Administracinė byla Nr. eA-500-525/2024
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02842-2022-5
Procesinio sprendimo kategorija 26
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. liepos 17 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo (nuo 2024 m. sausio 1 d. Regionų administracinis teismas) 2023 m. balandžio 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Sodininkų bendrijos „Žalgiris-2“ skundą atsakovui Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – V. B.) dėl sprendimo dalies panaikinimo.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I.
1. Pareiškėjas Sodininkų bendrija „Žalgiris-2“ (toliau – ir Bendrija) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (toliau – ir Inspekcija) 2022 m. birželio 21 d. sprendimo Nr. 3R-461 (2.13-1.E) (toliau – ir Sprendimas) 3 ir 4 punktus. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:
2.1. 2021 m. lapkričio 10 d. Inspekcijoje buvo gautas V. B. (toliau – ir suinteresuotas asmuo) skundas dėl asmens duomenų netinkamo tvarkymo, kurį suinteresuoto asmens vertinimu atliko Bendrija. Inspekcija, pripažindama skundą iš dalies pagrįstu, nurodė 4 tariamus pažeidimų epizodus. Inspekcija nutarė: V. B. skundo dalį dėl informavimo pareigos netinkamo vykdymo, V. B. asmens duomenų tvarkymo 2019 m. lapkričio 10 d. Bendrijos valdybos bei 2020 m. rugpjūčio 23 d. Sklypų savininkų visuotinio ataskaitinio (pakartotinio) susirinkimo protokoluose, duomenų apie V. B. turimą vaizdo stebėjimo kamerą tvarkymo teisėtumo, teisės susipažinti su duomenimis netinkamo įgyvendinimo pripažinti pagrįsta. Nustačius, kad Bendrija netinkamai vykdė 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau – ir BDAR) 5 straipsnio 1 dalies a ir c punktų, 13, 14, 21 straipsnių nuostatas, Inspekcija nusprendė: pareikšti Bendrijai papeikimą; teikti Bendrijai nurodymus: tinkamai informuoti V. B. apie jo asmens duomenų tvarkymą pateikiant jam išsamią BDAR 13 ir 14 straipsnio reikalavimus atitinkančią informaciją ir pateikti nurodymo įvykdymo įrodymus Inspekcijai iki 2022 m. liepos 22 d.; atsakyti į V. B. duomenų subjekto prašymus pateikiant visą prašomą informaciją ir pateikti nurodymo įvykdymo įrodymus Inspekcijai iki 2022 m. liepos 22 d.; nustatyti asmens duomenų tvarkymo Bendrijos valdybos posėdžių bei Bendrijos narių susirinkimų protokoluose sąlygas ir pateikti nurodymo įvykdymo įrodymus Inspekcijai iki 2022 m. liepos 22 d.
2.2. Dėl Bendrijos kreipimosi dėl V. B. duomenų į valstybės įmonę (toliau – ir VĮ) Registrų centrą nurodė, kad kreipėsi su tikslu išsiaiškinti, kas yra Bendrijoje esančio žemės sklypo savininkas, tokiu būdu vykdydama Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatyme (toliau – ir SBĮ) įtvirtintas pareigas, kurių vykdymą, be kita ko, pati Inspekcija konstatavo, kaip atitinkantį teisės aktų reikalavimus ir tenkinantį BDAR 6 straipsnio 1 dalies c punkte nurodytą sąlygą. Bendrija savo poziciją Inspekcijai aiškiai motyvavo ir pagrindė, kad ji duomenis tvarko BDAR 6 straipsnio 1 dalies c punkte („tvarkyti duomenis būtina, kad būtų įvykdyta duomenų valdytojui taikoma teisinė prievolė“) nurodytos sąlygos pagrindu ir tokį duomenų tvarkymą pati Inspekcija pripažinusi teisėtu ir pagrįstu. Inspekcijos atstovas nesuprato, kodėl duomenys buvo renkami – suinteresuotas asmuo (V. B.) piktybiškai neteikė duomenų, kad būtent jis yra Bendrijoje esančio žemės sklypo savininkas ir, kad sklypą įgijo dovanojimo sutarties pagrindu. Suinteresuotas asmuo elgėsi nesąžiningai ir neteisėtai neinformuodamas Bendrijos apie Bendrijoje turimą turtą (žemės sklypą), dėl ko Bendrija, būdama užversta įvairiais asmens skundais, buvo priversta aiškintis šias aplinkybes. Bendrija negalėjo Inspekcijai įrodyti to, kas neįmanoma – kokiu būdu Bendrija galėjo kreiptis į asmenį, kokius įrodymus apie tokį kreipimąsi Bendrija galėjo pateikti, jeigu neturima duomenų apie tai, į ką reikia kreiptis. Todėl tik gavus VĮ Registrų centro duomenis paaiškėjo, į ką reikia kreiptis dėl konkretaus žemės sklypo, jo savininkų teisių ir pareigų įgyvendinimo.
2.3. Dėl suinteresuoto asmens informavimo pareigos nurodė, jog Bendrija Inspekcijai pateikė kitų asmenų, įsigijusių mėgėjų sodo teritorijoje sodo sklypą, registravimo knygos (toliau – ir Registracijos knyga) išrašą, iš kurio matyti, kad joje yra tvarkomi V. B. vardas ir pavardė, sodo sklypo adresas, kontaktinis telefono ryšio numeris, gyvenamosios vietos adresas, įrašas, kad V. B. nėra Bendrijos narys, greta šių duomenų yra įrašas „2019 m. gruodžio 16 d. - RC išrašas“. Taigi, duomenų kilmė yra įvardyta pačioje Bendrijos Registracijos knygoje, kurios išrašas ne kartą pateiktas suinteresuotam asmeniui raštu. V. B. apie duomenų kilmę buvo informuotas ir civilinėje byloje Nr. e2-7471-545/2020.
2.4. Nelogiškas Inspekcijos reikalavimas įgyvendinant BDAR skaidrumo principą reikalauti iš sodininkų bendrijos, kad kiekvienas sodininkas, kurio duomenys yra gaunami iš VĮ Registrų centro, būtų informuojamas papildomai apie kiekvieną užklausą VĮ Registrų centrui. Nors Sprendime to ir nenurodo (kas yra privaloma individualiame viešojo administravimo akte), Inspekcija pareigą informuoti apie duomenų šaltinį kildina iš BDAR 14 straipsnio 2 dalies f punkto, kuris numato papildomas priemones duomenų tvarkymo skaidrumui. BDAR vertintinas sistemiškai su nacionalinėje teisėje įtvirtintu reguliavimu, kuriame SBĮ įtvirtina Bendrijos pareigą rinkti ir kaupti tam tikrus duomenis. Tokiu būdu susidaro neprotinga situacija, kad apie kiekvieną užklausą sodininkų bendrijos privalėtų informuoti kiekvieną sodininką. Didelė dalis sodų yra negyvenami, todėl įgyvendinant tokią neprotingą priemonę reikėtų rinkti duomenis apie asmenų deklaruotą gyvenamąją vietą (ir aišku dar kartą apie tai pranešti, siekiant Inspekcijos nurodomo skaidrumo). Už tokius papildomus „darbus“ ir išlaidas pats duomenų subjektas dar turėtų ir susimokėti, kadangi visas Bendrijos išlaidas dengia patys sodininkai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.76 str., SBĮ 24 str. 1 d. 1 p. ir kt.). Tokiu būdu susidarytų situacija, kai būtų renkami ypač jautrūs asmens duomenys apie gyvenamąją vietą, siekiant įgyvendinti papildomą procedūrinį reikalavimą dėl pranešimo apie iš viešojo registro surinktus duomenis. Be kita ko, pats VĮ Registrų centras informuoja duomenų subjektus apie užklausas, dėl ko toks papildomas teikimas būtų perteklinis.
2.5. Byloje nekilo ginčo, kad trečiasis suinteresuotas asmuo yra supažindintas su 2020 m. balandžio 15 d. Bendrijos asmens duomenų tvarkymo taisyklėmis (toliau – ir Taisyklės), kurių 6 punktas numato, kad: „Bendrija asmens duomenis gauna iš: 6.2 Trečiųjų asmenų (pavyzdžiui, VĮ Registrų centro)“. Apibendrinant, nėra pagrindo teigti, kad duomenys buvo tvarkomi neskaidriai, kadangi suinteresuotas asmuo įvairiomis formomis raštu buvo ne kartą informuotas apie jo asmens duomenų gavimo šaltinį – viešą registrą, o Inspekcijos reikalaujamos papildomos priemonės neadekvačios ir neprotingos, pačios savaime sąlygojančios papildomų itin jautrių asmens duomenų rinkimą ir kaupimą, tuo pačiu ir asmens duomenų subjekto teisių pažeidimus.
2.6. Dėl vaizdo kamerų nurodė, kad Bendrija nerenka ir neturi duomenų apie vaizdo stebėjimo kameras, šis faktas byloje nenustatytas ir Sprendime nemotyvuotas. Bendrijai nežinoma ir byloje nėra jokių duomenų, kad suinteresuotas asmuo apskritai turi vaizdo stebėjimo kamerą. Bendrijoje buvo gautas trečiųjų asmenų skundas dėl suinteresuoto asmens naudojamų kamerų, dėl to duomenys apie skunde išdėstytus kaltinimus dėl įrengtų kamerų atsirado 2019 m. lapkričio 10 d. protokole. Bendrija kvietė suinteresuotą asmenį į 2019 m. lapkričio 10 d. valdybos posėdį, tačiau suinteresuotas asmuo į skundo nagrinėjimą neatvyko. Į Bendrijos valdybos kompetenciją patenka Bendrijos narių pareiškimų, prašymų bei skundų nagrinėjimas (Bendrijos įstatų 49 p.), todėl Bendrijos valdyba privalėjo priimti sprendimus dėl skunde nurodomų aplinkybių. Valdybos posėdis yra privalomai protokoluojamas (tą pripažino ir pažymėjo Inspekcija Sprendime), todėl neįmanoma išspręsti klausimo, neaprašant jo esmės.
2.7. Bendrijai nėra aiškus Inspekcijos surašytas aktas. Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnį, individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Be to, skundas Inspekcijoje gautas 2021 m. lapkričio 11 d., reg. Nr. 1R-7278(2.13.Mr)), o pagal Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (toliau – ir ADTAĮ) 27 straipsnio 1 dalies 8 punktą, skundas nenagrinėjamas, kai nuo skunde ar jo dalyje nurodytų pažeidimų padarymo iki skundo padavimo praėjo daugiau kaip 2 metai. Dėl nurodyto 2019 m. lapkričio 10 d. valdybos posėdžio protokolas net neturėjo būti nagrinėjamas.
2.8. Dėl 2019 m. lapkričio 10 d. Bendrijos protokolo duomenų apie pastatą ir dovanojimo sutartį, duomenų mažinimo principą nurodė, kad 2019 m. lapkričio 10 d. valdybos posėdžio protokolas net neturėjo būti nagrinėjamas, kadangi skundas pateiktas praleidus 2 metų terminą. Ši Sprendimo dalis naikintina vien tik minėtu pagrindu. Taip pat nėra aišku, kokių konkrečiai duomenų mažiau turėjo būti nurodoma protokole, kadangi Sprendime dėl to jokių motyvų nėra.
2.9. Duomenų mažinimo principas taikytinas sistemiškai su šalių lygiateisiškumo, teisinio tikrumo principais. Bendrija turi teisę gintis nuo, kaip vėliau paaiškėjo, neteisėtų suinteresuoto asmens teisminių reikalavimų, tiesiogiai susijusių su jo naryste Bendrijoje ir mokėtinais mokesčiais bei jų dydžiu. Vilniaus miesto apylinkės teismas atmetė suinteresuoto asmens ieškinį visa apimtimi, sprendimas įsiteisėjęs. Sprendime 2019 m. lapkričio 10 d. protokolas pripažintas teisėtu; prašymas pripažinti suinteresuotą asmenį Bendrijos nariu nuo 2011 metų atmestas. Inspekcijos nurodytos neva perteklinės aplinkybės buvo analizuojamos Vilniaus miesto apylinkės teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-7471-545/2020, protokolo (ne)teisėtumas netgi buvo bylos nagrinėjimo dalyku (pripažintas teisėtu), todėl Inspekcijos nurodomi motyvai prieštarauja priimtam teismo sprendimui, juo kišamasi į teismų darbą, siekiama paneigti teisę į efektyvią teisminę gynybą.
2.10. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) praktikoje yra nurodęs, kad, sprendžiant, ar nebuvo pažeistas duomenų mažinimo principas, svarbu atsižvelgti į asmens duomenų jautrumą, šalių tarpusavio santykius (2021 m. gruodžio 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-3122-629/2021). Šalių santykiai itin konfliktiški, o pats konfliktas ir duomenų fiksavimas inicijuotas paties suinteresuoto asmens teikiant nepagrįstus skundus ir ieškinius Bendrijai. Taigi, juridinio asmens dokumentuose turėjo būti išsamiai užfiksuota pati konfliktinė situacija, šalių išsakytos pozicijos, kurios vėliau buvo nagrinėjamos teisme, atmetant suinteresuoto asmens reikalavimus juridiniam asmeniui.
3. Atsakovas Inspekcija atsiliepime į skundą prašė jį atmesti. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad:
3.1. Dėl kreipimosi į VĮ Registrų centrą – V. B. Inspekcijai teiktame 2021 m. lapkričio 10 d. skunde (Inspekcijoje gauta 2021 m. lapkričio 11 d., reg. Nr. 1R-7278(2.13.Mr)), dėl kurio priimtas ginčijamas Sprendimas, nurodė, jog „<...> Bendrijos pirmininkė kreipėsi į VĮ Registrų centrą ir išsiaiškino, kad pareiškėjas turi sklypą bendrijoje, tačiau nenurodo, koks buvo tokio paklausimo tikslas”. Inspekcija 2021 m. lapkričio 26 d. raštu Nr. 2R-5788 (2.13.Mr) pateikė pareiškėjui nurodymą pateikti informaciją, be kita ko, prašydama pateikti išsamius ir pagrįstus paaiškinimus dėl suinteresuoto asmens skunde nurodytos veiklos, susijusios su jo asmens duomenų tvarkymu, bei pateikti įrodymus (patvirtinančius informavimo datą, suteiktos informacijos turinį), kad suinteresuotas asmuo buvo tinkamai informuotas apie asmens duomenų tvarkymą pagal BDAR 13 ir (ar) 14 straipsnius, atsižvelgiant į tai, kokiu būdu gauti pareiškėjo asmens duomenys. Pareiškėjas informavo, kad, vadovaudamasis SBĮ 21 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta pareiga, Registracijos knygoje tvarko suinteresuoto asmens duomenis: vardą, pavardę, adresą, telefono numerį ir informaciją apie tai, kad jam nuosavybės teise priklauso sklypas, esantis pareiškėjo teritorijoje, bei šio sklypo adresą, informaciją apie V. B. atliktus mokėjimus. Pareiškėjas nurodė, kad Registracijos knygoje nurodytus duomenis tvarko BDAR 6 straipsnio 1 dalies c punkto pagrindu, siekiant laikytis SBĮ reikalavimo vesti Registracijos knygą taip, kaip tai imperatyviai nurodoma SBĮ 21 straipsnio 3 dalyje. Inspekcija Sprendime konstatavo, kad Bendrija Registracijos knygoje V. B. asmens duomenis tvarko teisėtai, tačiau Inspekcija Sprendime taip pat pažymėjo, kad Bendrija Inspekcijai nepateikė paaiškinimų dėl duomenų šaltinio, iš kurio gauti Registracijos knygoje įrašyti duomenys. Inspekcijai adresuotame Bendrijos 2020 m. balandžio 23 d. rašte Nr. 2 (reg. Inspekcijoje Nr. 1R-2779 (2.13.E)) ir pareiškėjo atstovui advokatui M. A. adresuotame 2021 m. balandžio 29 d. rašte Nr. 1 paaiškinta, kad kreipimusi į VĮ Registrų centrą buvo nustatytas sklypo valdymo teisės pagrindas, kurį privaloma nurodyti Registracijos knygoje, o šios informacijos pats V. B. Bendrijai neteikė. Taigi, priešingai nei skunde teismui nurodė pareiškėjas, Inspekcija (tarp jų ir V. B. skundą nagrinėjęs specialistas) suprato, kodėl pareiškėjas kreipėsi į VĮ Registrų centrą, t. y. kreiptasi gauti duomenis Registracijos knygos vedimui. Pats asmens duomenų tvarkymo nurodymas Registracijos knygoje Inspekcijos Sprendime įvertintas kaip teisėtas BDAR 6 straipsnio 1 dalies c punkto pagrindu, tačiau atskira atlikta duomenų tvarkymo operacija – Nekilnojamojo turto registro duomenų gavimas iš VĮ Registrų centro, Inspekcijai teiktuose pareiškėjo dokumentuose nebuvo tinkamai pagrįsta nei viena BDAR 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sąlyga, todėl Inspekcija neturėjo pagrindo pripažinti šio asmens duomenų tvarkymo veiksmo (operacijos), kaip atitinkančio BDAR reikalavimus. Išnagrinėjusi SBĮ 21 straipsnio 3 dalies, kuriuo pareiškėjas rėmėsi grįsdamas V. B. asmens duomenų, gautų iš VĮ Registrų centro Nekilnojamo turto registro išraše, tvarkymo teisėtumą Registracijos knygoje, nuostatas Inspekcija negalėjo daryti išvadą, kad juose yra nustatytos BDAR 6 straipsnio 3 dalyje nurodytos sąlygos, priemonės ir nuostatos, kurioms esant būtų galima remtis BDAR 6 straipsnio 1 punkto c dalyje įtvirtinta asmens duomenų tvarkymo teisėtumo sąlyga: minėtose SBĮ punkto nuostatose nėra numatyta, jog jų įgyvendinimui būtų būtinas asmens duomenų gavimas iš valstybės registrų (tarp jų ir iš VĮ Registrų centro tvarkomo Nekilnojamojo turto registro), todėl Inspekcija Sprendime teisingai vertino ir konstatavo, kad pareiškėjo veiksmai, kreipiantis į VĮ Registrų centrą su tikslu gauti duomenis, reikalingus tvarkyti Registracijos knygoje, negalėjo būti grindžiami BDAR 6 straipsnio 1 dalies c punkte numatyta teisėto tvarkymo sąlyga. Kadangi pareiškėjas asmens duomenų gavimo iš VĮ Registrų centro nepagrindė nei viena iš BDAR 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų sąlygų, todėl ši duomenų tvarkymo operacija Inspekcijos pagrįstai įvertinta kaip neteisėta.
3.2. Dėl tinkamo trečiojo suinteresuoto asmens informavimo apie jo asmens duomenų tvarkymą nurodė, kad, kadangi V. B. asmens duomenys buvo gauti ne iš jo paties, bet iš VĮ Registrų centro, pareiškėjas, kaip duomenų valdytojas, vykdydamas informavimo pareigą, turėjo vadovautis BDAR 14 straipsnio nuostatomis. Skundo nagrinėjimo metu pareiškėjas, kaip duomenų valdytojas BDAR prasme, vadovaudamasis BDAR įtvirtintu atskaitomybės principu neįrodė Inspekcijai, kad apie V. B. asmens duomenų gavimo iš VĮ Registrų centro faktą ir su juo susijusią informaciją pagal BDAR 14 straipsnį per pagrįstą laikotarpį nuo asmens duomenų gavimo, bet ne vėliau kaip per vieną mėnesį, būtų informavęs V. B. Inspekcija skundo nagrinėjimo metu neturėjo informacijos, kada tiksliai pareiškėjas iš VĮ Registrų centro gavo Nekilnojamojo turto registro išrašą su jame nurodytais V. B. asmens duomenimis, tačiau iš skundo nagrinėjimo medžiagos matyti, kad pareiškėjas 2019 m. lapkričio 10 d. valdybos posėdžio metu jau turėjo informaciją apie tai, jog V. B. pareiškėjo teritorijoje turi sklypą, šio sklypo unikalų bei kadastrinius numerius, buvusio savininko vardą bei pavardę, sklypo perleidimo V. B. pagrindą – dovanojimo sutartis, bei šios dovanojimo sutarties numerį. Šie itin detalūs duomenys apie V. B. turimą nekilnojamąjį turtą rodo, kad pareiškėjas juos iš VĮ Registrų centro jau buvo gavęs iki 2019 m. lapkričio 10 d. valdybos posėdžio pradžios. Inspekcijai V. B. skundo nagrinėjimo metu nebuvo pateikta informacija ir įrodymai, kad pareiškėjas V. B. būtų tinkamai informavęs pagal BDAR 14 straipsnio nuostatas, t. y. ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo duomenų iš VĮ Registrų centro gavimo dienos. Tuo metu pareiškėjo skundo argumentai, kad „duomenų kilmė yra įvardyta pačioje Sodininkų bendrijos registracijos knygoje, kurios išrašas (Bendrijos 2021 m. gruodžio 16 d. rašytinių paaiškinimų priedas Nr. 3) ne kartą pateiktas suinteresuotam asmeniui raštu, įrodymai apie tai pateikti Inspekcijai (priedai Nr. 1-2, 3)“ neįrodo, kad V. B. būtų buvęs tinkamai informuotas apie asmens duomenų tvarkymo operaciją – duomenų gavimą iš VĮ Registrų centro vadovaujantis BDAR 14 straipsnio nuostatomis dėl pateikiamos informacijos turinio ir informacijos pateikimo terminų. Taip pat pareiškėjo skundo argumentas, kad suinteresuotas asmuo apie duomenų kilmę informuotas ir civilinėje byloje Nr. e2-7471-545/2020, atmestinas dėl tų pačių priežasčių, be to, atsiliepimo teisminėje byloje teikimas nelaikytinas duomenų subjektui teikiama informacija vykdant imperatyvius BDAR 14 straipsnio reikalavimus, o informacija, teikiama teismo nagrinėjamoje byloje duomenų subjektui (V. B.) apskundus duomenų valdytojo (pareiškėjo) veiksmus / neveikimą. V. B. skundo nagrinėjimo metu Inspekcijai nebuvo pateiktas 2021 m. sausio 11 d. atsiliepimas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 18 d. sprendimo, o pareiškėjo skundo argumentas, kad suinteresuotas asmuo yra supažindintas su 2020 m. balandžio 15 d. Bendrijos asmens duomenų tvarkymo taisyklėmis, taip pat neįrodo, kad V. B. būtų buvęs tinkamai informuotas apie duomenų gavimą iš VĮ Registrų centro BDAR 14 straipsnio nustatytu terminu, kadangi duomenys iš VĮ Registrų centro gauti dar 2019 metais, o pareiškėjo Taisyklės parengtos bei išplatintos tik 2020 m. balandžio 15 d. Be to, Taisyklės negali būti traktuojamos kaip teisinis pagrindas duomenų gavimui iš VĮ Registrų centro BDAR 6 straipsnio 1 dalies c punkto prasme.
3.3. Dėl informacijos apie vaizdo stebėjimo kameros tvarkymą nurodė, jog pagal BDAR 5 straipsnio 2 dalį, duomenų valdytojas turi sugebėti įrodyti, kad laikomasi BDAR reikalavimų. Pareiškėjas Inspekcijai neįrodė duomenų apie V. B. turimą vaizdo stebėjimo kamerą tvarkymo teisėtumo, kaip to reikalaujama pagal BDAR įtvirtintą atskaitomybės principą ir ko buvo prašoma Inspekcijos 2021 m. lapkričio 26 d. raštu Nr. 2R-5788 (2.13.Mr) (pareiškėjas, teikdamas informaciją Inspekcijai, visiškai nepasisakė dėl šios V. B. skundo dalies), todėl Inspekcija neturėjo pagrindo konstatuoti, kad duomenys apie V. B. turimą vaizdo stebėjimo kamerą tvarkyti turint tam teisinį pagrindą.
3.4. Dėl 2019 m. lapkričio 10 d. pareiškėjo valdybos posėdžio protokolo nurodė, kad valdybos posėdžio protokolas nebuvo nagrinėtas per asmens duomenų tvarkymo prizmę. Inspekcijos Sprendime pažymėta, kad pareiškėjas 2019 m. lapkričio 10 d. valdybos posėdžio protokole tvarkydamas suinteresuoto asmens duomenis nesilaikė duomenų mažinimo principo. Nei SBĮ, nei pareiškėjo įstatuose nėra numatyta, kas ir kokia apimtimi gali susipažinti su valdybos posėdžių protokolais. SBĮ 22 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad sodininkų bendrijos nariai turi teisę „susipažinti su bendrijos dokumentais ir bendrijos įstatuose nustatyta tvarka gauti bendrijos turimą informaciją apie jos veiklą“, o pareiškėjo įstatų 21.5 papunktyje nustatyta, kad „Bendrijos narys turi šias teises <...> susipažinti su Bendrijos dokumentais ir gauti visą Bendrijos turimą informaciją apie jos veiklą“. Kadangi minėtuose dokumentuose, o ir pačiame 2019 m. lapkričio 10 d. protokole nėra nustatytos susipažinimo su šiuo pareiškėjo dokumentu sąlygos, pagal bendrą taisyklę su juo turėjo galimybę susipažinti pareiškėjo nariai, taip sudarant prieigą prie V. B. ir kito asmens duomenimis (V. B. priklausančio pareiškėjo teritorijoje esančio sklypo adresas, unikalus ir kadastrinis numeriai, buvusio šio sklypo savininko vardas ir pavardė, sklypo perleidimo pagrindas – dovanojimo sutartis, ir šios dovanojimo sutarties numeris). Toks detalių asmens duomenų pateikimas, be kita ko, atskleidžiant ir su pareiškėjo valdybos posėdyje nagrinėtu klausimu tiesiogiai nesusijusio asmens (asmens, dovanojusio V. B. žemės sklypą) duomenis, laikytinas pertekliniu.
II.
4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. balandžio 6 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino, panaikino Inspekcijos Sprendimo 3 ir 4 punktus ir priteisė pareiškėjui Bendrijai iš Inspekcijos 1 740,70 Eur bylinėjimosi išlaidų.
5. Teismas pažymėjo, kad byloje kilo ginčas dėl Inspekcijos Sprendimo 3 ir 4 punktų teisėtumo ir pagrįstumo.
6. Teismas nustatė, kad:
6.1. Sprendimas priimtas Inspekcijoje 2021 m. lapkričio 11 d. gauto trečiojo suinteresuoto asmens V. B. skundo ir 2021 m. lapkričio 22 d. elektroniniu paštu pateikto patikslinimo pagrindu. Trečiasis suinteresuotas asmuo į Inspekciją kreipėsi dėl Bendrijos neteisėtų veiksmų, neteisėtai tvarkant jo asmens duomenis. Inspekcija priėmė Sprendimą, kuriuo trečiojo suinteresuoto asmens skundo dalį dėl informavimo pareigos netinkamo vykdymo, V. B. duomenų tvarkymo 2019 m. lapkričio 10 d. Bendrijos valdybos bei 2020 m. rugpjūčio 23 d. Sklypų savininkų visuotinio ataskaitinio (pakartotinio) susirinkimo protokoluose, duomenų apie V. B. turimą vaizdo stebėjimo kamerą tvarkymo teisėtumo, teisės susipažinti su duomenimis netinkamo įgyvendinimo pripažino pagrįstu (Sprendimo 3 p.). Inspekcija, nustačiusi, kad Bendrija netinkamai vykdė BDAR 5 straipsnio 1 dalies a ir c punktų, 13, 14, 21 straipsnio nuostatas, pareiškė Bendrijai papeikimą bei pateikė Bendrijai nurodymus: tinkamai informuoti V. B. apie jo asmens duomenų tvarkymą pateikiant jam išsamią BDAR 13 ir 14 straipsnio reikalavimus atitinkančią informaciją ir pateikti nurodymo įvykdymo įrodymus Inspekcijai iki 2022 m. liepos 22 d.; atsakyti į pareiškėjo duomenų subjekto prašymus pateikiant visą prašomą informaciją ir pateikti nurodymo įvykdymo įrodymus Inspekcijai iki 2022 m. liepos 22 d.; nustatyti asmens duomenų tvarkymo Bendrijos valdybos posėdžių bei Bendrijos narių susirinkimų protokoluose sąlygas ir pateikti nurodymo įvykdymo įrodymus Inspekcijai iki 2022 m. liepos 22 d. Kitą skundo dalį nutraukė ir kitą skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą. Pareiškėjas nesutiko su Sprendimo 3, 4 dalimis. Pareiškėjas nesutiko su Inspekcijos Sprendime priimtomis išvadomis dėl keturių epizodų.
6.2. Inspekcija, priimdama išvadą skirti pareiškėjui papeikimą, vadovavosi BDAR 5 straipsnio 1 dalies a ir c punktų bei 13, 14, 21 straipsnių nuostatomis. Byloje nėra ginčo, kad Bendrija, siekdama išsiaiškinti, kas yra Bendrijoje esančio atitinkamo sklypo savininkas (kaip vėliau paaiškėjo, kad V. B.), kreipėsi į VĮ Registrų centrą, kaip ji pati nurodo, vykdydama SBĮ 21 straipsnio 3 dalyje jai įtvirtintas pareigas. Tuo metu Inspekcija Sprendime pripažino, kad toks pareiškėjo kreipimasis neatitiko nei vieno BDAR 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto teisėto pagrindo.
7. Teismas, spręsdamas ginčą, vadovavosi BDAR 4 straipsnio 1 punktu, 5 straipsnio 1 dalies c punktu, 6 straipsnio 1 dalies a–f punktais, 6 straipsnio 3 dalimi, 14 straipsnio 1 dalies c punktu, 14 straipsnio 2 dalies f punktu.
8. Teismas nurodė, jog atsakovas sutinka, kad pareigą pildyti Registracijos knygą pareiškėjas pagrįstai grindžia BDAR 6 straipsnio 1 dalies c punktu (tvarkyti duomenis būtina, kad būtų įvykdyta duomenų valdytojui taikoma teisinė prievolė), tačiau, Inspekcijos teigimu, pareiškėjas nepagrindė duomenų tvarkymo (atskiras veiksmas) – kreipimosi į VĮ Registrų centrą, teisėtumo BDAR 6 straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų prasme. Dėl šios priežasties Inspekcija nepripažino šio asmens duomenų tvarkymo veiksmo (kreipimosi į VĮ Registrų centrą), kaip atitinkančio BDAR reikalavimus. Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog nors trečiasis suinteresuotas asmuo teigė, jog V. B. tapus Bendrijoje esančio sodo sklypo valdytoju apie savo valdymo teisę jis Bendriją informavo (anot V. B., informavo prieš dešimt metų), tačiau į bylą tokie įrodymai nėra pateikti, todėl V. B. galbūt savalaikiai Bendrijos neinformavo ir su tuo susijusių savo duomenų Bendrijai nepateikė. Tokia pareiga tiek Bendrijos nariams, tiek kitiems nariams yra įtvirtinta SBĮ 22 straipsnio 4 dalies 8 punkte. Kaip nurodė pareiškėjas, Bendrija, neturėdama duomenų apie atitinkamo sodo sklypo valdytoją, tačiau turėdama pareigą pildyti bendrijos narių ir kitų asmenų, įsigijusių mėgėjų sodo teritorijoje sodo sklypą, registravimo knygą (SBĮ 21 str.), oficialiai kreipėsi į VĮ Registrų centrą prašydama suteikti duomenis apie atitinkamo sodo sklypo valdytoją. Iš VĮ Registrų centro gautų duomenų tapo aišku, kad sodo sklypo valdytojas – V. B. Apie duomenų gavimą iš VĮ Registrų centro patvirtina į bylą pateikta ištrauka iš Registravimo knygos („2019.12.19 RC“; taip pat pažymėta – ne Bendrijos narys). Taigi, nors, nagrinėjamu atveju BDAR nuostatų pažeidimai yra siejami būtent su V. B. duomenų neteisėtu tvarkymu (kokiu teisiniu pagrindu remiantis Bendrija kreipėsi į VĮ Registrų centrą dėl V. B. duomenų gavimo), tačiau, kaip nustatyta, Bendrijos kreipimosi į VĮ Registrų centrą tikslas buvo išsiaiškinti, kas yra Bendrijos teritorijoje esančio sodo sklypo savininkas, nes kitu būdu sužinoti sklypo valdytojo tapatybės Bendrija neturėjo galimybės. Įstatymų leidėjas įstatymu imperatyviai yra įtvirtinęs Bendrijos pareigą pildyti Registracijos knygą, o, neturint duomenų apie konkretaus sklypo valdytoją, tačiau turint imperatyvią pareigą įtraukti sklypo valdytojo, naudotojo duomenis į Registracijos knygą, šios pareigos pareiškėjas kitu būdu negalėjo atlikti. Minėtais argumentais teismas nesutiko su Inspekcijos išvada, jog Bendrija Inspekcijai neįrodė, kokiu teisiniu pagrindu ir BDAR 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisėtumo sąlyga remdamasi ji kreipėsi į VĮ Registrų centrą dėl V. B. asmens duomenų gavimo. Bendrija į VĮ Registrų centrą kreipėsi ne dėl konkrečiai V. B. duomenų pateikimo, o dėl sodo sklypo valdytojo, kuris apie savo valdymą jai duomenų nebuvo pateikęs (ar neteikė), duomenų pateikimo ir tokį kreipimąsi pareiškėjas turėjo pagrindą grįsti BDAR 6 straipsnio 1 dalies c punkte („tvarkyti duomenis būtina, kad būtų įvykdyta duomenų valdytojui taikoma teisinė prievolė“) nurodyta sąlyga. Teismas priėjo prie išvados, kad Bendrija Registracijos knygoje įrašytų V. B. asmens duomenų gavimą iš VĮ Registrų centro teisingai pagrindė BDAR 6 straipsnio 1 dalies c punkto nuostata. Bendrija į VĮ Registrų centrą kreipėsi su tikslu išsiaiškinti, kas yra Bendrijoje esančio žemės sklypo savininkas, o neturėdama oficialių duomenų, kad sklypo valdytojas V. B., ji pagrįstai neturėjo pagrindo kreiptis į V. B.
9. Teismas nurodė, kad byloje nėra ginčo, jog V. B. asmens duomenys buvo gauti ne iš jo paties, o iš VĮ Registrų centro. Taip pat nėra ginčo, kad pareiškėjas, gavęs V. B. duomenis, apie tai jo atskirai neinformavo, kaip nustatyta BDAR 14 straipsnio 1 dalies c punkte, 2 dalies f punkte. Tačiau teismas atkreipė dėmesį, jog iš į bylą pateikto Bendrijos 2019 m. lapkričio 10 d. protokolo turinio matyti, kad jame yra nurodyti duomenys apie V. B. nuosavybę bei nurodyta, kad jie gauti iš VĮ Registrų centro. Bylos medžiaga taip pat nustatyta, kad minėto protokolo teisėtumą V. B. ginčijo civilinėje byloje Nr. e2-7471-545/2020. Pareiškėjas šioje civilinėje byloje pateiktame atsiliepime buvo nurodęs, kad Bendrijos pirmininkė 2019 m. gruodžio 26 d. gavo nuosavybės dokumentus iš VĮ Registrų centro bei išsiaiškino, jog ieškovas (V. B.) nuosavybės teise turi sklypą Bendrijoje, apie kurio nuosavybės teisę jokių dokumentų Bendrijai nėra pateikęs. Pagal BDAR 14 straipsnio 1 dalies c punkto nuostatą, duomenų valdytojas pateikia duomenų subjektui duomenų tvarkymo tikslus, kuriais ketinama tvarkyti asmens duomenis, taip pat duomenų tvarkymo teisinį pagrindą, kilmės šaltinį. Iš pirmiau aptartų faktinių aplinkybių teismas priėjo prie išvados, kad apie tai, jog Bendrija V. B. duomenis yra gavusi iš VĮ Registrų centro, pastarajam buvo žinoma iš civilinės bylos medžiagos. Civilinės bylos nagrinėjimo metu buvo aiškiai atskleistas V. B. duomenų tvarkymo tikslas, teisinis pagrindas, kilmės šaltinis. V. B. negalėjo nežinoti tų aplinkybių, kurios turėtų būti duomenų subjektui pateiktos (nurodytos) taikant BDAR 14 straipsnio 1 dalies c punkto nuostatą. Ši teisės nuostata gali būti taikoma tik už joje nustatytų duomenų visišką nepateikimą. Vien formalus šios teisės nuostatos taikymas, nustatytų aplinkybių kontekste, nevertintinas kaip pagrįstas ir teisingas.
10. Teismas nustatė, kad Inspekcija Sprendime pripažino, jog Bendrija tvarko / tvarkė duomenis apie V. B. vaizdo kamerą, ir šį teiginį pagrindė Vilniaus apygardos prokuratūros 2020 m. balandžio 22 d. rašte Nr. 2.S-1527 pateikta informacija, kad „pagal 2020 m. kovo 13 d. policijos įstaigoje gautą V. S., atstovaujančios sodininkų bendriją „Žalgiris 2“ pareiškimą dėl V. B. galimai neteisėtai įrengtos stebėjimo kameros, 2020 m. kovo 19 d. nutarimu pradėti ikiteisminį tyrimą atsisakyta“. Tuo metu pareiškėjas nurodė, kad Bendrijoje buvo gautas trečiųjų asmenų skundas dėl V. B. naudojamų kamerų, todėl buvo atitinkamai reaguota. Bendrijos įstatų 49 punkte nustatyta, kad Bendrijos valdyba nagrinėja Bendrijos narių pareiškimus, prašymus bei skundus ir per vieną mėnesį pateikia atsakymą. Taigi, kaip pagrįstai nurodė Bendrija, valdyba privalėjo spręsti dėl skunde nurodomų aplinkybių ir turėjo tam teisinį pagrindą.
11. Teismas pažymėjo, jog ADTAĮ 27 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatyta, kad priežiūros institucija priima sprendimą atsisakyti nagrinėti skundą ar jo dalį ir apie tai ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo skundo gavimo priežiūros institucijoje dienos praneša pareiškėjui, nurodydama atsisakymo nagrinėti skundą ar jo dalį pagrindą (pagrindus), jeigu nuo skunde ar jo dalyje nurodytų pažeidimų padarymo iki skundo padavimo praėjo daugiau kaip 2 metai. Pagal šią teisės nuostatą, sprendimas dėl poveikio priemonių taikymo galėtų būti priimtas, jeigu praėjo ne daugiau kaip 2 metai nuo pažeidimo įvykdymo dienos. Už pažeidimus, nuo kurių padarymo dienos praėjo daugiau kaip 2 metai, poveikio priemonės negali būti taikomos. Teismas nustatė, kad V. B. 2021 m. lapkričio 10 d. skundas dėl pareiškėjo 2019 m. lapkričio 10 d. protokole nurodytų duomenų Inspekcijoje buvo užregistruotas 2021 m. lapkričio 11 d. (reg. Nr. 1R-7278(2.13.Mr)), skundo patikslinimas pateiktas 2021 m. lapkričio 22 d. (reg. Nr. 1R-7491(2.13.Mr)). Taigi, V. B. skundo dalis dėl 2019 m. lapkričio 10 d. protokolo Inspekcijoje buvo pateiktas praleidus įstatyme numatytą 2 metų terminą.
12. Teismas, patikrinęs bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektais, sutiko su pareiškėjo argumentais, kad šiuo atveju buvo pagrindas V. B. skundo dalį dėl 2019 m. lapkričio 10 d. protokolo vertinimo duomenų mažinimo principo aspektu atsisakyti nenagrinėti ADTAĮ 27 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu, dėl to, kad bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta jokie teisiškai pagrįsti pagrindai nukrypti nuo ADTAĮ 27 straipsnio 1 dalies 8 punkto nuostatoje įtvirtinto reikalavimo. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių priežastis, dėl kurių V. B. neturėjo galimybės per dvejų metų terminą kreiptis dėl savo pažeistų teisių gynimo ADTAĮ nustatyta tvarka. Minėta, kad Bendrijos 2019 m. lapkričio 10 d. protokolo teisėtumą V. B. skundė taip pat ir civiline tvarka (2020 m. lapkričio 18 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-7471-545/2020 ir Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 9 d.nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-575-431/2021) ir tai tik patvirtina, kad protokolo turinys, taip pat ir asmens duomenų teisinės apsaugos aspektu, V. B. buvo žinomas (V. B. civilinėje byloje taip pat kėlė klausimą ir dėl jo asmens duomenų aplaidaus tvarkymo). Teismas nusprendė, kad Inspekcija nepagrįstai V. B. skundo dalies dėl 2019 m. lapkričio 10 d. protokolo vertinimo duomenų mažinimo principo aspektu neatsisakė nagrinėti ADTAĮ 27 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatytu pagrindu. Šis, kaip vienas iš keliamo ginčo epizodų, turėjo būti atsisakytas nagrinėti.
13. Teismas konstatavo, kad Inspekcija netinkamai taikė ginčo santykiui taikytinas teisės aktų nuostatas, todėl priėmė neteisėtą sprendimą. Teismas atkreipė dėmesį, kad V. B. nebuvo savalaikiai (iki duomenų gavimo iš VĮ Registrų centro) įvykdęs įstatyme jam nustatytos pareigos dėl pranešimo pateikimo Bendrijai, jam tapus Bendrijoje esančio sodo sklypo valdytoju, todėl pačios Bendrijos kreipimasis į VĮ Registrų centrą sužinoti, kam priklauso sklypas, siekiant įvykdyti jai teisės akte įtvirtintą imperatyvų įpareigojimą, nevertintina kaip BDAR nuostatų pažeidimas. Kaip nustatyta bylos medžiaga, trečiajam suinteresuotam asmeniui duomenų apie jį gavimo tikslas, teisinis pagrindas, duomenų gavimo šaltinis buvo žinomi, todėl vien tik formalus BDAR 14 straipsnio 1 dalies c punkto nuostatos taikymas taip pat vertintinas kaip nepagrįstas. Keliamas ginčas dėl aplinkybių, susijusių su 2019 m. lapkričio 10 d. protokolu, turėjo būti atsisakytas nenagrinėti ADTAĮ 27 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo skundas tenkintas ir Inspekcijos Sprendimo 3 ir 4 punktai panaikinti.
14. Teismas dėl pareiškėjo prašymo priteisti patirtas 1 763,20 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas nurodė, kad pareiškėjas prašymui pagrįsti pateikė 2022 m. liepos 4 d. ir 2023 m. kovo 4 d. sąskaitas už teisines paslaugas bei mokėjimo pavedimus. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalimi, Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (toliau – ir Rekomendacijos) 7, 8.5, 8.16, 8.19, 10 punktais, pareiškėjo prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas tenkino iš dalies ir pareiškėjui iš atsakovo priteisė 1 740,70 Eur (su PVM) (893,70+847) patirtų bylinėjimosi išlaidų. Teismas atkreipė dėmesį, kad žyminio mokesčio su 22,50 Eur yra įtraukta į 2022 m. liepos 4 d. sąskaitą, todėl papildomai negali būti priteista.
III.
15. Atsakovas Inspekcija apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. balandžio 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – Bendrijos skundą atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
15.1. Teismas sprendime nusprendė panaikinti Sprendimo 3 ir 4 punktus visa apimtimi, tačiau pasisakė ne dėl visų šių punktų dalių bei papunkčių nepagrįstumo / neteisėtumo. Sprendimo 3 punkte Inspekcija, be kita ko, V. B. skundo dalį pripažino pagrįsta dėl jo asmens duomenų tvarkymo 2020 m. rugpjūčio 23 d. Sklypų savininkų visuotinio ataskaitinio (pakartotinio) susirinkimo protokole, taip pat dėl teisės susipažinti su duomenimis netinkamo įgyvendinimo. Bendrija, skųsdama Sprendimą teismui, prašė Sprendimo 3 punktą panaikinti visa apimtimi, nors dėl šio punkto kai kurių dalių, t. y. dėl V. B. asmens duomenų tvarkymo 2020 m. rugpjūčio 23 d. Sklypų savininkų visuotinio ataskaitinio (pakartotinio) susirinkimo protokole bei dėl teisės susipažinti su duomenimis netinkamo įgyvendinimo neteisėtumo / nepagrįstumo nepateikė jokių argumentų. Teismas taip pat nepateikė jokio vertinimo, motyvų, kodėl Sprendimo nusprendžiamosios dalies 3 punkto dalys dėl V. B. asmens duomenų tvarkymo 2020 m. rugpjūčio 23 d. Sklypų savininkų visuotinio ataskaitinio (pakartotinio) susirinkimo protokole bei dėl teisės susipažinti su duomenimis netinkamo įgyvendinimo yra panaikinamos. Sprendimo nusprendžiamosios dalies 4 punkte Inspekcija, be kita ko, taikė poveikio priemones, t. y. teikė Bendrijai nurodymus atsakyti į pareiškėjo duomenų subjekto prašymus pateikiant visą prašomą informaciją (4.2.2 p.) bei nustatyti asmens duomenų tvarkymo Bendrijos valdybos posėdžių bei Bendrijos narių susirinkimų protokoluose sąlygas (4.2.3 p.). Bendrija prašė Sprendimo 4 punktą panaikinti visa apimtimi, nors dėl 4.2.2 bei 4.2.3 papunkčių neteisėtumo / nepagrįstumo nepateikė jokių argumentų. Teismas taip pat nepateikė jokio vertinimo, motyvų, kodėl Sprendimo 4.2.2 bei 4.2.3 papunkčiai yra naikintini. Atsižvelgiant į tai, kad Bendrija neginčijo Inspekcijos priimto Sprendimo dalių dėl V. B. asmens duomenų tvarkymo 2020 m. rugpjūčio 23 d. Sklypų savininkų visuotinio ataskaitinio (pakartotinio) susirinkimo protokole bei dėl teisės susipažinti su duomenimis netinkamo įgyvendinimo, o ir teismas nepateikė jokios motyvacijos dėl šių Sprendimo nusprendžiamosios dalies 3 punkto dalių neteisėtumo, Inspekcijai nesuprantama, kokiu teisiniu pagrindu bei motyvais remdamasis teismas priėmė sprendimą panaikinti Sprendimo 3 punktą visa apimtimi. Atsižvelgiant į tai, kad Bendrija nepateikė argumentacijos, kodėl Inspekcijos priimto Sprendimo nusprendžiamosios dalies 4.2.2 bei 4.2.3 papunkčiai yra neteisėti / nepagrįsti, ir į tai, kad teismas nepateikė jokios argumentacijos dėl šių Sprendimo 4.2.2 bei 4.2.3 papunkčiuose teiktų poveikio priemonių neteisėtumo / nepagrįstumo, Inspekcijai nesuprantama, kokiu teisiniu pagrindu bei motyvais remdamasis teismas priėmė sprendimą panaikinti Sprendimo 4 punktą visa apimtimi. Nagrinėjamu atveju teismo sprendimo dalis neatitinka ABTĮ 86 ir 87 straipsnių reikalavimų, todėl yra neteisėta.
15.2. Dėl asmens duomenų gavimo iš VĮ Registrų centro teisėtumo – SBĮ 22 straipsnio 4 dalies 8 punktas nustato Bendrijos nario pareigą „ne vėliau kaip prieš 10 dienų iki nuosavybės teise jam priklausančio sodo sklypo perleidimo apie numatomą sudaryti perleidimo sandorį ir išstojimą iš bendrijos įstatų nustatyta tvarka pranešti bendrijos valdymo organui”. Ši SBĮ nuostata, priešingai nei nurodo teismas, nenustato asmeniui, kuris perima sodininkų bendrijoje teritorijoje esantį nekilnojamąjį turtą, pareigos pranešti apie įsigyjamą nekilnojamąjį turtą pateikiant savo asmens duomenis. Išnagrinėjus SBĮ 21 straipsnio 3 dalies, kuriuo pareiškėjas rėmėsi grįsdamas V. B. asmens duomenų, gautų iš VĮ Registrų centro Nekilnojamo turto registro išraše, tvarkymo teisėtumą Registracijos knygoje, nuostatas, Inspekcija konstatavo, kad juose nėra nustatytos BDAR 6 straipsnio 3 dalyje nurodytos sąlygos, priemonės ir nuostatos, kurioms esant būtų galima remtis BDAR 6 straipsnio 1 punkto c dalyje įtvirtinta asmens duomenų tvarkymo teisėtumo sąlyga: minėtose SBĮ punkto nuostatose nėra numatyta, jog jų įgyvendinimui sodininkų bendrijoms suteikiama teisė gauti asmens duomenis iš valstybės registrų (įskaitant ir iš VĮ Registrų centro tvarkomo Nekilnojamojo turto registro), todėl Inspekcija Sprendime teisingai įvertino ir konstatavo, kad Bendrijos veiksmai kreipiantis į VĮ Registrų centrą su tikslu gauti duomenis, reikalingus tvarkyti Registracijos knygoje, negalėjo būti grindžiami būtent BDAR 6 straipsnio 1 dalies c punkte numatyta teisėto tvarkymo sąlyga. Atsižvelgiant į tai, Inspekcija nesutinka su skundžiamo teismo sprendimo vertinimu, jog Bendrija teisėtai gavo V. B. asmens duomenis iš VĮ Registrų centro.
15.3. Bendrija galbūt galėjo asmens duomenų gavimą iš VĮ Registrų centro grįsti BDAR 6 straipsnio 1 dalies f punkte įtvirtinta sąlyga, tačiau to neatliko. Pagal BDAR įtvirtintą atskaitomybės principą būtent duomenų valdytojas yra atsakingas už tai, kad būtų laikomasi duomenų apsaugos teisės principų ir turi sugebėti įrodyti, kad jų laikomasi (BDAR 5 str. 2 d.). LVAT praktikoje taip pat nurodoma, jog priežiūros institucija (Inspekcija) privalo įvertinti ir nustatyti, ar duomenų valdytojo pateiktų paaiškinimų ir įrodymų pakanka konstatuoti, kad duomenys buvo tvarkomi su tvarkymo tikslu suderinamu būdu ir kad tai darant buvo laikomasi teisėtumo, sąžiningumo, skaidrumo, tikslo apribojimo, duomenų kiekio mažinimo, tikslumo principų, o kartu nepažeidžiamos duomenų subjekto teisės (2020 m gruodžio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-4388-968/2020). Atsižvelgdama į tai bei remdamasi Bendrijos pateiktais paaiškinimais ir įrodymais, Inspekcija pagrįstai konstatavo, kad Bendrija, nepagrindusi Registracijos knygoje įrašytų V. B. asmens duomenų gavimo iš VĮ Registrų centro teisinio pagrindo, pažeidė BDAR nuostatas.
15.4. Inspekcija, nagrinėdama V. B. skundą, nustatė du Bendrijai, kaip duomenų valdytojai, taikomos informavimo pareigos netinkamo vykdymo epizodus. Inspekcija Sprendime konstatavo, kad Bendrija, nepagrindusi Registracijos knygoje įrašytų pareiškėjo asmens duomenų gavimo iš VĮ Registrų centro teisinio pagrindo ir tinkamo pareiškėjo informavimo apie asmens duomenų tvarkymo (gavimo iš Registrų centro) faktą pagal BDAR 14 straipsnį, pažeidė BDAR nuostatas. Inspekcija nesutinka su teismo išsakyta pozicija, kad duomenų subjekto informavimas civilinėje byloje pateiktame duomenų valdytojo atsiliepime yra tinkamas informavimas vykdant duomenų valdytojui BDAR 14 straipsnyje nustatytą informavimo prievolę. BDAR 12 ir 14 straipsniai nustato konkrečias sąlygas, kaip turi būti vykdomas asmens informavimas, įskaitant pateikiamos informacijos turinį ir informacijos pateikimo terminus. 29 straipsnio darbo grupės 2018 m. balandžio 11 d. Skaidrumo užtikrinimo pagal Reglamentą (ES) 2016/679 gairių (toliau – ir Skaidrumo gairės) 33 punkte pateiktas išaiškinimas, jog „duomenų valdytojas privalo imtis aktyvių veiksmų, kad duomenų subjektui pateiktų aptariamą informaciją arba aktyviai nukreiptų duomenų subjektą į vietą, kurioje ta informacija yra (pvz., naudodamas tiesioginę nuorodą, greitojo atsako (QR) kodą ir t. t.). Duomenų subjektas šiuose straipsniuose nurodytos informacijos neturi aktyviai ieškoti tarp kitos informacijos, pvz., svetainės, taikomosios programos arba programėlės naudojimo nuostatose ir sąlygose“. Skaidrumo gairių 11 punkte nurodyta, kad informaciniai pranešimai turėtų būti pateikiami lengvai prieinama forma, o tai reiškia, kad „duomenų subjektams neturi reikėti ieškoti informacijos; jiems iš karto turėtų būti aišku, kur ir kaip galima susipažinti su ta informacija“. Inspekcijos vertinimu, duomenų subjektui skirtos informacijos pagal 14 straipsnį jis neturėtų ieškoti civilinės bylos medžiagoje, kuri yra pateikta visiškai kitu nei informavimo pareigos vykdymas tikslu, ir iš kurios duomenų subjektas negali pagrįstai spręsti, kad tokiu būdu (tokia forma) duomenų valdytojas vykdo informavimo pagal BDAR 14 straipsnį pareigą.
15.5. Pateikta prieštaringa informacija apie V. B. priklausančio nekilnojamojo turto duomenų gavimo iš VĮ Registrų centro datą. Inspekcija, susipažinusi su Bendrijos 2020 m. kovo 9 d. atsiliepimu į patikslintą ieškinį civilinėje byloje Nr. e2-7471-545/2020 (pateiktas V. B. Inspekcijai nagrinėjant jo skundą), nenustatė, kad šiame atsiliepime būtų pateikta teismo minima informacija apie Bendrijos kreipimosi į VĮ Registrų centrą datą, todėl Inspekcijai nėra aišku, kokiais įrodymais remdamasis (galbūt Bendrijos nepateiktais Inspekcijai nagrinėjant V. B. skundą), teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas šioje civilinėje byloje pateiktame atsiliepime buvo nurodęs, kad Bendrijos pirmininkė 2019 m. gruodžio 26 d. gavo nuosavybės dokumentus iš VĮ Registrų centro. Taip pat atkreiptinas dėmesys į matomas skirtingas duomenų iš VĮ Registro centro apie V. B. priklausantį nekilnojamąjį turtą gavimo datas: Bendrijos Registracijos knygoje šalia V. B. asmens duomenų yra įrašas „2019 m. gruodžio 16 d. - RC išrašas“; 2019 m. lapkričio 10 d. Bendrijos valdybos susirinkimo protokole Bendrija jau mini „NT Registrų centrinio duomenų banko išrašą“; Bendrijos atstovo Š. V. 2020 m. balandžio 23 rašte Nr. 2, adresuotame Inspekcijai, nurodyta, kad „2019 sausio mėnesį bendrijos pirmininkė kreipėsi į VĮ Registrų centrą bei išsiaiškino, kad asmuo turi sklypą bendrijoje, apie kurio nuosavybės teisę jokių dokumentų bendrijai nėra pateikęs. Tokiu būdu, tik 2020 sausio mėnesį buvo sužinota, kad adresas, kurį nurodė V. B., yra V. B. priklausančio sklypo adresas, t. y. susiejo konkrečius duomenis su konkrečiu asmeniu“; o teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad „Bendrijos pirmininkė 2019 m. gruodžio 26 d. gavo nuosavybės dokumentus iš VĮ Registrų centro. Atsižvelgiant į informacijos prieštaringumą, Inspekcijos vertinimu, Bendrija nesilaikė skaidrumo principo reikalavimų teikdama informaciją V. B. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Inspekcija, nagrinėdama V. B. skundą ir atsižvelgdama šio skundo nagrinėjimo metu turėtus įrodymus, nenustatė, jog Bendrija būtų tinkamai informavusi V. B., pateikdama jam visą BDAR 14 straipsnyje pateiktą informaciją apie duomenų gavimą iš VĮ Registrų centro BDAR 14 straipsnyje numatytais terminais bei lengvai prieinama forma, todėl Inspekcija nesutinka su teismo išvada, kad Bendrija tinkamai atliko jai taikomą informavimo pareigą pagal BDAR 14 straipsnį, kiek tai susiję su V. B. informavimu apie duomenų gavimą iš VĮ Registrų centro.
15.6. Inspekcija, nagrinėdama V. B. skundą, vadovaudamasi skundo nagrinėjimo medžiagoje esančiais įrodymais, nenustatė, jog Bendrija būtų informavusi V. B. apie asmens duomenų tvarkymo 2019 m. lapkričio 10 d. Bendrijos valdybos posėdžio protokole bei 2020 m. rugpjūčio 23 d. Sklypų savininkų visuotinio ataskaitinio (pakartotinio) susirinkimo protokole sąlygas, nei SBĮ, nei Bendrijos įstatai, nei Bendrijos asmens duomenų tvarkymo taisyklės nenumato asmens duomenų minėtuose protokoluose tvarkymo sąlygų, taip pat Inspekcija neturėjo įrodymų, kad Bendrija būtų pateikusi tokio pobūdžio informaciją asmeniškai V. B., todėl pagrįstai konstatavo informavimo pareigos pažeidimą bei teisėtai teikė Bendrijai su tuo susijusią poveikio priemonę – Inspekcija teikė Bendrijai nurodymą nustatyti asmens duomenų tvarkymo Bendrijos valdybos posėdžių bei Bendrijos narių susirinkimų protokoluose sąlygas. Bendrija skunde teismui neteikė paaiškinimų dėl konkrečiai šios poveikio priemonės teisėtumo bei dėl paties nustatyto pažeidimo (Bendrija neinformavo V. B. apie asmens duomenų tvarkymo 2019 m. lapkričio 10 d. Bendrijos valdybos posėdžio bei 2020 m. rugpjūčio 23 d. Sklypų savininkų visuotinio ataskaitinio (pakartotinio) susirinkimo protokoluose sąlygas) pagrįstumo, o ir teismas nevertino šių aplinkybių.
15.7. Teismas konstatavo, kad „sprendimas dėl poveikio priemonių taikymo galėtų būti priimtas, jeigu praėjo ne daugiau kaip 2 metai nuo pažeidimo įvykdymo dienos. Už pažeidimus, nuo kurių padarymo dienos praėjo daugiau kaip 2 metai, poveikio priemonės negali būti taikomos“. Tokią išvadą teismas padarė įvertinęs ADTAĮ 27 straipsnio 1 dalies 8 punktą. Minėtame ADTAĮ straipsnyje, priešingai nei nurodė teismas skundžiamame sprendime, nėra reglamentuota, kad už pažeidimus, nuo kurių padarymo dienos praėjo daugiau kaip 2 metai, poveikio priemonės negali būti taikomos, t. y. 2 metų terminas nėra naikinamasis poveikio priemonių pagal ADTAĮ 31 straipsnio 2 dalies 1 punktą skyrimui, išskyrus poveikio priemonę, numatytą ADTAĮ 31 straipsnio 2 dalies 2 punkte (administracinio nusižengimo protokolo surašymas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nurodytą pažeidimą padariusiam asmeniui). Inspekcija, spręsdama dėl V. B. skundo priėmimo dėl jo asmens duomenų tvarkymo 2019 m. lapkričio 10 d. Bendrijos valdybos susirinkimo protokole, atsižvelgė į tai, kad skundą pavėluota paduoti tik truputį daugiau nei 1 valandą, t. y. iš V. B. elektroninio laiško, kuriuo pateiktas skundas, matyti, kad laiškas Inspekcijai išsiųstas 2021 m. lapkričio 10 d. 18:17 val., todėl tokio skundo atsisakymas rodytų itin formalų Inspekcijos požiūrį į duomenų subjektų teisių apsaugą, ypač nustačius asmens duomenų apsaugą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus būtent dėl V. B. asmens duomenų tvarkymo 2019 m. lapkričio 10 d. Bendrijos valdybos susirinkimo protokole.
15.8. Duomenų kiekio mažinimo principo (BDAR 5 str. 1 d. c p.) pažeidimas Inspekcijai nagrinėjant V. B. skundą buvo nustatytas ne tik 2019 m. lapkričio 10 d. Bendrijos valdybos posėdžio protokole, tačiau ir 2020 m. rugpjūčio 23 d. Sklypų savininkų visuotinio ataskaitinio (pakartotinio) susirinkimo protokole (tas akcentuota Inspekcijos Sprendimo 12 lape). Bendrija skunde teismui neginčijo Inspekcijos Sprendimo dalies, kuria buvo konstatuotas duomenų kiekio mažinimo principo pažeidimas 2020 m. rugpjūčio 23 d. Sklypų savininkų visuotinio ataskaitinio (pakartotinio) susirinkimo protokole, teismas ginčijamame sprendime taip pat nepateikė jokių argumentų dėl šios Inspekcijos Sprendimo dalies pripažinimo neteisėta, todėl Inspekcijai nėra aiškūs motyvai, kurių pagrindu teismas nusprendė panaikinti visą Sprendimo dalį dėl duomenų kiekio mažinimo principo pažeidimo. Atsižvelgiant į tai, skundžiama teismo sprendimo dalis dėl duomenų kiekio mažinimo principo naikintina.
15.9. Bendrija V. B. skundo nagrinėjimo Inspekcijoje metu nebuvo pateikusi paaiškinimų dėl duomenų apie pareiškėjo turimą vaizdo stebėjimo kamerą tvarkymo teisėtumo, įskaitant paaiškinimus ir įrodymus, kad šiuo klausimu Bendrija buvo gavusi trečiųjų asmenų skundą, taip pat ši informacija nepateikta ir Bendrijos skunde teismui. Minėtą informaciją Bendrija pateikė (žodžiu) tik 2023 m. kovo 8 d. teismo posėdžio metu, todėl Inspekcija dėl objektyvių priežasčių negalėjo įvertinti tokios informacijos V. B. skundo nagrinėjimo Inspekcijoje metu. Bendrija Inspekcijai net nebandė įrodinėti, jog duomenis apie V. B. turimą vaizdo stebėjimo kamerą tvarkė laikydamasi asmens duomenų apsaugos principų ir esant nors vienai teisėto duomenų tvarkymo sąlygai. Priešingai, Bendrija Inspekcijai neteikė informacijos, tačiau teismui žodinio posėdžio metu pateikė argumentus, kurie nebuvo nurodyti nagrinėjant V. B. skundą Inspekcijoje. Teismas neturėjo vertinti Bendrijos teismui pateiktų argumentų, nes tokiu atveju buvo paneigta BDAR įtvirtinta bei LVAT praktikoje patvirtinta duomenų valdytojo pareiga pagrįsti duomenų tvarkymą būtent priežiūros institucijai.
15.10. Teismo sprendimo dalis, kuria priteistas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, neteisėta ir nepagrįsta. Teismas priteisė Bendrijai iš Inspekcijos 1 740,70 Eur atstovavimo išlaidų, tačiau nevisapusiškai įvertino jų pagrįstumą ir būtinumą, neatsižvelgdamas į visus konkrečiai situacijai aktualius Rekomendacijose bei teismų praktikoje nustatytus kriterijus. LVAT yra išaiškinęs, kad sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo taikomas realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus, priteisiamos protingo dydžio išlaidos. Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia. Tai reiškia, jog teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas.
15.11. Inspekcijos nuomone, skundo teismui parengimas nereikalavo ypatingų Bendrijai atstovaujančio advokato intelektinių pastangų ir didelių organizacinės veiklos sąnaudų, šioje byloje nebuvo sprendžiami visiškai nauji ar sudėtingi teisiniai klausimai. Bendrijos atstovas advokatas Š. Vegys atstovauja Bendriją jau ilgą laiką tiek santykiuose su pačiu V. B., tiek Inspekcijai nagrinėjant asmenų, įskaitant V. B., skundus Bendrijos atžvilgiu. Š. Vegys rengė visus dokumentus pagal Inspekcijos paklausimus V. B. skundo nagrinėjimo metu, taip pat Š. Vegys teikė atsakymus į paklausimus pagal V. B. ar jo atstovų paklausimus, todėl iš esmės advokatui Š. Vegiui buvo žinomas bylos dalykas, probleminiai klausimai bei su jais susijusi Bendrijos dokumentacija (teismui pateikti priedai didžiąja dalimi yra tapatūs pateiktiems Inspekcijai nagrinėjant V. B. skundą). Todėl teismas, priteisdamas Bendrijai advokato išlaidas, turėjo atitinkamai atsižvelgti į šias nurodytas svarbias aplinkybes. Taip pat būtina įvertinti ir tai, kad Bendrijai nepalankių Inspekcijos Sprendimo dalių priėmimą lėmė pačios Bendrijos veiksmai, t. y. turėdama pareigą Inspekcijai įrodyti asmens duomenų tvarkymo teisėtumą (BDAR 5 str. 2 d.), Inspekcijai nagrinėjant skundą ji neįdėjo pastangų, siekdama pateikti būtiną informaciją ir įrodyti savo veiksmų teisėtumą (pvz., dalyje dėl duomenų apie V. B. turimą vaizdo stebėjimo kamerą tvarkymo teisėtumo).
15.12. Už paaiškinimų raštu parengimą Bendrija prašo priteisti 160 Eur, kurią teismas vertino tik kaip neviršijančią maksimalaus dydžio, todėl priteistiną. Teismas skundžiamame sprendime neįvertino, jog 2023 m. kovo 7 d. paaiškinimus raštu Bendrija 2023 m. kovo 8 d. vykusio teismo posėdžio metu atsiėmė, todėl Inspekcijai nėra aišku, kodėl Inspekcijai kyla pareiga Bendrijai apmokėti šių atsiimtų raštiškų paaiškinimų parengimo išlaidas.
15.13. Už pasirengimo ir atstovavimo 2023 m. kovo 8 d. teismo posėdyje, susijusių procesinių prašymų parengimo bei konsultacijos po teismo posėdžio išlaidas Bendrija prašo priteisti 360 Eur. Inspekcija nesutinka, kad Bendrijos prašymas kompensuoti išlaidas dėl būsimos konsultacijos po teismo posėdžio yra pagrįstas ir susijęs su konkrečiu dalyvavimu byloje iki skundo išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, kadangi numatomos išlaidos turėtų būti patiriamos jau po teismo posėdžio, t. y. po skundo nagrinėjimo iš esmės pabaigos.
15.14. ABTĮ 40 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar proceso šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertinęs ginčo kilimo ir kitas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Tuo atveju, jeigu apeliacinės instancijos teismas vertintų, jog Bendrija įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, turėtų būti priteisiamos tik pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, kurios atitiktų Rekomendacijose ir teismų praktikoje nustatytus kriterijus, protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principų reikalavimus, t. y. apeliacinės instancijos teismas turėtų sumažinti aiškiai per didelę bylinėjimosi išlaidų sumą.
15.15. Teismo sprendime nėra argumentuotai atsakyta į pagrindinius bylos teisinius aspektus, nepasisakyta dėl esminių Inspekcijos atsiliepime nurodytų argumentų, kurie patenka į bylos nagrinėjimo dalyką, atskleidžia ginčo esmę ir yra reikšmingi bylos rezultatui. Teismas neteisingai taikė materialiosios ir proceso teisės normas, dėl to neteisingai buvo išspręsta byla.
16. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. balandžio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą; priteisti Bendrijai bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai argumentai:
16.1. Byloje pateiktu skundu buvo keliamas klausimas dėl Inspekcijos Sprendimo 3 ir 4 punktų teisėtumo in corpore, t. y. buvo sprendžiama, ar Inspekcijos sprendimas bausti Bendriją (3 p.) ir vėliau skirti sankcijas (4 p.) yra teisėtas pagal visus epizodus. Teismas nustatė, kad, priešingai nei konstatavo Inspekcija Sprendimu, Bendrija turėjo BDAR įtvirtintą teisinį pagrindą savo veikloje rinkti ir naudoti Bendrijoje turto turinčio fizinio asmens duomenis, bei, kad duomenys surinkti teisėtais būdais.
16.2. Apeliacinio skundo argumentai dėl teismo sprendimo motyvų trūkumo yra mažų mažiausiai nekorektiški, o galbūt ir nesąžiningi, kadangi Inspekcija Bendrijos veiksmų neteisėtumą dėl 2019 m. lapkričio 10 d. protokolo ir 2020 m. rugpjūčio 23 d. protokolo grindė visiškai analogiškais argumentais. Inspekcija teismui kelia aukštus reikalavimus dėl sprendimų motyvavimo individualizuojant kiekvieną epizodą, tačiau pati tokių keliamų reikalavimų nesilaiko ir tariamus Bendrijos pažeidimus konstatuoja apibendrintais argumentais dėl keleto epizodų.
16.3. Teismas, nagrinėdamas viešojo administravimo subjekto sprendimo teisėtumą, turi nustatyti tik tai, ar viešojo administravimo subjektas tinkamai nustatė faktus ir, ar jų pagrindu tinkamai motyvavo savo sprendimą. Inspekcija, neįvykdžiusi savo, kaip viešojo administravimo subjekto, pareigos individualiai motyvuoti atskirus epizodus dėl 2019 m. lapkričio 10 d. protokolo ir 2020 m. rugpjūčio 23 d. protokolo, to nepagrįstai reikalauja teismo.
16.4. Konstatuodama duomenų mažinimo principo pažeidimą, Inspekcija Sprendime nenurodė kokiu konkrečiai duomenų mažiau turėjo būti nurodoma 2019 m. lapkričio 10 d. ir/ar 2020 m. rugpjūčio 23 d. protokole, Inspekcijos sprendime dėl to jokių motyvų nėra. Administraciniam sprendimui taikomi VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punkto reikalavimai, pagal kuriuos administraciniame sprendime turi būti nurodytas administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės bei administracinio sprendimo motyvai. Inspekcijos Sprendimo motyvai ir dėstymas yra painūs, be aiškios struktūros ir loginio pagrindimo – šabloniškai deklaruojamos BDAR nuostatos ir konstatuojamas BDAR pažeidimas, tačiau neįsigilinama į klausimo esmę ir neatskleidžiama, koks elgesys būtų teisėtas.
16.5. Inspekcijos pozicija dėl Bendrijos teisės gauti duomenis, reikalingus SBĮ numatytoms pareigoms įvykdyti, yra praktiškai neįgyvendinama. Teigdama, kad Bendrija gavo duomenis neteisėtai, Inspekcija viršija savo kompetencijos ribas, kadangi duomenų gavimo teisėtumą ex ante (iš anksto) patikrino duomenis suteikęs subjektas – VĮ Registrų centras. Užklausos VĮ Registrų centrui tikslas buvo identifikuoti Bendrijoje esančio sklypo savininką tam, kad būtų galima įvykdyti imperatyvius SBĮ reikalavimus dėl Registracijos knygos pildymo, t. y. įvykdyti duomenų valdytojui taikomą teisinę prievolę.
16.6. Teigdama, kad nėra aiški kreipimosi į VĮ Registrų centrą data, Inspekcija neteisėtai perkelia įrodinėjimo naštą teismui ir Bendrijai. Teismas tik tikrina, kad Inspekcija tinkamai ištyrė faktines aplinkybes ir nustatė faktus, tačiau savarankiškai už Inspekciją nevykdo potencialaus pažeidimo tyrimo. Pažeidimai gali būti konstatuojami (Inspekcijos pareiga pagal kompetenciją) ir sankcijos subjektams dėl BDAR pažeidimų taikomos ne numanomu ar spėjamu faktu pagrindu, o tik tiems faktams tikrai esant.
16.7. Teisės aktai neįtvirtina pranešimo formos vykdant BDAR 14 straipsnyje nustatytą informavimo prievolę. Pačiame BDAR 14 straipsnio 5 dalyje įtvirtinti atvejai, kai informavimo pareiga apkritai gali būti nevykdoma – duomenų subjektas jau turi informacijos (14 str. 5 d. a p.), tokios informacijos pateikimas yra neįmanomas arba tam reikėtų neproporcingų pastangų (14 str. 5 d. b p.). Taigi, Inspekcija suabsoliutina BDAR 14 straipsnyje numatytos informavimo pareigos formą, kai apskritai toks informavimas nėra privalomas tokiu atveju, kai duomenų subjektas jau turi informacijos apie jo duomenų rinkimą. Byloje nekilo ginčo dėl to, kad duomenų subjektas buvo informuotas apie jo duomenų tikrinimo faktą ir gebėjo suprasti, jog Bendrija rinko duomenis iš viešojo registro apie tai, kad V. B. nuosavybės teise valdo žemės sklypą Bendrijoje. Byloje pateikti duomenys (žiūrėti 2021 m. gruodžio 16 d. Bendrijos paaiškinimus Inspekcijai) apie tai, kad Bendrija buvo aktyvi vykdydama informavimo pareigą ir duomenų subjektą apie jo teises informavo įvairiais jai prieinamais būdais.
16.8. Byloje nekilo ginčo dėl to, kad duomenų subjekto skundas buvo pateiktas praleidus ADTAĮ 27 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatytą 2 metų senaties terminą. Apeliaciniu skundu nurodoma, kad Inspekcija atsižvelgė į termino praleidimo trukmę, ir, reikėtų suprasti, terminą atnaujino (nors tiesiogiai nei Inspekcijos Sprendime, nei apeliaciniame skunde tai nenurodoma).
16.9. Apeliaciniame skunde dėl duomenų kiekio mažinimo principo pažeidimo (apeliacinio skundo 2.4 p.) Inspekcijos argumentai iš esmės yra tapatūs skundo argumentams dėl teismo motyvų trūkumo skundžiamame sprendime. Bendrijos skundo teismui 2-uoju reikalavimu, be kita ko, buvo prašoma visa apimtimi panaikinti ir Inspekcijos sprendimo 3 punktą, kuris apėmė ginčą dėl 2020 m. rugpjūčio 23 d. sklypų savininkų visuotinio ataskaitinio (pakartotinio) susirinkimo protokolo. Bylos nagrinėjimo metu Bendrija akcentavo, kad iš Inspekcijos Sprendimo jai neaišku, kokių duomenų ginčo protokoluose turėjo būti mažiau.
16.10. LVAT praktikoje yra nurodęs, kad sprendžiant, ar nebuvo pažeistas duomenų mažinimo principas, svarbu atsižvelgti į asmens duomenų jautrumą, šalių tarpusavio santykius. Suinteresuotas asmuo V. B. reikalavo būti pripažintas Bendrijos nariu (ginčas pasiekė teismą ir teismas tokį suinteresuoto asmens reikalavimą atmetė). Bendrijos ir V. B. santykiai itin konfliktiški, o pats duomenų fiksavimas inicijuotas paties suinteresuoto asmens V. B. teikiant nepagrįstus skundus ir ieškinius Bendrijai.
16.11. Inspekcija apeliaciniame skunde argumentuoja, kad vaizdo stebėjimo kameros egzistuoja, tačiau ši faktinė aplinkybė byloje neįrodyta. Inspekcija gali kreiptis į konkretų asmenį, kuris pateikė skundą Bendrijai dėl V. B. galbūt įrengtų vaizdo stebėjimo kamerų. Asmens duomenys yra bet kokia informacija, susijusi su gyvu asmeniu, kurio tapatybė yra nustatyta arba gali būti nustatyta. Duomenys apie vaizdo stebėjimo kameras neatitinka nurodytų kriterijų, niekaip neidentifikuoja gyvo fizinio asmens, todėl nėra asmens duomenys, kaip jie suprantami pagal BDAR ir ADTAĮ.
16.12. Inspekcija privalėjo Sprendimo motyvuose įrodyti Bendrijos kaltę įrodymais, kurie nekeltų jokių abejonių neteisėto duomenų tvarkymo faktu.
16.13. Bendrija nesutinka su Inspekcijos argumentais, kad bylinėjimosi išlaidos yra aiškiai per didelės. Visai bylai advokatas skyrė 17,75 val., valandinis įkainis 80 Eur + PVM/val., viso 1 718,20 Eur (1 420 Eur + PVM). Nurodyta suma nėra nepagrįstas ar neracionalus išlaidavimas. Vien aplinkybė, kad advokatas Bendriją atstovavo anksčiau, pati savaime nelemia bylinėjimosi išlaidų mažinimo, ypač, kai išlaidos nėra didelės. Rekomendacijose numatyta 10 kriterijų, pagal kuriuos yra vertinamos bylinėjimosi išlaidos ir jų pagrįstumas, sąrašas nebaigtinis, o dėl kitų kriterijų skunde nėra pasisakoma. Nesutiktina su Inspekcijos argumentais, kad klausimai tiek nesudėtingi, jog bylos (ne)sudėtingumas sudarytų pagrindą mažinti bylinėjimosi išlaidas. Inspekcija skunde nurodo, kad Bendrijai nepalankių Inspekcijos sprendimo dalių priėmimą neva lėmė pačios Bendrijos veiksmai, tačiau bylos duomenys patvirtina, jog Bendrija aktyviai teikė paaiškinimus ir įrodymus ikiteisminėje stadijoje, bendradarbiavo su Inspekcija. Inspekcija apeliacinės instancijos teismui nutyli, kad paaiškinimai prieš teismo posėdį buvo atsiimti nurodant, kad jie bus pagarsinti teismo posėdžio metu, kas ir buvo padaryta. Bendrija neprašė priteisti jokių išlaidų, kurių faktiškai nepatyrė, ar būsimų išlaidų. PVM sąskaitoje-faktūroje nurodoma konsultacija yra sudėtinė atstovavimo teismo posėdyje dalis. Pasirengimui ir atstovavimui teismo posėdyje skirta 4,5 val. Teismo posėdis truko 1 val. 36 min., byla išnagrinėta per vieną teismo posėdį, buvo reikalinga pasiruošti atsakovo atstovės ir suinteresuoto asmens apklausai, todėl laikas skirtas pasirengimui (įskaitant net tik teisinius argumentus, bet ir procesinį prašymą raštu dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, techninius klausimus, pozicijos su klientu suderinimo ir t. t.), nelaikytinas nepagrįstu išlaidavimu.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV.
17. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2022 m. birželio 21 d. sprendimo Nr. 3R-461 (2.13-1.E) 3 ir 4 punktų, kuriais nuspręsta: V. B. skundo dalį dėl informavimo pareigos netinkamo vykdymo, V. B. asmens duomenų tvarkymo 2019 m. lapkričio 10 d. Bendrijos valdybos bei 2020 m. rugpjūčio 23 d. Sklypų savininkų visuotinio ataskaitinio (pakartotinio) susirinkimo protokoluose, duomenų apie V. B. turimą vaizdo stebėjimo kamerą tvarkymo teisėtumo, teisės susipažinti su duomenimis netinkamo įgyvendinimo pripažinti pagrįsta; nustačius, kad Bendrija netinkamai vykdė BDAR 5 straipsnio 1 dalies a ir c punktų, 13, 14, 21 straipsnių nuostatas, pareikšti Bendrijai papeikimą; teikti Bendrijai nurodymus: tinkamai informuoti V. B. apie jo asmens duomenų tvarkymą pateikiant jam išsamią BDAR 13 ir 14 straipsnių reikalavimus atitinkančią informaciją ir pateikti nurodymo įvykdymo įrodymus Inspekcijai iki 2022 m. liepos 22 d.; atsakyti į V. B. duomenų subjekto prašymus pateikiant visą prašomą informaciją ir pateikti nurodymo įvykdymo įrodymus Inspekcijai iki 2022 m. liepos 22 d.; nustatyti asmens duomenų tvarkymo Bendrijos valdybos posėdžių bei Bendrijos narių susirinkimų protokoluose sąlygas ir pateikti nurodymo įvykdymo įrodymus Inspekcijai iki 2022 m. liepos 22 d., teisėtumo ir pagrįstumo.
18. Pirmosios instancijos teismas 2023 m. balandžio 6 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino, panaikino Inspekcijos Sprendimo 3 ir 4 punktus ir priteisė pareiškėjui iš atsakovo 1 740,70 Eur bylinėjimosi išlaidų.
19. ABTĮ 87 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad motyvuojamojoje sprendimo dalyje turi būti nurodytos teismo nustatytos bylos aplinkybės; įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados; argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus; įstatymai, kuriais teismas vadovavosi, nuorodos į konkrečias normas, kurios buvo taikomos. Taigi teismas privalo motyvuoti savo išvadas, nurodyti teisinius argumentus (įstatymus), kurių pagrindu jis daro atitinkamas išvadas, o teismo sprendimas savo turiniu turi būti aiškus, suprantamas, nedviprasmiškas ir motyvuotas.
20. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs atsakovo 2022 m. birželio 21 d. sprendimo Nr. 3R-461 (2.13-1.E) rezoliucinės dalies 3 ir 4 punktų turinį bei pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas savo sprendimo motyvuojamoje dalyje visiškai nepasisakė dėl atsakovo 2022 m. birželio 21 d. sprendimo Nr. 3R-461 (2.13-1.E) rezoliucinės dalies 3 punkto dalių, kuriose atsakovas pripažino V. B. skundą pagrįstu dėl V. B. asmens duomenų tvarkymo 2020 m. rugpjūčio 23 d. Sklypų savininkų visuotinio ataskaitinio (pakartotinio) susirinkimo protokole ir dėl V. B. teisės susipažinti su duomenimis netinkamo įgyvendinimo, taip pat pirmosios instancijos teismas savo sprendimo motyvuojamoje dalyje iš esmės nepasisakė ir dėl atsakovo 2022 m. birželio 21 d. sprendimo Nr. 3R-461 (2.13-1.E) rezoliucinės dalies 4.2 punkte duotų nurodymų pareiškėjui.
21. Atsižvelgiant į išvardintus argumentus ir nustatytas aplinkybes, įvertinus tikrinamo teismo sprendimo motyvuojamosios dalies turinį, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies nepasisakė dėl bylos esmės, nenurodė motyvų, kodėl, tenkindamas pareiškėjo skundą, panaikino atsakovo 2022 m. birželio 21 d. sprendimo Nr. 3R-461 (2.13-1.E) rezoliucinės dalies 3 punkto dalis, kuriose atsakovas pripažino V. B. skundą pagrįstu dėl V. B. asmens duomenų tvarkymo 2020 m. rugpjūčio 23 d. Sklypų savininkų visuotinio ataskaitinio (pakartotinio) susirinkimo protokole ir dėl V. B. teisės susipažinti su duomenimis netinkamo įgyvendinimo, taip pat atsakovo sprendimo rezoliucinės dalies 4.2 punkte duotų nurodymų pareiškėjui.
22. Tokiu būdu tikrinamame sprendime neatskleisti ABTĮ 87 straipsnio 4 dalyje nurodyti būtinieji motyvuojamosios dalies elementai, t. y. jame nepateiktos teisminio nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais pagrįstos teismo išvados, argumentai, dėl kurių teismas pilnai tenkino pareiškėjo skundą ir panaikino atsakovo Sprendimo dalis, kurios nurodytos šios nutarties 21 punkte. Paminėti pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio trūkumai yra esminiai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-614-629/2023, 2020 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-500-968/2020 ir kt.). Bylos išsprendimas, kai teismas teisiškai ir motyvuotai neįvertina skundžiamų administracinių aktų teisėtumo ir pagrįstumo, nepasisako dėl esminių skundo argumentų, negali būti vertinamas, kaip bylos išnagrinėjimas iš esmės. Toks, t. y. nemotyvuotas, teismo sprendimas negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu sprendimu ABTĮ 86 straipsnio 1 dalies prasme. Konstatavimas, kad teismo sprendimas yra nemotyvuotas, kaip minėta, yra besąlyginis pagrindas jo naikinimui. Šis sprendimo negaliojimo pagrindas taip pat yra pagrindas bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 145 str. 1 d. 1 p.). Pagal ABTĮ nustatytą kompetenciją apeliacinės instancijos teismo funkcija – patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (ABTĮ 140 str. 1 d.). Nustatyti visas bylai svarbias aplinkybes ir objektyviai, visapusiškai jas ištirti bei teisiškai įvertinti privalo pirmosios instancijos teismas (ABTĮ 56 str. 7 d., 80, 86 str.). Vien tik apeliacinės instancijos teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, nes nebūtų užtikrinta teisė bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka.
23. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo padaryti proceso pažeidimai negali būti ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, todėl yra faktinis ir teisinis pagrindas bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, o ne priimti naują sprendimą (ABTĮ 144 str. 1 d. 4 p., 146 str. 1 d., 147 str.).
24. Pirmosios instancijos teismas, iš naujo nagrinėdamas bylą, turi išsamiai įvertinti ir pasisakyti dėl byloje ginčijamo atsakovo sprendimo dalių, kurios nurodytos nutarties 21 punkte.
25. Kadangi byloje nagrinėjant pareiškėjo skundą galutinis procesinis sprendimas dar nėra priimtas, šioje proceso stadijoje bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nespręstinas (ABTĮ 40 str. 1 d.).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo (nuo 2024 m. sausio 1 d. Regionų administracinis teismas) 2023 m. balandžio 6 d. sprendimą panaikinti ir perduoti administracinę bylą pagal pareiškėjo Sodininkų bendrijos „Žalgiris-2“ skundą atsakovui Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – V. B.) dėl sprendimo dalies panaikinimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.