LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO 2015 M. RUGPJŪČIO 13 D. ĮSAKYMO
NR. V-895 „DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTERIJOS ADMINISTRUOJAMŲ AUKŠTOJO MOKSLO IR MOKSLINIŲ TYRIMŲ IR EKSPERIMENTINĖS (SOCIALINĖS, KULTŪRINĖS) PLĖTROS POLITIKOS PRIEMONIŲ, PRISIDEDANČIŲ PRIE PRIORITETINIŲ MOKSLINIŲ TYRIMŲ IR EKSPERIMENTINĖS (SOCIALINĖS, KULTŪRINĖS) PLĖTROS IR INOVACIJŲ RAIDOS (SUMANIOS SPECIALIZACIJOS) KRYPČIŲ PLĖTOJIMO, JŲ PRIORITETŲ IR SUSIJUSIŲ PRIEMONIŲ ĮGYVENDINIMO BENDROJO VEIKSMŲ PLANO PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
2018 m. liepos 3 d. Nr. V-630
Vilnius
P a k e i č i u Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos administruojamų aukštojo mokslo ir mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros politikos priemonių, prisidedančių prie prioritetinių mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros ir inovacijų raidos (sumanios specializacijos) krypčių plėtojimo, jų prioritetų ir susijusių priemonių įgyvendinimo bendrąjį veiksmų planą, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2015 m. rugpjūčio 13 d. įsakymu Nr. V-895 „Dėl Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos administruojamų aukštojo mokslo ir mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros politikos priemonių, prisidedančių prie prioritetinių mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros ir inovacijų raidos (sumanios specializacijos) krypčių plėtojimo, jų prioritetų ir susijusių priemonių įgyvendinimo bendrojo veiksmų plano patvirtinimo“:
1. Pakeičiu 21 punkto pirmąją pastraipą ir ją išdėstau taip:
„21. Įgyvendinant uždavinį „Įgyvendinti ūkio sektoriams aktualias, svarbiausius šalies iššūkius ir problemas sprendžiančias ir tikėtinas ateities tendencijas atliepiančias MTEP veiklas“, svarbu, derinant įvairias Švietimo ir mokslo ministerijos administruojamas priemones, sudaryti sąlygas Lietuvos tyrėjams individualiai, Lietuvos ir užsienio tyrėjų grupėse, bendradarbiaujant su kitų mokslo ir studijų institucijų tyrėjais arba verslo įmonėmis, vykdyti aukšto lygio mokslinius tyrimus ir kitą MTEP veiklą, kurią vykdant būtų ne tik kuriamos naujos žinios, bet ir rezultatai, kurių taikymas gali kurti aukštą pridėtinę vertę. Pagrindinis MTEPI prioritetų įgyvendinimo mechanizmas yra jungtinės studijų, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros ir inovacijų iniciatyvos (toliau – jungtinės iniciatyvos). Įgyvendinant jungtines iniciatyvas, tikimasi didžiausio indėlio į MTEPI prioritetų įgyvendinimo procesą, nes ketinama remti MTEP veiklas (nuo naujų žinių ir gebėjimų naujiems produktams kurti iki tinkamų komerciškai naudoti prototipų kūrimo) tematikose, aktualiose ūkio sektoriams. Uždavinys įgyvendinamas, vykdant šias priemones:“
3. Pakeičiu 21.4 papunktį ir jį išdėstau taip:
„21.4. priemonė „MTEP veiklų tarptautiškumo skatinimas (į rinką orientuotų mokslo ir verslo projektų įgyvendinimas per tarpvalstybinį tinklą)“. Įgyvendinant šią priemonę, remiami projektai, finansuojami pagal Europos mokslinių tyrimų, technologijų plėtros ir bendradarbiavimo programą „Eureka“, kuria siekiama stiprinti mokslininkų ir kitų tyrėjų gebėjimus įsijungti į Europos mokslinių tyrimų erdvę. Įgyvendinant šią priemonę, ketinama konkurso būdu remti į rinką orientuotus tarptautinio lygio taikomojo pobūdžio MTEP projektus, mokslo ir studijų institucijų įgyvendinamus kartu su verslo įmonėmis;“
5. Pakeičiu 22 punkto pirmąją pastraipą ir ją išdėstau taip:
„22. Įgyvendinant uždavinį „Paskatinti žinių ir technologijų perdavimo, MTEP rezultatų komercinimo procesus mokslo ir studijų institucijose, sudarant sąlygas veiksmingam viešojo ir privataus sektorių bendradarbiavimui MTEP srityje ir aukštojo mokslo, mokslo ir verslo sąveikai“, svarbu, derinant įvairias Švietimo ir mokslo ministerijos administruojamas priemones, mokslo ir studijų institucijose sukurti žinių ir technologijų sklaidos ir komercinimo ekosistemą, kuri užtikrintų visapusę paramą tyrėjams ir studentams, siekiantiems komercinti savo kuriamus MTEP rezultatus. Nemažoje dalyje mokslo ir studijų institucijų modernizavus MTEP infrastruktūrą ir atnaujinus MTEP veikloms vykdyti skirtą įrangą, pereita prie šios įrangos veiksmingo įveiklinimo klausimų. Kuo toliau, tuo labiau suvokiama, kad, ateityje mažėjant ES struktūrinių fondų paramai ir nedidėjant arba iš lėto didėjant MTEP finansavimui valstybės biudžeto lėšomis, mokslo ir studijų institucijos, pasinaudodamos didelėmis investicijomis į jų infrastruktūros modernizavimą, įgalinusiomis įsigyti trūkstamą laboratorinę įrangą ar atnaujinti senąją ir tokiu būdu reikšmingai pagerinti ir praplėsti vykdomų MTEP veiklų kokybę ir apimtis, turi pačios pasirūpinti bent jau šios infrastruktūros išlaikymu ir įrangos veiksmingo darbo užtikrinimu, o išskirtiniais atvejais – netgi atnaujinimu. Geriausias būdas įgyvendinti šį uždavinį – stiprinti vidines mokslo ir studijų institucijų MTEP komercinimo kompetencijas, plėsti mokslo ir studijų institucijų kuriamų MTEP rezultatų komercinimo ir bendradarbiavimo su verslu apimtis, siekiant uždirbti iš kuriamų naujų idėjų, technologijų, jų prototipų, teikiant MTEP paslaugas verslui ir panašių veiklų. Per pastaruosius kelerius metus, stebint šių procesų formavimąsi mokslo ir studijų institucijose, paaiškėjo, kokio pobūdžio valstybės intervencija būtų aktuali formuotis MTEP rezultatų komercinimo sistemai. Tam pagelbėjo ir atitinkamų priemonių formavimo būtinybę pagrindė 2014 m. įgyvendintas Mokslo ir studijų institucijų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros rezultatų komercinimo plėtros projektų konkursas (konkurso tvarkos aprašas patvirtintas Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros direktoriaus 2014 m. rugsėjo 9 d. įsakymu Nr. 2V-109 „Dėl Mokslo ir studijų institucijų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros rezultatų komercinimo plėtros projektų konkursinio finansavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“), kurio metu buvo remiamas mokslo ir studijų institucijų MTEP rezultatų komercinimo ir (ar) žinių ir technologijų perdavimo centrų plėtros galimybių studijų rengimas (Bendrajame veiksmų plane žinių ir technologijų perdavimo centras suprantamas kaip mokslo ir studijų institucijos struktūrinis padalinys ir (arba) kitoks organizacinis vienetas (taip pat atskiras juridinis asmuo), įgyvendinantis žinių ir technologijų perdavimo ir kitas MTEP rezultatų komercinimo veiklas (teikiantis paramą tyrėjų ir studentų idėjų, turinčių aukštą komercinį potencialą, identifikavimui, išbandymui, komercinimui, intelektinės nuosavybės apsaugai, skatinantis verslumą), ryšių su privačiu sektoriumi ir kitomis mokslo ir studijų institucijomis MTEP rezultatų komercinimo klausimais užmezgimą ir palaikymą, organizuojantis veiksmingą mokslo ir studijų institucijos infrastruktūros pagrindu teikiamų atviros prieigos paslaugų teikimą ir prieigą prie atviros prieigos infrastruktūros). Mokslo ir studijų institucijos įsivertino savo žinių ir technologijų perdavimo, mokslo ir verslo bendradarbiavimo sistemas, jų plėtojimo galimybes. Tokios sistemos ar jų užuomazgos jau egzistuoja atskirose mokslo ir studijų institucijose, o Švietimo ir mokslo ministerijos siekis – tokių vidinių mokslo vadybos kompetencijų formavimas visose mokslo ir studijų institucijose, kuriose, suteikus paramą kelerių metų laikotarpiui, šie procesai toliau vyktų palaikomi pačių institucijų ir teiktų joms naudą (pajamas iš intelektinės veiklos komercinimo, kurias galėtų reinvestuoti į savo pagrindinę veiklą). Šiam uždaviniui įgyvendinti pasitelkiamos priemonės, aprašytos Bendrojo veiksmų plano 22.1–22.4 papunkčiuose. Mokslo ir studijų institucijose egzistuojančių ar planuojamų kurti žinių ir technologijų perdavimo, inovacijų, verslumo skatinimo, bendradarbiavimo su verslu padalinių veiklas planuojama remti įgyvendinant šias priemones:“
6. Pakeičiu 22.1 papunktį ir jį išdėstau taip:
„22.1. priemonė „MTEP rezultatų komercinimas (parama mokslininkų ir kitų tyrėjų bei studentų, dirbančių / studijuojančių mokslo ir studijų institucijose, idėjų komercinimui, parama besikuriančioms jaunoms inovacinėms įmonėms (pumpurinės įmonės, startuoliai)“. Darbas su mokslo ir studijų institucijoje besikuriančiomis naujomis žinioms imliomis įmonėmis (angl. spin-off) yra viena iš veiksmingo žinių ir technologijų perdavimo, inovacijų, verslumo skatinimo proceso mokslo ir studijų institucijoje sričių. Ji aktualiausia mokslo ir studijų institucijoms, turinčioms viešosios įstaigos statusą, t. y. universitetams. Darbas su naujomis žinioms imliomis įmonėmis apima visokeriopų teisinių paslaugų (konsultacijų dėl intelektinės nuosavybės apsaugos, įmonės steigimo ir pan.) teikimą darbuotojams ar studentams, ketinantiems pagal savo idėjas kurti naujas žinioms imlias įmones, paramą tokių įmonių veiklai pradėti, universiteto teisių į intelektinę nuosavybę užtikrinimą, gaunant pajamas iš tos įmonės vykdomos veiklos ir pan. Šiai veiklai skatinti Švietimo ir mokslo ministerija pastaruoju metu įgyvendina biudžetinėmis lėšomis remiamą priemonę, pagal kurią teikiama parama naujų žinioms imlių įmonių, susikūrusių mokslo ir studijų institucijose, veiklai pradėti. Taip pat šiai veiklai vystyti planuojama pasitelkti ES struktūrinių fondų lėšomis remiamą priemonę „MTEP rezultatų komercinimas ir tarptautiškumo skatinimas“. Įgyvendinant šią priemonę, ketinama skirti nedidelės apimties subsidijas, skirtas padengti pradinius mokslo ir studijų institucijose įkurtų žinioms imlių atžalinių įmonių (angl. spin-off) kūrimo bei veiklos pradžios kaštus, kiek tai leidžia sąžiningą konkurenciją užtikrinančios ES valstybės pagalbos taisyklės. Ši priemonė papildys Bendrojo veiksmų plano 22.2 ir 22.4 papunkčiuose aprašytas priemones, skirtas skatinti mokslo ir studijų institucijose įkurtų kompetencijų centrų ir inovacijų ir technologijų perdavimo centrų veiklą, atviros prieigos paslaugų teikimą kitų mokslo ir studijų institucijų tyrėjams, verslo įmonėms, o įtraukiant ir kompetencijos centrų infrastruktūros kūrimo priemonę, numatytą Bendrojo veiksmų plano 23.6 papunktyje, sudarys bendrą paramos mokslo ir studijų institucijose organizuojamo MTEP rezultatų komercinimo proceso sistemą. Pagal šią veiklą skiriamų lėšų poreikis tarp atskirų MTEPI prioritetų yra skirtingas ir daugiausia priklauso nuo MTEPI prioritetų identifikavimo proceso metu nustatytų naujų žinioms imlių atžalinių įmonių kūrimo mokslo ir studijų institucijose galimybių ir šių įmonių kūrimo bei veiklos pradžios kaštų, priklausomai nuo ūkio sektoriaus, kuriame jos vykdys veiklą, specifikos. Dalį šiai veiklai numatytų skirti lėšų ketinama palikti atsargai ir nukreipti atitinkamiems MTEPI prioritetams po tarpinio jų įgyvendinimo vertinimo, numatyto 2018 m., kurio metu turėtų paaiškėti atskirų ūkio sektorių plėtros dinamika, iki 2018 m. susikūrusių naujų žinioms imlių įmonių veiklos trukmė, pasiekti rezultatai ir galimybės toliau vystantis įsitvirtinti Lietuvos ir tarptautinėse rinkose;“
7. Papildau 22.5 papunkčiu:
„22.5. priemonė „Ekscelencijos centrų veiklos skatinimas sumanios specializacijos kryptyse“. Priemonės tikslas – prisidėti prie visapusiško Europos mokslinio, technologinio ir inovacinio potencialo skatinimo. Įgyvendinant priemonę, tikimasi padidinti konkrečios srities šalies mokslines kompetencijas ir sudaryti ilgalaikes galimybes ekonomikos vystymui; dėl patobulintų mokslinių kompetencijų sudaryti geresnes galimybes siekti konkursinio finansavimo tarptautinėje erdvėje (įskaitant ES Bendrąsias programas); vidutiniu ir ilguoju periodais pasiekti išmatuojamą ir ženklų konkrečios srities mokslinių tyrimų ir inovacijų kultūros pakilimą (tai pasireikštų per padidėjusį imlumą moksliniams tyrimams, inovacinės veiklos efektyvumą, mokslinių tyrimų ir inovacijų vertinimą ir požiūrį į jį). Pagal šią priemonę pretenduoti į finansavimą ekscelencijos centrams kurti gali tik tos paraiškos, kurios turi užtikrintą nacionalinį įsipareigojimą remti ekscelencijos centro įkūrimą mažiausiai tokia pat suma, kokia bus skirta iš Programos „Horizontas 2020“ priemonės „Komandų kūrimas“ (angl. WIDESPREAD-04-2017: TEAMING) lėšų. Įgyvendinant šią priemonę, numatoma finansuoti tuos ekscelencijos centrų projektus, kurie turi ilgalaikę, sumanią specializaciją atitinkančią inovacijų strategiją. Įgyvendinant šią priemonę, ketinama remti šių projektų įgyvendinimą:
22.5.1. projektas „HEALTH-TECH – Sveiko senėjimo mokslo ir technologijų ekscelencijos centras“. Įgyvendinant šį projektą, siekiama sutelkti aukšto tarptautinio lygio mokslo ir inovacijų potencialą bei gebėjimus ir tapti pirmuoju Lietuvoje ir vienu iš lyderių Europoje bei Baltijos jūros regione Sveiko senėjimo mokslo ir technologijų ekscelencijos centru, skirtu inovacijomis pagerinti žmonių gyvenimo kokybę ir sveikatos priežiūros veiksmingumą. Projekto pareiškėjai KTU, VU, LSMU kartu su užsienio partneriais: Lundo universitetas (Švedija) ir Suomijos technologijų institutas (Suomija). KTU, VU ir LSMU inicijuotas projektas „Sveiko senėjimo mokslo ir technologijų ekscelencijos centras (HEALTH-TECH)“ – vienintelis Lietuvos projektas, laimėjęs pirmąjį priemonės etapą ir patekęs tarp 26 Europos Sąjungos finansavimą laimėjusių projektų pagal programos „Horizontas 2020“ priemonę „Komandų kūrimas“ (angl. WIDESPREAD-04-2017: TEAMING). Projekto veiklos tiesiogiai atitinka prioritetinės mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros bei inovacijų raidos (sumanios specializacijos) krypties „Sveikatos technologijos ir biotechnologijos“ prioritetus ir pagal jų finansavimą yra skirstomos į du pogrupius: finansuojamos programos „Horizontas 2020“ lėšomis ir finansuojamos 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis;
22.5.2. projektas „INNOCULT – Kultūros ir kūrybinių inovacijų Lietuvoje kompetencijos centras“. Remiantis turimomis kompetencijomis, projekto vykdytojas VDU kartu su partneriais, Milano politechnikos universitetu (Politecnico di Milano) (Italija) ir KTU, sėkmės atveju turės galimybę įkurti kultūros ir kūrybinių industrijų ekscelencijos centrą, plėtoti ir skatinti tarptautinį kultūros ir kūrybinių industrijų mokslinių tyrimų potencialą ir konkurencingumą Lietuvoje, įveiklinant sukurtą kultūrinių ir kūrybinių inovacijų ekscelencijos centrą, remiantis įtraukios ir dalyvaujamosios kultūros paradigma. Projekto veiklos tiesiogiai atitinka prioritetinės mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros bei inovacijų raidos (sumanios specializacijos) krypties „Įtrauki ir kūrybinga visuomenė“ prioritetus ir pagal jų finansavimą yra skirstomos į du pogrupius: finansuojamos programos „Horizontas 2020“ lėšomis ir finansuojamos 2014–2020 metų ES struktūrinių fondų lėšomis.“
8. Pakeičiu 23.4.1 papunktį ir jį išdėstau taip:
„23.4.1. kuriant aukšto tarptautinio lygio ekscelencijos centrų Lietuvos mokslo ir studijų institucijose infrastruktūrą – sutelkiant egzistuojančius pajėgumus ir bendradarbiaujant su atitinkamoje srityje pirmaujančiais užsienio MTEP centrais, siekiama sukurti kritinę masę turinčius ir aukščiausio lygio MTEP veiklą vykdančius MTEP centrus Lietuvoje. Struktūruotos partnerystės su užsienio partneriais turėtų paspartinti žinių perėmimą, MTEP gebėjimų augimą, sudaryti prieigą prie aukšto lygio MTEP infrastruktūros, kurios nėra Lietuvoje. Įgyvendinant šią priemonę, ketinama identifikuoti mokslo ir studijų institucijas, atskirus jų padalinius ar kelias, vykdant MTEP veiklą, tam tikroje srityje bendradarbiaujančias mokslo ir studijų institucijas arba jų padalinius ir finansuoti reikiamos MTEP infrastruktūros jose sukūrimą. Lietuvos mokslo ir studijų institucijoms, turinčioms partnerius užsienio mokslo ir studijų institucijose, su kuriais dalyvauja teikdamos paraišką (verslo planą) pagal programos „Horizontas 2020“ dalies „Pažangos sklaida ir dalyvavimo plėtra“ priemonę „Komandų kūrimas“, apimančią pažangiausių mokslinių tyrimų institucijų ir institucijų iš regionų su žemais mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų (MTTPI) vykdymo rodikliais partnerystę, ketinama teikti pirmenybę skiriant finansavimą pagal šią priemonę (tuo atveju, jeigu Europos Komisija skirtų finansavimą ekscelencijos centro verslo planui (angl. business plan) įgyvendinti);“
9. Pakeičiu 23.6 papunktį ir jį išdėstau taip:
„23.6. priemonė „MTEPI materialinės bazės, skirtos bendriems mokslo ir verslo projektams įgyvendinti, kūrimas ir plėtra mokslo ir studijų institucijose (kompetencijos centrų MTEPI infrastruktūros kūrimas ir plėtra)“. Mokslo ir studijų institucijos kompetencijos centras (arba išskirtinė kompetencija) suprantamas kaip mokslo ir studijų institucijos atitinkamos MTEP srities išskirtinės MTEP kompetencijos kritinė masė (intelektinis potencialas ir MTEP infrastruktūra), įtraukta į MTEP rezultato sukūrimą (nuo idėjos iki prototipo) ir jo realizavimą. Priemonės tikslas – sustiprinti išskirtinę mokslo ir studijų institucijos kompetenciją, sudarant sąlygas jos tyrėjų ar studentų grupėms išbandyti savo mokslines idėjas eksperimentinės (bandomosios) plėtros fazėje iki tinkamo komerciškai naudoti produkto ar technologijos prototipo sukūrimo. Tai galėtų paskatinti mokslo ir studijų institucijose sparčiau kurtis naujas žinioms imlias atžalines įmones, paskatinti mokslo ir studijų institucijas intensyviau ir veiksmingiau bendradarbiauti su verslu (turima įranga, su kuria galima vykdyti eksperimentinės (bandomosios) plėtros veiklas, patraukli verslo subjektams, kuriuos domina galimybės patikrinti naujas idėjas praktiškai, kuriant tinkamus komerciškai naudoti technologijų arba produktų prototipus, todėl, tikėtina, padaugės verslo užsakymų). Įgyvendinant kompetencijų centrų infrastruktūros plėtros priemonę, būtų remiamas eksperimentinės (bandomosios) įrangos, reikalingos atitinkamoms tematikoms (nustatytoms MTEPI prioritetų veiksmų planuose) vystyti, įsigijimas. Naujai įsigyjama eksperimentinė-technologinė įranga turės veiksmingai papildyti pareiškėjo MTEP infrastruktūrą, skirtą vykdyti MTEP veiklą srityje, atitinkančioje deklaruojamą išskirtinę kompetenciją, ir sudaryti sąlygas tyrėjų ir (arba) studentų grupėms naudoti ją vykdant eksperimentinės (bandomosios) plėtros darbus. Atrenkant projektus, planuojama vertinti, ar naujai įsigyjama eksperimentinė-technologinė įranga yra trūkstama institucijos MTEP infrastruktūros dalis, kurią užpildžius būtų užtikrinamos galimybės veiksmingai vykdyti MTEP veiklą atitinkamoje srityje iki MTEP grįstos idėjos pritaikymo, parengimo komercinti ir (arba) investicijoms patrauklaus objekto sukūrimo. Pagal šią priemonę įgyvendinami projektai bus finansuojami Švietimo ir mokslo ministerijos ir projektų vykdytojų (mokslo ir studijų institucijų) lėšomis. Mokslo ir studijų institucijos prisidėjimas nuosavomis lėšomis būtų viena iš sąlygų, įrodančių, kad ši institucija turi naudos, bendradarbiaudama su tam tikrų sektorių verslo įmonėmis, ir yra pasiryžusi investuoti savo lėšas, kad, pajungus naują įrangą, ateityje ši nauda didėtų. Vertinant galimybes finansuoti eksperimentinei (bandomajai) plėtrai reikalingos įrangos įsigijimą, taip pat bus vertinami mokslo ir studijų institucijos turimo mokslinio potencialo, dirbančio atitinkamose tematikose, pajėgumas, bendradarbiavimo su verslo įmonėmis apimtys (verslo užsakymai, uždirbtos lėšos, bendri projektai, licencijos, patentai ir pan.), turima įranga, naudojama tyrimams atitinkamose tematikose. Įranga, kurią įsigyja mokslo ir studijų institucija, turi būti aktuali tam tikram verslo sektoriui (pvz., maisto, biotechnologijos, lazerių ir pan.), o ne konkrečioms verslo įmonėms. Planuojama, kad ši priemonė veiksmingai papildys Ūkio ministerijos įgyvendinamas priemones, pagal kurias verslo įmonės turi galimybę kurti ar atnaujinti savo technologinę infrastruktūrą. Taip pat ši priemonė naudinga tuo, jog mokslo ir studijų institucijose būtų sutelkta visam MTEP ciklui reikalinga įranga, įgalinanti vykdyti sudėtingus didelės apimties projektus nuo naujų žinių ir gebėjimų naujiems produktams kurti įgijimo iki tinkamų komerciškai naudoti prototipų kūrimo, o tai galėtų padėti ne tik veiksmingesniam bendradarbiavimui su verslu, tobulesnių mokslinių rezultatų kūrimui, bet ir sudarytų sąlygas tyrėjams ar studentams, ketinantiems kurti savo žinioms imlias įmones, patikrinti savo idėjas. Ši priemonė gali turėti didelę įtaką kitų Bendrajame veiksmų plane numatytų priemonių įgyvendinimui, nes sudarys sąlygas komercinti MTEP rezultatus, kaip numatyta Bendrojo veiksmų plano 22.1 papunktyje, papildyti MTEP infrastruktūrą, kuriamą pagal priemones „Ekscelencijos centrų ir paralelinių laboratorijų infrastruktūros tobulinimas sumanios specializacijos kryptyse“ (Bendrojo veiksmų plano 23.4 papunktis) ir „Įsijungimas į tarptautines mokslinių tyrimų infrastruktūras (ESFRI) bei atviros prieigos MTEP infrastruktūros, kuri reikalinga dalyvavimui tarptautinėse ar regioninėse mokslinių tyrimų iniciatyvose, atnaujinimas, kūrimas ir plėtra“ (Bendrojo veiksmų plano 23.5 papunktis). Mokslo ir studijų institucijose veikiantys išskirtinės MTEP kompetencijų centrai savo veikla gali prisidėti įgyvendinant daugiau negu vieną MTEPI prioritetą, todėl lėšas konkurso būdu ketinama skirti, atsižvelgiant į mokslo ir studijų institucijų galimybes derinti naujai įsigyjamą eksperimentinei plėtrai skirtą įrangą prie jau turimos MTEP įrangos, siekiant įgyvendinti MTEPI prioritetus;“
10. Pakeičiu 23.7.5 papunktį ir jį išdėstau taip:
„23.7.5. projektas „Fizinių ir technologinių mokslų eksperimentinių ir prototipavimo laboratorijų centras „M-Lab“. Šį projektą vykdys KTU. Įgyvendinant projektą siekiama užtikrinti technologinės-eksperimentinės bei inovacijų veiklos plėtrą, orientuojantis į Lietuvos ir užsienio verslo ir viešojo sektoriaus poreikius, taip pat prisidedant prie studijų ir mokslo integracijos rengiant aukštos kvalifikacijos technologinių ir fizinių mokslų specialistus ir tyrėjus. Šiam tikslui įgyvendinti, mokslo, technologijų ir dizaino sankirtoje KTU sukurs tarpdisciplininės eksperimentinės plėtros (EPI), prototipų kūrimo, testavimo ir demonstravimo erdves – „M-Lab“ eksperimentinių laboratorijų ir prototipavimo centrą. Siekiant įgyvendinti strateginius KTU tarptautiškumo, tarpdiscipliniškumo ir darbo su verslu tikslus, reikalinga sukurti MTEP infrastruktūrą – dirbtuves, kuriose būtų galima ne tik vykdyti mokslinius tyrimus, bet ir kurti bei gaminti prototipus ir juos demonstruoti, taip pat reikalingos 24 valandas veikiančios kūrybinės erdvės tiek tyrėjams, tiek visų pakopų studentams. Įvairių tyrimų krypčių tyrėjai, įtraukiant ir verslą, turi turėti sąlygas kartu vykdyti MTEP projektus nuo idėjos iki prototipo demonstravimo vienoje vietoje turint visą reikiamą prototipavimo įrangą. Siekiant MTEP rezultatų patrauklumo visuomenei ir verslui, „M-Lab“ kartu su tyrėjų komandomis dirbs dizaineriai, tuo pat metu kuriantys prototipo dizainą. „M-Lab“ vykdomas kartu su Masačiusetso technologijų instituto (MIT, JAV) tyrėjais. „M-Lab“ misija – netradiciniai, transdisciplininiai tyrimai mokslo, technologijų ir meno sankirtoje, prototipų kūrimas ir demonstravimas. „M-Lab“ vizija – netradicinis, kūrybingas tyrimų procesas ir dinamiška mokslo aplinka, išskirtinis dėmesys eko-sisteminiam dizainui, transdisciplininių, praktinių tyrimų, jungiančių meną, mokslą ir technologijas, plėtra, atsižvelgiant į ateities iššūkius. „M-Lab“ paskirtis ir koncepcija išsiskiria iš jau esamų KTU, studijų ir mokslo organizavimo formų, inovacijų perdavimo. „M-Lab“ išskirtinumas pasireiškia per meno perspektyvos įtraukimą (kritiškai ir kūrybiškai analizuoja pačias technologijas, įkvepia adaptacijas ir technologijų pritaikymą vystant netikėtus naratyvus, spekuliacijas ir fikcijas), pedagogiką (projektai, įtraukiantys įvairias visuomenės grupes – projektai, vystantys novatoriškus metodus – neigiamo poveikio ekosistemoms sumažinimui, „darytojų“ (angl. makers) kultūrą (egzistuojančių technologijų, priemonių ir medžiagų perdarymas, brikoliažas, novatoriškas pritaikymas; veikiančių prototipų kūrimas ir demonstravimas). Pagrindiniai „M-Lab“ naudotojai – mokslininkai ir kiti tyrėjai, studentai, verslo (taip pat pramonės) atstovai ir kiti KTU darbuotojai. „M-Lab“ dalis erdvės bus atvira ir visuomenei. Projekto veiklos ir planuojami pasiekti rezultatai tiesiogiai susiję su tikslinių grupių poreikių tenkinimu – bus sukurtos optimalios darbo, kūrybos ir mokymosi sąlygos. Išplėtota ir naujai sukurta bazinė infrastruktūra užtikrins žmogiškojo kapitalo ir infrastruktūros, reikalingos studijų bei mokslo reikmėms veiksmingą funkcionavimą, laboratorinės įrangos atnaujinimą, šiuolaikinių informacinių sistemų naudojimą, studentų studijoms bei kūrybai tinkamų sąlygų suteikimą. „M-Lab“ vykdomos veiklos pobūdis lemia, kad sukūrus šią infrastruktūrą, KTU tyrėjai ir studentai galės prisidėti prie daugelio sumanios specializacijos prioritetų įgyvendinimo. Ypatingo „M-Lab“ indėlio laukiama plėtojant prioritetinę MTEPI kryptį „Įtrauki ir kūrybinga visuomenė“ ir įgyvendinant abu jos prioritetus – „Modernios ugdymosi technologijos ir procesai“ ir „Proveržio inovacijų kūrimo ir diegimo technologijos ir procesai“. MTEPI prioriteto „Modernios ugdymosi technologijos ir procesai“ atveju, laukiama KTU bendruomenės indėlio kuriant naujas arba iš esmės patobulintas mišriąsias (angl. blended arba hybrid) kompetencijos ugdymo technologijas, kurios apimtų tradicinių ir naujųjų medijų technologijas, užtikrinančias mokymosi pasiekiamumą, lankstumą, patrauklumą ir efektyvumą, autonomiško mokymosi technologijas, gerinančias išmokimo kokybę, mokymo plano, integruojančio įvairius mokymo ir mokymosi metodus ir procesus, siekiant mokymosi efektyvumo ir optimalaus poveikio išmokimui ir įgūdžių įgijimui, sudarymo technologijas. MTEPI prioriteto „Proveržio inovacijų kūrimo ir diegimo technologijos ir procesai“ įgyvendinimo procese laukiama KTU tyrėjų ir studentų indėlio tiriant audiovizualinių medijų technologijas, kuriančias pridėtinę vertę verslams ir (arba) galutiniam vartotojui, didinančias produkto ir paslaugos konkurencingumą Lietuvos ir eksporto rinkose, socialines technologijas, kurios, pasitelkiant informacines ir komunikacines, kitas technologijas, leistų sukurti socialinių ir organizacinių inovacijų, skatinančių novatoriškų įmonių ir socialinio verslo kūrimąsi ir augimą;“
11. Pakeičiu 23.7.7 papunktį ir jį išdėstau taip:
„23.7.7. projektas „Agroinovacijų mokslinių tyrimų bazės modernizavimas ASU“ (ASU pastato Nr. 4E2p rekonstrukcija ir įrangos įsigijimas). Projektą vykdys ASU arba VDU (atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. birželio 5 d. nutarimą Nr. XIII-1229 „Dėl Lietuvos edukologijos universiteto ir Aleksandro Stulginskio universiteto reorganizavimo prijungimo prie Vytauto Didžiojo universiteto būdu ir Vytauto didžiojo universiteto statuto patvirtinimo“ VDU nuo 2019 m. sausio 1 d. numatytas reorganizuojamo ASU teisių perėmėju). ASU vykdoma MTEP ir studijų veikla svarbi sumanios specializacijos proceso tikslams siekti, ypač prioritetinei MTEPI krypčiai „Agroinovacijos ir maisto technologijos“ plėtoti. Patobulinta infrastruktūra leis ASU ir VDU mokslininkams efektyviai įsitraukti į MTEPI prioriteto „Tvarūs agrobiologiniai ištekliai ir saugesnis maistas“ įgyvendinimą, nes įgalins tyrėjus tirti ir kurti saugesnes, natūralias maisto žaliavas, maisto sudėtines dalis ir produktus, maisto priedus, inovatyvias maisto pakuotes ir saugojimo technologijas, perspektyvias, adaptuotas maistinių ir pašarinių augalų veisles, galvijų linijų ir genotipų pradinę medžiagą su tiksliniais kokybiniais parametrais, pažangias kenksmingų organizmų kontrolės ir augalų mitybos sistemas, inovatyvias, technologinėmis, aplinkosauginėmis ir logistinėmis savybėmis pasižyminčias veiksmingas trąšas arba jų komponentus, biologinius preparatus, užtikrinančius tvarią aplinką, tiksliosios (precizinės) augalininkystės ir gyvulininkystės ūkininkavimo technologijas. Apjungus ASU ir VDU tyrėjų pajėgumus, centre dirbančių mokslininkų skaičius padidėtų nuo 33 iki 45. VDU mokslinius tyrimus MTEPI „Agroinovacijos ir maisto technologijos“ kryptyje vykdo trys mokslininkų grupės – klasteriai: Instrumentinės analizės metodų vystymas ir jų taikymas molekulinei biologinių objektų, sintetinių produktų ir aplinkos analizei; Molekulinės bioenergetikos; Klimato kaitos ir aplinkos taršos poveikis organizmų sąveikai ir sveikatingumui. VDU turi sukaupęs patirtį vykdant panašios krypties mokslinių tyrimų projektus, pvz., „Augalų ekstraktų ir jų frakcijų taikymo gyvūnų aplinkos virusų slopinimui ir kontrolei tyrimai“ ir kt. VDU darbuotojų indėlis į šio prioriteto įgyvendinimą: sukurta antimikrobinės maisto konservavimo technologijos chitozano pagrindu, užtikrinančios saugesnio maisto gavybą ir pateikimą vartotojui; aukštos kokybės granuliuoto durpių kraiko, pasižyminčio antiseptinėmis ir antagonistinėmis savybėmis ir pagerinančios paukštienos saugą, kokybę ir maistinę vertę, technologijos sukūrimas; propolio pagrindu paremtų konservuojančių ir stabilizuojančių savybių turinčių produktų prototipų maisto pramonei sukūrimas; ekologiškų probiotikų pagrindu paremtų pašarų priedų, skirtų žuvims, prototipų sukūrimas. ASU tyrėjų indėlis į MTEPI prioriteto „Funkcionalus maistas“ įgyvendinimą – funkcionaliųjų maisto komponentų ir (arba) tokių komponentų išskyrimo tyrimai, funkcionaliųjų maisto komponentų poveikio asmens sveikatai ir savijautai tyrimai, žemės ūkio žaliavų ir jų perdirbimo technologijų kūrimas ir tobulinimas. Didžiausias ASU esamos ir naujai kuriamos infrastruktūros įveiklinimas planuojamas, įgyvendinant MTEPI prioritetą „Inovatyvus biožaliavų kūrimas, tobulinimas ir perdirbimas (biorafinavimas)“, nes planuojama plačiai įtraukti tyrėjus į naujų suprojektuotos sudėties žemės ūkio žaliavų ir pažangių jų gamybos technologijų, kompleksinių žemės ūkio žaliavų ekstrakcijos ir frakcionavimo technologijų, efektyvių žemės ūkio žaliavų fizikocheminio ir biokatalizinio perdirbimo technologijų tyrimus ir kūrimą. VDU tyrėjų indėlis į MTEPI prioriteto „Funkcionalus maistas“ įgyvendinimą – elektroporacijos ir sonoporacijos metodais pagrįstų technologijų, leidžiančių žemose temperatūrose apdoroti sultis bei pieno produktus, išsaugant apdorojamuose produktuose esančias veikliąsias medžiagas. VDU tyrėjai yra sukaupę šios srities kvalifikaciją vykdant tokius projektus kaip „Elektroporacijos tyrimai augalinės žaliavos bioaktyvių komponentų masės pernašos intensyvumui“ ir „Retesnių uoginių augalų bioaktyvių komponentų kitimas priklausomai nuo genotipo ir aplinkos“. Atnaujintame objekte rengiami specialistai, tikimasi, padės išspręsti žmogiškųjų išteklių trūkumo problemą, siejamą su išskirtines kompetencijas turinčių mokslininkų, kitų tyrėjų ir darbuotojų trūkumu maisto gamybos grandinėje. Parengti specialistai gebės taikyti naujausias inovacijas maisto žaliavų ir produktų gamybos grandinėje ne tik mokslinių tyrimų tikslais, bet ir kasdienėje įmonių veikloje užtikrinant saugesnio ir tvaresnio maisto gamybą, įmonių konkurencingumą. Atsižvelgiant į tai, kad šiose srityse dirba nedidelis skaičius tyrėjų, atnaujinta infrastruktūra, tikėtina, leis parengti daugiau mokslo daktaro laipsnio siekiančių studentų, tobulinti mokslo darbuotojų kvalifikacijas, išmokti naujų tyrimo metodų. Be to, minėtiems MTEPI prioritetams įgyvendinti bus naudingi planuojami tarpdisciplininiai doktorantūros projektai, nes kai kurių planuojamų kurti produktų technologijoms ir savybėms moksliškai įvertinti reikalinga šių sričių sinergija. Projekto įgyvendinimo metu siekiama atnaujinti ASU turimą MTEPI infrastruktūrą, įkurti naujas mokslinių tyrimų laboratorijas, kuriose bus vykdomos MTEPI veiklos, tame tarpe teikiamos mokslinių tyrimų paslaugos verslo įmonėms ir kitiems užsakovams. Pastato patalpų pritaikymas MTEPI veikloms ir įsigyjama moderni laboratorinė įranga teigiamai įtakos aukštą mokslinių tyrimų kokybę ir platesnį mokslinių tyrimų paslaugų spektrą, tokiu būdu bus užtikrinamas atnaujintos ir sukurtos infrastruktūros įveiklinimas. Vykstanti aukštojo mokslo reforma tik padidina planuojamo projekto įgyvendinimo aktualumą ir poreikį, nes įvykdžius VDU, ASU ir LEU konsolidavimą, projekto metu sukurta infrastruktūra galės naudotis didesnis skaičius mokslininkų. Sukurtos technologijos ir produktai patentuotini, leidžiantys tris kartus padidinti užsakomųjų tyrimų, ateinančių iš verslo subjektų skaičių. Į mokslinius tyrimus numatoma įtraukti doktorantus bei mokslo darbuotojus, padidinant doktorantų ir mokslo darbuotojų skaičių, dirbantį prioritetinės MTEPI krypties „Agroinovacijos ir maisto technologijos“ tematikose ne mažiau 25 proc., taip pat 50 proc. padidinant šios krypties mokslinių publikacijų skaičių pirmos ir antros kvartilių mokslo žurnaluose. Vystomos tematikos ir kuriamos technologijos sudarys sąlygas atvykti užsienio mokslininkams, doktorantams ir tyrėjams tiek trumpalaikiam tiek ir ilgesniam darbui centre. Planuojami 2-3 užsienio mokslininkai kiekvienais metais.“
12. Pakeičiu 23.8.2 papunktį ir jį išdėstau taip:
„23.8.2. projektas „Šiuolaikinių didaktikų centro įkūrimas“. Projektą vykdys VDU. Įgyvendinant Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. birželio 29 d. nutarimą Nr. XIII-533 „Dėl Valstybinių universitetų tinklo optimizavimo plano patvirtinimo“ (toliau – LRS nutarimas) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. lapkričio 22 d. nutarimą Nr. 947 „Dėl Valstybinių universitetų tinklo optimizavimo plano įgyvendinimo priemonių patvirtinimo“ (toliau – LRV nutarimas) VDU kaip vienas iš nacionalinių pedagogų rengimo centrų sprendžia šalies strateginį pedagogų rengimo klausimą. Šiuolaikinių didaktikų centras bus sukurtas atsižvelgiant į pasaulines mokslo praktikas. Ugdymo turinio modernizavimas negalimas be šiuolaikinės infrastruktūros ir be kvalifikuotų specialistų, gebančių panaudoti modernias ugdymo priemones, kurti inovacijas. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (toliau – EBPO) (angl. OECD – Organisation for Economic Co-operation and Development) 2015 metų ataskaitoje „Atvirieji švietimo ištekliai: inovacijų katalizatoriai“ (angl. “Open Educational Resources: A Catalyst for Innovations“) studijoje teigiama, jog Lietuvoje būtina didinti išteklius, skirtus švietimui. Laboratorijose atliekami moksliniai tyrimai (atvejų analizės ir pan.), naujų metodikų išbandymas, eksperimentų vykdymas. Tyrimų pagrindu kuriami nauji ugdymo metodai. EBPO ataskaitoje taip pat teigiama, kad mokytojų rengimui reikalingi nauji įrankiai ir nauji įgūdžiai, technologijų naudojimas, siekiant „į besimokantįjį orientuoto“ ugdymo organizavimo. Šiuolaikinių didaktikų centre bus įkurtos įvairios laboratorijos skirtos tirti, adaptuotis ir skleisti naujas patirtis, diegti jas į studijų ir mokymo mokykloje procesus. Tokios laboratorijos leidžia studentams išmokti procedūrinių įgūdžių stebint praktikuojantis, sprendžiant problemas ir naudojant dalykines priemones ir technikas, kas skatina studentų dalyvavimą ir didesnį savarankiškumą. Inovatyvių metodikų laboratorijos būtinos ir dėl mokymosi vertinimo ir įvertinimo procesų tobulinimo, jų įvairovės pagrindimo ir diegimo į mokyklos realybę ir studijų procesą. Tokios laboratorijos leis kurti ir išbandyti ateities mokyklų, klasių scenarijus, rengiant mokytojus dirbti su vaikais ateities mokyklose, kaip kad jau realiai egzistuoja Norvegijoje (Skaug, 2016). Efektyvaus mokymo strategijos ir yra išugdomos būtent tokiose laboratorijose (Allen at all, 2009), orientuojamose į ateitį, o ne dabartį. Kuriant pedagogų rengimo centrą, VDU Edukologijos akademijoje, bus sukurta šiuolaikinė pedagoginėms studijoms reikalinga šiuolaikinių didaktikų centro infrastruktūra Kaune, Putvinskio g. 23. Bus statomas naujas pastatas (priestatas) prie šiuo metu veikiančio VDU Daugiafunkcinio mokslo ir studijų centro pastato, taip užbaigiant įgyvendinti pastarojo centro techninį projektą bei optimaliai išnaudojant jau šiame pastate esančias modernias erdves. Įgyvendinus projektą bus sukurta ne mažiau 30 naujų tyrėjų darbo vietų, planuojamas ne mažesnis kaip 10 proc. aukščiausio lygio mokslo publikacijų (Clarivate Analytics, Scope) ir ne mažesnis kaip 15 proc. tarptautinių ir nacionalinių mokslo projektų augimai. VDU ir socialinių partnerių (mokyklų, įmonių, nevyriausybinių organizacijų) bendradarbiavimo išplėtimas diegiant mokslu grįstas praktikas švietimo sistemoje – ne mažiau 20 proc.“
13. Pakeičiu 23.8.3 papunktį ir jį išdėstau taip:
„23.8.3. projektas „Pedagogų rengimo centro įkūrimas“. Projektą vykdys VDU. Įgyvendinant šį projektą VDU Edukologijos akademijos pedagogų rengimo centro aplinkos bus kuriamos, renovuojant K. Donelaičio g. 52., Kaune esančias patalpas. Pastato rekonstrukcija ir įrangos įsigijimas bus skirti įgyvendinti pedagogų rengimo studijų programas VDU, kaip Kauno pedagogų rengimo centre, kuris yra vienas iš trijų pedagogų rengimo centrų Lietuvoje, kaip tai numatyta LRS nutarime ir LRV nutarime. Projektas yra tiesiogiai susijęs su Lietuvos edukologijos universiteto veiklų perkėlimu į VDU bei su pedagogų rengimo infrastruktūros plėtojimu Kaune. Šiuo metu viena iš silpniausių pedagogų rengimo studijų vykdymo ir mokslo tyrimų kokybės užtikrinimo grandžių yra studijų patalpų techninė būklė ir esama infrastruktūra. Neišplėtota mokslo ir mokomoji bazė tiesiogiai veikia nepakankamą studijų kokybę ir gali atsiliepti absolventų kvalifikacijai ir kompetencijai. Projektu siekiama modernizuoti esamą infrastruktūrą, sukuriant mokymosi aplinkas, kurios didintų studijų efektyvumą, gerintų studijų kokybę, užtikrintų aukštos kvalifikacijos specialistų rengimo ir jų sėkmingos integracijos į veiklos pasaulį ir sudarytų modernias sąlygas mokymuisi visą gyvenimą įvairioms visuomenės grupėms. Įgyvendinant projektą bus projektuojamos mobilios, lanksčios erdvės, skirtos individualiam, grupiniam darbui, erdvės kooperuotam darbui, sudarant sąlygas dėstytojams, mokslininkams ir praktikams kurti ir išbandyti inovatyvias metodikas, įrankius, atviruosius mokymosi išteklius ir kitas ugdymo priemones. Bus atnaujintos šiuo metu veikiančios kalbos mokymų (SONAKO ir kt.) bei kitos laboratorijos. Kuriant Pedagogų rengimo centrą įvertinama, kad 2018 m. VDU pradėjus priėmimą į naujas bakalauro ugdymo krypties programas Ikimokyklinė ir priešmokyklinė pedagogika, Pradinio ugdymo pedagogika ir ankstyvasis užsienio kalbos mokymas, Mokomojo dalyko pedagogika, Socialinė pedagogika, o taip pat magistrantūros studijų programas, tokias kaip Ikimokyklinė edukologija, Švietimo vadyba, Specialioji pedagogika, Muzikos edukologija, Profesijos edukologija, didesnei daliai LEU dėstytojų reikės vykti į VDU, kur turės būti sukurtos darbo vietos, taip pat įrengtos auditorijos naujai priimtiems bei daliai šiuo metu LEU studijuojantiems studentams. Projekto įgyvendinimo metu bus įrengta apie 100 darbo vietų edukologijos studijų programų dėstytojams ir mokslo darbuotojams, padidintas auditorijų, laboratorijų, skaityklų, seminarų kambarių. Šios vietos skirtos edukologijos programų visų pakopų studentams, mokytojų kvalifikacijos kėlimui ir perkvalifikavimui. Bus išplėsti bibliotekos fondai, įrengtos kompiuterinės klasės, užsienio kalbų mokymosi erdvės. Įgyvendinus projektą, asmenų, studijuojančių pedagogikos krypties programose, skaičiaus augimas – ne mažiau 15 proc., mokytojų, dalyvavusių universiteto organizuojamose perkvalifikavimo programose, skaičius padidės 20 proc., ne mažiau kaip 10 proc. padidės tarptautinių studijų projektų su užsienio universitetais, rengiančiais pedagogus. Planuojamas ne mažesnis kaip 50 asmenų per metus dėstytojų, dirbančių pedagogikos krypties programose, kvalifikacijos tobulinimas.“
14. Pakeičiu 25.2 papunktį ir jį išdėstau taip:
„25.2. Veiksmų programos 1 prioriteto 1.2 investicinio prioriteto „Verslo investicijų į MTI skatinimas, įmonių, MTI centrų ir aukštojo mokslo sektoriaus ryšių ir sąveikos plėtojimas, visų pirma skatinant investicijas į produktų ir paslaugų plėtrą, technologijas, socialines ir viešosioms paslaugoms teikti skirtas inovacijas; taip pat paklausos, jungimosi į tinklus, grupių ir atvirų inovacijų skatinimas pagal pažangiosios specializacijos strategiją, remiant technologinius ir taikomųjų mokslų tyrimus, bandomųjų linijų diegimą, išankstinio produktų patvirtinimo veiksmus ir didelio poveikio technologijų pažangiosios gamybos pajėgumus, pirminės gamybos bei bendrosios paskirties technologijų sklaidą“ 1.2.2 konkretaus uždavinio „Padidinti žinių komercinimo ir technologijų perdavimo mastą“ priemonių lėšomis įgyvendinamos Bendrojo veiksmų plano 20.4, 21.2, 21.4, 21.5, 22.1, 22.3, 22.4 ir 22.5 papunkčiuose aprašytos priemonės;“
16. Pakeičiu 1 priedą:
16.1. pakeičiu 2 punkto pirmąją pastraipą ir ją išdėstau taip:
| „2. |
Uždavinys: įgyvendinti ūkio sektoriams aktualias, svarbiausius šalies iššūkius ir problemas sprendžiančias ir tikėtinas ateities tendencijas atliepiančias MTEP veiklas |
- |
- |
- |
- |
|
|
-“
|
16.4. papildau 3.5 papunkčiu:
| „3.5. (22.5) |
Priemonė: ekscelencijos centrų veiklos skatinimas sumanios specializacijos kryptyse |
Sudaryti sąlygas ekscelencijos centrų vykdomai veiklai užtikrinti, siekiant padidinti šalies mokslines kompetencijas tarptautiniu mastu |
Planavimas |
Mokslo ir studijų institucijos |
Mokslo ir studijų institucijų tyrėjai ir studentai |
21 645 |
- |
Viešoji įstaiga Centrinė projektų valdymo agentūra |
| 3.5.1. (22.5.1.) |
Projektas: HEALTH-TECH – Sveiko senėjimo mokslo ir technologijų ekscelencijos centras |
Sukurti Sveiko senėjimo mokslo ir technologijų kompetencijos centrą, siekiant inovacijų pagalba pagerinti žmonių gyvenimo kokybę ir sveikatos priežiūros veiksmingumą |
Planavimas |
Kauno technologijos universitetas (partneriai –Vilniaus universitetas ir Lietuvos sveikatos mokslų universitetas) |
Mokslo ir studijų institucijų tyrėjai ir studentai |
12 987 |
- |
Viešoji įstaiga Centrinė projektų valdymo agentūra |
| 3.5.2. (22.5.2.) |
Projektas: INNOCULT – Kultūros ir kūrybinių inovacijų Lietuvoje kompetencijos centras |
Sukurti kultūros ir kūrybinių industrijų ekscelencijos centrą, siekiant plėtoti ir skatinti tarptautinį kultūros ir kūrybinių industrijų mokslinių tyrimų potencialą ir konkurencingumą |
Planavimas |
Vytauto Didžiojo universitetas (partneris – Kauno technologijos universitetas) |
Mokslo ir studijų institucijų tyrėjai ir studentai |
8 658 |
- |
Viešoji įstaiga Centrinė projektų valdymo agentūra“ |
16.5. pakeičiu 4 punkto pirmąją pastraipą ir ją išdėstau taip:
| „4. |
Uždavinys: sutelkti ir atnaujinti studijų ir MTEP infrastruktūrą, sudaryti sąlygas veiksmingai ją naudoti įgyvendinant MTEPI prioritetus |
- |
- |
- |
- |
|
|
-“
|
16.6. pakeičiu 4.4 papunktį ir jį išdėstau taip:
| „4.4. (23.4) |
Priemonė: ekscelencijos centrų ir paralelinių laboratorijų infrastruktūros tobulinimas sumanios specializacijos kryptyse |
Sudaryti sąlygas Lietuvos ir užsienio mokslo ir studijų institucijų padalinių ar tyrėjų grupių partnerystėms, siekiant, kad Lietuvoje susiformuotų tose srityse pirmaujantys mokslo centrai |
Planavimas |
Mokslo ir studijų institucijos |
Mokslo ir studijų institucijų tyrėjai ir studentai |
4 350 |
- |
Viešoji įstaiga Centrinė projektų valdymo agentūra“ |
16.7. pakeičiu 4.7.5 papunktį ir jį išdėstau taip:
| „4.7.5. (23.7.5) |
Projektas: Fizinių ir technologinių mokslų eksperimentinių ir prototipavimo laboratorijų centras „M-lab“ |
Perkelti į Kauno technologijos universiteto studentų miestelį naujųjų medijų, technologijų ir dizaino laboratorijas |
Planavimas |
Kauno technologijos universitetas |
Mokslo ir studijų institucijų tyrėjai ir studentai |
5 700 |
- |
Viešoji įstaiga Centrinė projektų valdymo agentūra“ |
16.8. pakeičiu 4.7.7 papunktį ir jį išdėstau taip:
| „4.7.7. (23.7.7) |
Projektas: Agroinovacijų mokslinių tyrimų bazės modernizavimas ASU“ (ASU pastato Nr. 4E2p rekonstrukcija ir įrangos įsigijimas) |
Išvystyti Aleksandro Stulginskio universiteto MTEPI infrastruktūrą agroinovacijų srityje, rekonstruojant ASU pastatą Nr. 4E2p (Studentų g. 9, Akademijos mstl. Kauno raj.), modernizuojant agroinovacijų mokslinių tyrimų laboratorijų įrangą. |
Planavimas |
Aleksandro Stulginskio universitetas arba Vytauto Didžiojo universitetas |
Mokslo ir studijų institucijų tyrėjai ir studentai |
2 310 |
- |
Viešoji įstaiga Centrinė projektų valdymo agentūra“ |
16.9. pakeičiu 4.8.2 papunktį ir jį išdėstau taip:
| „4.8.2. (23.8.2) |
Projektas: Šiuolaikinių didaktikų centro įkūrimas |
Sukurti pedagoginėms studijoms reikalingą šiuolaikinių didaktikų centro infrastruktūrą Kaune, Putvinskio g. 23 |
Planavimas |
Vytauto Didžiojo universitetas |
Mokslo ir studijų institucijų tyrėjai ir studentai |
1 900 |
- |
Viešoji įstaiga Centrinė projektų valdymo agentūra“ |
16.10. pakeičiu 4.8.3 papunktį ir jį išdėstau taip:
| „4.8.3. (23.8.3) |
Projektas: Pedagogų rengimo centro įkūrimas |
Modernizuoti studijų infrastruktūrą, pritaikant Pedagogų rengimo centro veikloms |
Planavimas |
Vytauto Didžiojo universitetas |
Mokslo ir studijų institucijų tyrėjai ir studentai |
3 800 |
- |
Viešoji įstaiga Centrinė projektų valdymo agentūra“ |
16.11. pakeičiu 4.9 papunktį ir jį išdėstau taip:
| „4.9. (23.9) |
Priemonė (Projektas): Jūrinio slėnio branduolio sukūrimas, įgyvendinant infrastruktūros atnaujinimo 2-ąjį etapą |
Baigti integruoto mokslo, studijų ir verslo centro (slėnio) Lietuvos jūrinio sektoriaus plėtrai MTEP infrastruktūros kūrimo darbus |
Planavimas |
Klaipėdos universitetas |
Mokslo ir studijų institucijų tyrėjai ir studentai, verslo įmonės |
11 585 |
- |
Viešoji įstaiga Centrinė projektų valdymo agentūra“ |
17. Pakeičiu 2 priedą:
17.1. pakeičiu 2 punkto pirmąją pastraipą ir ją išdėstau taip:
| „2. |
Uždavinys: įgyvendinti ūkio sektoriams aktualias, svarbiausius šalies iššūkius ir problemas sprendžiančias ir tikėtinas ateities tendencijas atliepiančias MTEP veiklas |
-
|
173019“ |
17.4. pakeičiu 3 punkto pirmąją pastraipą ir ją išdėstau taip:
| „3. |
Uždavinys: paskatinti žinių ir technologijų perdavimo, MTEP rezultatų komercinimo procesus mokslo ir studijų institucijose, sudarant sąlygas veiksmingam viešojo ir privataus sektorių bendradarbiavimui MTEP srityje ir aukštojo mokslo, mokslo ir verslo sąveikai |
- |
61 323“ |
17.5. papildau 3.5 papunkčiu:
| „3.5.
|
Priemonė: ekscelencijos centrų veiklos skatinimas sumanios specializacijos kryptyse |
21 645 |
21 645“ |
17.6. pakeičiu 4 punkto pirmąją pastraipą ir ją išdėstau taip:
| „4. |
Uždavinys: sutelkti ir atnaujinti studijų ir MTEP infrastruktūrą, sudaryti sąlygas veiksmingai ją naudoti įgyvendinant MTEPI prioritetus |
- |
205219“ |
17.7. pakeičiu 4.4 papunktį ir jį išdėstau taip:
| „4.4. |
Priemonė: ekscelencijos centrų ir paralelinių laboratorijų infrastruktūros tobulinimas sumanios specializacijos kryptyse |
4350 |
- |
4 350“ |
18. Pakeičiu 3 priedą:
18.3. pakeičiu 3 punktą ir jį išdėstau taip:
| „3. |
Uždavinys: paskatinti žinių ir technologijų perdavimo, MTEP rezultatų komercinimo procesus mokslo ir studijų institucijose, sudarant sąlygas veiksmingam viešojo ir privataus sektorių bendradarbiavimui MTEP srityje ir aukštojo mokslo, mokslo ir verslo sąveikai |
Mokslo ir studijų institucijų vykdomi verslo MTEP užsakymai (tūkst. Eur) |
6 369,3 |
8 636,6 |
| Mokslo ir studijų institucijų pajamos iš intelektinės veiklos rezultatų (tūkst. Eur) |
430,4 |
1 038,1 |
||
| 3.1. |
Priemonė: MTEP rezultatų komercinimas (parama mokslininkų ir kitų tyrėjų bei studentų, dirbančių / studijuojančių mokslo ir studijų institucijose, idėjų komercinimui, parama besikuriančioms jaunoms inovacinėms įmonėms (pumpurinės įmonės, startuoliai) |
Patentinės paraiškos (vnt.)
Doktorantūra, vykdoma kartu su verslo subjektais (doktorantų skaičius)
Mokslo ir studijų institucijose susikūrusių naujų žinioms imlių įmonių (angl. spin-off) skaičius (vnt.) |
33
30
22 |
112
68
77“ |
| 3.2. |
Priemonė: mokslininkų ir kitų tyrėjų gebėjimų komercinti MTEP rezultatus stiprinimas, žinių, inovacijų ir technologijų perdavimas, MTEP veiklos rinkodara |
|||
| 3.3. |
Priemonė: inovacijų ir technologijų perdavimo centrų veiklos skatinimas |
|||
| 3.4. |
Priemonė: kompetencijos centrų veiklos skatinimas |
|||
| 3.5. |
Priemonė: ekscelencijos centrų veiklos skatinimas sumanios specializacijos kryptyse |