LIETUVOS RESPUBLIKOS

SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRAS

 

ĮSAKYMAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRO 2014 M. SAUSIO 31 D. ĮSAKYMO NR. A1-60 „DĖL 2014–2020 metų iš europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondo lėšų planuojamų bendrai finansuoti valstybės projektų atrankos laikinosios tvarkos aprašo patvirtinimo“ PAKEITIMO

 

2014 m. rugsėjo 24 d. Nr. A1- 461

Vilnius

 

 

P a k e i č i u 2014–2020 metų iš Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondo lėšų planuojamų bendrai finansuoti valstybės projektų atrankos laikinosios tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2014 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. A1-60 „Dėl 2014–2020 metų iš Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondo lėšų planuojamų bendrai finansuoti valstybės projektų atrankos laikinosios tvarkos aprašo patvirtinimo“:

1. Papildau 1 priedą 8 punktu ir išdėstau jį taip:

 

„8. Projekto įgyvendinimas yra suderinamas su ES konkurencijos politikos nuostatomis

8.1. Projektas suderinamas su ES konkurencijos politikos nuostatomis, t. y. projekto finansavimas nereiškia neteisėtos valstybės ar de minimis pagalbos suteikimo. Pildomas patikros lapas dėl valstybės pagalbos ir de minimis pagalbos buvimo ar nebuvimo.“

 

 

 

2. Papildau nauju 7 priedu (pridedama).

 

 

 

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė                                                 Algimanta Pabedinskienė

 

2014–2020 metų iš Europos pagalbos labiausiai

skurstantiems asmenims fondo lėšų planuojamų

bendrai finansuoti valstybės projektų atrankos

laikinosios tvarkos aprašo

7 priedas 

(Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos

ir darbo ministro 2014 m. rugsėjo 24 d. įsakymo

Nr. A1- 461 redakcija)

 

(Pavyzdinė Valstybės ir de minimis pagalbos patikros lapo forma)

 

VALSTYBĖS IR DE MINIMIS PAGALBOS PATIKROS LAPAS

 

____________________

(data)

 

Kvietimo teikti paraiškas pagal atskirą projektų finansavimo sąlygų aprašą paraiškos (toliau – paraiška) numeris

 

Paraiškos pavadinimas

 

Pagal paraišką numatytos remti veiklos

 

Pareiškėjas

 

 

 

 

I. Valstybės pagalbos požymių identifikavimas pagal paraišką remtinose veiklose[1]

1.

Ar finansavimą numatoma teikti ūkio subjektui (-ams) ūkinei veiklai vykdyti?

Taip

Ne

 

Ūkio subjektai – įmonės, įstaigos ar organizacijos, jų junginiai (asociacijos, susivienijimai, konsorciumai ir pan.) ar kiti juridiniai ar fiziniai asmenys, kurie vykdo ar gali vykdyti ūkinę veiklą Lietuvos Respublikoje arba kurių veiksmai daro įtaką ar ketinimai, jeigu būtų įgyvendinti, galėtų daryti įtaką ūkinei veiklai Lietuvos Respublikoje. Viešojo administravimo subjektai laikomi ūkio subjektais, jeigu jie vykdo ūkinę veiklą.

Ūkinė veikla – bet kokia gamybinė, komercinė, finansinė ar profesinė veikla, susijusi su prekių (paslaugų) pirkimu ar pardavimu, išskyrus, kai fiziniai asmenys prekę (paslaugą) įsigyja asmeniniams ir namų ūkio poreikiams tenkinti.

Vertinimui, ar tam tikra veikla laikytina ūkine veikla, nedaro įtakos tai, ar šia veikla yra siekiama pelno. Pelno nesiekiantys subjektai laikomi ūkio subjektais, jei jie prekiauja prekėmis (paslaugomis). Ūkine veikla nėra laikoma, kai valstybė veikia „vykdydama valdžios įgaliojimus“ arba kai valstybės sektoriaus subjektai veikia „kaip valdžios institucijos“. Jeigu valstybės sektoriaus subjektas vykdo ūkinę veiklą, kuri gali būti atskirta nuo valdžios įgaliojimų vykdymo, tai subjektas, vykdydamas tą veiklą, veikia kaip ūkio subjektas. Jeigu tos ūkinės veiklos negalima atskirti nuo valdžios įgaliojimų vykdymo, visa subjekto vykdoma veikla yra su valdžios įgaliojimų vykdymu susijusi veikla, todėl nepatenka į ūkio subjekto sąvokos taikymo sritį. Tokioms veikloms priskiriamų veiklų pavyzdžiai (sąrašas nėra baigtinis):

a) kariuomenė arba policija;

b) oro navigacijos sauga ir kontrolė;

c) jūrų eismo kontrolė ir sauga;

d) kovos su tarša priežiūra;

e) laisvės atėmimo bausmių organizavimas, finansavimas ir vykdymas;

f) viešiesiems tikslams naudoti skirtų duomenų rinkimas remiantis teisės aktuose atitinkamiems ūkio subjektams nustatytu įpareigojimu atskleisti tokius duomenis.

Ūkine veikla gali būti nelaikoma dalis veiklų, apibūdintų Europos Komisijos pranešime dėl valstybės pagalbos sąvokos (angl. Commission Notice on the notion of State aid pursuant to Article 107(1) TFEU) socialinės apsaugos, sveikatos priežiūros, švietimo ir mokslinių tyrimų sektoriuose. Taip pat ūkine veikla nėra laikoma viešos infrastruktūros objektų, neskirtų ūkinei veiklai vykdyti, statyba. Ypatingas dėmesys turi būti atkreiptas teikiant pagalbą oro uostų infrastruktūrai finansuoti.

Pasirinkimo pagrindimas

(Pagrįskite savo pasirinkimą)

2.

Ar finansavimas iš valstybės išteklių ūkio subjektui (-ams) suteiktų / suteikia išskirtinę ekonominę naudą, kurios jis / jie negautų rinkos sąlygomis?

Taip

Ne

 

Išskirtinė ekonominė nauda. Vertinama, ar finansavimas ūkio subjektui teikiamas palankesnėmis sąlygomis, nei jis galėtų gauti rinkoje. Pavyzdžiui, negrąžintina subsidija, lengvatinė paskola (su mažesnėmis nei rinkoje vyraujančios palūkanų normomis ar kitomis lengvatinėmis sąlygomis), suteikiama neapmokestinama garantija paskolai arba apmokestinama ne rinkos kaina. Išskirtinė nauda ūkio subjektui gali būti suteikta įvairiais būdais. Nėra skirtumo, kokiais būdais teikiama valstybės pagalba – svarbus jos poveikis. Siekiant nustatyti, ar finansavimas yra valstybės pagalba, yra naudojamas privataus rinkos investuotojo principas. Jei įmonė negautų šių lėšų analogiškomis sąlygomis privataus kapitalo rinkose, vadinasi, šių lėšų teikimas gali būti vertinamas kaip valstybės pagalba. Šiuo atveju būtina nustatyti, ar privatus investuotojas investuotų į šią įmonę tokiomis pat sąlygomis, vertindamas tik potencialią savo investicijų grąžą ir neatsižvelgdamas į regioninius ar socialinius veiksnius. Jei privatus investuotojas neinvestuotų į tokią įmonę, vadinasi, suteiktos lėšos gali būti vertinamos kaip valstybės pagalba.

Jei numatoma, kad finansavimas bus skiriamas ūkio subjekto sąnaudoms, atsiradusioms dėl viešųjų arba visuotinės ekonominės svarbos paslaugų įsipareigojimų valstybei (savivaldybei), padengti, išskirtinės ekonominės naudos buvimas vertinamas pagal Altmark kriterijus. Ūkio subjektui nėra suteikiama išskirtinė ekonominė nauda, jeigu:

-                    veikla atitinka visuotinės ekonominės svarbos paslaugų požymius, jos užduotys ir įpareigojimai aiškiai apibrėžti;

-                    viešųjų paslaugos išlaidų kompensavimo kriterijai objektyvūs, skaidrūs ir nustatyti iš anksto;

-                    kompensacija neviršija grynųjų paslaugų teikimo sąnaudų, įskaitant pagrįstą pelną (t. y. kompensuojama nepermokant); ir

-                    viešosios paslaugos įsigyjamos ir kompensacija skiriama įgyvendinant viešojo pirkimo procedūrą arba, jei viešasis pirkimas nėra rengiamas, įmonės, kuriai patikėta teikti visuotinės ekonominės svarbos paslaugas, išlaidos kompensuojamos pagal įprastai gerai valdomos įmonės patiriamas išlaidas.

Pasirinkimo pagrindimas

(Pagrįskite savo pasirinkimą)

3.

Ar finansavimą numatoma teikti tam tikroms pasirinktoms prekėms gaminti ar paslaugoms teikti arba tam tikram (-iems) pasirinktam (-iems) ūkio

subjektui (-ams), t. y. ar finansavimas yra selektyvaus pobūdžio?

Taip

Ne

 

Pasirinktinis finansavimo taikymas (selektyvumas). Pasirinktinai taikomas finansavimas – tai finansavimas, skirtas atskiro regiono plėtrai (tame regione esantiems ūkio subjektams), atskiroms veiklos rūšims paremti (finansavimo / naudos gavėjai – atskiro ūkio sektoriaus subjektai) arba konkretiems tikslams įgyvendinti (finansavimo gavėjai gali būti mažos ar vidutinės įmonės, naujos įmonės, tam tikrus projektus įgyvendinantys ūkio subjektai ir pan.). Šis kriterijus tenkinamas, kai vertinant paraiškas finansuoti projektus tam tikrų ūkio subjektų paraiškos įvertinamos geriau ir dėl to gauna finansavimą (skirtingai nuo blogiau įvertintų), o institucijos, spręsdamos dėl finansavimo skyrimo, naudojasi turima diskrecijos teise.

Pasirinkimo pagrindimas

(Pagrįskite savo pasirinkimą)

4.

Ar finansavimas gali iškraipyti konkurenciją ir veikti prekybą tarp ES valstybių?

Taip

Ne

 

Poveikis konkurencijai ir prekybai tarp Europos Sąjungos valstybių. Siekiant įvertinti, ar suteiktas finansavimas darytų poveikį konkurencijai ir prekybai tarp Europos Sąjungos valstybių, būtina nustatyti finansavimo gavėjo teikiamų paslaugų ar gaminamų prekių rinką, žinoti, ar tokioje rinkoje Europos Sąjungoje vyksta prekyba tarp valstybių narių. Pats faktas, kad ūkio subjekto konkurencinė padėtis, palyginti su kitais konkuruojančiais ūkio subjektais, pagerėja jam gavus ekonominės naudos, kurios jis nebūtų gavęs įprastomis verslo sąlygomis, rodo, kad konkurencija gali būti iškreipta. Jei finansavimas yra teikiamas vietinio pobūdžio veiklai paremti (pavyzdžiui, kirpyklai, kurios klientai yra tik miestelio gyventojai), šis finansavimas paprastai neveikia prekybos tarp Europos Sąjungos valstybių. Tačiau būtina žinoti, kad finansavimas ūkio subjektui gali veikti prekybą tarp Europos Sąjungos valstybių ir tais atvejais, kai konkretus ūkio subjektas neeksportuoja savo teikiamų paslaugų ar gaminamų prekių. Gali pakakti fakto, kad nagrinėjamomis paslaugomis ar prekėmis apskritai prekiaujama tarp Europos Sąjungos valstybių.

Pasirinkimo pagrindimas

(Pagrįskite savo pasirinkimą)

II. Išvados dėl valstybės pagalbos (ne)buvimo (pažymimas vienas langelis)

Pagal pateiktą paraišką projektui nebus teikiama valstybės pagalba (žymima, jei į nors vieną I dalies klausimą atsakyta neigiamai).

Pagal pateiktą paraišką remtinos veiklos nebus laikomos valstybės pagalba, tačiau ja gali tapti (žymima, jei į nors vieną I dalies klausimą atsakyta neigiamai, tačiau pastabose nurodyta, kad tam tikrus aspektus reikia nuolat stebėti dėl rizikos finansavimui tapti valstybės pagalba).

Pagal pateiktą paraišką projektui bus teikiama valstybės pagalba (žymima, jei į visus I dalies klausimus atsakyta teigiamai).

Pagal paraiškoje pateiktą informaciją būsimam projektui bus teikiama de minimis pagalba (žymima, jei į visus I dalies klausimus, išskyrus 4, atsakyta teigiamai).

Pasirinkimo pagrindimas

(Pagrįskite savo pasirinkimą)

 

 

 

 


[1] Vertinant valstybės pagalbos kriterijus vadovaujamasi Europos Komisijos pranešimu dėl valstybės pagalbos sąvokos (angl. Commission Notice on the notion of State aid pursuant to Article 107(1) TFEU) ir teismų praktika, jei taikoma.