybės želdynų ir želdinių apsaugos taisyklėmis (toliau – ir Apsaugos taisyklės), kurios buvo parengtos vadovaujantis Želdynų įstatymu, šio įstatymo įgyvendinamaisiais teisės aktais ir kitais Lietuvos Respublikoje galiojančiais teisės aktais. Minėtų taisyklių 5 punkte yra aiškiai įtvirtinta, kad „už želdinių išsaugojimą, tinkamą jų priežiūrą ir tvarkymą atsako žemės sklypo savininkai ir valdytojai“. Ši nuostata atspindi Želdynų įstatymo 15 straipsnio 1 dalies imperatyvą, pagal kurį želdynų ir želdinių valdytojai ir savininkai privalo išsaugoti želdynus ir želdinius, tinkamai juos tvarkyti, atkurti ir veisti naujus.
39. Pažymi, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog nurodytos Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo, Aplinkos apsaugos įstatymo, Želdynų įstatymo, CK ir Taisyklių nuostatos dėl savivaldybių teisių ir pareigų, susijusių su jų teritorijose esančių želdynų ir želdinių priežiūra, nėra aiškintinos taip, kad bet kokia žala, atsiradusi dėl netinkamos želdynų ir želdinių priežiūros, nepriklausomai nuo žemės sklypo, kuriame jie yra, nuosavybės formos ar valdymo, turi būti atlyginama iš savivaldybės biudžeto. Želdynų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatytas bendrasis želdynų apsaugos ir tvarkymo principas privalomas visiems asmenims, kurie yra šiuo aktu reguliuojamų santykių subjektai.
40. Atsakovas akcentuoja, kad želdynų ir želdinių valdytojų pareiga tinkamai juos tvarkyti įtvirtinta ir kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose žemės savininkų ir kitų naudotojų pareigą (CK 6.556 str. 1 d.). Taigi, Lietuvos Respublikos teisės aktai nenustato Savivaldybei pareigos prižiūrėti ir tvarkyti visus želdynus ir želdinius, esančius jos teritorijoje, nepriklausomai nuo žemės, kurioje jie yra, nuosavybės formos ar valdymo.
41. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas bei Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuoja praktiką, kad savivaldybė atsakinga tik už valstybinėje ir savivaldybei priskirtoje žemėje esančius želdynus ir želdinius, todėl, nustatinėjant už žalą, kilusią dėl netinkamos arba nepakankamos želdynų ar želdinių priežiūros, atsakingą subjektą, būtina įvertinti, kur (valstybės ar privačioje žemėje) augantis želdinys sukėlė žalą.
42. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinės žemės sklypo nuomos sutartimis yra išnuomoti Bendrijai.
43. Be savivaldybės leidimo kirsti, persodinti ar kitaip pašalinti savivaldybės teritorijoje esančius želdynus yra draudžiama, taigi minėti žemės naudotojai savo pareigą saugoti ir prižiūrėti jų naudojamame žemės sklype augančius medžius privalėjo įvykdyti pranešdami Vilniaus miesto savivaldybės administracijai apie prastą jų naudojamame žemės sklype esančių želdynų būklę, jeigu tokią būtų pastebėję. Pažymi, jog dėl galbūt avarinio medžio (jo prastos būklės, galimo pavojaus, keliamų nepatogumų ar kitų aplinkybių), niekas (nei sklypo savininkas, nei valdytojas) iki 2021 m. liepos 21 d. į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją nesikreipė. Minėtu laikotarpiu dėl šioje teritorijoje esančių želdynų prastos būklės nebuvo gautas ir nė vienas gyventojų skundas, seniūno pranešimas ar kitas kreipimasis, dėl kurių Vilniaus miesto savivaldybės administracija, realiai įvertinusi medžio būklę, būtų privalėjusi imtis veiksmų ir vykdyti savo pareigą organizuoti želdynų priežiūrą, t. y. išduoti leidimą tokį medį pašalinti.
44. Atsakovo teigimu, želdynų valdytojais gali būti laikomi asmenys, naudojantys žemės sklypą nuomos sutarties pagrindu. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog nurodytos Vietos savivaldos įstatymo, Aplinkos apsaugos įstatymo, Želdynų įstatymo, CK ir Taisyklių nuostatos dėl savivaldybių teisių ir pareigų, susijusių su jų teritorijose esančių želdynų ir želdinių priežiūra, nėra aiškintinos taip, kad bet kokia žala, atsiradusi dėl netinkamos želdynų ir želdinių priežiūros, nepriklausomai nuo žemės sklypo, kuriame jie yra, nuosavybės formos ar valdymo, turi būti atlyginama iš savivaldybės biudžeto.
45. Atkreipia dėmesį, kad teismai nuosekliai formuoja praktiką, jog byloje svarbu nustatyti teritoriją, kurioje augo žalą sukėlęs medis bei nustatyti fizinius ar juridinius asmenis, kuriems priklauso teritorija, kurioje žalą sukėlęs medis augo. Nagrinėjamu atveju, kaip jau buvo nurodyta anksčiau žalą sukėlusio medžio lūžimo metu, t. y. 2021 m. liepos 21 d., žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo išnuomoti Bendrijai, todėl būtent ji turėjo rūpintis jos teritorijoje augančiais medžiais, apie jų būklę, jei medžiai kelia grėsmę aplinkiniams, informuoti Savivaldybę, tačiau iki 2021 m. liepos 21 d. niekas į Savivaldybę dėl šio konkretaus, galbūt avarinio medžio, nesikreipė, todėl leidimas medžio tvarkymui išduotas nebuvo.
46. Apibendrindamas atsakovas teigia, kad Savivaldybei nėra nustatytos pareigos prižiūrėti ir tvarkyti visus želdynus ir želdinius, esančius jos teritorijoje, nepriklausomai nuo žemės, kurioje jie yra, nuosavybės formos ar valdymo, todėl turi būti vertinama žemės sklypo valdytojų atsakomybė dėl atsiradusios žalos.
47. Atsakovas laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino tai, kas yra atsakingas už padarytą žalą, neatsižvelgė į visas byloje esančias aplinkybes, kurios galėjo turėti tiesioginę įtaką sprendžiant atsakomybės klausimą.
49. Pareiškėjai nurodo, kad nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog atsakovui nėra nustatytos pareigos prižiūrėti ir tvarkyti visus želdynus ir želdinius, esančius jos teritorijoje, nepriklausomai nuo žemės, kurioje jie yra, nuosavybės formos ar valdymo, todėl turi būti vertinama žemės sklypo valdytojų atsakomybė dėl atsiradusios žalos. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad nulūžęs medis, kuris sugadino pareiškėjų automobilį, augo Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklausančiame žemė sklype. Valstybė, kaip žemės sklypo savininkė, įstatymu savo teises ir pareigas, susijusias su žemės sklypu, perkėlė NŽT, o pareigos ir teisės, susijusios su želdynų ir želdinių priežiūra, yra priskirtos savivaldybėms pagal jų veiklos teritoriją. Savivaldybė, kaip viešojo administravimo subjektas, privalo užtikrinti šios savivaldybės teritorijoje esančių želdynų, želdinių apsaugą, tvarkymą, vykdyti jų būklės stebėseną, t. y. iš esmės užtikrinti, kad jos teritorijoje augantys medžiai nekeltų grėsmės žmonėms ir jų turtui.
50. Pareiškėjai teigia, kad nesutinka su atsakovo apeliacinio skundo argumentais, kad Savivaldybė neturi pareigos atlyginti pareiškėjams padarytos žalos remiantis Apsaugos taisyklių nuostatomis, kadangi padaryta žala turi būti atlyginta iš valstybės biudžeto, kurio valdytoja yra Savivaldybė. Atsakovo pareiga prižiūrėti ir tvarkyti visus želdynus ir želdinius, esančius jo teritorijoje, yra nustatyta įstatymo ir teisės aktais, kuriais remiasi pati Savivaldybė savo apeliaciniame skunde. Lūžęs medis augo žemės sklype, kuris nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, todėl jame esančių želdynų ir želdinių priežiūra yra Savivaldybės kompetencija. Tokia pareiga, įvertinus aukščiau nurodytą reglamentavimą, numatyta Savivaldybei, todėl šiuo atveju Savivaldybė buvo atsakinga už medžio, kuris apgadino pareiškėjams nuosavybės teise priklausiusį automobilį, priežiūrą.
51. Pareiškėjai nesutinka ir su apeliacinio skundo argumentais, kad už žalos kilimą yra atsakingas žemės sklypo nuomininkas. Pagal bendrąsias įrodinėjimo taisykles, šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Atsakovas nepateikė 2019 m. birželio 18 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties Nr. 49SŽN-206-(14.49.57) ir neprašė teismo išreikalauti šio įrodymo, todėl nėra pagrindo teigti, kad jo pareigos, susijusios su želdynais ir želdiniais, buvo deleguotos valstybinės žemės nuomininkui. Faktas, kad valstybinės žemės sklypas yra išnuomotas valstybinės žemės sklypo nuomos sutartimi, neatleidžia Savivaldybės nuo įstatyme nustatytos pareigos prižiūrėti ir tvarkyti visus želdynus ir želdinius, esančius jos teritorijoje bei neeliminuoja jos atsakomybės už kilusią žalą. Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje tokio pobūdžio bylose yra ne kartą pažymėta, kad savivaldybė atsakinga tik už valstybinėje ir savivaldybei priskirtoje žemėje esančius želdynus ir želdinius, todėl, nustatinėjant už žalą, kilusią dėl netinkamos arba nepakankamos želdynų ar želdinių priežiūros, atsakingą subjektą, būtina įvertinti, kur (valstybės ar privačioje žemėje) augantis želdinys sukėlė žalą.
k o n s t a t u o j a:
IV.
53. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl reikalavimo priteisti pareiškėjams, sutuoktiniams K. K. ir V. K., iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės 1 930 Eur žalos, patirtos nuvirtus Savivaldybės teritorijoje esančioje valstybinėje žemėje augusiam medžiui ant jiems bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausiusio automobilio ir dėl to sumažėjus automobilio vertei nuo 2 390 Eur iki 660 Eur (atsiradus 1 730 Eur žalos dydžiui) bei patyrus 200 Eur išlaidas apmokant išrašytą šio apgadinto automobilio vertės vertinimo sąskaitą faktūrą, atlyginimą ir 5 procentų metines palūkanas už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, pagrįstumo ir teisėtumo.
54. Pareiškėjų skundas pirmosios instancijos teismui iš esmės buvo grindžiamas teisės aktuose nustatytos Savivaldybės pareigos prižiūrėti ir tvarkyti jos teritorijoje esančius želdynus ir želdinius nevykdymu, t. y. atsakovo deliktinės atsakomybės sąlygų, nustatytų CK nuostatose, buvimu.
55. Atsakovo atsiliepimas į pareiškėjų skundą pirmosios instancijos teismui iš esmės buvo grindžiamas tuo, kad automobilio apgadinimo įvykį sukėlęs nuvirtęs ir pagal kelmo apžiūrą puvinio natūraliai (pagal medžio amžių ir rūšį) pažeistas dvikamienis gluosnis augo ant suformuoto ir daugiabučio namo savininkų bendrijai išnuomoto valstybinės žemės sklypo ribos, todėl žemės naudotojai privalėjo prižiūrėti jų naudojamame žemės sklype augantį medį ir pranešti pastebėtą jo prastą būklę Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, tačiau niekas nesikreipė į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją dėl nuvirtusio medžio ankstesnės avarinės būklės ir galimo pavojaus arba keliamų nepatogumų, todėl už žalą, kilusią dėl medžio nuvirtimo, atsakinga Bendrija, valdžiusi sklypą, kuriame augo nuvirtęs medis. Be to, pareiškėjams tenkantis rizikos prisiėmimas, pasireiškęs priimant rizikingą sprendimą pastatyti automobilį po medžiais įvykio dieną, gali būti pagrindu atleisti atsakovą nuo civilinės atsakomybės arba sumažinti priteistiną žalos atlyginimą.
56. Pirmosios instancijos teismo, patenkinusio pareiškėjų skundą, pozicija iš esmės grindžiama Savivaldybės veikime (pasielgime) pasireiškiančio neteisėtumo (atsakingiems darbuotojams nebūnant pakankamai atidiems bei rūpestingiems vykdant Vilniaus mieste medžių būklės stebėseną ir priežiūrą) nustatymu, taip pat Savivaldybės pareigos rūpintis jos teritorijoje augančių medžių keliama grėsme žmonėms ir jų turtui neperėjimo Bendrijai įvertinimu, t. y. sutartimi ar kokiu nors kitu būdu Savivaldybės atlikto jos pareigos įgyvendinti sklypo želdinių priežiūros kontrolę perdavimo Bendrijai patvirtinančių įrodymų byloje nebuvimo pabrėžimu, taigi atsakovo pažymimo Bendrijos atsakomybės aspekto nepagrįstumo akcentavimu.
57. Atsakovo apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas argumentais, kad želdynų valdytojais gali būti laikomi nuomos sutarties pagrindu valstybinės žemės sklypą naudojantys subjektai, todėl bet kokia žala, atsiradusi dėl netinkamos želdynų ir želdinių priežiūros, neturi būti atlyginama iš savivaldybės biudžeto, nepriklausomai nuo žemės sklypo, kuriame yra želdynai ir želdiniai, valdymo. Taigi nagrinėjamu atveju turi būti vertinama žemės sklypo valdytojų atsakomybė dėl atsiradusios žalos, o tai, atsakovo manymu, neteisingai vertino pirmosios instancijos teismas, neatsižvelgdamas į visas ginčo aplinkybes.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės ir aktualus teisinis reguliavimas
58. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2021 m. liepos 21 d. apie 16 val. (duomenys neskelbtini), augęs medis nuvirto ir apgadino bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise pareiškėjams priklausiusį automobilį. Atlikus patikrinimą nustatyta, jog dvikamienis gluosnis augo valstybinėje žemėje, suformuoto sklypo teritorijoje, ant sklypo ribos ((duomenys neskelbtini)). Remiantis 2017 m. birželio 10 d. medžių inventorizacijos duomenimis, medžio vieno kamieno būklė buvo bloga, o kito – patenkinama, abiem kamienams buvo rekomenduojamas genėjimas. Iki 2021 m. liepos 21 d. niekas nesikreipė į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją dėl šio konkretaus medžio, todėl leidimas tvarkyti medį išduotas nebuvo. Žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo valdomi NŽT valstybinės žemės patikėjimo teise ir išnuomoti 816-ajai daugiabučio namo savininkų bendrijai „Visvalda“. Vilniaus AVPK registravo 2021 m. liepos 21 d. apie 16 val. nuvirtusio medžio sukeltą pareiškėjų automobilio „Volvo V70“ (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)) apgadinimo įvykį (duomenys neskelbtini) (ROIK Nr. 0121000474607).
59. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad pareiškėjams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausiusio automobilio apgadinimą ir vertės sumažėjimą (žalos jiems padarymą) sukėlęs nuvirtęs medis prieš įvykį augo Savivaldybės teritorijoje esančioje valstybinėje žemėje. Tačiau nesutariama, ar Savivaldybei tenka pareiga atlyginti pareiškėjams nuvirtusio medžio padarytą žalą situacijoje, kai valstybinės žemės sklypas, ties kurio riba augo nuvirtęs medis, buvo išnuomotas trečiajam suinteresuotam asmeniui – Bendrijai.
60. Vietos savivaldos įstatymo (2008 m. rugsėjo 15 d. įstatymo Nr. X-1722 redakcija) 6 straipsnio 26 punkte numatyta, kad savarankiškoji (Konstitucijos ir įstatymų nustatyta (priskirta) savivaldybių funkcija yra kraštovaizdžio, nekilnojamųjų kultūros vertybių ir savivaldybės įsteigtų saugomų teritorijų tvarkymas ir apsauga, savivaldybės teritorijoje esančių želdynų, želdinių apsauga, tvarkymas ir kūrimas, inventorizacijos, apskaitos, atskirųjų želdynų žemės sklypų kadastrinių matavimų ir įrašymo į Nekilnojamojo turto registrą organizavimas ir stebėsena.
61. Želdynų įstatymo (toliau tekste remiamasi 2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1241 redakcija, išskyrus atskirai nurodytus atvejus) 1 straipsnyje įtvirtinta, kad šio įstatymo paskirtis – nustatyti Lietuvos Respublikos teritorijoje ne miškų ūkio paskirties žemėje esančių želdynų ir želdinių apsaugos, tvarkymo, želdynų kūrimo ir želdinių veisimo teisinio reguliavimo pagrindus, siekiant užtikrinti gamtinio ir kultūrinio kraštovaizdžio stabilumą, gyventojų teisę į jų gyvenimo kokybę gerinančias aplinkos sąlygas.
62. Pagal Želdynų įstatymo 2 straipsnio 32 dalį želdynų ir želdinių valdytojas – želdynų ir želdinių savininkas ar savivaldybė, valstybės įmonė ar organizacija, patikėjimo teise valdantys įstatymų nustatyta tvarka jiems Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais perduotą valstybinėms funkcijoms įgyvendinti valstybinę žemę, kurioje yra želdynų ir želdinių, ar kitas fizinis ar juridinis asmuo, teisėtai įgijęs privačios žemės valdymo teisę ar žemę naudojantis įstatymų, administracinių aktų, teismo sprendimo, sandorių ar kitu pagrindu, arba turintis tik želdynų ir želdinių valdymo teisę.
63. Želdynų įstatymo 3 straipsnio (Bendrieji želdynų apsaugos ir tvarkymo principai) 1 dalyje numatyta, kad želdynai ir želdiniai turi gerinti aplinkos kokybę, tenkinti visuomenės sveikos gyvensenos ir rekreacijos poreikius, nekelti pavojaus žmonėms, statiniams, pastatams, saugiam eismui gatvėse, automobilių ir geležinkelio keliuose.
64. Želdynų įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad želdynų ir želdinių apsaugos, tvarkymo, želdynų kūrimo, želdinių veisimo valdymą vykdo savivaldybės. Jos, be kita ko: 1) organizuoja savivaldybės teritorijoje esančių želdynų ir želdinių inventorizavimą ir apskaitą, vykdo jų būklės stebėseną, kuria ir tvarko jų duomenų bazes (skaitmenines ir geoinformacines); 2) organizuoja valstybinėje ir savivaldybei priskirtoje žemėje esančių želdynų ir želdinių (tarp jų augalų nacionaliniams genetiniams ištekliams priskirtų medžių grupių ir pavienių medžių) apsaugą, pertvarkymą ir priežiūrą, želdynų kūrimą ir naujų želdinių veisimą, želdynų tvarkymo ir kūrimo projektų rengimą, derina juos (2019 m. kovo 21 d. įstatymo Nr. XIII-2016 redakcija); <...> 10) su želdynų ir želdinių savininkais ir valdytojais gali sudaryti sutartis dėl želdynų lankymo sąlygų, želdinių apsaugos ir priežiūros, kovos su augalų ligomis ir kenkėjais; <...> 12) sprendžia medžių persodinimo, kirtimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo, gydymo klausimus; 13) išduoda leidimus saugotinų medžių ir krūmų kirtimui ar kitokiam pašalinimui, genėjimui, persodinimui ar kitiems želdynų ir želdinių tvarkymo darbams. Pagal Želdynų įstatymo 10 straipsnio 2 dalį želdynų planavimo, kūrimo, apsaugos, tvarkymo ir priežiūros darbus savivaldybėje organizuoja vienas struktūrinis padalinys arba atsakingas savivaldybės tarnautojas.
65. Želdynų įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad želdynų ir želdinių valdytojai ir savininkai privalo: 1) išsaugoti želdynus ir želdinius, tinkamai juos tvarkyti, atkurti ir veisti naujus; 2) taikyti kovos su kenkėjais ir ligomis priemones.
66. Pagal Želdynų įstatymo 18 straipsnio 2 dalį želdynai ir želdiniai inventorizuojami visuose želdynuose ir želdiniuose, nepaisant žemės nuosavybės formos.
67. Želdynų įstatymo 22 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad želdynų ir želdinių tvarkymo darbai vykdomi vadovaujantis želdynų tvarkymo ir kūrimo projektais, atskirųjų ir priklausomųjų želdynų, atsižvelgiant į jų paskirtį, pavyzdiniais apsaugos ir tvarkymo reglamentais, Aplinkos ministerijos patvirtintomis Medžių ir krūmų, vandens telkinių, esančių želdynuose, vejų ir gėlynų priežiūros taisyklėmis.
68. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. D1-45 patvirtintų Medžių ir krūmų, vandens telkinių, esančių želdynuose, priežiūros taisyklių I skirsnio „Bendroji dalis“ 1 punkte įtvirtinta, kad šios taisyklės nustato medžių ir krūmų, vandens telkinių, esančių želdynuose, vejų ir gėlynų priežiūros pagrindinius reikalavimus. Medžių ir krūmų priežiūra apima šiuos darbus: medžių ir krūmų laistymą ir tręšimą, dirvožemio purenimą ir mulčiavimą, medžių ir krūmų šiltinimą, genėjimą ir kitus priežiūros darbus. Aptariamų Taisyklių VI skirsnio „Kiti medžių ir krūmų priežiūros darbai“ 44 punkte nustatyta, kad tikrinami, ar nesupuvę seni medžiai, ir, jei reikia, pašalinami.
69. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2016 m. gegužės 11 d. sprendimu Nr. 1-446 patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės želdynų ir želdinių apsaugos taisyklių 4 punkte numatyta, kad fiziniai ir juridiniai asmenys želdynus ir želdinius saugo, tvarko ir prižiūri patys arba sudaro sutartis su asmenimis, turinčiais atitinkamą kvalifikaciją ir kuriems Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nustatyta tvarka yra suteikta teisė vykdyti šiuos darbus, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos želdynų įstatymu, šio įstatymo įgyvendinamaisiais teisės aktais, kitais Lietuvos Respublikoje galiojančiais teisės aktais bei taisyklėmis. Pagal minėtų taisyklių 5 punktą už želdinių išsaugojimą, tinkamą jų priežiūrą ir tvarkymą atsako žemės sklypo savininkai ir valdytojai.
70. Apsaugos taisyklių 1 priedo „Želdinių tvarkymo reglamentavimas pagal atskiras teritorijas“ (Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2017 m. lapkričio 22 d. sprendimo Nr. 1-1237 redakcija) 6 punkte „Daugiabučių namų kiemai“ nustatyta, kad dėl leidimo želdinių genėjimui ir (arba) kirtimui gavimo gali kreiptis daugiabutį (-čius) namus administruojanti įmonė, daugiabučio namo bendrijos pirmininkas arba jungtinės veiklos sutarties įgaliotinis ir kiti fiziniai ar juridiniai asmenys. Medžius, aukštus, vidutinius krūmus prižiūri (geni, laisto, tręšia) įmonė, turinti kvalifikuotus specialistus, pagal Želdynų poskyrio užsakymą, priežiūrą gali atlikti namo gyventojai bendru sutarimu, gavę Želdynų poskyrio pritarimą; šalina įmonė, turinti kvalifikuotus specialistus, gavus Želdynų poskyrio leidimą, gali atlikti namo gyventojai bendru sutarimu, gavę Želdynų poskyrio leidimą.
71. Išdėstyto teisinio reguliavimo kontekste svarbu atkreipti dėmesį, kad bylai yra aktualios teisės aktų nuostatos, galiojusios būtent ginčo įvykio metu, kai nuvirtęs medis apgadino pareiškėjų automobilį (2021 m. liepos 21 d.). Tuo pačiu pabrėžtina, kad nuo 2021 m. lapkričio 1 d. Želdynų įstatymas buvo išdėstytas nauja redakcija (2021 m. kovo 23 d. įstatymu Nr. XIV-199), jame savivaldybės pareigos susietos su „savivaldybės želdynų ir želdinių teritorijose“ (nauja įstatyme įtvirtinta sąvoka) esančių želdynų ir želdinių apsauga, priežiūra ir tvarkymu, todėl toliau pateikiami išplėstinės teisėjų kolegijos išaiškinimai aktualūs iki 2021 m. lapkričio 1 d. susiklosčiusiems teisiniams santykiams.
Dėl savivaldybės pareigos užtikrinti valstybinėje ir savivaldybei priskirtoje žemėje esančių želdynų ir želdinių priežiūrą ir tvarkymą
72. CK 6.271 straipsnyje nustatyta valdžios institucijų atsakomybė už jų neteisėtais veiksmais padarytą žalą yra viena iš deliktinės civilinės atsakomybės rūšių, kurios pagrindinė funkcija – kompensavimas nukentėjusiojo nuostolių, siekiant grąžinti jį į ankstesnę, iki žalos atsiradimo buvusią padėtį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-475/2013; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1672-415/2020; 2023 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-898-821/2023). CK 6.263 straipsnyje įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokių elgesio standartų, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos, taikoma ir viešajai civilinei atsakomybei, kurios subjektas yra ne privatus, bet viešasis asmuo – valstybė ar savivaldybė. Šis atsakomybės subjekto išskirtinumas lemia jos taikymo griežtumą, t. y. viešajai atsakomybei nustatyti reikalingos tik trys civilinės atsakomybės sąlygos: 1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atlikti neteisėti veiksmai (įstatymuose nustatytos pareigos neįvykdymas (neteisėtas neveikimas) arba įstatymuose draudžiamų veiksmų atlikimas (neteisėtas veikimas); 2) asmens patirta žala; ir 3) neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejantis priežastinis ryšys (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-1979/2013; 2013 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-2084/13; 2020 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1672-415/2020).
73. Žalą padariusio asmens kaltė yra preziumuojama, laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 str.). Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo privalo būti tenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-1355/2010; 2023 m. lapkričio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1097-968/2023; 2024 m. sausio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-162-815/2024).
74. Neteisėti veiksmai – tai valdžios institucijos ar jos darbuotojų veikimas, neveikimas, kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams, jeigu valdžios institucijos ar darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti (CK 6.271 str. 3, 4 d.). Nagrinėjamu atveju būtina nustatyti ir įvertinti, ar atsakovas, atlikdamas pareiškėjų nurodomus veiksmus (neveikimą), iš kurių kildinama žala, veikė taip, kaip pagal įstatymus savivaldybės institucijos ar jos darbuotojai privalėjo veikti.
75. Nagrinėjant atsakovo apeliacinio skundo argumentus dėl to, kas turi pareigą atsakyti už ginčo Sklype nuvirtusio ir pareiškėjų automobilį apgadinusio medžio padarytą žalą, aktualios teisės normos, apibrėžiančios savivaldybės ir želdinių valdytojų pareigas želdinių apsaugos / priežiūros / tvarkymo srityje. Pirmiausia paminėtina, kad savivaldybės teritorijoje esančių želdynų, želdinių apsauga, tvarkymas ir kūrimas, inventorizacijos, apskaitos, atskirųjų želdynų žemės sklypų kadastrinių matavimų ir įrašymo į Nekilnojamojo turto registrą organizavimas ir stebėsena yra viena iš savivaldybės savarankiškųjų funkcijų, įtvirtinta Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 26 punkte. Pagal Želdynų įstatymą savivaldybės, be kita ko: organizuoja savivaldybės teritorijoje esančių želdynų ir želdinių inventorizavimą ir apskaitą, vykdo jų būklės stebėseną, kuria ir tvarko jų duomenų bazes (skaitmenines ir geoinformacines); organizuoja valstybinėje ir savivaldybei priskirtoje žemėje esančių želdynų ir želdinių (tarp jų augalų nacionaliniams genetiniams ištekliams priskirtų medžių grupių ir pavienių medžių) apsaugą, pertvarkymą ir priežiūrą, želdynų kūrimą ir naujų želdinių veisimą, želdynų tvarkymo ir kūrimo projektų rengimą, derina juos (Želdynų įstatymo 10 str. 1 d. 1 ir 2 p.). Tuo tarpu želdynų ir želdinių valdytojai ir savininkai pagal Želdynų įstatymą, be kita ko, privalo: išsaugoti želdynus ir želdinius, tinkamai juos tvarkyti, atkurti ir veisti naujus (Želdynų įstatymo 15 str. 1 d. 1 p.).
76. Šioje vietoje atkreiptinas dėmesys, jog tiek Želdynų įstatyme, tiek kituose teisės aktuose yra vartojamos kelios skirtingos sąvokos – želdinių inventorizavimas ir apskaita, būklės stebėsena, apsauga, priežiūra ir tvarkymas. Dėl inventorizavimo ir apskaitos nagrinėjamu atveju svarbu paminėti, kad nors savivaldybės privalo inventorizuoti želdynus ir želdinius, nepaisant žemės nuosavybės formos, vykdyti jų būklės stebėseną (Želdynų įstatymo 10 str. 1 d. 1 p., 18 str., 21 str.), byloje nėra duomenų, kad atsakovas nevykdė ar netinkamai vykdė šias pareigas ar kad tokia veika buvo pagrindinė, juo labiau – vienintelė, žalos atsiradimo priežastis ginčo atveju (taip pat žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1278-624/2017). Bylos duomenimis nustatyta, kad ginčo medis buvo inventorizuotas, jo būklė aprašyta (2017 m. birželio 10 d. medžių inventorizacijos duomenys) įvertinant, kad medžio vieno kamieno būklė buvo bloga, o kito – patenkinama, abiem kamienams buvo rekomenduojamas genėjimas. Todėl nėra pagrindo teigti, jog Savivaldybė aptariamų pareigų neįvykdė.
77. Pasisakant dėl kitų įstatymuose įtvirtintų pareigų želdinių apsaugos / priežiūros / tvarkymo srityje, pažymėtina, kad Želdynų įstatyme yra pateikti želdyno tvarkymo ir želdynų apsaugos apibrėžimai, tačiau nagrinėjamu atveju byloje ginčas kilo dėl vieno konkretaus želdinio – medžio, todėl minėti apibrėžimai negali būti savaime taikomi, nes jie susiję su želdynu, kaip visuma. Be to, Želdynų įstatyme priežiūros sąvoka apskritai nėra įtvirtinta, nors įstatymo tekste toliau ši sąvoka plačiai vartojama. Šiuo aspektu paminėtina, kad Želdynų įstatymo 22 straipsnio 3 dalyje yra pateikta nuoroda į Medžių ir krūmų, vandens telkinių, esančių želdynuose, priežiūros taisykles, kuriose numatyta, kad medžių ir krūmų priežiūra apima šiuos darbus: medžių ir krūmų laistymą ir tręšimą, dirvožemio purenimą ir mulčiavimą, medžių ir krūmų šiltinimą, genėjimą ir kitus priežiūros darbus (Taisyklių 1 p.). Aptariamų Taisyklių VI skirsnio „Kiti medžių ir krūmų priežiūros darbai“ 44 punkte numatyta, kad tikrinami, ar nesupuvę seni medžiai, ir, jei reikia, pašalinami. Taigi, išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, pareiga tikrinti, ar medis nėra supuvęs, ir esant reikalui jį pašalinti patektų į želdinio (medžio) priežiūrą.
78. Įvertinus Želdynų įstatymo nuostatas („išduoda leidimus saugotinų medžių ir krūmų kirtimui ar kitokiam pašalinimui, genėjimui, persodinimui ar kitiems želdynų ir želdinių tvarkymo darbams“, „želdynų ir želdinių tvarkymo darbai vykdomi vadovaujantis želdynų tvarkymo ir kūrimo projektais, <...> Aplinkos ministerijos patvirtintomis Medžių ir krūmų, vandens telkinių, esančių želdynuose, vejų ir gėlynų priežiūros taisyklėmis“), darytina išvada, jog ginčo atvejis patektų tiek į želdinių priežiūros, tiek į želdinių tvarkymo darbų kategoriją, todėl toliau tekste bus vartojamos želdinių priežiūros ir tvarkymo sąvokos, kaip apibrėžiančios ginčui aktualius darbus.
79. Išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vietos savivaldos įstatyme savivaldybei numatyta bendroji savivaldybės teritorijoje esančių želdynų, želdinių apsaugos, tvarkymo ir kūrimo pareiga yra detalizuota Želdynų įstatyme, pagal kurį būtent savivaldybei tenka pareiga organizuoti valstybinėje ir savivaldybei priskirtoje žemėje esančių želdinių apsaugą, pertvarkymą ir priežiūrą (Želdynų įstatymo 10 str. 1 d. 2 p.). Vykdydamos medžių ir krūmų priežiūros darbus, savivaldybės privalo vadovautis Taisyklėmis (3 p.). Taisyklių 1 punkte nurodyta, kad medžių ir krūmų priežiūra, be kitų darbų, apima medžių ir krūmų genėjimą, o 43 punkte nustatyta pareiga šalinti vėjo ir sniego nulaužtus, aplaužytus, pavojingai palinkusius, pavojų praeiviams ir pastatams keliančius, baigiančius džiūti stiebus ir šakas. Savivaldybėms tenka pareiga organizuoti ir tokius priežiūros darbus – patikrinti, ar nesupuvę seni medžiai, ir, jei reikia, juos pašalinti (Taisyklių 44 p.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A62-932/2011; 2022 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-119-502/2022).
80. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad Sklypas, ties kurio riba augo nuvirtęs medis, buvo Savivaldybės teritorijoje esančioje valstybinėje žemėje, tačiau Savivaldybė apeliaciniame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ją laikė atsakinga už želdinių (konkrečiu atveju – vieno želdinio) ginčo Sklype priežiūrą, nes minėtas Sklypas buvo išnuomotas trečiajam suinteresuotam asmeniui – Bendrijai. Atsakovo vertinimu, būtent Bendrijai teko atsakomybė už pareiškėjams padarytą žalą, nes ginčo situacijoje ji laikytina želdinių valdytoja Želdynų įstatymo prasme.
81. Šiame kontekste primintinas Želdynų įstatymo 2 straipsnio 32 dalyje įtvirtintas želdynų ir želdinių valdytojo apibrėžimas – želdynų ir želdinių savininkas ar savivaldybė, valstybės įmonė ar organizacija, patikėjimo teise valdantys įstatymų nustatyta tvarka jiems Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais perduotą valstybinėms funkcijoms įgyvendinti valstybinę žemę, kurioje yra želdynų ir želdinių, ar kitas fizinis ar juridinis asmuo, teisėtai įgijęs privačios žemės valdymo teisę ar žemę naudojantis įstatymų, administracinių aktų, teismo sprendimo, sandorių ar kitu pagrindu, arba turintis tik želdynų ir želdinių valdymo teisę. Želdynų ir želdinių valdytojai ir savininkai pagal Želdynų įstatymą, be kita ko, privalo: išsaugoti želdynus ir želdinius, tinkamai juos tvarkyti, atkurti ir veisti naujus (Želdynų įstatymo 15 str. 1 d. 1 p.). Atsižvelgus į aptartas nuostatas, Bendrija, naudojanti valstybinės žemės sklypą nuomos sutarties pagrindu (pagal CK 6.545 straipsnio 1 dalį žemės nuomos sutarties atveju žemės sklypas perduodamas laikinai valdyti ir naudotis pagal sutartyje numatytą paskirtį ir naudojimo sąlygas), galėtų būti laikoma ginčo želdinių valdytoja Želdynų įstatymo 2 straipsnio 32 dalies prasme.
82. Išplėstinė teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes ir taikytiną teisinį reguliavimą, konstatuoja, kad nors valstybinės žemės sklypo nuomotojas, naudojantis sklypą sandorio (nuomos sutarties) pagrindu, iš esmės galėtų būti laikomas želdinių valdytoju Želdynų įstatymo kontekste, tai savaime negali paneigti savivaldybei pagal Vietos savivaldos įstatymą ir Želdynų įstatymą priskirtos bendrosios želdynų ir želdinių priežiūros ir tvarkymo pareigos – ši pareiga jokiais teisinę reikšmę turinčiais aktais įstatymuose nustatyta tvarka nebuvo perduota. Nagrinėjamoje byloje nėra jokių duomenų, kurie aiškiai patvirtintų Savivaldybei tenkančios pareigos perdavimą Bendrijai. Taigi nors Želdynų įstatymo 2 straipsnio 32 dalis apibrėžia, kas gali būti laikomi želdinių valdytojais, tačiau konkrečios pareigos, numatytos Želdynų įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje, valstybinėje ir savivaldybei priskirtoje žemėje (ne privačioje žemėje) želdinių valdytojams atsirastų tik tokiu atveju, jei pagal tą patį Želdynų įstatymą (10 str. 1 d. 2 p.) želdynų ir želdinių priežiūros pareigą atliekanti savivaldybė (ne kiti valstybinę žemę patikėjimo teise valdantys subjektai) ją perduotų įstatymų nustatyta tvarka.
83. Nagrinėjamu atveju Savivaldybė jokios sutarties nei dėl ginčo želdinių, nei dėl ginčo žemės sklypo nebuvo sudariusi, nes valstybinė žemė patikėjimo teise buvo perduota NŽT, kuri valstybinės žemės nuomos sutartimi perdavė ją naudotis Bendrijai. Nors paminėtos valstybinės žemės nuomos sutarties teisėtumas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, šiuo atveju aktualu yra tai, jog sutartis sudaryta tarp Bendrijos ir NŽT, taigi, kiek tai susiję su bylai aktualiu atsakomybės už želdinių priežiūrą ir tvarkymą klausimu, nėra jokio pagrindo manyti, kad Savivaldybė sutartimi perdavė jai pagal įstatymus numatytą pareigą. Išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nesant jokių duomenų, kurie aiškiai patvirtintų Savivaldybei tenkančios pareigos perdavimą, atsakovo išdėstyti argumentai dėl želdinių valdytojo ir jam tenkančių pareigų nagrinėjamu atveju negali nulemti bylos baigties.
84. Nors atsakovas apeliaciniame skunde vadovaujasi Vilniaus miesto savivaldybės želdynų ir želdinių apsaugos taisyklių 5 punktu, pagal kurį už želdinių išsaugojimą, tinkamą jų priežiūrą ir tvarkymą atsako žemės sklypo savininkai ir valdytojai, pažymėtina, kad Apsaugos taisyklės, patvirtintos Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2016 m. gegužės 11 d. sprendimu Nr. 1-446, yra poįstatyminis aktas, skirtas Želdynų įstatymo įgyvendinimui, juo asmenims negali būti ir nėra nustatomos įstatyme nenumatytos pareigos, susijusios su želdynų ir želdinių priežiūra ir tvarkymu, todėl šios taisyklės aiškintinos Želdynų įstatymo nuostatų kontekste. Taigi aptarta taisyklių norma negali paneigti Želdynų įstatyme savivaldybei numatytų pareigų, tačiau apibrėžia tas situacijas, kai savivaldybė želdynų ir želdinių priežiūros ir tvarkymo pareigų neturi, pvz., privačiuose žemės sklypuose ar savivaldybei minėtas pareigas įstatymų nustatyta tvarka perleidus kitiems subjektams.
85. Atsakovas apeliaciniame skunde teisingai nurodo, kad teisės aktai nenustato Savivaldybei pareigos prižiūrėti ir tvarkyti visus želdynus ir želdinius, esančius jos teritorijoje, nepriklausomai nuo žemės, kurioje jie yra, nuosavybės formos. Teismų praktikoje tokio pobūdžio bylose yra ne kartą pažymėta, kad savivaldybė atsakinga už valstybinėje ir savivaldybei priskirtoje žemėje esančius želdynus ir želdinius, todėl, nustatinėjant už žalą, kilusią dėl netinkamos arba nepakankamos želdynų ar želdinių priežiūros, atsakingą subjektą, būtina įvertinti, kur (valstybės ar privačioje žemėje) augantis želdinys sukėlė žalą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2012; 2013 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2013; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1278-624/2017, 2018 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-270-624/2018; 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2093-438/2021; 2022 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-39-756/2022). Tačiau vien ta aplinkybė, jog buvo sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis, savaime nepakeičia fakto, jog pats ginčo Sklypas buvo valstybinėje žemėje, ir jame augančių želdinių priežiūra ir tvarkymas pagal ginčo įvykio (medžio nuvirtimo ant pareiškėjų automobilio) metu galiojusį reglamentavimą, byloje nesant jokių duomenų apie aptartos pareigos perdavimą, buvo priskirtas Savivaldybei.
86. Apeliaciniame skunde Savivaldybė teigia, kad dėl galbūt avarinio medžio (jo prastos būklės, galimo pavojaus, keliamų nepatogumų ar kitų aplinkybių), niekas (nei sklypo savininkas, nei valdytojas) iki 2021 m. liepos 21 d. į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją nesikreipė. Minėtu laikotarpiu dėl šioje teritorijoje esančių želdynų prastos būklės nebuvo gautas ir nė vienas gyventojų skundas, seniūno pranešimas ar kitas kreipimasis, dėl kurių Vilniaus miesto savivaldybės administracija, realiai įvertinusi medžio būklę, būtų privalėjusi imtis veiksmų ir vykdyti savo pareigą organizuoti želdinių priežiūrą, t. y. išduoti leidimą tokį medį pašalinti.
87. Šiuo aspektu išplėstinė teisėjų kolegija akcentuoja, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas suformuotoje praktikoje yra pripažinęs, jog savivaldybės turi pareigą nustatyti konkretaus medžio fiziologinę būklę nežiūrint to, jog kiekvieno medžio realus patikrinimas yra sudėtingas procesas (žr., pvz., 2012 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1673/2012; 2020 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1672-415/2020; 2023 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-898-821/2023; 2023 m. spalio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-664-525/2023). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pasisakęs panašaus pobūdžio bylose, kad savivaldybė turi teisės aktų nustatytą pareigą prižiūrėti savivaldybės teritorijoje, ne privačioje žemėje, esančius medžius, o grėsmės aplinkiniams atveju – medį nukirsti (žr., pvz., 2012 m. sausio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2012; 2013 m. liepos 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-422/2013; 2013 m. spalio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-475/2013). Savivaldybei tenka pareiga užtikrinti, jog savivaldybės teritorijoje valstybinėje ir savivaldybei priskirtoje žemėje augantys medžiai ir kiti želdiniai nekeltų grėsmės žmonėms ir jų turtui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1354-442/2018). Net ir tais atvejais, kai dėl konkretaus želdinio, nagrinėjamoje byloje – medžio, grėsmės aplinkiniams pašalinimo į savivaldybę nesikreipia joks asmuo, savivaldybės pareiga išlieka užtikrinti tinkamą želdinių priežiūros kontrolę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-475/2013; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-2084/2013).
88. Nurodytų teisės aktų normos ir aptarta teismų praktika patvirtina, kad Vilniaus miesto savivaldybė, būdama atsakinga už jos teritorijoje esančių želdynų ir želdinių inventorizavimą ir apskaitą, vykdydama jų būklės stebėseną, organizuodama valstybinėje žemėje esančių želdinių ir želdynų priežiūrą ir tvarkymą, privalėjo užtikrinti, kad valstybinės žemės sklype augantis medis nekeltų grėsmės žmonėms ir jų turtui. Teismui nebuvo pateikta įrodymų, kad Savivaldybė ėmėsi pakankamų organizacinių priemonių, jog minėtoje valstybinėje žemėje, adresu (duomenys neskelbtini), būtų vykdoma tinkama augančių želdinių (konkrečiai – nuvirtusio medžio) priežiūra ir tvarkymas, juolab kad dar 2017 m. atliekant medžių inventorizaciją, buvo nustatyta bloga vieno ginčo medžio kamieno būklė, abiem kamienams buvo rekomenduojamas genėjimas. Atsižvelgdama į tai, išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja, kad Savivaldybė byloje nagrinėjamu atveju neveikė taip, kaip pagal įstatymus ir kitus teisės aktus privalėjo veikti, kas kvalifikuotina kaip neteisėti veiksmai – deliktinės atsakomybės sąlyga.
89. Vadovaujantis CK 6.249 straipsniu, žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų; piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Siekdamas įrodyti žalą, kaip civilinės atsakomybės sąlygą, pareiškėjas paprastai privalo įrodyti du elementus: žalos padarymo faktą ir žalos dydį. Nagrinėjamu atveju dėl paties žalos atsiradimo fakto ir jos dydžio apeliaciniame skunde jokių argumentų neteikiama (ABTĮ 140 str. 1 d.), todėl, pirmosios instancijos teismui su tuo susijusias aplinkybes tinkamai išnagrinėjus, išplėstinė teisėjų kolegija šiuo klausimu plačiau nepasisako.
90. Kita būtinoji sąlyga viešajai civilinei atsakomybei nustatyti yra priežastinis ryšys, kuris šios kategorijos bylose dažnai būna netiesioginis. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad žala šio pobūdžio bylose atsiranda ne tiesiogiai iš neteisėtų veiksmų, bet yra tų neteisėtų veiksmų (neveikimo) rezultatas (žr., pvz., 2021 m. vasario 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-432-1062/2021; 2021 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1743-756/2021). Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija tinkamai nevykdė pareigos užtikrinti jos teritorijoje valstybinėje žemėje esančių želdinių priežiūrą ir tvarkymą, o žala atsirado nuvirtus Savivaldybės teritorijoje valstybinėje žemėje augusiam medžiui, taigi atsakovo neteisėti veiksmai (neveikimas) buvo pakankama priežastis žalai atsirasti. Kitų aplinkybių (force majeure (nenugalima jėga) ar paties automobilio savininko kaltės), kurios leistų netaikyti atsakovui deliktinės civilinės atsakomybės, byloje nenustatyta. Įvertinus tai, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo visų sąlygų, būtinų atsakovo deliktinei atsakomybei kilti, buvimą.
91. Išplėstinė teisėjų kolegija, atsižvelgusi į byloje nustatytas aplinkybes, aptartą teismų praktiką, įvertinusi įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino teisės aktus, nustatė visas bylos išsprendimui svarbias aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kuris paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
92. Pareiškėjai atsiliepime į apeliacinį skundą pareiškė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, pareiškėjai įgyja teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.). Prie atsiliepimo į apeliacinį skundą pareiškėjai pridėjo sąskaitą už teisines paslaugas, sąskaitos išrašą ir pinigų priėmimo kvitą. Iš nurodytų dokumentų matyti, kad pareiškėjai už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą sumokėjo 400 Eur. Ši suma neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro, atsižvelgiant į Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimą, 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) (toliau – Rekomendacijos) 8.11 punkte nustatyto dydžio už tokio pobūdžio paslaugas. Atsižvelgiant į tai, taip pat į Rekomendacijų 2 punkte įtvirtintus kriterijus, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, pareiškėjams iš atsakovo priteisiama 400 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, išplėstinė teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. balandžio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti pareiškėjams K. K. ir V. K. 400 Eur (keturis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Gintaras Kryževičius
Beta Martišienė
Iveta Pelienė
Dainius Raižys
Egidijus Šileikis