TAURAGĖS RAJONO SAVIVALDYBĖS TARYBA

 

SPRENDIMAS

DĖL MOKĖJIMO UŽ SOCIALINES PASLAUGAS TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO

 

2024 m. liepos 3 d. Nr. 1-195

Tauragė

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 15 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo 13 straipsnio 4 dalies 3 punktu, Mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2024 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. A1-397 „Dėl Mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašo patvirtinimo“, Tauragės rajono savivaldybės taryba n u s p r e n d ž i a:

1. Patvirtinti Mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašą (pridedama).

2. Pripažinti netekusiu galios Tauragės rajono savivaldybės tarybos 2022 m. rugsėjo 28 d. sprendimą Nr. 1-264 „Dėl Mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašo patvirtinimo“ su visais papildymais ir pakeitimais.

3.  Paskelbti šį sprendimą Teisės aktų registre ir Tauragės rajono savivaldybės interneto svetainėje.

 

 

 

Savivaldybės meras                                                                             Dovydas Kaminskas

 

 

PATVIRTINTA

Tauragės rajono savivaldybės tarybos

2024 m. liepos 3 d. sprendimu Nr. 1-195

 

 

MOKĖJIMO UŽ SOCIALINES PASLAUGAS TVARKOS APRAŠAS

 

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) reglamentuoja asmens (šeimos) mokėjimo už socialines paslaugas sąlygas, pagalbos pinigų dydžio nustatymą ir jų mokėjimą, finansinių galimybių vertinimą, pajamų ir turto apskaičiavimą.

2. Šis Aprašas taikomas mokėjimui už tas socialines paslaugas, kurias planuoja ir savivaldybės teritorijos gyventojams organizuoja savivaldybės meras ir kurios finansuojamos iš savivaldybės biudžeto lėšų ar iš valstybės biudžeto dotacijų savivaldybių biudžetams. Tais atvejais, kai socialinių paslaugų kaina viršija savivaldybės tarybos nustatytą maksimalų socialinių paslaugų išlaidų finansavimo savivaldybės teritorijos gyventojams dydį, šio dydžio ir socialinių paslaugų kainos skirtumas asmens (šeimos) pageidavimu mokamas paslaugas gaunančio asmens (jam atstovaujančio asmens) ir socialinių paslaugų įstaigos tarpusavio susitarimu.

3. Mokėjimo už socialines paslaugas dydis negali viršyti asmeniui (šeimai) teikiamų socialinių paslaugų išlaidų dydžio.

4. Asmens (šeimos) mokėjimo už socialines paslaugas dydis gali būti nustatytas tik pinigine išraiška.

5. Asmens (šeimos) ir savivaldybės administracijos teisės ir pareigos dėl mokėjimo už socialines paslaugas reglamentuojamos rašytine socialines paslaugas gaunančio asmens ar jo globėjo, (rūpintojo, aprūpintojo), kito teisėto asmens atstovo ir savivaldybės administracijos sutartimi. Sutartyje turi būti nustatyta mokėjimo už socialines paslaugas tvarka, savivaldybės apskaičiuoto asmens (šeimos) mokėjimo už socialines paslaugas dydžio keitimo atvejai ir informacijos apie savivaldybės apskaičiuotą asmens (šeimos) mokėjimo už socialines paslaugas dydį (pinigine išraiška) pateikimo socialines paslaugas gaunančiam asmeniui ar jo globėjui (rūpintojui, aprūpintojui), kitam teisėtam asmens atstovui tvarka.

Informacija apie apskaičiuotą asmens (šeimos) mokėjimo už socialines paslaugas dydį (pinigine išraiška) pateikiama formoje – Asmens (šeimos) mokėjimo už paslaugas paskaičiavimo pažymoje (toliau – pažyma), kurią rengia ir pasirašo atsakingas specialistas. Pažyma per tris darbo dienas pateikiama socialines paslaugas teikiančiai įstaigai. Įstaiga su pažyma pasirašytinai supažindina paslaugas gaunantį asmenį ar jo globėją (rūpintoją, aprūpintoją) ar kitą teisėtą asmens atstovą. Pažyma yra neatsiejama sutarties dalis.

6. Lėšos, gautos už socialines paslaugas, apskaitomos ir naudojamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais ir kitais teisės aktais.

7. Šiame Apraše vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, Socialinių paslaugų įstatyme, Lietuvos Respublikos asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatyme, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme, Lietuvos Respublikos šeimynų įstatyme, Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatyme.

 

II SKYRIUS

MOKĖJIMAS UŽ PREVENCINES IR BENDRĄSIAS SOCIALINES PASLAUGAS

 

8. Prevencinės socialinės paslaugos, kurios finansuojamos iš savivaldybės biudžeto lėšų ar iš valstybės biudžeto dotacijų savivaldybių biudžetams arba iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų, teikiamos nemokamai.

9. Bendrosios socialinės paslaugos, išskyrus transporto organizavimo ir maitinimo organizavimo paslaugas, kurios finansuojamos iš savivaldybės biudžeto lėšų ar iš valstybės biudžeto dotacijų savivaldybių biudžetams arba iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų, teikiamos nemokamai.

10. Transporto organizavimo paslaugos asmeniui (šeimai), Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo nustatyta tvarka gaunančiam (-iai) socialinę pašalpą, arba asmeniui (šeimai), kurio pajamos (vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui) mažesnės už 2,5 VRP (toliau – valstybės remiamos pajamos), Tauragės rajone teikiamos nemokamai.

11. Asmenys, kurių pajamos (vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui) per mėnesį yra didesnės nei 2,5 VRP, už transporto organizavimo paslaugas Tauragės rajone ir už Tauragės rajono ribų moka 100 procentų paslaugos kainos.

12. Transporto organizavimo paslaugos už Tauragės rajono ribų asmenims, kurių pajamos (vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui) per mėnesį yra mažesnės nei 2,5 VRP, vieną kartą per kalendorinius metus teikiamos nemokamai. Už sekančius kartus asmuo moka 100 proc. paslaugos kainos.

13. Transporto organizavimo paslaugos Tauragės rajono ribose teikiamos nemokamai nevertinant pajamų:

13.1. Tauragės šeimos gerovės centro neįgaliųjų dienos centro lankytojams atvežti (parvežti) į (iš) centrą (centro);

13.2. asmenims vykti į hemodializės procedūras ir parvykti atgal;

14. Transporto organizavimo paslaugomis nemokamai kartą per kalendorinius metus gali pasinaudoti nevyriausybinės organizacijos, teikiančios socialines paslaugas asmenims su negalia, vykti į seminarus, renginius, parodas, stovyklas ir kt. Lietuvos Respublikos teritorijoje.

15. Maitinimo organizavimo paslaugos asmeniui (šeimai), Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo nustatyta tvarka gaunančiam (-iai) socialinę pašalpą, arba asmeniui (šeimai), kurio pajamos (vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui) mažesnės už 2 VRP, teikiamos nemokamai.

16. Atskaičius nustatytą asmens (šeimos) mokėjimo už transporto organizavimo, maitinimo organizavimo paslaugas, asmens mėnesio pajamos (vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui per mėnesį) negali likti mažesnės kaip 2 VRP, o socialinę riziką patiriančio suaugusio asmens, ilgiau kaip mėnesį per kalendorinius metus gyvenančio socialinių paslaugų įstaigoje ir joje gaunančio socialinę priežiūrą, mėnesio pajamos negali likti mažesnės kaip 0,8 valstybės remiamų pajamų dydžio.

 

III SKYRIUS

MOKĖJIMAS UŽ SOCIALINĘ PRIEŽIŪRĄ

 

17. Mokėjimo už socialinės priežiūros paslaugas dydis asmeniui (šeimai) nustatomas atsižvelgiant į asmens (šeimos) pajamas.

18. Asmeniui (šeimai), teisės aktų nustatyta tvarka gaunančiam (-iai) socialinę pašalpą, arba asmeniui (šeimai), kurio (-ios) pajamos (vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam asmeniui) yra mažesnės kaip 2 VRP, socialinė priežiūra teikiama nemokamai, išskyrus socialinę riziką patiriančius suaugusius asmenis, ilgiau kaip mėnesį per kalendorinius metus gyvenančius socialinių paslaugų įstaigoje ir joje gaunančius socialinę priežiūrą, ir asmenis, gaunančius individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensaciją, mokamą pagal Lietuvos Respublikos tikslinių kompensacijų įstatymą.

19. Atskaičius nustatytą asmens (šeimos) mokėjimo už socialinę priežiūrą dalį, asmens mėnesio pajamos (vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui per mėnesį) negali likti mažesnės kaip 2 VRP, o socialinę riziką patiriančio suaugusio asmens, ilgiau kaip mėnesį per kalendorinius metus gyvenančio socialinių paslaugų įstaigoje ir joje gaunančio socialinę priežiūrą, mėnesio pajamos negali likti mažesnės kaip 0,8 VRP.

20. Socialinės reabilitacijos asmenims su negalia bendruomenėje paslaugos, vaikų dienos socialinė priežiūra, socialinė priežiūra šeimoms, psichosocialinė pagalba (jeigu ji neteikiama su apgyvendinimu), pagalba globėjams (rūpintojams), budintiems ir nuolatiniams globotojams, įtėviams ir šeimynų dalyviams ar besirengiantiesiems jais tapti, socialinių dirbtuvių paslaugos, intensyvi krizių įveikimo pagalba (jeigu neteikiamas laikinas apgyvendinimas), palydėjimo paslauga jaunuoliams (jeigu ji neteikiama su apgyvendinimu savarankiško gyvenimo namuose, apsaugotame būste), psichologinė ir socialinė reabilitacija vaikams bendruomenėje, kurios finansuojamos iš savivaldybės biudžeto lėšų ar iš valstybės biudžeto dotacijų savivaldybių biudžetams arba iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų, teikiamos nemokamai.

21. Mokėjimo už socialinės priežiūros paslaugas, išskyrus 20 punkte nurodytas paslaugas, dydis asmeniui neturi viršyti 20 procentų asmens pajamų arba 20 procentų šeimos pajamų, jeigu šios paslaugos teikiamos šeimai.

22. Mokėjimo už socialinės priežiūros paslaugas, išskyrus 20 punkte nurodytas paslaugas, dydis asmeniui, gaunančiam individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensaciją, mokamą pagal Tikslinių kompensacijų įstatymą:

22.1. neturi viršyti 40 procentų šios kompensacijos dydžio, jeigu šios paslaugos teikiamos asmeniui, kuriam nustatytas pirmo arba antro lygio individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis;

22.2. neturi viršyti 60 procentų šios kompensacijos dydžio, jeigu šios paslaugos teikiamos asmeniui, kuriam nustatytas trečio arba ketvirto lygio individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis.

23. Asmens, kurio mėnesio pajamos yra:

23.1. didesnės kaip 2 VRP, bet mažesnės kaip 3 VRP dydžiai, mokėjimo už socialinės priežiūros paslaugas dydis neturi viršyti 5 procentų asmens pajamų;

23.2. lygios 3 VRP dydžiams arba didesnės už juos, bet mažesnės kaip 4 VRP dydžiai, mokėjimo už socialinės priežiūros paslaugas dydis neturi viršyti 10 procentų asmens pajamų;

23.3. lygios 4 VRP dydžiams arba didesnės už juos, bet mažesnės kaip 5 VRP dydžiai, mokėjimo už socialinės priežiūros paslaugas dydis neturi viršyti 15 procentų asmens pajamų.

24. Šeimos, kurios mėnesio pajamos (vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui per mėnesį) yra:

24.1. didesnės kaip 2 VRP dydžiai, bet mažesnės kaip 3 VRP dydžiai, mokėjimo už socialinės priežiūros paslaugas dydį, neviršijantį 5 procentų šeimos pajamų;

24.2. 3 VRP dydžiai arba didesnės už juos, bet mažesnės kaip 4 VRP dydžiai, mokėjimo už socialinės priežiūros paslaugas dydį, neviršijantį 10 procentų šeimos pajamų;

24.3. 4 VRP dydžiai arba didesnės už juos, bet mažesnės kaip 5 VRP dydžiai, mokėjimo už socialinės priežiūros paslaugas dydį, neviršijantį 15 procentų šeimos pajamų.

25. Kitais atvejais, nei numatyta Aprašo 23 ir 24 punktuose, mokėjimo už vieną kalendorinį mėnesį teikiamas socialinės priežiūros paslaugas dydis neturi viršyti 20 procentų asmens (šeimos) pajamų.

26. Socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugos, sociokultūrinės paslaugos bei laikino apnakvindinimo paslaugos teikiamos nemokamai.

27. Mokėjimo už laikino atokvėpio paslaugą dydis:

27.1. neturi viršyti 40 procentų individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos, mokamos pagal Tikslinių kompensacijų įstatymą laikino atokvėpio paslaugos gavėjo prižiūrimam asmeniui, kuriam nustatytas pirmo arba antro lygio individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis, dydžio;

27.2. neturi viršyti 60 procentų individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos, mokamos pagal Tikslinių kompensacijų įstatymą laikino atokvėpio paslaugos gavėjo prižiūrimam asmeniui, kuriam nustatytas trečio arba ketvirto lygio individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis, dydžio.

28. Krizių atvejais, kai asmuo (šeima) patiria fizinį ar psichologinį smurtą arba kyla grėsmė jo fiziniam ar emociniam saugumui, sveikatai ar gyvybei, socialinė priežiūra septynias pirmąsias kalendorines dienas gali būti teikiama nemokamai.

 

IV SKYRIUS

MOKĖJIMAS UŽ DIENOS SOCIALINĘ GLOBĄ

 

29. Mokėjimo už dienos socialinę globą dydis nustatomas atsižvelgiant į asmens pajamas.

30. Mokėjimo už dienos socialinę globą dydis asmeniui neturi viršyti 20 procentų jo pajamų.

31. Dienos socialinė globa likusiam be tėvų globos vaikui ir socialinę riziką patiriančiam vaikui teikiama nemokamai.

32. Mokėjimo už dienos socialinę globą dydis asmeniui, gaunančiam individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensaciją, mokamą pagal Tikslinių kompensacijų įstatymą:

32.1. neturi viršyti 40 procentų šios kompensacijos dydžio, jeigu šios paslaugos teikiamos asmeniui, kuriam nustatytas pirmo arba antro lygio individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis;

32.2. neturi viršyti 60 procentų šios kompensacijos dydžio, jeigu šios paslaugos teikiamos asmeniui, kuriam nustatytas trečio arba ketvirto lygio individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis;

33. Asmens, kurio mėnesio pajamos yra:

33.1. mažesnės kaip 2 VRP dydžiai, mokėjimo už dienos socialinę globą dydis neturi viršyti 10 procentų asmens pajamų;

33.2. lygios 2 VRP dydžiams arba didesnės už juos, bet mažesnės kaip 3 VRP dydžiai, mokėjimo už dienos socialinę globą dydis neturi viršyti 15 procentų asmens pajamų.

34. Kitais atvejais, nei numatyta Aprašo 33 punkte, mokėjimo už vieną kalendorinį mėnesį teikiamą dienos socialinę globą dydis asmeniui neturi viršyti 20 procentų jo pajamų.

35. Mokėjimo už vieną kalendorinį mėnesį teikiamą dienos socialinę globą asmens namuose dydis asmeniui nustatomas proporcingai teikiamos dienos socialinės globos asmens namuose trukmei, atsižvelgiant į maksimalią asmeniui taikomą dienos socialinės globos asmens namuose trukmę.

36. Mokėjimo už trumpiau nei vieną kalendorinį mėnesį teikiamą dienos socialinę globą institucijoje dydis nustatomas proporcingai asmeniui teikiamos dienos socialinės globos trukmei.

Tais atvejais, kai asmuo, gaudamas dienos socialinę globą dienos socialinės globos centre, maitinasi savo lėšomis, mokėjimo už dienos socialinę globą dydis mažinamas proporcingai ta dalimi, kuria sumažėja dienos socialinės globos kaina, kai į ją neįskaičiuojamos maitinimosi išlaidos pagal sveikatos apsaugos ministro nustatytas rekomenduojamas paros maistinių medžiagų ir energijos normas.

 

V SKYRIUS

MOKĖJIMAS UŽ TRUMPALAIKĘ SOCIALINĘ GLOBĄ

 

37. Mokėjimo už trumpalaikę socialinę globą dydis nustatomas atsižvelgiant į asmens pajamas.

38. Mokėjimo už asmeniui teikiamą trumpalaikę socialinę globą dydis neturi viršyti 80 procentų jo pajamų. Jeigu asmuo pagal Tikslinių kompensacijų įstatymą gauna individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensaciją, 100 procentų šios kompensacijos skiriama trumpalaikės socialinės globos išlaidoms padengti.

39. Mokėjimo už trumpiau nei vieną kalendorinį mėnesį ar ne visą parą teikiamą trumpalaikę socialinę globą dydis nustatomas proporcingai teikiamos trumpalaikės socialinės globos trukmei.

40. Asmeniui, laikinai socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka išvykusiam iš trumpalaikę socialinę globą teikiančios socialinių paslaugų įstaigos į stacionarias sveikatos priežiūros įstaigas, mokėjimo už trumpalaikę socialinę globą dydis sumažinamas – už laiką, kai asmuo išvykęs, nuo ketvirtos paros, skaičiuojamos nuo išvykimo paros, asmuo moka 30 procentų jam nustatyto mokėjimo dydžio. Už 3 pirmąsias paras, skaičiuojamas nuo išvykimo paros (įskaitant ir tuos atvejus, kai išvykstama trumpiau kaip 3 paroms), mokėjimo už trumpalaikę socialinę globą dydis nemažinamas.

Laikas, kai asmuo laikomas išvykusiu, pradedamas skaičiuoti nuo kitos paros, einančios po išvykimo paros.

41. Krizių atvejais, kai socialinę riziką patiriantis suaugęs asmuo patiria fizinį ar psichologinį smurtą arba kyla grėsmė jo fiziniam ar emociniam saugumui, sveikatai ar gyvybei, jis atleidžiamas nuo mokėjimo už trumpalaikę socialinę globą 30 kalendorinių dienų.

42. Trumpalaikė socialinė globa likusiam be tėvų globos vaikui ir socialinės rizikos vaikui teikiama nemokamai.

VI SKYRIUS

MOKĖJIMAS UŽ ILGALAIKĘ SOCIALINĘ GLOBĄ

 

43. Mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą dydis nustatomas atsižvelgiant į asmens pajamas, o tais atvejais, kai asmuo pradėjo gauti ilgalaikę socialinę globą po 2007 m. sausio 1 d. – ir į asmens turtą.

44. Mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą suaugusiam asmeniui dydis per mėnesį neturi viršyti 80 procentų asmens pajamų, įskaitant atvejus, kai asmens, pradėjusio gauti ilgalaikę socialinę globą po 2007 m. sausio 1 d., turto vertė yra mažesnė už jo gyvenamosios vietos savivaldybėje nustatytą turto vertės normatyvą.

45. Jeigu suaugusio asmens, pradėjusio gauti ilgalaikę socialinę globą po 2007 m. sausio 1 d., turto vertė didesnė už jo gyvenamosios vietos savivaldybėje nustatytą turto vertės normatyvą, mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą suaugusiam asmeniui dydis per mėnesį padidėja vienu procentu, skaičiuojant nuo turto vertės, viršijančios normatyvą.

46. Jeigu asmuo pagal Tikslinių kompensacijų įstatymą gauna individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensaciją ar iki 2023 m. gruodžio 31 d. nustatyta tvarka paskirtą slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinę kompensaciją, visa šios kompensacijos suma (100 procentų) skiriama ilgalaikės socialinės globos išlaidoms padengti.

47. Mokėjimo už vaikui su negalia teikiamą ilgalaikę socialinę globą dydis nustatomas neatsižvelgiant į jo turtą ir neturi viršyti 80 procentų jo pajamų. Jeigu vaikas su negalia pagal Tikslinių kompensacijų įstatymą gauna individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensaciją ar iki 2023 m. gruodžio 31 d. nustatyta tvarka paskirtą slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinę kompensaciją, visa šios kompensacijos suma (100 procentų) skiriama ilgalaikės socialinės globos išlaidoms padengti.

48. Ilgalaikė socialinė globa likusiam be tėvų globos vaikui ir socialinės rizikos vaikui teikiama nemokamai.

49. Asmeniui, laikinai socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka išvykusiam iš ilgalaikę socialinę globą teikiančios socialinių paslaugų įstaigos, mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą dydis sumažinamas – už laiką nuo ketvirtos paros, skaičiuojamos nuo paros, kai asmuo išvykęs, asmuo moka 30 procentų jam nustatyto mokėjimo dydžio. Už 3 pirmąsias paras, skaičiuojamas nuo asmens išvykimo paros (įskaitant ir tuos atvejus, kai asmuo išvyksta trumpiau kaip 3 paroms), mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą dydis nemažinamas.

Laikas, kai asmuo laikomas išvykusiu, pradedamas skaičiuoti nuo kitos paros, einančios po išvykimo paros.

 

 

 

VII SKYRIUS

PAGALBOS PINIGŲ DYDŽIO NUSTATYMAS IR JŲ MOKĖJIMAS

 

50. Tauragės rajono savivaldybės administracija skiria ir moka vaikus globojančiai (rūpinančiai) šeimai, šeimynai, budinčiam globotojui ir nuolatiniam globotojui už vaikų priežiūrą ar globą (rūpybą) pagalbos pinigus:

50.1. už globojamą (rūpinamą) vaiką nuo gimimo iki 18 metų – 3 BSI dydžio išmoką per mėnesį;

50.2. pasibaigus vaiko globai (rūpybai), asmeniui, jeigu jis mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, baigiamaisiais mokymosi metais mokami iki tų metų rugsėjo 1 dienos, ir asmeniui, kuris mokosi pagal formaliojo profesinio mokymo programą (įskaitant ir profesinio mokymo įstaigose besimokančius pagal bendrojo ugdymo programą ir pagal bendrojo ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa) ar studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą, bet ne ilgiau, iki jam sukaks 21 metai, mokama 2 BSI dydžio išmoka per mėnesį.

51. Vaikus globojančiai (rūpinančiai) šeimai, apsisprendusiai savo šeimoje globoti (rūpinti) 2 ir daugiau vaikų, kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba), Tauragės rajono savivaldybė skiria ir moka pagalbos pinigus – 10 BSI dydžio išmoką per mėnesį už kiekvieną globojamą (rūpinamą) vaiką iki jam sukaks 18 metų.

 

VIII SKYRIUS

ASMENS (ŠEIMOS) FINANSINIŲ GALIMYBIŲ VERTINIMAS

 

52. Asmens (šeimos) finansinės galimybės negali turėti įtakos jo (jos) galimybėms gauti socialines paslaugas, kurių poreikis jam (jai) nustatytas.

53. Asmuo pageidaujantis gauti socialines paslaugas, ar jo globėjas, rūpintojas, aprūpintojas turi pateikti informaciją apie turimas pajamas, išvardytas Socialinių paslaugų įstatymo 39 straipsnyje (pajamų sumas), o tais atvejais, kai asmuo pradėjo gauti ilgalaikę socialinę globą po 2007 m. sausio 1 d., – ir apie asmens turtą, nurodytą Socialinių paslaugų įstatymo 40 straipsnyje (turto vertę).

54. Kreipiantis dėl socialinių paslaugų gavimo, informacija apie asmens (šeimos) pajamas ir turtą pateikiama raštu. Jeigu informacija, reikalinga vertinant asmens finansines galimybes, yra valstybės registruose (kadastruose), žinybiniuose registruose, valstybės informacinėse sistemose ar ją savivaldybės administracija pagal prašymą ir (ar) duomenų teikimo sutartis gauna iš valstybės ir (ar) savivaldybės institucijų, įstaigų, įmonių ir organizacijų, asmuo šios informacijos teikti neprivalo.

55. Kilus įtarimui, kad asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjas, rūpintojas, aprūpintojas pateikė neteisingus duomenis apie asmens (šeimos) turimas pajamas ir asmens turtą, savivaldybės administracija gali pareikalauti papildomų dokumentų, patvirtinančių pateiktų duomenų teisingumą, ir (ar) patikrinti šiuos duomenis registruose, valstybės ar vidaus administravimo informacinėse sistemose.

56. Asmens (šeimos narių) finansines galimybes mokėti už socialines paslaugas vertina Tauragės rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus (toliau – Socialinės paramos skyriaus) specialistai.

57. Asmens (šeimos), kuriam (-iai) skiriamos socialinės paslaugos, finansinės galimybės vertinamos nustačius asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikį.

Pasikeitus asmens (šeimos) pajamoms (jų rūšiai, dydžiui ir kt.) ir (ar) turtui (jį ar jo dalį pardavus, dovanojus, įsigijus turtą ir kt.), asmens (šeimos) finansinės galimybės vertinamos iš naujo.

Ilgalaikės socialinės globos skyrimo atveju asmens finansinės galimybės gali būti vertinamos iš naujo ir prieš ilgalaikės socialinės globos teikimo pradžią, bet ne vėliau kaip prieš 30 dienų iki ilgalaikės socialinės globos teikimo pradžios dienos.

58. Išskirtiniais atvejais, kai socialinės paslaugos asmeniui (šeimai) skiriamos siekiant išvengti grėsmės asmens (šeimos) fiziniam ar emociniam saugumui, sveikatai ar gyvybei, savivaldybės administracija turi teisę finansines galimybes vertinti po to, kai nustatomas asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikis ir jam skiriamos socialinės paslaugos.

59. Jei asmens finansinių galimybių vertinimas apima ir jo turto vertinimą ir jei šis vertinimas atliekamas vėliau, negu pradedamos teikti socialinės paslaugos, mokėjimo už socialines paslaugas dydis asmeniui skaičiuojamas ir už socialines paslaugas, suteiktas iki turto vertinimo dienos.

60. Asmens (šeimos) finansinės galimybės nevertinamos, kai asmuo (šeima) sutinka mokėti visą socialinių paslaugų kainą.

61. Savivaldybės administracija užtikrina asmens (šeimos) pateiktų duomenų konfidencialumą.

62. Socialines paslaugas gaunantis asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjas, (rūpintojas, aprūpintojas) pagal Aprašo 5 punkte nurodytoje sutartyje nurodytas sąlygas ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo įvykusių asmens pajamų ir (ar) turto pokyčių dienos praneša savivaldybės administracijai apie asmens (šeimos) pajamų, išskyrus Socialinių paslaugų įstatymo 39 straipsnio 1 dalies 5–9, 13, 15, 17–19 punktuose nurodytas pajamas, asmens turto pokyčius po ankstesnio (paskutinio) vertinimo.

63. Savivaldybės administracija, gavusi informaciją apie asmens (šeimos), gaunančio (-ios) socialines paslaugas, ar asmens (šeimos), kuriam (-iai) nustatytas socialinių paslaugų poreikis, pajamų pokyčius, jo (jos) finansines galimybes iš naujo įvertina ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo minėtos informacijos gavimo. Naujai nustatytas mokėjimo už socialines paslaugas asmeniui (šeimai) dydis taikomas nuo pajamų pokyčio dienos.

64. Savivaldybės administracija, gavusi informaciją apie asmens, gaunančio ilgalaikę socialinę globą, ar asmens, kuriam nustatytas ilgalaikės socialinės globos poreikis, turto pokyčius, finansines jo galimybes iš naujo įvertina ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo minėtos informacijos gavimo. Naujai nustatytas mokėjimo už socialines paslaugas asmeniui (šeimai) dydis taikomas nuo turto pokyčio dienos.

65. Savivaldybės administracija turi teisę asmens (šeimos), gaunančio (-ios) socialines paslaugas, finansines galimybes iš naujo vertinti savo ar socialines paslaugas asmeniui (šeimai) teikiančios socialinių paslaugų teikėjo iniciatyva.

 

IX SKYRIUS

ASMENS (ŠEIMOS) PAJAMOS IR JŲ APSKAIČIAVIMAS

 

66. Nustatant asmens finansines galimybes, į jo gaunamas pajamas įskaitomos šios pajamos:

66.1. pagal darbo sutartį arba darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindu gautos pajamos, įskaitant išeitines išmokas ir kompensacijas, išskyrus asmens su negalia pagal darbo sutartį arba darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindu gautas pajamas, jeigu jos neviršija Vyriausybės nustatytos minimaliosios mėnesinės algos;

66.2. individualios įmonės savininko, tikrosios ūkinės bendrijos, komanditinės ūkinės bendrijos tikrojo nario, mažosios bendrijos nario pajamos, gautos iš šios įmonės ar bendrijos apmokestinto pelno;

66.3. individualios veiklos pajamos;

66.4. autorinis atlyginimas, pajamos, gautos iš sporto veiklos, atlikėjo veiklos;

66.5. pensijos, socialinio draudimo senatvės, negalios arba netekto darbingumo ir invalidumo pensijų priemokos, pensijų išmokos ir vietoj pensijų mokamos kompensacijos, rentos, išskyrus socialinio draudimo našlių pensijas;

66.6. šalpos išmokos, mokamos pagal Lietuvos Respublikos šalpos pensijų įstatymą;

66.7. individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos, mokamos pagal Tikslinių kompensacijų įstatymą;

66.8. ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros išmokos, statutiniams valstybės tarnautojams (pareigūnams) ir krašto apsaugos sistemos kariams laikinojo nedarbingumo, nėštumo ir gimdymo atostogų, tėvystės atostogų ar atostogų vaikui prižiūrėti laikotarpiais išmokėtos išmokos;

66.9. nedarbo socialinio draudimo išmokos, dalinio darbo išmokos, mokamos pagal Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymą;

66.10. palūkanos;

66.11. dividendai;

66.12. periodinės vaiko išlaikymo išmokos, mokamos pagal Civilinį kodeksą;

66.13. išmokos, mokamos pagal Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo išmokų įstatymą;

66.14. turto nuomos pajamos (išskyrus atvejį, kai asmuo moka už ilgalaikę socialinę globą ir šio mokėjimo dydis nustatomas atsižvelgiant į jo turimą turtą); 

66.15. periodinės netekto dalyvumo kompensacijos ir išmokos, mokamos pagal Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą arba Lietuvos Respublikos žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinąjį įstatymą;

66.16. periodinės žalos atlyginimo išmokos, mokamos pagal Civilinį kodeksą;

66.17. transporto išlaidų kompensacija (jeigu teikiamos transporto organizavimo paslaugos ar institucinė socialinė globa);

66.18. išmoka besimokančio ar studijuojančio asmens vaiko priežiūrai, išmoka gimus vienu metu daugiau kaip vienam vaikui, išmoka privalomosios pradinės karo tarnybos kario vaikui, išmoka įvaikinus vaiką, mokamos pagal Išmokų vaikams įstatymą;

66.19. socialinės pašalpos, mokamos pagal Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymą.

67. Jeigu socialinės paslaugos teikiamos šeimai, nustatant šeimos finansines galimybes, į jos pajamas įskaitomos šio Aprašo 66.1–66.5 punktuose nurodytos šeimos narių gaunamos pajamos.

68. Jeigu šio Aprašo 66 punkte nurodytos asmens pajamos apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu, į asmens pajamas įskaitomos jo pajamos, gautos po apmokestinimo gyventojų pajamų mokesčiu, atitinkamai atskaičius valstybinio socialinio draudimo įmokas, jeigu šios įmokos atskaitomos.

69. Jeigu šio Aprašo 66.1 punkte nurodytos asmens su negalia pagal darbo sutartį arba darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindu gautos pajamos viršija Vyriausybės nustatytą minimaliąją mėnesinę algą, į jo pajamas įskaitoma tik pajamų dalis, viršijanti vienos minimaliosios mėnesinės algos dydį.

70. Asmens (šeimos) pajamos nustatomos skaičiuojant 3 paskutinių mėnesių iki kreipimosi dėl socialinių paslaugų skyrimo pajamų vidurkį.

71. Jeigu suaugęs asmuo su negalia ar vaikas su negalia gauna individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensaciją, mokamą pagal Tikslinių kompensacijų įstatymą, nustatant asmens finansines galimybes (kai skiriama ir teikiama socialinė priežiūra, dienos socialinė globa), į jo pajamas įskaitomos tik šio Aprašo 66.7 punkte nurodytos pajamos.

 

X SKYRIUS

ASMENS TURTAS IR JO VERTINIMAS

 

72. Nustatant asmens finansines galimybes (jei asmeniui skiriama ar pradėta teikti ilgalaikė socialinė globa po 2007 m. sausio 1 d.), įskaitomas asmens nuosavybės teise turimas ar per praėjusius 24 mėnesius iki kreipimosi dėl socialinių paslaugų skyrimo ar asmens finansinių galimybių vertinimo (įskaitant ir finansinių galimybių vertinimą iš naujo dėl įvykusių turto pokyčių po ankstesnio (paskutinio) vertinimo) turėtas turtas:

72.1. statiniai, įskaitant nebaigtus statyti statinius;

72.2. žemė (įskaitant užimtą miško ir vandens telkinių);

72.3. piniginės lėšos.

73. Į asmens turtą įskaitomas šio Aprašo 72 punkte išvardytas turtas, perduotas kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui pagal rentos ar išlaikymo iki gyvos galvos sutartis.

74. Jeigu asmuo gyvena su šeima ir (arba) artimaisiais giminaičiais ir šios šeimos ir (arba) artimųjų giminaičių gyvenamoji patalpa, kurioje jie ne trumpiau kaip vienus metus yra deklaravę gyvenamąją vietą, yra asmens nuosavybės teise turimas turtas, šios patalpos į asmens turtą neįskaitomos.

75. Asmens turimo arba turėto turto vertė nustatoma sumuojant visą šio Aprašo 72 punkte nurodytą turtą. Asmens turto, nurodyto šio Aprašo 72.1 ir 72.2 punktuose vertė nustatoma pagal duomenis apie vidutines rinkos vertes, savivaldybės administracijos gaunamus iš Nekilnojamojo turto registro ir (ar) kadastro.

Jei asmuo nesutinka su turto verte, nurodyta Nekilnojamojo turto registre ir (ar) kadastre, jis turi teisę finansines galimybes vertinusiai savivaldybės administracijai pateikti turto vertinimo, atlikto vadovaujantis Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymu ne vėliau kaip per 12 mėnesių iki finansinių galimybių vertinimo, ataskaitą.

76. Jei vertinamas šio Aprašo 72 punkte nurodytas turtas, turėtas per praėjusius 24 mėnesius iki kreipimosi dėl socialinių paslaugų skyrimo ar asmens finansinių galimybių vertinimo (įskaitant ir finansinių galimybių vertinimą iš naujo dėl įvykusių turto pokyčių po ankstesnio (paskutinio) vertinimo) dienos, bet šio kreipimosi metu ar asmens finansinių galimybių vertinimo metu jis pakeistas į kitą kurį nors šio Aprašo 72 punkte nurodytą turtą, šis turtas apskaitomas tik vieną kartą. Pakeisto turto vertė nustatoma pagal asmens pateiktus turto vertę pagrindžiančius dokumentus.

77. Asmuo už ilgalaikę socialinę globą (jei mokėjimas už ją nustatomas, atsižvelgiant į asmens turto vertę) moka tol, kol jo turto vertė viršija jo gyvenamosios vietos savivaldybėje nustatytą turto vertės normatyvą, išskyrus atvejus, kai savivaldybės tarybos nustatyta tvarka asmuo atleidžiamas nuo mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą ar šis mokėjimas sumažinamas arba kai įvyksta jo turto ir (ar) pajamų pokytis ir šiuo pagrindu jau nebereikia mokėti už ilgalaikę socialinę globą.

78. Jei šio Aprašo 72 punkte nurodytas turtas perduotas kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui pagal rentos ar išlaikymo iki gyvos galvos sutartis, jis taip pat įskaitomas į asmens turtą.

79. Duomenis apie asmens turimus statinius (įskaitant nebaigtus statyti statinius) ir žemę (įskaitant užimtą miško ir vandens telkinių) ir jų vertes savivaldybės administracija gauna iš Nekilnojamojo turto registro ir kadastro tvarkytojo pagal savivaldybės administracijos ir Nekilnojamojo turto registro ir kadastro tvarkytoju sudarytas duomenų teikimo sutartis ir (ar) prašymus (nurodomas juridinio asmens pavadinimas, asmens, dėl kurio kreipiamasi, vardas, pavardė, gimimo data, prašymas pateikti duomenis apie asmens turtą (turto vertė), prašomų duomenų gavimo pagrindas, jų naudojimo tikslas, teikimo būdas).

80. Informaciją apie pinigines lėšas (jų sumas) raštu pateikia pats asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjas (rūpintojas, aprūpintojas).

81. Turto normatyvas asmeniui yra 50 kvadratinių metrų naudingojo būsto ploto.

82. Turto vertės normatyvas nustatomas turto normatyvą dauginant iš asmens gyvenamosios vietos nekilnojamojo turto ploto vieneto normatyvinės vertės piniginei socialinei paramai nepasiturintiems gyventojams gauti.

83. Turto vertės normatyvui nustatyti taikomos valstybės įmonės Registrų centro nustatomos ir šios įmonės interneto svetainėje skelbiamos nekilnojamojo turto ploto vieneto normatyvinės vertės piniginei socialinei paramai nepasiturintiems gyventojams gauti pagal kiekvienų metų sausio 1 dienos vidutines nekilnojamojo turto rinkos vertes Lietuvos miestuose ir savivaldybių centruose, kitose savivaldybių teritorijose.

 

XI SKYRIUS

ATLEIDIMAS NUO MOKĖJIMO UŽ SOCIALINES PASLAUGAS

 

84. Tauragės rajono savivaldybė turi teisę asmeniui (šeimai) sumažinti mokestį už socialines paslaugas ar visiškai atleisti asmenį (šeimą) nuo mokėjimo už socialines paslaugas. 

85. Nuo mokėjimo už bendrąsias ar socialinės priežiūros paslaugas iš dalies ar visiškai gali būti atleidžiami:

85.1. Tauragės garbės piliečiai;

85.2. paslaugų gavėjai paslaugų gavimo laikotarpiu sunkiai sergantys ir gydymosi metu patiriantys neplanuotas išlaidas vaistams, slaugoms priemonėms pirkti;

85.3. paslaugų gavėjai, patyrę gaisro, stichinių nelaimių ar kitus nuostolius (pateikus aplinkybes pateisinančius dokumentus).

86. Ilgalaikės socialinės globos paslaugų gavėjai, kurių turto vertė didesnė už jo gyvenamosios vietos savivaldybėje nustatytą turto vertės normatyvą, turintys mokėti turto mokestį, gali būti atleidžiami nuo šio mokesčio kai turtas yra nelikvidus, apleistas ar kt. (statiniai apgriuvę, labai blogos būklės, žemė pelkėta, labai toli nuo socialinės infrastruktūros; transporto priemonė labai sena, nenaudotina ir pan.).

87. Asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjas (rūpintojas, aprūpintojas)) dėl mokesčio sumažinimo ar atleidimo mokėti už teikiamas socialines paslaugas kreipiasi į Tauragės rajono savivaldybės administraciją ir pateikia raštišką prašymą bei aplinkybes pagrindžiančius dokumentus (dokumentus apie patirtas išlaidas, pažymas apie įvykusias nelaimes ir kt.).

88. Asmenų prašymus dėl mokesčio už socialines paslaugas sumažinimo ar atleidimo nuo mokesčio svarsto Tauragės rajono savivaldybės socialinių paslaugų skyrimo komisija, priimanti rekomendacinio pobūdžio sprendimą. Sprendimą dėl mokesčio sumažinimo ar atleidimo nuo mokėjimo už socialines paslaugas, vadovaudamasis komisijos siūlymu, priima Tauragės rajono savivaldybės meras ar jo įgaliotas valstybės tarnautojas.

 

XII SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

 

89. Savivaldybės administracija užtikrina asmens (šeimos narių) pateiktų duomenų konfidencialumą. Asmens duomenys tvarkomi vadovaujantis 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas), Aprašu ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais asmens duomenų apsaugą ir tvarkymą.

90. Socialinių paslaugų įstaigos atsako už lėšų, skirtų socialinėms paslaugoms finansuoti, tinkamą panaudojimą.

91. Ginčai dėl savivaldybės priimtų sprendimų (neveikimo) nagrinėjami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

_________________________________________