Lietuvos Respublikos Vyriausybė

 

nutarimas

DĖL Lietuvos respublikos vyriausybės 2010 m. lapkričio 24 d. nutarimo Nr. 1691 „DĖL GRIEŽTAI SAUGOMOS RŪŠIES RADAVIETĖS IR AUGAVIETĖS APSAUGOS REGLAMENTO SUDARYMO IR ŽEMĖS SAVININKŲ, VALDYTOJŲ, NAUDOTOJŲ IR KITŲ SUINTERESUOTŲ ASMENŲ INFORMAVIMO APIE NUSTATOMĄ GRIEŽTAI SAUGOMOS RŪŠIES RADAVIETĖS IR AUGAVIETĖS APSAUGOS REGLAMENTĄ IR NUOSTOLIŲ DĖL GRIEŽTAI SAUGOMŲ RŪŠIŲ APSAUGOS PRIEMONIŲ TAIKYMO KOMPENSAVIMO TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO

 

2018 m. rugpjūčio 13 d. Nr. 796

Vilnius

 

Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

Pakeisti Griežtai saugomos rūšies radavietės ir augavietės apsaugos reglamento sudarymo ir žemės savininkų, valdytojų, naudotojų ir kitų suinteresuotų asmenų informavimo apie nustatomą griežtai saugomos rūšies radavietės ir augavietės apsaugos reglamentą ir nuostolių dėl griežtai saugomų rūšių apsaugos priemonių taikymo kompensavimo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. lapkričio 24 d. nutarimu Nr. 1691 „Dėl Griežtai saugomos rūšies radavietės ir augavietės apsaugos reglamento sudarymo ir žemės savininkų, valdytojų, naudotojų ir kitų suinteresuotų asmenų informavimo apie nustatomą griežtai saugomos rūšies radavietės ir augavietės apsaugos reglamentą ir nuostolių dėl griežtai saugomų rūšių apsaugos priemonių taikymo kompensavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“:

1. Pakeisti 6 punktą ir jį išdėstyti taip:

6. Aplinkos ministerija, prieš pradėdama rengti Reglamento projektą, kreipiasi į Valstybinę saugomų teritorijų tarnybą prie Aplinkos ministerijos (toliau – Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba) ir Aplinkos apsaugos departamentą prie Aplinkos ministerijos (toliau – Aplinkos apsaugos departamentas), kad jie įvertintų jų teritorijose esančių griežtai saugomų rūšių radaviečių ar augaviečių, įrašytų į Svarbiausių griežtai saugomų rūšių radaviečių ir augaviečių sąrašą, būklę, jose vykdomą ūkinę veiklą, suinteresuotų asmenų interesus.“;

2. Pakeisti 7 punktą ir jį išdėstyti taip:

7. Griežtai saugomos rūšies augavietės ar radavietės būklei įvertinti Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba organizuoja, kad saugomų teritorijų direkcijų specialistai saugomų teritorijų direkcijų administruojamose ir joms priskirtose nacionalinėse saugomose teritorijose ir Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijose (toliau – „Natura 2000“ tinklas), lankydamiesi vietoje, nustatytų griežtai saugomos rūšies radavietės ar augavietės ribas ir aprašytų esamą žemės naudojimą. Jeigu griežtai saugomos rūšies radavietė ar augavietė yra ne saugomoje teritorijoje, Aplinkos apsaugos departamento specialistai, esant būtinybei – kartu su artimiausios saugomos teritorijos direkcijos specialistu, lankydamiesi vietoje, nustato griežtai saugomos rūšies radavietės ar augavietės ribas ir aprašo esamą žemės naudojimą. Aplinkos apsaugos departamento specialistai surenka informaciją apie visose nustatytose griežtai saugomų rūšių radavietėse ar augavietėse išduotus ūkinės veiklos leidimus, galiojančius teritorijų planavimo dokumentus, miškotvarkos projektus, atvejus, kai išduotos teritorijų planavimo ir statinių projektavimo sąlygos. Įvertinimo ataskaita pateikiama Aplinkos ministerijai.“;

3. Pakeisti 16 punktą ir jį išdėstyti taip:

16. Patvirtinusi Reglamentą, Aplinkos ministerija registruotu laišku apie tai informuoja suinteresuotus asmenis ir pateikia jiems Reglamento kopiją. Patvirtinto Reglamento kopija pateikiama Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai ir Aplinkos apsaugos departamentui.“;

4. Pakeisti 18 punktą ir jį išdėstyti taip:

18. Gavusi papildomos informacijos apie griežtai saugomos rūšies radavietės ar augavietės būklės pokyčius, Aplinkos ministerija kreipiasi į Valstybinę saugomų teritorijų tarnybą, jeigu Reglamentas nustatytas saugomų teritorijų direkcijų administruojamoms ir joms priskirtoms nacionalinėms saugomoms teritorijoms ir „Natura 2000“ tinklo teritorijoms, arba į Aplinkos apsaugos departamentą, su prašymu įvertinti gautą informaciją, atlikus patikrą vietoje, ir pateikti išvadas. Įvertinęs gautą informaciją ir prireikus pasikonsultavęs su Lietuvos raudonosios knygos komisija ar mokslo institucijomis, aplinkos ministras turi teisę Reglamentą pakeisti arba pripažinti netekusiu galios. Reglamentas keičiamas laikantis Aprašo 8–16 punktų reikalavimų.“;

5. Pakeisti 19 punktą ir jį išdėstyti taip:

19. Ketvirtaisiais Reglamento galiojimo metais Aplinkos ministerija kreipiasi į Valstybinę saugomų teritorijų tarnybą, jeigu Reglamentas nustatytas saugomų teritorijų direkcijų administruojamoms ir joms priskirtoms nacionalinėms saugomoms teritorijoms ir „Natura 2000“ tinklo teritorijoms, arba į Aplinkos apsaugos departamentą, su prašymu įvertinti griežtai saugomos rūšies augavietės ir radavietės, kuriai nustatytas Reglamentas, būklę ir apie ją pateikti informaciją. Gauta informacija pateikiama Lietuvos raudonosios knygos komisijai įvertinti, ar esama griežtai saugomos rūšies radavietės ar augavietės būklė gera. Susipažinęs su Lietuvos raudonosios knygos komisijos išvadomis, aplinkos ministras turi teisę Reglamento galiojimą pratęsti.“;

6. Pakeisti 21 punktą ir jį išdėstyti taip:

21. Aplinkos ministerija, gavusi pranešimą apie Aprašo 20 punkte nurodytas aplinkybes, kreipiasi į Valstybinę saugomų teritorijų tarnybą, jeigu Reglamentas nustatytas saugomų teritorijų direkcijų administruojamoms ir joms priskirtoms nacionalinėms saugomoms teritorijoms ir „Natura 2000“ tinklo teritorijoms, arba į Aplinkos apsaugos departamentą, su prašymu patikrinti griežtai saugomos rūšies augavietės ar radavietės būklę vietoje. Atlikę patikrinimą, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba arba Aplinkos apsaugos departamentas parengia ataskaitą ir išvadas pateikia Aplinkos ministerijai. Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos arba Aplinkos apsaugos departamento pateikta išvada, surinkta informacija teikiama svarstyti Lietuvos raudonosios knygos komisijai. Gauta Lietuvos raudonosios knygos komisijos išvada, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos arba Aplinkos apsaugos departamento pateikta išvada, surinkta informacija svarstoma Aplinkos ministerijoje. Atsižvelgdamas į šio svarstymo rezultatus, aplinkos ministras turi teisę Reglamentą pripažinti netekusiu galios.“;

7. Pakeisti 22 punktą ir jį išdėstyti taip:

22. Kaip laikomasi Reglamente nustatytų reikalavimų, ne rečiau kaip 2 kartus per metus tikrina Aplinkos apsaugos departamento, o saugomų teritorijų direkcijų administruojamose ir joms priskirtose nacionalinėse saugomose teritorijose ir „Natura 2000“ tinklo teritorijose – saugomų teritorijų direkcijų specialistai.“;

8. Pakeisti 23 punktą ir jį išdėstyti taip:

23. Aplinkos apsaugos departamentas, saugomų teritorijų direkcijos (toliau – Aplinkos ministerijos konsultuojanti institucija) konsultuoja suinteresuotus asmenis dėl leistinumo ūkinės veiklos, įtrauktos į Reglamentą, taip pat griežtai saugomos rūšies augavietes ar radavietes palankiai veikiančios ar atkuriančios ūkinės veiklos, galimų paramos priemonių, kuriomis būtų skatinama tokia ūkinė veikla ir kompensuojami dėl jų taikymo patiriami nuostoliai.“;

9. Pakeisti 33 punktą ir jį išdėstyti taip:

33. Piniginė išmoka už realiai patirtus dėl Reglamente nustatytų apribojimų taikymo nuostolius suinteresuotiems asmenims išmokama kaip vienkartinė kompensacija už visą Reglamento galiojimo laiką. Išmokas moka Aplinkos apsaugos departamentas.“;

10. Pakeisti 34 punktą ir jį išdėstyti taip:

34. Suinteresuoti asmenys, kurių žemės sklypui nustatytas Reglamentas, prašymą išmokėti piniginę išmoką pateikia Aplinkos apsaugos departamentui.“;

11. Pakeisti 35 punktą ir jį išdėstyti taip:

35. Gavęs prašymą išmokėti piniginę išmoką, Aplinkos apsaugos departamentas išnagrinėja kiekvieno prašymo pagrįstumą, įsitikina, kad ūkinės veiklos apribojimai taikomi toje teritorijoje, kuriai nustatytas Reglamentas, ir nustato asmens teisę gauti piniginę išmoką.“;

12. Pakeisti 36 punktą ir jį išdėstyti taip:

36. Piniginės išmokos už realiai patirtus dėl Reglamento reikalavimų taikymo nuostolius dydis apskaičiuojamas visam Reglamento galiojimo laikui ir išmokama per vieną kartą. Piniginė išmoka apskaičiuojama taip: žemės plotas (hektarais), kuriam nustatytas ūkinės veiklos apribojimas, dauginamas iš piniginės išmokos dydžio (eurais), kuris nustatytas pagal žemės naudojimo paskirtį, ir gauta suma padauginama iš Reglamento galiojimo laiko (metais).“;

13. Pakeisti 37 punktą ir jį išdėstyti taip:

37. Piniginės išmokos už realiai patirtus vandens ūkio veiklos nuostolius dėl Reglamente nustatytų apribojimų taikymo dydis apskaičiuojamas pagal formulę:

 

K= dxL1d, kur:

 

K – piniginės išmokos dydis (eurais);

d – dienų, kuriomis suinteresuoti asmenys neteko galimybės žvejoti dėl Reglamento apribojimų, skaičius;

L1d – suinteresuoto asmens, kuriam sustabdyta žvejyba, vidutinės pajamos per dieną.

Vidutinės pajamos per dieną apskaičiuojamos taip: paskutinių trejų metų atitinkamo mėnesio sugavimas pagal žuvų rūšis dauginamas iš tų žuvų pirmojo supirkimo kainos, dalijamas iš to mėnesio dienų skaičiaus ir dar kartą – iš trijų.“;

14. Pakeisti 40 punktą ir jį išdėstyti taip:

40. Aplinkos apsaugos departamento direktorius per 30 darbo dienų nuo prašymo išmokėti kompensacinę išmoką gavimo priima sprendimą išmokėti piniginę išmoką arba prašymą atmesti kaip nepagrįstą. Priėmus sprendimą prašymą atmesti kaip nepagrįstą, nurodoma, kodėl prašymas nepagrįstas. Jeigu priimti sprendimui dėl piniginės išmokos mokėjimo reikia papildomos informacijos, konsultacijų ar ekspertų išvadų, prašymo pagrįstumas turi būti išnagrinėtas per 20 darbo dienų nuo papildomos informacijos gavimo. Aplinkos apsaugos departamentas apie priimtą sprendimą per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos raštu informuoja suinteresuotą asmenį.“;

15. Pakeisti priedą ir jį išdėstyti nauja redakcija (pridedama).

 

 

Ministras Pirmininkas                                                                                                 Saulius Skvernelis       

 

Žemės ūkio ministras,

pavaduojantis aplinkos ministrą                                                                                     Giedrius Surplys

 

 

Griežtai saugomos rūšies radavietės ir augavietės apsaugos reglamento sudarymo ir žemės savininkų, valdytojų, naudotojų ir kitų suinteresuotų asmenų informavimo apie nustatomą griežtai saugomos rūšies radavietės ir augavietės apsaugos reglamentą ir nuostolių dėl griežtai saugomų rūšių apsaugos priemonių taikymo kompensavimo tvarkos aprašo

priedas

 

PINIGINIŲ IŠMOKŲ UŽ ŪKINĖS VEIKLOS MIŠKO VALDOSE APRIBOJIMUS APSKAIČIAVIMAS

 

1Suinteresuoti asmenys, norintys gauti piniginę išmoką už ūkinės veiklos miško valdoje nustatytus apribojimus, turi turėti šiai valdai galiojantį miškotvarkos projektą, kuriame nustatyti piniginei išmokai apskaičiuoti būtini duomenys, nurodyti šio priedo 2 punkte. Nustačius Reglamente apribojimus, už kuriuos pagal Aprašą apskaičiuojamos ir išmokamos piniginės išmokos, pinigines išmokas mokantis Aplinkos apsaugos departamentas suinteresuotiems asmenims kompensuoja miškotvarkos projektų tikslinimo arba naujų parengimo išlaidas, kai medynas pasiekęs pagrindinių miško kirtimų amžių (arba iki apribojimų nustatymo galiojusį pagrindinių miško kirtimų amžių, jeigu nustatant apribojimus šis amžius padidintas). Minėtos išlaidos taip pat kompensuojamos, jeigu iki pagrindinių miško kirtimų amžiaus (arba iki apribojimų nustatymo galiojusio pagrindinių miško kirtimų amžiaus, jeigu nustatant apribojimus amžius padidintas) lieka ne daugiau kaip 10 metų. Miškotvarkos projektų tikslinimo arba naujų parengimo išlaidos kompensuojamos pagal pateiktus išlaidas įrodančius dokumentus, tačiau ne didesnė suma už nurodytąją:

 

Miško valdos dydis, hektarais

Piniginės išmokos dydis, eurais

Iki 1

144,81

1,01–5

237,49

5,01–10

246,18

10,01–100

246,18+5,79 už kiekvieną hektarą, viršijantį 10 hektarų

Daugiau kaip 100

767,49+4,92 už kiekvieną hektarą, viršijantį 100 hektarų

 

2. Piniginei išmokai apskaičiuoti reikalingus duomenis nustato miškotvarkos projekto rengėjas. Jis apskaičiuoja:

2.1. vertę medienos, kuri vykdant nustatytuosius reikalavimus paliekama visam laikui arba laikinai neiškirsta brandžiame medyne, taikydamas aplinkos ministro patvirtintas vidutines nenukirsto miško 1 kietmetrio medienos pagal medžių rūšis kainas;

2.2. vertę medienos, po kiekvieno kirtimo paliekamos brandžiame medyne, jeigu uždraustas plynas pagrindinio kirtimo būdas ar sumažintas leistinas pagrindinio plyno kirtimo biržės plotas arba plotis.

3. Jeigu per laikotarpį nuo miškotvarkos projekto patvirtinimo iki suinteresuoto asmens pateikto prašymo išmokėti kompensaciją nagrinėjimo aplinkos ministro patvirtintos vidutinės nenukirsto miško 1 kietmetrio medienos kainos indeksuotos, Aplinkos apsaugos departamentas perskaičiuoja vertę medienos, kuri vykdant nustatytuosius reikalavimus paliekama visam laikui arba laikinai neiškirsta brandžiame medyne, taikydamas indeksuotas kainas.

 

___________________