Lietuvos Respublikos Vyriausybė
nutarimas
Dėl LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 2001 M. SAUSIO 25 D. NUTARIMO NR. 86 „DĖL LIGOS IR MOTINYSTĖS SOCIALINIO DRAUDIMO PAŠALPŲ NUOSTATŲ PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
2014 m. liepos 30 d. Nr. 759
Vilnius
Pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 25 d. nutarimą Nr. 86 „Dėl Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų patvirtinimo“:
1. Pakeisti preambulę ir ją išdėstyti taip:
2. Nurodytu nutarimu patvirtintuose Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatuose:
2.1. Pakeisti 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1. Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatai (toliau vadinama – šie Nuostatai) reguliuoja socialinio draudimo pašalpų skyrimo ir mokėjimo pagal Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą (toliau vadinama – Įstatymas) tvarką.
Šiuose Nuostatuose vartojamos sąvokos atitinka Įstatyme, Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatyme ir Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme vartojamas sąvokas.“
2.2. Pakeisti 6 punkto antrąją pastraipą ir ją išdėstyti taip:
„Savarankiškai dirbantiems asmenims ir asmenims, gaunantiems pajamas iš sporto ar atlikėjo veiklos arba pagal autorines sutartis, 2009 ir 2010 metų kompensuojamasis uždarbis pašalpų dydžiui nustatyti apskaičiuojamas Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 3, 4, 5, 6, 8, 9, 16, 181, 19 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo 10 straipsnyje ir šiuose Nuostatuose nustatyta tvarka.“
2.3. Pakeisti 8.2 papunktį ir jį išdėstyti taip:
„8.2. motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) pašalpai – nėštumo ir gimdymo, tėvystės ar vaiko priežiūros atostogų pradžios mėnesį galiojusių Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų trečdalį. Asmenims, nurodytiems šių Nuostatų 3.1–3.3 papunkčiuose, atitinkamų atostogų pradžia nustatoma pagal Įstatymo 5 straipsnio 6 dalį;“.
2.4. Pakeisti 13 punktą ir jį išdėstyti taip:
„13. Į ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą įskaitomi laikotarpiai, per kuriuos buvo mokamos arba pagal įstatymus turėjo būti mokamos valstybinio socialinio draudimo įmokos ligos ir motinystės socialiniam draudimui, taip pat per kuriuos apdraustasis gavo Įstatymo nustatytas ligos (įskaitant darbdavio mokamas 2 pirmąsias ligos dienas), profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) pašalpas, ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos pašalpas, mokamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymu, nedarbo socialinio draudimo išmokas, mokamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymu. Savarankiškai dirbančių asmenų ar asmenų, kurie gauna pajamas iš sporto ar atlikėjo veiklos arba pagal autorines sutartis, socialinio draudimo stažas nustatomas pagal sumokėtas socialinio draudimo įmokas. Jeigu šios įmokos sumokėtos nuo minimaliosios mėnesinės algos (toliau vadinama – MMA) dydžio sumos, įgyjamas vieno mėnesio socialinio draudimo stažas. Jeigu įmokos sumokėtos nuo mažesnės arba didesnės negu MMA dydžio sumos, socialinio draudimo stažas laikomas proporcingai mažesniu arba didesniu.“
2.5. Pakeisti 141 punktą ir jį išdėstyti taip:
„141. Laikoma, kad asmenys, nurodyti šių Nuostatų 3.1–3.3 papunkčiuose, yra įgiję ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą atitinkamai pašalpai gauti, jeigu:
141.1. iki pirmosios laikinojo nedarbingumo dienos ar profesinės reabilitacijos programos pradžios už juos (taikoma tik asmenims, nurodytiems šių Nuostatų 3.3 papunktyje) buvo sumokėtos ligos ir motinystės socialinio draudimo įmokos nuo ne mažesnės negu 3 MMA dydžio draudžiamųjų pajamų sumos per paskutinių 12 mėnesių laikotarpį arba nuo ne mažesnės negu 6 MMA dydžio draudžiamųjų pajamų sumos per paskutinių 24 mėnesių laikotarpį (Įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 2 punktas, Įstatymo 211 straipsnio 1 dalies 2 punktas);
141.2. iki pirmosios nėštumo ir gimdymo atostogų dienos (Įstatymo 5 straipsnio 6 dalis) už juos buvo sumokėtos ligos ir motinystės socialinio draudimo įmokos nuo ne mažesnės negu 12 MMA dydžio draudžiamųjų pajamų sumos per paskutinius 24 mėnesius (Įstatymo 16 straipsnio 1 dalis);
141.3. iki pirmosios tėvystės ar vaiko priežiūros atostogų dienos (Įstatymo 5 straipsnio 6 dalis) už juos buvo sumokėtos ligos ir motinystės socialinio draudimo įmokos nuo ne mažesnės negu 12 MMA dydžio draudžiamųjų pajamų sumos per paskutinius 24 mėnesius (Įstatymo 181 straipsnio 1 dalies 3 punktas ir 19 straipsnio 1 dalies 3 punktas).“
2.6. Pakeisti 18 punktą:
2.6.1. Pakeisti pirmąją pastraipą ir ją išdėstyti taip:
2.6.2. Pakeisti penktąją pastraipą ir ją išdėstyti taip:
„Jeigu šių Nuostatų 3.3 papunktyje nurodytų asmenų laikinasis nedarbingumas, prasidėjęs Įstatymo 4 straipsnio 5 dalyje nurodytu laikotarpiu, tęsiasi pasibaigus draudimo laikotarpiui, kuris negali būti ilgesnis kaip 24 mėnesiai nuo draudimo pradžios datos, ligos pašalpa mokama tik dėl tos ligos ar traumos, dėl kurių jis tapo laikinai nedarbingas draudimo laikotarpiu, tačiau ne ilgiau kaip 5 kalendorines ligos dienas, einančias po laikotarpio, kurį šių Nuostatų 3.3 papunktyje nurodyti asmenys laikomi apdraustaisiais.“
2.7. Pakeisti 19 punktą ir jį išdėstyti taip:
„19. Teisę gauti ligos pašalpą turi apdraustieji asmenys, jeigu jie:
19.1. tampa laikinai nedarbingi dėl šių Nuostatų 17 punkte nurodytų priežasčių ir dėl to praranda darbo pajamų, taip pat jeigu tuo laikotarpiu jie negauna ligos pašalpos pagal Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą;
19.2. iki pirmosios laikinojo nedarbingumo dienos turi ne trumpesnį kaip 3 mėnesių per paskutinius 12 mėnesių arba ne trumpesnį kaip 6 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą, išskyrus atvejus, nurodytus šių Nuostatų 19.3 ir 19.4 papunkčiuose;
19.3. iki pirmosios laikinojo nedarbingumo dienos yra ne vyresni kaip 26 metų ir šių Nuostatų 19.2 papunktyje nurodyto ligos ir motinystės socialinio draudimo stažo neįgijo dėl to, kad nurodytais laikotarpiais mokėsi pagal bendrojo ugdymo programą ar pagal profesinio mokymo programą ir aukštosiose mokyklose pagal dieninę arba nuolatinę studijų formą, jeigu jie tik baigę atitinkamą mokyklą tapo apdraustaisiais asmenimis per 3 mėnesius nuo mokslo baigimo (pagal mokslo baigimą įrodantį dokumentą);
19.4. iki pirmosios laikinojo nedarbingumo dienos šių Nuostatų 19.2 papunktyje nurodyto ligos ir motinystės socialinio draudimo stažo neįgijo dėl to, kad nurodytais laikotarpiais buvo draudžiami kaip asmenys, nurodyti Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1 ar 2 punkte, ir pertrauka nuo šio draudimo pabaigos iki ligos ir motinystės socialinio draudimo pradžios neviršija 3 mėnesių;
2.8. Pakeisti 20 punktą ir jį išdėstyti taip:
„20. Apdraustiesiems asmenims, gaunantiems valstybinio socialinio draudimo netekto darbingumo (invalidumo) pensiją, tapusiems laikinai nedarbingiems šių Nuostatų 17.1, 17.3 ir 17.4 papunkčiuose nurodytais atvejais ir dėl to praradusiems darbo pajamų, ligos pašalpa mokama šių Nuostatų 32 punkte nustatyta tvarka, bet ne ilgiau kaip 90 kalendorinių dienų per kalendorinius metus.“
2.9. Pakeisti 21 punktą ir jį išdėstyti taip:
„21. Apdraustiesiems asmenims, kurie savanoriškai gydosi nuo alkoholizmo, narkomanijos ar toksikomanijos specializuotuose stacionaruose, ligos pašalpa iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų mokama šių Nuostatų 32 punkte nustatyta tvarka, bet ne ilgiau kaip 14 kalendorinių dienų vieną kartą per kalendorinius metus.“
2.10. Pakeisti 23 punkto pirmąją pastraipą ir ją išdėstyti taip:
2.11. Pakeisti 25 punktą ir jį išdėstyti taip:
„25. Kai teisės aktų nustatyta tvarka ypač pavojingų arba nežinomos kilmės užkrečiamųjų ligų protrūkių arba epidemijų židiniuose nustatomas karantino režimas, ligos pašalpa dėl šios priežasties nušalintiems nuo darbo apdraustiesiems asmenims mokama šių Nuostatų 32 punkte nustatyta tvarka visą nušalinimo nuo darbo laikotarpį iki karantino atšaukimo.“
2.12. Pakeisti 26 punktą ir jį išdėstyti taip:
„26. Užkrečiamųjų ligų protrūkių arba epidemijų metu, kai apdraustasis asmuo nuo darbo laikinai nušalinamas kaip užkrečiamosios ligos sukėlėjo nešiotojas ir negalima jo perkelti į kitą darbą, ligos pašalpa apskaičiuojama pagal kompensuojamąjį uždarbį, gautą tik toje darbovietėje, kurioje apdraustasis asmuo nušalintas nuo darbo, ir mokama šių Nuostatų 32 punkte nustatyta tvarka.“
2.13. Pakeisti 28 punktą ir jį išdėstyti taip:
2.14. Pakeisti 281 punktą ir jį išdėstyti taip:
„281. Kai apdraustajam asmeniui, pasibaigus laikinajam nedarbingumui dėl šių Nuostatų 17.1, 17.3, 17.4 papunkčiuose nurodytų priežasčių, be pertraukos išduodamas elektroninis nedarbingumo pažymėjimas ar medicininė pažyma (forma 094/a; toliau vadinama – medicininė pažyma), jeigu ji išduota žvalgybos pareigūnams, dėl šių Nuostatų 17.2, 17.5–17.7 papunkčiuose nurodytų priežasčių, ligos pašalpa dėl pasikeitusių priežasčių mokama atitinkamai pagal Įstatymo 14 straipsnio 3 ar 4 dalies nuostatas.“
2.15. Pakeisti 282 punktą ir jį išdėstyti taip:
„282. Kai apdraustajam asmeniui, pasibaigus laikinajam nedarbingumui dėl šių Nuostatų 17.2, 17.5–17.7 papunkčiuose nurodytų priežasčių, be pertraukos išduodamas elektroninis nedarbingumo pažymėjimas ar medicininė pažyma, jeigu ji išduota žvalgybos pareigūnams, dėl šių Nuostatų 17.1, 17.3, 17.4 papunkčiuose nurodytų priežasčių, ligos pašalpa dėl pasikeitusių priežasčių mokama pagal Įstatymo 14 straipsnio 2 dalies nuostatas.“
2.16. Pakeisti 29 punktą ir jį išdėstyti taip:
2.17. Pakeisti 30 punktą ir jį išdėstyti taip:
2.18. Pakeisti 31 punkto pirmąją pastraipą ir ją išdėstyti taip:
„31. Atsiradus laikinajam nedarbingumui nušalinimo nuo darbo (pareigų), sustabdant darbo užmokesčio mokėjimą, laikotarpiu, išskyrus šių Nuostatų 25 punkte nustatytus atvejus, ligos pašalpa mokama šių Nuostatų 20–28 ir 32 punktuose nustatyta tvarka nuo tos dienos, kurią darbuotojas turėjo pradėti dirbti.“
2.19. Pakeisti 32 punktą ir jį išdėstyti taip:
„32. Apdraustiesiems asmenims, tapusiems laikinai nedarbingiems šių Nuostatų 17.1, 17.3 ir 17.4 papunkčiuose nurodytais atvejais, ligos pašalpą 2 pirmąsias kalendorines nedarbingumo dienas, sutampančias su darbuotojo darbo grafiku, moka darbdavys. Jeigu darbuotojas dirba keliose darbovietėse, už 2 pirmąsias kalendorines nedarbingumo dienas moka kiekvienas darbdavys.
Trečiąją kalendorinę nedarbingumo dieną šių Nuostatų 34 punkte nustatyto dydžio ligos pašalpa pradedama mokėti iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų. Ši pašalpa mokama, kol asmuo atgauna darbingumą arba pripažįstamas nedarbingu ar iš dalies darbingu. Jeigu asmeniui Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau vadinama – Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba) nustato profesinės reabilitacijos paslaugų poreikį, ligos pašalpa mokama iki pirmosios dalyvavimo profesinės reabilitacijos programoje dienos.
Apdraustiesiems asmenims, tapusiems laikinai nedarbingiems šių Nuostatų 17.7 papunktyje nurodytu atveju, ligos pašalpa iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų pradedama mokėti pirmąją laikinojo nedarbingumo dieną ir mokama, kol asmuo atgauna darbingumą arba pripažįstamas nedarbingu ar iš dalies darbingu, arba iki pirmosios dalyvavimo profesinės reabilitacijos programoje dienos.
Apdraustiesiems asmenims, nurodytiems šių Nuostatų 3.3 papunktyje, tapusiems laikinai nedarbingiems šių Nuostatų 17.1, 17.3 ir 17.4 papunkčiuose nurodytais atvejais, ligos pašalpa pradedama mokėti iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų trečiąją laikinojo nedarbingumo dieną ir mokama, kol asmuo atgauna darbingumą arba pripažįstamas nedarbingu ar iš dalies darbingu, arba iki pirmosios dalyvavimo profesinės reabilitacijos programoje dienos.“
2.20. Pakeisti 34 punkto pirmąją pastraipą ir ją išdėstyti taip:
„34. Ligos pašalpa, mokama iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų nuo trečiosios iki septintosios (įskaitytinai) laikinojo nedarbingumo dienos, lygi 40 procentų, o nuo aštuntosios laikinojo nedarbingumo dienos – 80 procentų pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio, išskyrus šių Nuostatų 17.2, 17.5–17.7 papunkčiuose nustatytus atvejus. Apdraustųjų asmenų, šių Nuostatų 17.2, 17.5, 17.6 papunkčiuose nustatytais atvejais slaugančių sergančius šeimos narius arba prižiūrinčių vaiką (vaikus), ligos pašalpa lygi 85 procentams pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio. Apdraustiesiems asmenims, kurie tapo laikinai nedarbingi dėl audinių, ląstelių ar organų paėmimo transplantacijai donorystės tikslu (šių Nuostatų 17.7 papunktis), ligos pašalpa lygi 100 procentų pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio. Tačiau ligos pašalpa, mokama iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų, per mėnesį negali būti mažesnė už nedarbingumo atsiradimo mėnesį galiojusių einamųjų metų draudžiamųjų pajamų ketvirtadalį.“
2.21. Pakeisti 36 punkto pirmąją pastraipą ir ją išdėstyti taip:
„36. Asmenims, neatvykusiems pagal gydytojo siuntimą pasitikrinti į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą ar asmens sveikatos priežiūros įstaigos gydytojų konsultacinę komisiją, ligos pašalpa teritorinio skyriaus direktoriaus (pavaduotojo) arba skyriaus direktoriaus įgalioto teritorinio skyriaus valstybės tarnautojo sprendimu neskiriama arba jos mokėjimas nutraukiamas nuo tos dienos, kurią šie asmenys turėjo atvykti pasitikrinti. Asmenims, laikinojo nedarbingumo, šeimos nario slaugos ar vaiko priežiūros laikotarpiu, nustatytu šių Nuostatų 17.6 papunktyje, be pateisinamų priežasčių pažeidusiems elgesio nedarbingumo metu taisykles, nustatytas sveikatos apsaugos ministro ir socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintose Elektroninių nedarbingumo pažymėjimų bei elektroninių nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų išdavimo taisyklėse (toliau vadinama – Elektroninių nedarbingumo pažymėjimų bei elektroninių nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų išdavimo taisyklės), ligos pašalpa teritorinio skyriaus direktoriaus (pavaduotojo) arba skyriaus direktoriaus įgalioto teritorinio skyriaus valstybės tarnautojo sprendimu neskiriama arba jos mokėjimas nutraukiamas nuo pažeidimo padarymo dienos. Teritorinio skyriaus direktorius (pavaduotojas) arba skyriaus direktoriaus įgaliotas teritorinio skyriaus valstybės tarnautojas nustato, ar priežastys pateisinamos.“
2.22. Pakeisti 371 punktą ir jį išdėstyti taip:
„371. Teisę gauti profesinės reabilitacijos pašalpą turi apdraustieji, nurodyti Įstatymo 4 straipsnio 1 ir 3 dalyse, jeigu jie:
371.2. iki profesinės reabilitacijos programos pradžios turi ne trumpesnį kaip 3 mėnesių per paskutinius 12 mėnesių arba ne trumpesnį kaip 6 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą.
Teisę gauti profesinės reabilitacijos pašalpą taip pat turi asmenys, kurie atitinka šių Nuostatų 371.1 ir 371.2 papunkčiuose nurodytas sąlygas, tačiau buvo atleisti iš darbo ligos, kuri yra viena iš priežasčių, lėmusių profesinės reabilitacijos poreikį, metu ar dalyvavimo profesinės reabilitacijos programoje laikotarpiu;
371.3. yra šių Nuostatų 3.3 papunktyje nurodyti asmenys, kurie per 24 mėnesius nuo socialinio draudimo įmokų sumokėjimo pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 9 straipsnio 1 dalį iki profesinės reabilitacijos programos pradžios turi lygias MMA dydžiui arba didesnes mėnesio draudžiamąsias pajamas.“
2.23. Pakeisti 372 punkto antrąją pastraipą ir ją išdėstyti taip:
„Profesinės reabilitacijos pašalpa neturinčiam pagal Įstatymą teisės ją gauti asmeniui skiriama už dalyvavimo profesinės reabilitacijos programoje laikotarpį ir mokama laikantis Profesinės reabilitacijos pašalpos skyrimo ir mokėjimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 18 d. nutarimu Nr. 413 „Dėl Profesinės reabilitacijos pašalpos skyrimo ir mokėjimo nuostatų patvirtinimo“, iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų.“
2.24. Pakeisti 373 punkto pirmąją pastraipą ir ją išdėstyti taip:
2.25. Pakeisti 38 punktą ir jį išdėstyti taip:
„38. Teisę gauti motinystės pašalpą turi asmenys, jeigu jie:
38.2. įstatymų nustatyta tvarka išleisti nėštumo ir gimdymo atostogų arba pagal Įstatymo 5 straipsnio 6 dalį prilyginti asmenims, kuriems suteiktos nėštumo ir gimdymo atostogos;
38.3. iki pirmosios nėštumo ir gimdymo atostogų dienos turi ne trumpesnį kaip 12 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą, išskyrus šių Nuostatų 38.4 ir 38.5 papunkčiuose nurodytus atvejus;
38.4. iki nėštumo ir gimdymo atostogų pradžios yra iki 26 metų ir šių Nuostatų 38.3 papunktyje nurodyto ligos ir motinystės socialinio draudimo stažo neįgijo dėl to, kad nurodytais laikotarpiais mokėsi pagal bendrojo ugdymo programą ar pagal profesinio mokymo programą ir aukštosiose mokyklose pagal dieninę arba nuolatinę studijų formą, jeigu jie tik baigę atitinkamą mokyklą tapo apdraustaisiais asmenimis per 3 mėnesius nuo mokslo baigimo (pagal mokslo baigimą įrodantį dokumentą);
38.5. iki nėštumo ir gimdymo atostogų pradžios šių Nuostatų 38.3 papunktyje nurodyto ligos ir motinystės socialinio draudimo stažo neįgijo dėl to, kad nurodytais laikotarpiais buvo draudžiami kaip asmenys, nurodyti Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1 ar 2 punkte, ir pertrauka nuo šio draudimo pabaigos iki ligos ir motinystės socialinio draudimo pradžios neviršija 3 mėnesių;
2.26. Pakeisti 381 punktą ir jį išdėstyti taip:
„381. Šių Nuostatų 3.1 papunktyje nurodyti asmenys laikomi apdraustaisiais, jeigu jie Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatyme nustatyta tvarka ir terminais, iki pagal Įstatymo 5 straipsnio 6 dalį tampa prilyginti asmenims, kuriems suteiktos nėštumo ir gimdymo atostogos, yra sumokėję socialinio draudimo įmokas už paskutinį pagal Įstatymą nustatytą laikotarpį.“
2.27. Pakeisti 42 punkto pirmąją pastraipą ir ją išdėstyti taip:
„42. Moteriai, atleistai iš darbo nėštumo metu arba nėštumo ir gimdymo atostogų metu dėl įmonės, įstaigos, organizacijos likvidavimo ar bankroto, taip pat dėl to, kad pasibaigė darbo sutartis arba Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme, Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatyme ir Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatyme nurodytų asmenų paskyrimo į pareigas terminas ar įgaliojimų laikas, ir turinčiai šių Nuostatų 38.3 papunktyje nurodytą draudimo stažą arba neįgijusiai reikiamo stažo dėl aplinkybių, nurodytų šių Nuostatų 38.4 ir 38.5 papunkčiuose, motinystės pašalpa mokama šių Nuostatų 39 punkte nustatyta tvarka. Motinystės pašalpa mokama Įstatymo 16 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, jeigu teisė ją gauti atsiranda prieš tai gimusio vaiko auginimo iki 3 metų laikotarpiu.“
2.28. Pakeisti 421 punktą ir jį išdėstyti taip:
„421. Teisę gauti tėvystės pašalpą turi tėvas, kuris:
421.2. įstatymų nustatyta tvarka išleistas tėvystės atostogų, iki vaikui sukaks vienas mėnuo, arba pagal Įstatymo 5 straipsnio 6 dalį prilyginama, kad jis išleistas šių atostogų;
421.3. per paskutinius 24 mėnesius iki pirmosios tėvystės atostogų dienos turi ne trumpesnį kaip 12 mėnesių ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą arba neįgijo reikiamo stažo dėl aplinkybių, nurodytų šių Nuostatų 421.4 ir 421.5 papunkčiuose;
421.4. iki tėvystės atostogų pradžios yra ne vyresnis kaip 26 metų ir šių Nuostatų 421.3 papunktyje nurodyto ligos ir motinystės socialinio draudimo stažo neįgijo dėl to, kad nurodytais laikotarpiais mokėsi pagal bendrojo ugdymo programą ar pagal profesinio mokymo programą ir aukštosiose mokyklose pagal dieninę arba nuolatinę studijų formą, jeigu jis tik baigęs atitinkamą mokyklą tapo apdraustuoju asmeniu per 3 mėnesius nuo mokslo baigimo (pagal mokslo baigimą įrodantį dokumentą);
421.5. iki tėvystės atostogų pradžios šių Nuostatų 421.3 papunktyje nurodyto ligos ir motinystės socialinio draudimo stažo neįgijo dėl to, kad nurodytais laikotarpiais buvo draudžiamas kaip asmuo, nurodytas Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1 ar 2 punkte, ir pertrauka nuo šio draudimo pabaigos iki ligos ir motinystės socialinio draudimo pradžios neviršija 3 mėnesių;
421.6. yra iš šių Nuostatų 3.2 ir 3.3 papunkčiuose nurodytų asmenų, kurie per 24 mėnesius nuo socialinio draudimo įmokų sumokėjimo pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 9 straipsnio 1 dalį iki pirmosios tėvystės atostogų dienos (Įstatymo 5 straipsnio 6 dalis) turi lygias MMA dydžiui arba didesnes mėnesio draudžiamąsias pajamas.“
2.29. Pakeisti 422 punktą ir jį išdėstyti taip:
„422. Šių Nuostatų 3.1 papunktyje nurodyti asmenys laikomi apdraustaisiais, jeigu jie Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatyme nustatyta tvarka ir terminais, iki pagal Įstatymo 5 straipsnio 6 dalį tampa prilyginti asmenims, kuriems suteiktos tėvystės atostogos, yra sumokėję socialinio draudimo įmokas už paskutinį pagal Įstatymą nustatytą laikotarpį.“
2.30. Pakeisti 43 punktą ir jį išdėstyti taip:
„43. Teisę gauti motinystės (tėvystės) pašalpą turi vienas iš tėvų (įtėvių) ar globėjas, kuris:
43.1. apdraustas šios rūšies draudimu pagal Įstatymo 4 straipsnio 1–3 dalis, išskyrus atvejus, nustatytus Įstatymo 19 straipsnio 6, 7 ir 8 dalyse;
43.2. įstatymų nustatyta tvarka išleistas vaiko priežiūros atostogų, išskyrus pirmuosius vaiko auginimo metus, kai vaiko priežiūros atostogos nutraukiamos dėl grįžimo į darbą, ar antruosius vaiko auginimo metus, taip pat atvejus, nustatytus Įstatymo 19 straipsnio 6 ir 7 dalyse, arba kai pagal Įstatymo 5 straipsnio 6 dalį jis prilyginamas asmeniui, išleistam vaiko priežiūros atostogų;
43.3. per paskutinius 24 mėnesius iki pirmosios vaiko priežiūros atostogų dienos turi ne trumpesnį kaip 12 mėnesių ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą, apskaičiuotą vadovaujantis šių Nuostatų 13–16 punktais, išskyrus atvejus, nurodytus šių Nuostatų 43.4 ir 43.5 papunkčiuose;
43.4. iki vaiko priežiūros atostogų pradžios yra ne vyresnis kaip 26 metų ir šių Nuostatų 43.3 papunktyje nurodyto ligos ir motinystės socialinio draudimo stažo neįgijo dėl to, kad nurodytais laikotarpiais mokėsi pagal bendrojo ugdymo programą ar pagal profesinio mokymo programą ir aukštosiose mokyklose pagal dieninę arba nuolatinę studijų formą, jeigu jis tik baigęs atitinkamą mokyklą tapo apdraustuoju asmeniu per 3 mėnesius nuo mokslo baigimo (pagal mokslo baigimą įrodantį dokumentą);
43.5. iki vaiko priežiūros atostogų pradžios šių Nuostatų 43.3 papunktyje nurodyto ligos ir motinystės socialinio draudimo stažo neįgijo dėl to, kad nurodytais laikotarpiais buvo draudžiamas kaip asmuo, nurodytas Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1 ar 2 punkte, ir pertrauka nuo šio draudimo pabaigos iki ligos ir motinystės socialinio draudimo pradžios neviršija 3 mėnesių;
43.6. yra iš šių Nuostatų 3.2 ir 3.3 papunkčiuose nurodytų asmenų, kurie per 24 mėnesius nuo socialinio draudimo įmokų sumokėjimo pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 9 straipsnio 1 dalį iki pirmosios vaiko priežiūros atostogų dienos (Įstatymo 5 straipsnio 6 dalis) turi lygias MMA dydžiui arba didesnes mėnesio draudžiamąsias pajamas;
43.7. gauna pajamas iš sporto ar atlikėjo veiklos arba pagal autorines sutartis ir kuris nėra apdraustas pagal Įstatymo 4 straipsnio 1–3 dalis, tačiau jam buvo mokėta motinystės ar tėvystės pašalpa ir jis turi šių Nuostatų 43.3 papunktyje nustatytą ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą arba atitinka šių Nuostatų 43.4 ar 43.5 papunktyje nustatytus reikalavimus (motinystės (tėvystės) pašalpa mokama šių Nuostatų 44, 46, 48, 481 punktuose nustatyta tvarka).“
2.31. Pakeisti 431 punktą ir jį išdėstyti taip:
„431. Šių Nuostatų 3.1 papunktyje nurodyti asmenys laikomi apdraustaisiais, jeigu jie Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka ir terminais, iki pagal Įstatymo 5 straipsnio 6 dalį tampa prilyginti asmenims, kuriems suteiktos vaiko priežiūros atostogos, yra sumokėję socialinio draudimo įmokas už paskutinį pagal Įstatymą nustatytą laikotarpį.“
2.32. Pakeisti 44 punktą ir jį išdėstyti taip:
„44. Motinystės (tėvystės) pašalpa skiriama turinčiam teisę ją gauti apdraustajam asmeniui vaiko priežiūros atostogų metu, kol vaikui sueis vieni arba dveji metai, arba vaiko priežiūros atostogų, suteiktų pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 180 straipsnio 2 dalį, metu, jeigu įmotė (įtėvis) anksčiau negavo motinystės (tėvystės) pašalpos tam pačiam vaikui prižiūrėti. Ši pašalpa mokama vaiko priežiūros atostogų laikotarpiu nuo nėštumo ir gimdymo atostogų pabaigos, iki vaikui sukanka vieni arba dveji metai, įskaitant vaiko gimimo dieną, arba vaiko priežiūros atostogų, suteiktų pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 180 straipsnio 2 dalį, laikotarpiu. Motinystės (tėvystės) pašalpa mokama už praėjusį mėnesį.
Asmenims, nurodytiems šių Nuostatų 3.1–3.3 ir 43.7 papunkčiuose, motinystės (tėvystės) pašalpa pradedama mokėti nuo kitos dienos po motinystės pašalpos mokėjimo pasibaigimo ir mokama, iki vaikui sukanka vieni arba dveji metai, arba vaiko priežiūros atostogų, suteiktų pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 180 straipsnio 2 dalį, laikotarpiu. Jeigu asmuo pirmaisiais vaiko auginimo metais turi šių Nuostatų 481 punkte nurodytų pajamų ir (ar) gauna pašalpų, bet jų dydis mažesnis negu motinystės (tėvystės) pašalpos dydis, šiam asmeniui mokama šios pašalpos dalis šių Nuostatų 481 punkte nustatyta tvarka.
Jeigu kitas iš tėvų (įtėvių), atitinkantis šių Nuostatų 43 punkto reikalavimus, kreipiasi dėl motinystės (tėvystės) pašalpos už tą patį vaiką (ar tuos pačius vaikus), šios pašalpos mokėjimo trukmė nustatoma pagal pirmojo iš tėvų (įtėvių) pasirinkimą. Pasirinkta motinystės (tėvystės) pašalpos mokėjimo trukmė vėliau nekeičiama.“
2.33. Pakeisti 45 punktą ir jį išdėstyti taip:
2.34. Pakeisti 46 punkto antrąją pastraipą ir ją išdėstyti taip:
„Kai apdraustasis, gaunantis motinystės (tėvystės) pašalpą, įgyja teisę gauti motinystės (tėvystės) pašalpą dėl kito vaiko gimimo ar įvaikinimo, jam mokamos abi šios motinystės (tėvystės) pašalpos, nesvarbu, kurio vaiko priežiūrai suteiktos vaiko priežiūros atostogos, tačiau bendra pašalpų suma negali būti didesnė kaip 100 procentų pašalpos gavėjo palankesnio kompensuojamojo uždarbio dydžio. Šiuo atveju skiriant pašalpą laikotarpis, iš kurio draudžiamųjų pajamų apskaičiuojamas kompensuojamasis uždarbis, maksimalus ir minimalus mėnesinis kompensuojamasis uždarbis ir pašalpos minimalus dydis, nustatomas įvertinant kitą dieną po nėštumo ir gimdymo atostogų pabaigos, o jeigu šių atostogų asmuo neturėjo, – vaiko gimimo ar įvaikinimo dieną.“
2.35. Pakeisti 47 punktą ir jį išdėstyti taip:
2.36. Pakeisti 48 punktą:
2.36.1. Pakeisti pirmąją pastraipą ir ją išdėstyti taip:
„48. Motinystės (tėvystės) pašalpos dydis nuo nėštumo ir gimdymo atostogų pabaigos, kol vaikui sukaks vieni metai, yra 100 procentų pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio, jeigu apdraustasis pasirenka gauti šią pašalpą, kol vaikui sueis vieni metai. Jeigu apdraustasis pasirenka gauti motinystės (tėvystės) pašalpą, kol vaikui sueis dveji metai, šios pašalpos dydis nuo nėštumo ir gimdymo atostogų pabaigos, kol vaikui sueis vieni metai, yra 70 procentų, o kol vaikui sueis dveji metai, – 40 procentų pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio. Motinystės (tėvystės) pašalpos dydis vaiko priežiūros atostogų, suteiktų pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 180 straipsnio 2 dalį, laikotarpiu yra 70 procentų pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio.“
2.36.2. Pakeisti trečiąją pastraipą ir ją išdėstyti taip:
„Jeigu apdraustajam asmeniui gimsta du ir daugiau vaikų ar apdraustasis įvaikina du ir daugiau vaikų ir jis yra visų šių vaikų priežiūros atostogose, motinystės (tėvystės) pašalpa didinama atsižvelgiant į vienu metu gimusių ar įvaikintų vaikų skaičių (gimus dvynukams ar įvaikinus du vaikus – 2 kartus, gimus trynukams ar įvaikinus tris vaikus – 3 kartus ir taip toliau), tačiau mokama bendra pašalpų suma negali būti didesnė kaip 100 procentų pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio. Tačiau jeigu dviejų vaikų priežiūrai vaiko priežiūros atostogos suteikiamos abiem tėvams atskiriems vaikams prižiūrėti, motinystės (tėvystės) pašalpa mokama kiekvienam iš tėvų šių Nuostatų 44, 46, 481, 49 punktuose ir šiame punkte nustatyta tvarka.“
2.37. Pakeisti 481 punkto pirmąją pastraipą ir ją išdėstyti taip:
„481. Kai apdraustasis asmuo, kuris buvo ar yra išleistas vaiko priežiūros atostogų, pirmaisiais vaiko auginimo metais turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ligos ir motinystės socialinio draudimo įmokos, ar iš pirmaisiais vaiko auginimo metais vykdytos darbinės veiklos gautų pajamų, kurios pagal Įstatymą nėra draudžiamosios pajamos (šių Nuostatų 551 punktas), ar gauna Įstatymo nustatytas ligos (įskaitant darbdavio mokamas 2 pirmąsias ligos dienas) ar profesinės reabilitacijos pašalpas, ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos pašalpas, mokamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymu, tačiau jų dydis yra mažesnis už motinystės (tėvystės) pašalpą (kai mokamos dvi pašalpos, – už bendrą šių pašalpų sumą), jam mokamas apskaičiuotos motinystės (tėvystės) pašalpos (šių pašalpų bendros sumos) ir jo atitinkamą mėnesį turėtų pajamų ir (ar) pašalpų skirtumas. Jeigu šių pajamų ir (ar) pašalpų dydis yra didesnis už motinystės (tėvystės) pašalpą arba jai lygus, motinystės (tėvystės) pašalpa nemokama. Į draudžiamąsias pajamas neįtraukiamos motinystės (tėvystės) pašalpos mokėjimo metu gautos draudžiamosios pajamos už darbą, atliktą iki pirmosios vaiko priežiūros atostogų dienos. Antraisiais vaiko auginimo metais motinystės (tėvystės) pašalpa mokama neatsižvelgiant į tuo metu gautas pajamas ir (ar) pašalpas. Mokant pašalpas asmenims, gaunantiems pajamas tik iš sporto, atlikėjo veiklos, pagal autorines sutartis arba iš individualios veiklos, laikoma, kad draudžiamųjų pajamų jie turėjo visą mėnesį, jeigu valstybinio socialinio draudimo įmokos sumokėtos nuo pajamų sumos, ne mažesnės negu MMA; priešingu atveju šių asmenų draudžiamųjų pajamų laikotarpis laikomas proporcingai mažesniu. Draudžiamosios pajamos nustatomos pagal Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 3, 4, 5, 6, 8, 9, 16, 181, 19 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo 10 straipsnį. Ūkininkams ir jų partneriams, įgijusiems teisę gauti pašalpą, pašalpa mokama neatsižvelgiant į pajamas.“
2.38. Pakeisti 49 punktą ir jį išdėstyti taip:
„49. Jeigu vienas iš tėvų (įtėvių) ar globėjas, įstatymų nustatyta tvarka išleistas vaiko priežiūros atostogų ir gaunantis motinystės (tėvystės) pašalpą, atleidžiamas iš darbo dėl įmonės, įstaigos, organizacijos likvidavimo ar bankroto, taip pat dėl to, kad pasibaigė darbo sutartis arba Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme, Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatyme ir Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatyme nurodytų asmenų paskyrimo į pareigas terminas ar įgaliojimų laikas, jam paskirta motinystės (tėvystės) pašalpa mokama šių Nuostatų 44, 45, 46, 47 ir 481 punktuose nustatyta tvarka.
Jeigu šio punkto pirmojoje pastraipoje nurodytam asmeniui, atleidžiamam iš darbo, išmokama išeitinė išmoka ar kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas, paskirtos motinystės (tėvystės) pašalpos mokėjimas tęsiamas neatsižvelgiant į šias draudžiamąsias pajamas.
Jeigu vienas iš tėvų (įtėvių) ar globėjas, turintis šių Nuostatų 43.3 papunktyje nurodytą draudimo stažą, buvo atleistas iš darbo dėl įmonės, įstaigos, organizacijos likvidavimo ar bankroto, taip pat dėl to, kad pasibaigė darbo sutartis arba Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme, Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatyme ir Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatyme nurodytų asmenų paskyrimo į pareigas terminas ar įgaliojimų laikas, ir dėl to negavo vaiko priežiūros atostogų, jam motinystės (tėvystės) pašalpa mokama šių Nuostatų 44, 45, 46, 47 ir 481 punktuose nustatyta tvarka.
Motinystės (tėvystės) pašalpa mokama Įstatymo 19 straipsnio 6 ir 7 dalyse nustatyta tvarka, jeigu teisė ją gauti atsiranda prieš tai gimusio ar įvaikinto vaiko auginimo iki 3 metų laikotarpiu.“
2.39. Pakeisti 51 punktą:
2.39.1. Pakeisti pirmąją pastraipą ir ją išdėstyti taip:
„51. Darbdavys (jo įgaliotas asmuo) apie išduotą elektroninį nedarbingumo pažymėjimą informuojamas per Elektroninę draudėjų aptarnavimo sistemą (toliau vadinama – EDAS) arba, kai darbdavys EDAS nesinaudoja ar kai yra išduota medicininė pažyma žvalgybos pareigūnams, pranešimą darbdaviui apie išduotą elektroninį nedarbingumo pažymėjimą arba medicininę pažymą, išduotą žvalgybos pareigūnams, pateikia pats apdraustasis asmuo, išskyrus asmenis, nurodytus šių Nuostatų 3.3 papunktyje. Darbdavys ne vėliau kaip per 10 darbo dienų po pateikimo privalo apskaičiuoti ligos pašalpą iš darbdavio lėšų šių Nuostatų 32 punkte nustatytais atvejais ir ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo asmens kreipimosi užpildyti pranešimą, kurio reikia ligos socialinio draudimo pašalpai skirti (forma NP–SD).“
2.39.2. Pakeisti antrąją pastraipą ir ją išdėstyti taip:
„Darbdavys (jo įgaliotas asmuo) apie išduotą elektroninį nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimą informuojamas per EDAS arba, kai darbdavys EDAS nesinaudoja ar kai yra išduota medicininė pažyma žvalgybos pareigūnams, pranešimą darbdaviui apie išduotą elektroninį nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimą ar medicininę pažymą, išduotą žvalgybos pareigūnams, pateikia pats apdraustasis asmuo, išskyrus asmenis, nurodytus šių Nuostatų 3.1–3.3 papunkčiuose. Darbdavys ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo asmens kreipimosi privalo užpildyti pranešimą, kurio reikia motinystės socialinio draudimo pašalpai skirti (forma NP–SD).“
2.40. Pakeisti 55 punktą:
2.40.1. Pakeisti trečiąją pastraipą ir ją išdėstyti taip:
„ligos pašalpai – prašymas, medicininė pažyma, jeigu ji išduota žvalgybos pareigūnams, ir pranešimas, kurio reikia ligos socialinio draudimo pašalpai skirti (forma NP–SD). Asmenys, nurodyti šių Nuostatų 19.3 papunktyje, taip pat turi pateikti ir mokslo baigimą įrodantį dokumentą, o asmenys, nurodyti 19.4 papunktyje, – ir pažymą apie jų draudimo pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktus pabaigą. Šią pažymą išduoda buvusi tarnyba (darbovietė) arba karinių ir joms prilygintų struktūrų skyrius;“.
2.40.2. Pakeisti penktąją pastraipą ir ją išdėstyti taip:
„motinystės pašalpai – prašymas, medicininė pažyma, jeigu ji išduota žvalgybos pareigūnams, ir pranešimas, kurio reikia motinystės socialinio draudimo pašalpai skirti (forma NP–SD). Asmenys, nurodyti šių Nuostatų 38.4 papunktyje, taip pat turi pateikti ir mokslo baigimą įrodantį dokumentą, o asmenys, nurodyti 38.5 papunktyje, – ir pažymą apie jų draudimo pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktus pabaigą. Šią pažymą išduoda buvusi tarnyba (darbovietė) arba karinių ir joms prilygintų struktūrų skyrius;“.
2.40.3. Pakeisti šeštąją pastraipą ir ją išdėstyti taip:
„tėvystės pašalpai – prašymas, įsakymo (potvarkio) dėl tėvystės atostogų suteikimo nuorašas, vaiko gimimo liudijimas arba vaiko gimimo pažymėjimas ir santuokos liudijimas, o jeigu vaiko tėvai nesusituokę, – vaiko gimimo liudijimas. Asmenys, nurodyti šių Nuostatų 421.4 papunktyje, taip pat turi pateikti mokslo baigimą įrodantį dokumentą, o asmenys, nurodyti 421.5 papunktyje, – ir pažymą apie jų draudimo pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktus pabaigą. Šią pažymą išduoda buvusi tarnyba (darbovietė) arba karinių ir joms prilygintų struktūrų skyrius;“.
2.40.4. Pakeisti septintąją pastraipą ir ją išdėstyti taip:
„motinystės (tėvystės) pašalpai – prašymas, vaiko gimimo liudijimas ir įsakymo (potvarkio) dėl vaiko priežiūros atostogų suteikimo nuorašas. Asmenys, nurodyti šių Nuostatų 43.4 papunktyje, taip pat turi pateikti mokslo baigimą įrodantį dokumentą, o asmenys, nurodyti 43.5 papunktyje, – ir pažymą apie jų draudimo pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktus pabaigą. Šią pažymą išduoda buvusi tarnyba (darbovietė) arba karinių ir joms prilygintų struktūrų skyrius.“
2.40.5. Pakeisti devintąją pastraipą ir ją išdėstyti taip:
2.41. Pakeisti 552 punktą ir jį išdėstyti taip:
„552. Sprendimas dėl motinystės, tėvystės ar motinystės (tėvystės) pašalpos (bendros pašalpų sumos) dalies mokėjimo turi būti priimamas ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo reikiamų duomenų gavimo teritoriniame skyriuje. Ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo atitinkamos pašalpos (bendros pašalpų sumos) dalis pervedama į gavėjo asmeninę sąskaitą kredito ar mokėjimo įstaigoje arba, jeigu pašalpos gavėjas neturi sąskaitos kredito ar mokėjimo įstaigoje, gavėjo nurodytai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka parinktai mokėjimo įstaigai.“
2.42. Pakeisti 62 punktą ir jį išdėstyti taip:
„62. Asmenys, nurodyti šių Nuostatų 3.1–3.3 papunkčiuose, pateikia šiuos dokumentus ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) pašalpai gauti:
62.1. ligos pašalpai (tik asmenys, nurodyti šių Nuostatų 3.3 papunktyje) – prašymą ir autorinės sutarties nuorašą, patvirtintą teisės aktų nustatyta tvarka;
62.3. tėvystės pašalpai – prašymą, vaiko gimimo liudijimą arba vaiko gimimo pažymėjimą ir santuokos liudijimą, o jeigu vaiko tėvai nesusituokę, – vaiko gimimo liudijimą;
62.5. profesinės reabilitacijos pašalpai (tik asmenys, nurodyti šių Nuostatų 3.3 papunktyje) – prašymą ir profesinės reabilitacijos pažymėjimą.
Kai apdraustasis asmuo motinystės, tėvystės ar motinystės (tėvystės) pašalpos gavimo laikotarpiu gauna darbinės veiklos pajamų, kurios pagal Įstatymą nėra draudžiamosios pajamos, arba draudžiamųjų arba kitų darbinės veiklos pajamų, kurios pagal Įstatymą nėra draudžiamosios pajamos, už darbą, atliktą iki pirmosios atitinkamų atostogų dienos, teritoriniam skyriui jis pateikia šių Nuostatų 55 punkte nurodytus dokumentus.“
2.43. Pakeisti 691 punktą:
2.43.1. Pakeisti pirmąją pastraipą ir ją išdėstyti taip:
„691. Meno kūrėjo statusą turintiems darbingo amžiaus asmenims ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos apskaičiuojamos ir mokamos kaip ir šių Nuostatų 3.3 papunktyje nurodytiems asmenims, laikant, kad šie asmenys teisės į pašalpą atsiradimo dieną draudžiami ligos ir motinystės socialiniu draudimu.“
2.43.2. Pakeisti trečiąją pastraipą ir ją išdėstyti taip:
„Paskirtos pašalpos neperskaičiuojamos, kai meno kūrėjo statusą turinčio asmens draudimo valstybės lėšomis suma perskaičiuojama Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 647 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių patvirtinimo“, nustatyta tvarka.“
2.44. Pakeisti 721 punktą ir jį išdėstyti taip:
„721. Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyrius raštu praneša žvalgybos institucijai apie žvalgybos pareigūnui paskirtą ir mokamą socialinio draudimo pašalpą per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo. Kartu su šia informacija pateikiama informacija apie Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymo pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 18 dalyje nurodytos mokėtinos socialinio draudimo pašalpos ar jos dalies pagal Įstatymą dydį, kurį apskaičiuoja karinių ir joms prilygintų struktūrų skyrius. Žvalgybos institucija, gavusi šią informaciją, žvalgybos pareigūnui skiria ir moka Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymo pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 18 dalyje nustatytą kompensuojamojo uždarbio dalį.“