Administracinė byla Nr. eAS-115-822/2025
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-06091-2024-7
Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
2025 m. vasario 12 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainiaus Raižio, Ernesto Spruogio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo D. S. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. lapkričio 8 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. S. skundą atsakovui Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I.
Pareiškėjas D. S. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro kvalifikavimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2008 m. vasario 15 d. sprendimą Nr. 1, kuriuo A. B. yra / buvo suteikta ekonominių tyrimų specialisto kvalifikacija (specialisto kvalifikacijos pažymėjimo Nr. 140-PZ4-013) (toliau – ir Sprendimas); 2) panaikinti Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro (toliau – ir Centras) specialisto kvalifikacijos pažymėjimą Nr. 140-PZ4-013, išduotą A. B. (toliau – ir Pažymėjimas); 3) priimti atskirą nutarimą dėl Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro kvalifikavimo komisijos 2008 m. vasario 15 d. sprendimo Nr. 1, kuriuo A. B. yra/buvo suteikta ekonominių tyrimų specialisto kvalifikacija (specialisto kvalifikacijos pažymėjimo Nr. 140-PZ4-013). Taip pat pareiškėjas prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėjas skunde prašė atnaujinti skundo padavimo terminą dėl 2008 m. vasario 15 d. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro kvalifikavimo komisijos sprendimo Nr. 1 panaikinimo, nes skundžiami sprendimai iš atsakovo buvo gauti (tiksliau išreikalauti Panevėžio apygardos teismo) tik 2024 m. spalio 28 d.
II.
Regionų administracinio teismo Kauno rūmai 2024 m. lapkričio 8 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo D. S. skundą.
Teismas nustatė, kad pareiškėjas į teismą su skundu panaikinti 2008 m. vasario 15 d. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro kvalifikavimo komisijos sprendimo Nr. 1 tik 2024 m. balandžio 4 d., t. y. praėjus daugiau nei 10 metų po šio sprendimo priėmimo.
Teismas pažymėjo, jog Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas dešimties metų terminas yra naikinamasis, todėl pareiškėjo prašymas dėl termino atnaujinimo 2008 m. vasario 15 d. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro kvalifikavimo komisijos sprendimui Nr. 1 apskųsti, negali būti tenkinamas. Atsižvelgęs į tai, pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti skundo dalį dėl Sprendimo panaikinimo.
Atsisakius priimti pagrindinį skundo reikalavimą, teismo vertinimu, nėra pagrindo priimti išvestinių skundo reikalavimų – panaikinti Pažymėjimą ir priimti atskirą nutarimą dėl Sprendimo.
III.
Pareiškėjas D. S. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. lapkričio 8 d. nutartį ir perduoti pirmosios instancijos teismui iš naujo spręsti skundo priėmimo klausimą. Taip pat pareiškėjas prašo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto 10 m. termino atitikties Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniams teisinės valstybės, teisingumo, teisėtų lūkesčių principams.
Pareiškėjas teigia, jog teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos reiškia, kad kreipiamasi apginti pažeistą ar ginčijamą asmens teisę arba įstatymo saugomą interesą. Teisė kreiptis į teismą yra konstituciniu lygiu įtvirtinta procesinė garantija ir bet kuriam asmeniui turi būti užtikrinamas teisminis jo teisių gynimas. Absoliuti asmens teisė kreiptis į teismą yra nustatyta tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo, tiek Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. lapkričio 8 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas atnaujinti terminą skundui paduoti ir atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.
Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog pareiškėjas skundu siekia panaikinti Komisijos 2008 m. vasario 15 d. sprendimą Nr. 1, kuriuo A. B. yra / buvo suteikta ekonominių tyrimų specialisto kvalifikacija (specialisto kvalifikacijos pažymėjimo Nr. 140-PZ4-013) bei Centro A. B. išduotą specialisto kvalifikacijos pažymėjimą Nr. 140-PZ4-013, nuo kurių priėmimo iki kreipimosi į teismą dienos praėjo daugiau nei 10 metų, vadovaudamasis ABTĮ 30 straipsnio 2 dalies nuostata, pripažino, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą praleidęs 10 metų naikinamąjį terminą nuo skundžiamų aktų priėmimo dienos, todėl pareiškėjo skundą atsisakė priimti.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ABTĮ 30 straipsnio 1 dalį yra pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas šioje teisės normoje expressis verbis (aiškiais žodžiais) suteikė pirmenybę teisinių santykių stabilumui, nebeleisdamas apskųsti teismui teisės akto ar veiksmo, nuo kurių priėmimo ar atlikimo praėjo daugiau nei 10 metų. Vienintelė įstatymų leidėjo numatyta išimtis – nusikalstamos veikos, susijusios su ginčijamo akto priėmimu ar veiksmo atlikimu, padarymas. Iki tol galioję teisės aktai nenustatė konkretaus procesinio termino, kuriam pasibaigus asmuo nebegalėtų ginčyti teisės akto ar veiksmo ir paliko tokius klausimus spręsti bylą nagrinėjančio teismo nuožiūra. Tačiau teismai, spręsdami skundo padavimo terminų atnaujinimo klausimus, ir iki tol atsižvelgdavo į skundu (prašymu) ginamų vertybių ir teisinių santykių stabilumo pusiausvyrą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 16 d. nutartį administracinėje byloje
Nr. eAS-808-552/2016; 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-807-520/2016; 2017 m. kovo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-339-525/2017 ir kt.).
Taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nurodyta, jog naikinamojo termino, įtvirtinto ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje, pasibaigimą įstatymas sieja su skundžiamo teisės akto priėmimu (žr., pvz., 2019 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-159-602/2019). Taigi ABTĮ 30 straipsnio 1 dalies nuostatos ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika suponuoja, kad nepriklausomai nuo to, kada asmuo sužinojo apie skundžiamą aktą, naikinamasis dešimties metų terminas yra skaičiuojamas nuo akto priėmimo dienos, o ne nuo asmens sužinojimo apie aktą dienos. Todėl, priešingai nei teigė pareiškėjas, šiuo atveju yra suėjęs naikinamas terminas skundui paduoti.
Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas nenurodė ir byloje nenustatyta aplinkybių, kurioms esant galėtų būti taikoma ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta išimtis – įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta nusikalstama veika, susijusi su teisės akto priėmimu, veiksmo atlikimu arba neveikimu ar vilkinimu atlikti veiksmus. Todėl byloje konstatavus aplinkybių, atitinkančių naikinamojo termino pasibaigimą, visumą, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą dėl reikalavimų panaikinti Sprendimą ir Pažymėjimą, taip pat išvestinį skundo reikalavimą - priimti atskirą nutarimą dėl Komisijos 2008 m. vasario 15 d. sprendimo Nr. 1, kuriuo A. B. yra/buvo suteikta ekonominių tyrimų specialisto kvalifikacija (specialisto kvalifikacijos pažymėjimo Nr. 140-PZ4-013).
Be kita ko, atkreiptinas dėmesys, jog teismas, prieš imdamasis nagrinėti bylą iš esmės, turi atskleisti, kokių teisiškai reikšmingų pasekmių, ginant savo pažeistas teises ir interesus, siekia asmuo, kokia apimtimi asmens teisės ir interesai yra veikiami skundžiamo akto ar institucijos atliekamų veiksmų, kaip jie pakistų reikalavimų tenkinimo atveju. Taigi teismas, iš esmės siekdamas tinkamai išnagrinėti bylą, taip pat privalo atskleisti asmens materialinį suinteresuotumą bylos baigtimi (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. lapkričio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2453-525/2021).
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nenurodo jokių argumentų, jog Komisijos 2008 m. vasario 15 d. sprendimas Nr. 1, kuriuo A. B. yra / buvo suteikta ekonominių tyrimų specialisto kvalifikacija (specialisto kvalifikacijos pažymėjimo Nr. 140-PZ4-013) bei pats A. B. Centro išduotas specialisto kvalifikacijos pažymėjimas Nr. 140-PZ4-013 jam sukelia konkrečias materialines pasekmes jo teisėms ir pareigoms. Pareiškėjo materialinį suinteresuotumą pagrindžiančių aplinkybių nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas.
Apibendrindama nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino teisės normas, nenukrypo nuo administracinių teismų formuojamos praktikos iš esmės panašiose bylose, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį atsisakyti priimti pareiškėjo skundą. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.
Dėl pareiškėjo prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą, teisėjų kolegija paaiškina, jog prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą yra procesinio pobūdžio prašymas, kuris spręstinas tik bylą nagrinėjant iš esmės. Atsižvelgiant į tai, kad byloje taikomo teisės akto teisėtumo tyrimas galimas tik esant individualiam ginčui, kurį sprendžiant tas teisės aktas taikytinas, nagrinėjamu atveju vertinant Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. lapkričio 8 d. nutarties teisėtumą ir pagrįstumą nesprendžiamas procesinis prašymas dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija