LIETUVOS RESPUBLIKOS SUSISIEKIMO MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL PRITARIMO PROJEKTUI AR NUMATOMAI VEIKLAI KELIŲ APSAUGOS ZONOSE TVARKOS aprašO PATVIRTINIMO
2021 m. liepos 20 d. Nr. 3-353
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 19 straipsnio 2 dalimi,
t v i r t i n u Pritarimo projektui ar numatomai veiklai kelių apsaugos zonose tvarkos aprašą (pridedama).
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro
2021 m. liepos 20 d. įsakymu Nr. 3-353
PRITARIMO PROJEKTUI AR NUMATOMAI VEIKLAI KELIŲ APSAUGOS ZONOSE TVARKOS APRAŠAS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Pritarimo projektui ar numatomai veiklai kelių apsaugos zonose tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) nustato pritarimo projektui ar numatomai veiklai, prašymų pritarti projektui ar numatomai veiklai kelių apsaugos zonose (toliau – prašymas pritarti projektui) pateikimo, nagrinėjimo ir sprendimo pritarti ar nepritarti projektui ar numatomai veiklai kelių apsaugos zonose (toliau – apsaugos zona) priėmimo tvarką ir sąlygas.
2. Apraše vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme (toliau – Įstatymas), Lietuvos Respublikos kelių įstatyme, Lietuvos Respublikos statybos įstatyme, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme, kituose susijusiuose teisės aktuose.
II SKYRIUS
VALSTYBINĖS REIKŠMĖS KELIŲ APSAUGOS ZONOSE LEIDŽIAMOS VEIKLOS
4. Atsižvelgiant į Įstatymo 19 straipsnio 3 dalį, projektui ar numatomai veiklai valstybinės reikšmės kelių apsaugos zonose pritariama, jeigu apsaugos zonose planuojamos vykdyti šios veiklos:
4.1. statyti pastatus ir statinius, kurie susiję su transporto priemonių ir eismo dalyvių aptarnavimu (kavinę, degalinę, automobilių plovyklą ir tualetą), ne arčiau kaip 30 metrų nuo magistralinių ir krašto kelių briaunų ir ne arčiau kaip 20 metrų nuo rajoninių kelių briaunų;
4.2. rekonstruoti pastatus ir statinius, kurie susiję su transporto priemonių ir eismo dalyvių aptarnavimu, išlaikant Aprašo 4.1 papunktyje nurodytus atstumus nuo kelio briaunos; jeigu esami pastatai ir statiniai, kurie susiję su transporto priemonių ir eismo dalyvių aptarnavimu, jau yra arčiau kelio briaunos, nei nurodyta Aprašo 4.1 papunktyje, rekonstruoti minėtus pastatus ir statinius, nenumatant jų plėtros kelio atžvilgiu (nemažinant atstumo tarp minėtų statinių ir kelio briaunos);
4.3. rekonstruoti pastatus, kurie nesusiję su transporto priemonių ir eismo dalyvių aptarnavimu, nenumatant jų plėtros kelio atžvilgiu; rekonstruoti gyvenamuosius ir visuomeninės paskirties pastatus (išskyrus maitinimo ir kultūros paskirties pastatus) keičiant jų išorės matmenis ir įrengti minėtos paskirties patalpas kitos paskirties statiniuose (atitinkamai keičiant patalpų paskirtį) leidžiama tik įvertinus kelių eismo sukeliamą triukšmą (pagal prognozinius 30 metų laikotarpio eismo duomenis) minėtuose pastatuose bei šių pastatų aplinkoje ir statytojui numačius priemones, užtikrinančias, kad nebus viršyti leistini kelių eismo sukeliamo triukšmo ribiniai dydžiai (nustatyti Lietuvos higienos normoje HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“, patvirtintoje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. birželio 13 d. įsakymu Nr. V-604 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“ patvirtinimo“);
4.4. įrengti ir rekonstruoti susisiekimo komunikacijas, inžinerinius tinklus ir hidrotechninius statinius pagal jų projektavimą ir įrengimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus;
4.5. įrengti laikinus sniegą sulaikančius įrenginius rudens, žiemos ir pavasario laikotarpiais pagal saugaus eismo reikalavimus;
4.6. įrengti kelių transporto priemonių eismo poveikį (triukšmą, oro taršą ir t. t.) mažinančias priemones, bet ne arčiau kaip 1 metras nuo kelio juostos ribos; 1 metro nuo kelio juostos ribos reikalavimas netaikomas valstybės įmonės Lietuvos automobilių kelių direkcijos (toliau – Kelių direkcija) užsakymu įrengiamoms transporto priemonių eismo poveikį mažinančioms priemonėms (šiuo atveju visi darbai turi būti atliekami kelio juostos ribose); visais atvejais šios priemonės neturi mažinti matomumo sąlygų kelyje daugiau, nei leistina pagal tai reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus;
4.7. įrengti naujus karjerus (formuoti karjero šlaitus), bet ne arčiau kaip 10 metrų nuo kelio pylimo pado ar kelio griovio išorinio krašto (jeigu šių elementų nėra, – nuo kelio juostos ribos), ir tik numatant atitinkamas priemones, užkertančias karjero eksploatavimo metu bet kokią galimybę nesuvaldytoms transporto priemonėms pasiekti išteklių gavybos teritoriją (karjero šlaitus), ir numatant iškastos dalies rekultivavimą užpilant gruntu (atkuriant iki karjero eksploatavimo pradžios buvusį reljefą) zonoje, apimančioje ne mažesnį kaip 30 metrų atstumą nuo magistralinių ir krašto kelių briaunų ir ne mažesnį kaip 20 metrų atstumą nuo rajoninių kelių briaunų; šie reikalavimai taikomi ir esamų karjerų plėtrai;
4.8. įrengti ir rekonstruoti naudingųjų iškasenų tiekimo požeminius ir antžeminius statinius, išlaikant teisės aktuose reglamentuojamus gabaritus ir laisvos nuo kliūčių zonos plotį bei pasirašius atitinkamą sutartį su Kelių direkcija dėl šio objekto įrengimo, priežiūros, rekonstrukcijos ir iškėlimo, jeigu šis objektas patenka į kelio juostos ribas;
4.9. statyti ir įrengti kitus statinius ir įrenginius (nenurodytus Aprašo 4.1, 4.3, 4.4, 4.5, 4.6 ir 4.8 papunkčiuose) ne mažesniu atstumu nuo kelio pylimo pado ar kelio griovio išorinio krašto (jeigu šių elementų nėra, – nuo kelio juostos ribos) nei bendras jų konstrukcijos aukštis, bet ne arčiau kaip 30 metrų nuo magistralinių ir krašto kelių briaunų ir ne arčiau kaip 20 metrų nuo rajoninių kelių briaunų, jeigu kituose teisės aktuose nenustatyta kitaip;
4.10. rekonstruoti esamus statinius ir įrenginius (nenurodytus Aprašo 4.1, 4.3, 4.4, 4.5, 4.6 ir 4.8 papunkčiuose) išlaikant Aprašo 4.9 papunktyje nurodytus atstumus; jeigu šie statiniai ir įrenginiai yra arčiau kelio briaunos, nei nurodyta Aprašo 4.9 papunktyje, rekonstruoti minėtus statinius ir įrenginius nenumatant jų plėtros kelio atžvilgiu;
4.11. statyti paminklus, simbolius, akcentus ir panašius objektus (kurie nepriskiriami išorinei reklamai) ne mažesniu atstumu nuo kelio pylimo pado ar kelio griovio išorinio krašto (jeigu šių elementų nėra, – nuo kelio juostos ribos) nei bendras konstrukcijos aukštis, išlaikant laisvos nuo kliūčių zonos plotį, bet ne arčiau kaip 3 metrai nuo minėtų objektų statytojo žemės sklypo ribos;
4.12. įrengti kapines ir numatyti laidojimo vietas ne arčiau kaip 30 metrų nuo magistralinių ir krašto kelių briaunų ir ne arčiau kaip 20 metrų nuo rajoninių kelių briaunų; šie reikalavimai taikomi ir esamų kapinių plėtrai;
4.13. įrengti naujus vandens telkinius ne arčiau kaip 30 metrų nuo magistralinių ir krašto kelių briaunų ir ne arčiau kaip 20 metrų nuo rajoninių kelių briaunų; šie reikalavimai taikomi ir esamų vandens telkinių plėtrai;
4.15. kasti, supilti ir tankinti gruntą statinio statybos ar įrenginio įrengimo reikmėms arčiau kaip 3 metrai nuo kelio pylimo pado ar kelio griovio išorinio krašto (jeigu šių elementų nėra, – nuo kelio juostos ribos) tik pašalinus bet kokius veiksnius, kurie gali turėti įtakos kelio statinio stabilumui, laikomajai gebai ir ilgaamžiškumui, arba numatant kelio statinio atstatymą į pirminę būklę;
4.16. sandėliuoti medžiagas, daiktus, įrenginius ir kitus objektus ne arčiau kaip 10 metrų nuo kelio pylimo pado ar kelio griovio išorinio krašto (jeigu šių elementų nėra, – nuo kelio juostos ribos); atstumo ribojimas netaikomas sandėliuojamoms medžiagoms kelio darbų metu, prireikus ribojamas transporto priemonių eismas ar leistinas greitis;
5. Išimtys dėl Aprašo 4.1, 4.2, 4.3, 4.9, 4.10 ir 4.12 papunkčiuose nurodytų veiklų yra taikomos tik miestuose, miesteliuose ir šalia valstybinės reikšmės kelių ruožų, pažymėtų nurodomaisiais kelio ženklais Nr. 550 „Gyvenvietės pradžia“ ir Nr. 551 „Gyvenvietės pabaiga“, kaimų kompaktiškai užstatytose teritorijose. Kelio valdytojas pritaria projektui, jeigu miestuose, miesteliuose ir šalia valstybinės reikšmės kelių ruožų, pažymėtų nurodomaisiais kelio ženklais Nr. 550 „Gyvenvietės pradžia“ ir Nr. 551 „Gyvenvietės pabaiga“, kaimų kompaktiškai užstatytose teritorijose, patenkančiose į apsaugos zonų ribas, numatoma vykdyti šias veiklas:
5.1. statyti, įrengti ir (ar) rekonstruoti pastatus, statinius ir įrenginius, įskaitant pastatus ir statinius, kurie susiję su transporto priemonių ir eismo dalyvių aptarnavimu, ne mažesniu atstumu nuo kelio dangos išorinio krašto nei atstumas nuo kelio dangos išorinio krašto iki artimiausių pastatų ir antžeminių statinių (išskyrus susisiekimo komunikacijas, inžinerinius tinklus ir hidrotechninius statinius), esančių šalia tos pačios kelio pusės ruožo, ribojamo sankryžų; jeigu toje pačioje kelio ruožo, ribojamo sankryžų, pusėje pastatų ir antžeminių statinių (išskyrus susisiekimo komunikacijas, inžinerinius tinklus ir hidrotechninius statinius) apsaugos zonoje nėra arba apsaugos zona minėtame ruože nėra kompaktiškai užstatyta (tai yra užstatymo tankis mažesnis kaip 20 procentų), atitinkami pastatai, statiniai ir įrenginiai statomi, įrengiami ir (ar) rekonstruojami laikantis Aprašo 4.1, 4.2, 4.3, 4.9, 4.10 papunkčiuose nurodytų sąlygų; statyti ir (ar) rekonstruoti (keičiant išorės matmenis) gyvenamuosius ir visuomeninės paskirties pastatus (išskyrus maitinimo ir kultūros paskirties pastatus) ir įrengti minėtos paskirties patalpas kitos paskirties statiniuose (atitinkamai keičiant patalpų paskirtį) leidžiama tik įvertinus kelių eismo sukeliamą triukšmą (pagal prognozinius 30 metų laikotarpio eismo duomenis) minėtuose pastatuose bei šių pastatų aplinkoje ir statytojui numačius priemones, užtikrinančias, kad nebus viršyti leistini kelių eismo sukeliamo triukšmo ribiniai dydžiai;
5.2. įrengti kapines ir numatyti laidojimo vietas ne mažesniu atstumu nuo kelio dangos išorinio krašto nei atstumas nuo kelio dangos išorinio krašto iki artimiausių pastatų ir antžeminių statinių (išskyrus susisiekimo komunikacijas, inžinerinius tinklus ir hidrotechninius statinius), esančių šalia tos pačios kelio pusės ruožo, ribojamo sankryžų; jeigu toje pačioje kelio ruožo, ribojamo sankryžų, pusėje pastatų ir antžeminių statinių (išskyrus susisiekimo komunikacijas, inžinerinius tinklus ir hidrotechninius statinius) apsaugos zonoje nėra arba apsaugos zona minėtame ruože nėra kompaktiškai užstatyta (tai yra užstatymo tankis mažesnis kaip 20 procentų), kapinėms įrengti, jų plėtrai ir naujoms laidojimo vietoms taikomi Aprašo 4.12 papunkčio reikalavimai.
6. Išimtys dėl pastatų ir statinių plėtros kelio atžvilgiu taikomos tuo atveju, jeigu esamus pastatus ir statinius numatoma tik apšiltinti, atnaujinti pastatų fasadą ar atlikti kitus darbus, dėl kurių atstumas nuo kelio briaunos iki šių pastatų ir statinių sumažėja ne daugiau kaip 0,5 metro. Tokiu atveju užtenka informuoti kelio savininką ar valdytoją apie planuojamas veiklas.
7. Jeigu pagal patvirtintus kelio statinių statybos, rekonstravimo ar remonto projektus ir teritorijų planavimo dokumentus yra numatyta kelio plėtra, visi Aprašo II skyriuje nurodytų leidžiamų veiklų atstumai turi būti nustatomi nuo minėtuose dokumentuose nustatytų atitinkamų (perspektyvinių) kelio elementų.
III SKYRIUS
PRAŠYMO PRITARTI PROJEKTUI PATEIKIMAS
8. Asmuo, pageidaujantis įgyvendinti projektą ar vykdyti Įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje nurodytą veiklą (toliau – pareiškėjas), kelio savininkui ar valdytojui turi pateikti laisvos formos prašymą pritarti projektui (jeigu atitinkamų dokumentų ir projektų rengimą reglamentuojančiuose teisės aktuose nenurodyta kitaip), kuriame turi būti nurodyta:
8.3. pareiškėjo vardas, pavardė ir gyvenamosios vietos adresas (šie reikalavimai taikomi fiziniams asmenims), pareiškėjo teisinė forma, pavadinimas, kodas, buveinės adresas (šie reikalavimai taikomi juridiniams asmenims), telefono numeris (jeigu turi), elektroninio pašto adresas (jeigu turi), taip pat pareiškėjo įgalioto atstovo (jeigu prašymą pritarti projektui ar numatomai veiklai apsaugos zonoje pateikia pareiškėjo įgaliotas atstovas) vardas, pavardė ir gyvenamosios vietos adresas (šie reikalavimai taikomi, jeigu pareiškėjo teisės aktų nustatyta tvarka įgaliotas atstovas fizinis asmuo), teisinė forma, pavadinimas, kodas (jeigu turi), buveinės adresas (šie reikalavimai taikomi, jeigu pareiškėjo įgaliotas atstovas juridinis asmuo), telefono numeris (jeigu turi), elektroninio pašto adresas (jeigu turi);
8.4. numatomo įgyvendinti projekto ar numatomos vykdyti veiklos aprašymas, projekto įgyvendinimo ar numatomos vykdyti veiklos data ar laikotarpis;
9. Kartu su prašymu pritarti projektui pareiškėjas turi pateikti:
9.1. įgaliojimo arba kito dokumento, kuriuo patvirtinami pareiškėjo atstovo įgaliojimai (jeigu prašymą pritarti projektui pateikia pareiškėjo įgaliotas atstovas), kopiją (nuorašą);
9.2. numatomo įgyvendinti projekto projektinius pasiūlymus (jeigu jie yra parengti), teritorijų ar žemėtvarkos planavimo dokumentus arba statinio projektą;
9.3. schemą (principinį brėžinį), kurioje būtų nurodyta konkreti vieta ir jos ribos, kur numatoma įgyvendinti projektą ar vykdyti Įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje nurodytą veiklą;
9.4. esamos situacijos schemą ir aprašymą, pagrindžiančius, kad tos pačios kelio ruožo, ribojamo sankryžų, pusės apsaugos zonoje yra ir kitų pastatų ir antžeminių statinių (išskyrus susisiekimo komunikacijas, inžinerinius tinklus ir hidrotechninius statinius) ir kad apsaugos zona minėtoje kelio ruožo pusėje yra kompaktiškai užstatyta (tai yra užstatymo tankis didesnis kaip 20 procentų), jeigu siekiama, kad projektui ar numatomai veiklai būtų taikomos Aprašo 5 punkte nurodytos išimtys. Šioje schemoje turi būti nurodyti atstumai nuo kelio dangos išorinio krašto iki artimiausių pastatų ir antžeminių statinių (išskyrus susisiekimo komunikacijas, inžinerinius tinklus ir hidrotechninius statinius).
10. Prašymą pritarti projektui ir kartu teikiamus dokumentus pareiškėjas gali pateikti tiesiogiai (atvykęs į kelio savininko ar valdytojo buveinę), siųsti registruotąja pašto siunta arba kvalifikuotu elektroniniu parašu pasirašytas šių dokumentų skaitmenines kopijas siųsti kelio savininko ar valdytojo interneto svetainėje nurodytu elektroninio pašto adresu (jeigu atitinkamų dokumentų ir projektų rengimą reglamentuojančiuose teisės aktuose nenurodyta kitaip).
IV SKYRIUS
PRAŠYMO PRITARTI PROJEKTUI NAGRINĖJIMAS
11. Kelio savininkas arba valdytojas per 3 darbo dienas nuo Aprašo 8 ir 9 punktuose nurodytų dokumentų gavimo dienos apie šių dokumentų gavimą informuoja pareiškėją tokiu būdu, kokiu buvo pateikti šie dokumentai, išskyrus atvejį, kai pareiškėjas prašyme pritarti projektui ar numatomai veiklai apsaugos zonoje nurodo kitą informacijos gavimo būdą.
12. Kelio savininkas ar valdytojas, nustatęs, kad prašyme pritarti projektui nurodyti ne visi reikiami duomenys ir (ar) pateikti ne visi kartu su šiuo prašymu teiktini dokumentai, per 5 darbo dienas nuo Aprašo 8 ir 9 punktuose nurodytų dokumentų gavimo dienos informuoja pareiškėją apie nustatytus trūkumus ir nustato 20 darbo dienų terminą nurodytiems trūkumams pašalinti, jeigu atitinkamų dokumentų ir projektų rengimą reglamentuojančiuose teisės aktuose nenurodyta kitaip.
V SKYRIUS
SPRENDIMO PRITARTI AR NEPRITARTI PROJEKTUI AR NUMATOMAI VEIKLAI APSAUGOS ZONOSE PRIĖMIMAS
14. Kelio savininkas ar valdytojas per 20 darbo dienų nuo prašymo pritarti projektui ir kartu su šiuo prašymu teikiamų dokumentų gavimo dienos, jeigu atitinkamų dokumentų ir projektų rengimą reglamentuojančiuose teisės aktuose nenurodyta kitaip, priima motyvuotą sprendimą pritarti ar nepritarti projektui ar numatomai veiklai apsaugos zonoje ir šį sprendimą praneša pareiškėjui. Jeigu per šiame punkte nustatytą terminą kelio savininkas ar valdytojas nepriima sprendimo pritarti ar nepritarti projektui ar numatomai veiklai apsaugos zonoje, laikoma, kad kelio savininkas ar valdytojas projektui ar numatomai veiklai apsaugos zonoje pritaria.
15. Sprendimas nepritarti projektui ar numatomai veiklai priimamas, jeigu numatoma veikla neatitinka bent vienos Aprašo II skyriuje nurodytų leidžiamų veiklų ir jų sąlygų valstybinės reikšmės kelių apsaugos zonose arba sukelia bent vieną iš Įstatymo 19 straipsnio 3 dalyje nurodytų pasekmių, nepriklausomai nuo kelio nuosavybės formos.
VI SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
16. Pareiškėjas turi pranešti kelio savininkui ar valdytojui apie savo kontaktinių duomenų pasikeitimą prašymo pritarti projektui nagrinėjimo metu. Jeigu tokio pranešimo nėra, kelio savininko ar valdytojo sprendimai ir kita informacija pareiškėjui siunčiami paskutiniu kelio savininkui ar valdytojui nurodytu pareiškėjo adresu.