LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS

ĮSAKYMAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO 2014 M. GRUODŽIO 19 D. ĮSAKYMO NR. D1-1050 „DĖL 2014–2020 METŲ EUROPOS SĄJUNGOS FONDŲ INVESTICIJŲ VEIKSMŲ PROGRAMOS PRIORITETO ĮGYVENDINIMO PRIEMONIŲ ĮGYVENDINIMO PLANO IR NACIONALINIŲ STEBĖSENOS RODIKLIŲ SKAIČIAVIMO APRAŠO PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO

2015 m. balandžio 29 d. Nr. D1-356

Vilnius

P a k e i č i u Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. gruodžio 19 d. įsakymą Nr. D1-1050 „Dėl 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos prioriteto įgyvendinimo priemonių įgyvendinimo plano ir nacionalinių stebėsenos rodiklių skaičiavimo aprašo patvirtinimo“:

1.  Papildau 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos prioriteto įgyvendinimo priemonių įgyvendinimo plano II skyrių trečiuoju skirsniu:

„TREČIASIS SKIRSNIS

VEIKSMŲ PROGRAMOS PRIORITETO ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖ
NR. 05.1.1-APVA-R-007 „PAVIRŠINIŲ NUOTEKŲ SISTEMŲ TVARKYMAS“

1. Priemonės Nr. 05.1.1-APVA-R-007 „Paviršinių nuotekų sistemų tvarkymas“ (toliau –priemonė) aprašymas:

1.1. priemonės įgyvendinimas finansuojamas ES Sanglaudos fondo lėšomis;

1.2. įgyvendinant priemonę prisidedama prie uždavinio „Sumažinti dėl klimato kaitos atsirandančius nuostolius“ įgyvendinimo;

1.3. remiamos veiklos:

1.3.1. miestų paviršinių nuotekų tinklų ir kitos infrastruktūros, įskaitant infrastruktūrą, skirtą užtvindymo rizikos mažinimui, rekonstrukcija ir / ar nauja statyba;

1.3.2. miestų paviršinių nuotekų tvarkymo sistemų inventorizacija.

1.4. galimi pareiškėjai:

1.4.1. savivaldybių administracijos;

1.4.2. savivaldybės kontroliuojamos įmonės – paviršinių nuotekų tvarkytojai.

1.5. galimi partneriai:

1.5.1. savivaldybės kontroliuojamos įmonės – paviršinių nuotekų tvarkytojai;

1.5.2. savivaldybių administracijos.

2. Priemonės finansavimo forma

Negrąžinamoji subsidija

3. Projektų atrankos būdas

Regionų projektų planavimas

4. Atsakinga įgyvendinančioji institucija

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra

5. Reikalavimai, taikomi priemonei atskirti nuo kitų iš ES bei kitos tarptautinės finansinės paramos finansuojamų programų priemonių

Papildomi reikalavimai netaikomi

6. Priemonės įgyvendinimo stebėsenos rodikliai

Eil. Nr.	Stebėsenos rodiklio kodas	Stebėsenos rodiklio pavadinimas	Matavimo vienetas	Tarpinė reikšmė 2018 m. gruodžio 31 d.	Galutinė reikšmė 2023 m. gruodžio 31 d.
1.	R.N.029	„Be valymo išleistų paviršinių nuotekų kiekio sumažėjimas“	procentai	86	79
2.	P.S.328	„Lietaus nuotėkio plotas, iš kurio surenkamam paviršiniam (lietaus) vandeniui tvarkyti, įrengta ir (ar) rekonstruota infrastruktūra“	hektarai	1500	5000
3.	P.N.028	„Inventorizuota neapskaityto paviršinių nuotekų nuotakyno dalis“	procentai	5	20

7. Priemonės finansavimo šaltiniai

(eurais)

Projektams skiriamas finansavimas		Kiti projektų finansavimo šaltiniai
ES struktūrinių fondų lėšos – iki	Nacionalinės lėšos
	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki	Projektų vykdytojų lėšos
		Iš viso – ne mažiau kaip		Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos	Savivaldybės biudžeto lėšos	Kitos viešosios lėšos	Priva-čios lėšos
1. Priemonės finansavimo šaltiniai, neįskaitant veiklos lėšų rezervo ir jam finansuoti skiriamų lėšų
72.405.005	0	12.777.354		0	12.777.354	0	0
2. Veiklos lėšų rezervas ir jam finansuoti skiriamos nacionalinės lėšos
0	0	0	0		0	0	0
3. Iš viso
72.405.005	0	12.777.354		0	12.777.354	0	0“

2. Papildau 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos prioriteto įgyvendinimo priemonių įgyvendinimo plano II skyrių ketvirtuoju skirsniu:

„KETVIRTASIS SKIRSNIS

VEIKSMŲ PROGRAMOS PRIORITETO ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖ
NR. 05.2.1-APVA-R-008 „Komunalinių ATLIEKŲ TVARKYMO INFRASTRUKTŪROS PLĖTRA“

1. Priemonės Nr. 05.2.1-APVA-R-008 „Komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūros plėtra“ (toliau – priemonė) aprašymas:

1.1. priemonės įgyvendinimas finansuojamas ES Sanglaudos fondo lėšomis;

1.2. įgyvendinant priemonę prisidedama prie uždavinio „Sumažinti sąvartynuose šalinamų komunalinių atliekų kiekį ir užtikrinti tinkamą radioaktyvių atliekų saugojimą“ įgyvendinimo;

1.3. remiamos veiklos:

1.3.1.  biologinių atliekų surinkimo konteinerių ir (arba) kompostavimo priemonių individualioms valdoms plėtra;

1.3.2.  konteinerinių aikštelių įrengimas/ rekonstrukcija ir konteinerių konteinerinėms aikštelėms įsigijimas;

1.3.3.  didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelių įrengimas/ atnaujinimas ir (arba) jų pritaikymas atliekų paruošimui naudoti pakartotinai;

1.3.4.  atliekų paruošimo naudoti pakartotinai infrastruktūros sukūrimas/ atnaujinimas;

1.3.5.  visuomenės informavimas atliekų prevencijos ir tvarkymo klausimais.

1.4. galimi pareiškėjai:

1.4.1. savivaldybių administracijos;

1.4.2. regionų atliekų tvarkymo centrai.

1.5. galimi partneriai:

1.5.1. regionų atliekų tvarkymo centrai;

1.5.2. savivaldybių administracijos.

2.  Priemonės finansavimo forma

Negrąžinamoji subsidija

3.  Projektų atrankos būdas

Regionų projektų planavimas

4.  Atsakinga įgyvendinančioji institucija

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra

5.  Reikalavimai, taikomi priemonei atskirti nuo kitų iš ES bei kitos tarptautinės finansinės paramos finansuojamų programų priemonių

Papildomi reikalavimai netaikomi

6.  Priemonės įgyvendinimo stebėsenos rodikliai

Eil. Nr.	Stebėsenos rodiklio kodas	Stebėsenos rodiklio pavadinimas	Matavimo vienetas	Tarpinė reikšmė 2018 m. gruodžio 31 d.	Galutinė reikšmė 2023 m. gruodžio 31 d.
1.	R.S.324	„Sąvartynuose šalinamų komunalinių atliekų dalis“	procentai	55	35
2.	R.S.325	„Komunalinių atliekų sraute esančių popieriaus, plastiko, metalo, stiklo paruošta pakartotinai naudoti ar perdirbti“	procentai	45	50
3.	P.S.329	„Sukurti /pagerinti atskiro komunalinių atliekų surinkimo pajėgumai“	tonos/ metai	75.000	150.000

7. Priemonės finansavimo šaltiniai

(eurais)

Projektams skiriamas finansavimas		Kiti projektų finansavimo šaltiniai
ES struktūrinių fondų lėšos – iki	Nacionalinės lėšos
	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki	Projektų vykdytojų lėšos
		Iš viso – ne mažiau kaip		Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos	Savivaldybės biudžeto lėšos	Kitos viešosios lėšos	Priva-čios lėšos
1. Priemonės finansavimo šaltiniai, neįskaitant veiklos lėšų rezervo ir jam finansuoti skiriamų lėšų
70.000.000	0	12.352.941		0	12.352.941	0	0
2. Veiklos lėšų rezervas ir jam finansuoti skiriamos nacionalinės lėšos
0	0	0	0		0	0	0
3. Iš viso
70.000.000	0	12.352.941		0	12.352.941	0	0“

3. Papildau 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos prioriteto įgyvendinimo priemonių įgyvendinimo plano II skyrių penktuoju skirsniu:

„PENKTASIS SKIRSNIS

VEIKSMŲ PROGRAMOS PRIORITETO ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖ
NR. 05.2.1-APVA-V-010 „ATLIEKŲ tvarkymo sistemos valdymas“

1. Priemonės Nr. 05.2.1-APVA-V-010 „Atliekų tvarkymo sistemos valdymas“ (toliau – priemonė) aprašymas:

1.1. priemonės įgyvendinimas finansuojamas ES Sanglaudos fondo lėšomis;

1.2. įgyvendinant priemonę, prisidedama prie uždavinio „Sumažinti sąvartynuose šalinamų komunalinių atliekų kiekį ir užtikrinti tinkamą radioaktyvių atliekų saugojimą“ įgyvendinimo;

1.3. remiamos veiklos:

1.3.1. vieningos gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinės sistemos sukūrimas;

1.3.2. atliekų tyrimų laboratorijos poreikio vertinimas;

1.3.3. atliekų tyrimų laboratorijos įrengimas.

1.4. galimi pareiškėjai:

1.4.1. Aplinkos apsaugos agentūra;

1.4.2. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija.

1.5. galimi partneriai:

1.5.1. Aplinkos apsaugos agentūra;

1.5.2. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija.

2. Priemonės finansavimo forma

Negrąžinamoji subsidija

3. Projektų atrankos būdas

Valstybės projektų planavimas

4. Atsakinga įgyvendinančioji institucija

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra

5. Reikalavimai, taikomi priemonei atskirti nuo kitų iš ES bei kitos tarptautinės finansinės paramos finansuojamų programų priemonių

Pagal šią priemonę nefinansuojami projektai, kurie finansuojami pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų investicijų veiksmų programos 2 prioriteto „Informacinės visuomenės skatinimas“ 2.3 investicinį prioritetą „Taikomųjų IRT e. valdžios, e. mokymosi, e. įtraukties, e. kultūros ir e. sveikatos programų tobulinimas“.

6. Priemonės įgyvendinimo stebėsenos rodikliai

Eil. Nr.	Stebėsenos rodiklio kodas	Stebėsenos rodiklio pavadinimas	Matavi-mo vienetas	Tarpinė reikšmė 2018 m. gruodžio 31 d.	Galutinė reikšmė 2023 m. gruodžio 31 d.
1.	R.N.034	„Subjektų dalis, besinaudojanti vieninga gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacine sistema“	procentai	0	95
2.	P.N.035	„Sukurta ir įdiegta vieninga gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinė sistema“	skaičius	0	1
3.	P.N.036	„Parengta atliekų tyrimų laboratorijos įrengimo galimybių studija“	skaičius	1	1
4.	P.N.037	„Įrengta atliekų tyrimų laboratorija“	skaičius	0	1

7. Priemonės finansavimo šaltiniai

(eurais)

Projektams skiriamas finansavimas		Kiti projektų finansavimo šaltiniai
ES struktūrinių fondų lėšos – iki	Nacionalinės lėšos
	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki	Projektų vykdytojų lėšos
		Iš viso – ne mažiau kaip	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos	Savivaldy-bės biudžeto lėšos	Kitos viešosios lėšos	Privačios lėšos
1. Priemonės finansavimo šaltiniai, neįskaitant veiklos lėšų rezervo ir jam finansuoti skiriamų lėšų
4.489.111	0	0	0	0	0	0
2. Veiklos lėšų rezervas ir jam finansuoti skiriamos nacionalinės lėšos
0	0	0	0	0	0	0
3. Iš viso
4.489.111	0	0	0	0	0	0“

4.  Papildau 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos prioriteto įgyvendinimo priemonių įgyvendinimo plano II skyrių šeštuoju skirsniu:

„ŠEŠTASIS SKIRSNIS

VEIKSMŲ PROGRAMOS PRIORITETO ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖ
NR. 05.4.1-APVA-V-017 „VISUOMENĖS INFORMAVIMAS APIE APLINKĄ IR APLINKOSAUGINIŲ–REKREACINIŲ OBJEKTŲ TVARKYMAS“

1.  Priemonės Nr. 05.4.1-APVA-V-017 „Visuomenės informavimas apie aplinką ir aplinkosauginių–rekreacinių objektų tvarkymas“ (toliau – priemonė) aprašymas:

1.1. priemonės įgyvendinimas finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis;

1.2. įgyvendinant priemonę prisidedama prie uždavinio „Padidinti kultūros ir gamtos paveldo aktualumą, lankomumą ir žinomumą, visuomenės informuotumą apie juos supančią aplinką“ įgyvendinimo;

1.3. remiamos veiklos:

1.3.1. miestų visuomenės informavimo ir švietimo aplinkos klausimais priemonių įgyvendinimas;

1.3.2. aplinkosauginių–rekreacinių objektų bei jų ekspozicijų atnaujinimas.

1.4. galimi pareiškėjai:

1.4.1. Aplinkos ministerija;

1.4.2. Lietuvos zoologijos sodas, Lietuvos geologijos tarnyba, Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejus, Respublikinis Vaclovo Into akmenų muziejus, VĮ Dubravos eksperimentinė–mokomoji miškų urėdija.

1.5. galimi partneriai:

1.5.1. įstaigos prie Aplinkos ministerijos ir kitos pavaldžios biudžetinės įstaigos.

2.  Priemonės finansavimo forma

Negrąžinamoji subsidija

3.  Projektų atrankos būdas

Valstybės projektų planavimas

4.  Atsakinga įgyvendinančioji institucija

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra

5.    Reikalavimai, taikomi priemonei atskirti nuo kitų iš ES bei kitos tarptautinės finansinės paramos finansuojamų programų priemonių

Papildomi reikalavimai netaikomi

6.  Priemonės įgyvendinimo stebėsenos rodikliai

Eil. Nr.	Stebėsenos rodiklio kodas	Stebėsenos rodiklio pavadinimas	Matavimo vienetas	Tarpinė reikšmė 2018 m. gruodžio 31 d.	Galutinė reikšmė 2023 m. gruodžio 31 d.
1.	R.S.330	„Gerai informuotų apie aplinkos išteklius šalies gyventojų dalis“	procentai	59	65
2.	P.S.336	„Įgyvendintos visuomenės informavimo apie aplinką priemonės“	skaičius	4	25
3.	P.B.209	„Numatomo apsilankymų remiamuose kultūros ir gamtos paveldo objektuose bei turistų traukos vietose skaičiaus padidėjimas“	apsilanky-mai per metus	0	70 000
4.	P.N.074	„Atnaujinti aplinkosauginiai– rekreaciniai objektai “	skaičius	1	5

7.  Priemonės finansavimo šaltiniai

(eurais)

Projektams skiriamas finansavimas		Kiti projektų finansavimo šaltiniai
ES struktūrinių fondų lėšos – iki	Nacionalinės lėšos
	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki	Projektų vykdytojų lėšos
		Iš viso – ne mažiau kaip		Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos	Savivaldybės biudžeto lėšos	Kitos viešosios lėšos	Priva-čios lėšos
1. Priemonės finansavimo šaltiniai, neįskaitant veiklos lėšų rezervo ir jam finansuoti skiriamų lėšų
20.826.576	3.675.278	0		0	0	0	0
2. Veiklos lėšų rezervas ir jam finansuoti skiriamos nacionalinės lėšos
1.329.356	234.592	0	0		0	0	0
3. Iš viso
22.155.932	3.909.870	0		0	0	0	0“

5.  Papildau 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos prioriteto įgyvendinimo priemonių įgyvendinimo plano II skyrių septintuoju skirsniu:

„SEPTINTASIS SKIRSNIS

VEIKSMŲ PROGRAMOS PRIORITETO ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖ
NR. 05.5.1-APVA-R-019 „KRAŠTOVAIZDŽIO APSAUGA“

1.  Priemonės Nr. 05.5.1-APVA-R-019 „Kraštovaizdžio apsauga“ (toliau – priemonė) aprašymas:

1.1. priemonės įgyvendinimas finansuojamas Sanglaudos fondo lėšomis.

1.2. įgyvendinant priemonę, prisidedama prie uždavinio „Pagerinti vietinės augalijos ir gyvūnijos rūšių, buveinių ir kraštovaizdžio arealų būklę“ įgyvendinimo.

1.3. remiamos veiklos:

1.3.1. kraštovaizdžio ir (ar) gamtinio karkaso sprendinių koregavimas arba keitimas savivaldybių ar jų dalių bendruosiuose planuose;

1.3.2. etaloninių kraštovaizdžių formavimas pasienio teritorijose;

1.3.3. kraštovaizdžio formavimas ir ekologinės būklės gerinimas gamtinio karkaso teritorijose;

1.3.4. bešeimininkių apleistų pastatų ir įrenginių likvidavimas;

1.3.5. kasybos darbais pažeistų žemių (karjerų ir durpynų) tvarkymas.

1.4. galimi pareiškėjai – savivaldybių administracijos.

1.5. galimi partneriai – valstybinių parkų direkcijos.

2.  Priemonės finansavimo forma

Negrąžinamoji subsidija

3.  Projektų atrankos būdas

Regionų projektų planavimas

4.  Atsakinga įgyvendinančioji institucija

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra

5.  Reikalavimai, taikomi priemonei atskirti nuo kitų iš ES bei kitos tarptautinės finansinės paramos finansuojamų programų priemonių

Papildomi reikalavimai netaikomi

6.  Priemonės įgyvendinimo stebėsenos rodikliai

Eil. Nr.	Stebėsenos rodiklio kodas	Stebėsenos rodiklio pavadinimas	Matavimo vienetas	Tarpinė reikšmė 2018 m. gruodžio 31 d.	Galutinė reikšmė 2023 m. gruodžio 31 d.
1.	R.N.091	„Teritorijų, kuriose įgyvendintos kraštovaizdžio formavimo priemonės, plotas“	hektarai	40	320
2.	P.S.338	„Išsaugoti, sutvarkyti ar atkurti įvairaus teritorinio lygmens kraštovaizdžio arealai“	skaičius	4	35
3.	P.N.092	„Kraštovaizdžio ir (ar) gamtinio karkaso formavimo aspektais pakeisti ar pakoreguoti savivaldybių ar jų dalių bendrieji planai“	skaičius	15	30
4.	P.N.093	„Likviduoti kraštovaizdį darkantys bešeimininkiai apleisti statiniai ir įrenginiai“	skaičius	20	230
5.	P.N.094	„Rekultivuotos atvirais kasiniais pažeistos žemės“	skaičius	2	20

7.  Priemonės finansavimo šaltiniai

(eurais)

Projektams skiriamas finansavimas		Kiti projektų finansavimo šaltiniai
ES struktūrinių fondų lėšos – iki	Nacionalinės lėšos
	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki	Projektų vykdytojų lėšos
		Iš viso – ne mažiau kaip	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos		Savivaldybės biudžeto lėšos	Kitos viešosios lėšos	Priva-čios lėšos
1. Priemonės finansavimo šaltiniai, neįskaitant veiklos lėšų rezervo ir jam finansuoti skiriamų lėšų
22.300.741	0	3.935.425	0	3.935.425		0	0
2. Veiklos lėšų rezervas ir jam finansuoti skiriamos nacionalinės lėšos
0	0	0	0	0		0	0
3. Iš viso
22.300.741	0	3.935.425	0	3.935.425		0	0“

6.  Papildau 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos prioriteto įgyvendinimo priemonių įgyvendinimo plano II skyrių aštuntuoju skirsniu:

„AŠTUNTASIS SKIRSNIS

VEIKSMŲ PROGRAMOS PRIORITETO ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖ
NR. 05.6.1-APVA-V-020 „UŽTERŠTŲ TERITORIJŲ TVARKYMAS“

1. Priemonės Nr. 05.6.1-APVA-V-020 „Užterštų teritorijų tvarkymas“ (toliau – priemonė) aprašymas:

1.1. priemonės įgyvendinimas finansuojamas Sanglaudos fondo lėšomis.

1.2. įgyvendinant priemonę, prisidedama prie uždavinio „Sumažinti miestuose kietųjų dalelių ore ir cheminių medžiagų grunte pavojaus sveikatai ir aplinkai taršos lygį“ įgyvendinimo.

1.3. remiamos veiklos – cheminėmis medžiagomis užterštų urbanizuotų teritorijų tvarkymas.

1.4. galimi pareiškėjai:

1.4.1. savivaldybių administracijos;

1.4.2. Lietuvos kariuomenė.

1.5. galimi partneriai – juridiniai asmenys.

2.  Priemonės finansavimo forma

Negrąžinamoji subsidija

3.  Projektų atrankos būdas

Valstybės projektų planavimas

4.  Atsakinga įgyvendinančioji institucija

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra

5.  Reikalavimai, taikomi priemonei atskirti nuo kitų iš ES bei kitos tarptautinės finansinės paramos finansuojamų programų priemonių

Papildomi reikalavimai netaikomi

6.  Priemonės įgyvendinimo stebėsenos rodikliai

Eil. Nr.	Stebėsenos rodiklio kodas	Stebėsenos rodiklio pavadinimas	Matavimo vienetas	Tarpinė reikšmė 2018 m. gruodžio 31 d.	Galutinė reikšmė 2023 m. gruodžio 31 d.
1.	R.S.335	„Ypatingai didelio pavojaus potencialūs taršos židiniai“	skaičius	1180	1170
2.	P.B.222	„Bendras rekultivuotos žemės plotas“	hektarai	3	20
3.	P.N.096	„Išvalytos ir sutvarkytos praeityje užterštos teritorijos“	skaičius	7	20

7.  Priemonės finansavimo šaltiniai

(eurais)

Projektams skiriamas finansavimas		Kiti projektų finansavimo šaltiniai
ES struktūrinių fondų lėšos – iki	Nacionalinės lėšos
	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki	Projektų vykdytojų lėšos
		Iš viso – ne mažiau kaip	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos		Savivaldybės biudžeto lėšos	Kitos viešosios lėšos	Priva-čios lėšos
1. Priemonės finansavimo šaltiniai, neįskaitant veiklos lėšų rezervo ir jam finansuoti skiriamų lėšų
22.300.741	0	3.935.425	0	3.935.425		0	0
2. Veiklos lėšų rezervas ir jam finansuoti skiriamos nacionalinės lėšos
0	0	0	0	0		0	0
3. Iš viso
22.300.741	0	3.935.425	0	3.935.425		0	0“

7.  Pakeičiu 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos prioriteto įgyvendinimo priemonių įgyvendinimo plano II skyriaus pirmojo skirsnio 6 punktą „Priemonės įgyvendinimo stebėsenos rodikliai“ ir jį išdėstau taip:

„Eil. Nr.	Stebėsenos rodiklio kodas	Stebėsenos rodiklio pavadinimas	Matavimo vienetas	Tarpinė reikšmė 2018 m. gruodžio 31 d.	Galutinė reikšmė 2023 m. gruodžio 31 d.
1.	R.S.328	„Vandens tiekimo paslaugų prieinamumas“	procentai	87	90
2.	R.S.329	„Nuotekų tvarkymo paslaugų prieinamumas“	procentai	80	90
3.	P.B.218	„Papildomi gyventojai, kuriems teikiamos pagerintos vandens tiekimo paslaugos“	asmenys	50.000	50.000
4.	P.B.219	„Papildomi gyventojai, kuriems teikiamos pagerintos nuotekų tvarkymo paslaugos“	gyventojų ekvivalen-tas	19.000	19.000
5.	P.N.050	„Gyventojai, kuriems teikiamos vandens tiekimo paslaugos naujai pastatytais geriamojo vandens tiekimo tinklais“	gyventojų skaičius	8.500	8.500
6.	P.N.051	„Gyventojai, kuriems teikiamos vandens tiekimo paslaugos iš naujai pastatytų ir (arba) rekonstruotų geriamojo vandens gerinimo įrenginių“	gyventojų skaičius	171.500	171.500
7.	P.N.053	„Gyventojai, kuriems teikiamos paslaugos naujai pastatytais nuotekų surinkimo tinklais“	gyventojų ekvivalen-tas	12.000	12.000
8.	P.N.054	„Gyventojai, kuriems teikiamos nuotekų valymo paslaugos naujai pastatytais ir (arba) rekonstruotais nuotekų valymo įrenginiais“	gyventojų ekvivalen-tas	8.000	8.000
9.	P.N.055	„Naujai pastatyti nuotekų dumblo apdorojimo įrenginiai “	skaičius	1	2“

8.  Pakeičiu 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos prioriteto įgyvendinimo priemonių įgyvendinimo plano II skyriaus antrojo skirsnio 6 punktą „Priemonės įgyvendinimo stebėsenos rodikliai“ ir jį išdėstau taip:

„Eil. Nr.	Stebėsenos rodiklio kodas	Stebėsenos rodiklio pavadinimas	Matavimo vienetas	Tarpinė reikšmė 2018 m. gruodžio 31 d.	Galutinė reikšmė 2023 m. gruodžio 31 d.
1.	R.S.328	„Vandens tiekimo paslaugų prieinamumas“	procentai	87	90
2.	R.S.329	„Nuotekų tvarkymo paslaugų prieinamumas“	procentai	80	90
3.	P.B.218	„Papildomi gyventojai, kuriems teikiamos pagerintos vandens tiekimo paslaugos“	asmenys	5.000	40.000
4.	P.B.219	„Papildomi gyventojai, kuriems teikiamos pagerintos nuotekų tvarkymo paslaugos“	gyventojų ekvivalen-tas	4.000	39.000
5.	P.N.050	„Gyventojai, kuriems teikiamos vandens tiekimo paslaugos naujai pastatytais geriamojo vandens tiekimo tinklais“	gyventojų skaičius	20.000	20.000
6.	P.N.051	„Gyventojai, kuriems teikiamos vandens tiekimo paslaugos iš naujai pastatytų ir (arba) rekonstruotų geriamojo vandens gerinimo įrenginių“	gyventojų skaičius	28.000	28.000
7.	P.N.053	„Gyventojai, kuriems teikiamos paslaugos naujai pastatytais nuotekų surinkimo tinklais“	gyventojų ekvivalen-tas	14.000	14.000
8.	P.N.054	„Gyventojai, kuriems teikiamos nuotekų valymo paslaugos naujai pastatytais ir (arba) rekonstruotais nuotekų valymo įrenginiais“	gyventojų ekvivalen-tas	26.000	26.000
9.	P.S.333	„Rekonstruotų vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo tinklų ilgis“	kilometrai	200	400
10.	P.S.334	„Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įmonės, kuriose įgyvendinti valdymo ir veiklos tobulinimo veiksmai“	įmonių skaičius	48	48“

9.  Pakeičiu Nacionalinių stebėsenos rodiklių skaičiavimo aprašą ir išdėstau jį nauja redakcija (pridedama).

Aplinkos ministras                                                                                           Kęstutis Trečiokas

SUDERINTA:

1. Lietuvos Respublikos finansų ministerijos

2015-03-19 raštu Nr. ((24.37)-5K-1503703-5K-1504778-5K-1504829)-6K-1502223.

2. Lietuvos Respublikos finansų ministerijos

2015-04-22 raštu Nr. ((24.37)-5K-1503703-5K-1504517)-6K-1503294.

3. Lietuvos Respublikos finansų ministerijos

2015-04-13 raštu Nr. ((24.37)-5K-1503703-5K-1504517)-6K-1503109.

4. Lietuvos Respublikos finansų ministerijos

2015-04-24 raštu Nr. ((24.37)-5K-1507771)-6K-1503356.

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro

2014 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. D1-1050

(Lietuvos Respublikos aplinkos ministro

2015 m. balandžio 29 d. įsakymo Nr. D1-356

redakcija)

Eil. Nr.	Rodiklio kodas	Rodiklio pavadinimas	Matavi-mo vienetai	Sąvokų apibrėžtys	Apskaičia-vimo tipas	Skaičiavimo būdas	Duomenų šaltinis	Pasiekimo momentas	Institucija
1.	Priemonė Nr. 04.3.1-FM-F-001 „Daugiabučių namų atnaujinimas“
1.1.	P.N.001	„Paskolų ar garantijų, suteiktų daugiabučio namo atnaujinimui, skaičius“	Skaičius	Paskola – lėšų skolinimosi arba skolinimo priemonė, kai paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus, o paskolos gavėjas įsipareigoja paskolos davėjui grąžinti tokią pat pinigų sumą ir mokėti palūkanas, jeigu paskolos sutartyje nenustatyta kitaip Garantija – susitarimas, apsaugantis kreditorių, jei skolininkas negrąžintų paskolos Daugiabutis namas – trijų ir daugiau butų gyvenamasis namas. Daugiabučiame name gali būti ir negyvenamųjų patalpų – prekybos, administracinių, viešojo maitinimo ir kitų Daugiabučio namo atnaujinimas (modernizavimas) – statybos darbai, kuriais atkuriamos ar pagerinamos pastato ir (ar) jo inžinerinių sistemų fizinės ir energinės savybės ir (ar) kuriais užtikrinamas iš atsinaujinančių energijos šaltinių gaunamos energijos naudojimas	Automatiškai apskaičiuo-jamas	Skaičiuojamas sumuojant daugiabučių namų atnaujinimui suteiktas paskolas ir garantijas	Pirminiai šaltiniai: daugiabučių namų atnaujinimo paskolų ar garantijų sutartys (pagal finansinių tarpininkų pateiktus duomenis apibendrinta informacija apie sutarčių skaičių) Antriniai šaltiniai: ketvirtinės ataskaitos, kurios rengiamos Finansinių priemonių įgyvendinimo taisyklėse nustatyta tvarka	Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai finansinis tarpininkas su projekto administrato-riumi pasirašo daugiabučių namų atnaujinimo paskolų ar garantijų sutartį	Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose atsakingas projekto vykdytojas
2.	Priemonės: Nr. 05.3.2-APVA-V-013 „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo ūkio gerinimas“ ir Nr. 05.3.2-APVA-R-014 „Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemų renovavimas ir plėtra, įmonių valdymo tobulinimas“
2.1.	P.N.050	„Gyventojai, kuriems teikiamos vandens tiekimo paslaugos naujai pastatytais geriamojo vandens tiekimo tinklais“	Gyvento-jų skaičius	Geriamojo vandens tiekimas – geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo vykdoma veikla, apimanti technines, organizacines ir ekonomines priemones, reikalingas geriamajam vandeniui išgauti, ruošti, pristatyti ir parduoti abonentams ir (ar) vartotojams Vandentiekio skirstomasis tinklas – lauko vamzdynas, geriamajam vandeniui patiekti nuo jo paruošimo įrenginių iki vartotojo įvado Statyba suprantama, kaip aprašyta statybos techniniame reglamente STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“	Automatiškai apskaičiuo-jamas	Skaičiuojamas būstų, naujai prijungtų prie įgyvendinant projekto veiklas naujai pastatytų geriamojo vandens tiekimo tinklų, skaičių dauginant iš naujausių Lietuvos statistikos departamento oficialiai skelbiamų duomenų apie konkrečios savivaldybės teritorijoje esančio gyventojų ir būstų skaičiaus santykio	Pirminiai šaltiniai: sudarytų geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutarčių, nurodant konkrečius būstus, sąrašas, patvirtintas vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įmonės vadovo Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai, ataskaitos po projekto finansavimo pabaigos	Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo pabaigoje geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įmonės vadovas patvirtina sudarytų geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutarčių, nurodant konkrečius būstus, sąrašą	Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose atsakingas projekto vykdytojas
2.2.	P.N.051	„Gyventojai, kuriems teikiamos vandens tiekimo paslaugos iš naujai pastatytų ir (arba) rekonstruotų geriamojo vandens gerinimo įrenginių“	Gyvento-jų skaičius	Geriamojo vandens gerinimo įrenginiai suprantami kaip geriamojo vandens ruošimo įrenginiai Geriamojo vandens ruošimas – gamtinio vandens savybių gerinimas fizikiniais, cheminiais ir biologiniais metodais, kad jis atitiktų teisės aktų nustatytus geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimus bei tenkintų vandens vartotojų poreikius Statyba ir rekonstravimas suprantami, kaip aprašyta statybos techniniame reglamente STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ Gyventojai, kuriems teikiamos vandens tiekimo paslaugos iš naujai pastatytų ir (arba) rekonstruotų geriamojo vandens gerinimo įrenginių – gyventojai, kuriems bus tiekiamas saugos ir kokybės reikalavimus atitinkantis geriamasis vanduo iš naujai pastatytų ir (arba) rekonstruotų geriamojo vandens gerinimo įrenginių	Automatiškai apskaičiuo-jamas	Skaičiuojamas būstų, aptarnaujamų įgyvendinant projekto veiklas naujai pastatytais ir (arba) rekonstruotais geriamojo vandens gerinimo įrenginiais, skaičių dauginant iš naujausių Lietuvos statistikos departamento oficialiai skelbiamų duomenų apie konkrečios savivaldybės teritorijoje esančio gyventojų ir būstų skaičiaus santykio	Pirminiai šaltiniai: naujai pastatytais ir (arba) rekonstruotais geriamojo vandens gerinimo įrenginiais aptarnaujamų būstų sąrašas, patvirtintas geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įmonės vadovo Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai	Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo pabaigoje geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įmonės vadovas patvirtina įgyvendinant projekto veiklas naujai pastatytais ir (arba) rekonstruotais geriamojo vandens gerinimo įrenginiais aptarnaujamų būstų sąrašą	Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose atsakingas projekto vykdytojas
2.3.	P.N.053	„Gyventojai, kuriems teikiamos paslaugos naujai pastatytais nuotekų surinkimo tinklais“	Gyvento-jų ekviva-lentas	Nuotekos – buityje, ūkio ar gamybinėje veikloje naudotas vanduo, taip pat kritulių ir kitoks (nuo teritorijų dangos ar transporto priemonių plovimo ir panašiai, išskyrus vandenį iš žaliųjų plotų, kuriuose neįrengta vandens surinkimo infrastruktūra, ir žemės ūkio naudmenų) vanduo, kurį asmuo teisės aktų nustatyta tvarka išleidžia į aplinką tam skirtais inžineriniais įrenginiais ar kitaip arba atiduoda tvarkyti Nuotekų surinkimo sistema (nuotakynas) – vamzdynų bei kitų inžinerinių įrenginių ir statinių sistema, nuotekoms surinkti ir transportuoti (nuotekų surinkimas mobiliomis cisternomis nelaikomas nuotekų surinkimo sistema) Statyba suprantama, kaip aprašyta statybos techniniame reglamente STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“	Automatiškai apskaičiuo-jamas	Skaičiuojamas būstų, naujai prijungtų prie įgyvendinant projekto veiklas naujai pastatytų nuotekų surinkimo tinklų skaičių dauginant iš naujausių Lietuvos statistikos departamento oficialiai skelbiamų duomenų apie savivaldybės teritorijoje esančio gyventojų ir būstų skaičiaus santykio	Pirminiai šaltiniai: sudarytų vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutarčių, nurodant konkrečius būstus, sąrašas, patvirtintas geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įmonės vadovo Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai ir ataskaitos po projekto finansavimo pabaigos	Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo pabaigoje geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įmonės vadovas patvirtina sudarytų geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutarčių, nurodant konkrečius būstus, sąrašą	Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose atsakingas projekto vykdytojas
2.4.	P.N.054	„Gyventojai, kuriems teikiamos nuotekų valymo paslaugos naujai pastatytais ir (arba) rekonstruotais nuotekų valymo įrenginiais“	Gyvento-jų ekviva-lentas	Nuotekos – buityje, ūkio ar gamybinėje veikloje naudotas vanduo, taip pat kritulių ir kitoks (nuo teritorijų dangos ar transporto priemonių plovimo ir panašiai, išskyrus vandenį iš žaliųjų plotų, kuriuose neįrengta vandens surinkimo infrastruktūra, ir žemės ūkio naudmenų) vanduo, kurį asmuo teisės aktų nustatyta tvarka išleidžia į aplinką tam skirtais inžineriniais įrenginiais ar kitaip arba atiduoda tvarkyti Nuotekų valymo įrenginiai – inžinerinių įrenginių kompleksas nuotekoms valyti Statyba ir rekonstravimas suprantami, kaip aprašyta statybos techniniame reglamente STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ Gyventojai, kuriems teikiamos nuotekų valymo paslaugos naujai pastatytais ir (arba) rekonstruotais nuotekų valymo įrenginiais – gyventojai, kuriems bus pagerinta nuotekų tvarkymo paslauga naujai pastačius ir (arba) rekonstravus nuotekų valymo įrenginius	Automatiškai apskaičiuo-jamas	Skaičiuojamas būstų, aptarnaujamų įgyvendinant projekto veiklas naujai pastatytais ir (arba) rekonstruotais nuotekų valymo įrenginiais, skaičių dauginant iš naujausių Lietuvos statistikos departamento oficialiai skelbiamų duomenų apie konkrečios savivaldybės teritorijoje esančio gyventojų ir būstų skaičiaus santykio	Pirminiai šaltiniai: naujai pastatytais ir (arba) rekonstruotais nuotekų valymo įrenginiais aptarnaujamų būstų sąrašas, patvirtintas geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įmonės vadovo Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai	Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo pabaigoje geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įmonės vadovas patvirtina įgyvendinant projekto veiklas naujai pastatytais ir (arba) rekonstruotais nuotekų valymo įrenginiais aptarnaujamų būstų sąrašą	Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose atsakingas projekto vykdytojas
2.5.	P.N.055	„Naujai pastatyti nuotekų dumblo apdorojimo įrenginiai“	Skaičius	Nuotekų dumblas – nuotekų valymo įrenginiuose nusėdęs dumblas Nuotekos – buityje, ūkio ar gamybinėje veikloje naudotas vanduo, taip pat kritulių ir kitoks (nuo teritorijų dangos ar transporto priemonių plovimo ir panašiai, išskyrus vandenį iš žaliųjų plotų, kuriuose neįrengta vandens surinkimo infrastruktūra, ir žemės ūkio naudmenų) vanduo, kurį asmuo teisės aktų nustatyta tvarka išleidžia į aplinką tam skirtais inžineriniais įrenginiais ar kitaip arba atiduoda tvarkyti Nuotekų valymo įrenginiai – inžinerinių įrenginių kompleksas nuotekoms valyti Statyba suprantama, kaip aprašyta statybos techniniame reglamente STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“	Automatiškai apskaičiuo-jamas	Skaičiuojamas sumuojant naujai pastatytus nuotekų dumblo apdorojimo įrenginius	Pirminiai šaltiniai: darbų priėmimo perdavimo aktas, statybos užbaigimą patvirtinantis dokumentas (pagal statybos techninį reglamentą STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“) (kopijos) Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai	Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai įgyvendinant projekto veiklas pasirašomas priėmimo perdavimo aktas arba statybos užbaigimą patvirtinantis dokumentas	Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose atsakingas projekto vykdytojas
3.	Priemonė Nr. 05.1.1-APVA-R-007 „Paviršinių nuotekų sistemų tvarkymas“
3.1.	R.N.029	„Be valymo išleistų paviršinių nuotekų kiekio sumažėjimas“	Procentai	Paviršinės nuotekos – ant urbanizuotos teritorijos paviršiaus (išskyrus žaliuosius plotus, kuriuose neįrengta vandens surinkimo infrastruktūra, ir žemės ūkio naudmenas) patenkantis kritulių ir kitoks (nuo teritorijų dangos ar transporto priemonių plovimo ir panašiai) vanduo, kurį teritorijos valdytojas (abonentas), naudodamas paviršinių nuotekų tvarkymo sistemas, surenka ir pašalina į aplinką arba išleidžia į kitiems asmenims priklausančias nuotekų tvarkymo sistemas (perduoda paviršinių nuotekų tvarkytojui) Be valymo išleistos paviršinės nuotekos suprantamos kaip paviršinės nuotekos, kurios pagal Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamentą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. D1-193 „Dėl Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento patvirtinimo“, turi būti valomos, tačiau yra išleidžiamos iš paviršinių nuotekų tvarkymo sistemos, neturinčios paviršinių nuotekų valymo įrenginių	Įvedamasis	Rodiklio reikšmė skaičiuojama vadovaujantis Vandens naudojimo ir nuotekų tvarkymo apskaitos tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. D1-1120 „Dėl vandens naudojimo ir nuotekų tvarkymo apskaitos tvarkos aprašo patvirtinimo“	Pirminiai šaltiniai: Aplinkos apsaugos agentūros oficialiai pateikti duomenys dėl be valymo išleistų paviršinių nuotekų kiekio Antriniai šaltiniai: 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014)	Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai kiekvienais einamaisiais kalendoriniais metais Aplinkos apsaugos agentūra oficialiai pateikia duomenis apie stebėsenos rodiklio reikšmę, pasiektą per praėjusius kalendorinius metus	Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę gavimą ir registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija
3.2.	P.N.028	„Inventorizuo-ta neapskaityto paviršinių nuotekų nuotakyno dalis“	Procentai	Inventorizacija – turto ir įsipareigojimų patikrinimas ir faktiškai rastų jų likučių palyginimas su buhalterinės apskaitos duomenimis Paviršinių nuotekų nuotakynas – paviršinių nuotekų surinkimo, transportavimo, išleidimo inžineriniai įrenginiai (nuotakai, siurblinės)	Automatiškai apskaičiuoja-mas	Skaičiuojama pagal formulę: P/B*100%	Pirminiai šaltiniai: inventorizavi-mo dokumentai (inventorizavi-mo aprašas, sutikrinimo žiniaraštis ir kiti apskaitos registrai inventorizaci-jos rezultatams įforminti) Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai	Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo pabaigoje patvirtinami inventorizavi-mo dokumentai (inventorizavi-mo aprašas, sutikrinimo žiniaraštis ir kiti apskaitos registrai inventorizaci-jos rezultatams įforminti)	Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose atsakingas projekto vykdytojas
3.2.1.	P.N.028-1	B – bazinis stebėsenos rodiklis (fiksuotasis): „Neapskaityto (neinventori-zuoto) paviršinių nuotekų nuotakyno ilgis“	Kilomet-rai			Fiksuojamas bendras neapskaityto (neinventori-zuoto) paviršinių nuotekų nuotakyno ilgis projekto pradžioje
3.2.2.	P.N.028-2	P – pokyčio stebėsenos rodiklis (susietasis): „Inventorizuo-to paviršinių nuotekų nuotakyno ilgis“	Kilomet-rai			Sumuojamas inventorizuoto paviršinių nuotekų nuotakyno ilgis
4.	Priemonė Nr. 05.2.1-APVA-V-010 „Atliekų tvarkymo sistemos valdymas“
4.1.	R.N.034	„Subjektų dalis, besinaudojanti vieninga gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacine sistema“	Procentai	Subjektai – įmonės, kurioms Atliekų tvarkymo įstatyme, Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatyme, Mokesčio už aplinkos teršimą įstatyme nustatyta pareiga teikti deklaracijas, ataskaitas apie atliekų susidarymą ir tvarkymą, pakuočių ir gaminių tiekimą Lietuvos Respublikos vidaus rinkai (toliau – ataskaitos ir (arba) deklaracijos) Įdiegta vieninga gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinė sistema – sukurta ir realiai veikianti gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinė sistema	Automatiškai apskaičiuoja-mas	Skaičiuojama pagal formulę: P / B * 100 proc.	Pirminiai šaltiniai: projekto vykdytojo ataskaita, parengta pasibaigus ataskaitų ir (arba) deklaracijų teikimo terminui Antriniai šaltiniai: ataskaitos po projekto finansavimo pabaigos	Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai antraisiais ir trečiaisiais metais po sistemos įdiegimo, projekto vykdytojas parengia ataskaitą per vieną mėnesį pasibaigus ataskaitų ir (arba) deklaracijų teikimo terminui, kurioje nurodomos pasiektos bazinio ir pokyčio stebėsenos rodiklių reikšmės	Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose atsakingas projekto vykdytojas
4.1.1.	R.N.034-1	B – bazinis stebėsenos rodiklis (kintamasis): „Subjektai, pateikę ataskaitas ir (ar) deklaracijas“	Skaičius			Sumuojami subjektai, poįstatyminių teisės aktų nustatyta tvarka pateikę ataskaitas ir (ar) deklaracijas
4.1.2.	R.N.034-2	P – pokyčio stebėsenos rodiklis (kintamasis): „Subjektai, pateikę ataskaitas ir (ar) deklaracijas, pasinaudojant įdiegta vieninga gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacine sistema“	Skaičius			Sumuojami subjektai, pateikę ataskaitas ir (ar) deklaracijas, pasinaudojant įdiegta vieninga gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacine sistema
4.2.	P.N.035	„Sukurta ir įdiegta vieninga gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinė sistema“	Skaičius	Sukurta ir įdiegta vieninga gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinė sistema – sukurta ir realiai veikianti gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinė sistema Informacinė sistema – sistema, apimanti infrastruktūrą, organizaciją, personalą ir priemones, techninius bei programinius komponentus informacijai surinkti, apdoroti, saugoti, persiųsti, pateikti, skleisti, naudoti Atliekos – medžiaga ar daiktas, kurių turėtojas atsikrato, ketina ar privalo atsikratyti Pakuotė – grąžintinas ar negrąžintinas gaminys iš bet kokių medžiagų, skirtas daiktams, pradedant žaliavomis ir baigiant perdirbtais produktais, pakuoti (fasuoti), apsaugoti, tvarkyti, transportuoti ir pateikti vartotojams ar produktų naudotojams Gaminiai – alyva, elektros ir elektroninės įranga, transporto priemonės, kurių sąvokos nustatytos Atliekų tvarkymo įstatyme bei Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatyta tvarka apmokestinamieji gaminiai	Automatiškai apskaičiuoja-mas	Skaičiuojama įdiegta vieninga gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinė sistema	Pirminiai šaltiniai: priėmimo–perdavimo aktai Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai	Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo pabaigoje pasirašomas priėmimo– perdavimo aktas	Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose atsakingas projekto vykdytojas
4.3.	P.N.036	„Parengta atliekų tyrimų laboratorijos įrengimo galimybių studija“	Skaičius	Parengta atliekų tyrimų laboratorijos įrengimo galimybių studija – atlikta detali atliekų tyrimų laboratorijos įrengimo techninė, finansinė, ekonominė ir institucinė analizė Atliekos – medžiaga ar daiktas, kurių turėtojas atsikrato, ketina ar privalo atsikratyti Tyrimai – objekto charakteristikų ir (arba) parametrų nustatymas biologiniais, cheminiais, fizikiniais, jusliniais ir kitokiais būdais Laboratorija – patalpa bandymams ar tyrimams atlikti	Automatiškai apskaičiuoja-mas	Skaičiuojama parengta atliekų tyrimų laboratorijos įrengimo galimybių studija	Pirminiai šaltiniai: priėmimo–perdavimo aktai Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai	Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo pabaigoje pasirašomas priėmimo– perdavimo aktas	Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose atsakingas projekto vykdytojas
4.4.	P.N.037	„Įrengta atliekų tyrimų laboratorija“	Skaičius	Įrengta atliekų tyrimų laboratorija – tai atliekų tyrimams įrengtos patalpos su laboratorine įranga Laboratorija – patalpa bandymams ir tyrimams atlikti Atliekos – medžiaga ar daiktas, kurių turėtojas atsikrato, ketina ar privalo atsikratyti Atliekų tyrimai – veikla, kurios metu atliekamas atliekų apibūdinimas ir analizė pagal tam tikrus standartus	Automatiškai apskaičiuoja-mas	Skaičiuojama įrengta atliekų tyrimų laboratorija	Pirminiai šaltiniai: priėmimo – perdavimo aktai Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai	Stebėsenos rodiklis bus pasiektas, kai projekto veiklų įgyvendinimo pabaigoje pasirašomas priėmimo– perdavimo aktas	Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose atsakingas projekto vykdytojas
5.	Priemonė Nr. 05.4.1-APVA-V-017 „Visuomenės informavimas apie aplinką ir aplinkosauginių rekreacinių objektų tvarkymas“
5.1.	P.N.074	„Atnaujinti aplinkosaugi-niai–rekreaciniai objektai“	Skaičius	Aplinkosauginiai–rekreaciniai objektai – objektai, turintys gamtinių, kultūrinių, aplinkos savybių ir sąlygų žmonių visaverčiam fiziniam ir dvasiniam poilsiui organizuoti, ir (arba) vykdantys veiklą, apimančią aplinkos apsaugos nuostatų diegimą, žinių teikimą, įgūdžių lavinimą, aplinkai nepavojingo gyvenimo būdo propagavimą. Aplinkos apsauga – aplinkos saugojimas nuo fizinio, cheminio, biologinio ir kitokio neigiamo poveikio ar pasekmių, atsirandančių įgyvendinant planus ir programas, vykdant ūkinę veiklą ar naudojant gamtos išteklius (šaltinis: Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymas). Rekreacija – žmogaus fizinių ir dvasinių jėgų atgavimo procesas, žmogaus laisvalaikio veikla, kurios tikslas – poilsiauti, keliauti bei gydytis sanatorijose, kurortuose (šaltinis: Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas). Atnaujinti aplinkosauginiai–rekreaciniai objektai – tai objektai, kuriuose: 1) įvykdyti pastatų, statinių ar jų dalių statybos ar atnaujinimo (modernizavimo) darbai ir (arba) 2) įrengtos ir (arba) atnaujintos (modernizuotos) ir (arba) rekonstruotos ekspozicijos, laboratorijos ir kitos būtinos patalpos, ir (arba) 3) sukurtos ir (arba) atnaujintos kolekcijos, 4) sukurta ir (arba) atnaujinta objekto infrastruktūra (pažintiniai takai, informaciniai ženklai ir pan.), siekiant užtikrinti gamtos ir rekreacinių išteklių apsaugą ir racionalų naudojimą, prisidėti prie visuomenės gamtosauginio, ekologiško ir darnaus vystymo švietimo, sudaryti sąlygas lankytojams saugioje aplinkoje pažinti Lietuvos bei pasaulio gamtinį paveldą.	Automatiškai apskaičiuojamas	Skaičiuojamas sumuojant atnaujintus aplinkosaugi-nius–rekreacinius objektus	Pirminiai šaltiniai: perdavimo–priėmimo aktai, statinio užbaigimo aktai (kopijos) Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai	Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai įgyvendinus projekto veiklas pasirašomi dokumentai, kuriais patvirtinama, kad aplinkosaugi-niai ir rekreaciniai objektai buvo atnaujinti	Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę pateikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas
6.	Priemonė Nr. 05.5.1-APVA-R-019 „Kraštovaizdžio apsauga“
6.1.	R.N.091	„Teritorijų, kuriose įgyvendintos kraštovaizdžio formavimo priemonės, plotas“	Hektarai	Kraštovaizdis – tai žemės paviršiaus gamtinių (paviršinių uolienų ir reljefo, pažemio oro, paviršinių ir gruntinių vandenų, dirvožemio, gyvūnų organizmų) ir/ar antropogeninių (archeologinių liekanų, statinių, inžinerinių įrenginių, žemės naudmenų ir informacinio lauko) komponentų, susijusių medžiaginiais, energetiniais ir informaciniais ryšiais, teritorinis junginys Kraštovaizdžio formavimas – kraštovaizdžio politikos krypčių įgyvendinimo veiksmai, kuriais siekiama išsaugoti, tobulinti, atkurti arba kurti kraštovaizdį ir kurie apima kraštovaizdžio apsaugos, tvarkymo, naudojimo, planavimo priemones	Automatiškai apskaičiuoja-mas	Skaičiuojamas teritorijos plotas (hektarais), kuriame įgyvendintos kraštovaizdžio formavimo priemonės. Jeigu įgyvendintos kraštovaizdžio formavimo priemonės konkrečiame teritorijos plote sąlygoja kraštovaizdžio teritorinio vieneto apsaugą, tobulinimą ar atkūrimą, skaičiuojamas teritorijos plotas hektarais	Pirminiai šaltiniai: darbų priėmimo–perdavimo aktai Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai	Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo pabaigoje pasirašomas darbų priėmimo– perdavimo aktas	Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose atsakingas projekto vykdytojas
6.2.	P.N.092	„Kraštovaiz-džio ir (ar) gamtinio karkaso formavimo aspektais pakeisti ar pakoreguoti savivaldybių ar jų dalių bendrieji planai“	Skaičius	Kraštovaizdis – tai žemės paviršiaus gamtinių (paviršinių uolienų ir reljefo, pažemio oro, paviršinių ir gruntinių vandenų, dirvožemio, gyvūnų organizmų) ir/ar antropogeninių (archeologinių liekanų, statinių, inžinerinių įrenginių, žemės naudmenų ir informacinio lauko) komponentų, susijusių medžiaginiais, energetiniais ir informaciniais ryšiais, teritorinis junginys Kraštovaizdžio formavimas – kraštovaizdžio politikos krypčių įgyvendinimo veiksmai, kuriais siekiama išsaugoti, tobulinti, atkurti arba kurti kraštovaizdį ir kurie apima kraštovaizdžio apsaugos, tvarkymo, naudojimo, planavimo priemones Gamtinis karkasas – vientisas gamtinio ekologinio kompensavimo teritorijų tinklas, užtikrinantis ekologinę kraštovaizdžio pusiausvyrą, gamtinius ryšius tarp saugomų teritorijų, kitų aplinkosaugai svarbių teritorijų ar buveinių, taip pat augalų ir gyvūnų migraciją tarp jų. Gamtinis karkasas formuojamas valstybės, apskrities, savivaldybės ar jos dalies bendraisiais planais, teritorijų specialiojo planavimo dokumentais. Jis formuojamas Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka Bendrasis planas – kompleksinio teritorijų planavimo dokumentas, kuriame pagal teritorijų planavimo lygmenį ir uždavinius nustatoma planuojamos teritorijos erdvinė struktūra ir teritorijos naudojimo privalomosios nuostatos ir reikalavimai bei apsaugos principai	Automatiškai apskaičiuoja-mas	Sumuojami pakeisti ar pakoreguoti savivaldybių ar jų dalių bendrieji planai. Vienas pakoreguotas ar pakeistas bendrasis planas lygus 1 vienetui	Pirminiai šaltiniai: savivaldybės tarybos sprendimas dėl savivaldybės ar jos dalies bendrojo plano pakeitimo ar pakoregavimo patvirtinimo Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai	Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo pabaigoje priimamas savivaldybės tarybos sprendimas dėl savivaldybės ar jos dalies bendrojo plano pakeitimo ar pakoregavimo patvirtinimo	Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose atsakingas projekto vykdytojas
6.3.	P.N.093	„Likviduoti kraštovaizdį darkantys bešeimininkiai apleisti statiniai ir įrenginiai“	Skaičius	Bešeimininkis daiktas – bešeimininkiu daiktu laikomas daiktas, kuris neturi savininko arba kurio savininkas nežinomas Statinys – pastatas arba inžinerinis statinys, turintis laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus, ir kuris yra nekilnojamasis daiktas Įrenginys – tam tikros paskirties, dažniausiai stacionariai įrengtas, sudėtingas aparatas Bešeimininkių apleistų statinių ir įrenginių likvidavimas – kraštovaizdį darkančių, apleistų statinių ir įrenginių nugriovimas ir teritorijos sutvarkymas (buvusios kolūkių fermos, sandėliai)	Automatiškai apskaičiuoja-mas	Skaičiuojama likviduotų bešeimininkių statinių ir įrenginių suma. Vienas likviduotas bešeimininkis statinys ar įrenginys lygus 1 vienetui	Pirminiai šaltiniai: darbų priėmimo–perdavimo aktai Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai	Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo pabaigoje pasirašomas darbų priėmimo perdavimo aktas	Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose atsakingas projekto vykdytojas
6.4.	P.N.094	„Rekultivuotos atvirais kasiniais pažeistos žemės“	Skaičius	Pažeista žemė – žemė, dėl technogeninės veiklos (naudingųjų iškasenų gavybos) praradusi derlingąjį dirvožemio sluoksnį, o durpynuose – durpių sluoksnį ir neužstatyta statiniais ar įrenginiais Atviras kasinys – dirbtinė Žemės plutos ertmė (griovys, kanalas, tranšėja, karjeras), daroma naudingųjų iškasenų paieškai ir jų eksploatacijai Atvirais kasiniais pažeistos žemės – atvirais karjerais ir durpių gavybos laukais pažeistos žemės Pažeistos žemės rekultivavimas – techninių, inžinerinių, statybos darbų ir biologinių priemonių, kuriomis siekiama pažeistą žemę padaryti tinkamą žmogaus ūkinei veiklai, jos teritoriją pritaikyti rekreacijai ar kt., visuma	Automatiškai apskaičiuoja-mas	Skaičiuojama rekultivuotų karjerų ir durpynų suma. Vienas rekultivuotas karjeras ar durpynas lygus 1 vienetui	Pirminiai šaltiniai: darbų priėmimo–perdavimo aktai Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai	Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo pabaigoje pasirašomas darbų priėmimo perdavimo aktas	Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose atsakingas projekto vykdytojas
7.	Priemonė 05.6.1-APVA-V-020 „Užterštų teritorijų tvarkymas“
7.1.	P.N.096	„Išvalytos ir sutvarkytos praeityje užterštos teritorijos“	Skaičius	Užterštos teritorijos išvalymas ir sutvarkymas – dirvožemio, grunto ir (ar) požeminio vandens išvalymas, jų būklės atkūrimas ir (ar) apsaugojimas nuo tolesnės taršos, siekiant sumažinti pavojų žmonėms ir ekosistemoms. Cheminėmis medžiagomis užterštos teritorijos tvarkymas apima priemones, skirtas šioms medžiagoms pašalinti, jų koncentracijai sumažinti arba cheminių medžiagų sklidimui sustabdyti ar sumažinti Cheminėmis medžiagomis užteršta teritorija – teritorija, kurioje cheminių medžiagų koncentracija dirvožemyje, grunte ir (ar) požeminiame vandenyje viršija ribinę vertę Tarša – ūkinės veiklos sukeliamas cheminių medžiagų tiesioginis arba netiesioginis patekimas į žemę ar požeminį vandenį, kuris gali kenkti žmonių sveikatai arba aplinkai	Automatiškai apskaičiuoja-mas	Sumuojamos cheminėmis medžiagomis užterštos teritorijos, kurios įgyvendinant projekto veiklas buvo išvalytos ar sutvarkytos ir po išvalymo gali būti pritaikytos ekonominei (išskyrus netinkamas veiklas, pvz., žemės ūkis, miškų ūkis) ar visuomeninei veiklai	Pirminiai šaltiniai: priėmimo–perdavimo aktai; statybos užbaigimo aktai arba deklaracijos apie užbaigtus darbus; Lietuvos geologijos tarnybos teigiama išvada dėl užterštos teritorijos sutvarkymo Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai	Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo pabaigoje pasirašomas priėmimo–perdavimo aktas arba statybos užbaigimo patvirtinimo dokumentai ir pateikiama teigiama Lietuvos geologijos tarnybos išvada apie užterštos teritorijos išvalymą/ sutvarkymą	Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę pateikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas

_____________________________