Autentiškas vertimas
Vyriausybės kanceliarijos
Administracinis departamentas
2015 11 18
REZOLIUCIJA MSC.256(84)
(priimta 2008 m. gegužės 16 d.)
1974 M. TARPTAUTINĖS KONVENCIJOS DĖL ŽMOGAUS GYVYBĖS APSAUGOS JŪROJE SU PAKEITIMAIS PAKEITIMŲ PRIĖMIMAS
Jūrų saugumo komitetas,
prisimindamas Tarptautinės jūrų organizacijos konvencijos 28 straipsnio b dalį dėl komiteto funkcijų;
taip pat prisimindamas 1974 m. Tarptautinės konvencijos dėl žmogaus gyvybės apsaugos jūroje (SOLAS) (toliau – Konvencija) VIII straipsnio b dalies nuostatas dėl Konvencijos Priedo, išskyrus Priedo I skyriaus nuostatas, keitimo tvarkos;
apsvarstęs aštuoniasdešimt ketvirtajame posėdyje pagal Konvencijos VIII straipsnio b dalies i punktą pasiūlytus ir išplatintus Konvencijos pakeitimus,
1. priima pagal Konvencijos VIII straipsnio b dalies iv punktą šios Rezoliucijos Priede išdėstytus Konvencijos pakeitimus;
2. nustato pagal Konvencijos VIII straipsnio b dalies vi punkto 2 papunkčio bb dalį, kad Priede išdėstytiems minėtiems pakeitimams pritarta 2009 m. liepos 1 d., jei iki šios dienos daugiau negu vienas trečdalis Konvencijos Susitariančiųjų Vyriausybių arba Susitariančiosios Vyriausybės, kurių prekybos laivynai kartu sudaro ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų pasaulio prekybos laivyno bendrosios talpos, nepranešė, jog jos nepritaria pakeitimui;
3. prašo SOLAS Susitariančiąsias Vyriausybes prisiminti, kad pagal Konvencijos VIII straipsnio b dalies vii punkto 2 papunktį Priede išdėstyti pakeitimai įsigalioja 2010 m. sausio 1 d., po 2 dalyje nurodytos jų priėmimo dienos;
4. rekomenduoja suinteresuotosioms Susitariančiosioms Vyriausybėms išduoti liudijimus, atitinkančius Priede pateikiamus pakeitimus, per pirmąją 2010 m. sausio 1 d. arba po šios dienos vyksiančią apžiūrą dėl liudijimų atnaujinimo;
5. prašo pagal Konvencijos VIII straipsnio b dalies v punktą Generalinį sekretorių visoms Konvencijos Susitariančiosioms Vyriausybėms pateikti patvirtintas šios Rezoliucijos ir Priedo, kuriame išdėstyti pakeitimai, kopijas;
PRIEDAS
1974 M. TARPTAUTINĖS KONVENCIJOS DĖL ŽMOGAUS GYVYBĖS APSAUGOS JŪROJE SU PAKEITIMAIS PAKEITIMAI
II-1 SKYRIUS
KONSTRUKCIJA. LAIVO SANDARA, SKIRSTYMAS Į SKYRIUS IR STOVUMAS,
Priemonės tanklaiviams vilkti avariniais atvejais
1. 3-4 taisyklė pakeičiama taip:
Vilkimo avariniais atvejais priemonės ir procedūros
1. Priemonės tanklaiviams vilkti avariniais atvejais
1.1. Kiekvieno ne mažesnio kaip 20 000 dedveito tanklaivio abiejuose galuose įrengiamos priemonės jam vilkti avariniais atvejais.
1.2. 2002 m. liepos 1 d. arba vėliau pastatytuose tanklaiviuose:
1.2.1. užtikrinama galimybė bet kada, neveikiant pagrindiniam laivo energijos šaltiniui, šias priemones greitai paruošti, kad jos galėtų vilkti laivą ir jį nesunkiai sujungti su velkančiuoju laivu; bent viename laivo galų šios priemonės visada turi būti iš anksto parengtos skubiai jas panaudoti;
ir
1.2.2. abiejuose laivo galuose įrengtos jam vilkti avariniais atvejais skirtos priemonės turi būti pakankamai tvirtos, atsižvelgiant į laivo dydį ir jo dedveitą bei jėgas, kurios galėtų jį veikti blogo oro sąlygomis. Administracija, remdamasi Organizacijos priimtomis rekomendacijomis,* patvirtina vilkimo avariniais atvejais priemonių modelius, konstrukciją ir jų pavyzdžių išmėginimo tvarką.
1.3. Iki 2002 m. liepos 1 d. pastatytiems tanklaiviams jų vilkimo avariniais atvejais priemonių modelius ir konstrukciją Administracija tvirtina remdamasi atitinkamomis Organizacijos priimtomis rekomendacijomis.[1]
2. Laivų vilkimo avariniais atvejais procedūros
2.1. Ši dalis taikoma:
2.2. Pateikiamas tam konkrečiam laivui skirtas vilkimo avariniais atvejais tvarkos aprašymas. Toks tvarkos aprašymas turi būti laive, kad juo galima būtų pasinaudoti avarinėmis aplinkybėmis panaudojant laive esančias priemones ir įrangą.
2.3. Tvarkos aprašymas[2] apima:
2.3.1. laivapriekio ir laivagalio denių brėžinius, kuriuose parodytos galimos vilkimo avariniais atvejais priemonės;
2. Po 3-8 taisyklės pridedama tokia nauja 3-9 taisyklė:
Įlaipinimo į laivus ir išlaipinimo iš jų priemonės
1. 2010 m. sausio 1 d. ar vėliau pastatytuose laivuose turi būti įrengtos tokios įlaipinimo į laivą ir išlaipinimo iš jo priemonės kaip įlaipinimo angos ir gyvenamųjų patalpų laipteliai, kad jas būtų galima naudoti uostuose ir su uostais susijusiose operacijose vadovaujantis 2 dalimi, nebent Administracija nusprendžia, kad laikytis konkrečios nuostatos yra nepagrįsta ar nepraktiška[3].
2. Pagal 1 dalį būtinos įlaipinimo į laivą ir išlaipinimo iš jo priemonės konstruojamos ir įrengiamos vadovaujantis Organizacijos parengtomis rekomendacijomis.‡
3. Įlaipinimo į laivą ir išlaipinimo iš jo priemonės visuose laivuose tikrinamos ir prižiūrimos,[4] kad išliktų savo paskirčiai tinkamos būklės, atsižvelgiant į bet kokius su krovimo saugumu susijusius apribojimus. Visi trosai, naudojami įlaipinimo į laivą ir išlaipinimo iš jo priemonėms sutvirtinti, prižiūrimi kaip nurodyta III skyriaus 20 taisyklės 4 dalyje.“
II-2 SKYRIUS
KONSTRUKCIJA. PRIEŠGAISRINĖ SAUGA, GAISRO APTIKIMAS IR
Gaisro gesinimas
3. Po 4.1.4 punkto pridedamas toks naujas 4.1.5 punktas:
„4.1.5. Iki pirmojo po 2010 m. sausio 1 d. suplanuoto laivo įvedimo į doką, laivų, pastatytų iki 2002 m. liepos 1 d., stacionarios anglies dvideginio ugnies gesinimo sistemos, skirtos mechanizmų patalpoms ir krovinių siurblinėms apsaugoti, turi atitikti Priešgaisrinės saugos sistemų kodekso 5 skyriaus 2.2.2 punkto nuostatas.“
Pavojingų krovinių vežimas
Transporto priemonių patalpų, specialiosios paskirties ir ro-ro patalpų apsauga
5. 6.1.4 punktas pakeičiamas tokiu 6.1.4 punktu, o po 6.1.4 punkto pridedamas toks naujas 6.1.5 punktas:
„6.1.4. Šio punkto reikalavimai taikomi 2010 m. sausio 1 d. ar vėliau pastatytiems laivams. 2002 m. liepos 1 d. ar vėliau iki 2010 m. sausio 1 d. pastatyti laivai turi vadovautis anksčiau taikytais 6.1.4 punkto, pakeisto MSC.99(73) rezoliucija, reikalavimais. Jei įrengiamos stacionarios slėginės gaisro gesinimo išpurškiamu vandeniu sistemos, numatant, kad dėl didelio vandens kiekio, susikaupiančio denyje arba deniuose veikiant vandens išpurškimo sistemai, gali labai sumažėti laivo stovumas, privaloma imtis šių priemonių:
6.1.4.1. keleiviniuose laivuose:
6.1.4.1.1. tam, kad vanduo greitai ištekėtų tiesiai už laivo borto, atsižvelgiant į Organizacijos parengtas rekomendacijas,[5] aukščiau pertvarų denio esančiose patalpose įrengiami špigatai;
6.1.4.1.2.1. keleiviniuose ro-ro laivuose pagal galiojančias Tarptautinės konvencijos dėl laivų krovininės vaterlinijos nustatymo nuostatas įrengtų tiesioginiu valdymu uždaromų špigatų išleidžiamieji vožtuvai, valdomi iš aukščiau pertvarų denio išdėstytos vietos, laivams plaukiant jūra visada privalo būti atidaryti;
6.1.4.1.2.2. visi su 6.1.4.1.2.1 punkte nurodytais vožtuvais atliekami veiksmai registruojami laivo žurnale;
6.1.4.1.3. Administracija gali pareikalauti, kad žemiau pertvarų denio išdėstytose patalpose, be II-1 skyriaus 35-1 taisyklėje nurodytų priemonių, būtų įrengtos papildomos vandens išpumpavimo ir nusausinimo priemonės. Tokiu atveju nusausinimo sistema turi gebėti pašalinti ne mažiau kaip 125 proc. bendro vandens kiekio, tiekiamo ir vandens išpurškimo sistemos siurbliais, ir per reikiamą skaičių priešgaisrinių žarnų antgalių, atsižvelgiant į Organizacijos parengtas rekomendacijas.* Nusausinimo sistemos sklendes turi būti įmanoma valdyti iš vietos, esančios už saugomos patalpos ribų, netoli gaisro gesinimo sistemos valdymo įtaisų. Nuotekų šulinėliai turi būti pakankamos talpos ir įrengti prie laivo borto apkalos ne toliau kaip per 40 m vienas nuo kito kiekviename iš vandeniui nepralaidžių laivo skyrių;
6.1.4.2. krovininiuose laivuose nusausinimo ir vandens išpumpavimo priemonės turi būti tokios galios, kad neleistų susidaryti laisvam vandens paviršiui. Nusausinimo sistema turi pajėgti pašalinti ne mažiau kaip 125 proc. bendro vandens kiekio, tiekiamo tiek vandens išpurškimo sistemos siurbliais, tiek per reikiamą skaičių priešgaisrinių žarnų antgalių, atsižvelgiant į Organizacijos parengtas rekomendacijas.* Nusausinimo sistemos sklendes turi būti įmanoma valdyti iš vietos, išdėstytos už saugomos patalpos ribų, netoli gaisro gesinimo sistemos valdymo įtaisų. Nuotekų šulinėliai turi būti pakankamos talpos ir įrengti prie laivo borto apkalos ne toliau kaip per 40 m vienas nuo kito kiekviename iš vandeniui nepralaidžių laivo skyrių. Jei taip padaryti neįmanoma, Administracija, tvirtindama laivo stovumo informaciją, privalo, kiek ji tai laiko būtina, atsižvelgti į atsiradusią papildomos masės bei laisvo vandens paviršiaus neigiamą įtaką laivo stovumui.[6] Šios žinios turi būti įtrauktos į pagal II-1 skyriaus 5-1 taisyklės nuostatas laivo kapitonui pateikiamą stovumo informaciją.
6.1.5. Visų laivų uždarose transporto priemonių patalpose, ro-ro ir specialiosios paskirties patalpose, kuriose įrengtos stacionarios slėginės gaisro gesinimo išpurškiamu vandeniu sistemos, taip pat įrengiamos ir priemonės, apsaugančios, kad nusausinimo sistemos neužsikimštų, atsižvelgiant į Organizacijos parengtas rekomendacijas.[7] Iki 2010 m. sausio 1 d. pastatyti laivai turi atitikti šios dalies reikalavimus iki pirmos po 2010 m. sausio 1 d. atliekamos apžiūros.“
III SKYRIUS
GELBĖJIMOSI PRIEMONĖS IR ĮRANGA
6 taisyklė
Ryšiai
6. 2.2 punktas pakeičiamas taip:
„2.2. Paieškos ir gelbėjimo vietos nustatymo prietaisai
Kiekvienas keleivinis laivas ir kiekvienas 500 bendrosios talpos ir didesnis krovininis laivas prie abiejų laivo bortų privalo turėti bent po vieną paieškos ir gelbėjimo vietos nustatymo prietaisą. Kiekvienas 300 bendrosios talpos ir didesnis, tačiau mažesnis negu 500 bendrosios talpos krovininis laivas privalo turėti bent vieną paieškos ir gelbėjimo vietos nustatymo prietaisą. Šie paieškos ir gelbėjimo vietos nustatymo prietaisai turi atitikti ne žemesnius negu Organizacijos patvirtinti taikytinus eksploatacijos normatyvus.[8] Paieškos ir gelbėjimo vietos nustatymo prietaisai[9] laikomi ten, iš kur juos būtų galima greitai perkelti į bet kurią gelbėjimosi valtį arba plaustą (išskyrus gelbėjimosi plaustą arba gelbėjimosi plaustus, nurodytus 31 taisyklės 1.4 punkte). Arba po vieną paieškos ir gelbėjimo vietos nustatymo prietaisą galima laikyti kiekvienoje gelbėjimosi valtyje arba plauste (išskyrus nurodytus 31 taisyklės 1.4 punkte). Laivuose, turinčiuose bent du paieškos ir gelbėjimo vietos nustatymo prietaisus ir laisvo kritimo būdu nuleidžiamas gelbėjimosi valtis, vienas iš šių paieškos ir gelbėjimo vietos nustatymo prietaisų laikomas laisvo kritimo būdu nuleidžiamoje valtyje, o antras turi būti prie pat laivo valdymo tiltelio, kad juo būtų galima naudotis laive ir kad jis būtų nuolat parengtas perkelti į bet kurią kitą gelbėjimosi valtį arba plaustą.“
26 taisyklė
Papildomos nuostatos dėl keleivinių ro-ro laivų
7. 2.5 punktas pakeičiamas taip:
„2.5. Keleivinių ro-ro laivų gelbėjimosi plaustai aprūpinami paieškos ir gelbėjimo vietos nustatymo prietaisais, kurie paskirstomi pagal proporciją „vienas prietaisas keturiems gelbėjimosi plaustams“. Paieškos ir gelbėjimo vietos nustatymo prietaisas turi būti įtaisytas gelbėjimosi plausto viduje taip, kad plaustui išsiskleidus prietaiso antenos viršūnė būtų aukščiau kaip per vieną metrą nuo vandens, išskyrus dengtus dvipusius gelbėjimosi plaustus, kuriuose prietaisas turi būti tokios konstrukcijos, kad jį lengvai galėtų pasiekti ir surinkti plauste esantys žmonės. Kiekvieną paieškos ir gelbėjimo vietos nustatymo prietaisą turi būti įmanoma surinkti rankomis plaustui išsiskleidus. Plaustų su paieškos ir gelbėjimo vietos nustatymo prietaisais konteineriai aiškiai paženklinami.“
IV SKYRIUS
RADIJO RYŠYS
7 taisyklė
Radijo ryšio įranga: bendrosios nuostatos
Saugaus keleivinio laivo liudijimo įrangos sąrašas (P forma)
9. Saugaus keleivinio laivo liudijimo įrangos sąrašo (P forma) 2 dalies 11.1 punktas pakeičiamas taip:
Krovininio laivo saugios įrangos liudijimo įrangos sąrašas (E forma)
Krovininio laivo saugaus radijo ryšio liudijimo įrangos sąrašas (R forma)
Saugaus atominio keleivinio laivo liudijimo įrangos sąrašas (PNUC forma)
12. Saugaus atominio keleivinio laivo liudijimo įrangos sąrašo (PNUC forma) 2 dalies 11.1 punktas pakeičiamas taip:
Saugaus atominio krovininio laivo liudijimo įrangos sąrašas (CNUC forma)
13. Saugaus atominio krovininio laivo liudijimo įrangos sąrašo (CNUC forma) 2 dalies 9 punktas išbraukiamas, o 10, 10.1 ir 10.2 punktai atitinkamai pernumeruojami į 9, 9.1 ir 9.2 punktus; pernumeruotas 9.1 punktas pakeičiamas taip:
[1] Žr. Rekomendaciją dėl priemonių tanklaiviams vilkti avariniais atvejais, Saugios laivybos komiteto priimtą MSC.35(63) rezoliucija su pakeitimais.
[2] Žr. Rekomendaciją savininkams / operatoriams dėl laivų vilkimo avariniais atvejais procedūrų rengimo (aplinkraštis MSC.1/Circ.1255).
[3] Gali būti nuspręsta, kad laikytis konkrečios nuostatos yra nepagrįsta ar nepraktiška, jei:
1) laivo antvandeninis bortas yra žemas, ir laive įrengtos įlaipinimo aparelės; arba
2) laivas kursuoja tarp nustatytų uostų, kuriuose ant kranto yra atitinkami gyvenamųjų patalpų / įlaipinimo laipteliai (platformos).
[4] Žr. Rekomendaciją dėl gyvenamųjų patalpų laiptelių ir įlaipinimo angų konstravimo, įrengimo, priežiūros ir patikrinimo / apžiūrų, kurią turi parengti Organizacija.
[5] Žr. Rekomendaciją dėl nusausinimo sistemų uždarose transporto priemonių patalpose, ro-ro ir specialiosios paskirties patalpose, kurią turi parengti Organizacija.
[6] Žr. Organizacijos A.123(V) rezoliucija priimtą Rekomendaciją dėl specialioms krovinių patalpoms skirtų stacionarių gaisro gesinimo sistemų.
[7] Žr. Rekomendaciją dėl nusausinimo sistemų uždarose transporto priemonių patalpose, ro-ro ir specialiosios paskirties patalpose, kurią turi parengti Organizacija.
[8] Žr. Organizacijos MSC.247(83) rezoliucija (A.802(19), su pakeitimais) patvirtintą Rekomendaciją dėl paieškos ir gelbėjimo operacijose naudojamų gelbėjimosi valčių ir plaustų radiolokacinių atsakiklių eksploatacijos normatyvų ir MSC.246(83) rezoliucija patvirtintą Rekomendaciją dėl gelbėjimosi valčių ir plaustų AIS paieškos ir gelbėjimo siųstuvų (AIS SART) eksploatacijos normatyvų.
[9] Vienas iš šių paieškos ir gelbėjimo vietos nustatymo prietaisų gali būti IV skyriaus 7 taisyklės 1.3 punkte nurodyto tipo paieškos ir gelbėjimo vietos nustatymo prietaisas.