Nr. DOK-376
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-34144-2020-9
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2025 m. vasario 11 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Donato Šerno (kolegijos pirmininkas), Egidijos Tamošiūnienės ir Jūratės Varanauskaitės,
susipažinusi su 2025 m. sausio 29 d. paduotu atsakovo V. B. kasaciniu skundu dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. spalio 31 d. nutarties peržiūrėjimo ir prašymu atidėti žyminio mokesčio dalies mokėjimą,
n u s t a t ė :
Atsakovo V. B. paduotas kasacinis skundas dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. spalio 31 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. S.-B. ieškinį atsakovui V. B. bei atsakovo V. B. patikslintą priešieškinį ieškovei D. S.-B. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei ir su tuo susijusių teisinių pasekmių; trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, AB SEB bankas, išvadą teikianti byloje institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. gegužės 20 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai, o patikslintą priešieškinį atmetė ir nusprendė: 1) nutraukti šalių santuoką dėl atsakovo kaltės; 2) po santuokos nutraukimo ieškovei palikti ikisantuokinę pavardę „S.“, atsakovui prigimtinę pavardę – „B.“; 3) nustatyti šalių nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ieškove; 4) nustatyti ieškovės prašomą atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką; 5) priteisti iš atsakovo nepilnamečiams vaikams išlaikymą kiekvienai po 450 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2020 m. lapkričio 30 d.) iki vaikų pilnametystės, periodines išmokas kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; 6) priteisti iš atsakovo nepilnamečiams vaikams išlaikymo įsiskolinimą, kiekvienai dukrai po 7100 Eur; 7) paskirti ieškovę nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise; 8) sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai; 9) nustatyti, kad ieškovės prievolė akcinei bendrovei SEB bankui pagal 2011 m. balandžio 14 d. kredito sutartį yra asmeninė ieškovės prievolė.
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. gegužės 20 d. papildomu sprendimu, be kita ko, priteisė iš atsakovo ieškovei 37 534,45 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ir valstybei 562,50 Eur žyminį mokestį.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2024 m. spalio 31 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 20 d. sprendimą ir pakeitė iš dalies Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 23 d. papildomą sprendimą bei ieškovei D. S.-B. iš atsakovo V. B. priteistų bylinėjimosi išlaidų sumą sumažino nuo 37 534,45 Eur iki 37 323,65 Eur. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2024 m. spalio 31 d. nutartimi taip pat priteisė iš atsakovo ieškovei 3127,05 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą advokatės pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme ir iš atsakovo valstybei 1240 Eur žyminį mokestį.
Kasaciniu skundu atsakovas V. B. prašo:
1) panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-80-1094/2024 dalį, kuria atmestas atsakovo 2023 m. birželio 26 d. patikslinto priešieškinio (DOK-105215) reikalavimas dėl santuokos metu įgyto turto nuosavybės nustatymo ir kompensacijos priteisimo (patikslinto priešieškinio reikalavimai Nr. 5 ir 6), ir panaikinti Kauno apygardos teismo 2024 m. spalio 31 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-1492-1041/2024 dalį, kuria palikta nepakeista ši Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 20 d. sprendimo dalis, ir alternatyviai:
1.2) (i) pripažinti žemės sklypą (duomenys neskelbtini) ir gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini) bendrąja daline D. S.-B. ir V. B. nuosavybe, kurioje V. B. priklauso po 1/2 jų dalį, bei atidalyti turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės, priteisiant žemės sklypą (duomenys neskelbtini) ir gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini) natūra ieškovei D. S.-B. ir priteisti iš ieškovės D. S.-B. V. B. žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ir gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) 1/2 dalies vertės dydžio kompensaciją – 142 000 Eur; arba, (ii) netenkinus šio reikalavimo, priteisti iš ieškovės D. S.-B. atsakovo V. B. naudai 142 000 Eur kompensaciją už V. B. įdėtas asmenines lėšas į D. S.-B. asmeninės nuosavybės teise liekantį turtą: žemės sklypą (duomenys neskelbtini) ir gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini).
Atsakovo kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.
Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:
1. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai pažeidė CK 3.1 straipsnio 2 dalį ir 3.4 straipsnį, nurodę, kad sutuoktinių teisiniams santykiams kitų CK knygų, išskyrus 3 knygos, nuostatos negali būti taikomos ir kad sutuoktiniai, vedybų sutartimi įtvirtinę visiško atskirumo turto ir pajamų teisinį režimą, negali sudaryti jungtinės veiklos sutarties. Teismai padarė išvadą, kad šalių santykiams bendrosios jungtinės veiklos teisės normos negali būti taikomos tik dėl to, kad šalys yra sudariusios santuoką ir šalių turtiniams santykiams dėl to taikomos tik CK 3 knygos nuostatos, ir todėl atmetė atsakovo priešieškinio reikalavimą pripažinti ginčo turtą bendrąja daline šalių nuosavybe, nors prie šio konkretaus ginčo turto sukūrimo atsakovas prisidėjo savo asmeninėmis lėšomis, žiniomis ir darbu lygiomis dalimis.
2. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai pažeidė CK 1.63 straipsnio 1 dalį, 1.71 straipsnio 1 dalį, 6.156 straipsnio 1 dalį ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl jungtinės veiklos (paprastosios partnerystės) sutarties formos (kad tokia sutartis neprivalo būti sudaryta rašytine forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-253-611/2019)) ir kad būtent tokie civiliniai teisiniai santykiai, kaip buvo susiklostę tarp ieškovės ir atsakovo dėl konkretaus ginčo turto sukūrimo, kasacinio teismo praktikoje yra pripažįstami jungtinės veiklos (paprastosios partnerystės, asociacijos) sutarties sudarymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2010). Jungtinės veiklos sutartis tarp sutuoktinių (kurie vedybų sutartimi yra nustatę atskiro turto teisinį režimą) nepažeidžia jokių imperatyviųjų teisės normų, todėl priimdami teismai šioje byloje pažeidė CK 6.156 straipsnio 1 dalį ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.
3. Spręsdami dėl alternatyvaus atsakovo pareikšto reikalavimo, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai pažeidė CK 6.195 straipsnį („Sutarties spragų užpildymas“), 3.4 ir 1.8 straipsnius („Įstatymo ar teisės analogija“), jų netaikydami, kai buvo būtina juos taikyti. Ikivedybinėje sutartyje šalys nustatė atskiro turto teisinį režimą, tačiau nesusitarė ir nenurodė, kaip bus sprendžiama situacija, jeigu konkretaus turto įgijimui ar sukūrimui bus panaudotos abiejų šalių asmeninės lėšos, arba jeigu vienai šaliai asmenine nuosavybe priklausantis turtas bus esmingai pagerintas kitos šalies asmeninėmis lėšomis arba turtu (nenurodyta, nei kad kompensacija bus mokama, nei kad bus nemokama). Teismai sprendime ir nutartyje atsisakė taikyti teisės normas iškilusiai situacijai spręsti, palikdami teisinį vakuumą, motyvuodami tuo, kad tokios konkrečios situacijos šalių sudaryta ikivedybinė sutartis nereguliuoja ir neapima. Tačiau šioje byloje yra kilęs ne ikivedybinės sutarties aiškinimo, o ikivedybinės sutarties spragų užpildymo teisinis klausimas.
4. Teismai pažeidė CK 3.90, 6.50 straipsnius, nustatančius teisinį pagrindą priteisti kompensaciją už į kitos šalies turtą įdėtas asmenines lėšas, šių teisės normų netaikydami, kai buvo pagrindas jas taikyti. Teismai nepagrįstai laikė, kad nėra teisinio pagrindo (tariamai nėra teisės normos), leidžiančio tenkinti atsakovo alternatyvų reikalavimą ir priteisti kompensaciją, o taip pat nukrypo ir nuo jau suformuotos šių teisės normų (CK 3.90 ir 6.50 straipsnių) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo aiškinimo ir taikymo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2013).
5. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje netinkamai aiškino ir taikė CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir pažeidė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo šios teisės normos aiškinimo ir taikymo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2012; 2015 m. rugsėjo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-253-969/2015), nurodęs, kad atsakovo alternatyvaus reikalavimo negalima tenkinti CK 6.90 str. teisiniu pagrindu, kadangi atsakovas, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, nesirėmė šia teisės norma.
6. Pirmosios instancijos teismas sprendime nepagrįstai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, aiškinant ir taikant CK 4.262 straipsnį. Pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentai atmesti atsakovo priešieškinio reikalavimą motyvuojant tuo, kad „atsakovas neginčijo byloje Turto teisinės registracijos“, neginčijo deklaracijos apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą ir pan., yra teisiškai nepagrįsti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje vienareikšmiškai pripažįstama, kad turto įregistravimas vieno sutuoktinio asmenine nuosavybe neapriboja kito sutuoktinio teisės įrodinėti, kad ginčo turtas priklauso abiem sutuoktiniams, remiantis tiek daiktinės teisės, tiek prievolių teisės normomis, reglamentuojančiomis bendrąją nuosavybę ir jos įgijimą. Šalis neturi reikšti papildomo reikalavimo dėl teisinės turto registracijos panaikinimo ar pakeitimo, o reiškia materialinį reikalavimą dėl teisinio santykio nustatymo ar ginčijimo, kurio pagrindu atlikta registracija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-140/2013; 2022 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-159-916/2022).
Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, apeliacinės instancijos teismo nutarties ir pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos apeliacinės instancijos teismo nutarties priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.
Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, todėl paduotą kasacinį skundą priimti atsisakytina.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasaciniame skunde nenurodyta išvadą teikianti byloje institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir jos adresas. Todėl kasacinis skundas neatitinka bendrųjų procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų (CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punktas).
Kadangi kasacinį skundą atsisakoma priimti, tai prašymas atidėti žyminio mokesčio dalies mokėjimą nenagrinėtinas.
Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Grąžinti J. Z. 400 (keturis šimtus) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2025 m. sausio 27 d. AB „Swedbank“ mokėjimo nurodymu Nr. 35, kodas ZN95962.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjai Donatas Šernas
Egidija Tamošiūnienė
Jūratė Varanauskaitė