Administracinė byla Nr. eA-77-575/2025
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04107-2021-0
Procesinio sprendimo kategorija 21.2
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. sausio 8 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Ramūno Gadliausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo (nuo 2024 m. sausio 1 d. Regionų administracinis teismas) 2023 m. balandžio 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. M. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai dėl įsakymo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas E. M. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos generalinės prokurorės 2021 m. spalio 18 d. įsakymą Nr. P-578 „Dėl tarnybinės nuobaudos Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus vyriausiajam prokurorui E. M.“ (toliau – ir Įsakymas).
2. Pareiškėjas skundą grindė šiais argumentais:
2.1. Įsakymu pareiškėjui taikyta tarnybinė atsakomybė bei skirta tarnybinė nuobauda – pastaba. Tarnybinė nuobauda skirta už tai, kad pareiškėjas, kaip aukštesnysis prokuroras, nuo
2021 m. vasario 15 d. iki 2021 m. kovo 1 d., nagrinėdamas nukentėjusiosios atstovo 2021 m. vasario 12 d. skundą dėl ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-16431-20 (toliau – ir Ikiteisminis tyrimas) nutraukimo ir privalėdamas patikrinti, ar prokurorui B. L. priimant 2021 m. vasario 5 d. nutarimą buvo visapusiškai ir išsamiai išanalizuoti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, ištirtos bei išsiaiškintos visos tyrimui reikšmingos aplinkybės, taip pat 2021 m. kovo 1 d. nutarime pripažindamas, kad prokuroro 2021 m. vasario 5 d. nutarimas nutraukti Ikiteisminį tyrimą yra teisėtas ir pagrįstas, o pats tyrimas atliktas išsamiai, neužtikrino teismo sprendimo įvykdymo, t. y. kad įsiteisėjusioje 2020 m. lapkričio 18 d. teismo nutartyje išdėstyti motyvai būtų išsamiai išanalizuoti, nurodytos aplinkybės visapusiškai ištirtos ir įvertintos, o teismo nustatyti konkretūs Ikiteisminio tyrimo trūkumai pašalinti.
2.2. Įsakyme nurodyta, kad pareiškėjas savo veiksmais ir neveikimu pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 2 straipsnį, 44 straipsnio 10 dalį, 170 straipsnio 6 dalį, 346 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 9 straipsnio 1 dalį, 23 straipsnio 2 ir 3 dalis, Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 4 straipsnio 2 dalį, 14 straipsnio 1 dalį, 16 straipsnio 2 dalį, 20 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktus, 391 straipsnio 1 dalį, kitų teisės aktų, detalizuojančių prokurorų funkcijų įgyvendinimo tvarką, nuostatas.
2.3. Įsakymas grindžiamas 2021 m. rugsėjo 30 d. Tarnybinio patikrinimo išvada
Nr. VT-398 „Dėl Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apygardos Vilniaus apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus vyriausiojo prokuroro E. M. ir šio skyriaus prokuroro B. L. tarnybinių veiksmų“ (toliau – ir Išvada).
2.4. Išvadoje nustatyta, jog 2021 m. vasario 5 d. prokuroro B. L. nutarimu Ikiteisminis tyrimas nutrauktas motyvuojant tuo, kad buvo surinkti duomenys apie įtariamojo turimą turtą, taip pat buvo patikrinti registrai ir nustatyta, kad jis banko sąskaitų neturi, nekilnojamojo turto neturi, yra valdytojas automobilio, kurio savininkas – uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Mogo LT“. J. B. (B.) (t. y. įtariamasis) apklausos metu nurodė, kad nepripažįsta jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, ir pažymėjo, kad gyvena pas savo krikšto mamą (duomenys neskelbtini) kadangi neturi kur gyventi (iki tol gyveno ūkiniame pastate, (duomenys neskelbtini)), sąskaitų bankuose, nekilnojamojo turto neturi, papildomų pajamų dėl Covid-19 negavo, transporto priemonės taip pat neturi, už nuomojamą automobilį įmokų nuo gruodžio mėnesio nemoka, iki tol įmokas mokėjo iš individualios veiklos, kurios tuo metu nevykdė. Nustatyta, kad J. B. individualios veiklos nevykdo, likusios tik skolos, nėra sumokėjęs administracinių baudų. Nenustatytos aplinkybės, kad asmuo būtų ėmęsis nesąžiningų veiksmų, kurie apsunkintų jam galimybę teikti išlaikymą ar tyčia piktybiškai vengtų išlaikyti savo vaikus. Apklaustas nurodė, kad nedelsiant padengs susidariusį įsiskolinimą dėl vaikų išlaikymo, kai turės galimybę. Išvadoje nustatyta, kad 2021 m. vasario 15 d. gautas nukentėjusios atstovo skundas dėl 2021 m. vasario 5 d. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą. Pareiškėjas, išnagrinėjęs skundą, jį atmetė ir paliko galioti nutarimą.
2.5. Išvadoje taip pat nurodyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2020 m. lapkričio 18 d. nutartyje buvo nurodyta, kad būtina išsiaiškinti aplinkybes dėl J. B. socialinės padėties, surinkti duomenis apie jo gaunamas pajamas, pragyvenimo šaltinį, turtinę padėtį, realias galimybes teikti vaikams išlaikymą, aplinkybes, sąlygojusias jo visišką išlaikymo pareigos nevykdymą ir pan. Tačiau šioje nutartyje nurodytų veiksmų buvo imtasi, siekiant išsiaiškinti aptartas aplinkybes.
2.6. Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjas B. L. 2021 m. vasario 5 d. ir aukštesniojo prokuroro (pareiškėjo) 2021 m. kovo 1 d. nutarimus panaikino ir grąžino ikiteisminiam tyrimui atlikti.
2.7. Išvadoje ir Įsakyme nėra aiškiai nurodyta, kokiais veiksmais pasireiškė pareiškėjo veikimo ar neveikimo neteisėtumas. Pareiškėjui neaišku, kokias teisės normas pažeidė konkrečiais veiksmais ar neveikimu.
2.8. Prokuroro neveikimas negali būti jokiais būdais fiksuojamas. Ikiteisminio tyrimo teisėjo 2020 m. lapkričio 18 d. nutartyje teismas konstatavo, kad aukštesniojo prokuroro išvados, jog J. B. objektyviai negalėjo įvykdyti teismo sprendimu nustatytos pareigos teikti vaiko išlaikymą, nepagrįstos ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų visuma; reikšmingos aplinkybės, susijusios su įtariamojo gautomis pajamomis, liko neišsiaiškintos ir neįvertintos, išvada apie materialinę J. B. padėtį padaryta įvertinus tik jo parodymus ir duomenis. Ikiteisminis tyrimas buvo atnaujintas ir atlikti papildomi veiksmai, siekiant atsakyti į nurodytus trūkumus.
2.9. Tarnybinė nuobauda pareiškėjui pritaikyta už pernelyg bendro pobūdžio normų pažeidimą, kadangi Ikiteisminio tyrimo metu buvo atlikta daugybė papildomų veiksmų dėl 2020 m. lapkričio 18 d. nutartyje nustatytų trūkumų, todėl iš Išvados ir Įsakymo nėra aišku, kokių veiksmų pareiškėjas neatliko, bet turėjo atlikti.
2.10. Pareiškėjo procesiniai veiksmai atitiko BPK nuostatas. Prokuroras ikiteisminio tyrimo metu veikia savarankiškai ir nepriklausomai, todėl jis, atsižvelgiant į tyrimo metu esančias aplinkybes, pats pasirenka ikiteisminio tyrimo kryptį ir galimus veikimo variantus. BPK įpareigoja tiek prokurorą, tiek teisėsaugos ir teisines institucijas tinkamai pritaikyti įstatymą tam, kad nekaltas asmuo nebūtų nuteistas.
2.11. Pažymėtina, kad teismo (ikiteisminio tyrimo teisėjo) 2020 m. lapkričio 18 d. nutartyje neįvardinti konkretūs veiksmai, kokius buvo įpareigotas atlikti prokuroras, todėl nėra pagrindo teigti, kad neatlikti veiksmai, siekiant ištirti papildomas aplinkybes. Šiuo atveju taip pat nėra pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjas priimto sprendimo atmesti skundą dėl 2021 m. vasario 5 d. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą nemotyvavo. Pareiškėjas nurodė, kokius papildomus veiksmus, lėmusius skundo atmetimą ir pritarimą nutraukti Ikiteisminį tyrimą, atliko prokuroras B. L.. Taigi, nėra pagrindo konstatuoti, kad buvo padarytos šiurkščios, akivaizdžios, pasikartojančios teisės aiškinimo ir (arba) taikymo klaidos bei šiurkštūs, akivaizdūs proceso įstatymų pažeidimai.
2.12. Atkreiptinas dėmesys, kad ikiteisminio tyrimo metu įtarti nusikalstamą veiką bei konkretų asmenį, jog jis šią veiką padarė, nuspręsti dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo pagal BPK 212 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus, dėl duomenų pakankamumo kaltinamajam aktui surašyti – išimtinai prokuroro kompetencija.
2.13. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo kaltė neįrodyta, o nenustačius kaltės, kaip vienos iš būtinų sąlygų tarnybinei atsakomybei kilti, negalima ir tarnybinė atsakomybė. Prieš skirdama nuobaudą, generalinė prokurorė privalėjo atsižvelgti į pareiškėjo ilgą ir sąžiningą darbą prokuratūroje, ankstesnių nuobaudų neturėjimą, taip pat įvertinti tai, kad jo elgesys realių neigiamų pasekmių nesukėlė, veiksmuose nebuvo tyčios nekontroliuoti ikiteisminio tyrimo. Taigi, paskirtoji nuobauda – pastaba – akivaizdžiai neproporcinga ir neadekvati.
3. Atsakovas Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra atsiliepime į skundą prašė jį atmesti. Atsakovas atsiliepimą į skundą grindė šiais argumentais:
3.1. Generalinės prokurorės N. G. 2021 m. liepos 8 d. sprendimu buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas dėl Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus vyriausiojo prokuroro E. M. ir šio skyriaus prokuroro B. L. tarnybinių veiksmų Ikiteisminiame tyrime. Generalinė prokurorė, pritarusi jai pateiktam Generalinės prokuratūros Vidaus tyrimų skyriaus vyriausiojo prokuroro R. P. 2021 m. spalio 12 d. teikimui Nr. VT-415 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“ (toliau – ir Teikimas), pripažino, kad pareiškėjas padarė tarnybinį pažeidimą ir Įsakymu paskyrė tarnybinę nuobaudą – pastabą.
3.2. BPK įtvirtinta nukentėjusiojo teisė reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, yra neatsiejama nuo prokuroro pareigos pagal atliekamas tarnybines funkcijas ir kompetenciją ją realizuoti, šio ginčo situacijoje – tai imperatyvus reikalavimas prokurorui užtikrinti, kad nebūtų pažeidžiamos BPK 1 ir 2 straipsnyje įtvirtintos nuostatos ir reikalavimai. Pareiškėjui, kaip aukštesniajam prokurorui, pagal kompetenciją nagrinėjant proceso dalyvių skundą dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo, privaloma patikrinti, ar ikiteisminis tyrimas buvo atliktas išsamiai ir visapusiškai, o nustačius, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatytos visos reikšmingos aplinkybės, nutarimas nutraukti tyrimą turi būti panaikintas. Abiejų lygių teismai padarė vienareikšmiškas išvadas, kad nebuvo įvykdytas teismo 2020 m. lapkričio 18 d. sprendimas. Pareiškėjas, kaip aukštesnysis prokuroras, neveikė taip, kaip teisės aktais buvo įpareigotas veikti. Tarnybinio patikrinimo metu nustatytais konkrečiais veiksmais ir neveikimu pareiškėjas pažeidė įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus, todėl, atsakovo nuomone, nėra pagrindo teigti, kad neaišku, kokius veiksmus pareiškėjas privalėjo atlikti ir neatliko, kadangi teismo 2020 m. lapkričio 18 d. sprendime ir vėlesniuose 2021 m. gegužės 3 d. ir 2021 m. gegužės 28 d. sprendimuose, o tuo pačiu ir tarnybinio patikrinimo dokumentuose bei Įsakyme konstatuota, kokius konkrečiai pažeidimus pareiškėjas padarė.
3.3. Dėl skunde keliamo prokuroro savarankiškumo ir nepriklausomumo klausimo, pažymėtina, kad tarnybiniu patikrinimu nebuvo kvestionuojamas prokuroro procesinio savarankiškumo klausimas, be to, prokuroro savarankiškumas procese nėra absoliutus. Prokuroras savo tarnybinėje veikloje yra saistomas procesinių normų, prokuroro diskrecija ir procesinė veikimo laisvė turi būti suderinta su siekiu atskleisti nusikalstamą veiką, išsamiai išsiaiškinti visas aplinkybes, pašalinti bet kokias abejones ir prieštaravimus. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas prokuroro nepriklausomumas negali būti interpretuojamas kaip reiškiantis, esą prokurorai baudžiamajame procese neprivalo laikytis įstatymų ir (arba) vykdyti teismo (teisėjo) nurodymų. Prokurorų, kaip valstybės pareigūnų įgaliojimai teisės aktuose negali būti apibūdinami kaip jų subjektinė teisė, kurią jie gali įgyvendinti savo nuožiūra, t. y. kaip tokia teisė, kuria jie gali pasinaudoti arba nepasinaudoti.
3.4. Pradedant ir atliekant tarnybinį patikrinimą, taip pat vykdant tarnybinės nuobaudos paskyrimo procedūrą, nebuvo pažeistos pagrindinės taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, nebuvo padaryta esminių procedūrinių pažeidimų. Tarnybinio patikrinimo metu surinkti ir Išvadoje išanalizuoti faktiniai duomenys buvo pakankami konstatuoti padarytą tarnybinį pažeidimą. Pareiškėjo teiginys, kad jam neaišku, kokius veiksmus privalėjo atlikti ir neatliko, yra nekonkretus ir neapibrėžtas. Išvadoje, Teikime ir Įsakyme, taip pat pasiremiant teismų sprendimais, atskleistas pareiškėjo veiksmų ir neveikimo turinys. Šiuo atveju nustatyti visi tarnybinio pažeidimo sudėties elementai: pažeidimo padarymo faktas, veikos (veiksmai ar neveikimas), kuriomis pažeisti teisės aktai, reglamentuojantys pareigų atlikimą, neigiami padariniai, priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių, nustatyta ir aptarta kaltės forma.
3.5. Pareiškėjo skundas grindžiamas bendromis teorinėmis nuostatomis dėl prokuroro nepriklausomumo ir tarnybinio pažeidimo sąvokos turinio. Tarnybinis patikrinimas buvo pradėtas ir atliekamas ne dėl pareiškėjo, kaip savarankiško ir nepriklausomo prokuroro priimtų sprendimų vertinimo kriterijų, o dėl to, kad jis, nagrinėdamas nukentėjusiosios skundą dėl Ikiteisminio tyrimo nutraukimo, nesilaikė įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimų. Tai pasireiškė netinkamu konkrečios aukštesniojo prokuroro pareigos, įtvirtintos įstatymuose, vidiniuose ir kituose teisės aktuose, atlikimu ir todėl negali būti siejama su prokuroro Konstitucijoje ir Prokuratūros įstatyme įtvirtintu nepriklausomumu.
3.6. Sutiktina, kad sprendimą dėl duomenų pakankamumo prokuroras priima, įvertinęs ikiteisminio tyrimo metu surinktus visus duomenis pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Šiuo atveju taip nebuvo, nes teismai konstatavo, kad pareiškėjas priėmė sprendimą, kuris nebuvo paremtas išsamiu bylos aplinkybių išnagrinėjimu, neatsižvelgė į ankstesnio teismo sprendime išdėstytus būtinus pašalinti trūkumus. Šiuo atveju nėra pagrindo nesutikti ir su tuo, kad duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, tačiau tik tais atvejais, jeigu imamasi visų įstatyme numatytų priemonių surinkti visus duomenis, reikšmingus bylai ištirti. Prokuroras priima sprendimą dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo tik įsitikinęs, jog ikiteisminio tyrimo metu visi reikiami proceso sprendimai atlikti ir išnaudotos visos galimybės surinkti tyrimui reikšmingus duomenis, o aukštesnįjį prokurorą įstatymas ir kiti teisės aktai įpareigoja kontroliuoti prokurorų proceso veiklą, užtikrinti, kad ikiteisminis tyrimas būtų atliktas kokybiškai, nustatyti prokurorų padarytus proceso pažeidimus ir panaikinti neteisėtus sprendimus.
3.7. Nėra ginčo ir dėl to, kad teismai negali duoti prokurorui privalomų nurodymų, kokį procesinį sprendimą priimti, tačiau revizuodami jų nutarimus, sprendimuose nurodo ikiteisminio tyrimo trūkumus ir kokios aplinkybės nenustatytos, o organizuojančio ir vadovaujančio tyrimui prokuroro pareiga – pasirinkti būdus ir priemones, kaip jas nustatyti ir trūkumus ištaisyti, kaip ir aukštesniojo prokuroro (pareiškėjo) pareiga – pagal kompetencijas kontroliuoti prokuroro procesinę veiklą.
3.8. Nepagrįsti skundo teiginiai, kad 2020 m. lapkričio 18 d. nutartyje nebuvo įvardinti konkretūs veiksmai, kokius buvo įpareigotas atlikti prokuroras. Galutinė ir neskundžiama Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 28 d. nutartis ir įsiteisėjusi Vilniaus apylinkės teismo 2021 m. gegužės 3 d. nutartis patvirtina, jog pareiškėjas neįvykdė 2020 m. lapkričio 18 d. teismo sprendimo ir pagal savo kompetenciją neužtikrino, kad teismo nustatyti konkretūs Ikiteisminio tyrimo trūkumai būtų pašalinti.
3.9. Nėra pagrindo teigti, jog šiuo atveju nenustatyta pareiškėjo kaltė. Generalinio prokuroro 2016 m. liepos 12 d. įsakymu Nr. I-181 patvirtintuose Tarnybinio patikrinimo atlikimo ir tarnybinės atsakomybės taikymo prokurorams nuostatuose (toliau – ir Nuostatai) nurodyta, kad vieną iš tarnybinio pažeidimo sudėties elementų sudaro kaltė, kurios formos yra dvi – tyčinė ir neatsargi. Tarnybinio patikrinimo metu nustatyta, jog pareiškėjas įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus pažeidė dėl neatsargumo, nes nenumatė, kad dėl jo veiksmų ir neveikimo gali kilti neigiamų padarinių, tačiau pagal nustatytas aplinkybes ir jo einamas pareigas atitinkančią profesinę kompetenciją galėjo ir turėjo tai numatyti.
3.10. Išvadoje ir Teikime, kurių pagrindu priimtas Įsakymas, nustatyti ir aptarti visi padaryto tarnybinio pažeidimo sudėties elementai, atsižvelgta į pareiškėjo tarnybą, kitas reikšmingos aplinkybės. Kartu įvertinta, kad dėl prokuroro veiksmų ir neveikimo kilo neigiamų padarinių, nustatytos jo procesinės veiklos klaidos yra akivaizdžios ir padarytos pakankamai aiškiai apibrėžtoje srityje, taip pat nustatytas jo padarytų klaidų pakartotinumas, nes įsiteisėjusiose, todėl nekvestionuotinose dviejų teismų 2021 m. gegužės 3 d. ir 2021 m. gegužės 28 d. nutartyse vienareikšmiškai konstatuota, kad ikiteisminis tyrimas buvo atliktas neįvykdžius teismo 2020 m. lapkričio 18 d. sprendimo, o aukštesniojo prokuroro E. M. priimtas 2021 m. kovo 1 d. nutarimas – nemotyvuotas.
3.11. Generalinė prokurorė, gavusi tarnybinio patikrinimo medžiagą su Išvada, kurioje buvo siūloma konstatuoti pažeidimą neskiriant tarnybinės nuobaudos, vadovaudamasi Nuostatų 37 ir 37.1. punktais, pavedė surašyti motyvuotą teikimą. Generalinės prokuratūros Vidaus tyrimų skyriaus vyriausiojo prokuroras surašė Teikimą ir, vadovaudamasis Nuostatų 39.1 punktu, siūlė pripažinti, kad pareiškėjas padarė tarnybinį pažeidimą ir skirti jam tarnybinę nuobaudą – pastabą. Generalinė prokurorė pritarė Teikimui, konstatavo pažeidimą ir skyrė pareiškėjui tarnybinę nuobaudą – pastabą. Pareiškėjo padarytas tarnybinis pažeidimas buvo ištirtas išsamiai, švelniausia tarnybinė nuobauda paskirta vadovaujantis protingumo, proporcingumo ir adekvatumo principais, yra individualizuota, todėl skundžiamas Įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas.
II.
4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. balandžio 13 d. sprendimu pareiškėjo E. M. skundą atmetė.
5. Teismas, be kita ko, nustatė šias faktines aplinkybes:
5.1. Generalinėje prokuratūroje 2021 m. birželio 10 d. gautas L. L. (buvusi B.) atstovo advokato M. A. 2021 m. birželio 8 d. skundas apie nepateisinamai aplaidų prokurorų B. L. ir E. M. pareigų vykdymą Ikiteisminiame tyrime bei prašymas spręsti klausimą dėl šių prokurorų kvalifikacijos ir tinkamumo eiti prokuroro pareigas.
5.2. Generalinė prokurorė 2021 m. birželio 10 d. rezoliucija pradėjo vidaus tyrimą. Generalinės prokuratūros Vidaus tyrimų skyriaus prokurorė generalinei prokurorei pateikė 2021 m. liepos 5 d. išvadą Nr. VT-265 „Dėl tarnybinio patikrinimo pradėjimo tikslingumo“, kurioje pasiūlė nepradėti tarnybinio patikrinimo dėl prokurorų B. L. ir E. M. veiksmų. Išvadoje konstatuota, kad nutarimus abu prokurorai priėmė nepažeisdami procesinių terminų, rėmėsi tais BPK straipsniais, kurias buvo būtina remtis šioje procesinėje situacijoje, tinkamai išaiškino sprendimų apskundimo tvarką.
5.3. Generalinė prokurorė 2021 m. liepos 8 d. rezoliucijoje nurodė „Pradedu tarnybinį patikrinimą dėl prokuroro B. L. ir sk. vyr. prokuroro E. M. veiksmų. Pavedu jį atlikti VTS“. Šios rezoliucijos pagrindu pradėtas tarnybinis patikrinimas dėl Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus vyriausiojo prokuroro E. M. ir prokuroro B. L. tarnybinių veiksmų ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-16431-20. Tarnybinis patikrinimas generalinės prokurorės 2021 m. rugpjūčio 17 d. rezoliucija buvo pratęstas iki 2021 m. rugsėjo 30 d.
5.4. Pareiškėjui 2021 m. rugsėjo 2 d. įteiktas pranešimas apie galbūt padarytą tarnybinį pažeidimą Nr. VT-346, kuriame nurodyta, kad jis, kaip aukštesnysis prokuroras, nuo 2021 m. vasario 15 d. iki 2021 m. kovo 1 d. nagrinėdamas nukentėjusiosios atstovo skundą dėl Ikiteisminio tyrimo nutraukimo, turėjo pareigą patikrinti, ar prokuroras B. L., priimdamas 2021 m. vasario 5 d. sprendimą, ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis išanalizavo visapusiškai, ar ištyrė visas reikšmingas aplinkybes. Pareiškėjas, 2021 m. kovo 1 d. nutarimu pripažindamas, kad B. L.
2021 m. vasario 5 d. nutarimas nutraukti Ikiteisminį tyrimą yra teisėtas ir pagrįstas, neužtikrino teismo sprendimo vykdymo – kad įsiteisėjusioje 2020 m. lapkričio 18 d. teismo nutartyje išdėstyti motyvai būtų pilnai ir išsamiai išanalizuoti, nurodytos aplinkybės ištirtos ir įvertintos.
5.5. Pareiškėjas 2021 m. rugsėjo 7 d. paaiškinime nurodė, kad Ikiteisminį tyrimą vykdė sąžiningai ir atsakingai, laikėsi teisės aktų reikalavimų, taip pat tinkamai ir laiku priėmė procesinius sprendimus, pagal kompetenciją užtikrino Ikiteisminio tyrimo teisėtumą, tinkamai kontroliavo terminų laikymąsi. Prokuroras akcentavo, kad atsižvelgė į prokuroro B. L. darbo krūvį, vilkinimo požymių nenustatė.
5.6. Generalinei prokurorei pateiktoje 2021 m. rugsėjo 30 d. tarnybinio patikrinimo Išvadoje pripažinta, kad pareiškėjas padarė tarnybinį pažeidimą, tačiau tarnybinės atsakomybės pasiūlyta netaikyti ir tarnybinės nuobaudos neskirti.
5.7. Generalinė prokurorė 2021 m. spalio 6 d. rezoliucija nurodė „Pavedu surašyti motyvuotą teikimą“. Generalinės prokuratūros Vidaus tyrimo skyriaus vyriausiasis prokuroras 2021 m. spalio 12 d. Teikime nurodė, kad generalinės prokurorės 2021 m. liepos 8 d. rezoliucija pradėtas tarnybinis patikrinimas dėl Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus prokuroro B. L. ir šio skyriaus vyriausiojo prokuroro E. M. galimai padarytų tarnybinių pažeidimų Ikiteisminiame tyrime. Ant Teikimo generalinės prokurorės rezoliucijoje nurodyta „Konstatuoju vyr. prokuroro E. M. tarnybinį pažeidimą ir skiriu tarnybinę nuobaudą – pastabą.“
5.8. Generalinės prokurorės Įsakyme nurodyta, kad dėl E. M. veikimo ir neveikimo nebuvo užtikrinta nukentėjusiosios bei kitų proceso dalyvių teisė į išsamų baudžiamąjį procesą, nebuvo atsižvelgta į teismų sprendimus bei neišsiaiškintos sprendime nurodytos būtinos tirti aplinkybės, pritarus prokuroro B. L. 2021 m. vasario 5 d. nutarimui nutraukti ikiteisminį tyrimą, atsirado pagrindas suabejoti ne tik E. M. kompetencija ir objektyvumu, bet ir nepasitikėti prokuratūra kaip institucija. Įsakyme konstatuota, jog E. M. pažeidė BPK 2 straipsnį, 44 straipsnio 10 dalį, 170 straipsnio 6 dalį, 346 straipsnio 1 dalį, Teismų įstatymo 9 straipsnio 1 dalį, 23 straipsnio 2 ir 3 dalis, Prokuratūros įstatymo 4 straipsnio 2 dalį, 14 straipsnio 1 dalį, 16 straipsnio 2 dalį, 20 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktus, 391 straipsnio 1 dalį, generalinio prokuroro 2012 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr. 1-141 patvirtintų Lietuvos Respublikos prokuratūros ir prokurorų kompetencijos nuostatų (2014 m. gruodžio 30 d. įsakymo Nr. 1-290 redakcija, toliau – ir Kompetencijos nuostatai) 13.2 papunktį, generalinio prokuroro 2004 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. 1-40 patvirtintų Rekomendacijų dėl ikiteisminio tyrimo organizavimo ir vadovavimo jam (2015 m. birželio 2 d. įsakymo Nr. 1-39 redakcija, toliau – ir Rekomendacijos) 54 punktą, generalinio prokuroro 2017 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-368 patvirtintų Prokuratūroje priimamų procesinių sprendimų rengimo standartų 8, 14, 16 ir 22 punktus, taip pat nesilaikė generalinio prokuroro 2017 m. gegužės 30 d. aiškinamajame rašte Nr. 17.2-4642 „Dėl Baudžiamojo proceso kodekso 214 ir 217 straipsnių taikymo“ nurodytų išaiškinimų. Įsakyme konstatuota, kad tarnybinis nusižengimas padarytas dėl neatsargumo ir, vadovaujantis Prokuratūros įstatymo 391 straipsnio 2 dalimi, 40 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 41 straipsniu, 42 straipsnio 5 dalimi, atsižvelgiant į tarnybinio patikrinimo metu surinktą medžiagą, Išvadą, 2021 m. spalio 12 d. Teikimą, pripažinta, kad E. M. padarė tarnybinį nusižengimą bei paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba.
6. Teismas nurodė, kad pareiškėjas, kuris eina Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus vyriausiojo prokuroro pareigas, savo veikloje privalo vadovautis Prokuratūros įstatymo 16 straipsnio 2 dalimi, kur nustatyta, jog prokurorams ir ikiteisminio tyrimo pareigūnams generalinio prokuroro patvirtintos rekomendacijos ir kiti teisės norminiai aktai, formuojantys ikiteisminio tyrimo, valstybinio kaltinimo ir nuosprendžių pateikimo vykdyti kontrolės praktiką, yra privalomi.
7. Teismo įsitikinimu, pareiškėjo, kaip aukštesniojo prokuroro, nurodymai, įsakymai, kiti norminiai aktai, nustatantys proceso veiklos ir tarnybos organizavimo tvarką, buvo privalomi jo pavaldiniui B. L., kuris organizuodamas, kontroliuodamas ir vadovaudamas Ikiteisminiam tyrimui, nuo 2020 m. lapkričio 27 d. iki 2021 m. vasario 5 d. netinkamai atliko prokuroro pareigas.
8. Teismas vadovavosi Prokuratūros įstatymo 391 straipsnio 2 dalimi, 40 straipsniu, pažymėjo, kad Konstitucijoje įvirtintas prokuroro nepriklausomumas nereiškia, jog prokurorai baudžiamajame procese neprivalo laikytis įstatymų. Pažymėjęs, kad taikant tarnybinę atsakomybę būtina nustatyti visus tarnybinio nusižengimo elementus, teismas nurodė, nei Prokuratūros įstatyme, nei tarnybinių nuobaudų skyrimą prokurorui reglamentuojančiuose Nuostatuose nenustatyta aiškių imperatyvių laipsniškumo taisyklių, pagal kurias būtų parenkamos tarnybinės nuobaudos. Įvertinęs Nuostatų 6.2 punkte nustatytus kriterijus, į ką atsižvelgiama parenkant tarnybinę nuobaudą, teismas darė išvadą, kad konkrečios tarnybinės nuobaudos rūšies pasirinkimas šiuo atveju – generalinės prokurorės diskrecija.
9. Akcentuodamas, kad prokuroro statusas ypatingas dėl jam pavestų užduočių reikšmingumo, teismas iš bylos duomenų nustatė, jog aukštesniojo prokuroro (t. y. pareiškėjo)
2021 m. kovo 1 d. nutarimą teismas antrą kartą panaikino, 2021 m. gegužės 3 d. ir 2021 m. gegužės 28 d. nutartyse, konstatuodamas, kad Ikiteisminis tyrimas buvo atliktas neįvykdžius
2020 m. lapkričio 18 d. sprendimo, o priimtas nutarimas yra nemotyvuotas.
10. Buvo pažymėta, kad Įsakyme taip pat nurodyta, jog išnagrinėjęs nukentėjusiosios skundą, aukštesniojo prokuroro 2021 m. kovo 1 d. sprendimą teismas antrą kartą panaikino dėl atlikto tyrimo neišsamumo, o taip pat dėl to, kad buvo pažeisti ir nukentėjusio asmens teisėti lūkesčiai bei interesai. Tikrinęs pareiškėjo nutarimo pagrįstumą bendrosios kompetencijos teismas buvo konstatavęs, jog aukštesniojo prokuroro išvados, kad J. B. objektyviai negalėjo įvykdyti teismo sprendimu nustatytos pareigos teikti vaiko išlaikymą, nepagrįstos ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų visuma; reikšmingos aplinkybės, susijusios su įtariamojo gautomis pajamomis, liko neišaiškintos ir neįvertintos, nors tokius ikiteisminio tyrimo trūkumus buvo nustatęs teismas 2020 m. lapkričio 18 d. nutartyje.
11. Nurodęs pagal Prokuratūros įstatymo 40 straipsnį galimas skirti tarnybines nuobaudas ir vertindamas pareiškėjui inkriminuotą tarnybinį nusižengimą, teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas, kuris yra Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus vyriausiasis prokuroras, yra vienas iš vadovų, turintis žymiai platesnę kompetenciją, negu kiti šiame skyriuje ir apylinkės prokuratūroje dirbantys prokurorai. Ši kompetencija siejama su aukštesniojo prokuroro funkcijų atlikimu baudžiamajame procese, t. y. su pagrindine baudžiamojo proceso paskirtimi – ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. Teismas nurodė, kad veika, priešinga nurodytiems tikslams, laikoma nesuderinama su prokuroro statusu. Atsižvelgęs į nurodytą kompetenciją, teismas darė išvadą, kad aukštesniajam prokurorui taikomi didesni kvalifikacijos, reputacijos bei atsakomybės reikalavimai.
12. Įvertinęs byloje surinktus rašytinius įrodymus, teismas konstatavo, kad atsakovas visapusiškai ir objektyviai įvertino pareiškėjo neveikimo sukeltas nukentėjusiajai neigiamas pasekmes, nes ji tam tikrą laiką negavo lėšų vaikų išlaikymui iš jų tėvo. Teismas sutiko, kad bylos duomenys patvirtino, jog pareiškėjas neužtikrino 2020 m. lapkričio 18 d. teismo nutartyje konstatuotų trūkumų pašalinimo. Įvertinęs Išvadoje nustatytas faktines aplinkybes, teismas pripažino, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjui inkriminuoto tarnybinio pažeidimo objektyvioji pusė sutampa su joje nurodyta pareiškėjo veika, sudariusia tarnybinio nusižengimo sudėtį. Todėl teismas vertino, kad atsakovas tarnybinio patikrinimo metu pagrįstai nustatė, jog pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą.
13. Teismo vertinimu, skirdama nuobaudą, generalinė prokurorė atsižvelgė, kad pažeidimą pareiškėjas padarė dėl neatsargumo, jo veiksmuose ir teismas nenustatė tyčios. Šiuo atveju pareiškėjui, kaip aukštesniajam prokurorui, paskirtą švelniausią nuobaudą – pastabą – teismas vertino kaip proporcingą. Nenustatęs, kad atliekant tarnybinį patikrinimą buvo padaryti procedūriniai pažeidimai, teismas darė išvadą, kad Įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti skunde išdėstytomis aplinkybėmis, nebuvo pagrindo. Atmetęs pareiškėjo skundą, teismas konstatavo, kad pareiškėjas neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
III.
14. Pareiškėjas E. M. (toliau – ir apeliantas) apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. balandžio 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti.
15. Pareiškėjas pakartoja pirmosios instancijos teismui teiktame skunde nurodytus argumentus dėl Įsakymo neteisėtumo ir akcentuoja, kad:
15.1. Pagal Nuostatų 5 punktą prokuroro veikimas ar neveikimas, kuriuo pažeidžiami teisės aktų reikalavimai, bet nesukeliama realių neigiamų padarinių, laikytinas tarnybiniu pažeidimu esant dviem tarnybinio pažeidimo sudėties elementams: neteisėtam veikimui ar neveikimui ir kaltei (tyčia ar neatsargumas). Taigi, siekiant įrodyti, kad tarnybinis pažeidimas ir nuobauda paskirti nepagrįstai, pakanka pagrįsti, kad prokuroras nepažeidė teisės aktų reikalavimų ir / ar nebuvo jo kaltės.
15.2. Nagrinėjamu atveju tarnybinė nuobauda – pastaba, pareiškėjui yra paskirta nepagrįstai, kadangi neegzistuoja visos būtinos tarnybinio nusižengimo sudėties sąlygos, t. y. nėra pagrįsti neteisėti pareiškėjo veiksmai ar neveikimas, pareiškėjo kaltė ir priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių, o nurodytos neva atsiradusios neigiamos pasekmės yra deklaratyvaus pobūdžio – teismo sprendime yra tik konstatuojama, kad atsakovas visapusiškai ir objektyviai įvertino pareiškėjo neveikimo sukeltas nukentėjusiajai neigiamas pasekmes, nes ji tam tikrą laiką negavo lėšų vaikų išlaikymui.
15.3. Atsižvelgiant į teismo išvadas dėl pareiškėjo veiksmų (neveikimo) ir jais sukeltų pasekmių, Ikiteisminio tyrimo nutraukimo priežasčių, manytina, kad pirmosios instancijos teismo išvados nėra savarankiškos. Teismo sprendime yra cituojami pareiškėjo ir Generalinės prokuratūros procesiniai dokumentai, tačiau teismas nepateikia išsamių ir pagrįstų paaiškinimų, kodėl sutinka su tokiais atsakovo teiginiais. Teismo sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų, t. y. teismo sprendime nėra atsižvelgiama į tai, kokius konkrečius Ikiteisminio tyrimo veiksmus pareiškėjas atliko, todėl yra netinkamai įvertintos Ikiteisminio tyrimo aplinkybės ir nepagrįstai konstatuota pareiškėjo kaltė dėl neva padarytų pažeidimų.
15.4. Teismas sutiko, kad pareiškėjas neužtikrino 2020 m. lapkričio 18 d. teismo nutartyje konstatuotų trūkumų pašalinimo, nes savo išvadų nepagrindė ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų visuma. Tačiau teismas neanalizavo pateiktos medžiagos, kuri įrodo, jog Ikiteisminis tyrimas buvo atnaujintas ir šiuo pagrindu buvo atliekami papildomi Ikiteisminio tyrimo veiksmai, siekiant atsakyti į nurodytus tariamus Ikiteisminio tyrimo atlikimo trūkumus. Teismo sprendime nėra vertinami papildomi Ikiteisminio tyrimo veiksmai, kurie sudarė pagrįstą pagrindą teisėtai nutraukti Ikiteisminį tyrimą. Teismo sprendimas yra nemotyvuotas ir nepagrįstas, kadangi priimtas neįsigilinus į pareiškėjo skundo argumentus (į juos neatsakyta), neištirtos ir neanalizuotos esminės aplinkybės.
15.5. Teismas, kiek tai susiję su pareiškėjo veiksmais, dėl kurių jis yra kaltinamas padaręs tarnybinį nusižengimą, apsiribojo bendro pobūdžio teiginiais apie prokuroro funkcijų svarbą, kaltės formą, tarnybinės nuobaudos proporcingumą ir pan., tačiau nepateikė tokią nuomonę pagrindžiančių faktų, nuomonės, o daugiausia rėmėsi atsakovo atsiliepime nurodytais teiginiais.
15.6. Po teismo 2020 m. lapkričio 18 d. nutarties prokuroro Ikiteisminiame tyrime atlikti veiksmai patvirtina, kad Ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas išsamiai ir visapusiškai, tyrimo metu atliekant būtinus procesinius veiksmus, analizuojant ir vertinant įrodymus bei aplinkybes, turinčias reikšmės veikai ištirti, imtasi visų galimų priemonių surinkti tyrimui reikšmingus duomenis bei ištirti aplinkybes. Taip pat nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjas rėmėsi tik įtariamojo parodymais.
15.7. Pareiškėjas tinkamai įvertino ir išanalizavo Ikiteisminio tyrimo metu gautų duomenų visumą ir priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą dėl Ikiteisminio tyrimo nutraukimo. Pareiškėjas nepažeidė Įsakyme nurodytų teisės aktų, nes atliko tuos procesinius veiksmus, kuriuos manė esant reikalinga atlikti pagal Ikiteisminio tyrimo aplinkybes ir 2020 m. lapkričio 18 d. nutartį, juos atlikdamas vadovavosi įstatymais ir protingumo principu. Ikiteisminio tyrimo metu buvo surinkti ir įvertinti visi reikiami duomenys, kurie buvo reikalingi priimti atitinkamą procesinį sprendimą.
15.8. Pažymėtina, kad prokurorui taikant tarnybinę atsakomybę už jo savarankiškai ir vienvaldiškai priimtus proceso sprendimus, kurie baudžiamojo proceso nustatyta tvarka buvo pripažinti nepagrįstais ir neteisėtais, negali būti pažeidžiamas prokuroro nepriklausomumo principas. Prokuroras ikiteisminiame tyrime veikia savarankiškai, pats pasirenka tyrimo kryptį ir pan. Šiuo atveju nebuvo nustatytas vengimas atlikti pareigas, proceso įstatymuose nustatytų reikalavimų nevykdymas, nėra duomenų, kurie suponuotų pareiškėjo šališkumą. Be to, baudžiamoji atsakomybė yra paskutinė priemonė – ji taikoma, kai asmens veikoje yra aiškūs nuskalstamos veikos požymiai. Pareiškėjas priėmė motyvuotą sprendimą dėl Ikiteisminio tyrimo nutraukimo, nepažeidė teisės aktų, todėl teismo vertinimas, kad Generalinė prokuratūra pagrįstai nustatė, jog pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą, nepagrįsti.
15.9. Teismas savo sprendime deklaratyviai aptarė, tačiau neanalizavo ir nevertino Išvadoje pateiktos informacijos ir skundo argumentų, kad Išvada nėra pakankamai motyvuota, t. y. nėra aišku, kokius visgi veiksmus privalėjo atlikti pareiškėjas, bet neatliko.
15.10. Teismas, pasisakydamas dėl skirtos tarnybinės nuobaudos proporcingumo, atmesdamas pareiškėjo argumentus, iš esmės jų nevertino, nerinko ir netyrė su tuo susijusių įrodymų. Su paskirta tarnybine nuobauda pareiškėjas nesutinka, nes mano, kad tarnybinio nusižengimo nepadarė. Teismo vertinimas dėl paskirtos tarnybinės nuobaudos turi būti atliekamas konkrečių byloje susiklosčiusių aplinkybių kontekste, tačiau reikšmingos aplinkybės nebuvo vertinamos, tik pritarta atsakovo pozicijai.
16. Atsakovas Generalinė prokuratūra atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Pakartodama pirmosios instancijos teismui teiktame atsiliepime nurodytas aplinkybes ir išdėstytus argumentus, Generalinė prokuratūra nurodo, kad:
16.1. Teismo sprendimas yra teisėtas, pagrįstas, priimtas tinkamai įvertinus įrodymus ir pritaikius teisės normas. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pareiškėjui nepalankų sprendimą, nesudaro pagrindo teigti, kad jis yra neteisėtas.
16.2. Pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo aukštesniojo prokuroro veiklą reglamentuojančių teisės aktų normas, jas susiejo su nagrinėjama situacija ir padarė teisingas ir pagrįstas išvadas dėl pareiškėjo padarytų veiksmų, sudarančių tarnybinio nusižengimo sudėtį. Pažymėtina, kad baudžiamajame procese vyrauja imperatyvus teisinio reguliavimo metodas, o prokuroro įgaliojimai, įtvirtinti įstatyme ir kituose jam privalomuose teisės aktuose, negali būti suprantami kaip jų subjektinė teisė, kuria jie gali pasinaudoti arba nepasinaudoti.
16.3. Dėl apeliacinio skundo argumentų, kad pareiškėjui neaišku, kokių veiksmų jis Ikiteisminiame tyrime neatliko, bet turėjo atlikti, akcentuotina, jog teismai sprendimuose nurodė Ikiteisminio tyrimo trūkumus dėl atlikto tyrimo neišsamumo, t. y. kokios aplinkybės dėl nusikalstamos veikos ištyrimo nebuvo nustatytos, o jau organizuojančio ir vadovaujančio tyrimui prokuroro pareiga, pasirinkti būdus ir priemones, kaip jas nustatyti ir trūkumus ištaisyti, atitinkamai – aukštesniojo prokuroro pareiga savo kompetencijos ribose kontroliuoti prokuroro procesinę veiklą ir nustatyti, ar prokuroras trūkumus pašalino.
16.4. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjui, kaip aukštesniajam prokurorui, paskirta švelniausia nuobauda – pastaba – laikytina adekvačia. Nepagrįsti apelianto teiginiai, jog teismas netyrė Išvadoje pateiktos informacijos ir pareiškėjo argumentų, kad Išvada nėra pakankamai motyvuota, kadangi teismas, kaip nurodoma sprendime, vertino visą tarnybinio patikrinimo medžiagą.
16.5. Pareiškėjui, kaip aukštesniajam prokurorui pagal kompetenciją nagrinėjant proceso dalyvių skundą dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo, privaloma patikrinti, ar ikiteisminis tyrimas atliktas išsamiai ir visapusiškai, o nustačius kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatytos visos reikšmingos aplinkybės, nutarimas nutraukti tyrimą turi būti panaikintas. Teismams konstatavus pažeidimus, abiejų lygių teismams padarius vienareikšmiškas išvadas, kad nebuvo įvykdytas 2020 m lapkričio 18 d. sprendimas, pareiškėjas, kaip aukštesnysis prokuroras, neveikė taip, kaip teisės aktais buvo įpareigotas veikti. Šiuo atveju pareiškėjui pritrūko sisteminio požiūrio į gautų duomenų visumą, o dėl tokio neveikimo ir aptartų privalomų teisės aktų reikalavimų nevykdymo kilo neigiami padariniai. Pareiškėjo padarytas teisės aktų pažeidimas yra akivaizdus ir laikytinas tarnybiniu pažeidimu, už kurį taikoma tarnybinė atsakomybė.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
17. Nagrinėjamoje byloje ginčas iš esmės kilo dėl Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2021 m. spalio 18 d. įsakymo Nr. P-578 „Dėl tarnybinės nuobaudos Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus vyriausiajam prokurorui E. M.“, kuriuo buvo pripažinta, kad pareiškėjas padarė tarnybinį pažeidimą ir jam skirta tarnybinė nuobauda – pastaba, teisėtumo ir pagrįstumo.
18. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą, konstatavęs, kad pareiškėjas E. M. neužtikrino 2020 m. lapkričio 18 d. teismo nutartyje konstatuotų trūkumų pašalinimo, nes savo išvadų nepagrindė ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų visuma; atsakovas pagrįstai nustatė, jog pareiškėjas padarė veiksmus, sudarančius tarnybinio nusižengimo sudėtį.
19. Apeliantas E. M. teigia, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino tai, kad ikiteisminis tyrimas buvo atnaujintas ir buvo atliekami papildomi ikiteisminio tyrimo veiksmai, siekiant atsakyti į ikiteisminio tyrimo atlikimo trūkumus. Pareiškėjas nepažeidė Įsakyme nurodytų teisės aktų, nes atliko tuos procesinius veiksmus, kuriuos manė esant reikalinga atlikti pagal ikiteisminio tyrimo aplinkybes ir teismo 2020 m. lapkričio 18 d. nutartį. Atlikdamas nurodytus veiksmus, pareiškėjas vadovavosi įstatymais ir protingumo principu.
20. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju nenustatė nei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, nei pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), dėl kurių paprastai teismo sprendimas naikinamas. Todėl teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina, neperžengdama apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
21. Dėl apeliacinio skundo argumentų, visų pirma teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2014 m. kovo 10 d. sprendime Nr. KT9-S6/2014 išaiškino, kad konstitucinis teisėjo ir teismų nepriklausomumo principas nepaneigia galimybės taikyti teisėjams drausminę atsakomybę už vengimą atlikti pareigas be pateisinamos priežasties, netinkamą pareigų atlikimą, tačiau vien tai, kad aukštesnės instancijos teismas, proceso įstatymų nustatyta tvarka peržiūrėjęs teisėjo priimtą sprendimą, jį pakeitė arba panaikino dėl jį priimant padarytų teisės aiškinimo ir (arba) taikymo klaidų, proceso įstatymų pažeidimų, nereiškia, kad yra pagrindas taikyti teisėjui drausminę atsakomybę. Nuolat pasikartojančios šiurkščios, akivaizdžios teisės aiškinimo ir (arba) taikymo klaidos, nuolat pasikartojantys šiurkštūs, akivaizdūs proceso įstatymų pažeidimai, padaryti teisėjui priimant sprendimus, yra pagrindas teismų savivaldos institucijai (-oms), turinčiai (-ioms) atitinkamus įgaliojimus, teisėjo elgesį vertinti kaip netinkamą pareigų atlikimą, reikiamos profesinės kvalifikacijos stoką, taikyti teisėjui drausminę atsakomybę.
22. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, kad nors aukščiau nurodytos konstitucinės nuostatos skirtos teisėjams, bet, atsižvelgiant į prokuroro statusą ir jo nepriklausomumo principą, prokuroro veiksmų ir sprendimų apskundimo pakopinę (instancinę) tvarką, prokuratūros statusą ir funkcijas, paminėti principai taikytini ir prokurorų atžvilgiu. T. y., jeigu prokuroro sprendimas pakeistas arba panaikintas dėl jį priimant padarytų teisės aiškinimo ir (ar) taikymo klaidų, proceso įstatymų pažeidimų, tai dar nereiškia, kad yra pagrindas taikyti prokurorui tarnybinę atsakomybę. Tik šiurkščios, akivaizdžios, pasikartojančios teisės aiškinimo ir (arba) taikymo klaidos, šiurkštūs, akivaizdūs proceso įstatymų pažeidimai, padaryti prokurorui priimant sprendimus, yra pagrindas prokuroro elgesį vertinti kaip netinkamą pareigų atlikimą, reikiamos profesinės kvalifikacijos stoką, taikyti prokurorui tarnybinę atsakomybę (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-733-575/2019; 2019 m. birželio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1015-552/2019; 2024 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-696-662/2024; 2024 m. spalio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1050-1047/2024; ir kt.).
23. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą, mano, kad byloje nėra įrodyta, jog prokuroras E. M. priimdamas sprendimus būtų padaręs šiurkščias, akivaizdžias, pasikartojančias teisės aiškinimo ir (arba) taikymo klaidas, šiurkščius, akivaizdžius proceso įstatymų pažeidimus, todėl jam tarnybinė atsakomybė pritaikyta nepagrįstai.
24. Iš Įsakymo turinio matyti, kad pareiškėjas nubaustas dėl to, kad kaip aukštesnysis prokuroras nuo 2021 m. vasario 15 d. iki 2021 m. kovo 1 d. nagrinėdamas nukentėjusiosios atstovo 2021 m. vasario 12 d. skundą dėl ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-16431-20 nutraukimo ir privalėdamas patikrinti, ar prokurorui B. L. priimant 2021 m. vasario 5 d. nutarimą buvo visapusiškai ir išsamiai išanalizuoti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, ištirtos ir išsiaiškintos visos tyrimui reikšmingos aplinkybės, 2021 m. kovo 1 d. nutarime pripažindamas, kad prokuroro 2021 m. vasario 5 d. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-16431-20 yra teisėtas ir pagrįstas, o tyrimas atliktas išsamiai, neužtikrino teismo sprendimo įvykdymo, t. y. kad įsiteisėjusioje teismo 2020 m. lapkričio 18 d. nutartyje išdėstyti motyvai būtų išsamiai išanalizuoti, nurodytos aplinkybės visapusiškai ištirtos ir įvertintos, o teismo nustatyti konkretūs ikiteisminio tyrimo trūkumai pašalinti. Aukštesniojo prokuroro 2021 m. kovo 1 d. nutarimą teismas panaikino, įsiteisėjusiose 2021 m. gegužės 3 d. ir 2021 m. gegužės 28 d. nutartyse konstatuodamas, kad ikiteisminis tyrimas buvo atliktas neįvykdžius teismo 2020 m. lapkričio 18 d. sprendimo, o priimtas nutarimas yra nemotyvuotas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad iš Įsakymo turinio matyti, jog apeliantas E. M. iš esmės nubaustas dėl to, kad netinkamai kontroliavo žemesniojo prokuroro B. L. veiklą.
25. Teismas pažymi, kad Įsakymas grindžiamas 2021 m. rugsėjo 30 d. Tarnybinio patikrinimo išvada Nr. VT-398 „Dėl Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apygardos Vilniaus apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus vyriausiojo prokuroro E. M. ir šio skyriaus prokuroro B. L. tarnybinių veiksmų“. Iš šios išvados matyti, kad tarnybinis patikrinimas buvo atliekamas dėl dviejų prokurorų, siejamų pavaldumo ryšiu, veiksmų vieno ikiteisminio tyrimo atžvilgiu.
26. Įsiteisėjusiame Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. gruodžio 18 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eA-506-629/2024 konstatuota, kad atsakovas nepagrįstai, pažeisdamas konstitucinį prokuroro nepriklausomumo principą, pripažino prokurorą B. L. padarius tarnybinį pažeidimą, todėl teismas skundžiamą įsakymą, kuriuo nubaustas prokuroras B. L., panaikino. Šio teismo sprendimo išvados aktualios ir nagrinėjamai bylai. Nagrinėjamoje byloje esantys įrodymai nepakankami paneigti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. gruodžio 18 d. sprendimo išvadas, kad B. L. nepadarė tarnybinio pažeidimo.
27. Iš bylos medžiagos matyti, kad prokuroras B. L. ikiteisminį tyrimą organizavo ir jam vadovavo, todėl vien aplinkybės, kad nuo 2020 m. lapkričio 27 d. iki 2020 m. gruodžio 29 d. nebuvo atliekami ikiteisminio tyrimo veiksmai, kad nuo 2020 m. lapkričio 27 d. iki 2021 m. vasario 5 d. nefiksuoti ikiteisminio tyrimo pareigūnui duoti nurodymai, tinkamai neatsižvelgus į tai lėmusias priežastis (prokuroro paaiškinimuose detalizuota šalyje susiklosčiusi situacija, prokuroro turėtas didesnis darbo krūvis, ikiteisminį tyrimą atliekančių pareigūnų pasikeitimas, jų kompetencija, komunikacija su jais žodžiu, organizuotas aptarimas), negali būti pagrindas teigti, kad prokuroras B. L. nesiėmė visų įstatymu nustatytų priemonių, jog per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika, ar, kad apskritai jokie su ikiteisminiu tyrimu susiję nurodymai nebuvo duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnui ir tokiu būdu pažeidė jo veiklą reguliuojančius teisės aktus.
28. Dėl neužtikrinto išsamaus ir visapusiško ikiteisminio tyrimo atlikimo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog Generalinės prokuratūros Vidaus tyrimų skyriaus prokurorė generalinei prokurorei pateikė 2021 m. liepos 5 d. išvadą Nr. VT-265 „Dėl tarnybinio patikrinimo pradėjimo tikslingumo“, kurioje nurodoma, kad teismų išvados padarytos iš esmės dėl skirtingo ikiteisminio tyrimo metu nustatytų aplinkybių, surinktų duomenų vertinimo bei jų pakankamumo veiklos požymiams pagrįsti, o ne dėl to, kad po teismo 2020 m. lapkričio 18 d. nutarties atnaujinus ikiteisminį tyrimą nebuvo imtasi priemonių surinkti duomenis, siekiant išsiaiškinti reikšmingas ikiteisminiam tyrimui aplinkybes. Su šia Generalinės prokuratūros Vidaus tyrimų skyriaus prokurorės išvada apeliacinės instancijos teismas sutinka.
29. Be to, paminėtoje 2021 m. liepos 5 d. išvadoje detaliai aptarti ikiteisminio tyrimo veiksmai, kurių buvo imtasi siekiant išsiaiškinti teismo 2020 m. lapkričio 18 d. nutartyje nurodytas aplinkybes – raštai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Valstybinei mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų miniterijos, antstoliui, UAB „Mogo LT“, surašytas patikslintas ir įteiktas 2021 m. sausio 28 d. pranešimas apie įtarimą J. B., 2021 m. sausio 28 d. J. B. apklaustas, 2021 m. vasario 5 d. patikrinti registrai. Pažymėtina, kad byloje nekyla ginčo dėl nurodytų veiksmų atlikimo, o 2021 m. liepos 5 d. išvadoje buvo siūloma nepradėti tarnybinio patikrinimo, nes prokuroro veiksmai nevertinti kaip galimas tarnybinis pažeidimas. Teisėjų kolegijos vertinimu, būtent prokuroro kompetencijai priklauso sprendimo, ar surinktų duomenų pagrindu galima daryti išvadas apie padarytą nusikalstamą veiką, priėmimas. Nėra pagrindo abejoti, jog atliekant ikiteisminį tyrimą buvo gauti įtariamojo parodymai, renkama ir tikrinama (vėliau taip pat ir atnaujinta) įvairių registrų duomenų bazėse bei kitose valstybinėse įstaigose esanti informacija, kuri, atsižvelgus į prokuroro kompetenciją ir vidinį įsitikinimą, įvertinus visas faktines aplinkybes, jam buvo pakankama daryti išvadai dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo. Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms nėra pagrindo manyti, kad aukštesnysis prokuroras netinkamai kontroliavo žemesnįjį prokurorą ir tokiu būdu padarė tarnybinį pažeidimą.
30. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas faktines aplinkybes, vadovaudamasi sprendime išdėstytu aktualiu šiam ginčui teisiniu reguliavimu bei susiformavusia teismų praktika, pažymi, jog šiuo nagrinėjamu atveju atsakovas nenurodė konkrečios, aiškiai ir imperatyviai suformuluotos pareigos, kurią pažeidė pareiškėjas, nepagrindė priežastinio ryšio tarp pareiškėjo neveikimo ir atsakovo nurodytų padarinių egzistavimo, taigi nesuteikė teisinio pagrindo vertinti, kad pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą.
31. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes, teisinį reguliavimą, teismų praktiką, konstatuoja, kad nagrinėjamoje situacijoje atsakovas nepagrįstai, pažeisdamas konstitucinį prokuroro nepriklausomumo principą, pripažino pareiškėją padarius tarnybinį pažeidimą, todėl skundžiamas Įsakymas naikinamas. Dėl pirmiau išdėstytų motyvų pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas pareiškėjo skundą tenkinti.
32. Apeliantas apeliaciniame skunde prašo priteisti jam bylinėjimosi išlaidas. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 41 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad pareiškėjas E. M. patyrė 1 210 Eur išlaidas advokato pagalbai pirmos instancijos teisme dėl skundo parengimo teismui (3 t., b. l. 12–14), ir 1 500 Eur išlaidas advokato pagalbai dėl apeliacinio skundo parengimo (su 2024 m. gruodžio 17 d. prašymu pateikti PVM sąskaita faktūra ir banko sąskaitos išrašas). Teismo nuomone, apelianto prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas tenkintinas, nes jis pagrįstas dokumentais, teismo išlaidos buvo būtinos teismo procese.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 40 straipsnio 1 ir 5 dalimis, 41 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjo E. M. apeliacinį skundą tenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo (nuo 2024 m. sausio 1 d. Regionų administracinis teismas) 2023 m. balandžio 13 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – panaikinti Lietuvos Respublikos generalinės prokurorės 2021 m. spalio 18 d. įsakymą Nr. P-578 „Dėl tarnybinės nuobaudos Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus vyriausiajam prokurorui E. M.“.
Priteisti pareiškėjui E. M. iš atsakovo Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2 710 Eur (du tūkstančius septynis šimtus dešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.
Sprendimas neskundžiamas.
Teisėjai Ramūnas Gadliauskas
Ričardas Piličiauskas
Arūnas Sutkevičius