Lietuvos Respublikos Vyriausybė
nutarimas
DĖL VIEŠOSIOS ĮSTAIGOS KAUNO MIŠKŲ IR APLINKOS INŽINERIJOS KOLEGIJOS REORGANIZAVIMO JUNGIMO būdu PRIJUNGIANT VIEŠĄJĄ ĮSTAIGĄ KAUNO MIŠKŲ IR APLINKOS INŽINERIJOS KOLEGIJĄ PRIE VIEŠOSIOS ĮSTAIGOS KAUNO TECHNIKOS KOLEGIJOS, LIETUVOS INŽINERIJOS KOLEGIJOS STATUTO PATVIRTINIMO, LIETUVOS INŽINERIJOS KOLEGIJOS SAVININKĖS TEISIŲ IR PAREIGŲ ĮGYVENDINIMO, BUVEINĖS NUSTATYMO IR VALSTYBĖS TURTO PERDAVIMO PAGAL VALSTYBĖS TURTO PATIKĖJIMO SUTARTĮ
2024 m. birželio 6 d. Nr. 451
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.97 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 34 straipsnio 3 dalimi, 35 straipsnio 4 dalimi, 38 straipsnio 3 dalimi, 87 straipsniu, Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo Nr. I-1428 pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 16 dalimi, Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2024 m. balandžio 30 d.) 15 straipsniu, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 10 straipsniu, 23 straipsnio 1 dalimi, įgyvendindama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2024 m. vasario 21 d. nutarimą Nr. 140 „Dėl pritarimo reorganizuoti viešąją įstaigą Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegiją prijungimo prie viešosios įstaigos Kauno technikos kolegijos būdu“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugsėjo 26 d. nutarimo Nr. 1025 „Dėl valstybės ir savivaldybių turtinių ir neturtinių teisių įgyvendinimo viešosiose įstaigose“ 2.2 papunktį ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 5 d. nutarimą Nr. 16 „Dėl valstybės turto perdavimo patikėjimo teise ir savivaldybių nuosavybėn“, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
1. Reorganizuoti nuo 2024 m. liepos 1 d. viešąją įstaigą Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegiją jungimo būdu – prijungiant viešąją įstaigą Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegiją prie viešosios įstaigos Kauno technikos kolegijos, kuriai pereina visos reorganizuojamos viešosios įstaigos Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijos teisės ir pareigos.
3. Patvirtinti viešosios įstaigos Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijos reorganizavimo jungimo būdu prijungiant viešąją įstaigą Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegiją prie viešosios įstaigos Kauno technikos kolegijos sąlygas (pridedama).
6. Pavesti Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijai įgyvendinti valstybės, kaip viešosios įstaigos Lietuvos inžinerijos kolegijos savininkės, turtines ir neturtines teises ir pareigas.
7. Perduoti viešajai įstaigai Lietuvos inžinerijos kolegijai po viešosios įstaigos Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijos reorganizavimo veiksiančios viešosios įstaigos Lietuvos inžinerijos kolegijos šiuo nutarimu tvirtinamame statute numatytai veiklai vykdyti valstybei nuosavybės teise priklausantį ir šiuo metu viešosios įstaigos Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijos patikėjimo teise valdomą nekilnojamąjį turtą (pagal šio nutarimo priedą) valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise pagal valstybės turto patikėjimo sutartį 99 metams.
8. Nustatyti, kad perduodamo turto, nurodyto šio nutarimo 7 punkte, panaudojimas pagalbinei ekonominei veiklai vykdyti negali viršyti 20 procentų viešosios įstaigos Lietuvos inžinerijos kolegijos valdomos infrastruktūros metinio pajėgumo.
9. Įgalioti Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją sudaryti šio nutarimo 7 punkte nurodyto turto valstybės turto patikėjimo sutartį.
10. Pripažinti netekusiais galios:
10.1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. rugpjūčio 24 d. nutarimą Nr. 999 „Dėl Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijos pertvarkymo“ su visais pakeitimais ir papildymais;
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2024 m. birželio 5 d. nutarimu Nr. 451
VIEŠOSIOS ĮSTAIGOS KAUNO MIŠKŲ IR APLINKOS INŽINERIJOS KOLEGIJOS REORGANIZAVIMO JUNGIMO BŪDU PRIJUNGIANT VIEŠĄJĄ ĮSTAIGĄ KAUNO MIŠKŲ IR APLINKOS INŽINERIJOS KOLEGIJĄ PRIE VIEŠOSIOS ĮSTAIGOS KAUNO TECHNIKOS KOLEGIJOS SĄLYGOS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Viešosios įstaigos Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijos reorganizavimo jungimo būdu prijungiant viešąja įstaigą Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegiją prie viešosios įstaigos Kauno technikos kolegijos sąlygos (toliau – Reorganizavimo sąlygos) parengtos vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.44 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 2.97 straipsnio 3 ir 9 dalimis, 2.99 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 2.101 ir 2.103 straipsniais, Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo Nr. I-1428 pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 16 dalimi, Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2024 m. balandžio 30 d.) 15 straipsniu, Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 38 straipsniu, Lietuvos Respublikos darbo kodekso 51 straipsnio 1 dalimi ir įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2024 m. vasario 21 d. nutarimą Nr. 140 „Dėl pritarimo reorganizuoti viešąją įstaigą Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegiją prijungimo prie viešosios įstaigos Kauno technikos kolegijos būdu“.
2. Reorganizuojamo juridinio asmens duomenys:
2.5. juridinio asmens Nacionalinės elektroninių siuntų pristatymo naudojant pašto tinklą informacinės sistemos elektroninio pristatymo dėžutės adresas – 111967716;
3. Reorganizavime dalyvaujančio juridinio asmens duomenys:
3.5. juridinio asmens Nacionalinės elektroninių siuntų pristatymo naudojant pašto tinklą informacinės sistemos elektroninio pristatymo dėžutės adresas – 111967869;
II SKYRIUS
REORGANIZAVIMO BŪDAS, PASIBAIGIANTI VIEŠOJI ĮSTAIGA IR PO REORGANIZAVIMO TĘSIANTI VEIKLĄ VIEŠOJI ĮSTAIGA
4. Reorganizavimo būdas – viešoji įstaiga Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegija reorganizuojama jungimo būdu prijungiant viešąją įstaigą Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegiją prie viešosios įstaigos Kauno technikos kolegijos, kuriai po reorganizavimo pereina visos viešosios įstaigos Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijos teisės ir pareigos.
III SKYRIUS
REORGANIZUOJAMo JURIDINIO ASMENS ir reorganizavime dalyvaujančiO JURIDINIO ASMENS TURTO ĮVERTINIMAS
6. Reorganizuojamo juridinio asmens Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijos nuosavybės teise valdomas turtas pagal 2024 m. kovo 1 d. finansinės atskaitomybės dokumentus:
7. Reorganizavime dalyvaujančio juridinio asmens Kauno technikos kolegijos turtas pagal 2024 m. kovo 1 d. finansinės atskaitomybės dokumentus:
IV SKYRIUS
MOMENTAS, NUO KURIO PASIBAIGIANČIO JURIDINIO ASMENS TEISĖS IR PAREIGOS PEREINA PO REORGANIZAVIMO VEIKSIANČIAM JURIDINIAM ASMENIUI, VALDYMO ORGANAMS SUTEIKIAMOS TEISĖS, REORGANIZUOJAMO JURIDINIO ASMENS TURTO, TEISIŲ IR PAREIGŲ PERĖMIMO TVARKA IR TERMINAI
8. Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegija išregistruojama iš Juridinių asmenų registro 2024 m. birželio 30 d., o jai nuosavybės teise priklausantis turtas, teisės ir pareigos nuo 2024 m. liepos 1 d. pereina po reorganizavimo veiklą tęsiančiai Lietuvos inžinerijos kolegijai.
9. Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijos direktorius yra atsakingas, kad iki 2024 m. birželio 30 d. būtų atlikti visi veiksmai, susiję su Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijos išregistravimu iš Juridinių asmenų registro.
10. Kauno technikos kolegijos direktorius yra įgaliotas pasirašyti po reorganizavimo veiksiančios Lietuvos inžinerijos kolegijos statutą ir atsakingas, kad būtų atlikti visi veiksmai, susiję su Lietuvos inžinerijos kolegijos statuto ir kitų pakeistų duomenų įregistravimu Juridinių asmenų registre.
11. Reorganizavimo metu reorganizuojamos Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijos ir reorganizavime dalyvaujančios Kauno technikos kolegijos valdymo organai turi visas teises, kurias jiems suteikia įstatymai, sudarytos sutartys, atitinkamos kolegijos statutas ir vidaus teisės aktai. Reorganizavimo metu papildomų teisių valdymo ir kitiems organams nesuteikiama.
12. Ne vėliau kaip iki 2024 m. spalio 31 d. Lietuvos inžinerijos kolegijoje išrenkami nauji kolegialūs valdymo organai – Lietuvos inžinerijos kolegijos taryba ir Lietuvos inžinerijos kolegijos akademinė taryba.
13. Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijos ir Kauno technikos kolegijos studentai nuo 2024 m. liepos 1 d. tęsia studijas Lietuvos inžinerijos kolegijoje. Iki reorganizavimo į Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijos studijų programas įstojusiems ir po kolegijos reorganizavimo procedūrų studijas baigusiems studentams bus išduodami Lietuvos inžinerijos kolegijos diplomai.
14. Iki 2024 m. rugsėjo 1 d. visos Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijos studijų programos perregistruojamos į Lietuvos inžinerijos kolegijos studijų programas.
15. Reorganizuojant Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegiją, užtikrinamas jos vykdomų veiklų tęstinumas, įsipareigojimų vykdymas, finansinių ir kitų įsipareigojimų vykdymas. Reorganizuojamos Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijos darbuotojams užtikrinamas darbo santykių tęstinumas ir visos Lietuvos Respublikos darbo kodekse ir jį įgyvendinančiuose teisės aktuose darbuotojams nustatytos garantijos ir socialinė apsauga.
16. Veiksmus, susijusius su Reorganizavimo sąlygų nuostatų įgyvendinimu, užtikrina bei apskaitos ir finansinės atskaitomybės, kitų dokumentų ir įsipareigojimų perdavimo ir priėmimo aktus pasirašo Kauno technikos kolegijos ir Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijos direktoriai.
17. Antspaudas su Lietuvos valstybės herbu, kuriuo disponuoja Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegija, po to, kai ši kolegija išregistruojama iš Juridinių asmenų registro, ir antspaudas, kuriuo disponuoja Kauno technikos kolegija, po to, kai jos pavadinimas pakeičiamas Juridinių asmenų registre, teisės aktų nustatyta tvarka sunaikinami (atsakingas asmuo – Lietuvos inžinerijos kolegijos direktorius arba jo įgaliotas asmuo).
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2024 m. birželio 5 d. nutarimu Nr. 451
LIETUVOS INŽINERIJOS KOLEGIJOS STATUTAS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Viešoji įstaiga Lietuvos inžinerijos kolegija (toliau – Kolegija) yra Lietuvos Respublikos valstybinė aukštoji mokykla.
2. Kolegija yra Lietuvos Respublikoje įregistruotas viešasis juridinis asmuo, turintis antspaudą su Lietuvos valstybės herbu ir savo pavadinimu, atsiskaitomąją sąskaitą banke. Kolegijos teisinė forma – viešoji įstaiga.
3. Kolegijos savininkė yra Lietuvos Respublika. Kolegijos savininkės turtines ir neturtines teises ir pareigas įgyvendina Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija (kiek tai nepriklauso išimtinei Lietuvos Respublikos Vyriausybės kompetencijai).
4. Oficialus Kolegijos pavadinimas lietuvių kalba – Lietuvos inžinerijos kolegija (santrumpa – LIK).
5. Kolegijos vieši pranešimai, dokumentai ir kita informacija visuomenei skelbiama Kolegijos interneto svetainėje, papildomai gali būti skelbiama socialiniuose tinkluose ir (ar) kitose medijos priemonėse.
II SKYRIUS
KOLEGIJOS AUTONOMIJA, TEISĖS IR PAREIGOS
9. Kolegija turi autonomiją, apimančią akademinę, administracinę, ūkio ir finansų tvarkymo veiklą, grindžiamą savivaldos principu ir akademine laisve.
10. Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo, kitų įstatymų nustatyta tvarka Kolegijos autonomija derinama su atskaitomybe visuomenei, steigėjui ir juridinio asmens dalyviams.
11. Kolegija turi Mokslo ir studijų įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje nustatytas teises, taip pat teisę:
11.1. turėti reikiamos kvalifikacijos akademinį ir profesinį personalą, auditorijų, laboratorijų, biblioteką, mokslo kūrybinės veiklos bei mokomųjų ir informacinių priemonių, reikalingų atitinkamoms studijų programoms įgyvendinti;
11.2. sudaryti bendradarbiavimo, jungtinės veiklos, studijų, mokslo ir kitas sutartis su Lietuvos Respublikos, užsienio mokslo ir studijų, kitomis institucijomis ir asmenimis, taip pat jungtis į asociacijas, taip pat ir į tarptautines;
11.3. nustatyti valstybės biudžeto asignavimų ir kitų lėšų naudojimo tvarką bei atliekamų darbų ir paslaugų kainas;
11.4. atlikti taikomuosius mokslinius tyrimus pagal sutartis su Lietuvos Respublikos ir užsienio juridiniais ir fiziniais asmenimis, taip pat dalyvauti tarptautinėse ir užsienio valstybių tyrimų programose;
11.5. teisės aktų nustatyta tvarka ir vadovaujantis Mokslo ir studijų įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatytais principais, steigti ribotos civilinės atsakomybės juridinius asmenis ir į juos investuoti Kolegijos tarybos (toliau – Taryba) nustatytomis sąlygomis ir tvarka, kai toks steigimas ar investavimas yra susijęs su Kolegijos vykdoma studijų ar mokslinių tyrimų veikla ir eksperimentine, socialine, ir kultūrine plėtra ir yra būtinas šiems tikslams pasiekti;
11.7. reikšti nuomonę švietimo, mokslo ir įstatymų leidybos ir kitais valstybei svarbiais klausimais;
III SKYRIUS
VEIKLOS TIKSLAI, UŽDAVINIAI, VEIKLOS SRITYS IR RŪŠYS
13. Kolegijos veiklos tikslai:
13.1. vykdyti studijas, teikiančias asmeniui aukštąjį koleginį išsilavinimą ir aukštojo mokslo kvalifikaciją, tenkinančias Lietuvos valstybės bei visuomenės ir ūkio reikmes ir atitinkančias mokslo bei naujausių technologijų lygį;
13.2. sudaryti sąlygas asmeniui mokytis ir tobulėti visą gyvenimą, tobulinti kompetencijas ir persikvalifikuoti;
13.3. plėtoti regionui, valstybei ir tarptautinei bendruomenei aktualius taikomuosius mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą;
13.5. ugdyti švietimui, mokslui ir kultūrai imlią visuomenę, gebančią dirbti sparčios technologijų kaitos sąlygomis;
13.6. konkuruoti aukšto lygio studijų, mokslo taikomosios ir ekspertinės veiklos ir susijusių technologijų ir paslaugų rinkoje darnios aplinkos sąlygomis;
13.7. stiprinti mokslo, studijų, žinių ir inovacijų vaidmenį ir poveikį visuomenės raidai, konsultuoti valdžios ir ūkio subjektus;
13.8. formuoti organizacijos kultūrą, orientuotą į Kolegijos bendruomenės narių susitelkimą, socialiai atsakingą bendruomeniškumą;
14. Kolegijos veiklos uždaviniai:
14.1. sudaryti vienodas sąlygas studijuoti asmenims, siekiantiems aukštojo koleginio išsilavinimo nepaisant lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės ir religijos;
14.2. užtikrinti aukštos kokybės studijas, siekiant kompetentingos, kritiškos, atsakingos ir nuolat gausinančios savo žinias asmenybės ugdymo;
14.4. vykdyti taikomuosius mokslinius tyrimus, eksperimentinę plėtrą, kurie leistų užtikrinti ir gerinti studijų kokybę, skatintų regiono ir šalies plėtrą;
14.5. bendradarbiaujant su visuomenės ir ūkio partneriais, moksline, šviečiamąja ir kita kultūrine veikla skatinti Lietuvos plėtrą;
14.6. sukurti studijoms ir taikomųjų mokslinių tyrimų įgūdžiams įgyti tinkamą aplinką, kurti modernią šiuolaikinę mokymo bazę;
14.7. plėtoti pažangias naująsias technologijas, tenkinant studijuojančiųjų bei visuomenės narių poreikius;
14.9. užtikrinti dėstytojų ir mokslo darbuotojų mokslinį, metodinį, profesinį, edukacinį potencialą;
14.10. užtikrinti, kad teikiamo išsilavinimo lygis ir studijų kokybė atitiktų Lietuvos ir Europos Sąjungos standartus;
14.11. rengti ir vykdyti paklausias, perspektyvias, unikalias darbo rinkos ir visuomenės poreikius atitinkančias studijų, mokymo ir kitas programas;
14.12. plėtoti partnerystės tinklą Lietuvoje ir užsienyje, sudaryti dėstytojų ir studentų akademinio mobilumo, inovacijų ir patirties sklaidos sąlygas;
14.13. dalyvauti projektinėje veikloje, užtikrinant kompetencijų, infrastruktūros ir akademinės viešosios erdvės plėtrą;
14.15. įgyvendinti mokymosi visą gyvenimą principus, bendradarbiaujant su ūkio subjektais, organizuoti profesinės kvalifikacijos tobulinimą ir perkvalifikavimą pagal asmens poreikius ir pasirinkimą;
16. Kolegijos pagrindinės veiklos rūšys – koleginių studijų vykdymas, taikomieji moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra.
17. Kolegija turi teisę vykdyti ir kitą veiklą, numatytą Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriuje ir atitinkančią Kolegijos veiklos tikslus bei uždavinius, jeigu tai neprieštarauja Lietuvos Respublikos teisės aktams:
IV SKYRIUS
STUDIJŲ IR MOKSLO ORGANIZAVIMO PAGRINDINĖS NUOSTATOS
18. Kolegijoje atliekami taikomieji moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra, vykdomos šia veikla ir profesine praktika grindžiamos studijos, teikiamas aukštasis koleginis išsilavinimas, vykdomas profesinis mokymas; trumposios pakopos studijos, sudaromos sąlygos asmenims mokytis visą gyvenimą.
19. Kolegijos socialinė atsakomybė siejama su darniu regiono vystymu bendradarbiaujant su vietos bendruomenės, verslo ir valdžios atstovų grupėmis bei ugdant asmens ir bendruomenės gebėjimus savarankiškai ir kūrybiškai mąstyti bei veikti.
20. Kolegija, siekdama veiklos tikslų įgyvendinimo, turi užtikrinti studijų ir mokslo veiklos vienovę.
21. Mokslo ir studijų vienovė užtikrinama per glaudų ryšį su praktika – dėstytojų ir studentų dalyvavimą taikomuosiuose moksliniuose tyrimuose ir eksperimentinės plėtros darbuose pagal verslo, pramonės ir kitų organizacijų užsakymus, regionų plėtros projektuose, konsultacinėje veikloje.
22. Kolegijoje vykdomos koleginės studijos, skirtos atitinkamos studijų krypčių grupės atitinkamos pakopos studijų kvalifikaciniam laipsniui arba laipsniui ir kvalifikacijai įgyti; gali būti vykdomos atskirų studijų modulių (dalykų) studijos, kompetencijų tobulinimo programos ir neformaliojo suaugusiųjų švietimo programos.
24. Asmenys Kolegijoje gali studijuoti valstybės finansuojamose studijų vietose ir valstybės nefinansuojamose studijų vietose. Asmenys, studijuojantys valstybės nefinansuojamose studijų vietose, moka Akademinės tarybos patvirtintą studijų kainą. Asmens, studijuojančio valstybės nefinansuojamoje studijų vietoje, studijų kainą arba jos dalį gali apmokėti ir studijuojančio asmens darbdaviai, Kolegija, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys.
25. Kolegijoje dėstoma lietuvių kalba. Mokslo ir studijų įstatymo 55 straipsnyje nustatytais atvejais galimas studijų programos ar jos dalies dėstymas kitomis kalbomis.
26. Kolegija gali vykdyti jungtines koleginių studijų programas kartu su Lietuvos ar užsienio aukštosiomis mokyklomis. Baigus šias programas suteikiamas kvalifikacinis (kvalifikaciniai) arba jungtinis kvalifikacinis laipsnis (laipsniai).
27. Asmenys gali kreiptis į Kolegiją dėl jų formaliojo ir neformaliojo švietimo, savišvietos būdu įgytų kompetencijų, susijusių su aukštuoju mokslu, vertinimo ir pripažinimo. Formaliojo švietimo būdu įgytų kompetencijų asmenims, norintiems tęsti studijas Kolegijoje, pripažinimą, kaip studijų programos dalį, atlieka Kolegija švietimo, mokslo ir sporto ministro (toliau – Ministras) nustatyta tvarka.
28. Kolegijoje įskaitomi dalinių studijų rezultatai asmenims, baigusiems, studijavusiems ar studijuojantiems Lietuvos ar užsienio valstybių aukštosiose mokyklose pagal aukštojo mokslo studijų programas ir norintiems tęsti studijas Kolegijoje, įskaitant jų pasiektus studijų rezultatus pagal tas pačias arba kitas trumpųjų, koleginių, universitetinių pirmosios, antrosios pakopos arba vientisųjų, profesinių studijų programas. Dalinių studijų rezultatai įskaitomi Ministro nustatyta tvarka.
29. Studijų metai dalijami į semestrus ir atostogų laikotarpius. Studijų metų, semestrų pradžią ir pabaigą, atostogų laikotarpius nustato Akademinė taryba. Studijų organizavimo tvarką nustato Kolegijos studijų reglamentas (toliau – Studijų reglamentas), kurį tvirtina Akademinė taryba.
30. Koleginių studijų programos gali būti skirtos dviejų studijų krypčių profesinio bakalauro kvalifikaciniams laipsniams įgyti.
31. Pagal studijų programą numatytai studentų praktikai atlikti įmonė, įstaiga ar organizacija, kurioje studentas atlieka praktiką, ir studentas bei Kolegija sudaro praktinio mokymo sutartį.
32. Asmenims, baigusiems koleginių studijų programas, išduodamas atitinkamas aukštojo mokslo diplomas ir diplomo priedėlis.
33. Asmenims, baigusiems trumposios pakopos studijas, išduodamas įgytą kvalifikaciją patvirtinantis dokumentas.
34. Asmeniui, studijavusiam Kolegijoje pagal studijų programos dalį, išduodamas studijų pažymėjimas.
35. Asmenims, baigusiems profesines studijas ar studijų modulius, skirtus kitoms kvalifikacijoms įgyti, išduodamas studijų pažymėjimas.
36. Asmenims, baigusiems kompetencijų tobulinimo ar neformaliojo suaugusiųjų švietimo programas, išduodamas dokumentas, kuriame nurodomas įgytų studijų kreditų skaičius.
37. Kolegija, gavusi Ministro įgaliojimą, Vyriausybės nustatyta tvarka atlieka išsilavinimo ir kvalifikacijų, susijusių su aukštuoju mokslu ir įgytų pagal užsienio valstybių ir tarptautinių organizacijų švietimo programas, akademinį pripažinimą.
38. Taikomųjų mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros veiklos kryptis ir tematiką nustato Akademinė taryba, atsižvelgdama į Kolegijos mokslo kvalifikaciją, turimus finansinius išteklius, studijų ir užsakovų poreikius.
39. Taikomųjų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros rezultatai skelbiami viešai (internete ir kitais būdais), kiek tai neprieštarauja intelektinės nuosavybės ir komercinių, valstybės ar tarnybos paslapčių apsaugą reglamentuojantiems teisės aktams.
40. Kolegijoje skatinama taikomųjų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros sklaida, organizuojamos mokslinės praktinės konferencijos, forumai, seminarai, konkursai ir kiti renginiai.
V SKYRIUS
STUDIJŲ IR MOKSLO KOKYBĖS UŽTIKRINIMAS
42. Kolegija atsako už Kolegijoje vykdomos studijų, mokslo ir kitos veiklos kokybę, viešai skelbia savo veiklos kokybės rodiklius ir kartu su vertinimo institucijomis puoselėja kokybės kultūrą.
43. Kolegijos metinė veiklos ataskaita rengiama vadovaujantis Mokslo ir studijų įstatymo 8 straipsnio 5 dalimi ir tvirtinama Akademinės tarybos. Akademinės tarybos patvirtintą Kolegijos metinę veiklos ataskaitą Kolegijos direktorius (toliau – Direktorius) skelbia Kolegijos interneto svetainėje. Kolegijos interneto svetainėje taip pat viešai skelbiamos metines pajamų ir išlaidų sąmatos ir jų įvykdymo ataskaitos.
44. Mokslo ir studijų kokybė užtikrinama taikant priėmimo į Kolegiją sąlygas, Kolegijos vidines kokybės užtikrinimo sistemas, išorinį studijų programų vertinimą ir akreditavimą bei išorinį mokslo ir studijų institucijų įvertinimą ir (arba) akreditavimą, taip pat plėtojant tarptautiškumą, tarpinstitucinį bendradarbiavimą bei mokslo ir studijų integralumą.
45. Kolegijos studijų kokybės užtikrinimas grindžiamas Europos aukštojo mokslo erdvės studijų kokybės užtikrinimo nuostatomis ir gairėmis. Mokslo kokybės užtikrinimas grindžiamas Europos mokslinių tyrimų erdvės nuostatomis.
46. Kolegijos veikla nuolat tobulinama, periodiškai atliekant veiklos savianalizę ir atsižvelgiant į Kolegijos išorinio vertinimo rezultatus.
47. Kolegija viešai interneto svetainėje skelbia ir kitais būdais (ne rečiau kaip kartą per metus) supažindina akademinę visuomenę su tikslia ir nešališka kiekybine bei kokybine informacija apie mokslo veiklą ir įsivertinimo rezultatus, taip pat apie studijų programas, suteikiamas aukštojo mokslo kvalifikacijas, studentų, absolventų ir kitų suinteresuotų šalių nuomonę apie studijų kokybę, Kolegijos veiklos, studijų programų vertinimo rezultatus, absolventų karjeros rodiklius, taip pat skelbia kitus duomenis, kurių reikia visuomenei informuoti apie studijas.
48. Išorinis studijų vertinimas apima visų tam tikros krypties studijų programų ir jų vykdymo kokybės analizę Kolegijos atliktos savianalizės ir stebėsenos duomenų pagrindu, pasitelkiant išorinius ekspertus. Išorinio studijų vertinimo rezultatai skelbiami viešai. Po išorinio studijų įvertinimo Kolegija įgyvendina išorinio vertinimo metu pateiktas rekomendacijas.
VI SKYRIUS
KOLEGIJOS STRUKTŪRA, VALDYMO ORGANAI IR JŲ KOMPETENCIJA, SUDARYMO IR ATŠAUKIMO TVARKA
49. Kolegijos vidiniai organizaciniai dariniai pagal funkcijas skirstomi į akademinius ir neakademinius padalinius. Prie akademinių padalinių priskiriami padaliniai, kurių pagrindinė veikla yra studijų vykdymas ir (arba) moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra.
50. Kolegija turi administraciją, būtiną Kolegijos ir jos padalinių administracinėms funkcijoms atlikti, taip pat administracijos ir kitų darbuotojų, reikalingų Kolegijos studijų, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros, meninės veiklos, ūkinės veiklos uždaviniams įgyvendinti. Padalinių vadovus skiria Direktorius. Administraciją sudaro Kolegijos darbuotojai, išskyrus Kolegijos akademinių padalinių, įeinančių į kitų akademinių padalinių sudėtį, vadovus, kurie turi teisę pagal savo kompetenciją duoti privalomus nurodymus sau pavaldiems darbuotojams. Be administracinių pareigų Kolegijos darbuotojai gali dirbti pedagoginį ir (arba) mokslinį darbą.
51. Akademinių padalinių veiklos tikslai, uždaviniai, teisės, valdymas, turtas ir atsakomybė nustatomi Akademinės tarybos tvirtinamuose jų nuostatuose. Administracijos ir kitų Kolegijos darbuotojų skaičių, jų pareigas ir funkcijas nustato Direktorius.
52. Kolegijos neakademiniai padaliniai steigiami paslaugoms, užtikrinančioms akademinių padalinių veiklą, teikti ir kitoms neakademinėms Kolegijos funkcijoms atlikti. Neakademinius padalinius, įgyvendindamas Kolegijos strateginį veiklos planą, steigia, likviduoja ir jų nuostatus tvirtina Direktorius.
53. Kolegijos valdymo organai sudaromi ir jų kompetencija nustatoma vadovaujantis Mokslo ir studijų įstatymo 26–30 straipsnių nuostatomis ir šiuo Statutu.
54. Kolegialūs Kolegijos valdymo organai yra Taryba ir Akademinė taryba, vienasmenis valdymo organas – Direktorius.
55. Taryba yra Kolegijos strateginių reikalų valdymo organas, užtikrinantis jos atskaitomybę visuomenei, socialinę atsakomybę bei sparčią ir veiksmingą reakciją į aplinkos pokyčius.
56. Taryba:
56.2. Direktoriaus teikimu įvertinusi Akademinės tarybos siūlymus, tvirtina Kolegijos darbo apmokėjimo sistemą;
57. Taryba sudaroma iš 11 narių tokia tvarka:
57.1. vieną narį skiria ir atšaukia Kolegijos studentų atstovybė (toliau – Studentų atstovybė) savo nustatyta tvarka, jeigu jos nėra – visuotinis studentų susirinkimas (konferencija);
57.2. Kolegijos akademinės bendruomenės nariai (išskyrus studentus) Akademinės tarybos nustatyta tvarka renka ir atšaukia 5 narius, priklausančius Kolegijos personalui;
57.3. Akademinės tarybos nustatyta tvarka renkami ir atšaukiami 4 nariai, nepriklausantys Kolegijos personalui ir studentams. Šie 4 nariai atrenkami viešo konkurso būdu;
58. Tarybos nariai renkami atskirai į kiekvieną iš 10 vietų, apibrėžtų Akademinės tarybos, atsižvelgiant į skirtingus Kolegijos interesus. Tarybos sudėtį Kolegijos interneto svetainėje viešai skelbia Akademinės tarybos pirmininkas.
59. Tarybos kadencijos trukmę bei naujai sudaromos Tarybos sudėties paskelbimo tvarką reglamentuoja Mokslo ir studijų įstatymo 27 straipsnio nuostatos.
60. Tarybos nariu gali būti asmuo, atitinkantis Mokslo ir studijų įstatymo 27 straipsnio 4 dalyje nustatytus reikalavimus. Tarybos nariu tas pats asmuo gali būti ne ilgiau kaip dvi Tarybos kadencijas iš eilės.
61. Tarybos nariais negali būti asmenys, nurodyti Mokslo ir studijų įstatymo 27 straipsnio 5 dalyje.
62. Pradėdamas eiti pareigas Tarybos narys pirmame Tarybos posėdyje, į kurį kviečiami Akademinės tarybos nariai, viešai perskaito ir pasirašo Akademinės tarybos patvirtintos formos Tarybos nario įsipareigojimą vadovautis Kolegijos ir visuomenės interesais ir sąžiningai atlikti Mokslo ir studijų įstatymo 27 straipsnio 2 dalyje nustatytas funkcijas. Tarybos nario pasirašytą įsipareigojimą priima Akademinės tarybos pirmininkas.
63. Taryba visų narių balsų dauguma iš savo narių renka ir atšaukia Tarybos pirmininką. Tarybos pirmininku negali būti Kolegijos personalui priklausantis asmuo ar studentas. Tarybos pirmininkas vadovauja Tarybai ir jai atstovauja.
64. Taryba tvirtina savo darbo reglamentą. Tarybos posėdžiai yra teisėti, jeigu juose dalyvauja ne mažiau kaip du trečdaliai jos narių. Savo sprendimus Taryba skelbia viešai Kolegijos interneto svetainėje.
65. Tarybos nariai privalo:
65.3. Tarybos darbo reglamento nustatyta tvarka informuoti Tarybos narius apie esamą interesų konfliktą, pareikšti apie nusišalinimą ir, jeigu pareikštas nusišalinimas buvo priimtas, jokia forma nedalyvauti toliau rengiant, svarstant ar priimant sprendimą;
66. Tarybos sprendimai priimami paprasta dalyvaujančių posėdyje narių balsų dauguma, išskyrus sprendimus dėl teisės aktų projektų dėl Kolegijos statuto pakeitimų, reorganizavimo sąlygų arba likvidavimo plano. Šie sprendimai priimami ne mažesne kaip dviejų trečdalių posėdyje dalyvaujančių Tarybos narių balsų dauguma.
68. Jeigu Tarybos narys netinkamai vykdo Statuto 65 punkte, Tarybos darbo reglamente ar Mokslo ir studijų įstatymo 27 straipsnio 7 dalyje nustatytas pareigas arba nepasirašo Statuto 62 punkte nurodyto įsipareigojimo, Tarybos pirmininkas turi teisę kreiptis į tą narį paskyrusį subjektą su prašymu atšaukti paskirtą Tarybos narį.
69. Tarybos nario narystė Taryboje pasibaigia:
69.2. kai Tarybos narys buvo išrinktas kaip priklausantis Kolegijos personalui – pasibaigus Tarybos nario darbo sutarčiai su Kolegija;
70. Į Tarybos nario, kurio įgaliojimai nutrūko iki Tarybos kadencijos pabaigos, vietą likusiam Tarybos kadencijos laikotarpiui išrenkamas (skiriamas) kitas Tarybos narys ta pačia tvarka kaip ir Tarybos narys, kurio įgaliojimai nutrūko. Naujas Tarybos narys pareigas pradeda eiti po to, kai apie jo išrinkimą (paskyrimą) paskelbia Akademinės tarybos pirmininkas ir Tarybos narys pasirašo Statuto 62 punkte nurodytą įsipareigojimą.
71. Tarybos nariams atlyginama už veiklą einant Tarybos nario pareigas iš Kolegijos lėšų. Išmokų dydis nustatomas Tarybos veiklos organizavimo išlaidų sąmatoje, kurią tvirtina Taryba. Išmokos mokamos 2 kartus per kalendorinius metus.
73. Akademinė taryba:
73.2. svarsto ir teikia siūlymus Direktoriui dėl kandidatų eiti akademinių padalinių vadovų pareigas;
73.3. svarsto ir tvirtina Kolegijos akademinės etikos kodeksą (toliau – Akademinės etikos kodeksas);
73.4. sudaro Akademinės etikos komitetą Akademinės etikos kodekso nustatyta tvarka ir teikia tvirtinti Direktoriui;
73.5. šaukia Kolegijos akademinės bendruomenės susirinkimus svarbiems Kolegijos veiklos klausimams aptarti, kai to reikalauja daugiau nei pusė visų Akademinės tarybos narių. Apie susirinkimo vietą, laiką ir darbotvarkę Kolegijos akademinės bendruomenės nariams pranešama ne vėliau kaip prieš 5 darbo dienas iki posėdžio;
73.7. svarsto ir tvirtina studentų priėmimo į Kolegiją taisykles (toliau – Studentų priėmimo taisyklės);
73.8. svarsto teisės aktų projektus dėl Kolegijos teritorijos ribų, valstybei priklausančių Kolegijos pastatų, Statuto pakeitimų, Kolegijos, reorganizavimo, dalyvavimo reorganizavime ar likvidavimo (veiklos nutraukimo) ir teikia savo nuomonę Tarybai;
73.9. Direktoriaus teikimu svarsto Kolegijos strateginio veiklos plano projektą ir teikia savo nuomonę Tarybai;
73.11. kontroliuoja, kaip veikia studijų kokybės užtikrinimo sistema, vertina atliktų mokslinių tyrimų, eksperimentinės, socialinės, kultūrinės ir technologinės plėtros, studijų rezultatus ir visos Kolegijos veiklos kokybę ir lygį;
73.14. nustato valstybės nefinansuojamose studijų vietose geriausiai studijų metus baigusių asmenų eiles pagal studijų kryptis;
73.15. nustato specialiųjų gebėjimų ir kompetencijų papildomas sąlygas stojantiesiems, pretenduojantiems į konkursines eiles valstybės finansuojamose studijose ir į studijų stipendijas;
73.17. informuoja Kolegijos akademinę bendruomenę apie savo sprendimus Kolegijos interneto svetainėje ne vėliau kaip per 7 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo. Akademinės tarybos sprendimai privalomi visiems Kolegijos akademinės bendruomenės nariams;
73.18. rengia metinę savo veiklos ataskaitą, viešai skelbia ir pristato ją Kolegijos bendruomenei Kolegijos interneto svetainėje kasmet ne vėliau kaip iki balandžio 1 d.;
73.19. šaukia Kolegijos akademinės bendruomenės susirinkimus svarbiems Kolegijos veiklos klausimams aptarti, kai to reikalauja daugiau nei pusė visų Akademinės tarybos narių. Apie susirinkimo vietą, laiką ir darbotvarkę Kolegijos akademinės bendruomenės nariams pranešama ne vėliau kaip prieš 5 darbo dienas iki posėdžio;
75. Akademinės tarybos nariais gali būti Kolegijos akademinės bendruomenės nariai, administracijos darbuotojai, patenkantys į Akademinę tarybą pagal pareigas, taip pat kitų mokslo ir studijų institucijų mokslininkai, dėstytojai ir pripažinti menininkai.
76. Akademinę tarybą sudaro 21 narys:
76.2. ne mažiau kaip penki Kolegijos darbuotojai, einantys docento pareigas, renkami Kolegijos akademinės bendruomenės narių;
76.3. du nariai patenka į Akademinę tarybą pagal pareigas – Direktorius yra Akademinės tarybos narys pagal pareigas, kitas vienas narys pagal pareigas skiriamas Direktoriaus nustatyta tvarka;
76.4. kiti devyni Akademinės tarybos nariai – kiti Kolegijos akademinės bendruomenės nariai, taip pat kitų mokslo ir studijų institucijų mokslininkai, dėstytojai ir pripažinti menininkai, renkami Kolegijos akademinės bendruomenės narių;
78. Akademinė taryba tvirtina savo darbo reglamentą. Akademinės tarybos posėdžiai yra teisėti, jeigu juose dalyvauja ne mažiau kaip pusė jos narių. Pirmąjį Akademinės tarybos posėdį ne vėliau kaip per mėnesį nuo Akademinės tarybos narių išrinkimo kviečia Direktorius.
79. Akademinės tarybos sprendimai priimami paprasta dalyvaujančių posėdyje narių balsų dauguma, išskyrus sprendimus dėl teisės aktų projektų dėl Kolegijos statuto pakeitimų, reorganizavimo sąlygų arba likvidavimo plano. Šie sprendimai priimami ne mažesne kaip dviejų trečdalių posėdyje dalyvaujančių Akademinės tarybos narių balsų dauguma.
80. Akademinė taryba paprasta visų narių balsų dauguma iš savo narių renka Akademinės tarybos pirmininką ir pirmininko pavaduotoją. Akademinės tarybos pirmininkas vadovauja Akademinei tarybai ir jai atstovauja. Akademinės tarybos pirmininko laikinai nesant, šias funkcijas atlieka Akademinės tarybos pirmininko pavaduotojas, o jo nesant – kitas Akademinės tarybos įgaliotas Akademinės tarybos narys. Direktorius negali būti Akademinės tarybos pirmininku ir jo pavaduotoju.
81. Akademinės tarybos pirmininkas ir pirmininko pavaduotojas gali būti atšaukti, jeigu netinkamai vykdo savo pareigas, ne mažiau kaip dviejų trečdalių visų Akademinės tarybos narių balsų dauguma.
82. Akademinės tarybos nario narystė Akademinėje taryboje pasibaigia:
82.2. pasibaigus Akademinės tarybos nario darbo sutarčiai su Kolegija, išskyrus tuos atvejus, kai narys buvo skiriamas kaip kitos mokslo ir studijų institucijos darbuotojas ir šioje institucijoje jo darbo santykiai tęsiasi;
82.3. Akademinės tarybos nariui – studentui išėjus akademinių atostogų, nutraukus ar baigus studijas;
83. Jei akademinės bendruomenės išrinkto Akademinės tarybos nario įgaliojimai sustabdomi dėl laikino nedarbingumo, atostogų vaikui prižiūrėti ar kitų svarbių priežasčių ilgiau kaip 3 mėnesiams, Akademinės tarybos nariu skiriamas laikinai eiti pareigas per paskutinius Akademinės tarybos rinkimus neišrinktas ir gavęs daugiausiai, bet ne mažiau kaip pusę balsų kandidatas. Jeigu sustabdomi studentų atstovo Akademinėje taryboje įgaliojimai dėl laikino nedarbingumo, atostogų vaikui prižiūrėti ar kitų svarbių priežasčių ilgiau kaip 3 mėnesiams, Akademinės tarybos narį laikinai eiti pareigas skiria Studentų atstovybė, jeigu jos nėra, – visuotinis studentų susirinkimas (konferencija).
84. Direktorius yra Kolegijos vienasmenis valdymo organas, veikia Kolegijos vardu ir jai atstovauja.
85. Direktorius atlieka šias funkcijas:
85.2. skiria neakademinių padalinių vadovus ir administracijos darbuotojus laikydamasis Tarybos nustatytų Kolegijos administracijos ir kitų darbuotojų parinkimo ir vertinimo principų;
85.5. teikia Akademinei tarybai siūlymus dėl įmokų, tiesiogiai susijusių su studijų programų įgyvendinimu, dydžius;
85.7. skiria studentams drausmines nuobaudas paskatų ir nuobaudų studentams skyrimo tvarkoje, patvirtintoje Direktoriaus įsakymu, numatyta tvarka;
85.8. koordinuoja Kolegijos bendradarbiavimą su kitomis Lietuvos ir užsienio šalių institucijomis, socialiniais partneriais;
85.9. atstovauja Kolegijai Lietuvos kolegijų direktorių konferencijoje, šalies, užsienio ir tarptautinėse organizacijose;
85.11. teikia Akademinei tarybai ir Tarybai siūlymus dėl Kolegijos teritorijos ribų, valstybei priklausančių Kolegijos pastatų, Statuto pakeitimų, Kolegijos reorganizavimo ar likvidavimo (veiklos nutraukimo);
85.15. tvirtina vietinius norminius teisės aktus, kurių tvirtinimas nėra priskirtas Akademinės tarybos ar Tarybos kompetencijai;
85.17. užtikrina Kolegijos, kaip juridinio asmens dalyvio, turtinių ir neturtinių teisių įgyvendinimą;
87. Taryba skelbia viešą konkursą Direktoriaus pareigoms eiti. Direktorius laikomas išrinktu, jeigu už jį balsuoja ne mažiau kaip trys penktadaliai visų Tarybos narių.
88. Direktorius turi būti nepriekaištingos reputacijos, per pastaruosius 10 metų įgijęs ne mažesnę kaip 3 metų pedagoginio ir ne mažesnę kaip 3 metų vadybinio darbo patirtį asmuo, kuris turi mokslo arba meno daktaro laipsnį, arba yra pripažintas menininkas, moka valstybinę lietuvių kalbą ir vieną iš užsienio kalbų (anglų, vokiečių, prancūzų) ne žemesniu kaip B2 lygiu, privalumą teikiant anglų kalbos mokėjimui.
89. Direktorius turi būti ne mažiau kaip 1 metus be pertraukos ėjęs vadovaujamas pareigas. Laikoma, kad šis reikalavimas įvykdytas, jeigu asmuo per paskutinius praėjusius 5 metus be pertraukos 1 metus vadovavo (buvo vadovo pavaduotojas) juridiniam asmeniui ar jo padaliniui ir turėjo jam pavaldžių darbuotojų.
90. Pretendentas į Kolegijos Direktoriaus pareigas turi pademonstruoti, kad jis suvokia Kolegijos misiją, supranta, kaip puoselėti Kolegijos vertybes, yra motyvuotas rūpintis Kolegijos veiklos kokybe ir turi žinių, patirties bei gebėjimų, reikalingų Direktoriaus pareigoms vykdyti.
91. Vertinant pretendento tinkamumą Direktoriaus pareigoms, atsižvelgiama į pretendento patirtį švietimo, verslo srityse, dalyvavimą visuomeninėje veikloje, užsienio kalbų mokėjimą. Šie reikalavimai nustatomi konkurso skelbime Direktoriaus pareigoms eiti.
92. Su išrinktu Direktoriumi jo kadencijos laikotarpiui darbo sutartį Kolegijos vardu pasirašo Tarybos pirmininkas arba kitas Tarybos įgaliotas asmuo.
93. Direktorius dalį savo funkcijų (išskyrus tas funkcijas, kurias pagal įstatymus ir kitus teisės aktus privalo atlikti pats įstaigos vadovas) įsakymu gali pavesti atlikti savo įgaliotiems asmenims.
95. Jeigu Direktoriaus pareigas einančiam asmeniui suteikiamos kasmetinės arba tikslinės atostogos arba Direktorius yra laikinai nedarbingas, Taryba tam tikram asmeniui paveda laikinai eiti Direktoriaus pareigas.
96. Kolegijos direktoratas yra Direktoriui pavaldi patariamoji institucija, analizuojanti ir sprendžianti einamuosius akademinius, organizacinius, ūkinius ir kitus klausimus. Direktorato nariai yra administracijos vadovas, akademinių padalinių vadovai, Studentų atstovybės prezidentas bei kiti darbuotojai pagal pareigas. Kolegijos direktorato sudėtį ir darbo reglamentą įsakymu tvirtina Direktorius.
VII SKYRIUS
KOLEGIJOS AKADEMINĖS BENDRUOMENĖS NARIŲ IR KITŲ DARBUOTOJŲ TEISĖS, PAREIGOS IR ATSAKOMYBĖ
97. Kolegijos akademinę bendruomenę sudaro Kolegijos studentai, dėstytojai, mokslo darbuotojai, profesoriai emeritai, kiti darbuotojai, tiesiogiai dalyvaujantys mokslo ir (ar) studijų veikloje.
98. Kolegijos akademinė bendruomenė naudojasi akademine laisve bei kitomis teisėmis, nustatytomis Mokslo ir studijų įstatymo 60 straipsnyje, ir vadovaujasi Akademinės etikos kodeksu, kurį atsižvelgdama į akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus rekomendacijas parengia ir tvirtina Akademinė taryba.
99. Kolegijos studentai turi teises, numatytas Mokslo ir studijų įstatymo 62 straipsnio 1 dalyje, taip pat teisę:
99.3. atlikti savanorišką praktiką, papildomą praktiką arba stažuotę, kuri nėra studijų programos dalis;
100. Studentų kitas teises ir pareigas reglamentuoja Mokslo ir studijų įstatymo 62 straipsnis, Studijų reglamentas, studijų sutartis ir kiti studijų procesą reglamentuojantys teisės aktai.
101. Paskatos ir drausminės nuobaudos studentams skiriamos Direktoriaus nustatyta tvarka, suderinta su Studentų atstovybe.
102. Kolegijos studentų interesams Kolegijoje atstovauja Studentų atstovybė. Studentų atstovybę sudaro visuotinio studentų susirinkimo (konferencijos) išrinkti studentai. Studentų atstovybei atsistatydinus, naujos Studentų atstovybės sudarymą inicijuoja Direktorius.
103. Visuotinio studentų susirinkimo (konferencijos) sušaukimo ir sprendimų priėmimo tvarką nustato Akademinė taryba. Visuotinis studentų atstovų susirinkimas (konferencija) yra teisėtas, jeigu joje dalyvauja daugiau kaip pusė visų studentų atstovų. Konferencijos sprendimai laikomi priimtais, jeigu už juos balsuoja daugiau kaip pusė dalyvavusių studentų atstovų.
104. Studentų atstovybė savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymu, kitais teisės aktais, Kolegijos Statutu ir Studentų atstovybės įstatais, patvirtintais visuotinio studentų susirinkimo (konferencijos). Studentų atstovybės veikla grindžiama teisėtumo, demokratijos, viešumo, skaidrumo, sąžiningumo, kolegialumo ir savivaldos principais.
105. Studentų atstovai deleguojami į Kolegijos valdymo ir kitus organus remiantis visuotinumo, skaidrumo ir atvirumo principais ir tvarka, kuri nustatoma Studentų atstovybės įstatuose ir kituose Studentų atstovybės veiklą reglamentuojančiuose dokumentuose. Studentų atstovai dalyvauja Kolegijos valdymo organų veikloje sprendžiamojo balso teise.
106. Studentų atstovybė savo nustatyta tvarka, o jeigu jos nėra, – visuotinis studentų susirinkimas (konferencija) per savo skiriamus atstovus atstovauja Kolegijos studentų interesams Kolegijos valdymo organuose, patariamosiose ir ginčų sprendimo organuose.
107. Studentų atstovybė gali ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas nuo sprendimo paskelbimo dienos raštu kreiptis į sprendimą priėmusį Kolegijos valdymo organą ir reikalauti dar kartą svarstyti jo priimtus sprendimus.
108. Studentų atstovybės ir kitų studentų organizacijų veiklai teisės aktų nustatyta tvarka gali būti skiriama lėšų iš valstybės biudžeto.
110. Kolegijos personalą sudaro dėstytojai, mokslo darbuotojai, administracija ir kiti darbuotojai. Administracijos ir kitų mokslo ir studijų institucijų darbuotojų skaičių, jų pareigas ir funkcijas nustato Direktorius.
111. Su Kolegijos darbuotojais sudaromos ir nutraukiamos darbo sutartys Lietuvos Respublikos darbo kodekso, Mokslo ir studijų įstatymo ir juos įgyvendinančių teisės aktų nustatyta tvarka ir jiems užtikrinamos šių įstatymų ir juos įgyvendinančių teisės aktų numatytos darbo sąlygos ir socialinės garantijos.
112. Tyrėjai arba pripažinti menininkai Kolegijoje gali užimti šias dėstytojų pareigybes: profesoriaus, docento, asistento, jaunesniojo asistento. Asmenys, kurie nėra tyrėjai arba pripažinti menininkai, Kolegijoje gali užimti šias dėstytojų pareigybes: vyresniojo lektoriaus, lektoriaus. Mokslo ir studijų įstatymo 65 straipsnio 8 dalyje nurodyti asmenys gali užimti dėstytojo praktiko pareigas.
113. Profesoriui, aktyviai dirbusiam mokslinį ar meninį ir (ar) pedagoginį darbą Kolegijoje, Akademinė taryba už ypatingus nuopelnus mokslui ar menui gali suteikti profesoriaus emerito vardą. Profesoriai emeritai turi teisę dalyvauti Kolegijos mokslinėje, meno ir kitoje veikloje tokia pačia tvarka kaip kiti Kolegijoje dirbantys dėstytojai. Profesoriui emeritui Tarybos nustatyta tvarka iš Kolegijos lėšų mokama Tarybos nustatyto dydžio profesoriaus emerito mėnesinė išmoka, kurios dydis priklauso nuo Kolegijos finansinės veiklos rezultatų.
114. Dėstytojai praktikai dėsto, veda praktinius užsiėmimus, vadovauja studentų praktiniams darbams, supažindina studentus su mokslinių tyrimų taikymu praktikoje, padeda jiems atlikti taikomosios mokslinės veiklos darbus, perteikia jiems praktinio darbo žinias ir atlieka kitas, dėstytojo pareigybės aprašyme nustatytas pareigas. Į šias pareigas Kolegijos nustatyta tvarka priimami asmenys, turintys ne trumpesnę kaip 3 metų praktinio darbo patirtį dėstymo srityje ir profesinių pasiekimų. Atlikdami pareigas tokie dėstytojai privalo dirbti praktinį darbą dėstymo srityje ir turėti Kolegijos nustatyta tvarka numatytas dėstymo kompetencijas.
115. Kvalifikacinius dėstytojų pareigybių reikalavimus, ne žemesnius kaip nustatyti Mokslo ir studijų įstatyme, konkursų šioms pareigoms eiti organizavimo ir dėstytojų atestavimo tvarką nustato Akademinė taryba.
116. Kvalifikacinius mokslo darbuotojų pareigybių reikalavimus, ne žemesnius kaip nustatyti Mokslo ir studijų įstatyme, konkursų šioms pareigoms eiti organizavimo ir mokslo darbuotojų atestavimo tvarką nustato Akademinė taryba. Nustatydama kvalifikacinius mokslo darbuotojų pareigybių reikalavimus, Akademinė taryba atsižvelgia į Lietuvos mokslo tarybos nustatytus reikalavimus dėl visų tyrėjų pakopų privalomų kompetencijų.
117. Kolegijos pirmosios ir, jei vykdoma, antrosios studijų pakopų arba vientisųjų studijų studentai Kolegijoje gali užimti tyrėjo padėjėjo pareigas. Tyrėjo padėjėjas padeda tyrėjams, siekdamas įgyti pedagoginio, mokslinio darbo ir profesionalios veiklos patirties. Su tyrėjo padėjėjais sudaromos terminuotos darbo sutartys, trunkančios ne ilgiau kaip iki studijų Kolegijoje pabaigos ar studijų nutraukimo dienos, tačiau ne ilgiau kaip 5 metų laikotarpiui. Tyrėjų padėjėjų priėmimo į pareigas reikalavimus ir jų darbo apmokėjimo sąlygas nustato Akademinė taryba.
118. Į dėstytojų ir mokslo darbuotojų pareigas asmenys priimami dirbti ne mažiau kaip 0,25 darbo laiko normos viešo konkurso būdu, išskyrus asmenis, nurodytus šio Mokslo ir studijų įstatymo 65 straipsnio 8 dalyje, 68 straipsnyje ir 72 straipsnio 10 ir 11 dalyse numatytas išimtis.
119. Viešas konkursas Statuto 120 punkte nurodytoms pareigoms eiti skelbiamas ne vėliau kaip likus 6 mėnesiams iki numatomos darbo pradžios. Pranešimas apie konkursą pareigoms eiti skelbiamas Kolegijos ir Lietuvos mokslo tarybos interneto svetainėse, šalies ir, jeigu tikslinga, tarptautinėse visuomenės informavimo priemonėse. Pretenduodamas į šias pareigas, pretendentas pateikia savo veiklos planą 5 metų laikotarpiui.
120. Su asmeniu, laimėjusiu konkursą dėstytojo ar mokslo darbuotojo pareigoms eiti, sudaroma terminuota darbo sutartis 5 metų laikotarpiui ir Akademinės tarybos nustatyta tvarka tam pačiam laikotarpiui patvirtinamas su Kolegijos veiklos planais ir prioritetais suderintas jo veiklos planas. Likus ne mažiau kaip 3 mėnesiams iki terminuotos darbo sutarties pabaigos, Akademinės tarybos nustatyta tvarka vykdomas darbuotojo veiklos per šį laikotarpį vertinimas. Jeigu likus 3 mėnesiams iki terminuotos darbo sutarties pabaigos asmuo yra laikinai nedarbingas arba išėjęs nėštumo ir gimdymo, atostogų vaikui prižiūrėti ar tėvystės atostogų, jo veiklos vertinimas vykdomas pasibaigus laikinajam nedarbingumui ar grįžus iš šioje dalyje nurodytų atostogų. Laikotarpis, kuriuo asmeniui Kolegija buvo suteikusi nėštumo ir gimdymo, tėvystės atostogas ar atostogas vaikui prižiūrėti, į 5 metų laikotarpį neįtraukiamas. Jeigu šioje dalyje nurodytas pareigas einančio asmens veikla įvertinama neigiamai, jis atleidžiamas įstatymų nustatyta tvarka. Jeigu darbuotojo veikla įvertinama teigiamai, su šiuo dėstytoju ar mokslo darbuotoju tęsiami darbo santykiai sudarius neterminuotą darbo sutartį toms pačioms pareigoms eiti.
121. Dėstytojui ar mokslo darbuotojui, dirbančiam pagal neterminuotą darbo sutartį, laimėjus konkursą eiti kitas dėstytojo ar mokslo darbuotojo pareigas Kolegijoje, jo darbo santykiai jam einant naujas pareigas tęsiami pagal neterminuotą darbo sutartį.
122. Neterminuotos darbo sutarties laikotarpiu dėstytojo ar mokslo darbuotojo pareigas einantis asmuo atestuojamas kas 5 metai arba jam gali būti rengiama neeilinė atestacija Akademinės tarybos nustatyta tvarka. Šie reikalavimai turi būti ne žemesni kaip viešo konkurso dėstytojo ar mokslo darbuotojo pareigoms eiti reikalavimai. Laikotarpis, kuriuo asmeniui Kolegija buvo suteikusi nėštumo ir gimdymo, tėvystės atostogas ar atostogas vaikui prižiūrėti, taip pat ligos laikotarpis, trunkantis ilgiau kaip 3 mėnesius, į atestacijos laikotarpį neįtraukiamas. Neatestuotas darbuotojas atleidžiamas iš darbo įstatymų nustatyta tvarka.
123. Kolegija, siekdama užtikrinti vykdomos studijų ir mokslinės veiklos kokybę, gali ne ilgesniam kaip 2 metų laikotarpiui kviesti kitų mokslo ir studijų institucijų dėstytojus ir mokslo darbuotojus, atitinkančius pirmaujančiojo ar pripažinto tyrėjo karjeros pakopos reikalavimus. Šiems darbuotojams suteikiamas Kolegijos kviestinio dėstytojo ar mokslo darbuotojo statusas. Kviestiniams dėstytojams ir mokslo darbuotojams skyrimo į pareigas tvarka, nustatyta Statute, netaikoma.
124. Direktoriaus sprendimu asmenys, atitinkantys kvalifikacinius reikalavimus, į dėstytojų ir mokslo darbuotojų pareigas gali būti priimami be konkurso pagal terminuotą darbo sutartį. Be konkurso asmenys, išskyrus asmenis, dalyvaujančius moksliniuose projektuose, priimami į dėstytojų ir mokslo darbuotojų pareigas ne ilgesniam kaip vienų metų laikotarpiui, sudarant terminuotą darbo sutartį. Šią sutartį galima pratęsti dar vienam ne ilgesniam kaip vienų metų laikotarpiui. Pakartotinai be konkurso į mokslo ir studijų institucijos dėstytojų ir mokslo darbuotojų pareigas šie asmenys gali būti priimami ne anksčiau kaip praėjus 2 metams po terminuotos darbo sutarties pabaigos. Asmenys, kurie Statuto 120 punkte aprašytu atveju buvo įvertinti neigiamai, ir neatestuoti asmenys be konkurso gali būti priimami tik į žemesnes pareigas.
125. Akademinės tarybos nustatyta tvarka Kolegijos dėstytojai per 5 metų kadencijos laikotarpį arba kas 5 metai gali būti ne ilgiau kaip vieniems metams atleidžiami nuo pedagoginio darbo moksliniams ir (arba) meniniams tyrimams atlikti bei mokslinei ir (arba) meninei, ir (arba) pedagoginei kvalifikacijai tobulinti. Per šį laikotarpį dėstytojui mokamas vidutinis jo darbo užmokestis.
126. Kolegijos personalo teises reglamentuoja Mokslo ir studijų įstatymo 71 straipsnio 1 dalies nuostatos.
127. Kolegijos personalas privalo sąžiningai, laiku, tinkamai ir atidžiai atlikti savo pareigas, laiku ir tiksliai vykdyti administracijos ir tiesioginio vadovo nurodymus, darbo normas, tausoti Kolegijos turtą, laiku atvykti į darbą, laikytis nustatytos darbo laiko trukmės, visą darbo laiką skirti tiesioginių pareigų vykdymui ir vykdyti kitas pareigas, nustatytas Mokslo ir studijų įstatymo 71 straipsnio 4 dalyje, Darbo kodekse, darbo tvarkos taisyklėse, darbo sutartyje, Kolegijos vietiniuose norminiuose teisės aktuose ir kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose darbuotojų darbo pareigas.
VIII SKYRIUS
STUDENTŲ PRIĖMIMAS IR ŠALINIMAS, STUDIJŲ BAIGIMAS, NUTRAUKIMAS IR ATNAUJINIMAS
129. Į pirmosios pakopos koleginių studijų programas konkurso būdu priimami asmenys, išlaikę Mokslo ir studijų įstatyme nustatytą valstybinių brandos egzaminų skaičių, turintys ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą ir atitinkantys kitus Mokslo ir studijų įstatymo 59 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus, atsižvelgiant į jų mokymosi rezultatus, stojamuosius egzaminus ar kitus Akademinės tarybos tvirtinamose Studentų priėmimo taisyklėse nustatytus kriterijus.
130. Asmenys į kitas studijų ir mokymo programas, kurios nenumatytos Studentų priėmimo taisyklėse, priimami Direktoriaus nustatyta tvarka. Studentų perkėlimo į atsilaisvinusias valstybės finansuojamas studijų vietas tvarką nustato Akademinė taryba. Studentas priimamas į Kolegiją Direktoriaus įsakymu.
131. Į trumposios pakopos studijas konkurso būdu priimami Mokslo ir studijų įstatymo 59 straipsnio 3 dalyje nustatyti asmenys, atsižvelgiant į mokymosi pasiekimus ir kitus Akademinės tarybos nustatytus kriterijus, įvertinus profesinių standartų ir studijų krypties aprašų reikalavimus.
132. Kolegija gali vykdyti papildomą priėmimą į laisvas valstybės nefinansuojamas studijų vietas Studentų priėmimo taisyklėse nustatyta tvarka.
133. Konkursinių mokomųjų dalykų pagal studijų kryptis sąrašą, išskiriant pagrindinį dalyką, kiekvienais metais nustato Akademinė taryba ir, suderinusi su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, paskelbia jį ne vėliau kaip prieš 3 metus iki atitinkamų metų rugsėjo 1 dienos.
134. Konkursinio balo sudarymo principus ir kitus Akademinės tarybos nustatytus kriterijus Kolegija skelbia kiekvienais metais iki gruodžio 1 dienos, likus ne mažiau kaip 6 mėnesiams iki priėmimo į Kolegiją pradžios. Mažiausią stojamąjį konkursinį balą, nustatytą Akademinės tarybos, Kolegija skelbia kiekvienais metais ne vėliau kaip iki birželio 1 dienos.
136. Studijos Kolegijoje pasibaigia (nutraukiamos):
137. Studentas šalinamas iš Kolegijos, jei:
137.1. studentas nevykdo arba netinkamai vykdo studijų programos reikalavimus arba nepasiekė studijų programoje nustatytų reikalavimų;
137.3. pažeidė Statute, Akademinės etikos kodekse, Studijų reglamente ir kituose studijas reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytus reikalavimus;
139. Į atsilaisvinusią valstybės finansuojamą studijų vietą valstybės nefinansuojamoje studijų vietoje studijavę asmenys perkeliami Akademinės tarybos nustatyta tvarka, vadovaujantis Mokslo ir studijų įstatymo 78 straipsnio nuostatomis.
140. Nutraukus studijas, jas galima atnaujinti, asmeniui semestro eigoje pateikus prašymą Direktoriui. Asmuo negali atnaujinti studijų pagal tą studijų programą, kuri išregistruota iš Studijų, mokymo programų ir kvalifikacijų registro. Jis gali būti priimtas į pasirinktą studijų programą Studijų reglamente nustatyta tvarka.
IX SKYRIUS
GINČŲ TARP STUDENTŲ, ADMINISTRACIJOS IR KITŲ DARBUOTOJŲ NAGRINĖJIMAS
141. Direktorius arba jo įgalioti asmenys, gavę studentų rašytinius prašymus, skundus ar pranešimus dėl Mokslo ir studijų įstatyme ar kituose teisės aktuose nustatytų jų teisių arba teisėtų interesų pažeidimų, privalo per 15 kalendorinių dienų juos išnagrinėti ir raštu atsakyti. Studentas, nepatenkintas Direktoriaus arba jo įgalioto asmens atsakymu į prašymą, skundą ar pareiškimą arba negavęs atsakymo per 15 kalendorinių dienų nuo prašymo, pareiškimo ar skundo gavimo Kolegijoje dienos, turi teisę per 7 kalendorines dienas nuo atsakymo gavimo dienos arba nuo tada, kai turėjo būti gautas atsakymas dienos kreiptis į Ginčų nagrinėjimo komisiją, kuri nagrinėja ginčus, susijusius su mokslo ir studijų veikla tarp studentų ir Kolegijos administracijos ar kitų darbuotojų.
142. Ginčų nagrinėjimo komisija 2 metų laikotarpiui sudaroma Direktoriaus įsakymu iš 6 asmenų. Į Ginčų nagrinėjimo komisiją Kolegijos administracija ir Studentų atstovybė (jeigu jos nėra – visuotinis studentų susirinkimas (konferencija) skiria po vienodą skaičių įgaliotų asmenų. Ginčų nagrinėjimo komisija visų narių balsų dauguma iš savo narių renka ir atšaukia Komisijos pirmininką.
143. Ginčų nagrinėjimo ir sprendimų įgyvendinimo tvarką nustato Ginčų nagrinėjimo komisijos nuostatai, kuriuos, suderinęs su Studentų atstovybe (jeigu jos nėra – su visuotiniu studentų susirinkimu (konferencija), tvirtina Direktorius.
X SKYRIUS
KOLEGIJOS LĖŠŲ ŠALTINIAI, TURTO IR LĖŠŲ NAUDOJIMAS
147. Kolegija naudoja:
147.1 valstybei nuosavybės teise priklausantį ir pagal valstybės turto patikėjimo sutartį Kolegijai perduotą ilgalaikį materialųjį turtą;
148. Kolegija valdo, naudoja ir disponuoja nuosavybės teise turtu, nurodytu Mokslo ir studijų įstatymo 88 straipsnio 1 dalyje.
149. Kolegija privalo ne vėliau kaip iki kitų metų gegužės 1 dienos paskelbti praėjusių finansinių metų valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo ataskaitą Kolegijos interneto svetainėje.
150. Valstybei nuosavybės teise priklausantį ir pagal valstybės turto patikėjimo sutartį Kolegijai perduotą ilgalaikį materialųjį turtą Kolegija valdo, naudoja ir juo disponuoja Mokslo ir studijų įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatytais principais, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo ir valstybės turto patikėjimo sutarties nustatyta tvarka.
151. Už valstybės biudžeto ir kitų institucijų pavedimams vykdyti gautų lėšų naudojimą Kolegija atsiskaito įstatymų nustatyta tvarka.
XI SKYRIUS
FILIALŲ IR ATSTOVYBIŲ STEIGIMAS IR JŲ VEIKLOS NUTRAUKIMAS
154. Kolegijos filialas ir atstovybė yra Kolegijos padalinys, turintis savo buveinę ir atliekantis visas Kolegijos funkcijas arba jų dalį. Filialas ir atstovybė veikia pagal Tarybos patvirtintus nuostatus. Filialas ir atstovybė nėra juridinis asmuo. Kolegija atsako pagal filialo ir atstovybės prievoles, ir filialas, ir atstovybė atsako pagal Kolegijos prievoles.
XII SKYRIUS
STATUTO KEITIMO TVARKA
156. Statuto pakeitimus gali inicijuoti Vyriausybė, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Taryba, Akademinė taryba ir Direktorius.
XIII SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
158. Kolegija gali būti reorganizuojama ar likviduojama Civilinio kodekso, Mokslo ir studijų įstatymo ir Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo nustatyta tvarka.
159. Taryba, suderinusi su Akademine taryba, priima sprendimus dėl Vyriausybei teikiamų teisės aktų projektų dėl Kolegijos reorganizavimo sąlygų arba likvidavimo plano.
160. Sprendimą dėl Kolegijos reorganizavimo priima Vyriausybė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos teikimu, įvertinusi Tarybos ir Akademinės tarybos nuomonę.