ŠIAULIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJOS
DIREKTORIUS
ĮSAKYMAS
DĖL ŠIAULIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS BENDRO DARBO SU ŠEIMOMIS TVARKOS APRAŠO TVIRTINIMO
2017 m. liepos 17 d. Nr. A-1017
Šiauliai
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 8 dalies 2 punktu ir Bendro darbo su šeimomis tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. A1-362/V-936/V-646/1V-495 „Dėl bendro darbo su šeimomis tvarkos aprašo patvirtinimo“,
Šis įsakymas skelbiamas Teisės aktų registre ir gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
PATVIRTINTA
Šiaulių rajono savivaldybės
administracijos direktoriaus
2017 m. liepos 17 d.
įsakymu Nr. A-1017
ŠIAULIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS BENDRO DARBO SU ŠEIMOMIS TVARKOS APRAŠAS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Šiaulių rajono savivaldybės (toliau – savivaldybės) bendro darbo su šeimomis tvarkos aprašas (toliau – aprašas) nustato pagalbos Šiaulių rajono teritorijoje gyvenančioms socialinės rizikos šeimoms, auginančioms vaikus, įskaitant ir besilaukiančias vaikų (toliau – šeimos), organizavimo ir teikimo pagrindinius principus, bendro darbo su šeimomis, įskaitant prevencijos priemonių, organizavimo tvarką savivaldybėje, subjektus, dalyvaujančius dirbant su šeimomis, vaiko atvejo peržiūros organizavimą, pagalbos šeimai ir vaikui planavimą, socialinio darbo ir kitų institucijų, įstaigų ir organizacijų darbo su šeimomis specifiką, vaiko teisių apsaugos užtikrinimo priemonių ir socialinių paslaugų šeimoms teikimo bei organizavimo stebėseną.
2. Bendro darbo su šeimomis tikslas yra užtikrinti koordinuotą kompleksinės pagalbos (socialinės paramos, švietimo pagalbos, sveikatos priežiūros paslaugų, bendruomeninę, teisėsaugos) teikimą savivaldybės šeimoms, kad stiprėtų šeimų atsakomybė, gebėjimai ir galimybės savarankiškai spręsti savo šeimos problemas ir padėti įveikti socialinę atskirtį.
3. Apraše vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatyme, Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatyme, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme ir kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose socialines paslaugas, apibrėžtas sąvokas.
II SKYRIUS
SUBJEKTAI, DALYVAUJANTYS DARBE SU ŠEIMOMIS, IR BENDRO DARBO ORGANIZAVIMAS SAVIVALDYBĖJE
5. Subjektai, dalyvaujantys darbe su šeimomis:
5.1. Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu paskirtas asmuo, įgaliotas atlikti tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatoriaus (toliau – koordinatorius) funkcijas pagal Kompleksiškai teikiamos švietimo pagalbos, socialinės paramos, sveikatos priežiūros paslaugų ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikams ir jų tėvams (globėjams) tvarkos aprašą, patvirtintą Šiaulių rajono savivaldybės tarybos 2013 m. gruodžio 13 d. sprendimu Nr. T-324 „Dėl kompleksiškai teikiamos pagalbos Šiaulių rajono savivaldybės teritorijoje gyvenančioms šeimoms, auginančioms vaikus nuo gimimo iki privalomo mokymo pradžios, tvarkos aprašo patvirtinimo“.
5.2. savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos (toliau – VTAS), Socialinės paramos, Švietimo ir sporto, kultūros skyrių specialistai pagal savo kompetenciją, savivaldybės gydytojas;
5.3. Šiaulių rajono savivaldybės socialinių paslaugų centro (toliau – Centras) socialiniai darbuotojai darbui su socialinės rizikos šeimomis (toliau – socialinis darbuotojas) ir kitų savivaldybėje veikiančių socialinių paslaugų įstaigų (vaikų dienos centrų, krizių centrų ir kt.) socialiniai darbuotojai, psichologai ir kiti darbuotojai pagal kompetenciją dirbantys su šeimomis ir teikiantys ar organizuojantys socialinę priežiūrą šeimoms, specialistai socialinėms išmokoms;
5.6. sveikatos priežiūros įstaigų (pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių įstaigų, priklausomybės ligų centrų, visuomenės sveikatos biurų) darbuotojai;
5.7. švietimo įstaigų (bendro ugdymo ir ikimokyklinio ugdymo mokyklų, Šiaulių rajono švietimo pagalbos tarnybos, neformaliojo vaikų švietimo mokyklų ir kt.) darbuotojai;
6. Bendrą darbą su šeimomis organizuoja savivaldybės administracija, o šį darbą koordinuoja koordinatorius, skatindamas aktyvų bendruomeninių organizacijų, nevyriausybinių ir kitokių organizacijų įsitraukimą, kartu planuojant, koordinuojant bei kompleksiškai teikiant pagalbą šeimai.
7. Bendro darbo su šeimomis klausimų aptarimui savivaldybėje mero potvarkiu įkuriama tarpinstitucinė darbo grupė, kuriai vadovauja administracijos direktoriaus pavaduotojas.
8. Tarpinstitucinės darbo grupės posėdžiai organizuojami ne rečiau kaip kartą per mėnesį Posėdžiuose be kitų einamųjų klausimų, aptariami strateginiai klausimai, susiję su kompleksiškai teikiamos pagalbos šeimai pasiūle, poreikiais, kylančiomis problemomis, aptariami siūlymai savivaldybės institucijoms dėl pagalbos šeimai, socialinės rizikos prevencijos priemonių, bendruomenių telkimo savivaldybėje formų, tariamasi dėl bendrų veiksmų organizuojant ir dirbant su šeimomis bei informacijos apsikeitimo.
III SKYRIUS
SOCIALINĖS RIZIKOS PREVENCIJA
9. Savivaldybėje šeimoms sudaromos galimybės dalyvauti pozityviosios tėvystės mokymuose, šeimos įgūdžius ugdančiose ir palaikančiose priemonėse, įskaitant besilaukiančias vaikų šeimas.
10. Seniūnaičiai, bendruomeninės organizacijos, pasitelkę savanorius, taikydami prevencijos priemones, suburia bendruomenę dirbti su šeimomis ir vaikais, organizuoja šeimų užimtumą, inicijuoja saugios kaimynystės veiklą, padeda šeimai užsitikrinti tinkamas gyvenamojo būsto sąlygas ir pan.
IV SKYRIUS
SOCIALINIO DARBO SU ŠEIMOMIS IR SOCIALINĖS PRIEŽIŪROS TEIKIMO SPECIFIKA
12. Socialinis darbas su šeima dirbamas tarpusavio susitarimo ir bendradarbiavimo su šeima pagrindu.
13. Su šeima socialinį darbą dirba ir, taikydami socialinio darbo atvejo vadybą, socialinę priežiūrą šeimai teikia Centro socialiniai darbuotojai.
14. Pagrindinės socialinio darbuotojo funkcijos dirbant su šeima:
14.1. tirti šeimų socialinę situaciją, vertinti konkrečios pagalbos šeimai poreikį ir numatyti galimus pagalbos šeimai būdus;
14.3. siūlyti šeimai socialinių problemų sprendimo alternatyvas, kartu su šeima analizuoti situaciją, teikti reikalingą informaciją, žinias;
14.4. tarpininkauti šeimai dėl kitų pagalbos priemonių (pavyzdžiui, psichologinės pagalbos, psichosocialinės pagalbos, vaikų dienos centro paslaugų, piniginės socialinės paramos, užimtumo, sveikatos priežiūros, švietimo ir ugdymo, socialinio būsto, specialiųjų pagalbos priemonių, kompleksiškai teikiamos pagalbos);
14.5. dirbti socialinį darbą su šeimos socialine aplinka tam, kad šeima galėtų sėkmingiau integruotis visuomenėje;
14.6. ugdyti ir palaikyti šeimos narių motyvaciją siekti teigiamų pokyčių šeimos gyvenime, suaugusių šeimos narių gebėjimus pozityviai auklėti ir ugdyti vaikus, taip pat padėti šeimai sukurti palankią aplinką vaikų augimui ir raidai;
14.8. priklausomai nuo grėsmės (šeimos rizikos) lygio teikti išvadas ir siūlymus dėl šeimų socialinės situacijos bei jų problemų sprendimo būdų, pasiektų ar nepasiektų rezultatų, to priežasčių ir motyvų. Informacija apie šeimai teikiamą socialinę pagalbą ir pokyčius šeimoje teikiama VTAS (planinė informacija apie šeimą VTAS teikiama ne rečiau kaip 1 kartą per 6 mėnesius). Informacija apie konkrečią šeimą teikiama VTAS paprašius ir pagal poreikį.
15. Sveikatos priežiūros įstaigos informaciją, susijusią su šeimos narių sveikata bei jiems teikiamomis paslaugomis, teikia VTAS, išskyrus tuos atvejus, kai šeimos nariai raštiškai sutinka, kad informacija būtų teikiama socialiniam darbuotojui.
16. Socialinių darbuotojų veiklą Centre organizuoja ir metodinę pagalbą vykdo Centro vyriausiasis socialinis darbuotojas.
17. Kai šeima sistemingai atsisako bendradarbiauti su socialiniu darbuotoju (neįsileidžia socialinio darbuotojo, ignoruoja socialinio darbuotojo pastangas susitarti dėl pagalbos šeimai teikimo, atsisako bendrauti ir bendradarbiauti, kviečiama neatvyksta į susitikimus, nesilaiko teismo ar VTAS įpareigojimų, nelanko pozityviosios tėvystės mokymų ar pan.), socialinis darbuotojas apie tai informuoja vyriausiąjį socialinį darbuotoją, kuris apie esamą situaciją raštu praneša VTAS. VTAS, gavęs informaciją apie šeimos sistemingą atsisakymą bendradarbiauti su socialiniais darbuotojais, inicijuoja pakartotinę vaiko atvejo peržiūrą.
V SKYRIUS
VAIKO PAĖMIMAS IŠ ŠEIMOS AR KITOS JAM NESAUGIOS APLINKOS, VAIKO ATVEJO PERŽIŪRA, PAGALBOS VAIKUI IR ŠEIMAI PLANAVIMAS
18. Bendruomenės, švietimo, sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų, teisėsaugos ir kitos institucijos ir įstaigos, seniūnaičiai, bendruomeninių ir kitų nevyriausybinių organizacijų darbuotojai ar kiti asmenys, turintys informacijos apie galimą vaiko teisių pažeidimą šeimoje, keliantį ar galintį sukelti pavojų jo gerovei, sveikatai ar gyvybei, nedelsdami apie tai informuoja VTAS arba policiją.
19. VTAS, gavęs informaciją apie galimą vaiko teisių pažeidimą šeimoje, nedelsdamas įvertina pranešimo pagrįstumą ir vyksta į vaiko buvimo vietą įvertinti situacijos. Jei, įvertinus padėtį vietoje, nustatoma, kad vaiko buvimas šeimoje yra nesaugus ir tai kelia pavojų jo sveikatai ir gyvybei, VTAS skubiai paima vaiką iš šeimos.
20. VTAS įtarus ar nustačius galimus vaiko teisių pažeidimus šeimoje, keliančius pavojų jo sveikatai ir gyvybei arba esant socialinei rizikai, skubiai – ne vėliau kaip per 1 darbo dieną nuo įtarimų atsiradimo ar fakto nustatymo, nepriklausomai nuo to, ar vaikas paimtas iš šeimos ar ne, organizuoja pirminę vaiko atvejo peržiūrą.
21. Vaiko atvejo peržiūros metu detaliai išnagrinėjama visa turima informacija apie vaiką ir jo šeimą, įvertinamas šeimos rizikos lygis, pirminis pagalbos šeimai poreikis ir vaiko galimybės gyventi šeimoje.
22. Pagalbos turinys konkrečiai šeimai priklauso nuo individualaus šeimos pagalbos poreikio ir rizikos lygio šeimoje (išskyrus dalyvavimą prevencijos ir (ar) ankstyvosios intervencijos priemonėse). Šeimos rizikos lygio įvertinimo kriterijus ir tvarką tvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministras. Gali būti skiriami trys rizikos lygiai:
22.1. aukšta rizika – kai iš šeimos paimamas vaikas, šeima negeba savarankiškai funkcionuoti ir jai reikia nuolatinės socialinių darbuotojų ir kitų specialistų pagalbos;
22.2. vidutinė rizika – kai šeima geba savarankiškai funkcionuoti, tačiau, norint užtikrinti visišką šeimos narių saugumą ir emocinę, psichologinę gerovę, nuolat reikia tam tikros socialinių darbuotojų ir kitų specialistų pagalbos;
23. Vaiko atvejo peržiūros metu turi būti išklausoma vaiko nuomonė, jei jis geba ją išreikšti. Siekiant apsaugoti vaiką nuo galimo neigiamo poveikio, vaikas gali nedalyvauti vaiko atvejo peržiūroje, tačiau tokiu atveju vaiko nuomonė turi būti iš anksto išklausyta VTAS specialistų ir vaiko atvejo peržiūros metu įvertinta.
24. Vaiko atvejo peržiūros metu, paaiškėjus poreikiui suteikti šeimai pagalbą, VTAS parengia raštą SPC dėl socialinio darbuotojo paskyrimo stebėti šeimą arba rengiamas administracijos direktoriaus įsakymas dėl šeimos įrašymo į Šiaulių rajono socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą.
25. VTAS informuoja:
25.1. šeimą apie įrašymą į Šiaulių rajono socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, įrašymą į apskaitą;
26. VTAS įtarus ar nustačius galimus vaiko teisių pažeidimus šeimoje, keliančius pavojų jo sveikatai ir gyvybei arba esant socialinei rizikai, skubiai, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo įtarimų atsiradimo, nepriklausomai nuo to ar vaikas paįmtas iš šeimos ar ne, kartu su vyriausiuoju socialinių darbuotoju ir atitinkamos seniūnijos socialiniu darbuotoju organizuoja pirminę vaiko atvejo peržiūrą, į kurią kviečiami vaikas (jei neprieštarauja jo interesams), vaiko tėvai ar atstovai pagal įstatymą, specialistai, nurodyti aprašo 6 punkte, galintys suteikti informacijos apie vaiką, jo tėvus ar atstovus pagal įstatymą.
27. Vaiko atvejo peržiūros metu, paaiškėjus poreikiui suteikti šeimai pagalbą, šeimai skiriamas socialinis darbuotojas ir nedelsiant sudaromas bendras pagalbos vaikui ir šeimai planas – šeimai būtinų veiksmų ir priemonių bei socialinės, sveikatos priežiūros, švietimo pagalbos bei kitų paslaugų visumakuria bus siekiama užtikrinti tinkamą vaiko teisių apsauga.
28. Bendras pagalbos vaikui ir šeimai planas sudaromas terminuotai – ne trumpiau kaip 3 mėnesiams ir ne ilgiau kaip 12 mėnesių nuo plano sudarymo dienos.
29. Pakartotinę vaiko atvejo peržiūrą ir pagalbos šeimai įvertinimą priklausomai nuo rizikos lygio šeimoje (apie aukštos rizikos šeimą – ne rečiau kaip 1 kartą per mėnesį, apie vidutinės rizikos šeimą – ne rečiau kaip 1 kartą per 3 mėnesius, žemos rizikos šeimą – ne rečiau kaip 1 kartą per 6 mėnesius) organizuoja vyriausiasis socialinis darbuotojas. Peržiūros metu aptariamas pagalbos šeimai plane numatytų veiksmų ir priemonių efektyvumas. Prireikus bendras pagalbos vaikui ir šeimai planas koreguojamas, rizikos lygis įvertinamas iš naujo ir pagalbos teikimas pratęsiamas iki kitos vaiko atvejo peržiūros.
30. Vaiko atvejo peržiūros organizuojamos, bendras pagalbos vaikui ir šeimai planas sudaromas ir kai vaikui nustatyta laikinoji globa (rūpyba).
31. Pakartotinos atvejo peržiūros metu paaiškėjus, kad pagalba šeimai buvo veiksminga, tėvai tinkamai rūpinasi vaiku ir užtikrina tinkamą vaiko auklėjimą, dėl ko išnyksta grėsmė vaiko saugumui, sveikatai ir gyvybei bei socialinė rizika, bendro pagalbos vaikui ir šeimai plano vykdymas nutraukiamas. Prireikus šeimai pasiūlomos socialinės rizikos prevencijos priemonės.
VI SKYRIUS
KITŲ INSTITUCIJŲ IR ĮSTAIGŲ DARBO SPECIFIKA, DIRBANT SU ŠEIMOMIS
32. Sveikatos priežiūros įstaigos nedelsdamos, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas, informaciją apie su vaiku gyvenančių tėvų ar atstovų pagal įstatymą sveikatos būklę, be jų sutikimo, elektroninėmis ryšio priemonėmis teikia VTAS, esant būtinumui ginti vaiko teises ir interesus, taip pat esant pagrįstų įtarimų, kad pažeistos vaikų teisės. Kitos tarnybos, turinčios informacijos apie kartu su vaiku gyvenančius vaiko tėvus ar atstovus pagal įstatymą, grįžusius iš laisvės atėmimo vietų, apie tai nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas informuoja VTAS.
33. Skubiai sulaikius ar hospitalizavus vaiko tėvus ar atstovus pagal įstatymą, įpareigojus smurtautoją išsikelti, kai vaikai lieka be priežiūros, sveikatos priežiūros įstaigos, policijos pareigūnai ir socialiniai darbuotojai apie tai nedelsdami, ne vėliau nei per 24 val. nuo atitinkamos aplinkybės atsiradimo ar paaiškėjimo, jei ši aplinkybė atsiradimo metu nebuvo žinoma, informuoja VTAS.
34. Policijos pareigūnai, vykdydami nusikalstamos veiklos užkardymą ir prevenciją, prevenciškai stebi šeimas, kuriose buvo nustatyta vaikų teisių pažeidimų, smurto prieš juos atvejų ar buvo gauta pranešimų apie galimus smurto atvejus šeimoje, taip pat šeimas, kuriose gyvena probuojamieji asmenys ar asmenys, grįžę iš laisvės atėmimo vietų, teisti už nusikalstamą veiką, susijusią su vaiko teisių pažeidimu, smurtu artimoje aplinkoje, ir šie asmenys pasižymi agresyviu būdu ar piktnaudžiauja alkoholiu, turi priklausomybę nuo narkotinių ir (ar) psichotropinių medžiagų. Policijos pareigūnai planuoja ir vykdo tokių šeimų individualios prevencijos priemones.
35. SPC teikia specializuotą kompleksinę pagalbą smurto artimoje aplinkoje atveju įveikdamas kritinę būklę, specializuotą psichologo ir kitą pagalbą, bendradarbiauja su savivaldybių administracijomis organizuodamas visuomenės švietimo ir informavimo kampanijas, skatinančias netoleruoti smurto, ir vykdo kitas prevencijos priemones Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo nustatyta tvarka.
36. Seniūnaičiai ir bendruomeninės organizacijos prevenciškai stebi šeimas ir šeimas, kuriose galima socialinė rizika, prireikus, jose lankosi, su socialiniais darbuotojais darbui su socialinės rizikos šeimomis, aptaria galimas individualios prevencijos priemones.
37. Pirminės sveikatos priežiūros įstaigos vykdo nėščiųjų, gimdyvių ir naujagimių sveikatos priežiūrą sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka. Nėščiosios sveikatos tikrinimo metu įtarus ar nustačius, kad nėščioji galbūt patiria smurtą ir yra jaunesnė nei 18 metų, pirminės sveikatos priežiūros įstaigos vadovo įgaliotas asmuo apie tai ne vėliau kaip per 10 darbo dienų elektroninėmis ryšio priemonėmis informuoja VTAS. Pastarasis apie tai praneša seniūnui ir SPC, prašydamas prevenciškai stebėti nėščiąją ir prireikus inicijuoti socialinį darbą su ja ir jos socialine aplinka.
38. Vaikų sveikata profilaktiškai tikrinama sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka. Esant pagrįstų įtarimų, kad pažeistos vaiko teisės (pavyzdžiui, vaikas neatvyksta į profilaktinį sveikatos patikrinimą), sveikatos priežiūros įstaigos nedelsdamos elektroninėmis ryšio priemonėmis apie tai informuoja VTAS pagal vaiko gyvenamąją vietą arba pagal sveikatos priežiūros įstaigos vietą.
39. Pirminės sveikatos priežiūros paslaugas teikiančios įstaigos, Visuomenės sveikatos biuras vykdo visuomenės sveikatos, psichikos sveikatos, alkoholizmo ar kitų priklausomybių ligų prevencijos ar pagalbos priemones, bendradarbiauja su SPC, bendruomeninėmis organizacijomis, socialiniais darbuotojais.
40. Švietimo įstaigos stebi vaikų mokyklos lankymą ir kas mėnesį Nesimokančių vaikų ir mokyklos nelankančių mokinių informacinėje sistemoje (toliau – NEMIS) apie tai teikia informaciją savivaldybės administracijos Švietimo skyriui. Vaikui nesimokant pagal privalomojo švietimo programas, nesistemingai lankant mokyklą ar mokyklai kilus pagrįstų įtarimų dėl to, kad tėvai galbūt netinkamai auklėja vaiką, mokykla apie vaiko mokyklos nelankymą, kitas pastebėtas aplinkybes ir mokyklos teiktą švietimo pagalbą per 10 darbo dienų nuo šių faktų nustatymo informuoja VTAS.
41. Ikimokyklinio ir bendrojo ugdymo mokyklos, vykdančios ikimokyklinio ugdymo programas, atlieka vaikų privalomojo ikimokyklinio ugdymo stebėseną ir teikia apie tai informaciją Vaiko gerovės komisijos institucijų tarpusavio koordinatoriui. Vaikams, kuriems švietimo ir mokslo ministro nustatytais atvejais šis ugdymas yra privalomas, nelankant ikimokyklinio ar bendrojo ugdymo mokyklos, šių mokyklų specialistams rekomenduojama apsilankyti šių vaikų šeimose ir per 10 darbo dienų nuo šio fakto nustatymo apie tai informuoti VTAS.
42. Ikimokyklinio ir bendrojo ugdymo mokyklos planuoja ir vykdo lytiškumo ugdymo, smurto ir patyčių, alkoholio, tabako, narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo, prekybos žmonėmis prevencijos, saugaus elgesio naudojant informacines technologijas, sveikos gyvensenos ir kitas tikslines prevencines programas, bendradarbiauja su savivaldybės bendruomeninėmis organizacijomis, seniūnijomis, SPC, nevyriausybinėmis organizacijomis.
43. Ikimokyklinio ir bendrojo ugdymo mokyklos organizuoja specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių vaikų ugdymą, teikia švietimo pagalbą, konsultuoja tėvus Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo nustatyta tvarka. Švietimo pagalbos specialistai teikia socialinę pedagoginę, psichologinę, specialiąją pedagoginę, specialiąją pagalbą, konsultuoja vaiko tėvus ar atstovus pagal įstatymą, bendradarbiaudami su jais teikia vaikams psichologinę pagalbą, psichologinių problemų prevencijos priemones ir ankstyvąją intervenciją, bendradarbiauja su socialiniais darbuotojais, sveikatos priežiūros įstaigomis.
VII SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS