MUITINĖS DEPARTAMENTO
PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ MINISTERIJOS
GENERALINIS DIREKTORIUS
ĮSAKYMAS
DĖL MUITINĖS DEPARTAMENTO PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ MINISTERIJOS GENERALINIO DIREKTORIAUS 2007 M. GEGUŽĖS 3 D. ĮSAKYMO NR. 1B-317 „DĖL DEDUKCINIO PREKIŲ MUITINĖS VERTĖS NUSTATYMO METODO TAIKYMO INSTRUKCIJOS PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
2016 m. balandžio 22 d. Nr. 1B-308
Vilnius
1. P a k e i č i u Dedukcinio prekių muitinės vertės nustatymo metodo taikymo instrukciją, patvirtintą Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2 007 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. 1B-317 „Dėl Dedukcinio prekių muitinės vertės nustatymo metodo taikymo instrukcijos patvirtinimo“, ir ją išdėstau nauja redakcija (pridedama).
PATVIRTINTA
Muitinės departamento prie
Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
generalinio direktoriaus 2007 m. gegužės 3 d.
įsakymu Nr. 1B-317
(Muitinės departamento prie
Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
generalinio direktoriaus 2016 m. balandžio 22 d.
įsakymo Nr. 1B-308 redakcija)
DEDUKCINIO PREKIŲ MUITINĖS VERTĖS NUSTATYMO METODO TAIKYMO INSTRUKCIJA
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Dedukcinio prekių muitinės vertės nustatymo metodo taikymo instrukcija (toliau – Instrukcija) nustato dedukcinio muitinės vertės metodo taikymo importuojamų prekių muitinei vertei nustatyti arba jai pagrįsti tvarką.
2. Instrukcija parengta vadovaujantis Sutartimi dėl 1994 metų Bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos VII straipsnio įgyvendinimo (GATT 1994), 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas (OL 2013 L 269, p. 1) (toliau – Sąjungos muitinės kodeksas), 74 straipsnio 2 dalies c punktu, 2015 m. lapkričio 24 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/2447, kuriuo nustatomos išsamios tam tikrų Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, nuostatų įgyvendinimo taisyklės (toliau – Sąjungos muitinės kodekso įgyvendinimo aktas), 142 straipsnio nuostatomis, Audito ir apskaitos tarnybos direktoriaus 2015 m. birželio 16 d. įsakymu Nr. VAS-40 „Dėl 3-iojo verslo apskaitos standarto „Pelno (nuostolių) ataskaita“ tvirtinimo“.
II SKYRIUS
DEDUKCINIO PREKIŲ MUITINĖS VERTĖS NUSTATYMO METODO TAIKYMAS
5. Dedukcinis prekių muitinės vertės nustatymo metodas (toliau – dedukcinis metodas) (4 metodas, vadovaujantis Sąjungos muitinės kodekso įgyvendinimo akto B priedu), kurio nuostatos apibrėžtos Sąjungos muitinės kodekso 74 straipsnio 2 dalies c punkte ir Sąjungos muitinės kodekso įgyvendinimo akto 142 straipsnyje, taikomas:
5.1. importuojamų prekių muitinei vertei nustatyti, kai jos negalima nustatyti paeiliui taikant sandorio vertės muitinio įvertinimo metodo (Sąjungos muitinės kodekso 70 straipsnis), tapačių prekių sandorio vertės (Sąjungos muitinės kodekso 74 straipsnio 2 dalies a punktas), panašių prekių sandorio vertės (Sąjungos muitinės kodekso 74 straipsnio 2 dalies b punktas) muitinės vertės nustatymo metodus;
5.2. importuojamų sugedusių, sugadintų, sutarties sąlygų neatitinkančių prekių muitiniam įvertinimui, vadovaujantis Turto vertintojų arba ekspertų išvadų naudojimo, nustatant prekių muitinę vertę, taisyklių, patvirtintų Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Muitinės departamentas) generalinio direktoriaus 2004 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 1150 „Dėl Turto vertintojų arba ekspertų išvadų naudojimo, nustatant prekių muitinę vertę, taisyklių patvirtinimo“, nustatyta tvarka.
5.3. importuojamų prekių muitinei vertei pagrįsti:
5.3.1. vadovaujantis Sąjungos muitinės kodekso įgyvendinimo akto 134 straipsnio 2 dalies b punktu, tais atvejais, kai muitinė, atsižvelgusi į pagrįstas abejones, nėra įsitikinusi, kad deklaruojamoji sandorio vertė atspindi visą faktiškai sumokėtą arba mokėtiną sumą;
5.3.2. 2011 m. birželio 7 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 543/2011, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 1234/2007 taikymo vaisių bei daržovių ir perdirbtų vaisių bei daržovių sektoriuose taisyklės (OL L 157, 2011 p. 1), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2015 m. gruodžio 3 d. Komisijos deleguotuoju reglamento (ES) Nr. 2015/2244 (OL 2015 L 318 p. 23), 133–142 straipsnių nustatyta tvarka, importuojant jo XVI priede išvardytus vaisius ir daržoves. Šiuo atveju dedukcinis muitinės vertės nustatymo metodas taikomas kaip viena iš priemonių deklaruotos muitinės vertės teisingumui pagrįsti.
6. Importuojamų prekių muitinė vertė, taikant dedukcinį metodą, apibrėžtą Sąjungos muitinės kodekso įgyvendinimo akto 142 straipsnio 1 dalyje, nustatoma pagal prekių vieneto kainą, už kurią importuotų prekių arba importuotų tapačių ar panašių prekių (tokio paties pavidalo, kokio jos buvo importuotos) didžiausias bendras kiekis parduodamas Sąjungos muitų teritorijoje vertinamų prekių importo metu arba maždaug tuo pačiu metu kaip ir vertinamos prekės su pardavėju nesusijusiems asmenims, iš kurios atimami Instrukcijos 10 punkte nurodyti atskaitymai.
7. Jeigu nei importuotos prekės, nei tapačios ar panašios importuotos prekės neparduotos Sąjungos muitų teritorijoje tuo pačiu arba maždaug tuo pačiu metu kaip ir vertinamos prekės, taikoma Sąjungos muitinės kodekso įgyvendinimo akto 142 straipsnio 2 dalis ir importuotų prekių muitinė vertė dedukciniu metodu nustatoma pagal prekių vieneto kainą, už kurią importuotos arba importuotos tapačios ar panašios prekės tokio pat pavidalo, kokio jos buvo importuotos, parduodamos Sąjungos muitų teritorijoje artimiausią dieną po vertinamų prekių importo, bet ne vėliau kaip 90 dienų po importavimo su pardavėju nesusijusiems asmenims, iš kurios atimami Instrukcijos 10 punkte nurodyti atskaitymai.
Nustatant importuotų prekių muitinę vertę pirmenybė teikiama vertinamų prekių pardavimams ir jų vieneto kainai prieš importuotų tapačių ar panašių prekių pardavimus ir jų vieneto kainą.
Jeigu tuo pačiu arba maždaug tuo pačiu metu, bet ne vėliau kaip 90 dienų po importavimo buvo parduotas tik nedidelis prekių kiekis, šie pardavimai vis tiek gali būti priimtini prekių vieneto kainai nustatyti, jeigu kaina, už kurią prekės parduotos, atitinka įprastą šių prekių pardavimo kainą. Pardavimo kainos pagrįstumo įrodymais, pateikiamais muitinei, galėtų būti šių prekių numatomų pardavimų sutartys, ankstesnių pardavimų sąskaitos faktūros ir kita.
8. Jeigu nei importuotos prekės, nei importuotos tapačios ar panašios prekės neparduotos Bendrijoje tokio pat pavidalo, kokio jos buvo importuotos, tai deklarantui paprašius taikoma Sąjungos muitinės kodekso įgyvendinimo akto 142 straipsnio 2 dalis ir prekių muitinė vertė dedukciniu metodu nustatoma remiantis prekių vieneto kaina, už kurią didžiausias bendras importuotų prekių kiekis parduodamas Sąjungos muitų teritorijoje po papildomo apdorojimo ar perdirbimo asmenims, nesusijusiems su pardavėju, atėmus apdorojimo ar perdirbimo metu sukurtą pridėtinę vertę ir atlikus Instrukcijos 10 punkte nurodytus atskaitymus.
Prekių apdorojimo ar perdirbimo metu sukurtos vertės atskaitymai turi būti paremti objektyviais ir kiekybiškai įvertinamais duomenimis, susijusiais su atliktų darbų įkainiais. Šių skaičiavimų pagrindą gali sudaryti esami savikainos apskaičiavimo metodai, kalkuliacijos, sąmatos ir kitos įprastinės ūkinės veiklos praktikoje naudojamos priemonės.
Dedukcinis metodas netaikomas, jei prekės dėl tolesnio perdirbimo:
8.1. yra praradusios savo tapatumą, nebent perdirbant sukurta vertė gali būti tiksliai ir nesudėtingai nustatyta;
9. Taikant Instrukcijos 6, 7 ir 8 punktus, prekių muitinė vertė dedukciniu metodu nustatoma vadovaujantis šiomis nuostatomis (prekių muitinės vertės apskaičiavimo dedukciniu metodu pavyzdžiai pateikti priede):
9.1. Prekės vieneto kaina, už kurią parduodamas didžiausias bendras importuotų prekių kiekis, laikoma kaina, už kurią didžiausias prekių vienetų skaičius parduodamas Sąjungos muitų teritorijoje su pardavėju nesusijusiems asmenims. Neatsižvelgiama į prekių pardavimo sandorius, kai pirkėjas ir pardavėjas yra tarpusavyje susiję asmenys.
9.2. Importuotos prekės, tapačios prekės arba panašios prekės turi būti parduotos Sąjungos muitų teritorijoje, bet ne eksportui.
9.3. Nustatant didžiausią prekių kiekį, parduotą Sąjungos muitų teritorijoje asmenims, nesusijusiems su pardavėju, atsižvelgiama tik į pardavimo sandorius, sudarytus pirmu apyvartos lygmeniu po prekių importo.
9.4. Pardavimų didmenininkams ir mažmenininkams atveju pirmenybė teikiama pardavimams didmenininkams.
9.5. Neatsižvelgiama į pardavimus tokiais kiekiais, kurių nepakanka, kad būtų galima nustatyti prekės vieneto kainą.
9.6. Negali būti remiamasi prekių pardavimo Sąjungos muitų teritorijoje sandoriais, sudarytais su asmeniu, kuris tiesiogiai ar netiesiogiai, nemokamai ar mažesne kaina tiekia prekes ir paslaugas, kurios nurodytos Sąjungos muitinės kodekso 71 straipsnio 1 dalies b punkte ir kurios naudojamos importuojamų prekių gamybai ir pardavimui eksportui.
10. Prekių muitinės vertės dedukciniu metodu apskaičiavimui iš prekės vieneto kainos, nurodytos Instrukcijos 6, 7 ir 8 punktuose, atimami šie atskaitymai:
10.1. komisiniai, paprastai mokami arba numatyti sumokėti pagal sutartį. Jeigu importuotos prekės, tapačios prekės arba panašios prekės parduotos komiso pagrindais, iš prekės vieneto kainos atimami tik komisiniai, paprastai mokami arba numatyti sumokėti pagal sutartį, tačiau neatimamas pelnas ir bendrosios išlaidos. Jeigu komisiniai mokami atskirai nuo kaštų ir išlaidų atlyginimo, atskaitomos abi sumos; arba
10.2. apskaičiuotas pelnas ir bendrosios išlaidos (įskaitant tiesiogines ir netiesiogines atitinkamų prekių rinkodaros išlaidas), susijusias su tos pačios klasės ar rūšies importuotų prekių, kurios priskiriamos tam tikro pramonės sektoriaus gaminamų prekių grupei ar asortimentui, pardavimu Sąjungos muitų teritorijoje. Rinkodaros veikla, kaip apibrėžta Sąjungos muitinės kodekso įgyvendinimo akto 1 straipsnio 2 dalies 8 punkte, yra visų rūšių veikla, susijusi su vertinamų prekių reklama arba rinkodara ir jų pardavimo skatinimu, taip pat visų rūšių veikla, susijusi su vertinamoms prekėms taikomomis techninėmis priežiūros garantijomis arba sutartinėmis garantijomis;
10.3. įprastinės transporto, draudimo, krovimo išlaidos ir kitos su tuo susijusios išlaidos, patirtos Sąjungos muitų teritorijoje. Šios išlaidos gali būti atimamos iš prekės vieneto kainos tik tuomet, jeigu jos neįskaitytos į bendrąsias išlaidas;
10.4. už į Sąjungos muitų teritoriją importuojamas prekes, kilusias iš trečiųjų šalių, nustatyti importo muitai ir kiti mokesčiai, mokami Sąjungos muitų teritorijoje importuojant arba parduodant prekes. Muitai ir kiti mokesčiai atimami iš prekės vieneto kainos tik tuomet, jeigu jie neįskaityti į bendrąsias išlaidas.
11. Instrukcijos 10.2 papunktyje nurodytas apskaičiuotas pelnas – tai apskaičiuotas vidutinis įmonės veiklos pelnas, eurais. Pelno norma (procentais) apskaičiuojama pagal Pelno (nuostolių) metinės ataskaitos, pateikiamos Valstybinei mokesčių inspekcijai, duomenis, ataskaitos 13 straipsnyje „Pelnas (nuostoliai) prieš apmokestinimą “ nurodytus duomenis padalijus iš 1 straipsnio „Pardavimų pajamos“ nurodytų duomenų ir padauginus iš 100.
12. Instrukcijos 10.2 papunktyje nurodytos bendrosios išlaidos (įskaitant tiesiogines ir netiesiogines atitinkamų prekių rinkodaros išlaidas), susijusios su tos pačios klasės ar rūšies importuotų prekių pardavimu Sąjungos muitų teritorijoje, eurais, kurias reikia atimti iš prekės vieneto kainos, apskaičiuojamos padauginus įmonės bendrųjų išlaidų lyginamąją apimtį (procentais) bendrame pardavimų pajamų lygyje iš prekės vieneto kainos ir padalijus iš 100. Įmonės bendrųjų išlaidų lyginamoji apimtis (procentais) nustatoma įmonės bendrąsias išlaidas padalijus iš 1 straipsnyje „Pardavimų pajamos“ nurodytų duomenų ir padauginus iš 100. Bendrųjų išlaidų apimtis nustatoma įmonei detalizavus Pelno (nuostolio) ataskaitos 5 straipsnį „Pardavimų sąnaudos“ ir 6 straipsnį „Bendrosios ir administracinės sąnaudos“:
12.1. bendrosioms išlaidoms priskiriamos išlaidos, patirtos po importavimo ir susijusios su prekių sandėliavimu ir išsaugojimu iki pardavimo, jų rengimu rinkai, pardavimu bei kitos išlaidos, būdingos prekių rinkodaros, rinkotyros bei administravimo veiklai;
12.2. bendrosioms išlaidos taip pat priskiriamos išlaidos, kurios leidžiamos įskaityti tik tam tikrose įprastinėse ribose:
12.3. į bendrąsias išlaidas neįskaitomos:
12.3.2. sunaudotų medžiagų ar prekių gamybos ir pakavimo už Sąjungos muitų teritorijos ribų išlaidos;
13. Žodžiai „pelnas ir bendrosios išlaidos“ įvardija vieną iš prekės vieneto kainos atimamą dėmenį. Pelnas ir bendrosios išlaidos turi būti nustatomos remiantis deklaranto pateikta informacija, išskyrus tuos atvejus, kai jo pateikti duomenys neatitinka tų, kurie paprastai yra parduodant Sąjungos muitų teritorijoje prekes, kurios yra tos pačios klasės arba rūšies kaip ir prekės, kurių muitinė vertė turi būti nustatyta. Jeigu importuotojo pateiktos Pelno (nuostolių) metinės ataskaitos duomenimis importuotojo apskaičiuoto veiklos pelno norma yra neigiama arba pelno ir bendrųjų išlaidų norma gerokai skiriasi nuo tos pačios veiklos įmonių Lietuvos statistikos departamento apskaičiuotos bendrojo pelningumo normos, arba importuotojas negali pateikti Pelno (nuostolių) ataskaitos, tai pelno ir bendrųjų išlaidų dydis, kurį reikia atimti iš prekės vieneto kainos, gali būti apskaičiuojamas pagal Lietuvos statistikos departamento skelbiamus bendrojo pelningumo duomenis.
14. Prekių muitinė vertė dedukciniu metodu apskaičiuojama pagal formulę:
MV = PK – PB – M(pvm) – T – M(a) – M(im),
kur: MV – prekės vieneto muitinė vertė eurais;
PK – prekės vieneto kaina eurais;
PB – veiklos pelnas ir bendrosios išlaidos, susijusios su prekių pardavimu Sąjungos muitų teritorijoje, eurais;
M(pvm) – pridėtinės vertės mokesčio (toliau vadinama – PVM) suma eurais, kuri gali būti atimamos iš prekės vieneto kainos tik tuomet, jeigu neįskaityta į bendrąsias išlaidas;
T – transporto ir draudimo bei kitos su tuo susijusios išlaidos, atsirandančios Sąjungos muitų teritorijoje ir tenkančios prekės vienetui, eurais. Šios išlaidos gali būti atimamos iš prekės vieneto kainos tik tuomet, jeigu jos neįskaitytos į bendrąsias išlaidas;
M(a) – akcizo mokesčio suma eurais, kuri gali būti atimamos iš prekės vieneto kainos tik tuomet, jeigu neįskaityta į bendrąsias išlaidas;
M(im) – importo muito suma eurais, kuri gali būti atimama iš prekės vieneto kainos tik tuomet, jeigu neįskaityta į bendrąsias išlaidas;
15. Elementai, kuriuos reikia atimti iš prekės vieneto kainos, apskaičiuojami tokia tvarka:
15.1. apskaičiuojamas įmonės veiklos pelnas ir bendrosios išlaidos, susijusios su prekių pardavimu Sąjungos muitų teritorijoje, eurais:
PB = PK x (Pn +Bn) % / 100,
kur: Pn – įmonės vidutinio veiklos pelno norma, apskaičiuojama iš įmonės pelno (nuostolių) ataskaitos, procentais;
Bn – įmonės vidutinių bendrųjų išlaidų norma, apskaičiuojama iš įmonės pelno (nuostolių) ataskaitos, procentais;
15.2. PVM suma apskaičiuojama prekės PVM mokesčiu apmokestinamąją bazę padauginus iš prekėms Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo nustatyto PVM tarifo:
M(pvm) = (PK – PB) x PVM % / (100 % + PVM %);
15.3. apskaičiuojama transporto ir draudimo bei kitų su tuo susijusių išlaidų, atsirandančių Sąjungos muitų teritorijoje ir tenkančių prekės vienetui, suma (T) eurais;
15.4. akcizo mokesčio suma apskaičiuojama prekės akcizo mokesčiu apmokestinamąją bazę padauginus iš Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo nustatyto akcizo mokesčio tarifo:
M(a) = K x A,
kur: K – prekės akcizo mokesčiu apmokestinamoji bazė;
A – akcizo mokesčio tarifas;
15.5. importo muitai apskaičiuojami prekės importo muitais apmokestinamąją bazę padauginus iš Sąjungos muitų teisės aktų nustatytos importo muito normos, taikomos atitinkamai prekei:
M(im) = (PK – PB – M(pvm) – T – M(a)) x Mn % / (100 % + Mn %),
kur Mn % – importo muito norma, nustatyta už į Sąjungos muitų teritoriją importuojamas prekes, kilusias iš trečiųjų šalių, procentais, kai taikoma vertybinė (advaliorinė) muito norma, arba
M(im) = MnEur prekės vienetui, kai taikoma specifinė (kiekybinė) muito norma.
16. Taikant dedukcinį metodą, muitinei turi būti pateikti šie dokumentai:
16.1. prekių muitinės vertės dedukciniu metodu apskaičiavimas, surašytas ant įmonės blanko, patvirtintas įmonės vadovo (savininko) ir vyriausiojo finansininko (buhalterio). Jame turi būti pateikti duomenys, pagal kuriuos apskaičiuota prekės vieneto kaina, ir vadovaujantis Instrukcijos 10–15 punktais atlikti prekės muitinės vertės apskaičiavimai;
16.2. importuotų prekių, kurių muitinė vertė apskaičiuojama dedukciniu metodu, arba tapačių prekių arba panašių prekių, pardavimą Sąjungos muitų teritorijoje įrodantys dokumentai (pirkimo-pardavimo sutartys, sąskaitos faktūros, pardavimų suvestinės ir kt.).
Jei prekės parduotos daugeliui klientų, gali būti pateikiamos pardavimų suvestinės. Jose turi būti nurodyta ši informacija: pardavimo sąskaitų faktūrų numeriai ir datos, pirkėjų pavadinimai ir adresai, parduotas prekių kiekis, sumokėtos kainos, informacija apie perpakuotas, sunaikintas ar žuvusias ir t. t. prekes. Muitinei pareikalavus privaloma pateikti sąskaitas faktūras, kitus dokumentus, pagrindžiančius apmokėjimą (gautas pajamas) už parduotas prekes. Už pateiktų dokumentų autentiškumą atsako deklarantas;
16.3. dokumentai, reikalingi Instrukcijos 8 ir 10 punktuose nurodytoms išlaidoms pagrįsti:
16.3.1. ataskaitinio laikotarpio Pelno (nuostolių) ataskaita, pateikta Valstybinei mokesčių inspekcijai;
16.3.2. transporto, sandėliavimo, tarpininkavimo ir kitų paslaugų sutartys, sąskaitos faktūros, mokėjimo dokumentai (banko pavedimai, kasos pajamų dokumentai ir kt.). Jeigu prekės gabenamos nemokamai arba pirkėjo transportu, importuotojai turi pateikti prekių transportavimo išlaidų paskaičiavimą, vadovaujantis Sąjungos muitinės kodekso įgyvendinimo akto 164 straipsnio c dalimi ir Prekių sandorio vertės patikslinimo, jų gabenimo, draudimo, krovinio bei tvarkymo išlaidomis instrukcijos, patvirtintos Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2004 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 1199 „Dėl Prekių sandorio vertės patikslinimo, jų gabenimo, draudimo, krovinio bei tvarkymo išlaidomis instrukcijos patvirtinimo“, 14 punktu.
Transporto išlaidos turi būti padalytos pagal atstumą iki įvežimo į Bendriją vietos ir atstumą Bendrijos viduje, vadovaujantis Sąjungos muitinės kodekso įgyvendinimo akto 138 straipsniu ir
23-01 priedu ir Prekių sandorio vertės patikslinimo, jų gabenimo, draudimo, krovinio bei tvarkymo išlaidomis instrukcijos 6–13 ir 15–18 punktais;
Dedukcinio prekių muitinės
vertės nustatymo metodo
taikymo instrukcijos
priedas
Prekių muitinės vertės nustatymo dedukciniu metodu pavyzdžiai
1 pavyzdys
Prekės vieneto kaina nustatoma pagal pardavimo sandorį, sudarytą tuo pačiu arba beveik tuo pačiu metu kaip ir vertinamos prekės. Jeigu per šį laikotarpį tinkamas pardavimo sandoris prekių muitinės vertės nustatymui dedukciniu metodu nesudarytas, prekės vieneto kaina nustatoma pagal pardavimo sandorį, sudarytą 90 dienų iki prekių importo datos ir 90 dienų po jos laikotarpiu.
2 pavyzdys
Didžiausio parduoto prekių kiekio vieneto kainos nustatymas:
2.1. Prekės parduodamos pagal kainoraštį, kuriame nurodytos palankios vieneto kainos, jeigu perkama didesniais kiekiais, t. y. skirtingam užsakytam prekių kiekiui taikoma skirtinga pardavimo kaina piniginiais vienetais (toliau – p. v.)
Prekių kiekis Vieneto kaina
1–10 vienetų 100 p. v.
11–25 vienetai 95 p. v.
Daugiau kaip 25 vienetai 90 p. v.
Įvykdyti pardavimai:
Pardavimų kiekis Vieneto kaina Bendras parduotas
prekių kiekis
už kiekvieną kainą
10 pardavimų po 5 vienetus 100 p. v. 50 vienetų
5 pardavimai po 11 vienetų 95 p. v. 55 vienetai
2 pardavimai po 40 vienetų 90 p. v. 80 vienetų
Šiuo atveju didžiausias parduotų vienetų skaičius yra 80, todėl prekės vieneto kaina, sumokėta parduodant didžiausią prekių kiekį, yra 90 p. v.
2.2. Įvykdyti du prekių pardavimai, iš jų:
600 vienetų parduota po 100 p. v.
400 vienetų parduota po 110 p. v.
Šiuo atveju didžiausias parduotų vienetų skaičius yra 600, todėl prekės vieneto kaina, sumokėta parduodant didžiausią prekių kiekį, yra 100 p. v.
2.3. Prekės parduodamos nedidelėmis partijomis. Skirtingi prekių kiekiai parduoti skirtingomis kainomis:
Prekių kiekis Vieneto kaina
40 vienetų 100 p. v.
30 vienetų 90 p. v.
15 vienetų 100 p. v.
50 vienetų 95 p. v.
25 vienetai 105 p. v.
35 vienetai 90 p. v.
5 vienetai 100 p. v.
Už vieną kainą parduoti prekių kiekiai:
Bendras prekių kiekis Vieneto kaina
65 vienetai 90 p. v.
50 vienetų 95 p. v.
60 vienetų 100 p. v.
25 vienetai 105 p. v.
Šiuo atveju didžiausias parduotų vienetų skaičius yra 65, todėl prekės vieneto kaina, sumokėta parduodant didžiausią prekių kiekį, yra 90 p. v.
3 pavyzdys
Importuotojas „AAA“ importavo 5 000 vnt. prekių, kurių muitinės vertės neįmanoma nustatyti paeiliui taikant sandorio vertės, tapačių prekių sandorio vertės, panašių prekių sandorio vertės muitinės vertės nustatymo metodus. Nustatyti prekių muitinę vertę dedukciniu metodu importuotojas „AAA“ pateikė duomenis apie tuo pačiu arba maždaug tuo pačiu metu kaip ir vertinamos prekės, bet ne daugiau kaip 90 dienų anksčiau importuotų tapačių ar panašių prekių tokio pat pavidalo, kokio jos buvo importuotos, pardavimus Sąjungos muitų teritorijoje su juo nesusijusiems pirkėjams:
| Sandorio |
Parduotų |
Kaina (be pardavimo PVM) |
| eil. Nr. |
prekių kiekis (vnt.) |
(p. v./vnt.) |
|
|
|
|
| 1. |
2 000 |
100,00 |
| 2. |
3 000 |
90,00 |
Prekės vieneto kaina, pardavus didžiausią prekių kiekį (3000 vnt.), yra 90,00 p. v./vnt. (be pardavimo PVM)
Transportavimo išlaidos Sąjungos muitų teritorijoje, kurios neįskaitytos į bendrąsias išlaidas, – 1 000 p. v. Transportavimo išlaidos, tenkančios vienam prekės vienetui, yra 0,20 p. v./vnt.
Muito tarifas – 5 proc. Muito mokesčiai neįskaityti į bendrąsias išlaidas.
Įmonės pelnas ir bendrosios išlaidos – 15 %.
Apskaičiuojama pelno ir bendrųjų išlaidų dalis (p. v.), kurią reikia atimti iš prekės vieneto pardavimo kainos:
90,00 p. v. x 15 % /100 % = 13,50 p. v.
Apskaičiuojama prekės vieneto pardavimo kaina, atėmus pelno ir bendrųjų išlaidų dalį bei transporto išlaidas:
(90,00 p. v. – (13,50 p. v. + 0,20 p. v.) = 76,30 p. v.
Iš šios kainos atėmus importo muitą (5 %), gaunama prekės vieneto muitinė vertė:
76,30 p. v. – (76,30 p. v. x 5 % / (100 % + 5 %) = 72,67 p. v.
Taigi 4 500 vnt. importuojamų prekių muitinė vertė, nustatyta dedukciniu metodu:
4 500 vnt. x 72,67 p. v./vnt. = 327 015 p. v.
4 pavyzdys
Importuotojas „BBB“ importavo 1 000 kg prekių, kurių muitinės vertės neįmanoma nustatyti paeiliui taikant sandorio vertės, tapačių prekių sandorio vertės, panašių prekių sandorio vertės muitinės vertės nustatymo metodus. Kadangi importuotos prekės, tapačios prekės arba panašios prekės neparduotos tuo pačiu arba maždaug tuo pačiu metu kaip ir vertinamos prekės, importuotų prekių muitinė vertė nustatoma pagal prekės vieneto kainą, už kurią importuotos ar importuotos tapačios ar panašios prekės tokio pat pavidalo, kokio jos buvo importuotos, parduodamos Sąjungos muitų teritorijoje artimiausią dieną kaip ir vertinamos prekės, bet ne vėliau kaip 90 dienų po importavimo. Prekės išleidžiamos į laisvą apyvartą pateikus galinčios atsirasti skolos muitinei dydžio garantijos dokumentą, 2 000 p. v.
1 000 kg prekių importuotojas „BBB“ pardavė Sąjungos muitų teritorijoje su juo nesusijusiam pirkėjui už 10 000 p. v. Prekės vieneto pardavimo kaina 10,00 p. v. Transportavimo išlaidos Sąjungos muitų teritorijoje, kurios neįskaitytos į bendrąsias išlaidas – 200 p. v. Transportavimo išlaidos, tenkančios vienam prekės vienetui, yra 0,20 p. v./kg.
Muito tarifas – 10 proc. Muito ir PVM mokesčiai neįskaityti į bendrąsias išlaidas.
Įmonės pelnas ir bendrosios išlaidos – 15 %.
Apskaičiuojama pelno dalis (p. v.) plius Bendrųjų išlaidų dalis (p. v.), kurią reikia atimti iš prekės vieneto pardavimo kainos:
10,00 p. v. x 15 % / 100 % = 1,50 p. v.
Apskaičiuojama prekės vieneto pardavimo kaina, atėmus pelno ir bendrųjų išlaidų dalį:
10,00 p. v. – 1,50 p. v. = 8,50 p. v.
Apskaičiuojama prekės vieneto pardavimo kaina, atėmus PVM:
(8,50 p. v. – (8,50 p. v. x 18 % / (100 % + 18 %) = 7,20 p. v.
Apskaičiuojama prekės vieneto pardavimo kaina, atėmus transporto išlaidas:
7,20 p. v. – 0,20 p. v. = 7,00 p. v.
Iš šios kainos atėmus importo muitą gaunama prekės vieneto muitinė vertė:
7,00 p. v. – (7,00 p. v. x 10 % / (100 % + 10 %) = 6,36 p. v.
Taigi 1 000 kg prekių muitinė vertė, nustatyta dedukciniu vertės metodu:
1 000 kg x 6,36 p. v. = 6 360 p. v.
Mokėtinas muitas – 636 p. v., PVM – 1 295 p. v.
Atsisakytinos (grąžintinos) garantijos dalis:
2 000 p. v. – 636 p. v. – 1 295 p. v. = 69 p. v.
5 pavyzdys
Importuotojas „CCC“ importavo 1 000 kg prekių, kurių 1 kg sandorio vertė 6,00 p. v. Kadangi deklaruota sandorio vertė kėlė abejones dėl jos pagrįstumo, importuotojas „CCC“, norėdamas pagrįsti deklaruojamą sandorio vertę dedukciniu metodu, pateikė šiuos duomenis apie ne daugiau kaip 90 dienų anksčiau parduotas su juo nesusijusiems pirkėjams tos pačios rūšies importuotas prekes:
| Sandorio |
Parduotų |
Kaina (be pardavimo PVM) |
| eil. Nr. |
prekių kiekis (kg) |
(p. v./kg) |
|
|
|
|
| 1. |
2 000 |
10,00 |
| 2. |
1 000 |
11,00 |
| 3. |
1 000 |
11,00 |
| 4. |
1 200 |
12,00 |
| 5. |
500 |
11,00 |
Prekių kilogramo kaina, sumokėta pardavus didžiausią jų kiekį, yra:
11,00 p. v. (už 10,00 p. v. parduota 2 000 kg, už 11,00 p. v. – 2 500 kg, už 12,00 p. v. – 1 200 kg). Importuotojas „CCC“ prekes pardavė tarpininkaujant distributoriui, kuriam už tarpininkavimo paslaugas sumokėjo 10 % komisinių. Transporto, prekių saugojimo ir rūšiavimo saugyklose išlaidos Sąjungos muitų teritorijoje sudaro 0,50 p. v./kg. Sumokėtas importo muitas – 10 %.
| Prekių pardavimo kaina (be pardavimo PVM) |
11,00 p. v./kg, |
| Komisiniai (10 %) |
1,10 p. v./kg, |
| Transporto, saugojimo ir rūšiavimo išlaidos |
0,50 p. v./kg, |
| Iš viso: |
9,40 p. v./kg |
Iš šios kainos atėmus importo muitą (10 %) gaunama dedukciniu metodu apskaičiuota muitinė vertė:
9,40 p. v. – (9,40 p. v. x 10 %/ (100 %+ 10 %) = 8,54 p. v.
Importuotų prekių muitine verte laikytina dedukciniu metodu nustatyta muitinė vertė (8,54 p. v./kg), kadangi sandorio vertė (6,00 p. v./kg) nėra artima dedukciniu metodu apskaičiuotai prekės vieneto muitinei vertei.
6 pavyzdys
Importuotojas „NNN“ importavo iš trečiųjų šalių 1 000 kg prekių (citrinų, KN 0805501010), kurioms taikoma muito norma susieta su įvežimo kainų sistema. Komisijos nustatyta prekės standartinė importo vertė (SIV) importo deklaracijos priėmimo muitinėje dienai yra 139,50 eurų už 100 kg, importuotojo pasirinkimu deklaruota prekės sandorio vertė CIF Sąjungos muitų teritorijos pasienyje yra 152,00 eurų už 100 kg (daugiau kaip 8 proc. didesnė už produkto SIV). Vadovaujantis Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 543/2011 nuostatomis, importuotojas turi pateikti garantijos dokumentą. Garantijos dydis muitams apskaičiuojamas pagal muitą, kurį importuotojas būtų mokėjęs, jeigu prekės būtų klasifikuojamos pagal joms nustatytą standartinę importo vertę bei per Reglamento nustatytą terminą pateikti nustatytus deklaruotos kainos pagrįstumo įrodymus. Importuotojas, pardavęs importuotas prekes Sąjungos muitų teritorijoje su juo nesusijusiems pirkėjams, per vieną mėnesį nuo šių prekių pardavimo, bet ne vėliau kaip po keturių mėnesių nuo deklaracijos išleidimui į laisvą apyvartą priėmimo dienos (laikotarpis gali būti pratęstas daugiausia dar trims mėnesiams), pateikė deklaruotos kainos pagrindimą dedukciniu metodu.
Prekės vieneto pardavimo kaina, sumokėta pardavus didžiausią prekių kiekį Sąjungos muitų teritorijoje su pardavėju nesusijusiems pirkėjams, yra 1,70 Eur/kg. Transportavimo išlaidos Sąjungos muitų teritorijoje įskaitytos į bendrąsias įmonės išlaidas.
Muito tarifas – 6,4 proc. Muitas ir PVM neįskaityti į bendrąsias įmonės išlaidas.
Įmonės pelnas ir bendrosios išlaidos – 16 %
Apskaičiuojama pelno dalis (p. v.) plius Bendrųjų išlaidų dalis (p. v.), kurią reikia atimti iš prekės vieneto pardavimo kainos:
1,70 Eur/kg x 16 %/100 % = 0,27 Eur/kg.
Apskaičiuojama prekės vieneto pardavimo kaina, atėmus pelno ir bendrųjų išlaidų dalį:
1,70 Eur – 0,27 Eur = 1,43 Eur.
Apskaičiuojama prekės vieneto pardavimo kaina, atėmus PVM:
(1,43 Eur – (1,43 Eur x 21 %/(100 % + 21 %) = 1,18 Eur.
Iš šios kainos atėmus importo muitą gaunama prekės vieneto muitinė vertė:
1,18 Eur – (1,18 Eur x 6,4 %/(100 % + 6,4 %) = 1,11 Eur/kg .
Taigi 1 000 kg prekių muitinė vertė, nustatyta dedukciniu metodu:
1 000 kg x 1,11 Eur/kg = 1 110 Eur.
Deklaravus prekes po 1,52 Eur/kg, o pardavus po 1,70 Eur/kg, gautų pajamų neužtenka mokesčiams ir išlaidoms padengti bei pelnui gauti. Prekės vieneto muitinė vertė apskaičiuota dedukciniu metodu – 1,11 Eur/kg nepagrindžia deklaruotos sandorio vertės – 1,52 Eur/kg.