Administracinė byla Nr. I-1-415/2022
Teisminio proceso Nr. 3-66-3-00074-2021-4
Procesinio sprendimo kategorija 4.1
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. sausio 19 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Stasio Gagio, Romano Klišausko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dainiaus Raižio
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Lietuvos Respublikos Seimo nario Valiaus Ąžuolo pareiškimą dėl Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos 2016 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1-420 patvirtinto Savivaldybių priešgaisrinių tarnybų ir valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos reikalavimų darbuotojų kvalifikacijai, šių darbuotojų kvalifikacijos tobulinimo ir periodiškumo tvarkos aprašo (Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2021 m. rugpjūčio 20 d. įsakymo Nr. 1-489 redakcija) 17 punkto ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2016 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. 1-359 patvirtinto Asmenų, priimamų į savivaldybių priešgaisrinių tarnybų ir valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos darbuotojų pareigas, ir savivaldybių priešgaisrinių tarnybų ir valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos darbuotojų fizinio parengtumo reikalavimų ir šių asmenų atitikties fizinio parengtumo reikalavimams tikrinimo tvarkos aprašo (Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2021 m. rugpjūčio 24 d. įsakymo Nr. 1-493 redakcija) 9 punkto teisėtumo.
Išplėstinė teisėjų kolegija
nustatė:
I.
1. Pareiškėjas Lietuvos Respublikos Seimo narys Valius Ąžuolas kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su pareiškimu, kurį vėliau patikslino, prašydamas ištirti, ar: 1) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 120 straipsnio 2 daliai, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 2 punktui, Lietuvos Respublikos priešgaisrinės saugos įstatymo 186 straipsnio 2 daliai neprieštarauja Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos 2016 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1-420 patvirtinto Savivaldybių priešgaisrinių tarnybų ir valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos reikalavimų darbuotojų kvalifikacijai, šių darbuotojų kvalifikacijos tobulinimo ir periodiškumo tvarkos aprašo (toliau – ir Kvalifikacijos aprašas) (Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2021 m. rugpjūčio 20 d. įsakymo Nr. 1-489 redakcija) 17 punkto nuostata „SPT darbuotojų teorines žinias ir praktinius įgūdžius tikrina įstaigos vadovas kartu su pakviestu VPGT atstovu (toliau – tikrinantieji asmenys). VPGT atstovą deleguoja departamento teritorinis struktūrinis padalinys“; 2) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 120 straipsnio 2 daliai, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 2 punktui, Lietuvos Respublikos priešgaisrinės saugos įstatymo 185 straipsnio 9 daliai neprieštarauja Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2016 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. 1-359 patvirtinto Asmenų, priimamų į savivaldybių priešgaisrinių tarnybų ir valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos darbuotojų pareigas, ir savivaldybių priešgaisrinių tarnybų ir valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos darbuotojų fizinio parengtumo reikalavimų ir šių asmenų atitikties fizinio parengtumo reikalavimams tikrinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Fizinio parengtumo aprašas) (Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2021 m. rugpjūčio 24 d. įsakymo Nr. 1-493 redakcija) 9 punkto nuostatos „Į SPT komisijos sudėtį turi būti įtraukti valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos (toliau – VPGT) atstovai, kuriuos deleguoja Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – departamentas) teritoriniai struktūriniai padaliniai“, „Tikrinant SPT testuojamų asmenų fizinį parengtumą turi dalyvauti ne mažiau kaip du komisijos nariai, vienas iš jų turi būti VPGT atstovas“. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti jam iš atsakovo visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškėjas savo abejones grindžia šiais argumentais:
2.1. Kvalifikacijos aprašo ir Fizinio parengtumo aprašo ginčijamos nuostatos naujai nustatė privalomą valstybės atstovo dalyvavimą savivaldybių įstaigų veikloje, t. y. valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos (toliau – ir VPGT) atstovo privalomą dalyvavimą savivaldybių priešgaisrinėms tarnyboms atliekant išskirtinai joms įstatymu pavestas funkcijas organizuoti ir tikrinti savivaldybės įstaigos darbuotojų kvalifikacijos tobulinimą ir fizinį parengtumą. Valstybinei priešgaisrinei gelbėjimo tarnybai jokiu įstatymu ar kitu teisės aktu nėra pavesta tikrinti į savivaldybių priešgaisrinių tarnybų darbuotojų pareigas priimamų asmenų ir savivaldybių priešgaisrinių tarnybų darbuotojų fizinio parengtumo atitiktį fizinio parengtumo reikalavimams ar organizuoti savivaldybės priešgaisrinės tarnybos darbuotojų kvalifikacijos tobulinimą.
2.2. Priešgaisrinės saugos įstatymas savivaldybių priešgaisrinėms tarnyboms yra pavedęs visiškai savarankiškai tikrinti savo darbuotojų ir pretendentų jais tapti fizinį parengtumą ir jame nenumatyti Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos įgaliojimai tikrinti savivaldybių priešgaisrinių tarnybų asmenų fizinį parengtumą ar bet kokia kitokia forma dalyvauti šiame tikrinime. Ši funkcija pavesta išimtinai pačiai savivaldybės priešgaisrinei gelbėjimo tarnybai ir Priešgaisrinės saugos įstatymo 185 straipsnio 10 dalyje yra nustatyta, jog Valstybinė priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba tikrina tik savo pačios darbuotojų ir pretendentų fizinio parengtumo atitiktį fizinio parengtumo reikalavimams. Fizinio parengtumo aprašo 9 punkte yra įtvirtintas privalomas Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos atstovo dalyvavimas savivaldybių priešgaisrinių tarnybų asmenų fizinio parengtumo tikrinime, taip pažeidžiant Priešgaisrinės saugos įstatymo 185 straipsnio 9 dalį – pagal Fizinio parengtumo aprašą savivaldybių priešgaisrinės tarnybos neturi teisės pačios savarankiškai, be valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos dalyvavimo, tikrinti savivaldybių priešgaisrinių tarnybų testuojamų asmenų fizinio parengtumo.
2.3. Pagal Kvalifikacijos aprašo 17 punktą savivaldybių priešgaisrinių tarnybų darbuotojų kvalifikacijos (teorinių žinių ir praktinių įgūdžių) tikrinimą pavesta atlikti savivaldybės priešgaisrinės tarnybos vadovui tik kartu su pakviestu valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos atstovu, kurį deleguoja Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (toliau – ir Departamentas, PAGD). Esant tokiam reglamentavimui, savivaldybių priešgaisrinės tarnybos negali savarankiškai organizuoti ir atlikti savo pačių darbuotojų kvalifikacijos tikrinimo, nes pagal Kvalifikacijos aprašo 17 punktą kvalifikacijos tikrinimas negali vykti be valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos atstovo.
2.4. Atitikties kvalifikacijos reikalavimams tikrinimas yra sudedamoji darbuotojų kvalifikacijos tobulinimo proceso dalis. Priešgaisrinės saugos įstatymo 186 straipsnio 2 dalimi savivaldybės priešgaisrinės tarnybos darbuotojų kvalifikacijos tobulinimą pavesta organizuoti išskirtinai pačiai savivaldybės priešgaisrinei tarnybai, įstatymas nepavedė valstybinei priešgaisrinei gelbėjimo tarnybai organizuoti savivaldybių priešgaisrinių tarnybų darbuotojų kvalifikacijos tobulinimo, tikrinti šių asmenų kvalifikaciją ar kitokiu būdu dalyvauti šiame savivaldybių priešgaisrinių tarnybų atliekamame jų pačių darbuotojų kvalifikacijos tobulinimo procese. Priešgaisrinės saugos įstatymo 186 straipsnio 2 dalimi valstybinei priešgaisrinei gelbėjimo tarnybai aiškiai ir nedviprasmiškai pavesta organizuoti tik pačios valstybinės (o ne savivaldybių) priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos darbuotojų kvalifikacijos tobulinimą. Taigi, Kvalifikacijos aprašo 17 punkto aptartos nuostatos prieštarauja Priešgaisrinės saugos įstatymo 186 straipsnio 2 daliai.
2.5. Tiriamos Fizinio parengtumo aprašo 9 punkto ir Kvalifikacijos aprašo 17 punkto nuostatos varžo, apriboja savivaldybių įgaliojimus bei teises, savivaldybių laisvę ir savarankiškumą, taip pažeidžiant Konstitucijos 119 bei 120 straipsnius, Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 2 punktą, 52 straipsnio 2 dalį, 54 straipsnio 3 dalį. Dėl tiriamo teisinio reguliavimo savivaldybių priešgaisrinės tarnybos negali vertinimo proceso organizuoti ir atlikti savarankiškai, taip yra suvaržoma ir apribojama ši įstatymu pavesta savivaldybės įstaigos funkcija bei teisė veikti savarankiškai.
2.6. Pagal Priešgaisrinės saugos įstatymo 2 straipsnio 12 dalį savivaldybės priešgaisrinė tarnyba yra biudžetinė įstaiga, kurios savininkė yra savivaldybė, arba viešoji įstaiga, kurios savininkė ar viena iš dalininkių yra savivaldybės taryba. Remiantis Vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje apibrėžta savivaldybės sąvoka, Konstitucijos laiduota savivaldos teisė įgyvendinama per nuolatinių gyventojų išrinktą savivaldybės tarybą, kuri sudaro jai atskaitingas vykdomąją ir kitas savivaldybės institucijas ir įstaigas įstatymams, Vyriausybės ir savivaldybės tarybos sprendimams tiesiogiai įgyvendinti. Taigi, savivaldybės priešgaisrinė tarnyba yra savivaldybės įstaiga, per kurią yra įgyvendinama Konstitucijos laiduota savivaldos teisė. Dėl to savivaldybių priešgaisrinių tarnybų veiklai yra taikomi ir ši veikla yra užtikrinama bei garantuojama konstituciniais vietos savivaldos, savivaldybių veiklos laisvės ir savarankiškumo principais bei draudimais valstybinio administravimo subjektams varžyti ar riboti savivaldybės įstaigų įgaliojimus ir teises. Savivaldybių priešgaisrinės tarnybos, būdamos savivaldybių įstaigomis, yra atskaitingos ir pavaldžios ne valstybinio administravimo subjektams, o savivaldybių taryboms.
2.7. Valstybinė priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba yra valstybės institucija, valstybinio administravimo subjektas ir jai draudžiama varžyti ar riboti savivaldybių priešgaisrinių tarnybų įgaliojimus ir teises, jei tai nėra specialiai pavesta įstatymais. Savivaldybių priešgaisrinės tarnybos nėra pavaldžios valstybinei priešgaisrinei gelbėjimo tarnybai, jai įstatymais nepavesta atlikti savivaldybių priešgaisrinių tarnybų darbuotojų fizinio parengtumo ar kvalifikacijos tikrinimo, tobulinimo organizavimą. Ši funkcija pavesta išskirtinai savivaldybių priešgaisrinėms tarnyboms, todėl Fizinio parengtumo aprašu bei Kvalifikacijos aprašu numatytas valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos atstovų privalomas dalyvavimas savivaldybių priešgaisrinių tarnybų atliekamame savo darbuotojų fizinio parengtumo tikrinime ir kvalifikacijos tobulinimo organizavime (per privalomą valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos atstovo delegavimą ir dalyvavimą šiose procedūrose, sudaromų komisijų veikloje, kaip buvo pirmiau detaliai aptarta) vertintinas kaip minėtųjų vietos savivaldos principų ir draudimų pažeidimas.
2.8. Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas ne kartą savo nutarimuose yra konstatavęs, kad nei įstatymais, nei Vyriausybės, ministerijų (ministrų) ar kitų valstybės institucijų (jų vadovų) poįstatyminiais teisės aktais negalima paneigti konstitucinės nuostatos, kad savivaldybės pagal Konstitucijos ir įstatymų apibrėžtą kompetenciją veikia laisvai ir savarankiškai netgi ir tuo atveju, kuomet vykdo valstybės perduotas funkcijas, tačiau dėl tiriamo reguliavimo savivaldybės įstaigos veikla ir įstatymais savivaldybei pavestos funkcijos vykdymas tampa priklausomi nuo valstybės atstovo dalyvavimo, tuo įtvirtinamas savivaldybės įstaigos pavaldumas valstybės institucijai.
2.9. Konstitucinis Teismas 2005 m. liepos 8 d. nutarime pažymėjo, jog pagal Konstituciją negali būti tokio teisinio reguliavimo, kad, įstatymu nustačius tam tikras savivaldybių funkcijas, savivaldybių institucijos ir (arba) pareigūnai, per kuriuos šios funkcijos turi būti įgyvendinamos, neturėtų atitinkamos kompetencijos (įgaliojimų). Priešingu atveju tektų konstatuoti, kad savivaldybėms įstatymu buvo perduotos tokios funkcijos, kokių jos nepajėgia atlikti. Pagal Fizinio parengtumo aprašą ir Kvalifikacijos aprašą savivaldybių priešgaisrinės tarnybos neturi teisės pačios savarankiškai, be valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos dalyvavimo, tikrinti savivaldybių priešgaisrinių tarnybų testuojamų asmenų fizinio parengtumo ir kvalifikacijos, nors Priešgaisrinės saugos įstatymu joms tai pavesta. Remiantis pateiktu Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimu išeina, kad Priešgaisrinės saugos įstatymo 185 straipsnio 9 dalimi ir 186 straipsnio 2 dalimi savivaldybių priešgaisrinėms tarnyboms buvo savarankiškai pavesta atlikti tokias funkcijas, kurių jos pačios savarankiškai atlikti negali. Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad pagal Konstituciją tokia situacija negalima.
II.
3. Atsakovas atsiliepime prašo pareiškėjų pareiškimą atmesti kaip nepagrįstą, ir pareiškimu skundžiamą norminį teisinį reglamentavimą pripažinti teisėtu.
4. Atsakovas nurodo šiuos argumentus:
4.1. Priešgaisrinės saugos įstatymo 16 straipsnis priešgaisrinės saugos funkcijai vykdyti nustato vieningas priešgaisrines gelbėjimo pajėgas, kurias sudaro valstybinė priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba, savivaldybių priešgaisrinės tarnybos (toliau – SPT), žinybinės priešgaisrinės pajėgos ir savanoriškos ugniagesių organizacijos. Šioms pajėgoms yra priskiriami uždaviniai ir funkcijos. Priešgaisrinės saugos įstatymo 7 straipsnis Departamentą, be kita ko, įpareigoja pagal kompetenciją rengti ir priimti priešgaisrinę saugą reglamentuojančius teisės aktus (1 d. 3 p.); vidaus reikalų ministrui pavedus (įgaliojus) prižiūrėti, kaip atliekama valstybės perduota savivaldybėms priešgaisrinės saugos funkcija, kaip vykdomi savivaldybių priešgaisrinėms tarnyboms vidaus reikalų ministro ar jo įgalioto Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriaus nustatyti jų veiklos kokybiniai ir (ar) kiekybiniai rodikliai (1 d. 13 p.).
4.2. Priešgaisrinės saugos įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 13 punktas Departamentą įpareigoja vidaus reikalų ministrui pavedus (įgaliojus) prižiūrėti, kaip atliekama valstybės perduota savivaldybėms priešgaisrinės saugos funkcija, kaip vykdomi savivaldybių priešgaisrinėms tarnyboms vidaus reikalų ministro ar jo įgalioto Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriaus nustatyti jų veiklos kokybiniai ir(ar)kiekybiniai rodikliai. Toks pavedimas įtvirtintas vidaus reikalų ministro 2015 m. kovo 31 d. įsakymo Nr. 1V-246 2 punkte, kuriuo ministras pavedė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos prižiūrėti, kaip atliekama valstybės perduota savivaldybėms priešgaisrinės saugos funkcija ir kaip vykdomi savivaldybių priešgaisrinėms tarnyboms nustatyti veiklos kokybiniai ir (ar) kiekybiniai rodikliai. Šio vidaus reikalų ministro įsakymo 1 punktu PAGD taip pat yra įgaliotas nustatyti savivaldybių priešgaisrinių tarnybų veiklos kokybinius ir (ar) kiekybinius rodiklius.
4.3. Įstatymų leidėjas, atsižvelgiant į PSĮ 185 straipsnio 9 dalyje ir 186 straipsnio 2 dalyje apibrėžtą savivaldybių priešgaisrinių tarnybų kompetenciją bei jos nepažeidžiant, įpareigoja jas darbuotojų atitiktį fizinio parengtumo reikalavimams tikrinti bei kvalifikacijos tobulinimą organizuoti Departamento direktoriaus nustatyta tvarka ir Departamentas turi ne tik teisę, bet ir pareigą prižiūrėti, kaip atliekama valstybės perduota savivaldybėms priešgaisrinės saugos funkcija ir kaip savivaldybių priešgaisrinės tarnybos vykdo jų veiklos kokybinius ir (ar) kiekybinius rodiklius.
4.4. Tiriamais norminiais administraciniais aktais nėra pažeidžiamas draudimas varžyti ar riboti savivaldybių priešgaisrinių tarnybų įgaliojimus ir teises, jei tai nėra specialiai pavesta įstatymais, kadangi PSĮ suteikia teisę (ir pareigą) PAGD direktoriui nustatyti SPT tam tikros vykdomos veiklos, šiuo atveju fizinio parengtumo tikrinimo, kvalifikacijos tobulinimo organizavimo tvarką. Departamentas jokiais būdais ir jokia forma nebando apriboti savivaldai ar jos institucijoms suteiktų teisių ar perimti atliekamų funkcijų. PAGD, vadovaudamasis tiriamų norminių administracinių aktų nuostatomis, netikrina SPT darbuotojų atitikties fizinio parengtumo reikalavimams ir neorganizuoja šių darbuotojų kvalifikacijos tobulinimo ir tokiu būdu vykdo pagal kompetenciją departamentui PSĮ imperatyviai nustatytas priešgaisrinės saugos funkcijos atlikimo priežiūros ir teisėkūros funkcijas. VPGT atstovo nuolatinis dalyvavimas SPT darbuotojų tikrinime sudaro prielaidas užtikrinti tinkamą valstybės perduotos savivaldybėms priešgaisrinės saugos funkcijos vykdymą.
4.5. Sprendimas keisti tiriamus aktus buvo priimtas atidžiai išanalizavus besikeičiančią situaciją, aktualius klausimus, sunkumus, su kuriais susiduriama įvykio vietoje, pastaruoju metu išryškėjus problemoms, susijusioms su SPT darbuotojų fizine sveikata (ypač dirbant su kvėpavimo organų apsaugos aparatais), nepakankama kvalifikacija atliekant gaisrų gesinimo ir kitus gelbėjimo darbus, kas ypatingai apsunkina VPGT pareigūnų vadovavimą gebėjimo darbams įvykio vietoje ir didina nelaimingų atsitikimų bei nekvalifikuotai atliktų gelbėjimo darbų riziką, už kurią yra atsakingi VPGT pareigūnai. Be to, Departamentas dėl aprašų pakeitimo, į SPT atliekamus tikrinimus privalomai įtraukiant VPGT atstovus, konsultavosi su Vidaus reikalų ministerija, kaip institucija, suteikusia PAGD įgaliojimus prižiūrėti, kaip atliekama valstybės perduota savivaldybėms priešgaisrinės saugos funkcija ir kaip vykdomi SPT nustatyti jų veiklos kokybiniai ir (ar) kiekybiniai rodikliai, ir, tik gavus Vidaus reikalų ministerijos pritarimą, patvirtintas Kvalifikacijos aprašas ir Fizinio parengtumo aprašas.
4.6. Konstitucinis Teismas, pasisakydamas dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 120 straipsnio 2 dalies normos, kad savivaldybės veikia laisvai ir savarankiškai, 2004 m. gruodžio 13 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad Konstitucijoje skiriamos dvi viešosios valdžios sistemos: valstybės valdymas ir vietos savivalda (Konstitucinio Teismo 2002 m. gruodžio 24 d. nutarimas). Tai, kad Konstitucijoje vietos savivalda nėra tapatinama su valstybės valdymu, nereiškia, kad tarp valstybės valdymo ir vietos savivaldos nėra sąveikos; valstybės valdymas ir vietos savivalda, kaip dvi viešosios valdžios įgyvendinimo sistemos, yra susijusios, tačiau kiekviena jų įgyvendina joms būdingas funkcijas (Konstitucinio Teismo 2002 m. gruodžio 24 d. nutarimas). Savivaldybių ir valstybės interesai yra derinami. Savivaldybių ir valstybės interesų derinimo principas reiškiasi valstybei įvairiais būdais ir formomis remiant savivaldybes, valstybei įstatymo apibrėžtomis formomis prižiūrint savivaldybių veiklą, taip pat koordinuojant bendrus veiksmus, kai siekiama reikšmingų socialinių tikslų (Konstitucinio Teismo 1998 m. vasario 18 d., 2002 m. gruodžio 14 d. nutarimai). Konstitucijos 120 straipsnio 2 dalies nuostatos, kad savivaldybės veikia laisvai ir savarankiškai, negalima atsieti nuo toje pačioje dalyje įtvirtintos nuostatos, kad savivaldybių veikimo laisvė ir savarankiškumas yra saistomi Konstitucijoje bei įstatymuose apibrėžtos jų kompetencijos (Konstitucinio Teismo 2000 m. birželio 13 d., 2002 m. gruodžio 24 d. nutarimai). Tais atvejais, kai savivaldybės vykdo valstybines funkcijas (valstybės perduotas savivaldybėms), t. y. funkcijas, pagal įstatymus perduotas savivaldybėms atsižvelgiant į gyventojų interesus, savivaldybių veiklą įgyvendinant šias funkcijas riboja valstybės institucijų ir (arba) pareigūnų sprendimai. Tokia nuostata įtvirtinta ir Vietos savivaldos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punkte.
4.7. Vieninga valstybės tarnybos sistema yra būtina valstybės valdymo ir vietos savivaldos, kaip dviejų viešosios valdžios sistemų, veiksmingos tarpusavio sąveikos, visos valstybinės bendruomenės – pilietinės Tautos viešojo intereso ir teritorinių bendruomenių – savivaldybių viešojo intereso nesupriešinimo, jų suderinimo prielaida. Pažymėtina ir tai, kad tik vieninga valstybės tarnybos sistema užtikrina jos vidinį mobilumą, sąveiką, bendrų tikslų siekimą, galimybę, esant reikalui, operatyviai sutelkti žmogiškuosius ir kitus išteklius, reikalingus tam tikroms valstybės funkcijoms vykdyti, kitiems valstybėje iškylantiems uždaviniams spręsti.
4.8. Pareiškime nurodoma, kad „Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas ne kartą savo nutarimuose yra konstatavęs (žr. 2002 m. gruodžio 24 d. nutarimą bei jo 2004 m. vasario 11 d. išaiškinimą papildomu sprendimu), kad nei įstatymais, nei Vyriausybės, ministerijų (ministrų) ar kitų valstybės institucijų (jų vadovų) poįstatyminiais teisės aktais negalima paneigti konstitucinės nuostatos, kad savivaldybės pagal Konstitucijos ir įstatymų apibrėžtą kompetenciją veikia laisvai ir savarankiškai netgi ir tuo atveju, kuomet vykdo valstybės perduotas funkcijas“, tačiau tai nėra citata iš Konstitucinio Teismo 2002 m. gruodžio 24 d. nutarimo ar 2004 m. vasario 11 d. sprendimo. Priešingai, nei nurodoma pareiškime, Konstitucinis Teismas 2002 m. gruodžio 24 d. nutarime pasisakė, kad „Konstitucijoje įtvirtinti savivaldybių veiklos savarankiškumo pagal Konstitucijos ir įstatymų apibrėžtą kompetenciją bei savivaldybių ir valstybės interesų derinimo principai suponuoja tai, kad savivaldybių savarankiškumo laipsnis vykdant įvairias įstatymuose nustatytas funkcijas gali būti skirtingas. Kadangi visos savivaldybių funkcijos yra vykdomos pagal Konstitucijos ir įstatymų apibrėžtą kompetenciją, šiuo atžvilgiu jos visos yra priskirtos savivaldybėms vykdyti; nė viena jų nereiškia savivaldybių absoliutaus savarankiškumo atitinkamoje srityje. Vietos savivaldos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punkte (2000 m. spalio 12 d. redakcija) vartojama formuluotė „priskirtosios (ribotai savarankiškos)“. Toks vienos iš savivaldybių funkcijų rūšių pavadinimas suponuoja tai, kad savivaldybių veiklos laisvę vykdant šiai rūšiai priskirtas funkcijas saisto atitinkami valstybės institucijų ir / arba pareigūnų sprendimai. Šio saistymo laipsnis gali būti skirtingas. Įstatymų leidėjas, pagal Konstituciją turėdamas kompetenciją įstatymu nustatyti savivaldybių funkcijas ir jų rūšis, gali kai kurias savivaldybėms priskirtas funkcijas, kurias vykdydamos savivaldybės turi daugiau savarankiškumo, išskirti kaip atskirą kategoriją. Svarbu, kad tokiai funkcijų rūšiai nebūtų priskirtos tos funkcijos, kurios priklauso išimtinai savivaldybėms ir kurių vykdymo negalima saistyti kurių nors valstybės valdžios institucijų ar pareigūnų sprendimais“.
4.9. Konstitucinis Teismas 2004 m. vasario 11 d. sprendime taip pat nurodė, kad „jeigu įstatymuose nustatyta, kad tam tikrus santykius, susijusius su įstatymų reikalavimų – taigi ir įstatymų, kuriais nustatomos savivaldybių funkcijos, reikalavimų – įgyvendinimo tvarka (procedūromis), reguliuoja ministerija (ministras) ar kita valstybės institucija (jos vadovas), tai ši ministerija (ministras) ar kita valstybės institucija (jos vadovas) privalo išleisti atitinkamą teisės aktą: toks ministerijos (ministro) ar kitos valstybės institucijos (jos vadovo) nustatytas teisinis reguliavimas yra privalomas ir savivaldybių institucijoms. Tačiau šie Vyriausybės nutarimai, ministerijų (ministrų) ar kitų valstybės institucijų (jų vadovų) poįstatyminiai teisės aktai negali pakeisti arba iškreipti įstatymuose nustatyto teisinio reguliavimo, šiais poįstatyminiais teisės aktais negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuris konkuruotų su nustatytuoju įstatymuose <...> įstatymų, kuriais nustatomos savivaldybių funkcijos, reikalavimų įgyvendinimo tvarka (procedūros), kai tai numatyta įstatymuose, gali būti nustatoma ir Vyriausybės, ministerijų (ministrų) ar kitų valstybės institucijų (jų vadovų) poįstatyminiais teisės aktais“. Atsižvelgiant į tai, pareiškimo teiginiai dėl aprašų neatitikimo Konstitucijos 120 straipsnio 2 daliai, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 2 punktui ir PSĮ nuostatoms, nėra pagrįsti, todėl atmestini.
Išplėstinė teisėjų kolegija
konstatuoja:
III.
5. Pareiškėjas šioje byloje ginčija Vidaus reikalų ministerijos 2016 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1-420 patvirtinto Savivaldybių priešgaisrinių tarnybų ir valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos reikalavimų darbuotojų kvalifikacijai, šių darbuotojų kvalifikacijos tobulinimo ir periodiškumo tvarkos aprašo (Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2021 m. rugpjūčio 20 d. įsakymo Nr. 1-489 redakcija) 17 punkto ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2016 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. 1-359 patvirtinto Asmenų, priimamų į savivaldybių priešgaisrinių tarnybų ir valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos darbuotojų pareigas, ir savivaldybių priešgaisrinių tarnybų ir valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos darbuotojų fizinio parengtumo reikalavimų ir šių asmenų atitikties fizinio parengtumo reikalavimams tikrinimo tvarkos aprašo (Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2021 m. rugpjūčio 24 d. įsakymo Nr. 1-493 redakcija) 9 punkto teisėtumą tuo aspektu, kad tikrinant savivaldybių priešgaisrinių tarnybų darbuotojų kvalifikaciją ir fizinį parengtumą be teisėto pagrindo įtvirtintas valstybinės priešgaisrinės tarnybos atstovų dalyvavimas su sprendžiamojo balso teise.
6. Vadovaujantis Priešgaisrinės saugos įstatymo 185 straipsniu „Priėmimas į savivaldybės priešgaisrinės tarnybos ir Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos darbuotojo pareigas ir atleidimas iš jų“:
„9. Asmenų, priimamų į savivaldybių priešgaisrinių tarnybų darbuotojų pareigas, ir savivaldybių priešgaisrinių tarnybų darbuotojų fizinio parengtumo atitiktį fizinio parengtumo reikalavimams tikrina ir asmenų, priimamų į savivaldybių priešgaisrinių tarnybų darbuotojų pareigas, įvadinius mokymus ir egzaminų laikymą organizuoja savivaldybių priešgaisrinės tarnybos.
10. Asmenų, priimamų į Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos darbuotojų pareigas, ir Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos darbuotojų fizinio parengtumo atitiktį fizinio parengtumo reikalavimams tikrina ir asmenų, priimamų į Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos darbuotojų pareigas, įvadinius mokymus ir egzaminų laikymą organizuoja Valstybinė priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba“.
7. Vadovaujantis Priešgaisrinės saugos įstatymo 186 straipsniu „Savivaldybės priešgaisrinės tarnybos ir Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos darbuotojų kvalifikacijos tobulinimas“:
8. Vadovaujantis Savivaldybių priešgaisrinių tarnybų ir valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos reikalavimų darbuotojų kvalifikacijai, šių darbuotojų kvalifikacijos tobulinimo ir periodiškumo tvarkos aprašo 16 punktu, įstaigos vadovas ar jo įgaliotas asmuo, siekdamas įvertinti, ar darbuotojas atitinka jo kvalifikacijai keliamus reikalavimus, organizuoja darbuotojų teorinių žinių ir praktinių įgūdžių atitikties įvertinimą.
9. Ginčijamame Savivaldybių priešgaisrinių tarnybų ir valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos reikalavimų darbuotojų kvalifikacijai, šių darbuotojų kvalifikacijos tobulinimo ir periodiškumo tvarkos aprašo 17 punkte nustatyta:
10. Vadovaujantis to paties teisės akto 20 punktu, nustatančiu darbuotojams keliamų praktinių užduočių atlikimo tvarką, tikrinantieji asmenys darbuotojo atliktos užduoties rezultatus įrašo į praktinių įgūdžių vertinimo rezultatų suvestinę (2 priedas) (toliau – suvestinė). Suvestinę pasirašo tikrinantieji asmenys ir darbuotojas. Darbuotojui atsisakius pasirašyti suvestinę, tikrinantieji asmenys tai pažymi suvestinėje. Darbuotojas savo pastabas gali pateikti suvestinėje.
11. Aprašo 23 punkte nustatyta, kad teorinių žinių vertinimo rezultatai fiksuojami teorinių žinių vertinimo žurnale (3 priedas).
Savivaldybių priešgaisrinių tarnybų ir valstybinės
priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos reikalavimų
darbuotojų kvalifikacijai, šių darbuotojų
kvalifikacijos tobulinimo ir periodiškumo tvarkos
aprašo
2 priedas
________________________________________________________________________
(padalinio pavadinimas)
PRAKTINIŲ ĮGŪDŽIŲ VERTINIMO REZULTATŲ SUVESTINĖ
_________________________
(data)
_________________________
(sudarymo vieta)
|
|
|
|
|
|
* |
|
| (darbuotojo vardas ir pavardė) |
|
|
|
|
pakartotinis vertinimas (žymėti X) |
|
| Eil. Nr. |
Užduotis |
Rezultatas |
Įvertinimas |
| 1. |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
*Atlikus pakartotinį vertinimą, prie šios suvestinės turi būti pridėta pirminio vertinimo suvestinė.
|
Išvada: |
|
|
|
Darbuotojo praktinių įgūdžių vertinimo rezultatas: neįskaityta/įskaityta |
Tikrinantieji asmenys:
|
|
|
|
|
|
||||
| (pareigos) |
|
(parašas) |
|
(vardas ir pavardė) |
||||
|
|
|
|
|
|
||||
| (pareigos) |
|
(parašas) |
|
(vardas ir pavardė) |
||||
|
|
|
|
|
|||||
| Darbuotojas: |
|
|
|
|
|
|||
|
|
(pareigos) |
|
(parašas) |
|
(vardas ir pavardė) |
|||
| Pastabos: |
|
Savivaldybių priešgaisrinių tarnybų ir valstybinės
priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos reikalavimų
darbuotojų kvalifikacijai, šių darbuotojų
kvalifikacijos tobulinimo ir periodiškumo tvarkos
aprašo
3 priedas
(Teorinių žinių vertinimo žurnalo forma)
TEORINIŲ ŽINIŲ VERTINIMO ŽURNALAS
| Eil. Nr. |
Data |
Vardas ir pavardė |
Tema (-os) |
|
|
|
||||
|
|
||||
|
|
||||
|
|
||||
| rezultatas, proc. |
įvertinimas |
|||
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
14. Ginčijamo Asmenų, priimamų į savivaldybių priešgaisrinių tarnybų ir valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos darbuotojų pareigas, ir savivaldybių priešgaisrinių tarnybų ir valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos darbuotojų fizinio parengtumo reikalavimų ir šių asmenų atitikties fizinio parengtumo reikalavimams tikrinimo tvarkos aprašo 9 punkte nustatyta:
„Savivaldybių priešgaisrinių tarnybų (toliau – SPT) testuojamų asmenų fizinį parengtumą tikrina SPT viršininkų sudarytos fizinio parengtumo vertinimo komisijos (toliau – komisija). Komisija sudaroma iš trijų asmenų. Komisijai vadovauja komisijos pirmininkas, jo nesant – komisijos pirmininko pavaduotojas. Į SPT komisijos sudėtį turi būti įtraukti valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos (toliau – VPGT) atstovai, kuriuos deleguoja Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – departamentas) teritoriniai struktūriniai padaliniai (...). Tikrinant SPT testuojamų asmenų fizinį parengtumą turi dalyvauti ne mažiau kaip du komisijos nariai, vienas iš jų turi būti VPGT atstovas“.
15. Šio aprašo 23 punkte nustatyta:
„Testuojamų asmenų fizinis parengtumas vertinamas pagal fizinių pratimų rezultatus, kurie turi būti ne žemesni, nei nurodyta Aprašo 1 lentelėje. Išvada, kad testuojamo asmens fizinis parengtumas yra tinkamas, daroma tuomet, jei įvykdomi visi trys pratimai. Neįvykdžius nors vieno fizinio pratimo, daroma išvada, kad testuojamo asmens fizinis parengtumas yra netinkamas.
16. Aprašo 24 punkte nustatyta:
„Testuojamam asmeniui atlikus fizinį pratimą, komisijos narys jo rezultatą įtraukia į fizinių pratimų atlikimo rezultatų suvestinę (toliau – suvestinė) (priedas). Suvestinę pasirašo komisijos pirmininkas ir pats testuojamas asmuo, taip patvirtindami, kad sutinka su suvestinėje nurodytais duomenimis. Testuojamam asmeniui atsisakius pasirašyti suvestinę, komisijos pirmininkas tai pažymi suvestinėje (pastabų laukelyje)“.
Asmenų, priimamų į savivaldybių priešgaisrinių
tarnybų ir valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo
tarnybos darbuotojų pareigas, ir savivaldybių
priešgaisrinių tarnybų ir valstybinės priešgaisrinės
gelbėjimo tarnybos darbuotojų fizinio parengtumo
reikalavimų nustatymo ir šių asmenų atitikties
fizinio parengtumo reikalavimams tikrinimo tvarkos
aprašo
priedas
(Fizinių pratimų atlikimo rezultatų suvestinės formos pavyzdys)
_____________________________________________
(dokumento sudarytojo pavadinimas)
FIZINIŲ PRATIMŲ ATLIKIMO REZULTATŲ SUVESTINĖ
_______________ Nr. _______
(sudarymo data)
_____________
(sudarymo vieta)
| Eil. Nr. |
Data |
Testuojamo asmens vardas ir pavardė |
Amžiaus grupė |
Išvada apie atitiktį/neatitiktį fizinio parengtumo reikalavimams |
*Testuojamo asmens parašas |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
*Testuojamas asmuo savo parašu patvirtina, kad duomenys šioje suvestinėje užpildyti teisingai, ir sutinka su vertinimu.
Komisijos nariai:
|
|
|
|
|
|
| (pareigos) |
|
(parašas) |
|
(vardas ir pavardė) |
|
|
|
|
|
|
| (pareigos) |
|
(parašas) |
|
(vardas ir pavardė) |
______________
18. Šio teismo sprendimo 8-17 punktuose nurodytas teisinis reglamentavimas suponuoja, kad SPT darbuotojų teorines žinias ir praktinius įgūdžius tikrina bei jų fizinį parengtumą vertina SPT įstaigos vadovas kartu su pakviestu VPGT atstovu (SPT darbuotojų teorines žinias ir praktinius įgūdžius tikrinimo atveju), ir SPT viršininkų sudaryta komisija, į kurios sudėtį turi būti įtraukti valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos (toliau – ir VPGT) atstovai (fizinio parengtumo vertinimo atveju).
19. Vertindama šioje byloje ginčijamo teisinio reglamentavimo teisėtumą išplėstinė teisėjų kolegija pažymi, kad Priešgaisrinės saugos įstatymo nuostatos leidžia teigti, jog priešgaisrinės saugos užtikrinimo sistema yra vieninga, sudaranti darnią funkcinių, organizacinių ir teisinių priemonių sistemą, todėl savivaldybių priešgaisrinių tarnybų ir Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos, kaip šios vieningos sistemos grandžių, turinčių funkcinius-organizacinius skirtumus, tačiau įgyvendinančių bendrus priešgaisrinės saugos užtikrinimo tikslus, vieningo požiūrio į darbuotojų kvalifikacijos ir fizinės parengties reikalavimų įgyvendinimą visos valstybės mastu užtikrinimas yra poreikis, tiesiogiai kylantis iš priešgaisrinės saugos užtikrinimo tikslų. Todėl, apskritai, Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos atstovų dalyvavimas SPT darbuotojų kvalifikacijos tikrinimo ir fizinio parengtumo vertinimo procese yra tikslingas.
20. Tačiau tam tikrų veiksmų faktinis tikslingumas negali paneigti iš teisinio reglamentavimo kylančių šiai bylai aktualiems teisiniams santykiams taikomų taisyklių bei pateisinti plečiamą tokių taisyklių aiškinimą.
21. Konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja teisės aktų hierarchiją, be kita ko, tai, kad poįstatyminiai teisės aktai negali prieštarauti įstatymams, konstituciniams įstatymams ir Konstitucijai, poįstatyminiai teisės aktai turi būti priimami remiantis įstatymais (Konstitucinio Teismo 2003 m. gruodžio 30 d., 2010 m. kovo 9 d., 2015 m. spalio 29 d. nutarimai); poįstatyminis teisės aktas yra įstatymo normų taikymo aktas (Konstitucinio Teismo 2008 m. gruodžio 4 d., 2013 m. vasario 20 d., 2015 m. spalio 29 d. nutarimai); poįstatyminiu teisės aktu yra realizuojamos įstatymo normos, tačiau toks teisės aktas negali pakeisti paties įstatymo ir sukurti naujų bendro pobūdžio teisės normų, kurios konkuruotų su įstatymo normomis; kitaip būtų pažeista Konstitucijoje įtvirtinta įstatymų viršenybė poįstatyminių aktų atžvilgiu (Konstitucinio Teismo 1998 m. gegužės 6 d., 2002 m. rugpjūčio 21 d., 2011 m. rugsėjo 2 d., 2018 m. balandžio 27 d. nutarimai). Įstatymai nustato bendro pobūdžio taisykles, o poįstatyminiuose teisės aktuose jos gali būti detalizuojamos, gali būti reglamentuojama jų įgyvendinimo tvarka (Konstitucinio Teismo 1995 m. spalio 26 d., 1996 m. gruodžio 19 d., 2004 m. kovo 5 d., 2014 m. gegužės 9 d. nutarimai).
22. Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 7 punkte nustatyta, kad teisėkūroje vadovaujamasi sistemiškumo principu, reiškiančiu, kad teisės normos turi derėti tarpusavyje, žemesnės teisinės galios teisės aktai neturi prieštarauti aukštesnės teisinės galios teisės aktams, įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai turi būti rengiami ir priimami taip, kad įsigaliotų kartu su įstatymu ar atskiromis jo nuostatomis, kurias šie teisės aktai įgyvendina.
23. Vyriausiasis administracinis teismas yra suformulavęs teisės taikymo taisyklę, kuria remiantis tais atvejais, kada norminį administracinį aktą priėmęs viešojo administravimo subjektas nesilaiko iš Konstitucijos kylančių žemesnės galios teisės aktų atitikties aukštesnės galios teisės aktams imperatyvų ir reikalavimų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 7 punkte, administracinis teismas, išnagrinėjęs bylą dėl pareiškimo (prašymo) ištirti norminio administracinio akto teisėtumą, yra įgaliotas priimti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 117 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą sprendimą skundžiamą norminį administracinį aktą (ar jo dalį) pripažinti prieštaraujančiu įstatymui ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės norminiam teisės aktui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gruodžio 8 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eI-23-822/2021).
24. Šioje byloje išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja ginčijamo teisinio reglamentavimo neteisėtumą dėl juo pažeisto teisės aktų hierarchijos principo, t. y. prieštaravimo aukštesnės galios teisės akte – Priešgaisrinės saugos įstatymo 185 straipsnio 9 dalyje ir 186 straipsnio 2 dalyje įtvirtintam teisiniam reglamentavimui. Nurodytose įstatymo nuostatose įtvirtintas teisinis reglamentavimas nesuponuoja, kad SPT darbuotojų kvalifikacijos tikrinimo ir fizinio parengtumo vertinimo procese Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos atstovai turėtų teisę ir / ar pareigą dalyvauti su sprendžiamojo balso teise. Įstatyme yra įtvirtinta aiškaus SPD ir VPGT darbuotojų kvalifikacijos tikrinimo bei fizinės parengties vertinimo funkcijų atskyrimo taisyklė, kuria remiantis SPD darbuotojų kvalifikaciją tikrina ir fizinį parengtumą vertina savivaldybių priešgaisrinės tarnybos, o VPGT darbuotojų – Valstybinė priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba.
1. Savivaldybių priešgaisrinių tarnybų ir valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos reikalavimų darbuotojų kvalifikacijai, šių darbuotojų kvalifikacijos tobulinimo ir periodiškumo tvarkos aprašo 17 punkto dalis, kuria nustatyta, jog SPT darbuotojų teorines žinias ir praktinius įgūdžius tikrina ir pakviestas VPGT atstovas (ne tik įstaigos vadovas), bei ta dalis, kuria nustatyta, kad VPGT atstovą deleguoja departamento teritorinis struktūrinis padalinys, prieštarauja Priešgaisrinės saugos įstatymo 186 straipsnio 2 daliai.
2. Asmenų, priimamų į savivaldybių priešgaisrinių tarnybų ir valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos darbuotojų pareigas, ir savivaldybių priešgaisrinių tarnybų ir valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos darbuotojų fizinio parengtumo reikalavimų ir šių asmenų atitikties fizinio parengtumo reikalavimams tikrinimo tvarkos aprašo 9 punkto dalis, kuria nustatyta, jog į SPT komisijos, kuri tikrina savivaldybių priešgaisrinių tarnybų darbuotojų fizinį parengtumą, sudėtį turi būti įtraukti valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos atstovai, kuriuos deleguoja Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos teritoriniai struktūriniai padaliniai, ir ta dalis, kuria nustatyta, kad tikrinant SPT testuojamų asmenų fizinį parengtumą turi dalyvauti ne mažiau kaip du komisijos nariai, vienas iš komisijos narių turi būti VPGT atstovas, prieštarauja Priešgaisrinės saugos įstatymo 185 straipsnio 9 daliai.
26. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad, kai keliamas klausimas dėl norminio administracinio akto (ar jo dalies) atitikties keliems aukštesnės galios teisės aktams (jų dalims), norminio administracinio akto teisėtumo bylą nagrinėjantis administracinis teismas, konstatavęs norminio administracinio akto prieštaravimą vienai aukštesnės galios teisės akto nuostatai, nebeprivalo tirti norminio administracinio akto teisėtumo kitų aukštesnės galios teisės aktų nuostatų atžvilgiu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. liepos 25 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I1-2/2006, 2011 m. kovo 21 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I575-3/2011, 2018 m. liepos 20 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI-8-662/2018, 2020 m. gruodžio 9 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-806-822/2020). Pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, prašė ištirti ginčijamo teisinio reglamentavimo atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijos 120 straipsnio 2 daliai ir Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 2 punktui. Nustačius, kad tiriamas teisinis reguliavimas prieštarauja Priešgaisrinės saugos įstatymo nuostatoms, išplėstinė teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų teisinio reglamentavimo vertinimo pagrindų, kaip neturinčių reikšmės galutinei procesinei bylos baigčiai.
27. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti jam iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Tačiau išplėstinė teisėjų kolegija pažymi, jog Administracinių bylų teisenos įstatymo 117 straipsnyje nustatyta, kad teismas, išnagrinėjęs bylą dėl pareiškimo ištirti norminio administracinio akto teisėtumą, gali arba skundžiamą norminį administracinį aktą (ar jo dalį) pripažinti teisėtu, arba skundžiamą norminį administracinį aktą (ar jo dalį) pripažinti prieštaraujančiu įstatymui ar Vyriausybės norminiam aktui. Taigi bylų, kuriose prašoma ištirti norminio administracinio akto teisėtumą, tikslas yra ne pareiškėjo individualaus reikalavimo, susijusio su jo teisių pažeidimu, išsprendimas, bet norminio administracinio akto teisėtumo įvertinimas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2001 m. gegužės 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A7-278/2001, 2020 m. gruodžio 30 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-4-1062/2020). Individualus ginčas dėl pareiškėjo pažeistos ar ginčijamos teisės arba įstatymų saugomo intereso tokiose bylose nėra sprendžiamas, todėl teismo priimtas sprendimas negali būti laikomas konkrečios proceso šalies naudai priimtu sprendimu Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalies normos prasme, t. y. tokioje byloje nėra nei „laimėjusios“, nei „pralaimėjusios“ šalies. Analogiškos išvados padarytos ankstesnėse Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylose (žr. 2012 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-523/2012, 2016 m. spalio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-653-822/2016, 2020 m. spalio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3172-552/2020 ir kt.). Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, išplėstinė teisėjų kolegija vertina, jog šioje byloje pareiškėjo patirtos išlaidos pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalį negali būti priteistos, todėl prašymas dėl išlaidų atlyginimo atmestinas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 117 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 118 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija
n u s p r e n d ž i a:
Pripažinti, kad:
1) Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos 2016 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1-420 patvirtinto Savivaldybių priešgaisrinių tarnybų ir valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos reikalavimų darbuotojų kvalifikacijai, šių darbuotojų kvalifikacijos tobulinimo ir periodiškumo tvarkos aprašo 17 punkto dalis, kuria nustatyta, jog savivaldybių priešgaisrinių tarnybų darbuotojų teorines žinias ir praktinius įgūdžius tikrina ir pakviestas valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos atstovas (ne tik savivaldybės priešgaisrinės tarnybos įstaigos vadovas), bei ta dalis, kuria nustatyta, kad valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos atstovą deleguoja departamento teritorinis struktūrinis padalinys, prieštarauja Lietuvos Respublikos priešgaisrinės saugos įstatymo 186 straipsnio 2 daliai;
2) Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2016 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. 1-359 patvirtinto Asmenų, priimamų į savivaldybių priešgaisrinių tarnybų ir valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos darbuotojų pareigas, ir savivaldybių priešgaisrinių tarnybų ir valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos darbuotojų fizinio parengtumo reikalavimų ir šių asmenų atitikties fizinio parengtumo reikalavimams tikrinimo tvarkos aprašo 9 punkto dalis, kuria nustatyta, jog į savivaldybių priešgaisrinių tarnybų komisijos, kuri tikrina savivaldybių priešgaisrinių tarnybų darbuotojų fizinį parengtumą, sudėtį turi būti įtraukti valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos atstovai, kuriuos deleguoja Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos teritoriniai struktūriniai padaliniai, ir ta dalis, kuria nustatyta, kad tikrinant savivaldybių priešgaisrinių tarnybų testuojamų asmenų fizinį parengtumą turi dalyvauti ne mažiau kaip du komisijos nariai, vienas iš kurių turi būti valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos atstovas, prieštarauja Lietuvos Respublikos priešgaisrinės saugos įstatymo 185 straipsnio 9 daliai.
Netenkinti pareiškėjo prašymo priteisti jam iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Sprendimas neskundžiamas.
Teisėjai Ramūnas Gadliauskas
Stasys Gagys
Romanas Klišauskas
Gintaras Kryževičius
Dainius Raižys