LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL ŽIV/AIDS ir LYTIŠKAI PLINTANČIŲ INFEKCIJŲ PROFILAKTIKOS IR KONTROLĖS 2018–2020 metų VEIKSMŲ PLANO patvirtinimo
2018 m. balandžio 23 d. Nr. V-503
Vilnius
1. T v i r t i n u ŽIV/AIDS ir lytiškai plintančių infekcijų profilaktikos ir kontrolės 2018–2020 metų veiksmų planą (pridedama).
2. P a v e d u šio įsakymo vykdymą kontroliuoti sveikatos apsaugos viceministrui pagal veiklos sritį.
3. R e k o m e n d u o j u šiuo įsakymu patvirtinto ŽIV/AIDS ir lytiškai plintančių infekcijų profilaktikos ir kontrolės 2018–2020 metų veiksmų plano 1 priede nurodytiems ne Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai pavaldiems vykdytojams dalyvauti įgyvendinant jame numatytas priemones.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos
sveikatos apsaugos ministro
2018 m. balandžio 23d. įsakymu Nr. V-503
ŽIV/AIDS ir LYTIŠKAI PLINTANČIŲ INFEKCIJŲ PROFILAKTIKOS IR KONTROLĖS 2018–2020 metų VEIKSMŲ PLANAS
i SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. ŽIV/AIDS ir lytiškai plintančių infekcijų profilaktikos ir kontrolės 2018–2020 metų veiksmų planas (toliau – Veiksmų planas) nustato žmogaus imunodeficito viruso (toliau – ŽIV) infekcijos, įgyto imunodeficito sindromo (toliau – AIDS) ir lytiškai plintančių infekcijų (toliau – LPI) profilaktikos ir kontrolės Lietuvoje tikslą, uždavinius, laukiamus jų įgyvendinimo rezultatus, vertinimo kriterijus ir Veiksmų plano įgyvendinimo priemones.
2. Veiksmų planu siekiama įgyvendinti Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros 2016–2023 metų plėtros programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. gruodžio 9 d. nutarimu Nr. 1291 „Dėl Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros 2016–2023 metų plėtros programos patvirtinimo“ 16.1.9 papunkčio „mažinti ŽIV ir kitų lytiškai plintančių ligų plitimą – užtikrinti informacijos sklaidą visuomenei, ypač jaunimui ir kitoms tikslinėms grupėms, tobulinti sveikatos ir kitų specialistų žinias ir kompetencijas ŽIV/AIDS ir kitų lytiškai plintančių ligų prevencijos klausimais, ugdyti toleranciją sergantiems šiomis ligomis asmenims ir mažinti ŽIV stigmatizaciją, užtikrinti visapusę profilaktikos veiklą tarp rizikos grupių asmenų, ypač tarp jaunimo ir paauglių, ankstyvą ŽIV ir kitų lytiškai plintančių ligų diagnostiką ir gydymą, tobulinti epidemiologinę priežiūrą, plėtoti žemo slenksčio ir jaunimui palankias paslaugas“ ir 2014–2020 metų nacionalinės pažangos programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. 1482 „Dėl 2014–2020 metų nacionalinės pažangos programos patvirtinimo“ 2.1.1 uždavinio „Siekti vaiko ir šeimos gerovės, stiprinti ir saugoti visuomenės sveikatą“ ir 8.1.2 uždavinio „Vykdyti ligų prevenciją, įgyvendinti tikslines visuomenės sveikatos stiprinimo ir išsaugojimo priemones“.
3. Veiksmų planas rengtas atsižvelgiant į Jungtinių Tautų AIDS programos (toliau – UNAIDS) 2014 metų programos „90-90-90 Ambicingas gydymo tikslas, siekiant sustabdyti AIDS epidemiją“ (angl. „90-90-90 An ambitious treatment target to help end the AIDS epidemic“) nuostatas, Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (angl. European Centre for Disease Prevention and Control) (toliau – ELPKC) metodines rekomendacijas ir kitų tarptautinių organizacijų rekomendacijas bei šalyje sukauptą su ŽIV ir LPI susijusios prevencinės veiklos gerąją patirtį.
ii SKYRIUS
SITUACIJOS APŽVALGA
5. ŽIV infekcija išlieka aktuali visuomenės sveikatos problema Europoje. ELPKC duomenimis, 2016 m. Europos regione 100 tūkst. gyventojų teko 7,7 nauji ŽIV atvejai, Europos Sąjungos (toliau – ES), Europos ekonominės erdvės (toliau – EEE) šalyse – 5,7 atvejo. 2016 m. Europoje užregistruota daugiau nei 57,02 tūkst. naujų ŽIV infekcijos atvejų, iš jų – daugiau nei 29,4 tūkst. ES / EEE šalyse. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (toliau – ULAC) duomenimis, sergamumas ŽIV infekcija Lietuvoje 2016 m. siekė 7,5 atvejo 100 tūkst. gyventojų (2015 m. – 5,4 atvejo 100 tūkst. gyventojų). 2016 m. sergamumas ŽIV infekcija padidėjo dėl išaugusio ŽIV infekcijos plitimo laisvės atėmimo vietose. Iš viso Lietuvoje per 1988–2016 metų laikotarpį nustatyti 2749 ŽIV užsikrėtę asmenys, iš kurių 59,8 proc. užsikrėtė vartodami švirkščiamąsias narkotines medžiagas, 8,4 proc. – per homoseksualius santykius, 21,8 proc. – per heteroseksualius santykius, 0,2 proc. – perinataliniu būdu bei 9,8 proc. užsikrėtimo būdas nežinomas. ŽIV užsikrėtusių vyrų beveik keturis kartus daugiau nei moterų: atitinkamai 2182 ir 567.
6. UNAIDS strategijoje numatytas globalus tikslas įveikti AIDS epidemiją iki 2030 m. bei nustatyti šios strategijos artimesni (angl. fast-track) (iki 2020 m.) uždaviniai 90-90-90, reiškiantys, kad reikia siekti, kad 90 proc. su ŽIV gyvenančių asmenų žinotų, kad yra užsikrėtę ŽIV, 90 proc. jų būtų gydomi antiretrovirusiniais vaistais (toliau – ARV) ir 90 proc. ARV gaunančių asmenų būtų pasiekta maža virusų koncentracija. 2017 m. Maltoje priimta deklaracija dėl ŽIV/AIDS ES šalyse. Ši deklaracija kviečia susitelkti ties UNAIDS strategijos artimųjų uždavinių įgyvendinimu. ULAC 2016 m. duomenimis, apskaičiuota, kad ŽIV infekcija buvo diagnozuota 82 proc. visų galimai ŽIV užsikrėtusių asmenų, Lietuvoje 30 proc. iš jų gauna ARV ir 81,9 proc. asmenų, kurie gydosi, pasiekta maža virusų koncentracija. Šiuo metu beveik kas antras, gaunantis ARV Lietuvoje, yra švirkščiamųjų narkotinių medžiagų vartotojas. Susiduriama su gydymosi disciplinos problema, kai pacientai savavališkai nutraukia antiretrovirusinę terapiją (toliau – ART) (kasmet apie 13 proc.), nesilanko pas gydytojus. ULAC duomenimis, ART 2016 m. skirta 754 ŽIV liga sergantiems pacientams, 2015 m. – 583.
7. Vėlyva ŽIV infekcijos diagnozė, kai pirmą kartą ŽIV diagnozuojama AIDS stadijoje, 2016 m. sudarė 11,7 proc. nuo visų naujų ŽIV atvejų (n = 214), atitinkamai 2015 m. – 7,6 proc. Sergamumas AIDS Lietuvoje per 2015–2016 m. laikotarpį padidėjo atitinkamai nuo 1,2 iki 1,7 atvejo 100 tūkst. gyventojų.
8. Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, ŽIV ligai gydyti reikalingų vaistų poreikis kasmet augo. ULAC duomenimis, ART 2016 m. skirta 754 ŽIV liga sergantiems pacientams, 2015 m. – 583. Nuo 2018 m. vasario 21 d. vadovaujantis Žmogaus imunodeficito viruso ligos diagnostikos ir gydymo, kompensuojamo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. V-384 „Dėl Žmogaus imunodeficito viruso ligos diagnostikos ir gydymo, kompensuojamo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, tvarkos aprašo patvirtinimo“, 7 punktu ART skiriama visiems asmenims, užsikrėtusiems ŽIV, neatsižvelgiant į CD4 ląstelių skaičių.
9. Laisvės atėmimo vietose esančių asmenų ištyrimas dėl ŽIV, sifilio ir kitų užkrečiamųjų ligų atliekamas vadovaujantis Asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietų įstaigose, sveikatos profilaktinio tikrinimo dėl pavojingų ir ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 343/191 „Dėl Asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietų įstaigose, sveikatos profilaktinio tikrinimo dėl pavojingų ir ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų tvarkos aprašo patvirtinimo“, nuostatomis. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – KD) duomenimis, laisvės atėmimo vietose nuolat yra apie 300 ŽIV užsikrėtusių nuteistų ir suimtų asmenų. Asmenims, patekusiems į tardymo izoliatorius ar laisvės atėmimo vietas, atliktų tyrimų dėl ŽIV skaičius per pastaruosius trejus metus nežymiai svyravo: nuo 13 912 (2013 m.) iki 12 664 (2015 m.), o 2016 m. padidėjo iki 13 177. Atkreiptinas dėmesys, kad tyrimų skaičiaus mažėjimas buvo sąlygotas kasmetinio suimtųjų / nuteistųjų skaičiaus mažėjimo. ULAC duomenimis, trečdalis (70 atvejų) visų Lietuvoje naujai registruotų ŽIV atvejų 2016 m. buvo nustatyti KD pavaldžiose įstaigose ir tai yra triskart daugiau nei 2015 m. (23 atvejai). 2015 metais ART skirta 86 suimtiesiems / nuteistiesiems, sergantiems ŽIV liga, o 2016 m. – 84.
10. ELPKC duomenimis, per pastarąjį dešimtmetį (2006–2015) ES / EEE šalyse vidutiniškai trečdaliu sumažėjo naujų ŽIV infekcijos atvejų tarp moterų bei perinatalinio ŽIV perdavimo atvejų skaičius. Lietuvoje nuo 2007 metų nėščiosios dėl ŽIV ir sifilio infekcijų tiriamos du kartus – iki 12 nėštumo savaitės ir 32 nėštumo savaitę. Tyrimų išlaidos apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Iki 2017 m. sausio 1 d. užregistruoti šeši perinatalinio ŽIV perdavimo atvejai.
11. Kiekvienais metais sifilis diagnozuojamas vidutiniškai 20 nėščiųjų, dažniausiai 18–26 m. amžiaus moterims. Iš viso per 2012–2016 m. laikotarpį nustatytos 94 sifiliu užsikrėtusios nėščiosios. Kas antra sifiliu infekuota nėščioji tariamu infekcijos šaltiniu nurodo sutuoktinį arba sugyventinį. 2011–2015 metų laikotarpiu 25 ES / EEE šalyse užregistruoti 337 įgimto sifilio atvejai. Lietuvoje 2012 m. užregistruotas 1 įgimto sifilio atvejis, 2013 m. – 2, 2014 m. – 1, 2015 m. – 3, 2016 m. – 0. Pasaulio sveikatos organizacija (toliau – PSO) sifilio ir ŽIV perdavimo iš motinos vaikui eliminavimą priskiria prie visuomenės sveikatos prioritetų. Eliminavimo strategijos uždaviniais siekiama, kad 95 proc. ir daugiau nėščiųjų būtų ištirtos dėl ŽIV ir sifilio bei ≥95 proc. užsikrėtusiųjų gautų sifilio gydymą ir ≥90 proc. – ARV. Nėščiųjų sifilio antenatalinės patikros programos ženkliai sumažino įgimto sifilio atvejų skaičių ES / EEE šalyse bei prisideda prie PSO sifilio eliminavimo tikslų įgyvendinimo.
12. ŽIV infekcija yra svarbiausias rizikos veiksnys susirgti tuberkulioze. ELPKC duomenimis, Rytų Europos regione dažniausia AIDS indikacinė liga 2016 m. buvo plaučių tuberkuliozė (16,2 proc.). Tuo tarpu ES / EEE šalyse šios indikacinės ligos vidurkis 2016 m. siekė 9,2 proc. ULAC duomenimis, Lietuvoje 2016 m. AIDS indikacinė liga – plaučių tuberkuliozė – sudarė 47,9 proc. visų naujų AIDS atvejų, 2015 m. – 54,2 proc. Tuberkuliozės informacinės sistemos duomenimis, 2016 metais dėl ŽIV ištirta 73,7 proc. visų naujai tuberkulioze susirgusių pacientų (2015 m. – 68,7 proc.). Žinant ŽIV infekcijos klinikinę eigą (imunodeficitinės būklės progresavimą), šis rodiklis turėtų būti artimas 100 proc. Vadovaujantis Tuberkulioze sergančių asmenų profilaktinio tyrimo dėl žmogaus imunodeficito viruso infekcijos tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. V-374 „Dėl Tuberkulioze sergančių asmenų profilaktinio tyrimo dėl žmogaus imunodeficito viruso infekcijos tvarkos aprašo patvirtinimo“, dėl ŽIV infekcijos turi būti tiriami vyresni nei 16 metų asmenys, kuriems pirmą kartą diagnozuojama tuberkuliozė, tuberkuliozės atkrytis, nutraukto gydymo, gydymo nesėkmės atvejai, atspari ar dauginio atsparumo vaistams tuberkuliozė ar esant epidemiologinių indikacijų. Tačiau, kaip rodo Tuberkuliozės informacinės sistemos duomenys, ŽIV ištyrimo apimtys tarp tuberkulioze sergančių asmenų yra nepakankamos. Tarptautinėse ŽIV testavimo rekomendacijose nurodoma, kad atrankinis ŽIV testas tuberkulioze sergantiems pacientams turėtų būti įtrauktas į rutininės patikros kompleksą (angl. provider-initiated HIV testing and counselling should be a routine procedure), nes tai užtikrintų operatyvų visapusį paciento ištyrimą ir tinkamą gydymo taktikos parinkimą. Lietuvoje ŽIV paplitimas tarp pirmą kartą registruotų tuberkulioze susirgusių pacientų 2016 m. siekė 2,3 proc. (2015 m. – 4 proc.).
13. ELPKC duomenimis, bendras ES / EEE valstybėse sergamumo sifiliu rodiklis 2015 m. buvo 6 atvejai, gonorėja – 19 atvejų, chlamidioze – 173 atvejai 100 tūkst. gyventojų. Bendras sergamumas chlamidioze per pastaruosius penkerius metus išliko beveik stabilus, sifiliu ir gonorėja padidėjo, ypač tarp vyrų, turinčių lytinių santykių su vyrais. Pastarosios grupės atstovai sudarė beveik du trečdalius (62 proc.) sifilio atvejų ir pirmą kartą – daugiau nei pusę (51 proc.) gonorėjos atvejų. Net 39 proc. asmenų, kuriems nustatyta chlamidiozė, buvo 20–24 metų jaunimas. ULAC duomenimis, Lietuvoje sergamumas sifiliu per pastaruosius penkerius (2012–2016) metus turėjo mažėjimo tendenciją: 2012 metais siekė 7,6 atvejo 100 tūkst. gyventojų, 2016 m. – 5,3 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Sergamumas gonorėja per tą patį laikotarpį taip pat sumažėjo – nuo 7,3 iki 4,2 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Sergamumas chlamidioze per 2012–2016 metų laikotarpį padidėjo – atitinkamai nuo 8,9 iki 12,1 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Didžiausias sergamumo pokytis pastebėtas tarp 15–29 m. jaunimo, ir jis padidėjo 51,5 proc. (nuo 23,9 iki 36,2 atvejo 100 tūkst. gyventojų).
14. ULAC duomenimis, per pastaruosius penkerius (2012–2016) metus nustatyti 95 LPI atvejai tarp moksleivių, iš kurių kas antras buvo nepilnametis. Moksleivių, kuriems diagnozuotos LPI, 2016 m., palyginti su 2012 m., sumažėjo atitinkamai nuo 26 iki 10 atvejų per metus. Išanalizavus LPI atvejų epidemiologinius duomenis, nustatyta, kad rizikingi lytiniai santykiai (ypač 20–34 metų amžiaus jaunuolių grupėje) paplitę, o apsaugos priemonės, galinčios sumažinti riziką užsikrėsti LPI, naudojamos retai arba iš viso nenaudojamos.
15. Lietuvos gyventojų informuotumas apie ŽIV per pastarąjį dešimtmetį pagerėjo – suminis gyventojų informuotumo apie ŽIV rodiklis, rodantis, kokia dalis apklaustų asmenų turi teisingas žinias apie ŽIV plitimo būdus ir neturi klaidingų įsitikinimų apie ŽIV plitimą, per 2003–2013 m. laikotarpį pagerėjo nuo 70,6 iki 82,2 proc. Tačiau beveik kas antras (45 proc.) visuomenės nuomonės apklausoje 2013 m. dalyvavęs respondentas pasakė, jog nenorėtų gyventi šalia užsikrėtusio ŽIV ar sergančio AIDS asmens. Tai rodo atitinkamą visuomenės socialinę distanciją šios infekcijos paveiktų žmonių atžvilgiu. Ekspertų vertinimu, Lietuvos visuomenės socialinė distancija dėl ŽIV ir AIDS gali būti susijusi su narkotikų vartojimo elgsena, kuri yra nepriimtina visuomenei. Pažymėtina, kad Lietuvoje daugiau kaip 60 proc. ŽIV užsikrėtusių asmenų ŽIV infekcija yra užsikrėtę vartodami narkotikus bei daugelis narkotikų vartotojų yra turėję įkalinimo patirties, o tai taip pat sustiprina gyventojų socialinės distancijos nuostatas.
16. Visuomenės nuomonės tarp Lietuvos gyventojų tyrimo, atlikto 2014 m., duomenimis, dauguma (81 proc.) respondentų žino, kad LPI gali būti besimptomės ir kad užsikrėtęs asmuo gali užkrėsti lytinį partnerį net ir nesant ligos simptomų. Apklausos duomenimis, dauguma respondentų nėra sirgę LPI, tačiau kada nors sirgę LPI nurodė 13 proc. respondentų. Beveik pusė (45 proc.) nuo 15 iki 29 m. apklaustų asmenų nurodė, jog prezervatyvai Lietuvoje yra jiems per brangūs, trečdalis nežino, kad persirgus LPI imunitetas nesusidaro ir galima užsikrėsti pakartotinai, beveik dešimtadalis mano, kad hormoninė kontracepcija kartais apsaugo nuo LPI. Apklausa parodė, kad gyventojai kai kuriais LPI prevencijos klausimais turi teisingų žinių, tačiau turi ir klaidingų įsitikinimų, kuriuos išsklaidyti gali tik visuomenės informavimo veiklos, diferencijuotos pagal amžiaus ar tikslines grupes.
17. ŽIV ir kitų infekcijų plitimą per švirkščiamųjų narkotikų vartojimą siekiama mažinti teikiant žemo slenksčio paslaugas (toliau – ŽSP), reglamentuotas Žemo slenksčio paslaugų teikimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. liepos 5 d. įsakymu Nr. V-584 „Dėl Žemo slenksčio paslaugų teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. ULAC duomenimis, 2007–2016 metais žemo slenksčio paslaugų kabinetuose (toliau – ŽSK) užregistruota daugiau nei 430 tūkst. apsilankymų, tačiau per pastaruosius penkerius (2012–2016) metus sumažėjo nuolatinių ir naujų paslaugų gavėjų. ŽSP teikiantiems kabinetams valstybės lėšomis užperkamų prevencinių priemonių (prezervatyvų, sterilių švirkštų ir adatų, spiritinių servetėlių ir kt.) poreikiai patenkinami nepilnai. Siekiant iš esmės pagerinti situaciją šalyje, numatyta ŽSP plėtra pasinaudojant ES struktūrinių fondų parama – papildomai bus įsteigtai nauji ŽSK, kurie bus aprūpinti reikiamomis veiklos priemonėmis.
iii SKYRIUS
VEIKSMŲ PLANO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
19. Veiksmų plano uždaviniai:
19.1. užtikrinti visuomenės ir tikslinių grupių informuotumą apie ŽIV/AIDS ir LPI bei vykdyti šių ligų profilaktiką;
19.2. gerinti sveikatos ir kitų sektorių specialistų žinias ir kompetencijas ŽIV/AIDS ir LPI prevencijos srityse;
IV SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
20. Siekiant stabilizuoti ŽIV ir LPI plitimą bei pasiekti UNAIDS strategijos artimesnių uždavinių 90-90-90 įgyvendinimo, svarbus įvairių sektorių dalyvavimas. Veiksmų planu į nacionalinį ŽIV ir LPI atsako organizavimą siekiama įtraukti įvairias suinteresuotas institucijas, bendruomenę ir nevyriausybines organizacijas, kurių veikla ypač svarbi organizuojant intervencijas tarp rizikos grupių asmenų.
22. Veiksmų plano tikslo ir uždavinių įgyvendinimas vertinamas pagal laukiamus rezultatus ir vertinimo kriterijus, nurodytus 2 priede.
23. Veiksmų planą įgyvendinantys asmenys, išskyrus savivaldybėms pavaldžius asmenis, kasmet iki vasario 20 d. teikia informaciją ULAC apie praėjusiais metais įgyvendinant Veiksmų planą atliktus veiksmus ir pasiektus rodiklius. Savivaldybės kartu su savo informacija apie praėjusiais metais įgyvendinant Veiksmų planą atliktus veiksmus ir pasiektus rodiklius pateikia tokią savivaldybėms pavaldžių asmenų informaciją.
24. ULAC apibendrintą veiksmų plano ataskaitą iki kovo 20 d. pateikia Sveikatos apsaugos ministerijai.
ŽIV/AIDS ir lytiškai plintančių infekcijų profilaktikos ir kontrolės
2018–2020 metų veiksmų plano
1 priedas
ŽIV/AIDS ir LYTIŠKAI PLINTANČIŲ INFEKCIJŲ PROFILAKTIKOS IR KONTROLĖS 2018–2020 metų VEIKSMŲ PLANO ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖS
|
Eil. Nr. |
Priemonės pavadinimas |
Priemonės įgyvendinimo veiksmai |
Įvykdymo terminas |
Vykdytojai |
|
|
1 uždavinys: Užtikrinti visuomenės ir tikslinių grupių informuotumą apie ŽIV/AIDS ir LPI bei vykdyti šių ligų profilaktiką |
|||||
| 1. |
Vykdyti visuomenės informavimą apie ŽIV/AIDS ir LPI profilaktiką |
1.1. Rengti apžvalgas visuomenei apie sergamumą ŽIV ir LPI apskrityje |
2018–2020
|
NVSC, ULAC |
|
|
|
|
1.2. Organizuoti konkursus visuomenės informavimo priemonių atstovams dėl geriausiai pateiktos informacijos ŽIV/AIDS ir LPI profilaktikos tema |
2018–2020
|
ULAC, savivaldybės, VSB |
|
|
|
|
1.3. Organizuoti Pasaulinės AIDS dienos minėjimo renginius |
2018–2020
|
ULAC, SVSBA, savivaldybės, ŠMM, NVO |
|
|
|
|
1.4. Stiprinti partnerystę vykdant visuomenės informavimą apie ŽIV ar LPI (rengti akcijas, žinių konkursus, konferencijas, seminarus, protmūšius) |
2018–2020 |
Savivaldybės, ULAC, VSB, SPPC, LMNŠC, UPC prie ŠMM, NVO |
|
|
|
|
1.5. Vykdyti gyventojų informavimą apie skiepus nuo infekcijų, plintančių lytinių santykių metu (žmogaus papilomos viruso (toliau – ŽPV) infekcija, virusinis hepatitas B) |
2018–2020 |
ULAC, savivaldybės, NVSC, VSB |
|
|
|
|
1.6. Informuoti visuomenę apie ŽIV ir LPI sąsajas, komplikacijas ir jų prevenciją |
2018–2020 |
Savivaldybės, VSB, ULAC |
|
|
|
|
1.7. Įvertinti visuomenės informuotumą ir nuostatas apie ŽIV ir LPI |
2019 |
ULAC |
|
|
|
|
1.8. Organizuoti gimdos kaklelio vėžio prevencijos savaitės renginius atkreipiant dėmesį į ŽPV infekcijos profilaktiką
|
2018–2020 |
ULAC, savivaldybės, VSB |
|
|
|
|
1.9. Didinti visuomenės informuotumą apie ŽIV ir LPI savikontrolės testus |
2018–2020 |
ULAC, VSB, savivaldybės |
|
| 2. |
Vykdyti tikslinių grupių informavimą apie ŽIV/AIDS ir LPI profilaktiką |
2.1. Rengti ir platinti tikslinės grupės poreikius atitinkančią švietėjišką informacinę medžiagą (lankstinukai, pranešimai spaudai, leidiniai, bukletai, metodinės priemonės) apie ŽIV/AIDS ir LPI, profilaktikos priemones, inicijuoti ir organizuoti informacines kampanijas ir švietėjiškas akcijas |
2018–2020 |
ULAC, savivaldybės, VSB, SPPC, LMNŠC, NVO |
|
|
|
|
2.2. Pagal kompetenciją inicijuoti, rengti ir vykdyti rizikingo elgesio keitimo intervencijas (konsultacijas, motyvacinius pokalbius, ankstyvosios intervencijos programas) tarp tikslinių grupių |
2018–2020 |
Savivaldybės, RPLC, ASPĮ, VSB, NVO, ULAC |
|
|
|
|
2.3. Vykdyti rizikos grupių (švirkščiamųjų narkotikų vartotojų, vyrų, turinčių lytinių santykių su vyrais, migrantų, suimtųjų ir nuteistųjų, sekso paslaugų teikėjų) švietimą apie ŽIV ir LPI profilaktiką |
2018–2020 |
ŽSK, savivaldybės, VSB, VSAT, KD prie TM pavaldžios laisvės atėmimo vietų įstaigos, NVO, ULAC |
|
|
|
|
2.4. Vykdyti nėščiųjų informavimą apie perinatalinio ŽIV ir sifilio perdavimo profilaktiką |
2018–2020 |
ASPĮ, VU, LSMU, savivaldybės, VSB, NVO, ULAC |
|
|
|
|
2.5. Organizuoti mokymus jaunimui apie saugesnį ir atsakingą elgesį, socialinių įgūdžių formavimą siekiant neužsikrėsti LPI ir ŽIV |
2018–2020 |
Savivaldybės, VSB, ULAC |
|
|
|
|
2.6. Plėtoti jaunimo informavimo ir konsultavimo veiklą apie ŽIV/AIDS, LPI ir su reprodukcine sveikata susijusiais klausimais |
2018–2020 |
VSB, SMLPC, ASPĮ, ULAC, NVO |
|
|
|
|
2.7. Stiprinti ŽIV ir LPI profilaktiką kariuomenėje, ugdyti karių saugią ir atsakingą lytinę elgseną siekiant išvengti ŽIV/AIDS ir LPI (skaityti paskaitas, rengti ir platinti informacinę medžiagą) |
2018–2020 |
KAM |
|
| 3. |
Didinti ŽIV ir LPI prevencinių priemonių aprėptį tarp rizikos grupės asmenų |
3.1. Vykdyti ŽIV ir LPI prevencijos priemonių platinimą visuomenei bei rizikos grupėms |
2018–2020 |
Savivaldybės, ŽSK, NVO, ASPĮ, VSB, ULAC |
|
|
|
|
3.2. Didinti žemo slenksčio paslaugų, teikiamų asmenims, vartojantiems švirkščiamąsias narkotines ir psichotropines medžiagas ne gydymo tikslu bei dėl rizikingos elgsenos turintiems didžiausią riziką užsikrėsti infekcijomis, prieinamumą |
2018–2020 |
Savivaldybės, ŽSK, RPLC, KD prie TM ir jam pavaldžios laisvės atėmimo vietų įstaigos, SAM |
|
|
|
|
3.3. Laisvės atėmimo vietose užtikrinti farmakoterapijos opioidiniais vaistiniais preparatais tęstinumą asmenims, sergantiems opioidine priklausomybe |
2018–2020 |
KD prie TM ir jam pavaldžios laisvės atėmimo vietų įstaigos |
|
|
2 uždavinys: Gerinti sveikatos ir kitų sektorių specialistų žinias ir kompetencijas ŽIV/AIDS ir LPI prevencijos srityse |
|||||
| 4. |
Vykdyti sveikatos priežiūros ir kitų sektorių specialistų kvalifikacijos tobulinimą ŽIV/AIDS/LPI diagnostikos, profilaktikos, gydymo ir kontrolės srityse |
4.1. Rengti metodinę medžiagą sveikatos priežiūros ir kitų sektorių specialistams apie ŽIV ir LPI valdymą (rizikos veiksnius, profilaktiką, kontrolę, stebėseną, gydymą)
|
2018–2020 |
ULAC, SPFSKC, VPSC, VU, LSMU, LDVD, LAGD |
|
|
|
|
4.2. Vykdyti pirminės, antrinės ir tretinės grandies sveikatos priežiūros specialistų mokymus ir kvalifikacijos tobulinimą ŽIV/AIDS/LPI diagnostikos, profilaktikos ir kontrolės klausimais |
2018–2020 |
VU, LSMU, LDVD, BPGD, LAGD, ULAC
|
|
|
|
|
4.3. Vykdyti pirminės ir antrinės grandies sveikatos priežiūros specialistų mokymus ir kvalifikacijos tobulinimą apie ŽIV indikacines ligas ir jomis sergančių asmenų ištyrimo dėl ŽIV poreikį |
2018–2020 |
VU, LSMU, ULAC
|
|
|
|
|
4.4. Organizuoti išvažiuojamuosius seminarus sveikatos priežiūros specialistams ir socialinių paslaugų sektoriaus darbuotojams ŽIV/AIDS/LPI diagnostikos, profilaktikos ir kontrolės klausimais į padidėjusio sergamumo LPI, įskaitant ŽIV, ir epidemiologinės rizikos regionus |
2018–2020 |
ULAC, VSB, VU, LSMU |
|
|
|
|
4.5. Vykdyti slaugos specialistų mokymus ir kvalifikacijos tobulinimą ŽIV/AIDS/LPI diagnostikos, profilaktikos ir kontrolės klausimais |
2018–2020 |
SPFSKC, ULAC |
|
|
|
|
4.6. Stiprinti visuomenės sveikatos priežiūros specialistų, dirbančių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės srityje, kompetencijas ŽIV ir LPI epidemiologinės priežiūros klausimais (organizuojant mokymus, seminarus, konferencijas) |
2018–2020 |
NVSC, ULAC |
|
|
|
|
4.7. Organizuoti ugdymo įstaigose dirbančių visuomenės sveikatos priežiūros specialistų mokymus apie rizikingos elgsenos pasekmes ir atsakingos elgsenos formavimą, siekiant išvengti ŽIV ir LPI |
2018–2020 |
ULAC, savivaldybės, VSB |
|
|
|
|
4.8. Organizuoti perinatalinio ŽIV ir LPI perdavimo profilaktikos mokymus sveikatos priežiūros ir socialinių paslaugų sektorių darbuotojams |
2018–2020 |
VU, LSMU, savivaldybės, ULAC, LDVD, LAGD |
|
|
|
|
4.9. Vykdyti sveikatos priežiūros specialistų mokymus apie ŽIV koinfekcijų, asocijuotų infekcijų (tuberkuliozės, LPI, virusinių hepatitų) prevenciją |
2018–2020 |
VU, LSMU, ULAC, LDVD, LAGD |
|
|
|
|
4.10. Vykdyti laisvės atėmimo įstaigų pareigūnų kvalifikacijos tobulinimą ŽIV/AIDS/LPI profilaktikos ir kontrolės srityse |
2018–2020 |
KD prie TM, KD prie TM Mokymo centras bei KD prie TM pavaldžios laisvės atėmimo vietų įstaigos |
|
|
|
|
4.11. Organizuoti socialinių paslaugų srities darbuotojų, dirbančių su socialiai pažeidžiamomis grupėmis (pvz., atviruose jaunimo centruose, socialinės globos namuose, socializacijos centruose, probacijos tarnybose, psichikos sveikatos centruose) mokymus ŽIV ir LPI profilaktikos klausimais, siekiant visapusės žmonių su ŽIV/AIDS integracijos ir socialinių paslaugų prieinamumo |
2018–2020 |
Savivaldybės, ULAC |
|
|
|
|
4.12. Organizuoti mokymus apie atrankinių greitųjų tyrimų dėl ŽIV atlikimą bei konsultacinę pagalbą prieš ŽIV tyrimą ir jį atlikus |
2018–2020 |
ULAC, LSMU, VU |
|
|
|
|
4.13. Organizuoti ugdymo įstaigose dirbančių pedagogų ir socialinių darbuotojų mokymus apie rizikingos elgsenos pasekmes ir atsakingos elgsenos formavimą, siekiant išvengti ŽIV ir LPI |
2018–2020 |
Savivaldybės, ULAC, VSB |
|
|
|
|
4.14. Vykdyti mokymus, parengti informacinę ir metodinę medžiagą, reikalingą Sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai bendrosios programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2016 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. V-941 „Dėl Sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai bendrosios programos patvirtinimo“, įgyvendinimui |
2018–2020 |
Regioniniai ir universitetų švietimo centrai, UPC prie ŠMM, ULAC |
|
|
|
|
4.15. Organizuoti seminarus susijusių sričių specialistams apie tarpinstitucinį bendradarbiavimą, pasidalyti gerąja praktika, siekiant gerinti ŽIV infekuotų ir (ar) priklausomų nuo narkotikų asmenų integravimo į sveikatos priežiūros sistemą ir išlaikymo joje apimtis |
2019–2020 |
ULAC, savivaldybės, RPLC, NVO |
|
|
3 uždavinys: Gerinti ŽIV ir LPI sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą |
|||||
| 5. |
Didinti ŽIV ir LPI tyrimų aprėptį |
5.1. Parengti Lietuvos medicinos normos MN 14:2005 „Šeimos gydytojas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ pakeitimo projektą, sudarant galimybę šeimos gydytojui atlikti ŽIV tyrimą ŽIV indikacinėmis ligomis sergantiems pacientams ir pacientams pagal epidemiologines indikacijas |
2018 |
SAM, VLK |
|
|
|
|
5.2. Užtikrinti, kad ŽIV ligos diagnostikos tyrimas ŽIV indikacinėmis ligomis sergantiems pacientams ir pacientams pagal epidemiologines indikacijas pirminėje sveikatos priežiūros grandyje pacientui būtų apmokamas Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžeto lėšomis |
2020 |
VLK |
|
|
|
|
5.3. Didinti ištyrimo dėl ŽIV apimtis tarp tuberkulioze sergančių pacientų |
2018–2020 |
ASPĮ, savivaldybės |
|
|
|
|
5.4. Didinti ištyrimo dėl ŽIV apimtis tarp pacientų, besikreipiančių į gydymo įstaigas dėl LPI |
2018–2020 |
ASPĮ, savivaldybės |
|
|
|
|
5.5. Didinti ištyrimo dėl ŽIV ir LPI apimtis tarp asmenų, kurie kreipiasi į asmens sveikatos priežiūros įstaigas dėl psichikos ir elgesio sutrikimų, atsiradusių vartojant narkotines ir psichotropines medžiagas |
2018–2020 |
RPLC, PAPSPĮ, savivaldybės |
|
|
|
|
5.6. Užtikrinti asmenų, gaunančių farmakoterapiją opioidiniais vaistiniais preparatais ištyrimą dėl ŽIV, siųsti juos stebėsenai ir gydymui į specializuotas ASPĮ |
2018–2020 |
RPLC, PAPSPĮ |
|
|
|
|
5.7. Inicijuoti užsikrėtusių LPI, įskaitant ŽIV, artimą sąlytį turėjusių asmenų ištyrimą dėl LPI ir ŽIV |
2018–2020 |
ASPĮ, RPLC, savivaldybės |
|
|
|
|
5.8. Plėtoti atrankinių greitųjų tyrimų dėl ŽIV atlikimą žemo slenksčio paslaugų kabinetuose, teikiant stacionarias ir (ar) mobilias paslaugas |
2018–2020 |
Savivaldybės, ŽSK |
|
|
|
|
5.9. Karinės medicinos ekspertizės komisijos vertinimo metu atlikti asmenų, stojančių į profesinę karo tarnybą, civilinę krašto apsaugos tarnybą, tarnybą žvalgybos institucijoje pagal žvalgybos pareigūno tarnybos sutartį, karo mokymo įstaigas, profesinės karo tarnybos karių, asmenų, atliekančių civilinę krašto apsaugos tarnybą, ir žvalgybos pareigūnų, atliekančių tarnybą pagal žvalgybos pareigūno sutartį ar prieš siunčiant mokytis, skiriant į tarnybą užsienyje, vykstančių į tarptautines operacijas, karo prievolininkų, šaukiamų į privalomąją karo tarnybą, asmenų, stojančių į tarnybą aktyviajame rezerve, asmenų, stojančių į Lietuvos šaulių sąjungos kovinius būrius, privalomosios karo tarnybos narių, aktyviojo rezervo karių, Lietuvos šaulių sąjungos koviniuose būriuose tarnaujančių šaulių tyrimus dėl ŽIV ir LPI |
2018–2020 |
KAM |
|
|
|
|
5.10. Vykdyti laisvės atėmimo vietose esančių asmenų ištyrimą dėl ŽIV ir LPI |
2018–2020 |
KD prie TM ir jam pavaldžios laisvės atėmimo vietų įstaigos |
|
|
|
|
5.11. Įvertinti teisės aktų keitimo galimybes, siekiant leisti atrankinius greituosius ŽIV testus atlikti ne sveikatos priežiūros specialistams |
2019 |
SAM, VASPVT, ULAC |
|
|
|
|
5.12. Atlikti patvirtinamuosius ŽIV infekcijos nustatymo tyrimus |
2018–2020 |
NVSPL |
|
|
|
|
5.13. Vykdyti ŽIV ligos stebėsenos laboratorinių kraujo tyrimų iš PSDF biudžeto finansavimą |
2018–2020 |
VLK |
|
|
|
|
5.14. Organizuoti Lietuvoje Europos ŽIV ir hepatitų tyrimų savaitės renginius |
2018–2020 |
ULAC, NVSPL, ASPĮ, VSB, savivaldybės, NVO |
|
| 6. |
Didinti ŽIV ligos gydymo aprėptį |
6.1. Gerinti ŽIV liga sergančių asmenų gydymo antiretrovirusiniais vaistais prieinamumą |
2018–2020 |
SAM, VLK, ASPĮ |
|
|
|
|
6.2. Sekti tarptautinių ŽIV ligos gydymo rekomendacijų atnaujinimo eigą ir prireikus inicijuoti galiojančio Žmogaus imunodeficito viruso ligos diagnostikos ir gydymo, kompensuojamo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. V-384 „Dėl Žmogaus imunodeficito viruso ligos diagnostikos ir gydymo, kompensuojamo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, tvarkos aprašo patvirtinimo“, atnaujinimą pritaikant aktualius PSO ir Europos AIDS klinikos draugijos (EACS) rekomendacijų pokyčius |
2018–2020 |
VU, LSMU, LID, ULAC |
|
|
|
|
6.3. Didinti laisvės atėmimo vietose esančių asmenų, kuriems nustatytas ŽIV, ART apimtis |
2018–2020 |
KD prie TM ir jam pavaldžios laisvės atėmimo vietų įstaigos |
|
|
|
|
6.4. Įvertinti perinatalinio ŽIV perdavimo kompetencijos centro / padalinio steigimo poreikį ir galimybes, siekiant eliminuoti perinatalinį ŽIV perdavimą |
2018 |
SAM, VUL SK, ULAC |
|
|
|
|
6.5. Parengti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. gruodžio 1 d. įsakymo Nr. V-853 „Dėl poekspozicinės Žmogaus imunodeficito viruso profilaktikos skyrimo aprašo patvirtinimo“ pakeitimo projektą. |
2019 |
SAM |
|
| 7. |
Plėsti ŽIV infekuotų asmenų įtraukimo į sveikatos priežiūros sistemą ir išlaikymo joje aprėptį |
7.1. Sukurti integruotų paslaugų modelio (algoritmo) projektą, aprašant ŽIV infekuotų asmenų įtraukimo į gydymą bei išlaikymo jame algoritmą
|
2019 |
SAM, SADM, TM, KD prie TM, savivaldybės, RPLC, ULAC |
|
|
|
|
7.2. Užtikrinti sergantiems ŽIV ir jų aplinkos asmenims konsultacinės pagalbos ir socialinių paslaugų prieinamumą ir kokybę (motyvuojant laiku pradėti antiretrovirusinį ŽIV ligos gydymą bei laikytis ŽIV ligos gydymo režimo ir tęsti antiretrovirusinį gydymą) tose savivaldybėse, kuriose teikiamos specializuotos sveikatos priežiūros paslaugos |
2018–2020 |
ASPĮ, PAPSPĮ, RPLC, savivaldybės, ŽSK, NVO |
|
| 8. |
Gerinti su ŽIV susijusių infekcijų sveikatos priežiūros paslaugų aprėptį ir kokybę |
8.1. Užtikrinti asmenų, gaunančių farmakoterapiją opioidiniais vaistiniais preparatais ištyrimą dėl sifilio, siųsti juos stebėsenai ir gydymui į specializuotas ASPĮ |
2018–2020 |
RPLC, PAPSPĮ |
|
|
|
|
8.2. Užtikrinti asmenų, gaunančių farmakoterapiją opioidiniais vaistiniais preparatais ištyrimą dėl virusinio hepatito C, siųsti juos stebėsenai ir gydymui į specializuotas ASPĮ |
2018–2020 |
RPLC, PAPSPĮ |
|
|
|
|
8.3. Užtikrinti švirkščiamųjų narkotikų vartotojų, besigydančių RPLC ar PAPSPĮ ištyrimą dėl plaučių tuberkuliozės; taikant atvejo vadybą, bendradarbiauti su ASPĮ, teikiančiomis šios infekcijos gydymo paslaugas; iš savivaldos tikslinių programų lėšų organizuoti ištyrimą dėl tuberkuliozės privalomojo sveikatos draudimo neturintiems asmenims |
2018–2020 |
Savivaldybės, ASPĮ, RPLC, PAPSPĮ |
|
|
|
|
8.4. Didinti ŽIV infekuotų pacientų ištyrimo dėl tuberkuliozės apimtis; taikant atvejo vadybą bendradarbiauti su ASPĮ, teikiančiomis šios infekcijos gydymo paslaugas |
2018–2020 |
Savivaldybės, ASPĮ, VUL SK |
|
|
|
|
8.5. Pagal kompetenciją vykdyti Užsieniečių registracijos centre apgyvendintų asmenų, įtariamų, kad serga ŽIV/AIDS ar LPI, sveikatos priežiūrą |
2018–2020 |
VSAT |
|
|
4 uždavinys: Užtikrinti ŽIV/AIDS ir LPI epidemiologinę priežiūrą, stebėseną |
|||||
| 9. |
Tobulinti ŽIV/AIDS ir LPI epidemiologinę priežiūrą |
9.1. Parengti rekomendacijas dėl ŽIV / virusinių hepatitų / LPI stebėsenos vykdymo tarp rizikos grupių asmenų |
2019 |
ULAC |
|
|
|
|
9.2. Vykdyti ART stebėseną |
2018–2020 |
ULAC, ASPĮ |
|
|
|
|
9.3. Vykdyti asmenų, sergančių ŽIV infekcija, ŽIV ligos progresavimo bei antiretrovirusinio gydymo stebėseną laisvės atėmimo įstaigose, teikti pranešimus apie nustatytą AIDS bei ART pranešimus ULAC |
2018–2020 |
KD ASPI, ULAC
|
|
|
|
|
9.4. Atlikti su narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimu susijusių infekcijų paplitimo tarp švirkščiamųjų narkotikų vartotojų tyrimą Lietuvos mastu |
2018 |
NTAKD, ULAC |
|
|
|
|
9.5. Atlikti ŽIV/AIDS ir lytiškai plintančių infekcijų profilaktikos ir kontrolės 2015–2017 metų veiksmų plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugsėjo 2 d. įsakymu Nr. V-1024 „Dėl ŽIV/AIDS ir lytiškai plintančių infekcijų profilaktikos ir kontrolės 2015–2017 metų veiksmų plano patvirtinimo“, įgyvendinimo ir pasiektų rezultatų vertinimą, ir prireikus koreguoti ŽIV/AIDS ir lytiškai plintančių infekcijų profilaktikos ir kontrolės 2018–2020 metų veiksmų plano priemones |
2018 |
ŽIV/AIDS ir lytiškai plintančių infekcijų profilaktikos ir kontrolės 2015–2017 metų veiksmų plano koordinavimo taryba |
|
| 10. |
Vykdyti epidemiologinės priežiūros duomenų sklaidą |
10.1. Vykdyti sergamumo ŽIV/LPI duomenų sklaidą regionuose |
2018–2020 |
NVSC, ULAC, savivaldybės |
|
|
|
|
10.2. Parengti metines apžvalgas apie efektyvių donorų užkrėstumą ŽIV, sifiliu, virusiniais hepatitais B ir C |
2018–2020 |
NTB |
|
|
|
|
10.3. Parengti vaikų ir jaunimo sergamumo LPI stebėsenos metinę apžvalgą |
2018–2020 |
ULAC |
|
|
|
|
10.4. Parengti ART duomenų metines apžvalgas pagal kompetenciją vykdant ŽIV ligos gydymo stebėseną |
2018–2020 |
ULAC |
|
|
|
|
10.5. Pagal kompetenciją vykdyti žemo slenksčio paslaugų stebėseną ir rengti metines apžvalgas |
2018–2020 |
ULAC |
|
|
|
|
10.6. Rengti metines apžvalgas apie asmenų, kurie kreipėsi į ASPĮ dėl psichikos ir elgesio sutrikimų, vartojant narkotines ir psichotropines medžiagas, užkrėstumą ŽIV, virusiniais hepatitais B ir C remiantis Asmenų, kurie kreipėsi į asmens sveikatos priežiūros įstaigas dėl psichikos ir elgesio sutrikimų, vartojant narkotines ir psichotropines medžiagas, stebėsenos informacinės sistemos (ASIS) duomenimis ir pateikti jas ULAC, NTAKD ir SAM |
2018–2020 |
VPSC |
|
|
|
|
10.7. Pateikti informaciją apie kasmet vykdytus profilaktinius tikrinimus dėl ŽIV asmenims, kuriems taikomas pakaitinis palaikomasis gydymas metadonu ar buprenorfinu ULAC, NTAKD ir SAM |
2018–2020 |
VLK |
|
|
|
|
10.8. Vykdyti tarptautinį bendradarbiavimą teikiant ŽIV/AIDS/LPI epidemiologinius ir ART duomenis tarptautinėms organizacijoms (PSO, ELPKC, EK) |
2018–2020 |
ULAC |
|
Santrumpos:
6. . KD ASPĮ – Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pavaldžios asmens sveikatos priežiūros įstaigos
30. VASPVT – Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos
ŽIV/AIDS ir lytiškai plintančių infekcijų profilaktikos ir kontrolės
2018–2020 metų veiksmų plano
2 priedas
ŽIV/AIDS IR LYTIŠKAI PLINTANČIŲ INFEKCIJŲ PROFILAKTIKOS IR KONTROLĖS 2018–2020 METŲ VEIKSMŲ PLANO LAUKIAMI REZULTATAI IR VERTINIMO KRITERIJAI
|
Eil. Nr. |
Priemonės pavadinimas |
Laukiamas rezultatas |
Vertinimo kriterijai |
|
1 uždavinys: Užtikrinti visuomenės ir tikslinių grupių informuotumą apie ŽIV/AIDS ir LPI bei vykdyti šių ligų profilaktiką |
|||
| 1. |
Vykdyti visuomenės informavimą apie ŽIV/AIDS ir LPI profilaktiką |
Užtikrintas stabilus visuomenės informavimas apie ŽIV/AIDS ir LPI profilaktiką nacionaliniu ir regionų mastu |
Kasmet parengta 10 apžvalgų visuomenei, suorganizuota ne mažiau kaip 1500 renginių (akcijų, žinių konkursų, konferencijų, seminarų), parengta ne mažiau kaip 200 informacijų (skirtingų rūšių lankstinukų, leidinių, metodinių priemonių, straipsnių, pranešimų spaudai) apie ŽIV/AIDS ir LPI |
| Suminis gyventojų informuotumo apie ŽIV rodiklis ne mažiau kaip 75 proc. (vertinama 2019 m., anketinė apklausa) |
|||
| 2. |
Vykdyti tikslinių grupių informavimą apie ŽIV/AIDS ir LPI profilaktiką |
Užtikrintas tikslinių grupių informavimas apie ŽIV/AIDS ir LPI profilaktiką |
Kasmet suorganizuota ne mažiau kaip 50 renginių (mokymų, akcijų, konkursų, informacinių kampanijų) tikslinėms grupėms |
| 3. |
Didinti ŽIV ir LPI prevencinių priemonių aprėptį tarp rizikos grupės asmenų |
Užtikrintas ŽIV ir LPI prevencijos priemonių platinimas rizikos grupėms |
Kasmet po 5 proc. išaugęs išduotų sterilių švirkštimosi priemonių ir prezervatyvų skaičius žemo slenksčio paslaugas teikiančiuose kabinetuose |
| Kasmet po 5 proc. padidėjęs nuolatinių paslaugų gavėjų skaičius žemo slenksčio paslaugų kabinetuose |
|||
|
2 uždavinys: Gerinti sveikatos ir kitų sektorių specialistų žinias ir kompetencijas ŽIV/AIDS ir LPI prevencijos srityse |
|||
| 4. |
Vykdyti sveikatos priežiūros ir kitų sektorių specialistų kvalifikacijos tobulinimą ŽIV/AIDS/LPI diagnostikos, profilaktikos, gydymo ir kontrolės srityse |
Padidėjusi sveikatos priežiūros ir kitų sektorių specialistų profesinė kompetencija LPI, įskaitant ŽIV, diagnostikos, profilaktikos ir kontrolės srityse |
Kasmet suorganizuoti ne mažiau kaip 5 kvalifikacijos tobulinimo renginiai (mokymai) sveikatos priežiūros ir kitų sektorių specialistams |
|
3 uždavinys: Gerinti ŽIV ir LPI sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą |
|||
| 5. |
Didinti ŽIV ir LPI tyrimų aprėptį |
Išaugusi ŽIV tyrimų aprėptis |
Parengtas Lietuvos medicinos normos MN 14:2005 „Šeimos gydytojas. Teisės, pareigos, kompetencijos ir atsakomybė“ pakeitimo projektas |
| Kasmet po 3 proc. didėjantis asmenų, kurie žino, kad yra užsikrėtę ŽIV, skaičius |
|||
| Kasmet po 2 proc. didėjantis greitųjų tyrimų dėl ŽIV, atliktų rizikos grupių asmenims žemo slenksčio paslaugų kabinetuose, skaičius |
|||
| 6.
|
Didinti ŽIV ligos gydymo aprėptį |
Išaugusi ŽIV ligos gydymo aprėptis |
Kasmet po 10 proc. didėjantis ŽIV užsikrėtusių asmenų, gydomų antiretrovirusiniais vaistais, skaičius |
| Kasmet po 3 proc. didėjantis asmenų, kuriems pasiekta maža virusų koncentracija, skaičius |
|||
| Užtikrinta ŽIV infekuotų nėščiųjų priežiūra ir perinatalinio ŽIV bei sifilio perdavimo profilaktika |
Kasmet užregistruota ne daugiau kaip 3 perinataliniu būdu išplitusių ŽIV atvejų |
||
| Kasmet užregistruota ne daugiau kaip 3 įgimto sifilio atvejai |
|||
| 7.
|
Plėsti ŽIV infekuotų asmenų įtraukimo į sveikatos priežiūros sistemą ir išlaikymo joje aprėptį |
Didėja ŽIV infekuotų asmenų, patenkančių į sveikatos priežiūros sistemą, skaičius |
Parengtas ir diegiamas integruotų paslaugų ŽIV infekuotiems asmenims modelio (algoritmo) projektas |
| 8. |
Gerinti su ŽIV susijusių infekcijų sveikatos priežiūros paslaugų aprėptį ir kokybę |
Padidėjusi su ŽIV susijusių infekcijų ištyrimo aprėptis |
Kasmet po 2 proc. išaugusios tuberkulioze sergančių pacientų ištyrimo dėl ŽIV apimtys |
|
4 uždavinys: Užtikrinti ŽIV/AIDS ir LPI epidemiologinę priežiūrą, stebėseną |
|||
| 9. |
Tobulinti ŽIV/AIDS ir LPI epidemiologinę priežiūrą |
Surenkama daugiau sergamumo ŽIV/AIDS ir LPI stebėsenos duomenų |
Kasmet parengta ir išplatinta LPI, įskaitant ŽIV, epidemiologinės situacijos Lietuvoje apžvalga |
| Įvertintas su narkotikų ir psichotropinių medžiagų vartojimu susijusių infekcijų paplitimas |
Atliktas paplitimo tyrimas tarp švirkščiamąsias narkotines medžiagas vartojančių asmenų |
||
| Nustatytos praėjusio etapo veiksmų plano įgyvendinimo probleminės sritys |
Atliktas ŽIV/AIDS ir lytiškai plintančių infekcijų profilaktikos ir kontrolės 2015–2017 metų veiksmų plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugsėjo 2 d. įsakymu Nr. V-1024 „Dėl ŽIV/AIDS ir lytiškai plintančių infekcijų profilaktikos ir kontrolės 2015–2017 metų veiksmų plano patvirtinimo“, įgyvendinimo ir pasiektų rezultatų vertinimas |
||
| 10. |
Vykdyti epidemiologinės priežiūros duomenų sklaidą |
Užtikrinta sergamumo ŽIV ir LPI duomenų sklaida rengiant mėnesines statistines ataskaitos formas ir skelbiant ULAC interneto puslapyje |
Kasmet parengta 12 mėnesinių statistinės ataskaitos formų apie epidemiologinę ŽIV/AIDS ir LPI situaciją |
| Užtikrinta sergamumo ŽIV ir LPI duomenų sklaida rengiant metines duomenų apžvalgas ir teikiant jas suinteresuotoms institucijoms |
Kasmet parengtos ir išplatintos 5 metinės duomenų apžvalgos apie epidemiologinę ŽIV/AIDS ir LPI situaciją |
||
| Užtikrinta ŽIV/AIDS ir LPI epidemiologinių ir ART duomenų sklaida tarptautinėms organizacijoms |
Kasmet pateikti duomenys tarptautinėms organizacijoms pagal tarptautinius įsipareigojimus |
||
______________________________