Administracinė byla Nr. eP-44-492/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03217-2021-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 60.3.2; 60.3.10

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2024 m. lapkričio 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Lietuvos teismo ekspertizės centro prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-426-662/2024 pagal pareiškėjo K. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. kovo 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo K. A. skundą atsakovui Lietuvos teismo ekspertizės centrui (tretieji suinteresuoti asmenys – Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija ir Teismo ekspertų veiklos koordinavimo taryba) dėl sprendimų panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

1.       Pareiškėjas K. A. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Lietuvos administracinių ginčų komisiją (toliau – ir Komisija) su skundu, prašydamas panaikinti Lietuvos teismo ekspertizės centro (toliau – ir atsakovas, Ekspertizės centras) 2021 m. birželio 30 d. rašte Nr. S-577 „Dėl teismo eksperto kvalifikacijos patvirtinimo“ (toliau – ir Raštas, ginčijamas sprendimas) išdėstytą sprendimą ir įpareigoti atsakovą iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl teismo eksperto kvalifikacijos patvirtinimo.

2.       Komisijos Šiaulių apygardos skyrius 2021 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu Nr. 21R3-127 (AG3-101/27-2021) (toliau – ir Komisijos sprendimas) pareiškėjo skundą atmetė.

3.       Pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Komisijos sprendimą; 2) panaikinti Ekspertizės centro Raštą; 3) įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

4.       Pareiškėjas nurodė, kad į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą (toliau – ir Teismo ekspertų sąrašas) audito ekspertizės srityje įrašytas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. 1R-14 „Dėl įrašymo į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą“ (toliau – ir 2013 m. sausio 15 d. įsakymas Nr. 1R-14). Nuo įrašymo į Teismo ekspertų sąrašą iki 2018 m. rugsėjo 3 d. jis atliko įvarius ekonominio pobūdžio ekspertinius tyrimus (ekspertizes), kurie pagal Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybos (toliau – ir Taryba) 2015 m. lapkričio 27 d. sprendimą Nr. KT-9 „Dėl teismo ekspertizių rūšių sąrašo patvirtinimo“ (toliau – ir 2015 m. lapkričio 27 d. sprendimas Nr. KT-9) priskirtini bankininkystės, darbo ekonominės, ekonominės (buhalterijos, finansų), audito ir įmonės apskaitos ir atskaitomybės ekspertizėms civilinėse, baudžiamosiose ir administracinėse bylose. Minėtame sąraše yra dvi skirtingos ekspertizių rūšys: audito ir įmonės apskaitos ir atskaitomybės. Į įmonės apskaitos ir atskaitomybės ekspertizės rūšį auditoriai buvo įrašomi nuo 2003 m., o nuo 2013 m. auditoriai (kaip ir pareiškėjas) buvo įrašomi į audito ekspertizės rūšį, kuriems teismo eksperto kvalifikaciją taip pat suteikė Lietuvos auditorių rūmai, kaip ir auditoriams, įrašytiems apskaitos ir atskaitomybės srityje.

5.       Pareiškėjas teigė, kad nuo 2018 m. rugsėjo 13 d. iki šiol atlieka įvairius ekonominio pobūdžio ekspertinius tyrimus (ekspertizes), kurie pagal Tarybos 2018 m. rugsėjo 6 d. sprendimą Nr. KT-40 „Dėl teismo ekspertizės rūšių sąrašo ir teismo ekspertizės rūšių sąraše nurodytų ekspertizės rūšių sprendžiamų uždavinių patvirtinimo“ (toliau – ir 2018 m. rugsėjo 6 d. sprendimas Nr. KT-40) priskirtini apskaitos ir finansų, audito (įmonės apskaitos ir atskaitomybės), bankininkystės ir darbo ekonomikos ekspertizėms ir šių ekspertizių (ekspertinių tyrimų) sprendžiamiems uždaviniams. Šiame sprendime jau nėra įmonės apskaitos ir atskaitomybės ekspertizės rūšies, tačiau Teismo ekspertų sąraše iki šiol yra auditorių teismo ekspertų, įrašytų įmonės apskaitos ir atskaitomybės ekspertizės rūšyje. Šiuo sprendimu nebuvo patvirtinti audito ir kitų rūšių ekspertizių, kurias atlieka tik privatūs teismo ekspertai, sprendžiami uždaviniai. Minėtame sprendime nurodyta, kad audito ekspertizę atlieka privatūs teismo ekspertai, tačiau nenurodyta, kad apskaitos ir finansų, audito, bankininkystės ir darbo ekonomikos ekspertizes atlieka ne tik Ekspertizės centras, Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centras, bet ir privatūs teismo ekspertai.

6.       Nurodė, kad Taryba 2019 m. rugsėjo 26 d. priėmė sprendimą Nr. KT-75 „Dėl teismo ekspertizės rūšių sąrašo ir teismo ekspertizės rūšių sąraše nurodytų ekspertizės rūšių sprendžiamų uždavinių patvirtinimo“ (toliau – ir 2019 m. rugsėjo 26 d. sprendimas Nr. KT-75). Šiuo sprendimu nebuvo patvirtinti tik audito ekspertizės, kurias atlieka tik privatūs teismo ekspertai, sprendžiami uždaviniai. Jame taip pat nenurodyta, kokios valstybinės teismo ekspertizės įstaigos ar privatūs teismo ekspertai atlieka konkrečias ekspertizes. Pareiškėjo nuomone, toks sprendimas yra logiškas, kadangi tris (apskaitos ir finansų, bankininkystės, darbo ekonomikos) ekonominio pobūdžio ekspertizes atlieka ne tik Ekspertizės centras, audito ekspertizės srityje į teismo ekspertų sąrašą įrašyti auditoriai, o dalį jų – ir kiti privatūs teismo ekspertai. Taigi, susidarė situacija, kad auditoriai, įrašyti į Teismo ekspertų sąrašą audito ekspertizės srityje (kai kuriais atvejais ir įmonės apskaitos ir atskaitomybės srityje), atlieka ne vien audito, bet ir kitus ekonominio pobūdžio ekspertinius tyrimus (ekspertizes), kurias Ekspertizės centras yra aprobavęs (atlieka), t. y. apskaitos ir finansų, bankininkystės ir darbo ekonomikos.

7.       Pareiškėjas teigė, kad tai, jog auditorių teismo ekspertų atliekami ekspertiniai tyrimai (ekspertizės) sudaro (dubliuojasi) ir Ekspertizės centro aprobuotus ekspertinius tyrimus (ekspertizes), patvirtina ir šios aplinkybės: 2016 m. rugpjūčio 2 d. Ekspertizės centras kreipėsi raštu į Lietuvos auditorių rūmus dėl buhalterinės ir finansų eksperto kvalifikacijos pasirengimo programos, kuriame, be kita ko, nurodyta, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija (toliau – ir TM) ir Taryba 2014 m. gruodžio mėn. pasitarime su Ekspertizės centro, Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro bei Lietuvos auditorių rūmų atstovais aptarė klausimus, susijusius buhalterijos, finansų, ekonominių tyrimų, įmonės apskaitos ir atskaitomybės ekspertizių pavadinimų suvienodinimo bei teismo eksperto, atliekančio šias ekspertizes, kvalifikacijos suteikimo klausimus. Prie rašto pridėta supaprastinta specialioji buhalterijos ir finansų teismo eksperto kvalifikacijos parengimo programa. Lietuvos auditorių rūmai atsiliepė į Ekspertizės centro pasiūlymą ir jo patalpose buvo suorganizuotas susitikimas su Ekspertizės centro vadovybe bei Ekspertizės centro ekonominių teismo ekspertizių skyriaus teismo ekspertais. Ekspertizės centro direktorius 2017 m. spalio 13 d. įsakymu Nr. B-43 patvirtino Lietuvos teismo ekspertizės centro specialią apskaitos ir finansų teismo eksperto kvalifikacijos programą asmenims, turintiems auditoriaus pažymėjimą. Tačiau Taryba 2018 m. rugsėjo 6 d. priėmė sprendimą darbo ekonomikos, audito, apskaitos ir finansų ekspertizės rūšių neapjungti. Šį sprendimą pareiškėjas prašo išreikalauti iš Tarybos. Šiame dokumente turėtų būti atskleista daugiau informacijos, dėl kokių priežasčių viena kitą dubliuojančios ekspertizių rūšys neapjungiamos (nesuvienodinamos) ir kaip bus sprendžiamas teismo ekspertų, įrašytų skirtingose ekspertizėse, bet atliekančių turinio prasme tas pačias ekspertizes klausimas.

8.       Taryba 2019 m. į audito ekspertizės sprendžiamų uždavinių rengimą įtraukė ir teismo ekspertus auditorius. Teismo ekspertai auditoriai vieningai sutarė, kad audito ekspertizei sprendžiamiems klausimams priskirtini visi apskaitos ir finansų, bankininkystės, darbo ekonomikos ekspertizių sprendžiami klausimai bei kiti išimtai tik auditoriaus kompetencijai spręstini klausimai. Šiems pasiūlymams nebuvo pritarta, tačiau įteisinta teismo eksperto kvalifikacijos patvirtinimo procedūra.

9.       TM, reaguodama į Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės atlikto veiklos audito „Teismo ekspertizių atlikimo organizavimas“ ataskaitoje pateiktas rekomendacijas ir dėl kitų priežasčių ėmėsi rengti naują Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo (toliau – ir Įstatymas) redakciją, kurioje, be kitų pakeitimų, buvo siekiama sureguliuoti minėtą situaciją. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo nuostatomis, TM parengė Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo Nr. IX-1161 pakeitimo įstatymo projekto – 2 aiškinamąjį raštą (toliau – ir Aiškinamasis raštas). Remiantis Aiškinamajame rašte pateiktais išaiškinimais, darytina išvada, kad siūloma įvesti ne tik eksperto kvalifikacijos patvirtinimo (ne eksperto kvalifikacijos suteikimo) procedūrą, bet ir naujojo reguliavimo pereinamąsias nuostatas privatiems teismo ekspertams. 2020 m. birželio 4 d. priimtas Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo Nr. IX-1161 pakeitimo įstatymas Nr. XIII-3028 (toliau – ir Pakeitimo įstatymas), kurio 2 straipsnio „Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas“ 3 dalyje nustatyta, kad jeigu iki šio įstatymo įsigaliojimo teismo ekspertizės įstaiga aprobavo teismo ekspertizės, kurią atlieka privatūs teismo ekspertai, rūšį, šie privatūs teismo ekspertai per vienus metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos turi kreiptis į teismo ekspertizės įstaigą su prašymu dėl teismo eksperto kvalifikacijos patvirtinimo ir teismo eksperto kvalifikacijos pažymėjimo išdavimo. Ši nuostata, pareiškėjo vertinimu, labai aiškiai atskleidžia, kaip turi būti vykdomos Įstatymo naujos redakcijos nuostatos.

10.     Atsižvelgdamas į pateiktas faktines aplinkybes ir teisinį reguliavimą, pareiškėjas 2021 m. birželio 23 d. su prašymu „Dėl teismo eksperto kvalifikacijos patvirtinimo“ (toliau – ir Prašymas) kreipėsi į atsakovą, prašydamas patvirtinti apskaitos ir finansų, bankininkystės ir darbo ekonomikos teismo eksperto kvalifikacijas, nes iki aptariamo įstatymo įsigaliojimo teismo ekspertizės įstaiga aprobavo teismo ekspertizės, kurią atlieka privatūs teismo ekspertai, rūšį, tačiau atsakovas Raštu atsisakė tenkinti šį Prašymą, o Komisija sprendimu netenkino pareiškėjo skundo.

11.     Pareiškėjas nurodė, kad iš Rašto turinio matyti, jog jis yra priimtas, remiantis iš esmės dviem argumentais, t. y., 1) teismo eksperto kvalifikacijos patvirtinimo procedūra dėl kvalifikacijos patvirtinimo yra taikoma išimtinai tik tais atvejais, kai teismo ekspertizės įstaiga aprobuoja ekspertizės rūšį, kurią atlieka privatūs teismo ekspertai; 2) vadovaujantis Teismo ekspertų sąrašo duomenimis, pareiškėjui yra suteikta audito ekspertizės teismo eksperto kvalifikacija, tačiau nėra suteiktos apskaitos ir finansų, bankininkystės ir darbo ekonomikos ekspertizių atlikimo teismo eksperto kvalifikacijos. Apskaitos ir finansų, bankininkystės ir darbo ekonomikos teismo ekspertizių rūšys, kurias atlieka Ekspertizės centras, nėra laikytinos naujai aprobuotomis Įstatymo 8 straipsnio 3 dalies prasme.

12.     Nuo 1999 m., kuomet buvo priimtas Lietuvos Respublikos audito įstatymas Nr. VIII-1227, auditoriai pagal savo kompetenciją atlikdavo ekspertizes, įskaitant ir apskaitos, finansų, bankininkystės, darbo ekonomikos ir kitas. Įteisinus privačius teismo ekspertus 2003 m. Įstatymu, susidarė situacija, kad auditoriai ir kartu privatūs teismo ekspertai, įrašyti tiek audito, tiek ir įmonės apskaitos ir atskaitomybės ekspertizės srityse, atlikdavo atsakovo aprobuotus ekspertinius tyrimus (ekspertizes). Atsakovas neįvertino pareinamųjų Įstatymo nuostatų, t. y. Pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 3 dalies. Priėmus Pakeitimo įstatymą, buvo priimti ir jį įgyvendinantys teisės aktai, kurie numato teismo eksperto kvalifikacijos patvirtinimo procedūrą, kurios iki jo įsigaliojimo nebuvo: 1) Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 1R-302 „Dėl Teismo eksperto kvalifikacijos suteikimo, kvalifikacijos patvirtinimo, pripažinimo ir teismo eksperto kvalifikacijos pažymėjimo išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintas Teismo eksperto kvalifikacijos suteikimo, kvalifikacijos patvirtinimo, pripažinimo ir teismo eksperto kvalifikacijos pažymėjimo išdavimo tvarkos aprašas (2020 m. liepos 13 d. įsakymo Nr. 1R-216 redakcija) (toliau – ir Aprašas); 2) Lietuvos teismo ekspertizės centro direktoriaus 2019 m. lapkričio 5 d. Nr. B-98 įsakymu „Dėl Teismo eksperto kvalifikacijos suteikimo, kvalifikacijos patvirtinimo ir pripažinimo Lietuvos teismo ekspertizės centre nuostatų patvirtinimo“ patvirtinti Teismo eksperto kvalifikacijos suteikimo, kvalifikacijos patvirtinimo ir pripažinimo Lietuvos teismo ekspertizės centre nuostatai (2020 m. rugsėjo 23 d. įsakymo Nr. B-58 redakcija) (toliau – ir Nuostatai).

13.     Pareiškėjas, teikdamas Prašymą dėl teismo eksperto kvalifikacijos patvirtinimo, gyvenimo aprašymo dalyse „veikla ir funkcijos“ nurodė, kad jis atlieka apskaitos ir finansų, darbo ekonomikos, bankininkystės ir audito ekspertinius tyrimus (ekspertizes) nuo jo įrašymo į Teismo ekspertų sąrašą iki šiol, taigi atsakovui buvo atskleista ir pateikta visa reikalinga Nuostatuose nurodyta informacija, susijusi su nauju teisiniu reguliavimu ir faktinėmis aplinkybėmis.

14.     Ekspertizės centro Raštu įformintas sprendimas, kuriuo pareiškėjo prašymas patvirtinti apskaitos ir finansų, bankininkystės ir darbo ekonomikos teismo eksperto kvalifikacijas netenkintas, priimtas netinkamai aiškinant ir taikant teisės aktus, t. y. Pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 3 dalies nuostatas, neįsigilinus į faktinę situaciją, yra neaiškus, nes neatskleisti nei aktualūs teisės aktai, nei faktinės aplinkybės, todėl prieštarauja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio nuostatoms.

15.     Pareiškėjas teigė, kad Komisija Sprendime neatsižvelgė į jo skunde nurodytus argumentus ir tai, jog pagal auditoriams priskirtą kompetenciją 1999 m. birželio 15 d. priimto Lietuvos Respublikos audito įstatymo Nr. VIII-1227 nuostatomis jie (auditoriai teismo ekspertai) pagal savo kompetenciją atlikdavo ekspertizes, įskaitant ir apskaitos, finansų, bankininkystės, darbo ekonomikos ir kitas. Komisija, suabsoliutindama Tarybos sprendimais Nr. KT-9 ir Nr. KT-75 nustatytas teismo ekspertizių rūšis, neatsižvelgė į faktinę situaciją, susiklosčiusią iki šio teisės akto įsigaliojimo. Komisija rėmėsi vėlesniu reglamentavimu nei pareiškėjas nurodė, tai yra šiam ginčui svarbu, jog faktinė teisinė situacija yra susiklosčiusi daug vėliau nei remiasi Komisija sprendime. Komisija nieko nepasisakė nei apie Aiškinamąjį raštą ir jo turinį, nei apie Pakeitimo įstatymo nuostatas, kurios yra aiškios ir buvo skirtos būtent aptartai situacijai spręsti.

16.     Pareiškėjas 2023 m. vasario 17 d. rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad nuo 2013 m. iki šiol atlieka įvairius ekspertinius tyrimus, įskaitant ir ginčijamas ekspertizes, tą patvirtina byloje pateiktos teismų nutartys ir kiti dokumentai, kadangi Taryba iki šiol nėra patvirtinusi audito ekspertizės sprendžiamų uždavinių. Pareiškėjas kreipėsi į atsakovą ne dėl naujos ekspertizės, kuri minima Įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje, o dėl Pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 3 dalies, t. y. pereinamųjų nuostatų pagrindu, apie kurias atsakovas ginčijamame Rašte net neužsimena. Jei nauja Įstatymo redakcija reguliuotų tik naujai aprobuojamas ekspertizių rūšis, kurios galbūt bus aprobuojamos po Įstatymo įsigaliojimo, nebūtų reikalingos ir pereinamosios Įstatymo nuostatos. Atsakovas teismui pateiktame atsiliepime klaidingai interpretuoja Įstatymo nuostatas, nurodo ginčo atveju neaktualų reglamentavimą, nepripažįsta, kad jo aprobuotas ekspertizes pareiškėjas atliko, remdamasis išimtinai tik formaliuoju aspektu – nes pareiškėjas yra įrašytas į Teismo ekspertų sąrašą audito ekspertizės srityje, tačiau, faktinės aplinkybės yra visai kitos, jas pareiškėjas ir įrodinėja, pasitelkdamas teismų nutartis ir kitą informaciją. Įstatymų leidėjas aiškiai ir vienareikšmiškai apibūdino faktines aplinkybes, kad yra nesureguliuota situacija, kai ekspertizės rūšį atlieka ekspertai pagal kitų valstybės institucijų suteiktą kvalifikaciją (bet neįrašyti į Teismo ekspertų sąrašą, kaip interpretuoja atsakovas). Pareiškėjo situacija atitinka faktines aplinkybes, nurodytas Aiškinamojo rašto 4 dalies 5 punkte ir 7 dalyje. Pareiškėjas nesutiko su atsakovo ir TM išvadomis, kad pareiškėjas atlieka tik audito ekspertizes ir apskritai neturėjo ir neturi teisės atlikti apskaitos ir finansų, bankininkystės ir darbo ekonomikos ekspertizių. Pareiškėjo teigimu, nei atsakovas, nei Taryba neišsakė nuomonės dėl pareiškėjo pateiktų teismų nutarčių, nors, pareiškėjo nuomone, jos pagrindžia aplinkybę, kad pareiškėjas atlieka apskaitos ir finansų, bankininkystės ir darbo ekonomikos ekspertizes. Pareiškėjas taip pat atkreipė dėmesį į Valstybinio audito 2016 m. lapkričio 17 d. ataskaitoje Nr. VA-P-40-3-23 „Teismo ekspertizių atlikimo organizavimas“, Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos 2020 m. rugsėjo 25 d. nutarime (jau po naujo Įstatymo įsigaliojimo 2020 m. liepos 1 d.) bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. sausio 25 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-2590-520/2016 padarytas išvadas, susijusias su atsakovo vykdoma, konkurencijos ribojimu grindžiama ir neskaidria veikla tiek, kiek tai yra susiję su privačiais teismo ekspertais. Pareiškėjas laikėsi nuomonės, kad, neapklausus N. K. ir neišreikalavus dokumentų iš Tarybos, bylos nagrinėjimas iš esmės yra negalimas.

17.     Atsakovas Ekspertizės centras atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

18.     Atsakovas nurodė, kad priimant skundžiamą Raštą teismo ekspertų veiklą reglamentuojančių teisės aktų kontekste buvo vertinamas tik konkretus pareiškėjo Prašymas bei kartu su juo pateikta medžiaga, o ne audito ekspertizes atliekančių asmenų veikla, taip pat nebuvo kvestionuojamas galiojančio teisinio reguliavimo teisingumas ir prielaidos. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo skunde keliami klausimai dėl teisinio reguliavimo tinkamumo ir aiškumo nėra susiję su šioje administracinėje byloje sprendžiamu ginču.

19.     Teismo ekspertų veiklą reglamentuoja Įstatymas, pagal kurį į Teismo ekspertų sąrašą yra įrašomi teismo eksperto kvalifikaciją turintys Įstatymo 6 ir 7 straipsniuose nustatytus reikalavimus atitinkantys ir šio Įstatymo 13 straipsnyje nustatyta tvarka prisiekę asmenys. Teismo eksperto kvalifikaciją suteikia ir patvirtina teismo ekspertizės įstaigos vadovo sudaryta kvalifikacinė komisija. Į Teismo ekspertų sąrašą taip pat įrašomi asmenys, kuriems specialių žinių turinčio asmens kvalifikaciją suteikė kitos valstybės institucijos ar prie jų tam tikslui sudarytos komisijos, ar įstaigos ar įstaigos ar organizacijos, kurioms įgaliojimai suteikti kvalifikaciją tam tikroje srityje nustatyti įstatymuose ar kituose norminiuose teisės aktuose. Teismo ekspertų sąraše be kitų teismo eksperto duomenų yra nurodoma jo atliekama teismo ekspertizės rūšis pagal Tarybos tvirtinamą teismo ekspertizės rūšių sąrašą. Tarybos 2019 m. rugsėjo 9 d. sprendimu Nr. KT-75 patvirtintame Teismo ekspertizės rūšių sąraše audito, bankininkystės, darbo ekonomikos, apskaitos ir finansų ekspertizės rūšys yra išskirtos kaip atskiros teismo ekspertizių rūšys. Teismo ekspertizės rūšį, kurią atlieka konkretus teismo ekspertas, apibrėžia Teismo ekspertų sąraše pateikti duomenys pagal teismo ekspertui suteiktas kvalifikacijas, kurių pagrindu teismo ekspertas ir yra įtraukiamas į minėtą sąrašą.

20.     Remiantis Teismo ekspertų sąraše nurodyta informacija, pareiškėjo atliekama teismo ekspertizės rūšis – audito ekspertizė. Tą patvirtina ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. sausio 15 d. įsakymas Nr. 1R-14, kuriuo teismo ekspertas įtrauktas į Teismo ekspertų sąrašą. Teismo ekspertų sąraše nėra nurodyta kitų pareiškėjo, kaip privataus teismo eksperto, atliekamų ekspertizės rūšių, be kita ko, nėra nurodyta, jog pareiškėjas atlieka apskaitos ir finansų, bankininkystės ar darbo ekonomikos ekspertizes. Jei pareiškėjas pageidautų įgyti kvalifikaciją atlikti kitos rūšies teismo ekspertizes, jam būtų taikomi Aprašo ir kvalifikacijos suteikimo nuostatų reikalavimai, pagal kuriuos teismo eksperto kvalifikacija suteikiama teismo ekspertizės įstaigoje išlaikius teismo eksperto kvalifikacijos ir teismo ekspertizės metodologijos egzaminą. Pareiškėjas skunde interpretuoja šių teisės aktų nuostatas, galbūt tokiu būdu siekdamas apeiti Įstatyme bei Apraše įtvirtintus reikalavimus, nustatančius teismo eksperto kvalifikacijos suteikimo ir egzaminavimo tvarką, tačiau tai nedaro skundžiamo Rašto neteisėtu. Pareiškėjo skunde pateikiami argumentai dėl Aiškinamojo rašto iš esmės prieštarauja TM aiškinimui, kuris pateiktas atsiliepime į pareiškėjo 2021 m. liepos 27 d. skundą.

21.     Teigė, kad vien tai, jog pareiškėjas nuo 2018 m. atlieka įvairius ekonominio pobūdžio ekspertinius tyrimus, nesuteikia jam atitinkamų sričių teismo eksperto kvalifikacijos, tuo pagrindu teismo ekspertas automatiškai nepatenka į Teismo ekspertų sąrašą, nes kvalifikacijos suteikimo procedūra yra kita – reglamentuota Įstatyme bei Aprašo nuostatose. Kaip ir akcentuojama skundžiamame Rašte, Įstatymo 8 straipsnio 3 dalies, o taip pat ir Pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 3 dalies nuostatos, reglamentuojančios kvalifikacijos patvirtinimo procedūrą, numato, jog privatus teismo ekspertas su prašymu dėl kvalifikacijos patvirtinimo į teismo ekspertizės įstaigą gali kreiptis išimtinai tik tais atvejais, kai teismo ekspertizės įstaigoje aprobuojama jo atliekama teismo ekspertizės rūšis. Šio reikalavimo turinys atskleistas ir Aiškinamajame rašte, kuriame nurodoma, jog Pakeitimo įstatyme taip pat įtvirtinamos pereinamosios nuostatos, numatančios pareigą privatiems teismo ekspertams per metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo kreiptis į teismo ekspertizės įstaigą, jeigu teismo ekspertizės įstaigoje iki šio įstatymo įsigaliojimo buvo aprobuota teismo ekspertizė, kurią jie atlieka. Aiškinamame rašte taip pat nurodomas poreikis sureglamentuoti teisinius santykius, kai teismo ekspertizės įstaigoje aprobuojama ekspertizės rūšis, kurią jau atlieka privatūs teismo ekspertai, į sąrašą įrašyti ne teismo ekspertizės įstaigų, bet kitų valstybės institucijų suteiktos kvalifikacijos pagrindu. Nuoroda teikiama į tai, jog naujos redakcijos Įstatyme įtvirtinta kvalifikacijos patvirtinimo procedūra taikytina tik tais atvejais, kai asmuo jau turi kvalifikaciją suteikiančių institucijų suteiktą atitinkamą kvalifikaciją, kurios pagrindu yra įrašytas į Teismo ekspertų sąrašą.

22.     Tai, jog 2020 m. liepos 1 d. įsigaliojus naujai Įstatymo redakcijai, buvo numatyta nauja kvalifikacijos patvirtinimo procedūra, savaime nelemia, kad ji yra taikytina pareiškėjo atveju, priešingai, šiuo konkrečiu atveju nėra sąlygų taikyti šią procedūrą, o kartu ir atitinkamas Aprašo nuostatas. Remiantis minėtomis teisės aktų nuostatomis bei atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas, kaip privatus teismo ekspertas, atlieka audito teismo ekspertizes, kvalifikacijos patvirtinimo procedūra jo atžvilgiu galėtų būti taikytina tuo atveju, jei Ekspertizės centras aprobuotų audito ekspertizių atlikimą, kadangi vadovaujantis Nuostatais, šiuo metu minėta teismo ekspertizės rūšis Ekspertizės centre nėra atliekama (aprobuota).

23.     Ekspertizės centras nesutiko su pareiškėjo teiginiais, jog skundžiami Raštas ir Komisijos sprendimas buvo priimti netinkamai aiškinant ir taikant teisės aktus, neįsigilinus į faktinę situaciją. Rašte yra išdėstytos Įstatymo bei kitų teisės aktų nuostatos, kuriomis jis grindžiamas, bei išsamiai įvertintos esminės faktinės aplinkybės dėl pareiškėjo atliekamų ekspertinių tyrimų ir turimos kvalifikacijos. Komisija, išsamiai įvertinusi ginčo situaciją, taip pat konstatavo, kad Ekspertizės centras tinkamai įvertino šio ginčo faktines aplinkybes ir teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, todėl Raštas atitinka VAĮ 10 straipsnio reikalavimus, yra teisėtas, taigi jį naikinti nėra teisinio pagrindo.

24.     Trečiasis suinteresuotas asmuo Taryba atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, jog ji yra kolegiali visuomeniniais pagrindais veikianti institucija, kurios pagrindinis uždavinys – dalyvauti formuojant ir įgyvendinant valstybės politiką teismo ekspertizės srityje. Taryba, įgyvendindama minėtą uždavinį, atlieka funkcijas, numatytas Įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje, bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. 1R-215 „Dėl Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybos nuostatų, teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybos darbo reglamento ir sudėties patvirtinimo“ patvirtintų Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybos nuostatų 5.1–5.11 papunkčiuose. Tarybai nėra suteikti įgaliojimai spręsti dėl teismo eksperto kvalifikacijos patvirtinimo ar suteikimo, pagal Įstatymo 8 straipsnio 2 dalį kompetencija šiais klausimais priskirta teismo ekspertizės įstaigos vadovo sudarytai kvalifikacinei komisijai. Atsižvelgdama į tai, jog šioje byloje sprendžiamas ginčas dėl teismo ekspertizės įstaigos vadovo priimto sprendimo, susijusio su kvalifikacijos patvirtinimo procedūra, Taryba šiuo klausimu neturi kompetencijos pasisakyti, todėl ji nelaikytina trečiuoju suinteresuotu asmeniu Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 46 straipsnio 2 dalies prasme.

25.     Trečiasis suinteresuotas asmuo TM atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

26.     Nurodė, kad į Teismo ekspertų sąrašą gali būti įrašomi tik kvalifikaciją teismo ekspertizės įstaigose ar kitose kvalifikaciją suteikusiose institucijose įgiję asmenys. Pagal Įstatymo 19 straipsnio 2 dalies 4 punktą Teismo ekspertizės rūšių sąrašą tvirtina Taryba, kurios 2019 m. rugsėjo 26 d. sprendimu Nr. KT-75 patvirtintame Teismo ekspertizės rūšių sąraše audito, bankininkystės, darbo ekonomikos, apskaitos ir finansų ekspertizės rūšys nurodomos kaip atskiros ekspertizių rūšys, kurios sprendžia skirtingus uždavinius. Be to, kvalifikaciją, kurios pagrindu asmuo įrašomas į teismo ekspertų sąrašą ir įgyja teisę atlikti minėtas teismo ekspertizes, suteikia skirtingos įstaigos: bankininkystės, darbo ekonomikos, apskaitos ir finansų ekspertizes atlieka teismo ekspertai, kuriems kvalifikaciją suteikė teismo ekspertizės įstaiga − Ekspertizės centras, o audito ekspertizę atliekantys teismo ekspertai į teismo ekspertų sąrašą įrašomi Įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka Lietuvos auditorių rūmų suteiktos kvalifikacijos pagrindu.

27.     Teismo ekspertas privalo atlikti teismo ekspertizes tik pagal kompetenciją, turėdamas reikiamų specialių žinių ir tinkamą kvalifikaciją konkrečiam ekspertiniam tyrimui atlikti, moksliškai patvirtintais, visuotinai pripažintais ir patikimais ar akredituotais tyrimo metodais. Teismo ekspertas privalo teismo ekspertizę atlikti kvalifikacijos, kurią jam suteikė teismo ekspertizės įstaiga ar atitinkama kvalifikaciją suteikianti institucija ir kurios pagrindu buvo įrašytas į teismo ekspertų sąrašą, ribose. Taigi, bankininkystės, darbo ekonomikos, apskaitos ir finansų ekspertizes gali atlikti tik tie teismo ekspertai, kurie įgijo kvalifikaciją atlikti šias ekspertizes Ekspertizės centre. Lietuvos auditorių rūmų suteikta auditoriaus kvalifikacija į teismo ekspertų sąrašą įrašytiems teismo ekspertams suteikia teisę atlikti tik audito teismo ekspertizę.

28.     TM nurodė, kad nei iki Pakeitimo įstatymo įsigaliojimo, nei po jo įsigaliojimo į teismo ekspertų sąrašą Lietuvos auditorių rūmų suteiktos auditoriaus kvalifikacijos pagrindu įrašytas audito teismo ekspertizę atliekantis teismo ekspertas neturėjo ir neturi teisės atlikti bankininkystės, darbo ekonomikos, apskaitos ir finansų ekspertizių, kurias suteikia teisę atlikti tik Ekspertizės centro suteikta kvalifikacija. Atsižvelgiant į Pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 3 dalies formuluotę, kurioje nurodoma apie teismo ekspertizės, kurią atlieka privatūs teismo ekspertai, aprobavimą teismo ekspertizės įstaigoje, bei į šio įstatymo projekto Aiškinamąjį raštą, kuriame akcentuojamas poreikis sureglamentuoti teisinius santykius, kai teismo ekspertizės įstaigoje aprobuojama ekspertizės rūšis, kurią jau atlieka privatūs teismo ekspertai, į sąrašą įrašyti ne teismo ekspertizės įstaigų, bet kitų valstybės institucijų suteiktos kvalifikacijos pagrindu, vertinant Pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 3 dalies nuostatas lingvistiškai ir sistemiškai kartu su kitomis Įstatymo nuostatomis, akivaizdu, kad Pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 3 dalies nuostatos ir teismo eksperto kvalifikacijos patvirtinimo procedūra taikoma tik tuo atveju, kai teismo ekspertizės įstaigoje aprobuojama teismo ekspertizės rūšis, kurią pagal Įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nurodytų įstaigų suteiktą kvalifikaciją atlieka privatus teismo ekspertas. Kvalifikaciją atlikti bankininkystės, darbo ekonomikos, apskaitos ir finansų ekspertizes suteikia tik teismo ekspertizės įstaiga. Privačių teismo ekspertų, kuriems auditoriaus kvalifikaciją suteikė Lietuvos auditorių rūmai, atliekama audito ekspertizės rūšis teismo ekspertizės įstaigoje nebuvo aprobuota.

29.     Teigė, kad skundžiamuose Komisijos sprendime ir Rašte teisingai įvertinta visa pareiškėjo Prašyme nurodyta informacija ir kiti aktualūs faktiniai duomenys, jų turinys ir forma atitinka tokio pobūdžio dokumentams keliamus reikalavimus, Komisija ir Ekspertizės centras juos priėmė savo kompetencijos ribose, nepažeisdami įstatymų ar kitų teisės aktų nuostatų, todėl jie yra teisėti ir pagrįsti.

30.     TM nesutiko su pareiškėjo prašymu teisme apklausti TM Teisinių paslaugų politikos grupės (duomenys neskelbtini) N. K.. Galiojantys teisės aktai nesuteikia TM, o juo labiau atskiram jos darbuotojui, teisės oficialiai aiškinti įstatymus. TM nuomonė dėl Pakeitimo įstatymo nuostatų taikymo, taip pat šio įstatymo projekto Aiškinamojo rašto, kuri negali būti vertinama kaip oficialus teisės aiškinimas ir kuri nėra privaloma teismams, valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, įmonėms, asociacijoms, kitoms organizacijoms ir asmenims, buvo išdėstyta TM 2021 m. rugpjūčio 11 d. atsiliepime Komisijai. TM pozicija minėtais klausimais nesikeičia.

II.

31.     Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. kovo 14 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

32.     Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas 2021 m. birželio 23 d. atsakovui pateikė prašymą „Dėl teismo eksperto kvalifikacijos patvirtinimo“, kuriuo prašė patvirtinti apskaitos ir finansų, bankininkystės ir darbo ekonomikos teismo eksperto kvalifikacijas, kartu su prašymu pateikė gyvenimo aprašymą.

33.     Atsakovas, išnagrinėjęs pareiškėjo Prašymą, 2021 m. birželio 30 d. raštu Nr. S-577 „Dėl teismo eksperto kvalifikacijos patvirtinimo“ informavo pareiškėją, jog, remiantis Aprašo 12.3 papunkčiu ir Nuostatų 12.2 papunkčiu, nuspręsta Prašymo neperduoti svarstyti kvalifikacinei komisijai. Atsakovas pažymėjo, kad, vadovaujantis Teismo ekspertų sąrašo duomenimis, pareiškėjui yra suteikta audito ekspertizės teismo eksperto kvalifikacija, tačiau nėra suteiktos apskaitos ir finansų, bankininkystės ir darbo ekonomikos ekspertizių atlikimo teismo eksperto kvalifikacijos, taip pat, kad apskaitos ir finansų, bankininkystės ir darbo ekonomikos teismo ekspertizių rūšys, kurias atlieka Ekspertizės centras, nėra laikytinos naujai aprobuotomis Įstatymo 8 straipsnio 3 dalies prasme.

34.     Pareiškėjas, nesutikdamas su atsakovo Rašte išdėstytais argumentais, 2021 m. liepos 27 d. Komisijai pateikė skundą „Dėl Lietuvos teismo ekspertizės centro 2021 m. birželio 30 d. sprendimo Nr. S-577 panaikinimo“, kuriame prašė panaikinti Raštu įformintą sprendimą ir įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo Prašymą dėl teismo eksperto kvalifikacijos patvirtinimo. Pareiškėjas pažymėjo, kad Prašyme pateikė visą informaciją, susijusią su nauju teisiniu reguliavimu ir faktinėmis aplinkybėmis, tačiau atsakovas į tai neatsižvelgė, netinkamai aiškino ir taikė teisės aktus, Raštas yra nepagrįstas nei faktais, nei teisės normomis, todėl neatitinka VAĮ 10 straipsnyje nustatytų pagrįstumo reikalavimų.

35.     Komisija 2021 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu Nr. 21R3-127 (AG3-101/27-2021) pareiškėjo skundą atmetė. Sprendime konstatavo, kad atsakovas tinkamai įvertino ginčo faktines aplinkybes ir teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, todėl padarė išvadą, jog Raštas atitinka VAĮ 10 straipsnio reikalavimus, yra teisėtas, taigi jį naikinti nėra teisinio pagrindo.

36.     Teismas aptarė Įstatymo 6 straipsnio 1, 2 dalių, 8 straipsnio 2, 3 dalių, 10 straipsnio 2, 3 dalių, 11 straipsnio 1 dalies, 19 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostatas. Teismas pažymėjo kad, remiantis į bylą pateiktu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. 1R-14 „Dėl įrašymo į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą“, pareiškėjas nuo 2013 m. buvo įrašytas į Teismo ekspertų sąrašą kaip audito ekspertizę atliekantis teismo ekspertas. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju aktualiomis laikytinos ir iki 2020 m. liepos 1 d. galiojusios Įstatymo bei jį įgyvendinančių teisės aktų nuostatos.

37.     Teismas nurodė, kad Įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje (redakcija, galiojusi nuo 2012 m. lapkričio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 29 d.) buvo nustatyta, kad teismo eksperto kvalifikaciją suteikia teismo ekspertizės įstaigos vadovo sudaryta kvalifikacinė komisija. To paties straipsnio 3 dalyje buvo nurodyta, jog kvalifikacinė komisija gali suteikti teismo eksperto kvalifikaciją, leidžiančią daryti tik tos rūšies ekspertizes, kurios yra atliekamos toje įstaigoje. Analogiškos nuostatos išliko ir vėlesnėse Įstatymo redakcijose. Įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 4 punkte (redakcija, galiojusi nuo 2014 m. kovo 1 d.) buvo nustatyta, kad Taryba tvirtina teismo ekspertizės rūšių sąrašą. Analogiška nuostata yra įtvirtinta ir šiuo metu galiojančios Įstatymo redakcijos 19 straipsnio 2 dalies 4 punkte.

38.     Teismas atkreipė dėmesį, kad Tarybos 2015 m. lapkričio 27 d. sprendimu Nr. KT-9, 2018 m. rugsėjo 6 d. sprendimu Nr. KT-40 bei 2019 m. rugsėjo 26 d. sprendimu Nr. KT-75 patvirtintuose teismo ekspertizių rūšių sąrašuose apskaitos ir finansų, audito, bankininkystės ir darbo ekonomikos ekspertizės yra išskirtos kaip atskiros ekspertizių rūšys. Remiantis tiek anksčiau galiojusiu, tiek ir šiuo metu galiojančiu ginčui aktualiu reglamentavimu, apskaitos ir finansų, bankininkystės ir darbo ekonomikos ekspertinius tyrimus atlieka Ekspertizės centras.

39.     Teismas sutiko su atsakovo argumentais, kad vien tai, jog pareiškėjas nuo 2018 m. atlieka įvairaus ekonominio pobūdžio ekspertinius tyrimus, nesuteikia jam atitinkamų sričių teismo eksperto kvalifikacijos. Remdamasis aptartu reglamentavimu, teismas darė išvadą, jog kvalifikacijos suteikimo procedūra yra reglamentuota, o teisės nuostatos nenumato išimčių ar sąlygų, kurioms esant asmuo būtų laikomas Įstatymo nustatyta tvarka įgijęs teisę atlikti atitinkamą teismo ekspertizės rūšį. Pareiškėjas, teikdamas atsakovui Prašymą dėl kvalifikacijos patvirtinimo, pateikė Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. sausio 15 d. įsakymą Nr. 1R-14, kuriuo remiantis nuo 2013 m. yra įrašytas į Teismo ekspertų sąrašą kaip audito ekspertizę atliekantis teismo ekspertas, tačiau duomenų, jog jam buvo suteiktos apskaitos ir finansų, bankininkystės ar darbo ekonomikos teismo kvalifikacijos, nepateikė. Pareiškėjas, teikdamas Prašymą taip pat pateikė savo gyvenimo aprašymą, iš kurio, pasak pareiškėjo, matyti, jog jis atlieka apskaitos ir finansų, darbo ekonomikos, bankininkystės ir audito ekspertinius tyrimus (ekspertizes) nuo jo įrašymo į Teismo ekspertų sąrašą iki šiol, tačiau vien tai, kad pareiškėjas užsiima tam tikra veikla, nereiškia, jog jis gali būti laikomas Įstatymo nustatyta tvarka įgijusiu atitinkamos srities teismo eksperto kvalifikaciją. Kartu su skundu Komisijai pareiškėjas pateikė savo atliktų ekspertinių tyrimų sąrašą, teismų nutartis bei ekspertinių tyrimų paslaugų užsakymų sutartį, t. y. dokumentus, kurie, pareiškėjo nuomone, įrodo, jog jis atlieka ekspertinius tyrimus, kurie pagal šiuo metu viešai paskelbtus teismo ekspertizių sprendžiamus klausimus priskiriami ir kitoms ekspertizių rūšims, o ne vien tik audito ekspertizei. Teismas sutiko su atsakovo atsiliepimo argumentais, kad, remiantis Įstatymo 4 straipsnio 3 dalimi, teismas byloje ekspertu gali paskirti ir asmenį, kuris nėra įrašytas į Teismo ekspertų sąrašą, todėl ši aplinkybė taip pat nesuteikia pagrindo teigti, jog pareiškėjas yra įgijęs tam tikros srities kvalifikaciją.

40.     Teismas konstatavo, kad atsakovas pagrįstai atsisakė patvirtinti pareiškėjo Prašyme nurodytas apskaitos ir finansų, bankininkystės ir darbo ekonomikos kvalifikacijas. Nors pareiškėjo pateikti duomenys patvirtina, jog jis yra įgijęs reikiamą išsilavinimą, turi nemažai darbo auditoriumi patirties, geba savo turimas specialiąsias žinias pritaikyti, vykdydamas teismo pavedimus atlikti ekonominio pobūdžio ekspertinius tyrimus, tačiau, remiantis tiek anksčiau galiojusiu, tiek ir šiuo metu galiojančiu reglamentavimu, Įstatyme, kuris nustato teismo ekspertų kvalifikacijos suteikimo sąlygas ir tvarką, nėra nustatyta, jog asmens praktika gali būti vertinama kaip atitinkamos teismo eksperto kvalifikacijos suteikimo teisinis pagrindas.

41.     Teismas pritarė atsakovo atsiliepime nurodytai pozicijai, kad Įstatyme įtvirtinta kvalifikacijos patvirtinimo procedūra taikytina tik tais atvejais, kai asmuo jau turi kvalifikaciją suteikiančių institucijų suteiktą atitinkamą kvalifikaciją, kurios pagrindu yra įrašytas į Teismo ekspertų sąrašą. Teismas atkreipė dėmesį, kad kvalifikaciją atlikti bankininkystės, apskaitos ir finansų bei darbo ekonomikos ekspertizes suteikia tik teismo ekspertizės įstaiga. Remiantis Teismo ekspertų sąrašo duomenims, pareiškėjo atliekama teismo ekspertizės rūšis – audito ekspertizė, teismo ekspertizės įstaigoje nebuvo aprobuota. Atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjui Lietuvos auditorių rūmai suteikė auditoriaus kvalifikaciją ir jis, kaip privatus teismo ekspertas, atlieka audito teismo ekspertizes, kvalifikacijos patvirtinimo procedūra jo atžvilgiu galėtų būti taikoma tuo atveju, jei Ekspertizės centras aprobuotų audito ekspertizių atlikimą.

42.     Teismas vertino, kad ginčijamu atsakovo Raštu priimtas sprendimas yra pagrįstas objektyviais duomenimis, faktinės aplinkybės susietos su aiškiai išdėstytu teisiniu reguliavimu. Komisijos sprendime taip pat išsamiai išanalizuotos visos nagrinėjamu atveju reikšmingos aplinkybės, atsakyta į pareiškėjo skunde išdėstytus argumentus, atskleista ginčo esmė. Teismas darė išvadą, kad ginčijami Ekspertizės centro Raštas ir Komisijos sprendimas yra teisėti ir pagrįsti, juos panaikinti, remiantis pareiškėjo skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Netenkinęs pareiškėjo reikalavimų dėl minėtų sprendimų panaikinimo, teismas netenkino ir išvestinio skundo reikalavimo įpareigoti Ekspertizės centrą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo Prašymą.

III.

43.       Pareiškėjas K. A. apeliaciniame skunde prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. kovo 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

44.       Pareiškėjas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė visų bylai svarbių aplinkybių, visapusiškai ir objektyviai jų neištyrė, priėmė nemotyvuotą sprendimą. Teismas neišreikalavo visų įrodymų. Pareiškėjas, 2021 m. rugsėjo 28 d. teikdamas skundą teismui, prašė iš Tarybos išreikalauti rašytinius įrodymus, kurie yra tiesiogiai susiję su byla, tačiau teismas prašymo netenkino. Pareiškėjo pakartotinis prašymas išreikalauti įrodymus teismo posėdžio metu taip pat buvo atmestas, nurodant, kad nagrinėjamos bylos ribos yra siauros. Tarybos 2020 m. lapkričio 19 d. rašte nurodyta, kad 2018 m. rugsėjo 6 d. buvo sprendžiamas klausimas dėl ekonominių ekspertizių rūšių sujungimo. Būtent šio posėdžio medžiagą pareiškėjas prašė išreikalauti, kur, labai tikėtina, yra iš esmės atskleista informacija apie auditorių, įrašytų į Teismo ekspertų sąrašą, atliekamus ekspertinius tyrimus ir kokiose ekspertizių rūšyse jiems teismo kvalifikacija turinio prasme suteikta.

45.       Teigė, kad teismas nepagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo apklausti kaip liudytoją N. K.. Pareiškėjas šioje byloje kelia sudėtingą teisės aiškinimo ir taikymo klausimą, todėl teismas turėtų ne tik formaliai išaiškinti teisę, bet atlikti ir jos analizę, o tam gali būti pasitelktas liudytojas – specialistas, kuris besąlygiškai prisidėjo prie teisės kūrimo ir galėtų paaiškinti tikrąją įstatymo kūrėjo (leidėjo) valią bei tokio reglamentavimo atsiradimo priežastis ir tikslus.

46.       Teismas, priimdamas sprendimą, sutapatino sąvokas „įrašytas audito ekspertizės srityje“ ir „atlieka ekspertizes“. Nuo 2013 m. iki 2020 m. birželio 30 d. susidarė faktinės aplinkybės, kad pareiškėjas, nors ir įrašytas audito ekspertizės srityje, tačiau faktiškai atlikdavo atsakovo aprobuotus ekspertinius tyrimus (teismas klaidingai nurodė, kad nuo 2018 m.), kurie pagal sprendžiamus klausimus priskirtini apskaitos ir finansų (apie 85 proc. visų klausimų) sričiai ir apie 15 proc. – darbo ekonomikos, bankininkystės ir išimtinai audito (siaurąja prasme) ekspertizės sričiai.

47.       Teismas buvo neaktyvus, nesiaiškino istorinio situacijos vystymosi ir susidariusios problemos esmės. Šiuo atveju buvo būtina sistemiškai įvertinti tiek teismo, tiek privačių teismo ekspertų, aktualiu klausimu šioje byloje, teismo ekspertų auditorių teisinio statuso suteikimo įstatyminę genezę nuo pat pradžių, ką pareiškėjas ir siekė atskleisti tiek skunde, tiek rašytiniuose paaiškinimuose, tačiau teismas pateikiamus faktus ir istorinius aspektus vertino pasirinktinai (iš esmės analizavo situaciją nuo 2013 metų, pamiršdamas laikotarpį iki tol, nuo 2002 metų).

48.       Teismas visiškai netaikė įstatymų leidėjo ketinimų (teleologinio) aiškinimo būdo. Aiškinamajame rašte nurodyta, dėl kokių priežasčių reikalingas teisinio reguliavimo pakeitimas (t. y. privačių ekspertų veiklos kontrolė) (Aiškinamojo rašto 3 d. 5 p., 4 d. 5 p., 7 d.). Pakeitimo įstatyme nenumatyta susiaurinti privačių teismo ekspertų auditorių, įrašytų į Teismų ekspertų sąrašą audito ekspertizės srityje, veiklos. Kitaip, manytina, būtų pažeistas teisėtų lūkesčių principas, nes jie tuos pačius ekspertinius tyrimus atlieka jau nuo 2003 metų. Tačiau sugriežtinama ekspertų veikla, nes jiems reikės kas 5 metus atsakovui pateikti ekspertinius tyrimus ir tada bus sprendžiama, ar eksperto atestacija pratęsiama ar nepratęsiama. Teismas sutiko su TM pozicija, kurioje tik deklaruojama, kad buvo pasitelktas sisteminis ir lingvistinis teisės aiškinimo būdai. Teismas šiuos motyvus perrašė, tačiau pats Įstatymo ir Pakeitimo įstatymo aiškinimo neatliko, todėl priėmė neteisingą sprendimą.

49.       Teismas sprendime analizavo teisinį reguliavimą dėl teismo eksperto kvalifikacijos suteikimo, o ne dėl jos patvirtinimo. Šioje byloje ginčas kilo dėl ankstesnės teismo eksperto kvalifikacijos patvirtinimo, nes jis jau atlieka ekspertizes (taip numatyta Pakeitimo įstatymo nuostatose), kurias aprobavo atsakovas iki Pakeitimo įstatymo įsigaliojimo, o ne dėl naujų ekspertizių rūšių, kurios galbūt būtų aprobuotos po 2020 m. liepos 1 d. Teismas, sutikdamas su atsakovo ir TM pozicija, priėjo išvados, kad patvirtinimo procedūra galėtų būti taikoma tik audito ekspertizės atveju. Tačiau pareiškėjas yra įrašytas audito ekspertizės srityje neribotam laikui ir Pakeitimo įstatyme ar įstatymą įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nėra numatyta, kad jam reiktų imtis kokių nors veiksmų dėl to. Priešingai, pareiškėjui yra prievolė kreiptis dėl jo atliekamų apskaitos ir finansų, darbo ekonomikos ir bankininkystės sričių ekspertizių, nes Pakeitimo įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nuo 2020 m. liepos 1 d. yra ribojimas kvalifikaciją suteikiančiai institucijai (Lietuvos auditorių rūmams) suteikti teismo eksperto kvalifikaciją srityse, kuriose suteikia teismo ekspertizės įstaiga (šiuo atveju atsakovas).

50.       Pareiškėjas laikėsi pozicijos, kad jam yra suteikta audito ekspertizės (plačiąja prasme) teismo eksperto kvalifikacija, į kurią patenka ir atsakovo aprobuoti ekspertiniai tyrimai. Pareiškėjui teismo eksperto kvalifikaciją suteikė Lietuvos auditorių rūmai, o jį į Teismo ekspertų sąrašą įrašė TM, nurodžiusi audito ekspertizės sritį. Tai, kad atsakovas siūlė supaprastinta tvarka auditorius priskirti atsakovo kontroliuojamai sričiai (jo aprobuotų ekspertizių rūšių srityse) ir tai, kad nuo 2020 m. liepos 1 d. Lietuvos auditorių rūmams apribojamas teismo eksperto kvalifikacijos suteikimas (Pakeitimo įstatymo 6 str. 2 d.), reiškia, kad pareiškėjui turinio prasme buvo suteikta teismo eksperto kvalifikacija audito ekspertizės srityje, kuri apima ir atsakovo atliekamus ekspertinius tyrimus, nes Lietuvos auditorių rūmai nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2020 m. birželio 30 d. turėjo teisę suteikti teismo eksperto kvalifikaciją ir atsakovo atliekamų ekspertizių srityse, nepaisant kad pareiškėjas buvo įrašytas audito ekspertizės srityje. Pakeitimo įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje numatyta: „Šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyti reikalavimai netaikomi asmenims, kuriems specialių žinių turinčio asmens kvalifikaciją suteikė kitos valstybės institucijos ar prie jų tam tikslui sudarytos komisijos, ar įstaigos, ar organizacijos, kurioms įgaliojimai suteikti kvalifikaciją tam tikroje srityje nustatyti įstatymuose ar kituose norminiuose teisės aktuose (toliau – kvalifikaciją suteikianti institucija), ir tokios teismo eksperto kvalifikacijos nesuteikia teismo ekspertizės įstaigos.“ Ši nuostata reiškia, kad nuo 2020 m. liepos 1 d. Lietuvos auditorių rūmai gali suteikti teismo eksperto kvalifikaciją tik audito srityje (siaurąja prasme), o apskaitos ir finansų, darbo ekonomikos ir bankininkystės eksperto kvalifikaciją suteikia tik atsakovas. Šios aplinkybės bei informacija, nurodyta Aiškinamojo rašto 4 dalies 5 punkte, reiškia, kad pareiškėjui, nors ir įrašytam audito ekspertizės srityje, bet atliekančiam ir atsakovo aprobuotas ekspertizes, yra suteikta ir atsakovo aprobuotų ekspertizių rūšių teismo eksperto kvalifikacija.

51.       Atsakovas Ekspertizės centras atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašė jį atmesti. Atsakovas taip pat prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

52.       Atsakovas nurodė, kad šios administracinės bylos ginčo dalykas yra ne teisinio reguliavimo Lietuvos Respublikoje ydingumas ar neaiškumas, o atsakovo Raštas ir jo teisėtumo klausimas. Atsakovas, vykdydamas savo, kaip viešojo administravimo subjekto funkcijas, priimdamas Raštą, vadovavosi tuo metu galiojusiais įstatymais ir išimtinai įstatymų jam suteiktais įgaliojimais. Todėl pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyti motyvai dėl teisinio reglamentavimo neaiškumo, neteisingumo Lietuvos Respublikoje atmestini, kaip nesusiję su šio ginčo dalyku. Be to, nors, pareiškėjo nuomone, teisinis reguliavimas, susijęs su teismo ekspertų skyrimo procedūromis, Lietuvos Respublikoje yra ydingas, tačiau pagal ABTĮ 3 straipsnio 2 dalį, tai negali būti sprendžiama šioje administracinėje byloje.

53.       Pareiškėjui suteikta audito ekspertizės kvalifikacija, tačiau jam niekada nebuvo suteiktos apskaitos ir finansų, bankininkystės ir darbo ekonomikos teismo eksperto kvalifikacijos. Tam, kad pareiškėjas įgytų kvalifikaciją atlikti kitos rūšies teismo ekspertizes, jam būtų taikomi įstatymais įtvirtinti Aprašo ir kvalifikacijos suteikimo nuostatų reikalavimai (Aprašo 39 p.), t. y. pareiškėjas privalėtų laikyti kvalifikacinį egzaminą kiekvienai iš minėtų teismo ekspertizių rūšių teismo eksperto kvalifikacijai įgyti (Aprašo 25 p.).

54.       Atsakovas teigė, kad aplinkybė, jog pareiškėjas vienoje ar kitoje civilinėje byloje pateikė savo išvadą, visiškai neįrodo ne tik, jog jis turi būti automatiškai įrašomas į ekspertų sąrašą apskaitos ir finansų, bankininkystės ir darbo ekonomikos ekspertizėms atlikti, tačiau nepatvirtina ir jo išvadų kokybinių reikalavimų ir jo kaip eksperto kvalifikacijos, nes pareiškėjo žinios ir kvalifikacija nebuvo patikrinta teisės aktų nustatyta tvarka suformuotoje kvalifikacinėje komisijoje. Vien tai, jog pareiškėjas nuo 2018 m. atlieka įvairaus ekonominio pobūdžio tyrimus, kuriuos vadina ekspertiniais tyrimais, nesuteikia jam atitinkamų sričių teismo eksperto kvalifikacijos. Teismo ekspertų kvalifikacijos suteikimo procedūra yra aiškiai reglamentuota, o teisės nuostatos nenumato išimčių ar sąlygų, kurioms esant asmuo būtų laikomas Įstatyme nustatyta tvarka įgijusiu teisę atlikti atitinkamą teismo ekspertizės rūšį.

55.       Tokių asmenų kaip pareiškėjas įrašymas į teismo ekspertų sąrašą be jų žinių patikrinimo diskredituotų visą teismo ekspertų sistemą, nes pareiškėją su nežinoma kvalifikacija (nepatikrinta teisės aktų nustatyta tvarka) įrašius į teismo ekspertų sąrašą, jo teikiama išvada įgautų papildomą įrodomąją galią procese, tai yra teismo ekspertizės galią. Be to, pareiškėjas įgytų galimybę dalyvauti teikiant ekspertizes baudžiamajame procese, o tai yra visiškai nepriimtina, nes ekspertizės baudžiamajame procese lemia ne šiaip bylos baigtį, tačiau nuo bylos baigties priklauso žmonių likimai ir visos teisinės sistemos ir teisinės valstybės autoritetas ir stabilumas. Pagal esamą teisinį reguliavimą atsakovui nebuvo ir nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo Prašymo patvirtinti apskaitos ir finansų, bankininkystės ir darbo ekonomikos teismo eksperto kvalifikacijas.

56.       Trečiasis suinteresuotas asmuo TM atsiliepime į apeliacinį skundą prašė jį atmesti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. kovo 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

57.       Trečiasis suinteresuotas asmuo TM atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo dėl N. K. šaukimo liudyti administracinėje byloje. Galiojantys teisės aktai nesuteikia TM, o juo labiau atskiram jos darbuotojui, teisės oficialiai aiškinti įstatymus. TM nuomonė dėl Pakeitimo įstatymo nuostatų taikymo, taip pat šio įstatymo projekto Aiškinamojo rašto buvo išdėstyta TM 2021 m. rugpjūčio 11 d. atsiliepime Komisijai, TM pozicija minėtais klausimais nesikeičia. TM sutinka su skundžiamo teismo sprendimo argumentais, kad aplinkybė, jog pareiškėjas atlieka ekonominio pobūdžio ekspertinius tyrimus, turi nemažai darbo patirties, geba savo turimas specialiąsias žinias pritaikyti atliekant įvairaus pobūdžio ekspertinius tyrimus, nesuteikia jam atitinkamų sričių teismo eksperto kvalifikacijos. Kvalifikacijos suteikimo procedūra yra reglamentuota, o teisės aktų nuostatos nenumato išimčių ar sąlygų, kurioms esant asmuo būtų laikomas Įstatymo nustatyta tvarka įgijęs teisę atlikti atitinkamą teismo ekspertizės rūšį. Pareiškėjui yra suteikta audito ekspertizės teismo eksperto kvalifikacija, tačiau nėra suteiktos apskaitos ir finansų, bankininkystės ir darbo ekonomikos teismo ekspertizių rūšys. Teismas teisingai pažymėjo, kad apskaitos ir finansų, bankininkystės ir darbo ekonomikos teismo ekspertizių rūšys, kurias atlieka Ekspertizės centras, nėra laikytinos naujai aprobuotomis Įstatymo 8 straipsnio 3 dalies prasme. Pirmosios instancijos teismas argumentuotai atsakė į esminius ginčo aspektus.

58.       Trečiasis suinteresuotas asmuo Taryba atsiliepime į apeliacinį skundą prašė jį atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. kovo 14 d. sprendimą.

IV.

59.       Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2024 m. kovo 14 d. sprendimu K. A. apeliacinį skundą tenkino. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. kovo 14 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą tenkino. Panaikino Lietuvos teismo ekspertizės centro direktoriaus 2021 m. birželio 30 d. sprendimą Nr. S-577 „Dėl teismo eksperto kvalifikacijos patvirtinimo“ ir įpareigojo Lietuvos teismo ekspertizės centrą iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl teismo eksperto kvalifikacijos patvirtinimo. Panaikino Lietuvos administracinių ginčų komisijos Šiaulių apygardos skyriaus 2021 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą Nr. 21R3-127 (AG3-101/27-2021). Taip pat priteisė pareiškėjui K. A. iš atsakovo Lietuvos teismo ekspertizės centro 2 018,65 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose.

60.       Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nurodė, kad reikalavimus asmenims, siekiantiems tapti teismo ekspertais, teismo ekspertizės įstaigų ir teismo ekspertų statusą, teismo ekspertų veiklos principus, atsakomybę už Lietuvos Respublikos teismo ekspertų profesinės etikos kodekso pažeidimus, teismo eksperto kvalifikacijos suteikimo tvarką, specialių žinių panaudojimo sąlygas bei tvarką ir reikalavimus teismo ekspertizės aktui nustato Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymas.

61.       Apeliacinės instancijos teismas, aptaręs Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo 6 straipsnio 1 dalies, 8 straipsnio 2 dalies nuostatas, pažymėjo, kad iš jų matyti, jog tapti teismo ekspertu asmuo gali dviem būdais: teismo eksperto kvalifikaciją įgyti Įstatymo 6 straipsnyje nustatyta tvarka (1) arba patvirtinus atitinkamos teismo ekspertizės rūšies teismo eksperto kvalifikaciją Įstatymo 8 straipsnyje nustatyta tvarka (2).

62.       Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nustatė, kad pareiškėjas 2021 m. birželio 23 d. atsakovui pateikė prašymą patvirtinti apskaitos ir finansų, bankininkystės ir darbo ekonomikos teismo eksperto kvalifikacijas. Atsakovas, išnagrinėjęs prašymą, ginčijamame sprendime konstatavo, jog pareiškėjui nėra suteiktos apskaitos ir finansų, bankininkystės ir darbo ekonomikos teismo eksperto kvalifikacijos, be to, minėtos teismo ekspertizių rūšys, kurias atlieka Lietuvos teismo ekspertizės centras, nėra laikytinos naujai aprobuotomis Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo 8 straipsnio 3 dalies prasme. Tai reiškia, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjas negali įgyti tam tikros teismo ekspertizės rūšies teismo eksperto kvalifikacijos antruoju būdu, t. y. ją patvirtinant.

63.       Lietuvos Respublikos Seimas 2021 m. birželio 4 d. įstatymu Nr. XIII-3028 Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymą išdėstė nauja redakcija. Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo Nr. IX-1161 pakeitimo įstatymo (2020 m. birželio 4 d. įstatymo Nr. XIII-3028 redakcija) 2 straipsnyje nustatytos šio įstatymo nuostatų įsigaliojimo, įgyvendinimo ir taikymo sąlygos. Pagal minėto įstatymo 2 straipsnio 3 dalį, jeigu iki šio įstatymo įsigaliojimo teismo ekspertizės įstaiga aprobavo teismo ekspertizės, kurią atlieka privatūs teismo ekspertai, rūšį, šie privatūs teismo ekspertai per vienus metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos turi kreiptis į teismo ekspertizės įstaigą su prašymu dėl teismo eksperto kvalifikacijos patvirtinimo ir teismo eksperto kvalifikacijos pažymėjimo išdavimo. To paties straipsnio 1 dalyje reglamentuota, jog šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2020 m. liepos 1 d.

64.       Kaip matyti iš pareiškėjo apeliacinio skundo, jis apskaitos ir finansų, bankininkystės ir darbo ekonomikos teismo eksperto kvalifikacijas siekia įgyti ne pagal Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo 8 straipsnio 3 dalį, o pagal Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo Nr. IX-1161 pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 3 dalį. Būtent šią nuostatą atsakovas turėjo taikyti ir ja vadovautis nagrinėdamas pareiškėjo prašymą patvirtinti apskaitos ir finansų, bankininkystės ir darbo ekonomikos teismo eksperto kvalifikacijas. Analizuojama nuostata nereikalauja, kad ekspertizės įstaiga būtų aprobavusi naują teismo ekspertizės, kurią atlieka privatūs teismo ekspertai, rūšį ar kad asmuo turėtų kitų tokią kvalifikaciją suteikiančių institucijų suteiktas apskaitos ir finansų, bankininkystės ir darbo ekonomikos teismo eksperto kvalifikacijas. Priešingai, šios nuostatos taikymas susijęs su iki Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo Nr. IX-1161 pakeitimo įstatymo įsigaliojimo teismo ekspertizės įstaigos aprobuotomis teismo ekspertizių, kurias atlieka privatūs teismo ekspertai, rūšimis. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas vertino, kad pareiškėjas kreipėsi į atsakovą dėl teismo eksperto kvalifikacijos patvirtinimo, nes jis jau atlieka šias ekspertizes, kurias aprobavo atsakovas dar iki minėto įstatymo įsigaliojimo, t. y. prašo patvirtinti teismo eksperto kvalifikacijas vadovaujantis Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo Nr. IX-1161 pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 3 dalimi. Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo 8 straipsnio 3 dalis ir Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo Nr. IX-1161 pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 3 dalis nustato skirtingas teismo eksperto kvalifikacijos patvirtinimo sąlygas, todėl jos negali būti tapatinamos.

65.       Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo 19 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismo ekspertizės rūšių sąrašą tvirtina Taryba. Teismo ekspertizių rūšys yra išvardytos Tarybos 2019 m. rugsėjo 26 d. sprendimu Nr. KT-75 patvirtintame Teismo ekspertizės rūšių sąraše, kuriame atskirai išskirtos apskaitos ir finansų ekspertizė, audito ekspertizė, bankininkystės ekspertizė ir darbo ekonomikos ekspertizė. Be to, analogiškos teismo ekspertizės rūšys buvo nurodytos ir Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybos 2015 m. lapkričio 27 d. sprendimu Nr. KT-9, Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybos 2018 m. rugsėjo 6 d. sprendimu Nr. KT-40 patvirtintuose teismo ekspertizių rūšių sąrašuose. Be to, pareiškėjas teigia, jog tokio pobūdžio ekspertizes (apskaitos ir finansų, bankininkystės ir darbo ekonomikos) jis atlieka nuo 2013 m., t. y. nuo įrašymo į teismo ekspertų sąrašą.

66.       Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodė, kad skirtingų teismo ekspertizių rūšių sąrašuose įrašyti ekspertai atlikdavo iš esmės tuos pačius ekspertinius tyrimus bei pateikia konkrečius pavyzdžius, t. y. kad atlieka apskaitos ir finansų bankininkystės bei darbo ekonomikos ekspertinius tyrimus, turi nemažai darbo patirties (jau 10 metų atlieka atsakovo aprobuotus ekspertinius tyrimus su plačiais ekonominio pobūdžio uždaviniais, tokių pareiškėjo ekspertinių tyrimų apimtis pagal sprendžiamus klausimus sudaro apie 95 procentus (iš jų apie 85 proc. apskaitos ir finansų, apie 5 proc. bankininkystės ir apie 5 proc. darbo ekonomikos) jo ekspertinių tyrimų, o apie 5 procentus sudaro audito (siaurąja prasme) klausimai). Taip pat pareiškėjas pažymėjo, kad, nors teismai, nutartyse skirdami ekspertizes, jų pavadinimą nurodo įvairiai, pavyzdžiui, buhalterinė ekspertizė, apskaitos, audito, apskaitos ir finansų arba tiesiog ekonominė ekspertizė, tačiau pagal sprendžiamus klausimus jos priskiriamos atsakovo aprobuotoms teismo ekspertizių rūšims. Taigi nagrinėdamas pareiškėjo prašymą iš naujo atsakovas turėtų įvertinti, ar pareiškėjo atlikti ekspertiniai tyrimai gali būti laikomi atliktais apskaitos ir finansų, bankininkystės ir darbo ekonomikos srityse bei atitinkamai spręsti dėl prašomų teismo eksperto kvalifikacijos patvirtinimo.

67.       Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nurodė, kad neturi pagrindo pripažinti skundžiamo Lietuvos teismo ekspertizės centro direktoriaus 2021 m. birželio 30 d. sprendimo Nr. S-577 „Dėl teismo eksperto kvalifikacijos patvirtinimo“ teisėtu ir pagrįstu. Tai lemia, kad sprendimas turi būti panaikintas, o atsakovas atitinkamai įpareigotinas iš naujo vertinti pareiškėjo prašymą dėl apskaitos ir finansų, bankininkystės ir darbo ekonomikos teismo eksperto kvalifikacijos patvirtinimo.

V.

68.       Atsakovas Ekspertizės centras prašo atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-426-662/2024, o išnagrinėjus bylą iš naujo, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. kovo 14 d. sprendimą panaikinti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. kovo 14 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovas taip pat prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

69.       Atsakovas prašo atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-426-662/2024 ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 2 ir 10 punktuose nurodytais pagrindais. Atsakovo vertinimu, egzistuoja abu nurodyti pagrindai atnaujinti procesą, t. y. dėl padaryto esminio ir akivaizdaus materialiosios teisės normos pažeidimo bei paaiškėjusių naujų esminių aplinkybių. Nors nei ABTĮ, nei teismų praktikoje nėra nustatyta baigtinio sąrašo, kas yra laikytina esminiu akivaizdžiu materialiosios teisės pažeidimu, tačiau Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika leidžia daryti išvadą, kad aplinkybės, jog susiklosčiusi faktinė situacija galėjo būti vertinama skirtingai, nesuponuoja išvados, kad buvo padaryta esminių akivaizdžių materialiosios teisės pažeidimų. Tačiau vienareikšmiškos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai, nuostatos išaiškinimas nesutinkamai su likusiu teisiniu reguliavimu, nesamos prasmės suteikimas įstatymo nuostatai ir panašūs atvejai ne tik gali, bet ir turi būti vertinami kaip akivaizdūs materialiosios teisės pažeidimai.

70.       Taip pat nei ABTĮ, nei teismų praktika nenustato, kokie įrodymai turėtų būti pateikti teismui grindžiant esminės materialiosios teisės normos pažeidimą ar naujai paaiškėjusias faktines aplinkybes. Tačiau esama teismų praktika leidžia daryti išvadą, kad teisės normų interpretacija nei ta, kurią pateikė teismas spręsdamas bylą, nėra laikytina pakankamais įrodymais, pagrindžiančiais naujų faktinių aplinkybių buvimą ir / ar esminės akivaizdžios materialiosios teisės normos pažeidimo buvimą.

71.       Atsakovas teikia naujus įrodymus ir nurodo, kad įrodymai nėra teikiami nesavalaikiai, kadangi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas sprendime pateikė naują, nei kituose teisės aktuose, nei teismų praktikoje, nei travaux preparatoires neegzistuojantį Pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 3 dalies turinio aiškinimą, kuris iš esmės nedera nei su Pakeitimo įstatymo, nei su Teismo ekspertizės įstatymo turiniu. Travaux preparatoires ir įstatymų leidėjo ketinimų teisės aiškinimo metodas yra naudojami ir Lietuvos teismų praktikoje. Kadangi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo  sprendimu sukurta taisyklė iš esmės prieštarauja įstatymų leidėjo (plačiąja prasme) ketinimams ir tikslams, atsakovas kreipėsi į Teisingumą ministeriją, kaip į ginčui aktualaus teisės akto rengėją, prašydamas informacijos ir įrodymų, kurie padėtų nustatyti, ar Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendime padarytas esminis akivaizdus materialiosios teisės normos, kurios projektą, aiškinamąjį raštą parengė ir juos derino teisėkūros procese būtent Teisingumo ministerija, pažeidimas, ar ne, o taip pat dėl naujai paaiškėjusių faktinių aplinkybių.

72.       Teisingumo ministerija pateikė raštą, kuriame iš esmės pažymėjo tokias aplinkybes dėl Pakeitimo įstatymo rengimo tikslų ir Teismo ekspertizės įstatymu nustatomo teisinio reguliavimo: į Teismo ekspertų sąrašą gali būti įrašomi tik kvalifikaciją teismo ekspertizės įstaigose ar kitose Kvalifikaciją suteikiančiose institucijose įgiję asmenys (privatiems teismo ekspertams taip pat taikytinas šis reikalavimas, tačiau jų darbovietė – ne teismo ekspertizės įstaigoje); Teismo ekspertizės įstatymu ir Pakeitimo įstatymu nesiekta nustatyti atvejo, kai į Teismo ekspertų sąrašą galėtų būti įrašytas asmuo, kuris nėra įgijęs kvalifikacijos teismo ekspertizės įstaigose ar Kvalifikaciją suteikiančiose institucijose; naujos redakcijos Teismo ekspertizės įstatymo 8 straipsnio 3 dalimi siekta nustatyti reguliavimą, jog tuo atveju, jei teismo ekspertizės įstaigos aprobuotų naujų rūšių teismo ekspertizės darymą, tokias ekspertizes atliekantys privatūs ekspertai turėtų kreiptis į teismo ekspertizės įstaigas dėl kvalifikacijos suteikimo; tokiu reguliavimu siekta išvengti situacijos, kai kelios institucijos galėtų suteikti kvalifikaciją tai pačiai teismo ekspertizės rūšiai atlikti, todėl tokias teismo ekspertizes jau atliekantiems teismo ekspertams sudaroma galimybė persikvalifikuoti supaprastinta tvarka; atitinkamai Pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 3 dalimi buvo siekta sukurti reguliavimą pereinamajam laikotarpiui ir nustatyti, kad jei tokia teismo ekspertizės rūšis būtų aprobuota iki Pakeitimo įstatymo įsigaliojimo, taikoma analogiška taisyklė. Tokiu reguliavimu siekta užtikrinti asmenų, kurie kreipėsi dėl teismo ekspertų kvalifikacijų patvirtinimo pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo ir po jo įsigaliojimo teismo ekspertizės įstaigos aprobuotas teismo ekspertizių, kurias atlieka privatūs teismo ekspertai, rūšis, lygiateisiškumą; nei Teismo ekspertizės įstatymu, nei Pakeitimo įstatymu nebuvo siekta sukurti situacijos, kuomet asmuo, neturėdamas arba teismo ekspertizės įstaigos, arba kitos Kvalifikaciją suteikiančios institucijos suteiktos kvalifikacijos konkrečioje srityje, galėtų būti pripažintas teismo ekspertu ir įtrauktas į Teismo ekspertų sąrašą. Išimčių tokiam reguliavimui nėra nustatoma; Pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 3 dalimi nesiekta sukurti nuo Teismo ekspertizės įstatymo 8 straipsnio 3 dalies savarankiškos taisyklės.

73.       Paminėtas Teisingumo ministerijos raštas kvalifikuotinas kaip naujas įrodymas, pagrindžiantis, kad šiuo atveju Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendime buvo padaryta esminė materialiosios teisės klaida. Šis raštas gautas tik išnagrinėjus bylą iš esmės. Jo gavimo poreikis atsirado po to, kai apeliacinės instancijos teismas pateikė travaux preparatoires ir tikrosios teisės norminio akto prasmės neatitinkančią Pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 3 dalies interpretaciją. Atitinkamai, šiuo atveju egzistuoja ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punkte nustatytas proceso atnaujinimo pagrindas.

74.       Pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 3 dalis nenustato skirtingų teismo eksperto kvalifikacijos patvirtinimo sąlygų lyginant su Teismo ekspertizės įstatymo 8 straipsnio 3 dalimi. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo argumentai, kad Teismo ekspertizės įstatymo 8 straipsnio 3 dalis ir Pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 3 dalis nustato skirtingas teismo eksperto kvalifikacijos patvirtinimo sąlygas, todėl jos negali būti tapatinamos, prieštarauja visam minėtų įstatymų turiniui. Šią išvadą patvirtina Teisingumo ministerijos pateikta informacija. Teisingumo ministerija kaip Pakeitimo įstatymo rengėja aiškiai patvirtino reikšmingą šiai bylai aplinkybę, kad Pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 3 dalies tikslas buvo sukurti pereinamąsias nuostatas dėl kvalifikacijos patvirtinimo, kadangi Teismo ekspertizės įstatymo 8 straipsnio 3 dalis būtų taikoma tik po Pakeitimo įstatymo įsigaliojusioms situacijoms. Šios nuostatos taikytinos tik tiems asmenims, kurie turėjo teismo eksperto kvalifikaciją ir buvo įrašyti į Teismo ekspertų sąrašą, tačiau dirbo ne teismo ekspertizės įstaigoje. Tai, kad naujos redakcijos Teismo ekspertizės įstatymo 8 straipsnio ir Pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 3 dalimi buvo siekiama sukurti ne dvi alternatyvias procedūras, patvirtina ir kasacinio teismo teiktos pastabos, kuriose aiškiai nurodoma, jog šios dvi procedūros laikytinos iš esmės vienodomis (mutatis mutandis). Teisingumo ministerija taip pat expressis verbis patvirtino, kad Pakeitimo įstatyme nenustatoma jokia savarankiška kvalifikacijos suteikimo procedūra.

75.       Teisingumo ministerija, kuri rengė Pakeitimo įstatymą ir naują Teismo ekspertizės įstatymą, expressis verbis atskleidžia, kad įstatymų leidėjas (plačiąja prasme) nesiekė įtvirtinti ir nenustatė skirtingų teismo eksperto kvalifikacijos patvirtinimo sąlygų lyginant su Teismo ekspertizės įstatymo 8 straipsnio 3 dalimi. Teisingumo ministerija aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, kad ir Pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 3 dalis ir Teismo ekspertizės įstatymo 8 straipsnio 3 dalis yra taikytina tik tais atvejais, kai kvalifikacija privačiam teismo ekspertui yra suteikta atitinkamos institucijos. Taigi pateikti nauji akivaizdūs įrodymai pagrindžia, kad apeliacinės instancijos teismas priimdamas naują sprendimą, padarė esminį materialiosios teisės normų pažeidimą. Kitokia Pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 3 dalies interpretacija, kurią sprendime pateikė Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, iškreipia šio įstatymo esmę ir griauna Teismo ekspertizės įstatyme įtvirtintą taisyklių sistemą.

76.       Atsakovo teigimu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendime aiškiai nepagrįstai procedūrinio pobūdžio norma, reguliuojanti įstatymo įsigaliojimą, įgyvendinimą ir taikymą, buvo siurpriziškai išaiškinta ir pritaikyta kaip neva savarankiška materialiosios teisės norma, sukurianti alternatyvią taisyklę Teismo ekspertizės įstatymo 8 straipsnio 3 daliai.

77.       Atsakovas nurodo teismo eksperto kvalifikacijos suteikimo reguliavimą, kuris buvo sukurtas priėmus Pakeitimo įstatymą. Teigia, kad Pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 3 dalis nenustato alternatyvaus teismo eksperto kvalifikacijos suteikimo, priešingai nei nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendime, o nustato pereinamąjį laikotarpį naujai sukurtos taisyklės taikymui. Atitinkamai Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendime šią nuostatą laikant sukuriančia alternatyvią tvarką, yra iš esmės paneigiama takoskyra tarp materialiosios teisės normų ir procedūrinių teisės normų, kurios skirtos materialiosios teisės normoms įgyvendinti. Taigi sprendime padarytas Pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 3 dalies taikymo pažeidimas, ir šias išvadas patvirtina Teisingumo ministerijos raštas.

78.       Atsakovas teigia, kad nagrinėjamu atveju nebuvo Pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje numatytos aplinkybės – teismo ekspertizės, kurią atlieka privatūs teismo ekspertai, aprobavimo. Nagrinėjamu atveju esamos faktinės aplinkybės ir situacija, numatyta Pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje yra iš esmės skirtinga. Pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 3 dalis numato galimybę per vienerius metus suteikti teismo ekspertų kvalifikaciją atvejais, kai teismo ekspertizės įstaiga aprobuoja teismo ekspertizės, kurią atlieka privatūs teismo ekspertai, rūšį. Pastaruoju atveju būtų situacija, jei prieš Pakeitimo įstatymo įsigaliojimą viena iš teismo ekspertizės įstaigų būtų aprobavusi tokią teismo ekspertizės rūšį, kuri iki tol nebūtų buvusi įtraukta į Teismo ekspertizės rūšių sąrašą. Šiuo atveju Apskaitos ir finansų, Bankininkystės ir Darbo ekonomikos ekspertizės į teismo ekspertizės rūšių sąrašą, tvirtinamą Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybos, buvo įtrauktos iki Pakeitimo įstatymo priėmimo, šio įstatymo priėmimo metu jas kaip teismo ekspertizes atlikti galėjo tik į Teismo ekspertų sąrašą įtraukti asmenys. Todėl šiuo atveju neįvyko Pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje numatyta aplinkybė: nuo Pakeitimo įstatymo priėmimo iki Teismo ekspertizės įstatymo naujos redakcijos įsigaliojimo nebuvo aprobuotos Apskaitos ir finansų, Bankininkystės ir Darbo ekonomijos ekspertizės rūšys. Šios rūšys kaip buvo administruojamos Atsakovo, taip ir liko. Todėl nesusiklostė Pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta taikymo sąlyga.

79.       Nurodo, kad kreipėsi į Teisingumo ministeriją su prašymu pakomentuoti, ar po Pakeitimo įstatymo priėmimo buvo tokių atvejų, jog būtent 2 straipsnio 3 dalyje būtų suteikta teismo eksperto kvalifikacija, ir buvo gautas atsakymas, kad įsigaliojus naujai Teismo ekspertizės įstatymo redakcijai, privatiems teismo ekspertams kvalifikacijos arba buvo suteiktos išlaikytų egzaminų pagrindu, arba tokios kvalifikacijos nebuvo suteiktos. Taip pat pažymėjo, kad nebuvo suteiktos kvalifikacijos, remiantis Pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 3 dalimi. Taigi, nei vienas privatus teismo ekspertas ir nei viena teismo ekspertizės įstaiga nesuteikė kvalifikacijos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendime pateiktu Pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 3 dalies aiškinimo būdu. Šios aplinkybės pagrindžia, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendime yra padaryta esminė, akivaizdi teisės normos aiškinimo klaida, dėl kurios teismas priėmė ydingą, Teismo ekspertizės įstatyme įtvirtintą taisyklių sistemą griaunantį, spendimą. Dėl šios priežasties procesas šioje byloje turėtų būti atnaujintas, o Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas panaikintas visoje apimtyje ir paliktas galioti pirmosios instancijos teismo sprendimas.

80.       Pareiškėjas atsiliepime į atsakovo prašymą atnaujinti procesą su juo nesutinka ir prašo atsisakyti atnaujinti procesą. Taip pat prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

81.       Pareiškėjas atsiliepime pakartoja apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus ir aplinkybes. Teigia, kad atsakovas nurodo, jog pareiškėjas į Teismo ekspertų sąrašą įtrauktas kaip atliekantis audito ekspertizes. Teismo ekspertų sąrašą tvarko Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija ir toks pareiškėjo bei kitų auditorių – teismo ekspertų (kurie įrašyti „įmonės apskaitos ir atskaitomybės“ arba „audito“ rūšyse) priskyrimas yra netinkamas, kadangi auditoriai neatlieka nekilnojamojo turto vertinimo ekspertizių. Siekiant geriau informuoti teisėsaugos institucijas ir proceso šalis apie galimybę pasirinkti reikiamos srities teismo ekspertus jie turėtų būti įrašyti į 5 grupę „Apskaitos ir finansų ekspertizė; bankininkystės ekspertizė; darbo ekonomikos ekspertizė“, nes auditoriai – teismo ekspertai apie 80 proc. visų ekspertinių tyrimų nuo 2003 m. atlieka apskaitos ir finansų srityje (anksčiau buvo dvi – „buhalterijos“ ir „finansų“ ekspertizės). Jokie teisės aktai nenumato, kaip Teisingumo ministerija galėtų ar turėtų grupuoti ekspertus Teismo ekspertų sąraše, kuriuo remiasi atsakovas.

82.       Atsakovas nurodytomis aplinkybėmis siekia sudaryti įspūdį, kad pareiškėjas neturi nieko bendro su atsakovo aprobuotomis ekspertizių rūšimis, tačiau tai nėra susiję proceso atnaujinimo institutu.

83.       Pareiškėjo teigimu, atsakovas iškraipo faktines aplinkybes nurodydamas, kad pareiškėjas į Teismo ekspertų sąrašą nėra įtrauktas prie kitų teismo ekspertizės sričių, nėra išlaikęs atitinkamo atsakovo organizuojamo egzamino, jam teismo eksperto kvalifikacijos kitose srityse nėra suteikusi kita Kvalifikaciją suteikianti institucija. Pareiškėjas į Teismo ekspertų sąrašą yra įtrauktas teisingumo ministro 2013 m. sausio 15 d. įsakymu remiantis Lietuvos auditorių rūmų suteikta atestuoto auditoriaus kvalifikacija. Pagal Teismo ekspertizės įstatymą, kuris galioja nuo 2003 m. gegužės 1 d. iki šiol, Lietuvos auditorių rūmai yra teismo eksperto kvalifikaciją suteikianti institucija.

84.       Pareiškėjas nurodo, kad atsakovas iš esmės pretenduoja į pakartotinę bylos apeliaciją ir nepateikia įrodymų dėl proceso atnaujinimo.

85.       Atsakovas teikia iš esmės melagingą informaciją, kad privatus teismo ekspertas veikia ne kaip privatus teismo ekspertas. Teismo ekspertizės įstatymo redakcijoje, galiojusioje iki 2020 m. liepos 1 d., ir galiojančios šiuo metu 21 straipsnyje numatyta, kad proceso šalys turi teisę pasikviesti privatų teismo ekspertą sutartiniais pagrindais. Teismų praktikoje gausu atvejų, kaip privačių teismo ekspertų atlikti ekspertiniai tyrimai tiek civiliniame, tiek baudžiamajame procese laikyti ekspertiniais tyrimais ir jų pagrindu priimti išteisinami nuosprendžiai arba nuteisiami asmenys realia laisvės atėmimo bausme.

86.       Pareiškėjo nuomone, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, visiškai teisingai pritaikė Pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 3 dalies nuostatas ir visiškai nesukuria ir nenustato skirtingos, alternatyvios teismo eksperto kvalifikacijos suteikimo tvarkos nei kad numatė Įstatymo leidėjas, kadangi pareiškėjo statusas ir faktinės aplinkybės, atlikti ekspertiniai tyrimai visiškai atitinka Pakeitimo įstatymo nuostatas.

87.       Pareiškėjas teigia, kad atsakovas prašydamas atnaujinti procesą šioje byloje ABTĮ nustatytais pagrindais, iš esmės siekia pakartotinės apeliacijos, o tai prieštarauja proceso atnaujinimo instituto paskirčiai ir tikslams.

88.       Atsakovas iš esmės konstruoja proceso atnaujinimo pagrindus ant toje pat byloje dalyvavusio subjekto, trečiojo suinteresuoto asmens – Teisingumo ministerijos, parengto dokumento, taip sukurdamas iš esmės be precedentinę situaciją, kai abu prašyme atnaujinti procesą nurodyti pagrindai konstruojami ant po bylos išnagrinėjimo ir teismo sprendimo įsiteisėjimo sukurto dokumento (tariamo įrodymo), kuris parengtas byloje dalyvavusio asmens, galbūt šiame dokumente pateikiant argumentaciją adaptuotą prie jau Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo priimto sprendimo, taip sukuriant iliuziją apie naujai paaiškėjusias aplinkybes ir/ar tariamą neteisingą materialiosios teisės taikymą, kaip pagrindo atnaujinti procesą. Pareiškėjas prašo tokią situaciją įvertinti itin atidžiai, kadangi negali klostytis teisminė praktika ta linkme, kai naujai paaiškėjusi aplinkybė ar aiškus materialiosios teisės pažeidimas yra „sukuriama” po bylos nagrinėjimo, ir ją „sukuria” byloje dalyvavęs subjektas, galbūt piktnaudžiaudamas savo padėtimi – galimybe tokius dokumentus „kurti”.

89.       Pareiškėjas dėl prašyme nurodyto pagrindo (ABTĮ 156 str. 2 d. 2 p.) nurodo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas priimtas 2024 m. kovo 14 d., Teisingumo ministerijos raštas parengtas 2024 m. birželio 5 d., t. y. raštas atsirado jau priėmus sprendimą. Pagrindinis kriterijus, apibūdinantis naujai paaiškėjusią esminę bylos aplinkybę, yra reikalavimas, kad tokia aplinkybė būtų egzistavusi bylos, kurios procesą prašoma atnaujinti, nagrinėjimo metu. Labai dažnai minėtos aplinkybės painiojamos su naujomis aplinkybėmis, t. y. tokiomis, kurių nagrinėjant administracinę bylą nebuvo, bet atsirado jau priėmus sprendimą. Šiuo atveju taip pat labai svarbu tai, kad Teisingumo ministerija yra bylos šalis šiame procese. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme jis prašė byloje apklausti Teisingumo ministerijos darbuotoją N. K., kuri rengė įstatymo projektą ir jo aiškinamąjį raštą, tačiau Teisingumo ministerija su prašymu nesutiko ir nurodė, kad nei ji kaip institucija, nei jos atskiri darbuotojai neturi teisės aiškinti Lietuvos Respublikos Seimo priimtų teisės aktų, ką šiuo atveju nori daryti atsakovas, t. y. aiškinti įstatymo nuostatas, remdamasis jau po bylos nagrinėjimo „sukurtu“ raštu.

90.       Akivaizdu, kad Teisingumo ministerijos raštas negali būti laikomas naujai paaiškėjusia esmine aplinkybe, kurios nebuvo ir ji negalėjo būti žinoma bylos nagrinėjimo metu, kadangi raštas parengtas po sprendimo priėmimo, jo rengėja yra Teisingumo ministerija, kuri dalyvavo procese trečiuoju suinteresuotu asmeniu, kuri turėjo teisę, vadovaujantis ABTĮ 52 straipsnio nuostatomis, realizuoti savo teises ir teisėtus interesus procese, tą, beje, ir darė.

91.       Pareiškėjas dėl kito atsakovo prašyme nurodyto bylos atnaujinimo pagrindo (ABTĮ 156 str. 2 d. 10 p.) nurodo, kad klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą. Teismo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jai taikyti svarbių bylos aplinkybių nenustatymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai; neginčijamai neprotingas vertinamojo pobūdžio aplinkybių įvertinimas ir panašūs atvejai.

92.       Teigia, kad naujas Teisingumo ministerijos raštas yra tik atsakovo ir trečiojo asmens interpretacija, priderinta prie teismo sprendimo, dėl kurio proceso atnaujinimo prašoma, siekiu sudaryti klaidingą įspūdį ir dirbtinai sukurti pagrindą tariamam esminiam materialiosios teisės normų pažeidimui. Tačiau šiame rašte nurodytus aiškinimus paneigia apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai. Teisingumo ministerijos rašte pateikiamos ir iš esmės klaidingos įstatymo lygmens teisės aktų nuostatos. Atkreipia dėmesį, kad niekada anksčiau ir šiuo metu nebuvo ir nėra tokio teisinio reguliavimo, jog teismo eksperto kvalifikaciją audito srityje suteiktų Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba prie Finansų ministerijos. Teismo eksperto kvalifikaciją audito ekspertizės srityje (iki 2013 m. – įmonių apskaitos ir atskaitomybės srityje) suteikia Lietuvos auditorių rūmai.

93.       Pareiškėjas teigia, kad Teisingumo ministerijos rašte (5 punkte) padaryta išvada, jog iki Pakeitimo įstatymo įsigaliojimo ir po jo įsigaliojimo į teismo ekspertų sąrašą Lietuvos audito rūmų suteiktos auditoriaus kvalifikacijos pagrindu įrašytas audito teismo ekspertizę atliekantis teismo ekspertas galėjo ir gali spręsti klausimus Lietuvos audito rūmų auditoriaus suteiktos kvalifikacijos ribose bei neturėjo ir neturi teisės atlikti bankininkystės, darbo ekonomikos, apskaitos ir finansų teismo ekspertizių pagal Lietuvos teismo ekspertizės centro suteiktą kvalifikaciją, yra klaidinga. Pažymi, kad atestuoto auditoriaus kompetenciją apima visas vykdomas ekonomines veiklas (ne tik kredito įstaigų) ir visus apskaitos barus (ne vien darbo užmokesčio apskaitą). Dėl šių aplinkybių pareiškėjas yra pasisakęs apeliaciniame skunde. Tai, kad pareiškėjas yra atlikęs ir šiuo metu atlieka ginčijamas ekspertizes, įrodo atsakovo prie prašymo atnaujinti procesą pateiktas priedas Nr. 3.

94.       Pareiškėjas nurodo, kad atsakovo nurodyti Teisingumo ministerijos rašto fragmentai neturi nieko bendra su proceso atnaujinimo institutu, nes atsakovas iš esmės nutylėjo reikšmingas aplinkybes, dėl kokių priežasčių pareiškėjas atsakovo aprobuotus ekspertinius tyrimus atlieka jau 11 metų ir kodėl 2020 m. liepos 7 d. įvesta kvalifikacijos patvirtinimo (ne įgijimo) procedūra.

95.       Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad šiuo metu yra du Teisingumo ministerijos raštai: aiškinamasis raštas 2, kuris buvo pateiktas visoms suinteresuotoms institucijoms ir jo pagrindu priimtas Pakeitimo įstatymas, ir raštas, kurį atsakovo prašymu parengė Teisingumo ministerijos patarėja jau išnagrinėjus bylą iš esmės. Pareiškėjo vertinimu, Aiškinamasis raštas 2 suteikia papildomos informacijos apie Pakeitimo įstatymo tikslus, Teisingumo ministerijos parengtas raštas, kai byla jau išnagrinėta, neturi jokios reikšmės, t. y. nesuteikia ir negali suteikti jokio pagrindo atnaujinti procesą, kaip numatyta ABTĮ 156 straipsnio 10 dalyje.

96.       Pareiškėjas pažymi, kad atsakovas prašyme atnaujinti procesą kartoja tas pačias aplinkybes bei Teisingumo ministerijos rašto fragmentus, tačiau nepateikia naujų paaiškėjusių aplinkybių, kurių nebuvo ir ar jos negalėjo būti žinomos bylos nagrinėjimo metu. Teisingumo ministerija dalyvavo nagrinėjant bylą ir teikė procesinius dokumentus. Nei atsakovo prašyme, nei Teisingumo ministerijos rašte nėra nurodyta, kokią konkrečią teisės normą Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas priimdamas sprendimą akivaizdžiai pažeidė. Pareiškėjo teigimu, atsakovas iš esmės siekia, kad byla būtų nagrinėjama iš naujo, nes nesutinka su teismo pateiktu teisės normos pritaikymu.

97.       Pareiškėjas vertina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas teisingai pritaikė Pakeitimo įstatymo nuostatas.

98.       Apibendrindamas pareiškėjas nurodo, kad atsakovas pateikia Teisingumo ministerijos raštą su priedais su travaux preparatoires sąvoka, kuri gali būti aktuali ir teikiami papildomi dokumentai (išaiškinimai) tada ir tik tada, jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas būtų priėmęs sprendimą pagal neaiškią (dviprasmišką) įstatymo leidėjo suformuluotą teisės normą. Atkreipia dėmesį, kad įstatymo leidėjo pasirinkta tokia formuluotė Pakeitimo įstatyme ir šio įstatymo Aiškinamojo rašto yra aiški.

99.       Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad Teisingumo ministerija atsiliepime į prašymą atnaujinti procesą nenurodė jokių motyvų nei pagal vieną ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies punktą. ABTĮ nenumato jokio pagrindo atnaujinti procesą pagal pavienių Teisingumo ministerijos specialistų raštus. Įvertinus prašymo atnaujinti procesą turinį, pareiškėjas sprendžia, kad atsakovas neteisingai supranta proceso atnaujinimo instituto paskirtį ir iš esmės siekia pakartotinai bylą nagrinėti apeliacine tvarka, nepateikia naujų (teisme dar nevertintų) ir teisės normomis bei teismų praktika pagrįstų argumentų dėl proceso atnaujinimo. Taigi šiuo atveju nėra pagrindo atnaujinti procesą ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 2 ir 10 punktuose nustatytais pagrindais.

100.     Trečiasis suinteresuotas asmuo Teisingumo ministerija atsiliepime į atsakovo prašymą atnaujinti procesą nurodo, kad pritaria atsakovo prašyme nurodytiems argumentams, pagrindžiantiems proceso atnaujinimo būtinybę byloje, ir prašo prašymą tenkinti.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

VI.

101.     Proceso atnaujinimo institutas pagal savo paskirtį ir tikslus, kurių siekė įstatymų leidėjas, yra išimtinė procedūra, kuri taikoma tik ypatingais atvejais, siekiant pašalinti tam tikrus akivaizdžius ir esminius pažeidimus, padarytus bylose, užbaigtose įsiteisėjusiu teismo priimtu baigiamuoju aktu, griežtai laikantis ABTĮ IV dalyje nustatytų proceso atnaujinimo sąlygų bei tvarkos ir negali būti tapatinamas su apeliaciniu procesu, kuris reglamentuotas ABTĮ III dalies normomis. Įsiteisėjęs teismo sprendimas (bendrąja prasme), kuriuo byloje buvo išspręstas šalių ginčas, įgyja res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas) galią. Tai reiškia, kad šalių ginčas yra išspręstas galutinai ir negali būti revizuojamas įprastinėmis procesinėmis priemonėmis. Bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu procesiniu teismo sprendimu, proceso atnaujinimas galimas tik per įstatymu apibrėžtą terminą ir numatytais pagrindais.

102.     Dėl proceso atnaujinimo instituto, kaip išimtinės procedūros, yra pasisakęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT). EŽTT išaiškino, kad teisinis tikrumas suponuoja res judicata principo laikymąsi ir vykdymą. Šis principas sukuria draudimą ginčo šalims siekti peržiūrėti galutinį ir įsiteisėjusį sprendimą vien tik turint tikslą iš naujo nagrinėti bylą. Aukštesnės instancijos teismų galia peržiūrėti sprendimus turi būti siejama tik su tikslu ištaisyti teismo klaidas ir netinkamai vykdomą teisingumą, bet ne iš naujo nagrinėti bylą. Sprendimo peržiūrėjimo mechanizmas neturėtų būti naudojamas kaip „užslėpta“ apeliacija, vien tik galimi keli požiūriai į vieną situaciją nėra sprendimo peržiūrėjimo pagrindas. Išimtys galimos tik tais atvejais, kai tai nulemia ypatingos ir įtikinamos aplinkybės (žr., pvz., EŽTT sprendimus bylose Varnienė prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 42916/04); Ryabykh prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 52854/99); kt.).

103.     Nukrypimai nuo res judicata principo pateisinami tik tais atvejais, kai jų būtinybę lemia esminio ir įtikinamo pobūdžio aplinkybės (žr., pvz., EŽTT sprendimą byloje Kot prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 20887/03). Aukštesnių teismų galia panaikinti ar pakeisti privalomus ir vykdytinus teismų sprendimus turėtų būti įgyvendinama, siekiant ištaisyti esminius trūkumus (žr., pvz., EŽTT sprendimą byloje Protsenko prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 13151/04)). Be to, teisėtas galutinio ir įsiteisėjusio sprendimo panaikinimas peržiūros procese reiškia nukrypimą nuo teisinio apibrėžtumo principo. Atitinkamas sprendimas gali būti panaikintas, tik siekiant ištaisyti klaidą, iš tiesų turinčią esminę reikšmę teisminei sistemai (žr., pvz., EŽTT sprendimą byloje Shchurov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 40713/04)).

104.     Proceso atnaujinimo institutą reglamentuojančios teisės normos turi būti aiškinamos ir taikomos atsižvelgiant į šio instituto tikslus ir uždavinius, o tai reiškia, kad procesas privalo būti atnaujinamas, jeigu yra pagrindas manyti, jog dėl prašyme atnaujinti procesą nurodytų aplinkybių, kurios įvardijamos kaip proceso atnaujinimo pagrindas, byloje priimti teismų procesiniai sprendimai gali būti neteisėti ir nepagrįsti. Bet kuris nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eP-33-556/2018; kt.).

105.     Akcentuotina, kad proceso atnaujinimo institutas neturi būti priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą, o proceso atnaujinimo tikslas – išvengti teisinių galimo neteisėto teismo sprendimo (nutarties) padarinių ir taip įvykdyti teisingumą, apginant ne tik privatų šalių, bet ir viešąjį interesą.

106.     Taigi, sprendžiant proceso atnaujinimo klausimą baigtoje administracinėje byloje yra patikrinama, ar nėra esminių ir akivaizdžių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą byloje priimtus teismų procesinius sprendimus pripažinti neteisėtais ir kurių baigtinis sąrašas yra nurodytas ABTĮ 156 straipsnio 2 dalyje. Šių aplinkybių (proceso atnaujinimo pagrindų) buvimą turi pagrįsti prašymą dėl proceso atnaujinimo paduodantis asmuo. Jeigu toks asmuo nepateikia pakankamų argumentų, patvirtinančių įstatyme nustatytų proceso atnaujinimo pagrindų buvimą, procesas administracinėje byloje negali būti atnaujintas (ABTĮ 162 str. 1 d.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P⁴⁴²-166/2011; kt.).

Dėl proceso atnaujinimo ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu

107.     ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas, jeigu naujai paaiškėja esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Šiuo pagrindu atnaujinti procesą gali būti tik tokios naujai paaiškėjusios aplinkybės, kurios: 1) egzistavo nagrinėjant bylą ir priimant teismo sprendimą ar nutartį; 2) nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu, apie šias aplinkybes pareiškėjas sužinojo jau įsiteisėjus teismo sprendimui ar nutarčiai; 3) turi esminę reikšmę bylai, t. y. žinant apie šias aplinkybes galėjo būti priimtas kitoks teismo sprendimas ar nutartis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. spalio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-120-822/2015; 2024 m. rugsėjo 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P-14-602/2024 ir kt.).

108.     Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada dėl ginčo išsprendimo, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Jeigu prašyme nurodytos aplinkybės neatitinka šių reikalavimų, tai jos negali būti vertinamos kaip proceso atnaujinimo pagrindas užbaigtoje administracinėje byloje. Tais atvejais, kai pareiškėjas gauna ar suranda naujų įrodymų, patvirtinančių, kad paaiškėjo naujų esminių bylos aplinkybių, tai tokie įrodymai turi atitikti reikalavimus, keliamus ir įrodymams, ir esminėms naujai paaiškėjusioms aplinkybėms. Įrodymuose įtvirtinta informacija turi turėti esminę reikšmę bylai, t. y. ji turi turėti neabejotiną teisinę svarbą jau išnagrinėtos bylos baigčiai, teismo sprendime padarytų išvadų dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo pagrįstumui, be to, turi patvirtinti aplinkybes, kurios nebuvo ir neturėjo būti žinomos nagrinėjant bylą nei teismui, nei pareiškėjui. Tai reiškia, kad procesui atnaujinti nepakanka vien pateikti naujus dokumentus, kurių nebuvo nagrinėjant bylą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-16-520/2020).

109.     Atsakovas, prašydamas atnaujinti procesą byloje ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu nurodo, kad nors nei ABTĮ, nei teismų praktikoje nėra nustatyta baigtinio sąrašo, kas yra laikytina esminiu akivaizdžiu materialiosios teisės pažeidimu, tačiau vienareikšmiškos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai, nesuderinus su likusiu teisiniu reguliavimu, nesamos prasmės suteikimas įstatymo nuostatai ir panašūs atvejai ne tik gali, bet ir turi būti vertinami kaip akivaizdūs materialiosios teisės pažeidimai. Atsakovo teigimu, kadangi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendime pateiktas naujas neegzistuojantis Pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 3 dalies turinio aiškinimas ir sukurta taisyklė iš esmės prieštarauja įstatymų leidėjo ketinimams ir tikslams, atsakovas kreipėsi į Teisingumo ministeriją, kuri rašte nurodė aplinkybes dėl Pakeitimo įstatymo rengimo tikslų ir Teismo ekspertizės įstatymu nustatomo teisinio reguliavimo. Atsakovas šį Teisingumo ministerijos raštą vertina kaip naują įrodymą, pagrindžiantį, kad šiuo atveju Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendime buvo padaryta esminė materialiosios teisės klaida.

110.     Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodytos aplinkybės, kurias jis įvardija kaip turinčias esminę reikšmę administracinei bylai, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog šios aplinkybės yra naujai paaiškėjusios ir nebuvo žinomos (negalėjo būti žinomos) atsakovui bylos nagrinėjimo metu bei kurios turi neabejotiną teisinę svarbą išnagrinėtos bylos baigčiai.

111.     Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas kaip naujai paaiškėjusią aplinkybę nurodo Teisingumo ministerijos 2024 m. birželio 5 d. raštą, kuriame, atsakovo teigimu, nurodytos aplinkybės dėl Pakeitimo įstatymo rengimo tikslų ir Teismo ekspertizės įstatymu nustatomo teisinio reguliavimo. Tačiau šios aplinkybės negali būti vertinamos kaip naujai paaiškėjusios ir juolab nežinomomis bylos nagrinėjimo metu. Kaip pagrįstai atsiliepime į prašymą nurodo pareiškėjas, Teisingumo ministerija dalyvavo bylos procese trečiuoju suinteresuotu asmeniu, todėl visas aplinkybes galėjo ir turėjo nurodyti nagrinėjant bylą tiek pirmosios instancijos, tiek ir apeliacinės instancijos teismuose. Be to, atsakovo nurodytos aplinkybės vertintinos kaip naujai atsiradusios po apeliacinės instancijos teismo sprendimo priėmimo, o ne naujai paaiškėjusios esminės bylos aplinkybės, kurios egzistavo, bet nebuvo ir negalėjo būti žinomos atsakovui bylos nagrinėjimo metu. Iš atsakovo prašymo turinio akivaizdu, kad atsakovas nesutinka su teismo nustatytomis aplinkybėmis ir teisės aiškinimu, taigi siekia pakartotinės apeliacijos.

112.     Teisėjų kolegija akcentuoja, kad nei vienas ABTĮ 156 straipsnio 2 dalyje, inter alia (be kita ko) ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 2 punkte, įtvirtintas proceso atnaujinimo pagrindas neleidžia atnaujinti proceso vien tam, jog būtų iš naujo peržiūrėtos, įvertintos ir ištirtos bylos aplinkybės, t. y. kad dar kartą byla būtų išnagrinėta apeliacine tvarka. Administracinės bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, procesas negali būti atnaujinamas vien siekiant pakartotinio bylos faktinių ir kartu teisinių aplinkybių ar įrodymų vertinimo, nes tai iš esmės prieštarautų proceso atnaujinimo stadijos tikslams ir paskirčiai bei res judicata principui.

113.     Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju nėra jokio pagrindo atnaujinti procesą byloje ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu.

Dėl proceso atnaujinimo ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punkto pagrindu

114.     Pagal ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punktą procesas gali būti atnaujinamas, jeigu pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialiosios teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą, nutarimą ar nutartį. Šiuo pagrindu procesas atnaujinimas, kai: pirma, nustatomas materialiosios teisės normos pažeidimas ją taikant; antra, nustatytas pažeidimas akivaizdus; ir trečia, toks pažeidimas esminis, t. y. galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą, nutarimą ar nutartį. Materialiosios teisės taikymo tikslas yra individualiai gyvenimo situacijai taikyti teisėje įtvirtintą abstrakčią elgesio taisyklę (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P⁵⁰²-165/2010; 2011 m. spalio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P¹⁴⁶-119/2011).

115.     Vertinant, ar yra pagrindas atnaujinti apeliacine tvarka išnagrinėtą administracinę bylą ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punkto pagrindu, pažymėtina, kad pareiškėjas, prašydamas atnaujinti procesą aptariamu pagrindu, turi pateikti teismui jį pagrindžiančius įrodymus, t. y. įrodymus dėl padaryto akivaizdaus esminio materialiosios teisės normų pažeidimo jas taikant, galėjusio nulemti teismo procesinio sprendimo neteisėtumą.

116.     Taigi aptariamo pagrindo taikymas yra sietinas su pažeidimo akivaizdumu, kas reiškia, kad prašyme atnaujinti procesą šiuo pagrindu turi būti pateikti argumentai, kurie akivaizdžiai parodo, jog bylą nagrinėjęs teismas neteisingai aiškino byloje taikytiną materialiosios teisės normą. Toks akivaizdumas procesą atnaujinti prašančio asmens turi būti specialiai aptartas ir argumentuotas. Pažeidimas laikomas akivaizdžiu, kai proceso atnaujinimo klausimą nagrinėjančiai teisėjų kolegijai nelieka pagrįstų abejonių dėl klaidingo teisės normų aiškinimo ir taikymo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. liepos 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P⁶⁶²-143/2010; 2012 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P⁶⁰²-71/2012 ir kt.).

117.     Atsakovas, siekdamas proceso atnaujinimo ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punkto pagrindu, teigia, kad Teisingumo ministerijos, Teismo ekspertizės įstatymo Pakeitimo įstatymo rengėjos, raštas yra kvalifikuotinas kaip naujas įrodymas, pagrindžiantis, jog šiuo atveju Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendime buvo padaryta esminė materialiosios teisės klaida. Raštas buvo gautas tik išnagrinėjus bylą iš esmės. Jo gavimo poreikis atsirado po to, kai Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pateikė travaux preparatoires ir tikrosios teisės norminio akto prasmės neatitinkančią Pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 3 dalies interpretaciją. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas tokiais argumentais išreiškia savo nuomonę, kaip minėtos teisės normos turėtų būti aiškinamos ir taikomos.

118.     Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad teismo padarytas esminis materialiosios teisės normų pažeidimas gali būti suprantamas, kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai ir panašūs atvejai.

119.     Nagrinėjamu atveju įvertinus atsakovo prašyme nurodytus argumentus, dėl, jo teigimu, apeliacinės instancijos teismo padaryto pažeidimo, teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas iš esmės nenurodė jokių akivaizdžių aplinkybių, jog buvo padarytas materialiosios teisės normų pažeidimas. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas prašyme pateikia tik savo subjektyvų vertinimą, kaip byloje turėtų būti aiškinamos ir taikomos aktualios teisės normos bei vertinami įrodymai, tačiau nenurodo susijusios teismų praktikos ar mokslinės doktrinos pavydžių, kurie pagrįstų jo poziciją. Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovas nepateikė akivaizdžių įrodymų, patvirtinančių, jog apeliacinės instancijos teismas padarė esminį materialiosios teisės normų pažeidimą jas taikydamas, galėjusį turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą ar nutartį, o prašyme nurodyti argumentai nepatvirtina esminio materialiosios teisės normos pažeidimo akivaizdumo. Atsakovo prašymas grindžiamas subjektyviu apeliacinės instancijos teismo padarytų išvadų traktavimu. Prašymu dėl proceso atnaujinimo atsakovas iš esmės siekia revizuoti įsiteisėjusiu teismo sprendimu įvertintas aplinkybes, todėl nėra pagrindo atnaujinti procesą administracinėje byloje ir ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punkto pagrindu.

120.     Išanalizavus atsakovo prašyme dėl proceso atnaujinimo išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad atsakovas iš esmės siekia atnaujinti administracinės bylos procesą tik dėl to, jog nesutinka su Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo atliktu įrodymų vertinimu, teisės taikymu ir priimtu procesiniu sprendimu, tačiau, kaip minėta, ABTĮ 156 straipsnio 2 dalis nenustato pagrindo atnaujinti bylos procesą vien tam, kad būtų iš naujo peržiūrėtos bei įvertintos išnagrinėjus bylą jau ištirtos bei įvertintos faktinės aplinkybės (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P⁸⁵⁸-80/2014 ir kt.).

121.     Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovo  prašymas dėl proceso atnaujinimo yra nepagrįstas įstatymo nustatytais proceso atnaujinimo pagrindais, todėl atsisakytina atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-426-662/2024 (ABTĮ 162 str. 1 d.).

122.     Pareiškėjas atsiliepime į atsakovo prašymą prašė priteisti 1 258,40 Eur patirtas bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į atsakovo prašymą dėl proceso atnaujinimo parengimą. Patirtoms bylinėjimosi išlaidoms pagrįsti pareiškėjas pateikė 2024 m. liepos 3 d. advokatų profesinės bendrijos „Constat“ PVM sąskaitą faktūrą, kurioje nurodytas teisinių paslaugų pobūdis – atsiliepimo dėl proceso parengimas – 1 258,40 Eur, taip pat SEB banko mokėjimo nurodymą Nr. 565, iš kurio matyti, kad pareiškėjas advokatų profesinei bendrijai „Constat“ 2024 m. liepos 3 d. sumokėjo 1 258,40 Eur.

123.     Nagrinėjamu atveju netenkinus atsakovo prašymo atnaujinti procesą administracinėje byloje, pareiškėjas įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis). Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, nei nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) (toliau – ir Rekomendacijos). Šių Rekomendacijų 8.16 punktas numato, kad už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai, rekomenduojamas priteistinas maksimalus užmokesčio dydis koeficientais yra – 0,4. Rekomendacijų 7 punkte numatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Lietuvos statistikos departamento 2024 m. I ketvirčio skelbiamas vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) buvo 2 161 Eur, todėl maksimalus užmokesčio už suteiktą paslaugą dydis yra 864,40 Eur. Pareiškėjo prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma viršija maksimalų galimą priteisti dydį, todėl atitinkamai mažinama. Pareiškėjui iš atsakovo priteisiama 864,40 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į prašymą dėl proceso atnaujinimo parengimą.

124.     Atsakovas prašyme atnaujinti procesą prašo priteisti iš pareiškėjo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo prašymas atnaujinti procesą netenkinamas, jis neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 162 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Lietuvos teismo ekspertizės centro prašymo atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-426-662/2024  netenkinti.

Atsisakyti atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-426-662/2024 pagal pareiškėjo K. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. kovo 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo K. A. skundą atsakovui Lietuvos teismo ekspertizės centrui (tretieji suinteresuoti asmenys – Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija ir Teismo ekspertų veiklos koordinavimo taryba) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Priteisti pareiškėjui K. A. iš atsakovo Lietuvos teismo ekspertizės centro 864,40 Eur (aštuonis šimtus šešiasdešimt keturis eurus keturiasdešimt centų) bylinėjimosi išlaidas.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                                                                 Jolanta Malijauskienė

Arūnas Sutkevičius

Virginija Volskienė