LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS

 

ĮSAKYMAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO 2003 M. GRUODŽIO 24 D. ĮSAKYMO NR. 705 „DĖL STATYBOS TECHNINIO REGLAMENTO STR 2.02.01:2004 „GYVENAMIEJI PASTATAI“ PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO

 

2014 m. lapkričio 13 d. Nr. D1-906

Vilnius

 

 

P a k e i č i u statybos techninį reglamentą STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 705 „Dėl statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ patvirtinimo“:

1. Pakeičiu 1 punktą ir jį išdėstau taip:

„1. Statybos techninis reglamentas „Gyvenamieji pastatai“ (toliau – Reglamentas) nustato esminius reikalavimus gyvenamųjų pastatų (namų) (išskyrus vienbučius ir dvibučius gyvenamuosius pastatus) ir jų sklypų projektiniams sprendiniams, statant naujus pastatus, rekonstruojant ar remontuojant esamus, keičiant pastatų ir patalpų paskirtį.“.

2. Pakeičiu 21 punktą ir išdėstau jį taip:

„21. Gaisrinės saugos projektiniai sprendiniai parenkami vadovaujantis Gaisrinės saugos pagrindinių reikalavimų [3.18], Gyvenamųjų pastatų gaisrinės saugos taisyklių [3.19] nuostatomis.“.

3. Pakeičiu 3.2 papunktį ir jį išdėstau taip:

„3.2. statybos techninį reglamentą STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-826;“.

4. Pripažįstu netekusiais galios 3.3–3.7 papunkčius.

5. Pripažįstu netekusiu galios 3.10 papunktį.

6. Pakeičiu 3.31 papunktį ir jį išdėstau taip:

„3.31. Šildymo sistemų, naudojančių kietąjį kurą, gaisrinės saugos taisykles, patvirtintas Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2013 m. spalio 28 d. įsakymu Nr. 1-264 „Dėl Šildymo sistemų, naudojančių kietąjį kurą, gaisrinės saugos taisyklių patvirtinimo“;“.

7. Papildau 3.44 papunkčiu:

„3.44. 2011 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 305/2011, kuriuo nustatomos suderintos statybos produktų rinkodaros sąlygos ir panaikinama Tarybos direktyva 89/106/EEB (OL 2011 L 88, p. 5–43).“.

8. Pakeičiu 4 punktą ir išdėstau jį taip:

„4. Šiame Reglamente vartojamų pagrindinių sąvokų apibrėžimai yra pateikti Statybos įstatyme [3.1] ir 2011 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 305/2011, kuriuo nustatomos suderintos statybos produktų rinkodaros sąlygos ir panaikinama Tarybos direktyva 89/106/EEB (OL 2011 L 88, p. 5–43) [3.44]. Žemiau pateikiami tik tiesiogiai susijusių su šiuo Reglamentu sąvokų apibrėžimai:

4.1. antstatas – patalpa (patalpos), įrengta (įrengtos) virš pastato viršutinio aukšto, turinti (turinčios) atskirą stogą ir kurios (kurių) plotas, matuojamas pagal jos (jų) sienų išorės matmenis, yra mažesnis nei pusė pastato viršutinio aukšto ploto. Kai antstato plotas yra didesnis nei pusė pastato viršutinio aukšto ploto, jis laikomas pastato aukštu;

4.2. antžeminis aukštas – pastato aukštas, kurio grindų paviršiaus altitudė yra aukščiau žemės paviršiaus vidutinės altitudės;

4.3. aukštas – erdvė nuo patalpų grindų paviršiaus iki virš jų esančių patalpų grindų paviršiaus (viršutinis aukštas – iki pastogės perdenginio šilumos izoliacijos arba sutapdinto stogo dangos viršaus). Jei aukšto grindys ne viename lygyje, aukšto grindų lygiu laikomas žemiausių grindų lygis;

4.4. antresolė – viršutinėje pastato aukšto (patalpos) dalyje įrengtas uždaras arba pusiau uždaras (atitvertas iš vienos ar kelių pusių) pusaukštis, kuriame yra pastato (patalpos) naudojimo paskirtį atitinkanti patalpa ar patalpos. Antresolės aukštis turi būti ne mažesnis kaip 1,60 m, o plotas – mažesnis nei pusė aukšto, kuriame ji įrengta, ploto. Kai antresolės plotas yra didesnis nei pusė aukšto, kuriame ji įrengta, ploto, ji laikoma pastato aukštu;

4.5. apkrovos – mechaninio pobūdžio veiksniai, veikiantys statinius ir statinių dalis ir galintys turėti įtakos tenkinant esminius statinio reikalavimus;

4.6. atriumas – patalpa su viršutiniu apšvietimu, kuri gali būti per du aukštus ir daugiau;

4.7. atriuminis namas – namas, turintis uždarą ar pusiau uždarą vidinį kiemą;

4.8 balkonas – pastato dalis, atvira išsikišusi aikštelė išorinėje pastato sienoje su aptvaru žmonių saugai užtikrinti ir turinti duris į vidaus patalpas; gali būti palaikoma gembės ar kolonų; balkonas gali būti uždaras, iš lauko pusės įstiklintas naudojant lengvas šaltas konstrukcijas;

4.9. bendrojo naudojimo patalpos – namo patalpos, skirtos naudotis visiems ar keliems namo patalpų savininkams ar naudotojams;

4.10. blokuotas namas – namas, susidedantis iš greta prišlietų butų blokų, turinčių atskirus įėjimus iš lauko ir atskirus priebutinius sklypus;

4.11. būstas – vienbutis gyvenamasis namas, jo dalis, butas ar kitos gyvenamosios patalpos, tinkamos asmeniui ar šeimai gyventi;

4.12. būsto naudingasis plotas – gyvenamųjų kambarių ir kitų būsto patalpų (virtuvių, sanitarinių mazgų, koridorių, įstatytų spintų, šildomų lodžijų ir kitų šildomų pagalbinių patalpų) suminis grindų plotas. Į naudingąjį plotą neįeina balkonų, lodžiju, terasų, nešildomų rūsių grindų plotas;

4.13. butas – gyvenamojo namo (pastato) dalis iš vieno ar kelių gyvenamųjų kambarių, virtuvės ir kitų patalpų atitvaromis atskirta nuo bendrojo naudojimo patalpų, kitų butų ar negyvenamųjų patalpų;

4.14. galerija – ilgas balkonas prie išorinės ar vidinės namo sienos, skirtas įeiti į kelis butus ar kitos paskirties patalpas;

4.15. galerinis namas – namas, kuriame butai išdėstomi vienoje galerijos pusėje, iš kurios patenkama į butus, laiptines, liftus ar holus;

4.16. gyvenamasis namas – gyventi pritaikytas pastatas, kuriame daugiau kaip pusė naudingojo ploto tenka gyvenamosioms patalpoms (butams);

4.17. daugiabutis aukštuminis namas (pastatas) – namas, kurio viršutinio aukšto, įskaitant mansardinį, grindų paviršiaus altitudė 26,5 m ir daugiau nuo gaisrinių mašinų privažiavimo paviršiaus altitudės;

4.18. insoliacija – teritorijos, pastato ir patalpų apšvitinimas tiesioginiais saulės spinduliais;

4.19. kambarys – patalpa, apribota perdangomis ir sienomis (pertvaromis) nuo grindų iki lubų, ne mažesnio kaip 4 m2 grindų ploto, atitinkanti gyvenamosioms patalpoms nustatytus higienos reikalavimus;

4.20. koridorinis namas – namas, kuriame butai išdėstomi abipus koridoriaus, iš kurio patenkama į butus, laiptines, holus, liftus;

4.21. lodžija – pastato dalis, prieinama iš pastato vidaus patalpų aikštelė, su stogu (denginių) ir sienomis iš trijų pusių ir neturinti atitvaros iš lauko pusės, arba ši atitvara, padaryta iš stiklo ar kitos skaidrios medžiagos;

4.22. mišraus tipo namas – namas, kuriame yra butai ir kitos paskirties patalpos;

4.23. normalus naudojimas – prevencinių ir kitų priemonių visuma, siekiant užtikrinti statinio naudojimo paskirties reikalavimus per visą jo ekonomiškai pagrįstą naudojimo trukmę. Šios priemonės apima tinkamos būklės palaikymą, atnaujinimą, atskirų statinio dalių instaliavimą ir pakeitimą. Normalus naudojimas taip pat apima kontrolines apžiūras, atliekamas tuo atveju, kai reikia įvertinti apskaičiuotų išlaidų santykį su tam tikrų statinio dalių verte;

4.24. patalpos plotas – horizontalus grindų plotas, matuojamas tarp sienų (pertvarų) paviršiaus, m2. Į patalpų plotą neįskaitomi pastogėse esančių patalpų plotai ir plotai po laiptais gyvenamose patalpose, kai jų aukštis nuo grindų iki lubų ar laiptų apačios mažesnis kaip 1,6 m., nišų, kurių aukštis mažesnis kaip 1,6 m ir jose įrengtų spintų plotas, krosnių, židinių, viryklių (įskaitant garų surinktuvą), aukštesnių kaip 1,3 m, užimamas plotas;

4.25. pastato aukštis – aukštis nuo vidutinės žemės paviršiaus altitudės iki aukščiausiojo šlaitinio stogo kraigo arba plokščiojo stogo parapeto taško;

4.26. pastogė (palėpė) – erdvė tarp pastato viršutinio aukšto perdangos, išorės atitvarų ir šlaitinio stogo apačios. Pastogės išorės sienų aukštis neturi būti didesnis kaip 1,7 m, skaičiuojant nuo pastato viršutinio aukšto perdangos viršaus iki stogo apačios, ir šlaitinio stogo kampas ne mažesnis kaip 10 laipsnių;

4.27. priestatas – prie namo pristatyta nauja šio namo dalis, turinti su juo bendras konstrukcijas, nepriklausomai nuo to, ar yra iš šios dalies tiesioginis įėjimas į namą, ar jo nėra;

4.28. pusrūsis (cokolinis aukštas) - pastato dalis, kurioje patalpų ar didesnės jų dalies grindys yra ne žemiau kaip 0,9 m projektinio ar esamo žemės paviršiaus;

4.29. poveikis – veiksniai, dėl kurių poveikio statiniui ar jo dalims atsirastų nukrypimų nuo esminių statinių reikalavimų. Veiksniai gali būti mechaniniai, cheminiai, biologiniai, šiluminiai ir elektromagnetiniai;

4.30. rūsys – požeminė pastato dalis, kurioje patalpų grindys yra daugiau kaip 0,9 m žemiau projektinio ar nusistovėjusio žemės paviršiaus;

4.31. sekcijinis namas – namas, kuriame butai aukštuose išdėstyti aplink laiptų ar laiptų ir liftų bloką ir į butus patenkama iš laiptų aikštelių ar paskirstomojo bloko;

4.32. statinio užimtas žemės plotas (užstatytas plotas) – statinio pirmojo aukšto horizontalios projekcijos ir už jos ribų esančios rūsio dalies (jei ji yra) horizontalios projekcijos plotų suma;

4.33. stogo dangos – medžiagos, naudojamos dengti stogus, ribojančios atmosferos poveikį statiniui, įskaitant izoliacinius sluoksnius ir garo barjerus, išskyrus stogo pagrindą;

4.34. terasa – atvira (kartais dengta) paaukštinta aikštelė, įrengta prie pastato arba ant pastato plokščiojo stogo;

4.35. techninis aukštas – pastato aukštas, skirtas pastato inžinerinių sistemų ir įrangos talpinimui (techninis aukštas gali būti rūsyje (pusrūsyje), pastogėje, antstate ir kitur);

4.36. vidutinė žemės paviršiaus altitudė – žemės paviršiau ploto, į kurį susiprojektuoja pastatas, vidutinė altitudė;

4.37. prieangis (tambūras) – nešildoma patalpa prie išorinių pastato durų, tarnaujanti šliuzu tarp lauko ir šiltų pastato patalpų.“.

 

9. Pakeičiu VII skyriaus II skirsnio pavadinimą ir išdėstau jį taip:

„II SKIRSNIS. ATITIKTIES ESMINIAMS STATINIŲ REIKALAVIMAMS (IŠSKYRUS GAISRINĖS SAUGOS) UŽTIKRINIMAS“.

10. Pakeičiu VII skyriaus II skirsnio dalį „Mechaninis atsparumas ir pastovumas“ ir ją išdėstau taip:

„MECHANINIS ATSPARUMAS IR PASTOVUMAS

 

22. Gyvenamųjų pastatų atitiktis esminiam statinių mechaninio atsparumo ir pastovumo reikalavimui užtikrinama priemonių, numatomų statinio sumanymo, projektavimo, statybos, rekonstravimo ir naudojimo metu, visuma, taip pat atitinkamomis statybos eksploatacinėmis savybėmis bei naudojimo charakteristikomis ir reikalavimais.

23. Gyvenamųjų pastatų atitiktis esminiam statinių mechaninio atsparumo ir pastovumo reikalavimui užtikrinama projektavimo metu nurodant:

23.1. naudojimo reikalavimus, kad nesusidarytų ribinė būklė, įskaitant ir galimus statinių savininkų projektavimo užduotyje ir projektavimo bazėje nurodomus specialius ir papildomus naudojimo reikalavimus;

23.2. apkrovų ir poveikių įtaką statinio statybos ir naudojimo metu;

23.3. apskaičiuojant statinių ir jo dalių nuovargį dėl galinčių veikti apkrovų;

23.4. nustatant poveikių reikšmes, taikant dalinius saugos koeficientus [3.12–3.13].“.

11. Pakeičiu VII skyriaus II skirsnio dalies „Higiena, sveikata, aplinkos apsauga“ pavadinimą ir jį išdėstau taip:

„HIGIENA, SVEIKATA IR APLINKA“.

12. Pripažįstu netekusiu galios 130 punktą.

13. Pakeičiu 131 punktą ir jį išdėstau taip:

„131. Gyvenamųjų pastatų atitiktis esminiam statinių higienos, sveikatos ir aplinkos reikalavimui užtikrinama visuma reikalavimų ir priemonių, numatomų gyvenamųjų pastatų sumanymo, projektavimo, statybos ir normalaus naudojimo metu bei atitinkamomis statybos produktų eksploatacinėmis savybėmis. Šiuos reikalavimus sąlygoja:“.

14. Pakeičiu 133 punktą ir jį išdėstau taip:

„133. Bendrieji reikalavimai būsto šildymui, vėdinimui ir oro kondicionavimui pateikti HN 35:2007 [3.21] ir HN 42:2009 [3.22].“.

15. Pakeičiu 135.4 papunktį ir jį išdėstau taip:

„135.4. izoliuojant gyvenamųjų pastatų sienas, grindis, išorės sienas ir stogo dangą, naudojant tik pateikimo į Lietuvos Respublikos rinką ar tiekimo jai sąlygas nustatančių teisės aktų reikalavimus atitinkančius statybos produktus, sertifikuotą įrangą;“.

16. Pakeičiu 138.1 papunktį ir jį išdėstau taip:

„138.1. statybos produktai, naudojami gyvenamiesiems namams, neturi būti laidūs teršalams ir nuotekoms, kurios gali pasklisti aplinkoje ir turėti aplinkai neigiamą poveikį, sukeliant grėsmę žmonių sveikatai, gyvūnams ir augalams bei ekosistemoms. Statybos produktai turi atitikti HN 105:2004 [3.28] ir HN 36:2009 [3.29] reikalavimus. Poveikis aplinkai turi būti nagrinėjamas įvairiais statybos produktų naudojimo etapais: gavybos, gamybos ir statybos procesų metu; statinių naudojimo metu; griovimo, atliekų tvarkymo, deginimo ar pakartotinio naudojimo metu;“.

17. Pakeičiu VII skyriaus II skirsnio dalies „Saugus naudojimas“ pavadinimą ir jį išdėstau taip:

„SAUGA IR GALIMYBĖ PATEKTI Į STATINĮ NAUDOJIMO METU“.

18. Pakeičiu 141 punktą ir jį išdėstau taip:

„141. Gyvenamojo pastato sklypas, priėjimai ir privažiavimai turi būti suprojektuoti ir pastatyti taip, kad juos naudojant ir prižiūrint, būtų išvengta nelaimingų atsitikimų.“.

19. Papildau 1411 punktu:

„1411. Nelaimingų atsitikimų, susijusių su gyvenamuoju pastatu, jo sklypu, priėjimais ir privažiavimais, priklausiniais ir inžinerinėmis sistemomis, rizika sietina su:

1411.1. pėsčiųjų judėjimu;

1411.2. mechaninėmis transporto priemonėmis;

1411.3. rūsiuose, pusrūsiuose, pirmuosiuose aukštuose įrengtomis prekybos, paslaugų ir kitos paskirties patalpomis;

1411.4. elektros, dujų, šildymo ir karšto vandens, lauko ir pastato vidaus sistemomis.“.

20. Papildau 1461 punktu:

„1461. Reikalavimai, susiję su žmonių su negalia galimybėmis patekti į gyvenamąjį pastatą ir juo naudotis, apsaugos nuo įsilaužimų reikalavimai nustatyti atitinkamai Reglamento VII skyriaus IV ir VII skirsniuose.“.

21. Pripažįstu netekusiu galios 147 punktą.

22. Pakeičiu 150 punktą ir jį išdėstau taip:

„150. Namo atitvarų garso izoliavimo rodikliai nustatomi vadovaujantis STR 2.01.07:2003 [3.8]. Minimali privaloma naujai projektuojamo sublokuoto su kitais pastatais (pastatu) namo (gyvenamojo bloko) garso klasė – C. Rekonstruojamo ar kapitališkai remontuojamo tokio namo (gyvenamojo bloko) bendrų su kitais pastatais atitvarų garso izoliavimo rodikliai turi būti projektuojami ne žemesnės kaip C garso klasės.“.

23. Pakeičiu 152 punktą ir jį išdėstau taip:

„152. Gyvenamajam pastatui reikiamas šiluminės energijos kiekis apskaičiuojamas pagal higienos normų ir pastato, jo patalpų paskirties reikalavimus, taip pat komforto lygį pagal statytojo projektavimo bazėje nurodytą šilumos komfortą.“.

24. Pakeičiu 157 punktą ir jį išdėstau taip:

„157. Energijos taupymas ir šilumos išsaugojimas gyvenamuosiuose pastatuose užtikrinamas vykdant projektavimo ir statybos darbus vadovaujantis STR 2.09.02:2005 [3.16] ir Šilumos tiekimo tinklų ir šilumos punktų įrengimo taisyklėmis [3.33].“.

25. Pakeičiu 158.4 papunktį ir jį išdėstau taip:

„158.4. užtikrintų gerus pagrindinių patalpų ir sklypo funkcinius, vizualinius ir kompozicinius ryšius;“.

26. Pripažįstu netekusiu galios 8 lentelės 3 stulpelį:

 

„8 lentelė

 

Priėjimų ir privažiavimų ribiniai dydžiai

 

Parametras

Atriumo tipo

namas

Kiti

namai

1. Priėjimo iš gatvės (kelio)

prie pastato minimalus plotis, m

2. Takų sklype

minimalus plotis, m

1,2

 

 

0,90

1,5

 

 

1,5

3. Tako sklype, tinkamo žmonėms su negalia, minimalus plotis, m

 

1,2

 

 

1,2

 

Priėjimų (takų):

4. maksimalus išilginis nuolydis

5. maksimalus skersinis nuolydis

 

5%

3,3%

 

5%

3,3%

Pėsčiųjų ir automobilių sutapdinto eismo komunikacijos:

6. minimalus plotis, m

7. maksimalus nuolydis, %

 

 

3,0

8,3

 

 

5,5

8,3

Privažiavimai automobiliams:

8. minimalus plotis, m

9. maksimalus nuolydis, %

 

3,0

10

 

5,5

10“.

 

27. Pakeičiu X skirsnį ir jį išdėstau taip:

 

„X. SKIRSNIS. GYVENAMOJO PASTATO IŠDĖSTYMAS SKLYPE

 

192. Gyvenamieji pastatai ir su jais susiję (jiems tarnaujantys) tame pačiame sklype statomi statiniai turi būti išdėstomi sklype taip, kad būtų įgyvendinti teisės aktais nustatyti šiame sklype statomų bei esančių pastatų patalpų insoliacijos bei natūralaus apšvietimo reikalavimai, taip pat šiame sklype esančių ar įrengiamų vaikų žaidimo aikštelių insoliacijos reikalavimai. Statinių išdėstymas sklype taip pat neturi pažeisti ir gretimų sklypų ir pastatų patalpų insoliacijos bei natūralaus apšvietimo reikalavimų.

193. Reikalavimai statinių statybai iki 3 m atstumu nuo sklypo ribos nustatyti STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ [3.2]. 3 m atstumu nuo sklypo ribos statinio (pastato ar stogą turinčio inžinerinio statinio) bet kurių konstrukcijų aukštis, skaičiuojant jį nuo žemės sklypo ribos žemės paviršiaus altitudės, negali būti didesnis kaip 8,5 m; didesniais atstumais statinių konstrukcijų aukštis gali būti didinamas išlaikant reikalavimą, kiekvienam papildomam virš 8,5 m aukščio metrui atstumas didinamas po 0,5 m. Šiame punkte nurodyti atstumai gali būti mažinami gavus besiribojančio žemės sklypo savininko ar valdytojo rašytinį sutikimą.“.

28. Pakeičiu 250.2 papunktį ir jį išdėstau taip:

„250.2. gyvenamasis pastatas gali turėti šildymo įrenginius (židinius, krosnis, katilus), kūrenamus kietuoju kuru;“.

29. Pakeičiu 251 punktą ir jį išdėstau taip:

„251. Gaisrinės saugos reikalavimai dūmtraukiams ir šildymo įrenginiams (židiniams, krosnims, katilams), kūrenamiems kietuoju kuru, nustatyti Šildymo sistemų, naudojančių kietąjį kurą, gaisrinės saugos taisyklėse [3.31].“.

30. Pripažįstu netekusiu galios 252 punktą.

31. Pakeičiu 256.1 papunktį ir jį išdėstau taip:

„256.1. vandentiekio tinklai turi būti suprojektuoti ir įrengti taip, kad pastatas pagal jo paskirtį būtų aprūpintas geriamuoju vandeniu. Vandentiekio tinklų įrengimai turi užtikrinti vandens judėjimą vandens priėmimo įtaisuose ir vandens laikino pakeitimo galimybę visuose įrenginiuose;“.

32. Pakeičiu 257.8 papunktį ir jį išdėstau taip:

„257.8. vonios, tualeto, virtuvės vėdinimo sistemos neturi būti jungiamos prie bendrosios natūralaus vėdinimo sistemos. Bute galima naudoti bendras mechaninio vėdinimo sistemas.“.

33. Pakeičiu 262.1 papunktį ir jį išdėstau taip:

„262.1. nesumažinti pastato mechaninio atsparumo ir pastovumo gebos bei kitų esminių statinių reikalavimų parametrų;“.

 

 

 

Aplinkos ministras                                                                                              Kęstutis Trečiokas