Baudžiamoji byla Nr. 2K-33-594/2025
Teisminio proceso Nr. 1-06-6-00024-2018-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.17.11.1; 1.2.18.10.1; 2.1.7.5; 2.4.2.1
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. sausio 8 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gabrielės Juodkaitės-Granskienės (kolegijos pirmininkė), Olego Fedosiuko ir Albino Antanaičio (pranešėjas),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. C. gynėjo advokato Lino Belevičiaus, nuteistojo D. S. gynėjo advokato Arvydo Penelio ir civilinės atsakovės A. S. atstovo advokato Lauryno Samoškos kasacinius skundus dėl Utenos apylinkės teismo 2023 m. birželio 19 d. nuosprendžio, kuriuo:
A. C. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 207 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 29 d. įstatymo redakcija) ir jam skirta 200 MGL (10 000 Eur) dydžio bauda, pagal BK 300 straipsnio 3 dalį ir, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, skirta 500 MGL (25 000 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, šios bausmės subendrintos apėmimo būdu ir A. C. skirta galutinė subendrinta bausmė – 500 MGL (25 000 Eur) dydžio bauda.
D. S. pripažintas kaltu pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 207 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 29 d. įstatymo redakcija) ir jam skirta 100 MGL (5000 Eur) dydžio bauda, pagal BK 300 straipsnio 3 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, skirta 150 MGL (7500 Eur) dydžio bauda, pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (2004 m. liepos 5 d. įstatymo redakcija) jam paskirta 150 MGL (7500 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 3 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi, šios bausmės subendrintos apėmimo ir visiško sudėjimo būdu ir D. S. skirta galutinė subendrinta bausmė – 300 MGL (15 000 Eur) dydžio bauda.
Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos civilinis ieškinys patenkintas visiškai ir jai priteista solidariai iš A. S., A. C. ir D. S. 374 672,42 Eur turtinei žalai atlyginti.
UAB „Hausera“ civilinis ieškinys patenkintas visiškai ir jai priteista iš A. C. 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Iš A. C. priteista UAB „Hausera“ 8000 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
UAB „Agroservis“ civilinis ieškinys atmestas.
Taip pat skundžiama Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. kovo 29 d. nutartis, kuria nuteistojo A. C. gynėjo advokato Valdemaro Bužinsko, nuteistojo D. S. gynėjo advokato Arvydo Penelio, civilinės ieškovės UAB „Agroservis“, civilinės atsakovės ūkininkės A. S. apeliaciniai skundai atmesti; civilinės ieškovės UAB „Hausera“ apeliacinis skundas tenkintas ir Utenos apylinkės teismo 2023 m. birželio 19 d. nuosprendis pakeistas – iš nuteistojo A. C. UAB „Hausera“ priteista 17 100,35 Eur teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo; kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista. Iš A. C. UAB „Hausera“ priteista 6261,75 Eur išlaidų, turėtų advokato atstovavimo apeliacinės instancijos teisme paslaugoms apmokėti, atlyginimo. Civilinės ieškovės UAB „Agroservis“ prašymas dėl proceso išlaidų atlyginimo priteisimo atmestas.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. A. C. nuteistas pagal BK 207 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 3 dalį už tai, kad, būdamas A. S. ūkio įgaliotas atstovas bei faktinis vadovas, turėdamas teisę atstovauti ir priimti ūkio vardu sprendimus, veikdamas ūkio vardu, naudai ir interesais, kartu su nusikaltimo padėjėju – UAB „Krekenavos projektai“ direktoriumi D. S. siekdamas apgaule gauti Europos Sąjungos bendrojo biudžeto ir Lietuvos valstybės biudžeto lėšų – 399 808 Eur finansavimą, laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 12 d. iki 2018 m. sausio 31 d. suklastojo tikrus dokumentus ir panaudojo žinomai suklastotus tikrus bei pagamintus netikrus dokumentus, pateikdamas juos Nacionalinės mokėjimo agentūros Kaimo plėtros ir žuvininkystės programų departamentui (toliau – ir Agentūra, NMA), ir taip A. S. ūkio naudai apgaule įgijo teisę į subsidiją projektui „Mėsinės galvijininkystės veiklos modernizavimas“ (toliau – ir Projektas) vykdyti ir gavo 374 672,42 Eur subsidiją iš Europos Sąjungos bendrojo biudžeto ir Lietuvos valstybės biudžeto lėšų. D. S. nuteistas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, BK 207 straipsnio 1 dalį, BK 300 straipsnio 3 dalį už tai, kad, būdamas UAB „Krekenavos projektai“ direktorius, veikdamas kaip A. S. ūkio įgalioto atstovo bei faktinio vadovo A. C. padėjėjas, kartu su A. C. laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 12 d. iki 2018 m. sausio 31 d. suklastojo tikrus dokumentus ir panaudojo žinomai suklastotus tikrus bei pagamintus netikrus dokumentus, pateikdamas juos A. S. ūkio įgaliotam atstovui bei faktiniam vadovui A. C., kuris juos panaudojo pateikdamas Agentūrai, ir taip A. S. ūkio naudai padėjo apgaule įgyti teisę į subsidiją Projektui vykdyti bei gauti 374 672,42 Eur subsidiją iš Europos Sąjungos bendrojo biudžeto ir Lietuvos valstybės biudžeto lėšų. Nusikalstamos veikos padarytos šiomis aplinkybėmis:
1.1. 2015 m. birželio 30 d. A. C. pateikė NMA paraišką Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama investicijomis į žemės ūkio valdas“, projekto vertė – 762 031,38 Eur, 2016 m. vasario 26 d. kaip Paramos gavėjo atstovas su NMA pasirašė projekto „Mėsinės galvijininkystės veiklos modernizavimas“ (projekto kodas Nr. (duomenys neskelbtini)) finansavimo ir administravimo sutartį, pagal kurią A. S. ūkiui (Paramos gavėjui) skiriama iki 399 808 Eur finansavimo galvijų fermos statybai iš Europos Sąjungos bendrojo biudžeto ir Lietuvos valstybės biudžeto lėšų. Žinodamas, kad UAB „Zstatyba“, vadovaujama direktoriaus E. J., ir UAB „Architektūra ir konstrukcijos“, vadovaujama direktoriaus M. R., atsisakė dalyvauti bendrame projekte su UAB „Krekenavos projektai“ projektuojant ir statant ūkininkės A. S. ūkio galvijų fermą, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui pagaminus netikrą dokumentą – 2016 m. balandžio 12 d. jungtinės veiklos sutartį Nr. 001, joje įrašius tikrovės neatitinkančią informaciją apie UAB „Krekenavos projektai“, UAB „Zstatyba“ bei UAB „Architektūra ir konstrukcijos“ numatomą pateikti bendrą pasiūlymą A. S. ūkio organizuotame projektavimo, fermos statybos darbų ir fermos vidaus įrangos konkurse, kuris buvo paskelbtas 2016 m. balandžio 2 d. nacionaliniame dienraštyje „Lietuvos rytas“ Nr. 63, bei tyrimo metu nenustatytam asmeniui šioje sutartyje elektrografinio kopijavimo būdu nukopijavus E. J. ir M. R. parašus bei jų vadovaujamų bendrovių antspaudus, D. S. šį žinomai netikrą dokumentą panaudojo pateikdamas jį Paramos gavėjo atstovui A. C., o pastarasis, žinodamas, kad ši jungtinės veiklos sutartis yra netikra, panaudojo šį žinomai netikrą dokumentą, A. S. ūkio paskelbto konkurso, vykdomo iš NMA finansuojamo investicinio projekto, nugalėtoja neteisėtai pripažindamas ūkio subjektų grupę – UAB „Krekenavos projektai“, UAB „Zstatyba“ bei UAB „Architektūra ir konstrukcijos“, atstovaujamą UAB „Krekenavos projektai“, bei, siekdamas gauti paramą iš Europos Sąjungos bendrojo biudžeto ir Lietuvos valstybės biudžeto lėšų, minėto netikro dokumento kopiją, patvirtinęs savo asmeniniu spaudu ir parašu kaip tikro dokumento kopiją, kartu su kitais pirkimo dokumentais 2016 m. rugpjūčio 5 d. pateikė vertinti Agentūrai.
1.2. Be to, A. C., kaip Paramos gavėjo atstovas, ir D. S., kaip rangovės UAB „Krekenavos projektai“ (toliau – ir Rangovas) atstovas, 2016 m. gegužės 20 d. sudarė rangos sutartį dėl fermos Juostos g. 6, Raguvėlės k., Anykščių r., projektavimo, statybos darbų ir vidaus įrangos patiekimo (darbų atlikimo terminas nustatytas iki 2016 m. gruodžio 31 d., kaina – 629 778 Eur be PVM), nors UAB „Krekenavos projektai“ pati jokių darbų neplanavo vykdyti, o UAB „Zstatyba“ bei UAB „Architektūra ir konstrukcijos“ šiame projekte nedalyvavo. Po to D. S. kaip UAB „Krekenavos projektai“ direktorius 2016 m. balandžio 27 d. pasirašė projektavimo darbų sutartį Nr. 2016-04-27/1 su UAB „Lanida“ dėl fermos projektavimo darbų atlikimo, 2017 m. birželio 16 d. pasirašė subrangos sutartį Nr. 17/06/16/01 (darbų atlikimo terminas nustatytas nuo 2017 m. birželio 26 d. iki 2017 m. liepos 31 d., darbų kaina – 51 125,89 Eur be PVM), 2017 m. liepos 20 d. pasirašė subrangos sutartį Nr. 17/07/20/01 (darbų atlikimo terminas nuo 2017 m. liepos 24 d. iki 2017 m. rugsėjo 8 d., darbų kaina – 205 560,76 Eur be PVM), 2017 m. rugpjūčio 31 d. pasirašė subrangos sutartį Nr. 13/08/20/01 (darbų atlikimo terminas nuo 2017 m. rugsėjo 4 d. iki 2017 m. spalio 31 d., darbų kaina – 163 981,75 Eur be PVM) su UAB „Hausera“ dėl fermos statybos darbų atlikimo ir 2017 m. rugsėjo 6 d. pasirašė subrangos sutartį Nr. AS06/09/2017-01 su UAB „Agroservis“ (darbų atlikimo terminas – iki visiško sutartinių įsipareigojimų įvykdymo, darbų kaina – 154 113,05 Eur be PVM) dėl fermos vidaus įrangos pagaminimo ir tiekimo. A. C. ir D. S., žinodami, kad 2016 m. gegužės 20 d. rangos sutartyje nurodyti darbai nustatytais terminais ir nustatyta apimtimi nebuvo atlikti (A. C. turint tikslą A. S. ūkio naudai įgyti iš Europos Sąjungos bendrojo biudžeto ir Lietuvos valstybės biudžeto lėšų mokamą subsidiją, o D. S. siekiant jam padėti įgyvendinti šį tikslą), nurodė VšĮ „Krašto tvarkymo projektai“ konsultantui M. K., pagal 2015 m. gegužės 20 d. sutartį teikiančiam ūkininkei A. S. konsultavimo paslaugas, susijusias su projekto „Mėsinės galvijininkystės veiklos modernizavimas“ parengimu ir administravimu, nežinančiam apie jų nusikalstamų veikų pobūdį, UAB „Krekenavos projektai“ (Rangovo) ir A. S. ūkio (Užsakovo) vardu surašyti tikrovės neatitinkančius dokumentus, į juos įrašant žinomai neteisingus duomenis apie atliktus darbus ir už juos patirtas išlaidas. Į 2016 m. spalio 28 d. atliktų darbų priėmimo aktą Nr. 2/0517/2016 A. C. ir D. S. nurodė M. K. įrašyti dalį darbų (konkretūs pamatų, grindų įrengimo ir pastato metalinio karkaso montavimo darbai, jų kaina ir neatliktų darbų įkainiai nurodyti skundžiamuose teismų sprendimuose), kurie šio atliktų darbų priėmimo akto surašymo dieną nebuvo atlikti ir dalis išlaidų nebuvo patirta, bendra patirtų išlaidų vertė be PVM – 136 130 Eur (PVM – 28 587,30 Eur), bendra vertė su PVM – 164 717,30 Eur, nors 101 117,41 Eur (be PVM) išlaidos nebuvo patirtos. Toliau tęsdami nusikalstamą veiką, savo parašais patvirtino žinomai neteisingus duomenis, t. y. A. C. pasirašė atliktų darbų priėmimo akte Nr. 2/0517/2016 už Užsakovą, o nusikaltimo padėjėjas D. S. – už Rangovą, ir savo parašus patvirtino Užsakovo (paramos gavėjo) bei Rangovo antspaudais, t. y. nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2016 m. spalio 31 d., nenustatytoje vietoje kartu su padėjėju D. S. suklastojo 2016 m. spalio 28 d. atliktų darbų priėmimo aktą Nr. 2/0517/2016. Taip pat nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2016 m. spalio 31 d., nenustatytoje vietoje suklastojo 2016 m. spalio 28 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija 003, Nr. 14184, t. y. M. K. įrašius neteisingus duomenis, kad UAB „Krekenavos projektai“ suteikė ūkininkei A. S. pagal 2016 m. spalio 28 d. atliktų darbų aktą Nr. 0517/2016-2 paslaugų, kurių bendra vertė be PVM – 136 130,00 Eur, PVM – 28 587,30 Eur, iš viso – 164 717,30 Eur, D. S. parašu patvirtino šiuos žinomai neteisingus duomenis, t. y. pasirašė už sąskaitą išrašiusį asmenį, o A. C. pasirašė kaip sąskaitą gavęs asmuo, po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, šių žinomai suklastotų dokumentų – atliktų darbų priėmimo akto Nr. 2/0517/2016 bei 2016 m. spalio 28 d. PVM sąskaitos faktūros, serija 003, Nr. 14184, kopijas patvirtino savo vardiniu spaudu ir parašu kaip tikrų dokumentų kopijas, panaudojo 2016 m. spalio 31 d. kartu su 2016 m. gegužės 24 d. mokėjimo prašymu Nr. FR-871 (Agentūros gavimo Nr. GKV-0604485, gavimo data 2016 m. spalio 31 d.), kurį pasirašė už paramos gavėją ir kuriame nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, kad „Deklaruojama tinkamų finansuoti išlaidų suma (be PVM)“ – 153 130 Eur, „Prašoma išmokėti paramos suma“ – 97 259 Eur, pateikdamas Agentūrai, kad būtų pripažinta tinkama finansuoti 97 259 Eur išlaidų suma, bei Agentūrai 2016 m. gruodžio 31 d. pervedus į A. S. ūkio sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke „Danske Bank“, 97 259,00 Eur, A. C., padedamas D. S., suklaidinęs Agentūrą, apgaule iš Europos Sąjungos bendrojo biudžeto ir Lietuvos valstybės biudžeto lėšų A. S. ūkio naudai neteisėtai gavo 97 259 Eur subsidiją – mokamą projekto išlaidų kompensaciją.
1.3. Į 2017 m. birželio 7 d. atliktų darbų priėmimo aktą Nr. 3/0517/2017 A. C. ir D. S. nurodė M. K. įrašyti darbus (konkretūs pamatų, grindų įrengimo ir pastato metalinio karkaso montavimo darbai, jų kaina ir neatliktų darbų įkainiai nurodyti skundžiamuose teismų sprendimuose), kurie akto surašymo dieną nebuvo atlikti ir išlaidos nebuvo patirtos, bendra patirtų išlaidų vertė be PVM – 100 402,88 Eur, PVM – 21 084,60 Eur, bendra vertė su PVM – 121 487,48 Eur, nors išlaidos nebuvo patirtos. Toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, A. C. savo parašu patvirtino žinomai neteisingus duomenis, t. y. pasirašė atliktų darbų priėmimo akte Nr. 3/0517/2017 už Užsakovą, o nusikaltimo padėjėjas D. S. – už Rangovą, ir savo parašus patvirtino Užsakovo (paramos gavėjo) bei Rangovo antspaudais, t. y. nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2017 m. liepos 31 d., nenustatytoje vietoje kartu su padėjėju D. S. suklastojo 2017 m. birželio 7 d. atliktų darbų priėmimo aktą Nr. 3/0517/2017, taip pat nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2017 m. liepos 31 d., nenustatytoje vietoje suklastojo 2017 m. birželio 7 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija 003, Nr. 14254-1, t. y. joje M. K. įrašius neteisingus duomenis, kad UAB „Krekenavos projektai“ suteikė ūkininkei A. S. pagal 2017 m. birželio 7 d. atliktų darbų aktą Nr. 3/0517/2017 paslaugų, kurių suma be PVM – 100 402,88 Eur, PVM – 21 084,60 Eur, iš viso – 121 487,88 Eur, D. S. parašu patvirtino žinomai neteisingus duomenis, t. y. pasirašė už sąskaitą išrašiusį asmenį, o A. C. pasirašė kaip sąskaitą gavęs asmuo, bei suklastojo 2017 m. birželio 7 d. pažymą apie atliktų darbų vertę Nr. 2/0517/2017, t. y. M. K. joje įrašius neteisingus duomenis (įtraukus duomenis apie darbus, kurie pažymos surašymo dieną nebuvo atlikti), kad nuo darbų pradžios fermos statybos atliktų darbų vertė be PVM – 236 532,88 Eur, PVM – 49 671,90 Eur, iš viso – 286 204,78 Eur, o per ataskaitinį laikotarpį fermos statybos atliktų darbų vertė be PVM – 100 402,88 Eur, PVM – 21 084,60 Eur, iš viso – 121 487,48 Eur, A. C. savo parašu patvirtino žinomai neteisingus duomenis, t. y. pasirašė 2017 m. birželio 7 d. pažymoje apie atliktų darbų vertę Nr. 2/0517/2017 už Užsakovą, o nusikaltimo padėjėjas D. S. – už Rangovą, ir savo parašus patvirtino Užsakovo bei Rangovo antspaudais, po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, A. C., šių žinomai suklastotų dokumentų kopijas patvirtinęs savo vardiniu spaudu ir parašu kaip tikrų dokumentų kopijas, panaudojo 2017 m. liepos 31 d. kartu su 2017 m. kovo 3 d. mokėjimo prašymu Nr. FR-978 (Agentūros gavimo Nr. G-KV-0667887, gavimo data 2017 m. liepos 31 d.), kurį pasirašė už paramos gavėją ir kuriame nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, kad „Deklaruojama tinkamų finansuoti išlaidų suma“ – 100 402,88 Eur, „Prašoma išmokėti paramos suma“ – 63 770 Eur, pateikdamas Agentūrai, kad būtų pripažinta tinkama finansuoti 63 770 Eur išlaidų suma, bei Agentūrai 2017 m. spalio 5 d. pervedus į A. S. ūkio sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke „Danske Bank“, 63 562,78 Eur, A. C., padedamas D. S., suklaidinęs Agentūrą, apgaule iš Europos Sąjungos bendrojo biudžeto ir Lietuvos valstybės biudžeto lėšų A. S. ūkio naudai neteisėtai gavo 63 562,78 Eur subsidiją – mokamą projekto išlaidų kompensaciją.
1.4. Į 2017 m. rugsėjo 13 d. atliktų darbų priėmimo aktą Nr. 4/0517/2017 A. C. ir D. S. nurodė M. K. įrašyti darbus (konkretūs grindų ir stogo įrengimo darbai, jų kaina ir neatliktų darbų įkainiai nurodyti skundžiamuose teismų sprendimuose), kurie akto surašymo dieną nebuvo atlikti ir išlaidos nebuvo patirtos, bendra patirtų išlaidų vertė be PVM – 121 487,48 Eur, PVM – 25 512,37 Eur, bendra vertė su PVM – 146 999,85 Eur, nors šios išlaidos nebuvo patirtos. A. C. savo parašu patvirtino žinomai neteisingus duomenis, t. y. pasirašė atliktų darbų priėmimo akte Nr. 4/0517/2017 už Užsakovą, o nusikaltimo padėjėjas D. S. – už Rangovą, ir savo parašus patvirtino Užsakovo (paramos gavėjo) bei Rangovo antspaudais, t. y. nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2017 m. spalio 2 d., nenustatytoje vietoje kartu su padėjėju D. S. suklastojo 2017 m. rugsėjo 13 d. atliktų darbų priėmimo aktą Nr. 4/0517/2017, taip pat nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2017 m. spalio 2 d., nenustatytoje vietoje suklastojo 2017 m. rugsėjo 13 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija 003, Nr. 14277, t. y. M. K. joje įrašius neteisingus duomenis, kad UAB „Krekenavos projektai“ suteikė ūkininkei A. S. pagal 2017 m. rugsėjo 13 d. atliktų darbų aktą Nr. 4/0517/2017 paslaugų, kurių suma be PVM – 121 487,48 Eur, PVM – 25 512,37 Eur, iš viso – 146 999,85 Eur, D. S. parašu patvirtino žinomai neteisingus duomenis, t. y. pasirašė už sąskaitą išrašiusį asmenį, o A. C. pasirašė kaip sąskaitą gavęs asmuo, bei suklastojo 2017 m. rugsėjo 13 d. pažymą apie atliktų darbų vertę Nr. 3/0517/2017, t. y. M. K. joje įrašius žinomai neteisingus duomenis (įtraukus duomenis apie darbus, kurie pažymos surašymo dieną nebuvo atlikti), kad nuo darbų pradžios fermos statybos atliktų darbų vertė be PVM – 358 020,36 Eur, PVM – 75 184,27 Eur, iš viso su PVM – 433 204,63 Eur, o per ataskaitinį laikotarpį fermos statybos atliktų darbų vertė be PVM – 121 487,48 Eur, PVM – 25 512,37 Eur, iš viso su PVM – 146 999,85 Eur, parašu patvirtino žinomai neteisingus duomenis, t. y. pasirašė 2017 m. rugsėjo 13 d. pažymoje apie atliktų darbų vertę Nr. 3/0517/2017 už Užsakovą, o D. S. – už Rangovą, ir savo parašus patvirtino Užsakovo bei Rangovo antspaudais, po to A. C., tęsdamas nusikalstamą veiką, šių žinomai suklastotų dokumentų kopijas, patvirtinęs savo vardiniu spaudu ir parašu kaip tikrų dokumentų kopijas, panaudojo 2017 m. spalio 2 d. kartu su 2017 m. kovo 3 d. mokėjimo prašymu Nr. FR-978 (Agentūros gavimo Nr. G-KV-0678450, gavimo data 2017 m. spalio 2 d.), kurį pasirašė už paramos gavėją ir kuriame nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, kad „Deklaruojama tinkamų finansuoti išlaidų suma“ – 121 487,48 Eur, „Prašoma išmokėti paramos suma“ – 77 162 Eur, pateikdamas Agentūrai, kad būtų pripažinta tinkama finansuoti 77 162 Eur išlaidų suma, bei Agentūrai 2017 m. lapkričio 17 d. pervedus į A. S. ūkio sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke „Danske Bank“, 77 162 Eur, jis, padedamas D. S., suklaidinęs Agentūrą, apgaule iš Europos Sąjungos bendrojo biudžeto ir Lietuvos valstybės biudžeto lėšų A. S. ūkio naudai neteisėtai gavo 77 162 Eur subsidiją – mokamą projekto išlaidų kompensaciją.
1.5. Į 2017 m. spalio 31 d. atliktų darbų priėmimo aktą Nr. 6/0517/2017 A. C. ir D. S. nurodė M. K. įrašyti dalį darbų (konkretūs sienų, langų žaliuzių montavimo, įrengimo ir stogo įrengimo darbai, jų kaina ir neatliktų darbų įkainiai nurodyti skundžiamuose teismų sprendimuose), kurie akto surašymo dieną nebuvo atlikti ir dalis išlaidų nebuvo patirta, bendra patirtų išlaidų vertė be PVM – 96 051,64 Eur, PVM – 20 170,85 Eur, bendra vertė su PVM – 116 222,49 Eur, nors 63 733 Eur (be PVM) išlaidos patirtos nebuvo. A. C. savo parašu patvirtino žinomai neteisingus duomenis, t. y. pasirašė atliktų darbų priėmimo akte Nr. 6/0517/2017 už Užsakovą, o D. S. – už Rangovą, ir savo parašus patvirtino Užsakovo (paramos gavėjo) bei Rangovo antspaudais, t. y. nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2018 m. sausio 12 d., nenustatytoje vietoje suklastojo 2017 m. spalio 31 d. atliktų darbų priėmimo aktą Nr. 6/0517/2017, taip pat nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2018 m. sausio 12 d., nenustatytoje vietoje suklastojo 2017 m. lapkričio 3 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija 003, Nr. 14278, M. K. joje įrašius neteisingus duomenis, kad UAB „Krekenavos projektai“ suteikė ūkininkei A. S. pagal 2017 m. spalio 31 d. atliktų darbų aktą Nr. 6/0517/2017 paslaugų, kurių bendra suma be PVM – 97 310,64 Eur, PVM – 20 435,24 Eur, iš viso – 117 745,88 Eur, D. S. parašu patvirtino žinomai neteisingus duomenis, t. y. pasirašė už sąskaitą išrašiusį asmenį, o A. C. pasirašė kaip sąskaitą gavęs asmuo, bei suklastojo 2017 m. spalio 31 d. pažymą apie atliktų darbų vertę Nr. 4/0517/2017, t. y., joje M. K. įrašius žinomai neteisingus duomenis (įtraukus duomenis apie darbus, kurie pažymos surašymo dieną nebuvo atlikti), kad nuo darbų pradžios fermos statybos atliktų darbų vertė be PVM – 454 072,00 Eur, PVM – 95 355,12 Eur, iš viso – 549 427,12 Eur, o per ataskaitinį laikotarpį fermos statybos atliktų darbų vertė be PVM – 96 051,64 Eur, PVM – 20 170,85 Eur, iš viso – 116 222,49 Eur, A. C. parašu patvirtino žinomai neteisingus duomenis, t. y. pasirašė 2017 m. spalio 31 d. pažymoje apie atliktų darbų vertę Nr. 4/0517/2017 už Užsakovą, o D. S. – už Rangovą ir savo parašus patvirtino Užsakovo bei Rangovo antspaudais. Į 2017 m. lapkričio 8 d. atliktų darbų priėmimo aktą Nr. 7/0517/2017 A. C. ir D. S. nurodė M. K. įrašyti darbus, kurie akto surašymo dieną nebuvo atlikti ir išlaidos nebuvo patirtos, savo parašu patvirtino žinomai neteisingus duomenis, t. y. pasirašė atliktų darbų priėmimo akte Nr. 7/0517/2017 už Užsakovą, o nusikaltimo padėjėjas D. S. – už Rangovą, ir savo parašus patvirtino Užsakovo (paramos gavėjo) bei Rangovo antspaudais, t. y. nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2018 m. sausio 12 d., nenustatytoje vietoje suklastojo 2017 m. lapkričio 8 d. atliktų darbų priėmimo aktą Nr. 7/0517/2017, taip pat nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2018 m. sausio 12 d., nenustatytoje vietoje suklastojo 2017 m. lapkričio 8 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija 003, Nr. 14279, M. K. joje įrašius neteisingus duomenis, kad UAB „Krekenavos projektai“ suteikė ūkininkei A. S. pagal 2017 m. lapkričio 8 d. atliktų darbų aktą Nr. 7/0517/2017 paslaugų, kurių bendra vertė be PVM – 78 800 Eur, PVM – 16 548 Eur, iš viso – 95 348 Eur, D. S. parašu patvirtino žinomai neteisingus duomenis, t. y. pasirašė už sąskaitą išrašiusį asmenį, o A. C. pasirašė kaip sąskaitą gavęs asmuo, bei suklastojo 2017 m. lapkričio 8 d. pažymą apie atliktų darbų vertę Nr. 5/0517/2017, t. y. M. K. joje įrašius neteisingus duomenis (įtraukus duomenis apie darbus, kurie pažymos surašymo dieną nebuvo atlikti), kad nuo darbų pradžios fermos statybos atliktų darbų vertė be PVM – 454 072 Eur, PVM – 95 355,12 Eur, iš viso vertė su PVM – 549 427,12 Eur, fermos vidaus įrangos atliktų darbų vertė be PVM – 78 800 Eur, PVM – 16 548 Eur, iš viso su PVM – 95 348 Eur, parašu patvirtino žinomai neteisingus duomenis, t. y. A. C. pasirašė 2017 m. lapkričio 8 d. pažymoje apie atliktų darbų vertę Nr. 5/0517/2017 už Užsakovą, o D. S. – už Rangovą ir savo parašus patvirtino Užsakovo bei Rangovo antspaudais. Į 2017 m. gruodžio 21 d. atliktų darbų priėmimo aktą Nr. 8/0517/2017 A. C. ir D. S. nurodė M. K. įrašyti darbus, kurie akto surašymo dieną nebuvo atlikti ir išlaidos nebuvo patirtos, A. C. savo parašu patvirtino žinomai neteisingus duomenis, t. y. pasirašė atliktų darbų priėmimo akte Nr. 8/0517/2017 už Užsakovą, o D. S. – už Rangovą, ir savo parašus patvirtino Užsakovo (paramos gavėjo) bei Rangovo antspaudais, t. y. nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2018 m. sausio 12 d., nenustatytoje vietoje A. C. kartu su padėjėju D. S. suklastojo 2017 m. gruodžio 21 d. atliktų darbų priėmimo aktą Nr. 8/0517/2017, taip pat nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2018 m. sausio 12 d., nenustatytoje vietoje suklastojo 2017 m. gruodžio 21 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija 003, Nr. 14280, M. K. joje įrašius neteisingus duomenis, kad UAB „Krekenavos projektai“ suteikė ūkininkei A. S. pagal 2017 m. gruodžio 21 d. atliktų darbų aktą Nr. 8/0517/2017 paslaugų, kurių suma be PVM – 39 400 Eur, PVM – 8274 Eur, iš viso – 47 674 Eur, D. S. parašu patvirtino žinomai neteisingus duomenis, t. y. pasirašė už sąskaitą išrašiusį asmenį, o A. C. pasirašė kaip sąskaitą gavęs asmuo, bei suklastojo 2017 m. gruodžio 21 d. pažymą apie atliktų darbų vertę Nr. 6/0517/2017, t. y. M. K. joje įrašius žinomai neteisingus duomenis (įtraukus duomenis apie darbus, kurie pažymos surašymo dieną nebuvo atlikti), kad nuo darbų pradžios fermos statybos atliktų darbų vertė be PVM – 454 072 Eur, PVM – 95 355,12 Eur, iš viso su PVM – 549 427,12 Eur, fermos vidaus įrangos atliktų darbų nuo darbų pradžios vertė be PVM – 118 200 Eur, PVM – 24 822 Eur, iš viso – 143 022 Eur, per ataskaitinį laikotarpį fermos vidaus įrangos darbų vertė be PVM – 39 400 Eur, PVM – 8274 Eur, iš viso – 47 674,00 Eur, A. C. parašu patvirtino žinomai neteisingus duomenis, t. y. pasirašė 2017 m. gruodžio 21 d. pažymoje apie atliktų darbų vertę Nr. 6/0517/2017 už Užsakovą, o D. S. – už Rangovą ir savo parašus patvirtino Užsakovo bei Rangovo antspaudais, po to A. C., tęsdamas nusikalstamą veiką, šių žinomai suklastotų dokumentų (2017 m. spalio 31 d. atliktų darbų priėmimo akto Nr. 6/0517/2017, 2017 m. lapkričio 3 d. PVM sąskaitos faktūros, serija 003, Nr. 14278, 2017 m. spalio 31 d. pažymos apie atliktų darbų vertę Nr. 4/0517/201; 2017 m. lapkričio 8 d. atliktų darbų priėmimo akto Nr. 7/0517/2017, 2017 m. lapkričio 8 d. PVM sąskaitos faktūros, serija 003, Nr. 14279, 2017 m. lapkričio 8 d. pažymos apie atliktų darbų vertę Nr. 5/0517/2017; 2017 m. gruodžio 21 d. atliktų darbų priėmimo akto Nr. 8/0517/2017, 2017 m. gruodžio 21 d. PVM sąskaitos faktūros, serija 003, Nr. 14280, bei 2017 m. gruodžio 21 d. pažymos apie atliktų darbų vertę Nr. 6/0517/2017) kopijas, patvirtinęs savo vardiniu spaudu ir parašu kaip tikrų dokumentų kopijas, panaudojo 2018 m. sausio 12 d. kartu su 2017 m. kovo 3 d. mokėjimo prašymu Nr. FR-978 (Agentūros gavimo Nr. G-KV-0700871, gavimo data 2018 m. sausio 12 d.), kurį pasirašė už paramos gavėją ir kuriame nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, kad „Deklaruojama tinkamų finansuoti išlaidų suma“ – 215 510,64 Eur, „Prašoma išmokėti paramos suma“ – 136 689 Eur, pateikdamas Agentūrai, kad būtų pripažinta tinkama finansuoti 136 689 Eur išlaidų suma.
1.6. Be to, A. C., siekdamas pateisinti Projekto lėšų – 121 487,48 Eur UAB „Hausera“ išmokėjimą, kurį atliko A. S. ūkis pagal 2017 m. liepos 25 d. trišalį susitarimą tarp ūkininkės A. S. (Užsakovas), UAB „Krekenavos projektai“ (Rangovas) ir UAB „Hausera“ (Subrangovas) už subrangovo atliktus fermos statybos darbus 2017 m. rugsėjo 13 d. pervesdamas lėšas į UAB „Hausera“ atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), jo nurodymu tyrimo metu nenustatytam asmeniui nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2017 m. lapkričio 7 d., nenustatytoje vietoje suklastojus tikrus dokumentus – 2017 m. liepos 20 d. subrangos sutartį Nr. 17/07/20/01 tarp UAB „Krekenavos projektai“ ir UAB „Hausera“, sutarties 1.1 punkte įrašius tikrovės neatitinkančią informaciją apie sutarties objektą, nurodant, jog Subrangovas įsipareigoja atlikti grindų betonavimo ir stogo įrengimo darbus, t. y. betoninių grindų ir stogo įrengimą pagal užsakovo suderintą sąmatą; sutarties 2.1.2 punkte nurodant sumažintą sutarties darbų kainą – 121 487,48 Eur (neįskaitant PVM) ir 3.2.1 punkte nurodant klaidingus darbų baigimo terminus – iki 2017 m. rugsėjo 15 d. (sutarties originalo 1.1 punkte nurodyta, kad Subrangovas įsipareigoja atlikti rostverkų ir grindų įrengimo darbus, t. y. monolitinių sienučių 1,5 m ir 0,6 m aukščio įrengimas, pastato gelžbetoninių grindų įrengimas pagal užsakovo suderintą sąmatą, 2.1.2 punkte nurodyta sutarties darbų kaina – 205 560,76 Eur (be PVM) ir 3.2.1 punkte nurodytas darbų atlikimo terminas iki 2017 m. rugsėjo 8 d.) bei pagal šią subrangos sutartį Nr. 17/07/20/01 sudarytą lokalinę sąmatą, joje įrašius tikrovės neatitinkančią informaciją apie darbus ir išlaidas – grindų betonavimo ir stogo įrengimo darbų kainą – 121 487,48 Eur (neįskaitant PVM) (lokalinės sąmatos originale nurodyti darbai – 1,5 m ir 0,6 m aukščio rostverko įrengimas, grindų įrengimas, nurodyta darbų kaina – 205 560,76 Eur be PVM) ir nenustatytam asmeniui šioje sutartyje ir lokalinėje sąmatoje elektrografinio kopijavimo būdu nukopijavus D. S. ir A. U. parašus, o sutartyje – ir jų atstovaujamų bendrovių – UAB „Krekenavos projektai“ ir UAB „Hausera“ antspaudus, A. C., šių jam žinomai suklastotų dokumentų (2017 m. liepos 20 d. subrangos sutarties Nr. 17/07/20/01 bei lokalinės sąmatos) kopijas patvirtinęs savo asmeniniu spaudu ir parašu kaip tikrų dokumentų kopijas, atstovaudamas A. S. ūkiui, juos panaudojo 2017 m. lapkričio 7 d. pateikdamas Agentūrai, o Agentūros darbuotojams nurodytus dokumentus priėmus kaip tikrus ir šių suklastotų dokumentų pagrindu Agentūrai 2018 m. vasario 23 d. pervedus į A. S. ūkio sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke „Danske Bank“, 136 688,64 Eur, jis, padedamas D. S., suklaidinęs Agentūrą, apgaule iš Europos Sąjungos bendrojo biudžeto ir Lietuvos valstybės biudžeto lėšų A. S. ūkio naudai neteisėtai gavo 136 688,64 Eur subsidiją – mokamą projekto išlaidų kompensaciją.
1.7. Į 2018 m. sausio 26 d. atliktų darbų priėmimo aktą Nr. 9/0517/2018 A. C. ir D. S. nurodė M. K. įrašyti darbus (konkretūs darbai ir jų kainos nurodyti skundžiamuose teismų sprendimuose), kurie Akto surašymo dieną nebuvo atlikti, ir savo parašu patvirtino žinomai neteisingus duomenis, t. y. A. C. pasirašė atliktų darbų priėmimo akte Nr. 9/0517/2018 už Užsakovą, o D. S. – už Rangovą, ir savo parašus patvirtino Užsakovo (Paramos gavėjo) bei Rangovo antspaudais, t. y. nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2018 m. sausio 31 d., nenustatytoje vietoje A. C. kartu su padėjėju D. S. suklastojo 2018 m. sausio 26 d. atliktų darbų priėmimo aktą Nr. 9/0517/2018, taip pat nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2018 m. sausio 31 d., nenustatytoje vietoje suklastojo 2018 m. sausio 26 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija 003, Nr. 14281, M. K. joje įrašius neteisingus duomenis, kad UAB „Krekenavos projektai“ suteikė ūkininkei A. S. pagal 2018 m. sausio 26 d. atliktų darbų aktą Nr. 9/0517/2018 paslaugų, kurių suma be PVM – 39 247 Eur, PVM – 8241,87 Eur, iš viso su PVM – 47 488,87 Eur, D. S. parašu patvirtino žinomai neteisingus duomenis, t. y. pasirašė už sąskaitą išrašiusį asmenį, o A. C. pasirašė kaip sąskaitą gavęs asmuo, bei suklastojo 2018 m. sausio 26 d. pažymą apie atliktų darbų vertę Nr. 7/0517/2018, t. y. M. K. joje įrašius neteisingus duomenis (įtraukus duomenis apie darbus, kurie pažymos surašymo dieną nebuvo atlikti), kad nuo darbų pradžios fermos statybos atliktų darbų vertė be PVM – 454 072 Eur, PVM – 95 355,12 Eur, iš viso – 549 427,12 Eur, fermos vidaus įrangos atliktų darbų nuo darbų pradžios vertė be PVM – 157 447 Eur, PVM – 33 063,87 Eur, iš viso – 190 510,87 Eur, per ataskaitinį laikotarpį fermos vidaus įrangos darbų vertė be PVM – 39 247,00 Eur, PVM – 8241,87 Eur, iš viso – 47 488,87 Eur, parašu patvirtino žinomai neteisingus duomenis, t. y. A. C. pasirašė 2018 m. sausio 26 d. pažymoje apie atliktų darbų vertę Nr. 7/0517/2017 už Užsakovą, o D. S. – už Rangovą ir savo parašus patvirtino Užsakovo bei Rangovo antspaudais, po to A. C., tęsdamas nusikalstamą veiką, šių žinomai suklastotų dokumentų kopijas, patvirtinęs savo vardiniu spaudu ir parašu kaip tikrų dokumentų kopijas, panaudojo 2018 m. sausio 31 d. kartu su 2018 m. sausio 31 d. mokėjimo prašymu Nr. 17VM-KU-15-1-05477-MP005, kurį pasirašė už paramos gavėją ir kuriame nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, kad „Deklaruojama tinkamų finansuoti išlaidų suma“ – 39 247 Eur, „Prašoma išmokėti paramos suma“ – 24 927,50 Eur, elektroniniu būdu pateikdamas Agentūrai, kad būtų pripažinta tinkama finansuoti 24 927,50 Eur išlaidų suma, ir pasikėsino apgaule A. S. ūkio naudai įgyti 24 927,50 Eur subsidiją, tačiau Agentūrai gavus informacijos, kad subsidiją siekiama gauti panaudojus žinomai netikrus ir suklastotus tikrus dokumentus bei gavus paramos lėšas neatsiskaitoma su subrangovėmis UAB „Hausera“ ir UAB „Agroservis“ už fermos statybos ir vidaus įrangos montavimo darbus, 24 927,50 Eur subsidijos išmokėjimas buvo sustabdytas.
2. D. S. taip pat nuteistas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį už tai, kad būdamas UAB „Krekenavos projektai“ direktorius, pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. įstatymo redakcija) 21 straipsnio 1 dalį būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą, laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 28 d. iki 2018 m. sausio 26 d. Panevėžio rajone, bendrovės veikimo teritorijoje, klastodamas bendrovės apskaitos dokumentus ir fiksuodamas neįvykusias ūkines operacijas bei šiuos suklastotus, neturinčius juridinės galios dokumentus pateikdamas įtraukti į buhalterinę apskaitą pagal sutartį bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkančiai UAB „Finjolina“ buhalterei, nežinančiai apie jo daromą nusikalstamą veiką, nesurašydamas ir nepateikdamas buhalterei dokumentų apie įvykusias ūkines operacijas, kad šie būtų įtraukti į apskaitą, tyčia apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą UAB „Krekenavos projektai“ buhalterinę apskaitą, būtent:
2.1. pažeidė Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies reikalavimus, nes nesurašė ir apskaitą tvarkančiai buhalterei J. M. neperdavė tarpusavio skolų suderinimo akto, dėl to ji apskaitoje neužregistravo tarpusavio atsiskaitymo tarp UAB „Krekenavos projektai“, UAB „Hausera“ ir ūkininkės A. S.;
2.2. pažeidė Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies, 13 straipsnio 1 dalies 5 punkto reikalavimus, nes atliktų darbų aktuose (2016 m. spalio 28 d. Nr. 2/0517/2016, 2017 m. birželio 7 d. Nr. 3/0517/2017, 2017 m. spalio 31 d. Nr. 6/0517/2017) bei PVM sąskaitose faktūrose (2016 m. spalio 28 d., serija 003, Nr. 14184; 2017 m. birželio 7 d., serija 003, Nr. 14254-1; 2017 m. lapkričio 3 d., serija 003, Nr. 14278) įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie užsakovei ūkininkei A. S. atliktus 36 333,80 Eur vertės statybos darbus (konkretūs neatlikti darbai ir jų vertė nurodyti skundžiamuose teismų sprendimuose) ir šiuos dokumentus su tikrovės neatitinkančiais duomenimis pateikė apskaitą tvarkančiai buhalterei J. M., nežinančiai jo nusikalstamos veikos pobūdžio, įtraukti į UAB „Krekenavos projektai“ buhalterinę apskaitą;
2.3. pažeidė Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 4 dalies reikalavimus, nes apskaitą tvarkančiai buhalterei J. M. neperdavė užregistruoti šių buhalterinės apskaitos dokumentų:
2.3.1. 2018 m. sausio 26 d. kasos pajamų orderio kvito, serija AUAC, Nr. 02/2018, dėl 408,20 Eur delspinigių sumokėjimo A. S. ūkiui;
II. Apeliacinės instancijos teismo nutarties esmė
3. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, išklausęs proceso dalyvių paaiškinimų, atlikęs papildomą įrodymų tyrimą, pritardamas pirmosios instancijos teismo nuosprendyje pateiktiems motyvams ir byloje atliktam aplinkybių įvertinimui, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai A. C. pripažino kaltu pagal BK 207 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį, o D. S. – pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 207 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 3 dalį, 222 straipsnio 1 dalį. Taip pat padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai civilinei ieškovei NMA solidariai iš civilinės atsakovės A. S. ir nuteistųjų priteisė 374 672,42 Eur turtinei žalai atlyginti, o UAB „Agroservis“ civilinį ieškinį atmetė.
4. Apeliacinės instancijos teismas sutiko su civilinės ieškovės UAB „Hausera“ apeliaciniu skundu ir pripažino, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino civilinei ieškovei UAB „Hausera“ priteistiną atstovavimo išlaidų atlyginimą. Įvertinęs teisme spręstų klausimų sudėtingumą, trukmę, advokato aktyvumą procese, apeliacinės instancijos teismas padidino priteistiną atstovavimo išlaidų atlyginimo sumą iki realiai patirtos, adekvačios suteiktoms teisinėms paslaugoms 17 100,35 Eur sumos.
III. Kasacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
5. Kasaciniu skundu nuteistojo A. C. gynėjas advokatas L. Belevičius prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. kovo 29 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatorius skunde nurodo:
5.1. Priimdamas skundžiamą nutartį, apeliacinės instancijos teismas atliko įrodymų tyrimą – buvo apklausti liudytojai A. J. ir M. K., tačiau skundžiamoje nutartyje iš esmės nėra pasisakyta dėl šių asmenų parodymų vertinimo. Apeliacinės instancijos teismas tik formaliai nurodė, kad šių asmenų parodymai nuoseklūs (nutarties 27 punktas), tačiau jų turinio nutarties aprašomojoje dalyje neišdėstė, savo motyvuose jų neanalizavo ir nevertino. 2023 m. lapkričio 27 d. teisiamojo posėdžio metu paaiškinimus davė ir nuteistasis D. S., kuris bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nesinaudojo teise duoti parodymus, tačiau apeliacinės instancijos teismas D. S. parodymų turinio nutarties aprašomojoje dalyje neišdėstė, savo motyvuose jų neanalizavo ir nevertino. Visi šie įrodymų šaltiniai, ištirti bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, yra svarbūs vertinant tiek pirmosios instancijos teismo išvadų teisingumą, tiek A. C. kaltę. Šie duomenys privalėjo būti ne tik aprašyti teismo nutartyje, bet ir privalėjo būti pateiktas šių įrodymų turinio vertinimas, taip pat teismo išvados dėl šių įrodymų šaltinių teisingumo ar neteisingumo, dėl galimybės jais remtis ir dėl jų reikšmės nustatant tikrąsias inkriminuotų kaltinimų aplinkybes. To nepadarius toks teismo baigiamasis aktas neatitinka net minimalių jam keliamų turinio ir formalių reikalavimų.
5.2. Apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalį, neišnagrinėjo esminių apeliacinio skundo argumentų ir į juos neatsakė. Vienas iš esminių nuteistojo A. C. gynėjo apeliacinio skundo argumentų buvo tai, kad, patvirtindamas jungtinės veiklos sutartį ir ją pateikdamas NMA, A. C. nežinojo, jog ji yra suklastota, taip pat tai, kad jam nebuvo žinoma, jog atliktų darbų aktuose nurodytų ir faktiškai atliktų darbų atskiros dalys skiriasi, t. y. kad jo veiksmuose nebuvo būtinojo BK 300 straipsnio 3 dalyje nurodyto nusikaltimo subjektyviojo požymio – tiesioginės tyčios. Tai patvirtina D. S. telefone įrašyti garso įrašai – D. S. pokalbių su M. K. stenograma, kuri buvo pagarsinta apeliacinės instancijos teismo 2024 m. sausio 8 d. teisiamojo posėdžio metu, tačiau liko tiesiog ignoruota, skundžiamoje nutartyje nepateikiant jokio stenogramoje fiksuoto pokalbio vertinimo. Apeliacinės instancijos teismas skundžiamos nutarties 17–28 punktuose išdėstė tik objektyvius nuteistųjų atliktus veiksmus ir konstatavo, kad A. C., veikdamas su padėjėju D. S., suklastojo tikrus dokumentus ir panaudojo žinomai suklastotus tikrus bei pagamintus netikrus dokumentus, t. y. kad jo veiksmai buvo tyčiniai. Tačiau teismas tinkamai neatsakė į esminius apeliacinių skundų argumentus, susijusius su A. C. tyčios turiniu.
5.3. Abiejų instancijų teismai informaciją, kokie ir kada buvo realiai atlikti fermos statybos darbai, vertino pagal civilinės ieškovės UAB „Hausera“ deklaruotus darbus, nurodytus statybos darbų žurnale, nors byloje nustatyta, kad UAB „Hausera“ darbuotojas M. Š. atgalinėmis datomis surašė (t. y. suklastojo) atliktų darbų žurnalą (2019 m. gegužės 28 d. liudytojo M. Š. apklausa, 22 t., b. l. 104–105). Techninę priežiūrą vykdęs J. M. liudytojo apklausos metu nurodė, kad šiame statybos darbų žurnale esantys parašai ties jo pavarde ir įrašai atitinkamose grafose įrašyti ne jo ranka. Dėl šio įrodymo šaltinio – UAB „Hausera“ statybos darbų žurnalo – pripažinimo neleistinu įrodymų šaltiniu apeliacinės instancijos teismas, atsakydamas į apeliacinio skundo argumentus, iš viso nepasisakė, o savo išvadas dėl A. C. kaltės tiesiogiai grindė ir šiuo akivaizdžiai netikru įrodymu.
5.4. Apeliacinės instancijos teismas ne tik nevertino savo paties ištirtų įrodymų šaltinių, nepašalino pirmosios instancijos teismo nuosprendyje paliktų įrodymų vertinimo spragų ir prieštaravimų, bet ir pats, priimdamas skundžiamą nutartį, joje nurodė prieštaringų teiginių, susijusių su įrodymų vertinimu. Nors A. C. ir D. S. buvo kaltinami neteisėtu paramos gavimu, bet ne jos pasisavinimu, dėstydamas motyvus dėl A. C. kaltės, apeliacinės instancijos teismas, be kita ko, nutarties 22 punkte nurodė, kad tiek A. C., tiek D. S. buvo suinteresuoti ne tik tuo, kad D. S. laimėtų A. S. ūkio organizuojamą konkursą, bet ir pasisavinti NMA teikiamą subsidiją. Toks teismo teiginys dėl A. C. kaltės esmingai prieštarauja kaltinimui ir nutarties nustatomajai daliai. Be to, paneigdamas gynybos teiginius, kad A. C. į statybos darbus nesikišo, ir nurodydamas, kad iš byloje esančių duomenų matyti, jog A. C. A. S. ūkio vardu teikė paraišką NMA, organizavo fermos statybos darbų konkursą, pirmininkavo konkursui, skelbė jo nugalėtoją, pasirašė rangos sutartį, atliktų darbų aktus, kuriuos teikė NMA, ir atliko mokėjimus, apeliacinės instancijos teismas neįvardijo nė vieno konkretaus įrodymų šaltinio, nė vienos konkrečios neva paneigiančios apeliacinio skundo argumentus bylos aplinkybės, kuri atskleistų kasatoriaus tyčią neteisėtai įgyti teisę į subsidiją. Toks apeliacinės instancijos teismo nutarties argumentavimas dėl nuteistojo A. C. kaltės įrodytumo negali būti laikomas tinkamai motyvuotomis teismo išvadomis, o bylos patikrinimas – išsamiu, kaip to reikalauja BPK 320 straipsnio 3 dalies, BPK 332 straipsnio 3, 5 dalių nuostatos. Tai pripažintina esminiais baudžiamojo proceso pažeidimais, dėl kurių buvo pažeistos įstatymu garantuotos nuteistojo teisės ir kurie sukliudė apeliacinės instancijos teismui išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą (BPK 369 straipsnio 3 dalis), todėl apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina ir byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
5.5. Be to, apeliacinės instancijos teismas visapusiškai neišnagrinėjo bylos ir neįvertino aplinkybių, reikšmingų sprendžiant dėl baudžiamojo įstatymo taikymo (ne)tinkamumo kvalifikuojant A. C. veiksmus pagal BK 207 straipsnio 1 dalį. Pažymėtina, kad nors A. C. pripažintas kaltu dėl teisės į subsidiją įgijimo panaudojant apgaulę, pagal šioje byloje nustatytas aplinkybes iš esmės visi jo veiksmai, kuriais neva buvo įvykdytas šis BK 207 straipsnio 1 dalyje nurodytas nusikaltimas, t. y. 2016 m. balandžio 12 d. jungtinės veiklos sutarties suklastojimas ir pateikimas NMA, atskirų atliktų darbų priėmimo aktų suklastojimas ir pateikimas NMA, buvo atlikti jau įgijus teisę į subsidiją. Pagal bylos duomenis, teisė gauti subsidiją buvo įgyta dar 2016 m. vasario 26 d. su NMA Kaimo plėtros ir žuvininkystės programų departamentu pasirašytos Projekto finansavimo ir administravimo sutarties, pagal kurią A. S. ūkiui (Paramos gavėjui) skiriama iki 399 808 Eur finansavimo galvijų fermos statybai iš Europos Sąjungos bendrojo biudžeto ir Lietuvos valstybės biudžeto lėšų, pagrindu. Tuo tarpu A. C. inkriminuojami objektyvūs veiksmai iš esmės yra susiję ne su apgaulingu teisės į subsidiją įgijimu, o su netinkamu jos panaudojimu, pažeidžiant nustatytą tvarką.
5.6. Tikslinės paramos, subsidijos ar dotacijos (kaip ir paskolos, kredito ir kitų kreditinių įsipareigojimų) gavimas apgaule kvalifikuojamas pagal BK 207 straipsnį tada, kai kaltininkas apgaulę panaudojo norėdamas gauti tokią paramą teikiančio juridinio asmens teigiamą sprendimą. BK 207 straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos sudėties požymius objektyviąja prasme apibūdina du momentai: 1) apgaulės panaudojimas prieš asmenį ar įstaigą, kuri priima sprendimą suteikti kreditą, paskolą, subsidiją ar kitus įsipareigojimus, ir 2) kredito, paskolos, subsidijos, laidavimo ar banko garantijos raštų arba kitų kreditinių įsipareigojimų gavimas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-130-693/2017). T. y. apgaulingas subsidijos (taip pat ir dotacijos paskolos, kredito ir kitų kreditinių įsipareigojimų) gavimas konstatuojamas tuomet, kai būtent dėl panaudotos apgaulės įgyjama subsidija (teisė į ją), o spręsdamas šį klausimą teismas privalo įvertinti pateiktos paraiškos teisingumą, ar joje nurodyti duomenys, kurių pagrindu asmuo buvo pripažintas tinkamu pareiškėju, yra teisingi, atitinkantys tikrovę. Be to, BK 207 straipsnio sudėtis yra formalioji – baudžiamąją atsakomybę užtraukia pats neteisėtas kredito (paskolos) gavimo faktas nepriklausomai nuo jo panaudojimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-339/2013, 2K-6-677/2016, 2K-375-693/2016). Paraiška gauti paramą buvo pateikta 2015 m. birželio 30 d., byloje nenustatyta, kad joje nurodyti duomenys būtų klaidingi. Tuo tarpu visi A. C. inkriminuoti ir teismų pripažinti įrodytais objektyvūs veiksmai yra susiję išimtinai su paramos (subsidijos), gautos pagal 2016 m. balandžio 12 d. sutartį, panaudojimu.
5.7. BK įtvirtintos specialiosios nusikalstamų veikų sudėtys, nurodytos BK 206 ir 207 straipsniuose, daro aiškų atskyrimą tarp apgaulingo paramos gavimo ir jos panaudojimo. Todėl šioje byloje nustatytos aplinkybės leidžia spręsti apie klaidingą A. C. veiksmų kvalifikavimą ir sudaro pagrindą vertinti jo veiksmus ne BK 207 straipsnio, o BK 206 straipsnio, nustatančio atsakomybę už subsidijos panaudojimą ne pagal paskirtį ar nustatytą tvarką, kontekste. Apygardos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka plačiausia apimtimi, atsižvelgdamas į pirmosios instancijos teismo ir savo paties nustatytas aplinkybes, privalėjo įvertinti ir A. C. inkriminuotų veiksmų kvalifikavimo (ne)pagrįstumą. To nepadarius byla apeliacine tvarka buvo išnagrinėta neišsamiai, taip ne tik padarant esminį BPK pažeidimą, bet ir netinkamai pritaikant baudžiamąjį įstatymą. Ši baudžiamojo įstatymo taikymo klaida turi būti ištaisyta bylą iš naujo nagrinėjant apeliacine tvarka.
5.8. Kita vertus, net jei ir nebūtų ginčijamas A. C. pripažinimo kaltu pagal BK 207 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį pagrįstumas, nulemtas esminių BPK pažeidimų, akivaizdu, kad vien tik pripažinimas, jog buvo pažeista paramos gavimo ir panaudojimo tvarka, pats savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad buvo padaryta turtinė žala NMA. Ši žala privalo būti reali ir įrodyta. Byloje pareikštame NMA 2021 m. vasario 15 d. civiliniame ieškinyje patirta turtinė žala grindžiama vien tik pareikštų kaltinimų faktu, tačiau visiškai nenurodant jokių faktinių aplinkybių ir duomenų, kurie rodytų realiai nusikalstama veika padarytą žalą civilinei ieškovei. Pažymėtina, kad paraiška dėl paramos gavimo NMA buvo pateikta 2015 m. birželio 30 d., finansavimo sutartis su NMA sudaryta 2016 m. vasario 26 d., taigi, parama ūkiui modernizuoti buvo skirta nepaisant vėliau tikrai ar tariamai atliktų A. C. ir D. S. inkriminuotų apgaulės veiksmų – dokumentų klastojimo, t. y. paramos skyrimo ir teisės į paramos gavimą nelėmė nusikalstami A. C. veiksmai. Dar svarbiau tai, kad paramos pasisavinimas ar panaudojimas kitiems tikslams, nei nurodyta paramos sutartyje su NMA, šioje byloje nebuvo nustatytas. Priešingai, byloje nustatytas neginčytinas faktas, jog paramos sutartyje iškelti tikslai ir uždaviniai buvo pasiekti, investicija pagal paramos sutarties vienintelį parametrą (tūrį) buvo įsigyta, o projektinė veikla vykdoma. Ūkis buvo realiai modernizuotas ir paramos skyrimo rezultatai pasiekti. Nors dalis statomoje fermoje atliktų neesminių darbų skiriasi nuo atliktų darbų perdavimo aktuose užfiksuotų darbų, tačiau visi darbai, už kuriuos gautas finansavimas, buvo atlikti, nors dalis darbų pakeitimų ir nebuvo suderinti su NMA. Tačiau ir pakeistieji darbai pagal savo kainą atitiko darbų, nurodytų projekte, kainą, o jais sukurtas produktas (statinys) atitinka tokios paskirties statiniams keliamus reikalavimus. Kai kurie ne pagal projektą atlikti darbai buvo netgi brangesni ir sukūrė aukštesnės kokybės produktą, nei buvo nurodyta pagal projektą. Šios aplinkybės apie paramos panaudojimą nesuponuoja visos paramos sumos netinkamo panaudojimo ir iš to neva kilusios žalos. Atvirkščiai, nustatyta, kad netinkamai (ne pagal pateiktus darbų atlikimo aktus) panaudota paramos suma yra nežymi. Būtent šis konkretus dydis turėjo būti nustatomas ir tik jis galėtų būti vertinamas kaip žala BPK prasme. Tuo tarpu NMA savo civiliniu ieškiniu reikalauja absoliučiai visos panaudotos paramos grąžinimo, tai nesudaro nusikalstama veika padarytos žalos turinio ir negali būti sprendžiama baudžiamojoje byloje pareikštu ieškiniu. Todėl bylą nagrinėję teismai netinkamai išsprendė pareikštą civilinį ieškinį, nenustatinėjo neva padarytos žalos pobūdžio ir jos dydžio, nevertino tam reikšmingų bylos aplinkybių, netinkamai aiškino ir taikė BPK nuostatas, reglamentuojančias nusikalstama veika padarytą turtinę žalą ir jos atlyginimą. Taip buvo padaryti BPK pažeidimai, kurie laikytini esminiais, nes sukliudė apeliacinės instancijos teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą.
5.9. Nesutiktina ir su UAB „Hausera“ civilinio ieškinio ir atstovavimo išlaidų atlyginimo priteisimu. UAB „Hausera“ civiliniame ieškinyje neturtinė žala kildinama iš teiginio, kad suklastojant ir panaudojant 2017 m. liepos 20 d. subrangos sutartį Nr. 17/07/20/01 buvo sugadintas UAB „Hausera“ vardas ir ilgus metus puoselėta reputacija (faktinis ieškinio pagrindas). Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu buvo konstatuota, kad UAB „Hausera“ civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš A. C. yra pagrįstas, kad A. C. padarytu nusikaltimu UAB „Hausera“ dalykinė reputacija buvo pažeista (nuosprendžio 94 lapas), t. y. ieškinys tenkintas tuo pačiu faktiniu pagrindu. Pagal teismų praktiką, tenkinant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje gali būti priteisiama atlyginti tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos padarinys. Tarp nusikalstamos veikos ir žalos turi būti tiesioginis priežastinis ryšys, reiškiantis, kad žalą (padarinius) sukėlė būtent BK specialiosios dalies straipsniu uždrausta nusikalstama veika, kuri yra konkrečios baudžiamosios bylos nagrinėjimo dalykas. Pagal šioje byloje suformuluotą kaltinimą nebuvo inkriminuojama ir įrodinėjama, kad įmonei UAB „Hausera“ būtų buvusi padaryta kokia nors nusikalstama veika, t. y. UAB „Hausera“ civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos patenkinimas išeina iš kaltinamojo akto ir juo apibrėžtų bylos nagrinėjimo teisme ribų. Nusikalstamų veikų, už kurias nuteisti A. C. ir D. S., objektas nebuvo UAB „Hausera“ turtinės ar neturtinės teisės.
5.10. Be to, apeliacinės instancijos teismo sprendimas priteisti iš A. C. UAB „Hausera“ naudai iš viso 23 362,10 Eur atstovavimo išlaidų atlyginimo yra akivaizdžiai neproporcingas, neprotingas ir nukrypstantis nuo teismų praktikos. UAB „Hausera“ buvo pareiškusi 1000 Eur dydžio ieškinį, t. y. priteistas atstovavimo išlaidų atlyginimas civilinio ieškinio reikalavimą viršijo 23 kartus. Kompleksiškai nagrinėjant BPK 110 straipsnio 2 dalies, 312 straipsnio 3 punkto, 367 straipsnio 2 dalies nuostatas akivaizdu, jog baudžiamajame procese dalyvaujančio civilinio ieškovo ir jo atstovo teisių apimtis negali išeiti už jo procesinio intereso – reikalavimo patenkinti civilinį ieškinį (ir veiksmų įrodinėjant civilinio ieškinio pagrįstumą bei jo dydį) – ribų. Todėl ir nustatant, ar civilinio ieškovo patirtos atstovavimo išlaidos buvo būtinos įgyvendinant civilinio ieškovo teises ir procesinį interesą, būtina vadovautis tuo pačiu kriterijumi. Iš šioje byloje esančių civilinės ieškovės atstovo advokato A. Gutausko rengtų procesinių dokumentų (atsiliepimo į nuteistojo A. C. gynėjo apeliacinį skundą, atsiliepimo į nuteistojo D. S. gynėjo apeliacinį skundą, kuriuose dėstomi argumentai nėra niekaip susiję su UAB „Hausera“ pareikšto civilinio ieškinio išsprendimo klausimu) matyti, kad jo dalyvavimas visuose teismo posėdžiuose, kuriuose buvo nagrinėti įrodymai, niekaip nesusijęs su 2017 m. liepos 20 d. subrangos sutarties Nr. 17/07/20/01 suklastojimo ir panaudojimo aplinkybėmis, iš A. Gutausko baigiamosios kalbos apimties ir turinio akivaizdu, jog absoliučiai didžioji dalis atstovo atlikto darbo nėra niekaip susijusi su pareikštu civiliniu ieškiniu, t. y. su civilinės ieškovės procesine padėtimi ir jos teisių užtikrinimu baudžiamosios bylos nagrinėjimo procese, iš esmės civilinės ieškovės atstovas ne įgyvendino civilinės ieškovės interesus, o dubliavo valstybinio kaltintojo funkcijas ir atliko procesinius veiksmus, kurie nėra niekaip susiję su UAB „Hausera“ pareikšto civilinio ieškinio pagrindo ar dydžio įrodinėjimu. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog pareiškus neturtinei žalai atlyginti iš esmės simbolinio dydžio ieškinį, kuriuo faktiškai buvo siekiama ne realiai apginti UAB „Hausera“ tariamus interesus baudžiamojoje byloje, o įgyti procesinį statusą ir jo pagrindu iš baudžiamosios bylos gauti dokumentus, reikalingus civilinei bylai pagal UAB „Hausera“ ieškinį atsakovams A. S. ūkiui ir UAB „Krekenavos projektai“ vesti, civilinės ieškovės atstovas savo atstovaujamam asmeniui teikė akivaizdžiai su atstovaujamojo procesine padėtimi ir jo procesiniais interesais baudžiamojoje byloje nesusijusias teisines paslaugas, taip dirbtinai didindamas atstovavimo išlaidas, todėl nėra pagrindo iš nuteistojo priteisti šių civilinės ieškovės išlaidų, kurios buvo patirtos už be pagrindo ir be procesinio būtinumo gautas, t. y. perteklines, teisines paslaugas, atlyginimo. Rekomendacijų dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 1R-184, 4.8, 4.10 punktuose įtvirtinta, jog atlygintinų išlaidų dydis teismo nustatomas atsižvelgiant ir į tai, ar nebuvo piktnaudžiauta procesinėmis teisėmis, taip pat į kitas svarbias aplinkybes. Todėl šis klausimas turėtų būti iš naujo sprendžiamas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
6. Kasaciniu skundu nuteistojo D. S. gynėjas advokatas A. Penelis prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. kovo 29 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatorius skunde nurodo:
6.1. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu D. S. nepagrįstai, netinkamai įvertinus įrodymus (BPK 20 straipsnio 5 dalis) pripažintas kaltu pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 207 straipsnio 1 dalį, pagal BK 300 straipsnio 3 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį. Apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas BPK 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio reikalavimus, nepatikrino bylos tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, neatsakė į apeliacinio skundo argumentus, susijusius su D. S. inkriminuotu bendrininkavimu. Pažymėtina, kad apeliacinio skundo argumentai dėl bendrininkavimo požymių nustatymo skundžiamoje apeliacinės instancijos teismo nutartyje pateikti itin glausta forma, neatskleidžia apeliacinio skundo esmės ir net ją iškreipia. Galimai dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismas ir neatliko jokio apeliacinio skundo argumentų vertinimo dėl bendrininkavimo požymių nustatymo pirmosios instancijos teismo nuosprendyje.
6.2. Pirmosios instancijos teismas D. S. kaip padėjėjo vaidmenį konstatavo per neva pagalbinių veiksmų atlikimą A. S. ūkiui, atstovaujamam A. C., apgaule įgyjant 374 672,42 Eur subsidiją, tačiau nei iš nusikalstamos veikos aprašymo kaltinamajame akte ir teismo nuosprendyje, nei iš juose pateikiamų argumentų dėl įrodymų vertinimo ir nusikalstamos veikos kvalifikavimo neaišku, kada ir kaip įvyko D. S. ir A. C. susitarimas daryti nusikalstamą veiką (vienas esminių bendrininkavimo požymių), kokios faktinės aplinkybės tai rodo; ar D. S. suprato, kad savo veiksmais sudaro sąlygas apgaule gauti paramą ir subsidiją, ar norėjo, kad A. C. apgaule gautų paramą ir subsidiją, ir siekė būtent tokioje veikloje jam padėti; kurie konkretūs bylos duomenys patvirtinta, kad A. C. žinojo, jog 2016 m. balandžio 12 d. jungtinės veiklos sutartis Nr. 001 yra netikras dokumentas ir kt. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nustatytų aplinkybių kaip tik galima spręsti apie tarpusavyje visiškai nederintus A. C. ir D. S. veiksmus, todėl bendrininkavimo konstatavimas šiuo konkrečiu atveju yra deklaratyvaus pobūdžio, nemotyvuotas. Apeliacinės instancijos teismas, atsakydamas į apeliacinio skundo argumentus dėl bendrininkavimo, skundžiamoje nutartyje (22–24 punktuose) tik paviršutiniškai konstatavo, esą akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju tiek A. C., tiek D. S. buvo suinteresuoti ne tik tuo, kad D. S. laimėtų A. S. ūkio organizuojamą konkursą, bet ir pasisavinti NMA teikiamą subsidiją. Nurodydamas tam tikrus bylos duomenis apie D. S. rengimąsi konkursui dėl A. S. ūkio statomos fermos, apeliacinės instancijos teismas nenurodė jokių konkrečių motyvų, leidžiančių spręsti, kad abu nuteistieji buvo suinteresuoti ne tik tuo, kad D. S. laimėtų A. S. ūkio organizuojamą konkursą, bet ir pasisavinti NMA teikiamą subsidiją. Todėl šio teismo išvada, kad abu nuteistieji suprato savo veiksmų neteisėtumą, yra deklaratyvaus pobūdžio ir savo esme yra analogiška pirmosios instancijos teismo išvadoms, dėl kurių pagrįstumo tais pačiais pagrindais buvo pasisakyta apeliaciniame skunde, o apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisakė visiškai.
6.3. Iš abiejų instancijų teismų sprendimų matyti, kad D. S. kaltė dėl UAB „Krekenavos projektai“ apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo daugiausia yra pagrįsta ikiteisminio tyrimo metu gauta specialisto išvada ir 2020 m. liepos 1 d. daiktų (dokumentų) apžiūros protokolu bei juose nurodytomis aplinkybėmis. Specialisto išvadoje nurodyta, kad UAB „Krekenavos projektai“ buhalterinė apskaita atitinkamu laikotarpiu buvo tvarkoma nesilaikant Buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatų, dėl to iš dalies negalima nustatyti šios bendrovės turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties 4.10–4.14 punktuose yra pateikta apeliacinio skundo argumentų santrauka dėl apgaulingos UAB „Krekenavos projektai“ apskaitos tvarkymo, tačiau ji visiškai neatspindi esminių apeliacinio skundo argumentų dėl nesutikimo su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu. Todėl apeliacinės instancijos teismas iš esmės nepasisakė ir dėl šių apeliacinio skundo argumentų. Pažymėtina, kad D. S. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį yra nuteistas už tai, jog 2016 m. spalio 28 d., 2017 m. birželio 7 d. ir 2017 m. spalio 31 d. atliktų darbų priėmimo aktuose ir atitinkamose PVM sąskaitose faktūrose nurodyti realiai neatlikti darbai, o jis šiuos dokumentus su tikrovės neatitinkančiais duomenimis pateikė apskaitą tvarkančiai buhalterei įtraukti į UAB „Krekenavos projektai“ buhalterinę apskaitą. Atsižvelgiant į tai, kad byloje yra žinoma, su kokiomis įmonėmis UAB „Krekenavos projektai“ pasirašė atitinkamas sutartis, kada ir kokios PVM sąskaitos faktūros buvo išrašytos, šios PVM sąskaitos faktūros buvo įtrauktos į įmonės buhalterinę apskaitą, sumokėti mokesčiai, todėl net ir konstatavus, jog kažkokie darbai nebuvo atlikti, yra galimybė buhalterijoje apskaitytas tokias pinigų sumas išbraukti. Taigi nėra ir pagrindo daryti išvadą, neva nėra galimybės nustatyti šios bendrovės turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Apeliaciniame skunde taip pat buvo atkreiptas dėmesys į tai, kad nuosprendyje minimos PVM sąskaitos faktūros buvo pateiktos ir A. S. ūkiui, kad jos buvo apmokėtos ir įtrauktos į šio juridinio asmens buhalterinę apskaitą, tačiau kaltinimai pagal BK 222 straipsnio 1 dalį šiam ūkiui nepareikšti. Pažymėtina, kad nuosprendyje nurodytuose aktuose ir PVM sąskaitose faktūrose nurodyti darbai iš esmės buvo atlikti, tik naudojant kitus būdus ir kitas medžiagas. Tokia situacija gal ir buvo sprendžiama pažeidžiant Buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatas, tačiau iš esmės UAB „Krekenavos projektai“ turtas ir mokestinės prievolės dėl D. S. veiksmų nepakito (tiek šios bendrovės naudai, tiek A. S. ūkiui statoma ferma buvo pastatyta tos pačios vertės), todėl teismas neturėjo pagrindo konstatuoti, kad, pateikdamas nuosprendyje nurodytas PVM sąskaitas faktūras įtraukti į buhalterinę apskaitą, D. S. turėjo tyčią organizuoti apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą, įrašyti į įmonės deklaracijas neteisingus duomenis apie UAB „Krekenavos projektai“ pajamas ir turtą. Tai patvirtina ir liudytojo M. K. parodymai. Byloje taip pat yra prieštaravimų dėl realiai neatliktų darbų vertės nustatymo – specialisto išvadoje, kuri parengta remiantis išimtinai UAB „Hausera“ direktoriaus pateiktais duomenimis ir jo parodymais, nurodyta, kad, pagal kaltinime nurodytų dokumentų duomenis, neatliktų darbų vertė – 58 143 Eur, o tyrėjos apžiūros protokole nurodoma, kad, pagal kaltinime nurodytų dokumentų duomenis, neatliktų darbų vertė – 36 333,80 Eur, t. y. beveik 22 tūkst. Eur mažiau. Tai kelia pagrįstų abejonių dėl pareikšto kaltinimo teisingumo. Šie klausimai apeliacinio teismo neišspręsti.
6.4. Apeliaciniame skunde taip pat atkreiptas dėmesys ir į 2020 m. liepos 1 d. apžiūros protokole nurodytus dokumentus – 2020 m. balandžio 21 d. ekspertinio konsultavimo ataskaitą Nr. 88/20-3 ir priedus prie ataskaitos – UAB „Volksta“ konsultavimo ataskaitos Nr. CV-20/2 išvadas, kurių byloje apskritai nėra ir neaišku, kaip jie atsirado pas tyrėją, kas juos užsakė ir kokiu pagrindu, be to, šiame protokole nurodyta tyrėjos išvada, kad dėl šių dokumentų keičiasi 2019 m. gegužės 10 d. specialisto išvadoje Nr. 04/14-2-10-5221 „Dėl UAB „Krekenavos projektai“ ūkinės finansinės veiklos“ nurodytos išvados dėl fermos statybos darbų. Tokie dokumentai negali būti įrodymai baudžiamojoje byloje (BPK 20 straipsnio 4 dalis), nes jų neįmanoma patikrinti BPK nustatytomis priemonėmis, o tai reiškia, kad nuosprendis D. S. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį grindžiamas neteisėtais įrodymais ir neturinčių teisės keisti specialistų išvadas asmenų išvadomis. Apeliacinės instancijos teismas ne tik neaptarė šių apeliacinio skundo argumentų, bet ir nesiėmė jokių priemonių byloje esantiems prieštaravimams pašalinti nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, nebuvo sprendžiama ir dėl galimybės teismo posėdyje apklausti UAB „Krekenavos projektai“ ūkinės finansinės veiklos tyrimą atlikusios ir specialisto išvadą surašiusios specialistės bei ikiteisminį tyrimą atlikusios ir 2020 m. liepos 1 d. apžiūros protokolą surašiusios tyrėjos.
6.5. Nagrinėjamoje byloje teismų atliktas įrodymų vertinimas pripažintinas neišsamiu, neatitinkančiu BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų, o šio vertinimo pagrindu priimti nuosprendis ir nutartis negali būti laikomi atitinkančiais jiems keliamus aiškumo, tikslumo bei įtikinamumo reikalavimus. Taip pat, atsižvelgiant į tai, kad klausimai dėl netinkamai atlikto įrodymų vertinimo buvo keliami ir D. S. gynėjo apeliaciniame skunde, darytina išvada, jog apeliacinės instancijos teismas, patvirtindamas atitinkamas pirmosios instancijos teismo išvadas dėl faktinių aplinkybių, taip pat savo išvadas grįsdamas klaidinga bylos duomenų interpretacija, neišnagrinėjo bylos tiek, kiek buvo prašoma apeliaciniame skunde, t. y. neatsakė į esminius apeliacinio skundo argumentus ir taip pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies ir BPK 332 straipsnio 3, 5 dalių nuostatas.
7. Kasaciniu skundu civilinės atsakovės A. S. atstovas advokatas L. Samoška prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo 2023 m. birželio 19 d. nuosprendžio dalį, kuria tenkintas NMA civilinis ieškinys, ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. kovo 29 d. nutarties dalį, kuria civilinės atsakovės ūkininkės A. S. apeliacinis skundas atmestas, ir šią bylos dalį perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatorius skunde nurodo:
7.1. Šioje byloje NMA civilinis ieškinys buvo tenkinamas automatiškai, t. y. tenkindami ieškinius teismai nesirėmė įrodymais, neaptarė aktualaus A. S. apeliaciniame skunde nurodyto teisinio reglamentavimo (paramos administravimo taisyklių, įgyvendinimo taisyklių ir sankcijų metodikos) ir juo nesivadovavo, žalos dydžio visiškai netyrė, o automatiškai visą išmokėtą paramos sumą prilygino kaip NMA faktinę žalą. Akcentuotina, kad NMA pažeidimo tyrimas dar iki šios dienos nėra baigtas ir sankcijos ūkininkei A. S. nebuvo pritaikytos. NMA šioje byloje pareiškė išimtinai formalų civilinį ieškinį, kai dar neturėjo galimo pažeidimo tyrimo išvadų, nežinodama galimos realios žalos dydžio, todėl ieškinį suformulavo dėl visos išmokėtos paramos sumos, o teismai realios žalos dydžio nenustatinėjo, o tariamą žalą automatiškai suvienodino ir prilygino visai išmokėtos paramos sumai, todėl darytina išvada, kad žalą, kuri nėra nustatyta ir nėra faktiškai patirta, priteisė atlyginti nepagrįstai ir neteisėtai.
7.2. Kategoriškai negalima sutikti su paramos sutarties sumos prilyginimu žalai, kadangi tai panaikina visą ES paramos skyrimo, administravimo, susigrąžinimo teisinį reguliavimą. Visa paramos suma, kuri yra panaudota pagal paskirtį ir paramos sutartį, negali būti prilyginama faktinei „žalai“. Šis klausimas yra labai aktualus ne tik šioje byloje, bet ir vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, kad būtų suformuluota teismo praktika dėl faktinės žalos ir paramos sumos atribojimo ir (ar) paramos sumos prilyginimo žalai kriterijų.
7.3. Pažymėtina, kad parama nebuvo iššvaistyta, pasisavinta ar panaudota ne pagal paskirtį, anaiptol, visos investicijos – tiek parama, tiek paramos gavėjo nuosavų lėšų suma – buvo panaudotos pagal paraiškoje ir verslo plane paramai gauti nurodytas paskirtį ir investicijas. Visi paramos sutarties rodikliai buvo ir yra įgyvendinami pagal paramos sutarties rodiklius, o paramos sutarties nustatytos faktinės ir kontroliuojamų rodiklių reikmės yra dar aukštesnės, nei nurodyta paramos sutartyje ar jos prieduose, todėl nėra visiškai jokių pagrindų žalos dydį prilyginti visai paramos sumai.
7.4. Tiek NMA raštu nurodė, kad dėl ūkininkės A. S. yra atliekamas pažeidimo tyrimas ir kad jį atlikus bus nustatytas žalos dydis (10 t., b. l. 138, 141), tiek apklausiamas teismo posėdžių metu pažeidimo tyrimą atlikęs NMA specialistas E. B. nurodė, kad jei A. S. ūkis būtų NMA informavęs apie darbų pasikeitimus, tai finansavimas (paramos išmokėjimas) vis tiek būtų suteiktas pagal faktiškai atliktų darbų aktus, t. y. finansavimas nebūtų nutrauktas, tik reikėjo atitinkamai įforminti pakeitimus (10 t., b. l. 55–57).
7.5. Svarbu atkreipti dėmesį, kad ūkininkei A. S. skirta fiksuoto dydžio parama, todėl ar bus naudojama viena medžiaga, ar kita lygiavertė ar geresnė medžiaga, paramos daugiau niekas neišmokėtų, nebent būtų atsisakoma dalies darbų (tokiu atveju paramos suma galimai būtų mažintina). Vis dėlto šioje byloje aptariamoje paramos sutartyje nebuvo atsisakyta jokių darbų, tačiau buvo atliekama dalis darbų kitaip, nei užfiksuota aktuose. Pažymėtina, kad teismo ekspertas dr. D. K. vertinimo akto išvadose yra nurodęs (akto 23 lapas), kad „esamas stogo įrengimas yra atliktas tinkamai, nes priešingu atveju ant stogo dangos susirinkęs kondensatas lašėtų ir taip sudarytų nepatogumus eksploatuoti pastatą pagal paskirtį. Esama stogo danga yra daugiasluoksnė ir atitinka reikiamus reikalavimus tokio tipo pastatams ir yra brangesnė, nei numatyta pirminėje sąmatoje.“
7.6. Taigi įvertinus tai, kad paramos sutartyje nurodyta investicija – ferma yra pastatyta, ji atitinka teisės aktų reikalavimus, yra perduota vertinti valstybinei komisijai, laikytina, kad darbų tipų neatitikimas vertintinas kaip lemiantis galimų sankcijų taikymą aptartų šioje baudžiamojoje byloje užfiksuotų ir nustatytų neatitikimų apimtimi, NMA atliktus ir užbaigus pažeidimo vertinimą ir atsižvelgiant į įgyvendinimo, administravimo bei sankcijų taikymo metodikos taisykles, nustatant sankcijų dydį, tačiau jokiu būdu nesudaro pagrindo visą paramos sumą laikyti faktiškai patirta žala.
7.7. Apeliacinės instancijos teismas visiškai nepasisakė, neištyrė, nevertino civilinės atsakovės A. S. apeliaciniame skunde nurodytų ir akcentuotų esminių apeliacijos motyvų ir įrodymų, kurie patvirtina pirmosios instancijos teismo nuosprendžio neteisėtumą, taip pat neanalizavo nuosprendžiu priteisto žalos atlyginimo faktinio egzistavimo, susidarymo ir nustatymo aplinkybių. Toks formalus apeliacinis procesas, kurio metu nebuvo faktiškai analizuojami apeliacinio skundo argumentai, motyvai ir įrodymai, toks žalos atlyginimo institutas, tenkinant civilinius ieškinius automatiškai, t. y. be motyvų, sudaro iš esmės visus BPK 369 straipsnyje nurodytus kasacijos pagrindus.
7.8. Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad gali būti atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė, ir tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, ir atsiradusios žalos turi būti priežastinis ryšys. Šiuo atveju netgi vertinant, kad atliktų darbų aktuose dalis darbų yra nurodyti kitokie, nei atlikti faktiškai, ar tikint jungtinės veiklos sutarties partnerių parodymais dėl sutarties nepasirašymo, tai niekaip nelemtų visos paramos sumos pripažinimo realiai patirta žala, kadangi parama panaudota išimtinai pagal numatytą paskirtį.
7.9. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, apeliacinės instancijos teismas visiškai nevertino ES paramos gavimo ar sankcijų (įskaitant, bet neapsiribojant, paramos susigrąžinimą) mechanizmo, t. y. kokie teisės aktai ir kaip reguliuoja žalos nustatymą ir sankcijų apskaičiavimą bei taikymą. Teismas visiškai netyrė, kokių ir kokios apimties neteisingų duomenų pateikimas NMA yra BK 207 straipsnio 1 dalyje ar 300 straipsnio 3 dalyje nurodytų nusikaltimų sudėties vienas iš objektyviųjų požymių, neanalizavo nusikalstamos veikos požymių paramos gavimo mechanizmo kontekste, todėl padarė itin šiurkščių procesinių klaidų. Buvo ignoruoti specialieji teisės aktai, kurie ir nustato sankcijų apskaičiavimo metodiką, sankcijų skyrimo tvarką ir pan. Taigi buvo sumaišytas sankcijų institutas su žalos teisiniu institutu, ir nors paramos sutartis buvo įvykdyta, yra galiojanti, galimo pažeidimo tyrimas nebuvo baigtas, sankcijos ir galima žala nebuvo apskaičiuota, teismas faktiškai be visiškai jokių argumentų ir motyvų nustatė, kad žala yra visa išmokėtos paramos suma, ir ją atlyginti priteisė iš ūkininkės A. S., A. C. ir D. S. solidariai.
7.10. BPK X skyriaus nuostatos bylą nagrinėjančiam teismui suteikia galimybę priteisti nukentėjusiam asmeniui turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą tik iš įtariamojo ar kaltinamojo arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingų asmenų, tačiau šioje byloje ūkininkei A. S. nebuvo pareikšti įtarimai ar kaltinimai, ji nėra atsakinga už įgalioto asmens A. C. ir (ar) D. S. veiksmus, todėl nėra tinkamas subjektas civilinei deliktinei atsakomybei taikyti. Ūkininkė A. S. pagal paramos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) įvykdė visus paramos sutarties įsipareigojimus – pagal paramos sutartį ir jos pakeitimus įsipareigojo pastatyti ne mažesnę nei 23,440 kub. m fermą ir faktiškai tai padarė. Tai patvirtina statybos užbaigimo aktas (7 t., b. l. 103), iš kurio matyti, kad pastatytos fermos tūris 24,108 kub. m. Kartu su paraiška Nr. (duomenys neskelbtini) gauti paramą pateiktas verslo planas taip pat yra įvykdytas. Paramos sutarties rodikliai yra pasiekti, o pagrindinis pastato parametras išlaikytas, todėl laikytina, kad paramos sutartis yra įgyvendinta, o dėl šioje byloje nustatytų neatitikimų galimai galėtų būti taikomos sankcijos dėl tų darbų dalies ir apimties, kur yra fiksuoti neatitikimai.
7.11. Akivaizdu, kad teismas neatriboja dviejų paramos gavimo etapų: paramos skyrimo (sudarant paramos sutartį) ir paramos išmokėjimo įgyvendinant gautą paramą. Ši paramos gavimo takoskyra aktuali ir svarbi atsižvelgiant į tai, kad šioje baudžiamojoje byloje nebuvo ir nėra nustatyta, jog buvo atlikti nusikalstami veiksmai iki paramos sutarties sudarymo ar sudarant paramos sutartį, taigi paramai gauti nebuvo suklastoti jokie dokumentai ir (ar) nebuvo jokių kitų neteisėtų veiksmų, todėl pats kaltinimas šioje baudžiamojoje byloje remiantis apkaltinamuoju nuosprendžiu ir apeliacinės instancijos teismo nutartimi yra netinkamas.
7.12. Galiausiai liko neišnagrinėtas apeliaciniame skunde A. S. keltas klausimas, ar A. S. yra tinkama atsakovė šioje baudžiamojoje byloje. BPK 111 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad civiliniai atsakovai gali būti tėvai, globėjai, rūpintojai ar kiti asmenys, taip pat įmonės, įstaigos ir organizacijos, kurie pagal įstatymus materialiai atsako už nusikalstamą įtariamojo arba kaltinamojo veika padarytą žalą. A. S. yra fizinis asmuo, vykdantis ūkininkavimo veiklą. A. S., per įgaliotą asmenį pateikusi paraišką dėl ūkio modernizacijos ir įvykdžiusi visus paramos sutarties įsipareigojimus, atitinkanti visus paramos sutartyje nustatytus kontroliuojamus rodiklius, negali būti laikoma materialiai atsakinga už įgaliotinio veiksmus, kuriems A. S. neturėjo visiškai jokios įtakos ir objektyviai nežinojo apie kokių nors neatitikimų egzistavimą. Garsinant visą baudžiamosios bylos medžiagą, nebuvo paminėtas joks A. S. vaidmuo, nebuvo fiksuota jokia atsakovės komunikacija su bet kuria iš bylos šalių, ji netgi nebuvo apklausta ikiteisminiame tyrime.
7.13. Šioje byloje yra esminis įrodymas (pokalbio garso įrašas), paneigiantis A. C. kaltę, o kartu ir civilinių ieškinių taikymo pagrindą A. S., tačiau jis pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų yra ignoruojamas. Apeliaciniame skunde buvo akcentuotas 2018 m. vasario 14 d. D. S. telefono pokalbio su M. K. garso įrašas, šiame įraše aiškiai girdėti tai, kad UAB „Krekenavos projektai“ direktorius D. S. užsimena konsultantui M. K. (asmeniui, rengusiam atliktų darbų aktus ir visą kitą dokumentaciją), kad gali būti problemų dėl padarytų darbų skirtumų nuo sąmatos ar kitos dokumentacijos, ir M. K. pasako, kad pasiaiškinant A. C. galima ir netraukti, ir pokalbio šalys kalbasi, kad reikės sugalvoti, kaip reikės paaiškinti NMA. Akcentuotina, kad šis pokalbis vykdomas jau kai visi atliktų darbų aktai yra pateikti NMA, taigi panaikina bet kokias prielaidas apie A. C. faktinį žinojimą ar net galėjimą žinoti, jog atliktų darbų aktuose nurodyti darbai ar darbų kiekiai neatitinka fakto tokių aktų patvirtinimo ar pateikimo NMA dieną. Apeliacinės instancijos teismas apie šį pokalbį neužsimena, nors netgi papildomai perklausė jį bylą nagrinėjant apeliacine tvarka.
7.14. Pagal kaltinimo esmę, A. C. yra kaltinamas tuo, kad, siekdamas apgaule gauti Europos Sąjungos bendrojo biudžeto ir Lietuvos valstybės biudžeto lėšų – 399 808 Eur finansavimą, laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 12 d. iki 2018 m. sausio 13 d. suklastojo tikrus dokumentus ir panaudojo žinomai suklastotus tikrus bei pagamintus netikrus dokumentus, pateikdamas juos NMA. Vis dėlto šioje baudžiamojoje byloje nėra nė vieno įrodymo, kad A. C. suklastojo kaltinime nurodytą dokumentą (jungtinės veiklos sutartį ir (ar) atliktų darbų aktus), anaiptol byloje parodymus davęs UAB „Hausera“ darbuotojas M. Š. patvirtino, kad būtent jis už 100 Eur atlygį suklastojo atliktų darbų žurnalą (22 t., b. l. 104–105). Šis liudytojas taip pat negalėjo paaiškinti, ar jis yra UAB „Hausera“ ar UAB „Dujotiekio statyba“ darbuotojas, ir teismas, užuot kreipęsis į prokuratūrą dėl paaiškėjusių UAB „Hausera“ darbuotojo neteisėtų veiksmų dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, priteisė UAB „Hausera“ naudai 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 23 362,1 Eur teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo, todėl tokia situacija su UAB „Hausera“ vertintina kaip teisinio nihilizmo apraiška, pagrindinių teisės principų absoliutus ignoravimas, taip sukeliant milžiniško masto neigiamų pasekmių jokių nusikalstamų veikų nepadariusiems ir neketinusiems padaryti asmenims.
7.15. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas ne tik neištyrė ir neaptarė esminių A. S. apeliacinio skundo argumentų, tačiau netgi tie įrodymai, kuriais remiantis priimtas apkaltinamasis nuosprendis, realiai ištirti nebuvo, o būtent: 1) jungtinės veiklos sutartis ištirta nebuvo, rašysenos ekspertizė neatlikta, o buvo vadovautasi išimtinai suinteresuotų ir priešiškai nusiteikusių, nenuoseklių liudytojų parodymais; 2) atliktų darbų aktai, juose esančios pozicijos detaliai nebuvo ištirtos, šabloniškai teigiant, kad visi atliktų darbų aktai yra suklastoti, t. y. iš tokio teismo vertinimo būtų galima daryti išvadą, kad teismas laiko, jog visi darbai, užfiksuoti atliktų darbų aktuose, pradedant krūmų sklype šalinimu, baigiant technologinės įrangos montavimu, yra neatlikti, nors daugelyje byloje pateiktų nuotraukų, projektinės dokumentacijos ir ekspertizės aktų yra matyti visiškai pastatyta, visus standartus atitinkanti, visus projektinius sprendinius atitinkanti, valstybinei komisijai perduota vertinti ir funkcionuojanti ferma. Faktiškai netyręs šių įrodymų, apeliacinės instancijos teismas, manytina, nesuprato ir A. S. apeliacinio skundo argumentų dėl ES paramos gavimo ar sankcijų (įskaitant, bet neapsiribojant, paramos susigrąžinimą) mechanizmo. Šią išvadą patvirtina skundžiamoje nutartyje esančios akivaizdžios klaidos, o būtent skundžiamos nutarties 24 punkte teismas konstatuoja, jog jeigu būtų žinoma, kad jungtinės veiklos sutartis suklastota (arba tokios sutarties nebūtų buvę), parama būtų neskiriama, o paskyrus – nutraukta ir būtų taikoma sankcija metus laiko uždraudžiant dalyvauti skiriant paramą. Pažymėtina, kad iš šio teismo argumentų dėstymo yra aišku, jog teismas neatskyrė ir nesuprato ES paramos paskyrimo, įgyvendinimo, išmokėjimo etapų ir sankcijų (įskaitant, bet neapsiribojant, paramos susigrąžinimą) mechanizmo, t. y. kokie teisės aktai ir kaip reguliuoja žalos nustatymą ir sankcijų apskaičiavimą bei taikymą. Paramos gavėjas, šiuo atveju A. S. ūkis, galėjo skelbti neribotą skaičių konkursų, jeigu į konkursą nebūtų atėjęs tinkamas rangovas, todėl nepagrįstas ir teismo išskirtas motyvas, neva jeigu nebūtų buvusi sudaryta jungtinės paramos sutartis, parama nebūtų buvusi skirta. Dėl aiškumo akcentuotina, kad parama skiriama, pasirašant paramos sutartį, kuri A. S. ūkio buvo pasirašyta gerokai iki viešųjų pirkimų vykdymo. Skelbiant ir vykdant viešuosius pirkimus ir (ar) atliekant statybos darbus, yra vykdomas paramos įgyvendinimo etapas, kurį reglamentuoja paramos sutarties ir (ar) įgyvendinimo ar administravimo taisyklės.
7.16. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu techninis prižiūrėtojas J. M. nurodė, kad byloje esančiame statybos darbų žurnale esantys jo parašai yra suklastoti, tai patvirtino ir byloje esanti rašysenos ekspertizė, t. y. žurnale esantys parašai yra ne jo, o, atsižvelgiant į UAB „Hausera“ darbuotojo duotus parodymus dėl žurnalo suklastojimo, tampa neginčijamai aišku, kad atliktų darbų žurnalas yra suklastotas civilinės ieškovės UAB „Hausera“ darbuotojo, todėl vadovautis tokiu įrodymu nebuvo galima, tuo labiau kad byloje patys atliktų darbų aktai, juose nurodytų darbų tipai, kiekiai ir apimtys nebuvo tirti, byloje nebuvo skirta jokia ekspertizė, o paprasčiausiai buvo vadovautasi suinteresuotos rangovės UAB „Hausera“ darbuotojo suklastotu žurnalu, lyginant jį su atliktų darbų akte esančiais užfiksuotais darbais. Pažymėtina, kad nei A. C., nei A. S. niekada nematė byloje esančio darbų žurnalo ir nežino jo atsiradimo, pagaminimo aplinkybių, kurios tapo žinomos tik bylos nagrinėjimo teisme metu.
8. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Arūnas Verenius atsiliepimu į kasacinius skundus prašo juos atmesti. Prokuroras atsiliepime į kasacinius skundus nurodo:
8.1. Priešingai nei tvirtinama kasaciniuose skunduose, abiejų instancijų teismai savo išvadas dėl esminių bylai teisingai išspręsti aplinkybių pagrindė byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje įvertintais įrodymais, įvertindami juos atskirai ir kaip visumą, vertindami tiek tiesioginius, tiek netiesioginius įrodymus, darydami išvadas apie tarpinius faktus ir galiausiai apie nustatytas bylos aplinkybes. Nesutiktina su nuteistojo A. C. gynėjo kasaciniame skunde nurodytu teiginiu, kad teismai neaptarė ir nevertino apeliacinio proceso metu apklaustų liudytojų A. J. ir M. K. parodymų, kurie, gynėjo vertinimu, proceso metu nebuvo nuoseklūs. Kasacinio skundo argumentas teisingas tik iš dalies, t. y. kad apeliacinės instancijos teismo nutarties 27 punkte iš tiesų neišdėstytas liudytojų A. J. ir M. K. parodymų, duotų apklausos šios instancijos teisme metu, turinys, tačiau teismas padarė pagrįstas išvadas, kad šių liudytojų parodymai iš esmės bylos proceso metu buvo nuoseklūs, t. y. dėl esminių detalių atitinka vieni kitus, taip pat teismo ištirtus kitus objektyvius duomenis, kurių visuma leido teismui daryti pagrįstą išvadą dėl abiejų nuteistųjų kaltės padarius jiems inkriminuotas veikas. Taigi, nurodytas apygardos teismo nutarties surašymo trūkumas nevertintinas kaip esminis BPK pažeidimas, turėjęs įtakos teisingo ir pagrįsto sprendimo priėmimui. Įvertinus skundžiamus teismų sprendimus darytina išvada, kad tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai, vertindami įrodymus, nė vieniems įrodymams nesuteikė prioriteto prieš kitus. Pažymėtina, kad aukštesnės instancijos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo priimto nuosprendžio pagrįstumą pagal paduotus nuteistųjų gynėjų apeliacinius skundus, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, nepažeidė BPK 20 straipsnio nuostatų ir pagrįstai A. C. pripažino kaltu, padarius nusikalstamą veiką, nurodytą BK 207 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 3 dalyje, o D. S. – BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 207 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje. Be to, pagrįstai solidariai iš civilinės atsakovės A. S. ir nuteistųjų teismas priteisė 374 672,42 Eur turtinės žalos atlyginimą ieškovei NMA.
8.2. Pažymėtina, kad viso proceso metu nuteistasis A. C., siekdamas išvengti atsakomybės, menkino savo vaidmenį padarant nusikalstamas veikas ir teigė, kad už visus paramos sutarties tarp NMA ir ūkininkės A. S. įgyvendinimo pažeidimus yra atsakingi konsultantas M. K. (VšĮ „Krašto tvarkymo projektai“ direktorius) ir D. S., kurie teikė jam pasirašyti suklastotus dokumentų projektus, o jis kaip pareiškėjo (A. S. ūkio) įgaliotas atstovas atliko tik tarpininko vaidmenį, t. y. pateikdavo oficialius dokumentus NMA ir realiai su projekto įgyvendinimu susijusių klausimų nesprendė, nes neturėjo tam kompetencijos. Priešingai nei teigia gynyba, teismai, įvertinę baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visumą, konstatavo, kad A. C. ir D. S. dėl planuojamo konkurso bendravo jau nuo 2015 m., tai patvirtina ir liudytojų E. J. ir M. R. parodymai, kad 2015 m. vasarą D. S. siūlė projektuoti fermos pastatą Raguvėlės kaime. Nustatyta ir tai, kad tiek A. C., tiek D. S. buvo suinteresuoti ne tik tuo, kad D. S. laimėtų A. S. ūkio organizuojamą konkursą, tačiau ir kad minėtas ūkis gautų pagal įgyvendinamą projektą NMA teikiamą subsidiją. Liudytojai A. J. ir M. K. patvirtino, kad darbų atlikimo aktai buvo rašomi pagal D. S. pateikiamus duomenis, kurie būdavo koreguojami būtent A. C. prašymu. M. K., nežinojęs apie A. C. ir D. S. nusikalstamus ketinimus, pateiktus duomenis apie atliktus darbus tikrindavo paskambinęs A. J. ir tik tada rengdavo projektus, kuriuos pasirašydavo A. C. ir D. S..
8.3. Pažymėtina, kad būtent nuteistasis A. C., būdamas paramos gavėjos ūkininkės A. S. įgaliotas atstovas, pagal 2016 m. sausio 13 d. įsakymą dėl pirkimo organizatoriaus paskyrimo Nr. ES-2016/1 pats save paskyrė fermos statybos konkurso organizatoriumi, taip pat būdamas A. S. ūkio įgaliotas atstovas 2016 m. vasario 26 d. pasirašė su NMA paramos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2016 m. gegužės 20 d. rangos sutartį, o vėliau tvirtino savo parašais atliktų darbų aktus, teikė juos NMA, kartu ir mokėjimų prašymus bei gavo ir atliko mokėjimus. Todėl tik pačiam nuteistajam A. C. ir tenka atsakomybė už paramos sutarties nesilaikymą ir jos pažeidimus.
8.4. Atmestini ir kasacinio skundo teiginiai, kad nuteistasis A. C., patvirtindamas 2016 m. balandžio 12 d. jungtinės veiklos sutartį ir ją pateikdamas NMA, nežinojo apie tai, kad ji yra suklastota, taip pat kad jam nebuvo žinoma, jog atliktų darbų aktuose nurodytų ir faktiškai atliktų darbų atskiros dalys skiriasi, tai yra kad jo veiksmuose nebuvo būtinojo BK 300 straipsnio 3 dalyje nurodyto nusikaltimo subjektyviojo požymio – tiesioginės tyčios. Pažymėtina, kad iš surinktų ir įvertintų bylos įrodymų matyti, jog bendradarbiavimo sutartis (kuri vėliau buvo panaudota suklastojant jungtinės veiklos sutartį) el. laiškais buvo siunčiama 2016 m. balandžio 25 d., t. y. pasibaigus konkursui ir jau paskelbus nugalėtoją. A. S. ūkio fermos statybos ir vidaus įrengimo darbų rangovo konkurso rezultatai paskelbti 2016 m. balandžio 19 d., o 2016 m. balandžio 12 d. jungtinės veiklos sutartis sudaryta nebuvo. Kaltinimas pritaria apeliacinės instancijos teismo padarytai išvadai, kad nuteistasis A. C., būdamas A. S. ūkio įgaliotas atstovas bei faktinis vadovas, turėdamas teisę atstovauti ir priimti ūkio vardu sprendimus, veikdamas ūkio vardu, ūkio naudai ir interesais, veikdamas kartu su nusikaltimo padėjėju UAB „Krekenavos projektai“ direktoriumi D. S., 2016 m. balandžio 12 d. jungtinės veiklos sutartį Nr. 001, t. y. netikrą dokumentą, siekdamas jį paleisti į teisinę apyvartą kaip tikrą, pateikė NMA, nes be minėtos sutarties UAB „Krekenavos projektai“ iš viso negalėjo dalyvauti konkurse ar jo laimėti, o vėliau vykdant projektą Agentūrai teikė suklastotus atliktų darbų priėmimo aktus bei mokėjimo prašymus, kurių pagrindu buvo išmokamos subsidijos, t. y. kompensuojamos neva patirtos išlaidos. Todėl atmestini kasacinio skundo motyvai, kad žemesnės instancijos teismai netinkamai pritaikė nuteistajam BK 300 straipsnio 3 dalyje nurodytą neteisėtą veiką dėl tikrų dokumentų suklastojimo ir panaudojimo. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje išsamiai atskleidė BK 300 straipsnio 3 dalies turinį ir normos taikymo aspektus, tarp jų ir veikos pavojingumą, pagrindė juos suformuota kasacinės instancijos teismo praktika. Apeliacinės instancijos teismas sutiko su žemesnės instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių vertinimu ir baudžiamojo įstatymo taikymu, o kasacinio skundo argumentai teismų išvadų nepaneigia.
8.5. Taip pat atmestinas nuteistojo A. C. gynėjo kasacinio skundo argumentas, kad teismų išvados yra grindžiamos suklastotu dokumentu – civilinės ieškovės UAB „Hausera“ statybos darbų žurnalu, kuriame įrašus atgalinėmis datomis surašė šios įmonės darbuotojas M. Š.. Tokie skundo teiginiai nepagrįsti, teismai sprendimuose padarytas išvadas grindė ne suklastotu statybos darbų žurnalu, tačiau juose aptarė minėto dokumento suklastojimo aplinkybes ir būtinumą jį klastoti. Suklastotas statybos darbų žurnalas buvo reikalingas būtent nuteistiesiems A. C. bei D. S. siekiant užbaigti fermos statybą ir pateikti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai. Taigi, išnagrinėję baudžiamąją bylą, teismai nesirėmė suklastoto dokumento turiniu priimdami savo sprendimus.
8.6. Atmestini kasatoriaus skundo teiginiai, kad apeliacinės instancijos teismas neįvardijo nė vieno konkretaus įrodymų šaltinio ir bylos aplinkybės, paneigiančios apeliacinio skundo argumentus, kurios atskleistų nuteistojo A. C. tyčią neteisėtai įgyti teisę į subsidiją. Pažymėtina, kad abiejų instancijų teismai, remdamiesi ištirtais baudžiamosios bylos įrodymais – liudytojų parodymais, specialistų išvadomis, perklausytais garso įrašais ir kitais rašytiniais bylos dokumentais, nustatė, kad A. C., atstovaudamas savo dukteriai ūkininkei A. S., buvo pagrindinis naudos gavėjas, siekiantis įgyti didelės vertės subsidiją iš Europos Sąjungos bendro biudžeto ir Lietuvos valstybės biudžeto lėšų. Teismų vertinimu, A. C. žinojo ir suprato, kad jo NMA teikiamuose dokumentuose buvo įtvirtinti tikrovės neatitinkantys duomenys apie projekto įgyvendinimą, ir nuo pat paramos sutarties pasirašymo pradžios šios sutarties sąlygos nebuvo vykdomos tinkamai, todėl padarė teisingas išvadas, kad jis veikė tiesiogine tyčia ir būtent pasinaudodamas apgaule, t. y. pateikdamas tikrovės neatitinkančius dokumentus NMA, neteisėtai gavo 374 672,42 Eur subsidiją bei padarė NMA didelę žalą. A. C. apgaulė pasireiškė pateikiant NMA tikrovės neatitinkančius duomenis būtent apie atliktus darbus ir už juos patirtas išlaidas, ir ši apgaulė turėjo lemiamą reikšmę NMA sprendimui išmokėti A. S. ūkiui subsidijas, kurių pagal byloje nustatytas aplinkybes ūkis neturėjo teisės gauti.
8.7. Taip pat atmestini kasacinio skundo argumentai dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo nuteistojo A. C. veiksmus kvalifikavus pagal BK 207 straipsnio 1 dalį. Kasatorius netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą sieja su tuo, kad A. S. ūkis teisę į subsidiją gavo jos įgaliotajam atstovui A. C. pasirašius su NMA paramos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), ir jokios apgaulės iki šios sutarties pasirašymo bei ją pasirašant teismai savo priimtuose sprendimuose neatskleidė, vadinasi, teisė į subsidiją buvo įgyta teisėtais veiksmais, todėl tolesni A. C. inkriminuojami veiksmai gali būti vertinami tik kaip netinkamas subsidijos panaudojimas, ir tai sudaro pagrindą atliktus veiksmus vertinti BK 206 straipsnio taikymo kontekste. Pažymėtina, kad teismai A. C. ir jam padaryti veikas padėjusio D. S. veiksmus vertino kaip tęstinius, atitinkančius BK 207 straipsnio 1 dalies sudėtį, o ne pavienius veiksmus, todėl nėra jokio teisinio pagrindo nuteistųjų veiksmus vertinti BK 206 straipsnyje įtvirtintos baudžiamosios atsakomybės kontekste, dirbtinai skaidant inkriminuojamos veikos padarymo etapus, kurių dalis galėtų būti vertinama pagal kitą baudžiamojo įstatymo normą. Todėl laikytina, kad nagrinėjamu atveju baudžiamasis įstatymas buvo pritaikytas tinkamai.
8.8. Taip pat atmestini kasacinio skundo argumentai, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai išsprendė NMA pareikštą civilinį ieškinį, nes nenustatinėjo neva padarytos žalos pobūdžio ir jos dydžio, nevertino tam reikšmingų bylos aplinkybių, kad projektas vis dėlto buvo įgyvendintas, buvo pasiekti paramos projekte iškelti tikslai ir uždaviniai, tai rodo, kad teismai pažeidė BPK 109 ir 115 straipsnių nuostatas, reglamentuojančias nusikalstama veika padarytą turtinę žalą ir jos atlyginimą. Su kasacinio skundo nurodytais argumentais sutikti nėra pagrindo, nes nors su A. S. ūkiu paramos sutartis buvo pasirašyta 2016 m. vasario 26 d., tačiau 2016 m. balandžio 12 d. jungtinės veiklos sutartis ir tos pačios datos tiekėjų priesaikos deklaracijos, priešingai nei teigia kasatorius, būtent ir turėjo įtakos bei buvo teisinis pagrindas gauti 399 808 Eur sumos šio projekto finansavimą. Jeigu tuo metu būtų paaiškėję, kad pateikti dokumentai yra suklastoti, tokiu atveju pagal programos ir paramos įgyvendinimo taisykles A. S. ūkiui galėjo būti taikoma sankcija, t. y. paramos neskyrimas arba jau išmokėtos paramos susigrąžinimas ir paramos sutarties nutraukimas. A. C. ir D. S. pripažinti kaltais dėl kreditinio sukčiavimo, kuriuo buvo padaryta 374 672,42 Eur turtinė žala Agentūrai, todėl priteistu ieškiniu ją siekiama kompensuoti. Kadangi žala padaryta bendrininkaujant A. C. ir D. S., todėl bendrininkų atsakomybė yra solidarioji, o paramos gavėja buvo civilinė atsakovė, ūkininkavimo veiklą vykdžiusi A. S., vadinasi, iš jos ūkio, A. C. ir D. S. solidariai priteistinas 374 672,42 Eur žalos atlyginimas ieškovei NMA.
8.9. Nėra pagrindo sutikti ir su nuteistojo A. C. ir jo gynėjo kasacinio skundo teiginiais, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimas dėl UAB „Hausera“ teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo priteisimo iš nuteistojo A. C. nepagrįstas ir neteisėtas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs teisme spręstų klausimų sudėtingumą, trukmę, dalyvavusio procese įmonės atstovo advokato aktyvumą ir jo rengtų procesinių dokumentų apimtį bei patirtas transporto išlaidas, nusprendė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino civilinės ieškovės UAB „Hausera“ priteistiną atstovavimo išlaidų atlyginimo sumą, todėl padidino priteistiną atstovavimo išlaidų atlyginimo sumą iki realiai patirtos sumos, kuri yra patvirtinta rašytiniais duomenimis. Pažymėtina, kad UAB „Hausera“ faktiškai patirtų bylinėjimosi išlaidų dydis (17 100,35 Eur) beveik 4 tūkst. Eur mažesnis, nei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 1R-184 patvirtintose Rekomendacijose dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo nustatyta rekomenduojama maksimali bylinėjimosi išlaidų suma (21 031,37 Eur).
8.10. Nuteistojo D. S. gynėjo kasaciniame skunde nurodyti argumentai, kad D. S. nepagrįstai pripažintas kaltu pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 207 straipsnio 1 dalį, yra deklaratyvūs ir nepaneigia baudžiamąją bylą nagrinėjusių teismų priimtuose baigiamuosiuose aktuose padarytų išvadų. Priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, byloje ištirti įrodymai patvirtina, jog nuteistasis D. S. žinojo, kad 2016 m. balandžio 12 d. jungtinės veiklos sutartis Nr. 001 buvo suklastota, kad ją pasirašė tik jis vienintelis, o kiti du asmenys (UAB „Architektūra ir konstrukcijos“ bei UAB „Zstatyba“ vadovai E. J. ir M. R.) jos nepasirašė. Ši suklastota jungtinės veiklos sutartis buvo pagrindas pripažįstant ūkininkės A. S. skelbto fermos projektavimo ir statybos konkurso laimėtojomis UAB „Krekenavos projektai“, UAB „Architektūra ir konstrukcijos“ bei UAB „Zstatyba“. Byloje taip pat nustatyta, kad viena UAB „Krekenavos projektai“ nebūtų atitikusi keliamų kvalifikacinių reikalavimų ir nebūtų galėjusi apskritai dalyvauti konkurse bei siūlyti savo kainos, todėl ūkininkė A. S. konkurso laimėtoju būtų turėjusi skelbti kitą konkurso dalyvį (pasiūliusį gerokai didesnę kainą). Tačiau, panaudoję suklastotą 2016 m. balandžio 12 d. jungtinės veiklos sutartį Nr. 001, nuteistieji A. C. ir D. S. dėl atliktų bendrų veiksmų įgijo teisę į NMA teikiamą subsidiją. Nuteistieji A. C. ir D. S. ne tik panaudojo suklastotą 2016 m. balandžio 12 d. jungtinės veiklos sutartį Nr. 001, tačiau ir įgyvendinant paramos sutartį toliau klastojo dokumentus – pirmiau laiko atžvilgiu pasirašydavo atliktų darbų aktus bei sąskaitas už statybos darbus, o nusikalstamos veikos vykdytojas A. C. pateikdavo juos NMA. Be to, dalis statybos darbų, deklaruotų NMA kaip jau atliktų, apskritai nebuvo atlikta, o dalis darbų buvo atlikta kitaip (pigesnėmis medžiagomis, mažesniais kiekiais, iš kitų medžiagų), nei buvo nurodyta NMA teikiamuose mokėjimo prašymuose. Byloje teismų sprendimais nustatytos faktinės aplinkybės rodo, kad 2016 m. gegužės 20 d. rangos sutartyje nurodyti darbai nustatytais terminais ir nurodyta apimtimi nebuvo atlikti, o D. S., veikdamas kartu su A. S. ūkio įgaliotu atstovu A. C., siekdamas padėti A. S. ūkio (Paramos gavėjo) naudai įgyti iš Europos Sąjungos bendrojo biudžeto ir Lietuvos valstybės biudžeto lėšų mokamą subsidiją, kartu su A. S. ūkio įgaliotu atstovu A. C. nurodė VšĮ „Krašto tvarkymo projektai“ konsultantui M. K. UAB „Krekenavos projektai“ (Rangovo) ir A. S. ūkio (Užsakovo) vardu surašyti tikrovės neatitinkančius dokumentus, į juos įrašant žinomai neteisingus duomenis apie atliktus darbus ir už juos patirtas išlaidas. Be to, nustatyta, kad A. C. pasirašė atliktų darbų priėmimo aktus už Užsakovą, o nusikaltimo padėjėjas D. S. – už Rangovą ir savo parašus patvirtino Užsakovo bei Rangovo antspaudais. Pažymėtina, kad 2018 m. sausio 11 d. nuteistasis D. S. parengė ir pasirašė suderinimą dėl projekto įgyvendinimo pagal komercinį pasiūlymą ir projektą, kuriame ties kiekviena paramos sutartimi reikalaujama pozicija jis NMA patvirtino, kad būtent taip viską įgyvendino, kaip nurodyta komerciniame pasiūlyme, 2016 m. gegužės 20 d. rangos sutartyje bei jos sąmatoje, t. y. jis sąmoningai pateikė NMA melagingą informaciją. Vadinasi, dėl abiejų bendrininkų atliktų neteisėtų veiksmų kilo baudžiamajame įstatyme nurodyti padariniai, t. y. iš NMA A. S. ūkiui neteisėtai (panaudojant apgaulę) buvo gauta 374 672,42 Eur dydžio subsidija. Paminėtos aplinkybės rodo, kad nusikalstamos veikos, nurodytos BK 207 straipsnio 1 dalyje, vykdytojas A. C. be padėjėjo D. S. aktyvių veiksmų nebūtų pasiekęs užsibrėžtų tikslų – neteisėtai gauti subsidiją. Visuma žemesnės instancijos teismų nustatytų aplinkybių pagrindžia tai, kad D. S. veiksmuose yra nustatyta tiesioginė tyčia ir bendrininkavimo požymiai jam padarius nusikalstamas veikas, nurodytas BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 207 straipsnio 1 dalyje, taip pat ir BK 300 straipsnio 3 dalyje, todėl darytina išvada, kad nuteistojo D. S. atlikti veiksmai buvo kvalifikuoti teisingai ir baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai.
8.11. Atmestina nuteistojo D. S. gynėjo kasacinio skundo dalis dėl netinkamo BK 222 straipsnio l dalies taikymo. Iš teismų sprendimuose išdėstytų motyvų ir bylos dokumentų akivaizdu, kad UAB „Krekenavos projektai“ duomenys finansinės apskaitos dokumentuose neatitinka tikrovės. Padaryti UAB „Krekenavos projektai“ buhalterinės apskaitos pažeidimai objektyviai konstatuoti pateiktose specialisto išvadose. Iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų matyti, kad UAB „Krekenavos projektai“ buhalterinę apskaitą pagal 2017 m. gegužės 29 d. sutartį tvarkė UAB „Finjolina“ buhalterė J. M., ši parodė, kad į buhalterinę apskaitą įtraukdavo tokius dokumentus, kokius jai pateikdavo įmonės vadovas D. S., t. y. išrašytas PVM sąskaitas faktūras ir darbų atlikimo aktus. Kaip tvirtino liudytoja, ji per Valstybinės mokesčių inspekcijos sistemą teikdavo deklaracijas, šios buvo sudaromos pagal dokumentus, kuriuos jai pateikdavo D. S.. Nors nuteistasis D. S. pirmosios instancijos teisme proceso metu atsisakė duoti parodymus, tačiau ikiteisminio tyrimo metu neneigė, kad UAB „Krekenavos projektai“ apskaitą tvarkančiai buhalterei J. M. pats perduodavo visus pirminius apskaitos dokumentus, patvirtinančius visas UAB „Krekenavos projektai“ atliktas ūkines operacijas ar ūkinius įvykius. Taigi teismai visiškai pagrįstai konstatavo, kad apgaulingą UAB „Krekenavos projektai“ buhalterinės apskaitos tvarkymą lėmė ne buhalterės J. M. padarytos klaidos, o nuteistojo D. S. veiksmai, kai, klastodamas bendrovės apskaitos dokumentus ir fiksuodamas neįvykusias ūkines operacijas, šiuos suklastotus ir neturinčius juridinės galios dokumentus pateikė įtraukti į buhalterinę apskaitą bei nesurašė ir nepateikė buhalterei dokumentų apie įvykusias ūkines operacijas, kad šie būtų į ją įtraukti. Pažymėtina, jog buhalterinės apskaitos netinkamo tvarkymo sistemingumas rodo kryptingą siekį apgaulingai tvarkyti buhalterinę apskaitą, todėl D. S. neabejotinai suprato savo veiksmų pavojingumą, kad dėl netinkamai tvarkomos buhalterinės apskaitos nebus galima visiškai ar iš dalies nustatyti UAB „Krekenavos projektai“ 2017–2018 m. turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, to siekė, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Pažymėtina, kad jeigu teismai kitaip vertino byloje ištirtus įrodymus, nei priimtina nuteistajam ar gynybai, tai nelaikytina esminiu baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimu, kadangi įrodymų vertinimas ir išvadų darymas pagal BPK 20 straipsnio nuostatas yra baudžiamąją bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Vien tai, jog UAB „Krekenavos projektai“ buhalterinę apskaitą tvarkė pasamdyta UAB „Finjolina“ buhalterė J. M., savaime nereiškia, kad D. S. negalėjo būti BK 222 straipsnio 1 dalyje nurodyto nusikaltimo subjektas. Pagal teismų formuojamą praktiką, esant tam tikroms sąlygoms, atsako ir įmonės vadovas, nes buhalterinę apskaitą tvarkantis subjektas nėra atsakingas už pateikiamų pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų turinį ar už tokių dokumentų nepateikimą jam. Todėl, jei įmonės vadovas arba faktinis vadovas sąmoningai nepateikia apskaitą tvarkančiam asmeniui visų buhalterinės apskaitos dokumentų arba teikia dokumentus, kuriuose nurodyti duomenys yra neteisingi, tada jis laikomas šio nusikaltimo vykdytoju (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-454/2012, 2K-41/2012, 2K-569/2012, 2K-430/2013, 2K-7-176-303/2015, 2K-20-1073/2023). Būtent tokios D. S. kaip įmonės UAB „Krekenavos projektai“ vadovo baudžiamosios atsakomybės už apgaulingą apskaitos tvarkymą sąlygos nustatytos šioje byloje pirmosios instancijos teismo ištirtais įrodymais. Aplinkybė, kad už BK 222 straipsnio 1 dalyje nustatytų veikų padarymą yra nuteistas tik UAB „Krekenavos projektai“ vadovas D. S., o ūkininkė A. S. už analogišką veiklą nėra nuteista, nes šio ūkinio vieneto buhalterijoje buvo naudojamos ir apskaitytos tos pačios PVM sąskaitos faktūros bei darbų atlikimo aktai ir pagal juos atlikti apmokėjimai, jokiu būdu nešalina D. S. baudžiamosios atsakomybės už apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą.
8.12. Nesutiktina su civilinės atsakovės ūkininkės A. S. atstovo kasaciniame skunde nurodytais argumentais, kad teismai tenkino civilinį ieškinį neįvertinę byloje surinktų įrodymų, nes NMA civilinis ieškinys buvo grindžiamas būtent tuo, kad A. C., veikdamas kartu su nusikaltimo padėjėju D. S., apgaule A. S. ūkio naudai iš viso gavo 374 672,42 Eur dydžio subsidiją, padarydamas Europos Sąjungos bendrajam biudžetui ir Lietuvos valstybės biudžetui didelę – 374 672,42 Eur turtinę žalą. Pažymėtina, kad NMA pareikštas ieškinys yra grindžiamas tuo, jog pagal byloje nustatytas aplinkybes matyti, kad Agentūrai buvo pateikti suklastoti dokumentai ir faktiškai A. S. ūkis pagal nustatytą paramos programų įgyvendinimo teisinį reglamentavimą neturėjo teisės gauti subsidiją. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad civilinės atsakovės atstovas kasaciniame skunde nenurodo pagrindinės aplinkybės – kad pačios subsidijos gavimo faktas yra paremtas apgaule. Kasacinio skundo teiginiai, kad subsidija nebuvo iššvaistyta, pasisavinta ar panaudota ne pagal paskirtį, neatitinka baudžiamojoje byloje nustatytų faktinių aplinkybių. Pabrėžtina, kad byloje neginčijamai nustatyta, jog atliktų darbų priėmimo aktuose, PVM sąskaitose faktūrose, pažymose apie atliktų darbų vertę buvo nurodyti duomenys, neatitinkantys tikrovės (t. y. dalis darbų nebuvo atlikta arba atlikta ne tuo laiku, kaip rodoma dokumentuose, dalis išlaidų nebuvo patirta, įgyvendinamo projekto koregavimas nebuvo derintas su NMA), tačiau minėtų suklastotų dokumentų pagrindu buvo prašoma išmokėti atitinkamas paramos sumas ir taip apgaule iš Europos Sąjungos bendrojo biudžeto ir Lietuvos valstybės biudžeto lėšų A. S. ūkio naudai neteisėtai buvo gauta subsidija – apmokama projekto išlaidų kompensacija. Taip pat atmestini kaip nepagrįsti ir kasacinio skundo argumentai, kad apklausos metu NMA Pažeidimų prevencijos administravimo ir rizikų valdymo skyriaus vyriausiasis specialistas E. B. parodė, kad jei A. S. ūkis būtų NMA informavęs apie darbų pasikeitimus, tai finansavimas (paramos išmokėjimas) vis tiek būtų suteiktas pagal faktiškai atliktų darbų aktus, t. y. finansavimas nebūtų nutrauktas, tik reikėjo pakeitimus atitinkamai įforminti. Pažymėtina, kad NMA nebuvo informuota apie neatitikimus tarp realiai atliktų darbų ir dokumentuose nurodytų darbų ir NMA sprendimas dėl tokiomis aplinkybėmis skiriamos ar neskiriamos subsidijos nebuvo nei svarstytas, nei raštiškai patvirtintas ir pateiktas A. S. ūkiui. Atmestinas ir kasacinio skundo argumentas, kad, kol NMA atlieka pažeidimo tyrimą, negalima tenkinti NMA civilinio ieškinio baudžiamojo proceso nustatyta tvarka, nes nėra nustatytas padarytos žalos dydis, kadangi už paramos sutartyje nurodytą investiciją ferma pastatyta, atitinka teisės aktų reikalavimus ir yra perduota vertinti valstybinei komisijai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad NMA civilinis ieškinys buvo pateiktas baudžiamojo proceso tvarka, todėl civilinio ieškinio pagrįstumas ir dydis kartu su kitomis baudžiamosios bylos aplinkybėmis įrodinėjamas pagal BPK nustatytas taisykles. Baudžiamosios bylos įrodymais nustatyta, kad NMA dėl apgaulės A. S. ūkiui išmokėjo 374 672,42 Eur paramos sumą, taigi nurodyta suma padaryta žala NMA ir ieškiniu ją siekiama kompensuoti.
8.13. Nors A. S. nagrinėjamu atveju pati neatliko jokių veiksmų, tačiau ji netiesiogiai kaip ūkio savininkė yra atsakinga už padarinius, atsiradusius dėl A. C. bei D. S., veikusio kaip padėjėjo, veiksmų, nes A. C., būdamas A. S. ūkio įgaliotas atstovas bei faktinis vadovas, turėdamas teisę atstovauti ir priimti ūkio vardu sprendimus, veikdamas ūkio vardu, naudai ir interesais, kartu su D. S. suklastojo tikrus dokumentus ir panaudojo žinomai suklastotus tikrus bei pagamintus netikrus dokumentus, pateikdamas juos NMA Kaimo plėtros ir žuvininkystės programų departamentui, ir taip A. S. ūkio naudai apgaule įgijo teisę į subsidiją projektui „Mėsinės galvijininkystės veiklos modernizavimas“ vykdyti bei gavo 374 672,42 Eur subsidiją iš Europos Sąjungos bendrojo biudžeto ir Lietuvos valstybės biudžeto lėšų. Atsižvelgiant į tai, teismai visiškai pagrįstai NMA naudai solidariai tiek iš ūkininkės A. S., tiek iš nuteistųjų A. C. ir D. S. priteisė 374 672,42 Eur išmokėtą paramos sumą, taip kompensuodami NMA patirtą didelę turtinę žalą.
8.14. Taip pat atmestini kaip nepagrįsti nuteistųjų A. C. ir D. S. gynėjų ir civilinės atsakovės atstovo kasacinių skundų argumentai, kad apeliacinės instancijos teismas neišsamiai išnagrinėjo apeliacinius skundus ir nepateikė išvadų dėl visų esminių skundų argumentų, taip pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimus. Iš apeliacinės instancijos teismo nutarties matyti, kad nuteistųjų ir jo gynėjų apeliaciniai skundai buvo išnagrinėti išsamiai, nutartyje motyvuotai pasisakyta dėl visų esminių jų argumentų tiek dėl įrodymų vertinimo BPK 20 straipsnio kontekste, tiek baudžiamojo įstatymo taikymo, taip pat nurodyta, kodėl apeliantų argumentai atmetami, o pirmosios instancijos teismo nuosprendis pripažįstamas pagrįstu ir teisėtu. Apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį, pats atliko dalinį įrodymų tyrimą, pakartotinai išanalizavo šios bylos įrodymų visumą, todėl laikytina, kad BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimų nepažeidė.
9. Civilinės ieškovės NMA Teisės departamento direktorius Audrius Skaistys pateikė tris atsiliepimus atskirai į kiekvieną kasacinį skundą, prašydamas juos atmesti. Civilinės ieškovės atstovas atsiliepimuose į kasacinius skundus nurodo:
9.1. Nesutiktina su nuteistojo A. C. kasacinio skundo argumentais, kad bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme nebuvo vertinta dalis įrodymų ir neatsakyta į esminius apeliacinio skundo argumentus. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme buvo ne tik tenkintas prašymas pakartotinai apklausti liudytojus A. J. bei M. K., bet ir atliktas išsamus ir teisingas įrodymų įvertinimas, atsižvelgta į visas bylos aplinkybes ir atsakyta į visus kasatoriaus nurodytus apeliacinio skundo argumentus.
9.2. Kasatorius nesutinka su NMA civiliniu ieškiniu, tačiau jis atitinka visus civiliniam ieškiniui keliamus reikalavimus, be to, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme jis buvo papildytas ir pasisakyta baigiamojoje kalboje po ištirtų ir nustatytų faktų (pagrįstų rašytiniais dokumentais ir liudytojų parodymais). Kasatoriaus teiginys, kad visi darbai, už kuriuos gautas finansavimas, buvo atlikti, apskritai neatitinka tikrovės. Pažymėtina, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme pagal surinktus įrodymus (taip pat remiantis UAB „Civitta“ balandžio 21 d. ekspertinio konsultavimo ataskaita Nr. 88/20-3 su priedais) buvo nustatyta, jog nuteistasis A. C. įtraukė į mokėjimo prašymus bei perdavimo–priėmimo aktus darbus, kurie nebuvo atlikti, pavyzdžiui, atliktų darbų perdavimo–priėmimo akte Nr. 6/0517/2017 penkto skyriaus šeštoje eilutėje nurodyta, kad 100 m ilgio ir 1,1 m pločio stogo ventiliacijos kanalas įrengtas iš skaidrios dangos, tačiau ekspertas A. Volkas (A. Volk) apžiūros metu nustatė, kad stogo kraige (po kraigu) neįrengtas lokalinės sąmatos ir atliktų darbų perdavimo–priėmimo akto Nr. 6/0517/2017 penkto skyriaus šeštoje eilutėje nurodytas ventiliacijos kanalas.
9.3. Surinkti duomenys, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ištirti įrodymai teisme, jų visuma ir nuoseklumas, patvirtina, kad ES finansiniams interesams ir valstybės biudžetui buvo padaryta žala, jie pagrindžia NMA civilinio ieškinio pagrindą ir dydį. Nagrinėjamu atveju A. S. įgaliotas atstovas bei faktinis ūkio vadovas A. C., veikdamas kartu su nusikaltimo padėjėju D. S., apgaule A. S. ūkio naudai iš viso gavo 374 672,42 Eur subsidiją, padarydamas Europos Sąjungos bendrajam biudžetui ir Lietuvos Respublikos biudžetui didelę – 374 672,42 Eur turtinę žalą. Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamojoje byloje įrodinėjamas šių asmenų nusikalstamų veiksmų bendrumas pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.279 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatas ir jų priežastinis ryšys su žala, kaltinamiems šioje byloje fiziniams asmenims taikytina bendra deliktinės prievolės solidarumo prezumpcija. Paminėtinas Teisingumo Teismo 2024 m. vasario 29 d. sprendimas (bylos Nr. C-437/22), kuriame nurodyta, kad „gali būti reikalaujama, kad Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai finansuojamą pagalbą, kuri buvo nepagrįstai gauta dėl sukčiavimo, sugrąžintų ne tik šios pagalbos gavėjas, bet ir asmenys, kurie, nors ir negali būti laikomi šios pagalbos gavėjais, sąmoningai pateikė klaidingą informaciją siekdami ją gauti“.
9.4. Atsakant į nuteistojo D. S. gynėjo kasacinio skundo teiginius, esą byloje nenustatyta, kad: 1) suteikiant paramą A. S. ūkiui D. S. būtų norėjęs kaip nors padėti A. C.; 2) suinteresuotas gauti paramą A. C. pats būtų atlikęs kokius nors neteisėtus veiksmus siekdamas užsitikrinti paramos gavimą ar būtų davęs kam nors kokius nors nurodymus atlikti neteisėtus veiksmus dėl to; 3) D. S. kaip nors buvo susijęs su A. C. ir buvo suinteresuotas jam padėti gauti paramą; 4) D. S. atliko tuos veiksmus, kad suklaidintų NMA suteikti A. S. ūkiui paramą, – pažymėtina, kad byloje ištirti ir įrodymais pripažinti duomenys patvirtina, jog nuteistasis D. S. žinojo, kad 2016 m. balandžio 12 d. jungtinės veiklos sutartis Nr. 001 buvo suklastota, kad ją pasirašė tik jis vienintelis, o kiti du asmenys (UAB „Architektūra ir konstrukcijos“ bei UAB „Zstatyba“ vadovai) jos nepasirašė. Bylos duomenimis, UAB „Architektūra ir konstrukcijos“ bei UAB „Zstatyba“ vadovai dar iki konkurso vokų atplėšimo buvo informavę A. C. ir D. S. apie tai, kad planuojamų statybų kaina yra per maža ir pastatyti fermos už jų pačių projektiniuose pasiūlymuose apskaičiuotą sumą nepavyks, todėl atsisakė dalyvauti konkurse. Nuteistiesiems siekiant, kad konkurso laimėtoja būtų paskelbta UAB „Krekenavos projektai“, UAB „Architektūra ir konstrukcijos“ bei UAB „Zstatyba“ ūkio subjektų grupė, bei žinant, kad UAB „Architektūra ir konstrukcijos“ ir UAB „Zstatyba“ atsisakė dalyvauti konkurse, buvo suklastota 2016 m. balandžio 12 d. jungtinės veiklos sutartis Nr. 001 ir paleista į teisinę apyvartą (pateikta NMA). Ši suklastota 2016 m. balandžio 12 d. jungtinės veiklos sutartis Nr. 001 buvo pagrindas pripažįstant Paramos gavėjos skelbto fermos projektavimo ir statybos konkurso laimėtojais ūkio subjektų grupę: UAB „Krekenavos projektai“, UAB „Architektūra ir konstrukcijos“ bei UAB „Zstatyba“. Nuteistajam D. S. buvo žinoma, kad viena UAB „Krekenavos projektai“ nebūtų atitikusi keliamų kvalifikacinių reikalavimų ir nebūtų galėjusi apskritai dalyvauti konkurse bei siūlyti savo kainos, todėl Paramos gavėja konkurso laimėtoju būtų turėjusi skelbti kitą konkurso dalyvį. Nuteistieji, panaudoję suklastotą 2016 m. balandžio 12 d. jungtinės veiklos sutartį Nr. 001, įgijo teisę į NMA teikiamą paramą. Suklastotos 2016 m. balandžio 12 d. jungtinės veiklos sutarties Nr. 001 panaudojimas buvo būtinoji sąlyga įvykdyti BK 207 straipsnio 1 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką (apgaule gauti teisę į NMA teikiamą paramą). Pažymėtina, kad nuteistieji ne tik panaudojo suklastotą 2016 m. balandžio 12 d. jungtinės veiklos sutartį Nr. 001, bet ir įgyvendindami paramos sutartį toliau klastojo dokumentus – pirmiau laiko atžvilgiu pasirašydavo atliktų darbų aktus bei sąskaitas už statybos darbus ir pateikdavo juos NMA, ir tik vėliau buvo atliekami patys statybos darbai. Taip pat pažymėtina, kad byloje nustatyta, jog fermos statybos darbai realybėje buvo atlikti taip ir tuo metu, kaip yra užfiksuota subrangovės UAB „Hausera“ atliktų darbų aktuose (15 t., l. 86–93). Šios faktinės aplinkybės yra išanalizuotos ir patvirtintos įsiteisėjusia Panevėžio apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-193-227/2019. Tuo tarpu atliktų darbų aktai tarp UAB „Krekenavos projektai“ ir Paramos gavėjos (ūkininkės A. S.), kurie buvo pasirašyti nuteistųjų A. C. ir D. S., buvo pildomi anksčiau laiko atžvilgiu, negu atlikti patys statybos darbai, o ir dalis jų įrašų apskritai neatitiko realiai atliktų darbų, jų kiekių ir kainų. Tikrovės neatitinkanti informacija buvo įtraukiama į mokėjimo prašymus, kurie buvo pasirašyti A. C. ir kartu su priedais (atliktų darbų aktais, sąskaitomis faktūromis ir kt. dokumentais, kurių tikrumą parašu patvirtino A. C.) pateikti NMA. NMA, nežinodama, kad A. C. pateikta informacija neatitinka tikrovės, pagal atitinkamus mokėjimo prašymus išmokėjo Paramos gavėjai 374 879,64 Eur paramą. Taip ES finansiniams interesams ir valstybės biudžetui buvo padaryta žala, pagrindžianti NMA civilinio ieškinio pagrindą ir dydį.
9.5. Nesutiktina su civilinės atsakovės ūkininkės A. S. atstovo kasacinio skundo teiginiu, kad teismai visiškai netyrė žalos dydžio, o automatiškai visą išmokėtą paramos sumą prilygino kaip NMA faktinę žalą. NMA apskaičiavo žalos dydį ir pateikė civilinį ieškinį žalai atlyginti, todėl atsakovės argumentai nesuprantami ir laikytini labiau siekiu suklaidinti teismą, yra visiškai nepagrįsti ir atmestini. Iškėlus baudžiamąją bylą ūkininkės tėvui A. C. (ši byla susijusi su įgyvendinant Projektą įvykdytais nusikaltimais), NMA turėjo teisę šioje baudžiamojoje byloje pareikšti civilinį ieškinį. Žala ES bendrajam biudžetui ir Lietuvos valstybės biudžetui buvo padaryta A. S. įgalioto atstovo bei faktinio ūkio vadovo A. C., veikiančio kartu su nusikaltimo padėjėju D. S., neteisėtais (nusikalstamais) veiksmais. Turtinę žalą sudaro A. C., veikiančio kartu su nusikaltimo padėjėju D. S., nusikalstamais veiksmais esmingai suklaidinus NMA, paramos gavėjai A. S. pagal pateiktus mokėjimo prašymus laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio 13 d. iki 2018 m. vasario 23 d. išmokėta 374 672,42 Eur ES paramos ir valstybės biudžeto lėšų suma, ją pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnį privalo visiškai atlyginti atsakingi asmenys. Todėl visiškai pagrįstai NMA pareiškė civilinį ieškinį paramos gavėjai A. S., kuri dėl jos tėvo nuteistojo A. C. nusikalstamų veiksmų paramą gavo neteisėtai ir privalo ją grąžinti.
9.6. Civilinės atsakovės atstovo kasaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad esą ūkininkė A. S. įvykdė visus paramos sutarties įsipareigojimus – nors ferma ir buvo pastatyta, tačiau ji buvo pastatyta ne tokiais terminais, kaip nustatyta paramos sutartyje, ne iš tokių medžiagų ir kiekių ir ne už tokias kainas, kaip buvo deklaruojama ūkininkės A. S. tėvo nuteistojo A. C. NMA teikiamuose suklastotuose dokumentuose.
9.7. NMA vertinimu, abiejų instancijų teismai išsamiai išnagrinėjo bylą, tinkamai vadovavosi teisės aktais ir suformuota teismų praktika, įvertino bylai reikšmingas aplinkybes ir priėmė pagrįstus bei teisėtus sprendimus, kurių naikinti nėra pagrindo, o visi trys kasaciniai skundai atmestini kaip nepagrįsti.
10. Civilinės ieškovės UAB „Hausera“ atstovas advokatas A. Gutauskas pateikė du atsiliepimus – atskirai į nuteistojo A. C. gynėjo ir į civilinės atsakovės A. S. atstovo kasacinius skundus, prašydamas juos atmesti ir civilinei ieškovei priteisti iš nuteistųjų išlaidų, patirtų advokato pagalbai kasacinės instancijos teisme apmokėti, atlyginimą. Civilinės ieškovės atstovas atsiliepimuose į kasacinius skundus nurodo:
10.1. Nesutiktina su nuteistojo A. C. kasacinio skundo argumentais, kad teismas neatsakė į esminius apeliacinio skundo argumentus. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas motyvuotai atsakė į visus esminius nuteistojo A. C. gynėjo apeliacinio skundo argumentus. Apeliacinės instancijos teismas tenkino nuteistojo A. C. gynėjo prašymą atlikti įrodymų tyrimą, buvo apklausti liudytojai A. J. ir M. K., teismas skundžiamos nutarties 27 ir 28 paragrafuose jų parodymus įvertino, sugretino su ankstesniais byloje esančiais jų parodymais ir pateikė išsamius motyvus bei argumentuotai atmetė nuteistojo A. C. gynėjo apeliaciniame skunde iškeltą gynybinę versiją. Kasaciniame skunde nepagrįstai akcentuojami 2023 m. lapkričio 27 d. posėdyje duoti D. S. paaiškinimai – analogiškus paaiškinimus jis yra davęs ir ikiteisminio tyrimo metu. Be to, nors jis ir buvo pareiškęs, jog parodymų pirmosios instancijos teismui neduos, tačiau realiai bylos nagrinėjimo metu jis atsakinėjo į teismo ir bylos dalyvių užduodamus klausimus, komentavo kitų asmenų parodymus – taigi, jo pozicija buvo nuosekli ir jokių naujų duomenų ar argumentų D. S. apeliacinės instancijos teismui nenurodė. Akivaizdu, kad liudytojai A. J. ir M. K. bei nuteistasis D. S. yra tiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi, jų parodymai ir paaiškinimai niekaip nepaneigia byloje nustatytų aplinkybių, todėl kasacinio skundo priekaištai dėl nepakankamo šių asmenų teiginių vertinimo yra atmestini.
10.2. Kasaciniame skunde akcentuojama nuteistojo A. C. gynybinė versija, esą jis nežinojęs apie jungtinės veiklos sutarties suklastojimą, prieštarauja byloje teismų įvertintiems įrodymams ir yra išsamiai paneigta tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismo. Nuteistasis A. C. buvo save paskyręs fermos statybos konkurso organizatoriumi, būtent jis pasirašė ir teikė visus dokumentus NMA. Jis puikiai žinojo, kad UAB „Krekenavos projektai“ fermos statybos konkurse dalyvavo ne viena, o kaip trijų juridinių asmenų grupė jungtinės veiklos sutarties pagrindu kartu su UAB „Architektūra ir konstrukcijos“ bei UAB „Zstatyba“ (viena pati UAB „Krekenavos projektai“, nepasitelkusi partnerių, nebūtų atitikusi keliamų kvalifikacinių reikalavimų). Bylos duomenimis, UAB „Architektūra ir konstrukcijos“ ir UAB „Zstatyba“ vadovai dar iki konkurso vokų atplėšimo buvo informavę nuteistuosius A. C. ir D. S. apie tai, kad planuojamų statybų kaina yra per maža ir pastatyti fermos už jų pačių projektiniuose pasiūlymuose apskaičiuotą sumą nepavyks, ir atsisakė dalyvauti konkurse. Būtent dėl to nuteistiesiems A. C. ir D. S. atsirado poreikis panaudoti suklastotą 2016 m. balandžio 12 d. jungtinės veiklos sutartį Nr. 001 tam, kad konkurso laimėtoja būtų paskelbta UAB „Krekenavos projektai“, UAB „Architektūra ir konstrukcijos“ ir UAB „Zstatyba“ ūkio subjektų grupė, o ne kitas konkurso dalyvis AB „Panevėžio statybos trestas“ filialas „Konstrukcija“, pasiūlęs gerokai didesnę fermos statybos kainą.
10.3. Žinodamas fermos statybos konkurso sąlygas ir būdamas atsakingas už konkurso organizavimą, nuteistasis A. C. turėjo suprasti 2016 m. balandžio 12 d. jungtinės veiklos sutarties Nr. 001 reikšmę ir jos panaudojimo poreikį jo planams įgyvendinti. Tai, kad bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta, kaip ir kas ją suklastojo, nepašalina nuteistojo A. C. atsakomybės už jos panaudojimą – būtent pats nuteistasis A. C., suprasdamas, kad realiai konkurse dalyvauja tik viena be partnerių likusi UAB „Krekenavos projektai“, patvirtino suklastotos 2016 m. balandžio 12 d. jungtinės veiklos sutarties Nr. 001 kopiją ir pateikė ją NMA, siekdamas apgaule gauti paramą. Be to, į 2016 m. balandžio 19 d. ūkio subjektų grupės UAB „Krekenavos projektai“, UAB „Architektūra ir konstrukcijos“ ir UAB „Zstatyba“ pateikto komercinio pasiūlymo sudėtį turėjusi įeiti 2016 m. balandžio 12 d. jungtinės veiklos sutartis Nr. 001 iš tiesų buvo suklastota vėliau – byloje nustatyta, kad šios sutarties dar nepasirašytą elektroninę versiją tik 2016 m. balandžio 25 d. M. K. atsiuntė D. S., kuris tuomet persiuntė šią sutartį UAB „Architektūra ir konstrukcijos“ bei UAB „Zstatyba“ vadovams, dar tik prašydamas jų ją pasirašyti, ir tik šiems atsisakius jungtinės veiklos sutartis Nr. 001 buvo suklastota ir nuteistojo A. C. panaudota, kai buvo pateikta NMA, siekiant gauti paramą. Byloje ištirti įrodymai nepalieka jokių abejonių dėl nuteistojo A. C. tiesioginės tyčios egzistavimo panaudojant suklastotą jungtinės veiklos sutartį Nr. 001, kad apgaule gautų paramą.
10.4. Nuteistojo A. C. gynėjo kasaciniame skunde (2.9 paragrafe) pateiktas klaidingas teiginys, esą žemesnės instancijos teismai informaciją, kokie ir kada buvo realiai atlikti fermos statybos darbai, vertino pagal civilinės ieškovės UAB „Hausera“ deklaruotus darbus, nurodytus statybos darbų žurnale. Tačiau toks teiginys visiškai neatitinka bylos aplinkybių. Fermos statybos darbai buvo atlikti tokiu būdu ir tuo metu, kaip tai yra užfiksuota UAB „Hausera“ atliktų darbų aktuose (15 t., b. 1. 86–93), – šios faktinės aplinkybės yra išanalizuotos ir patvirtintos įsiteisėjusiu teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-193-227/2019. Ir nė vienas iš žemesnės instancijos teismų nevertino suklastoto statybos darbų žurnalo kaip įrodymo apie tai, kokie ir kada buvo atlikti fermos statybos darbai. Šis suklastotas statybos darbų žurnalas buvo reikalingas išimtinai tik patiems nuteistiesiems A. C. ir D. S., jiems siekiant užbaigti fermos statybą Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje.
10.5. Nesutiktina su nuteistojo A. C. gynėjo pozicija dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 206 straipsnį, nes ji paremta ydingu byloje nustatytų įrodymų interpretavimu. A. C. buvo nuteistas ne tik už teisės į subsidiją įgijimą apgaule (kaip teigiama kasaciniame skunde), bet ir už 374 672,42 Eur subsidijos gavimą apgaule. Šią subsidiją nuteistasis A. C. gavo ne iškart vos tik pasirašęs 2016 m. vasario 26 d. paramos sutartį, tačiau dalimis, pateikęs NMA keturis mokėjimo prašymus. Nepateikęs šių mokėjimo prašymų, nuteistasis A. C. nebūtų subsidijos gavęs (vien tik pasirašytos paramos sutarties subsidijai gauti nepakako). Kartu su šiais keturiais mokėjimo prašymais nuteistasis A. C. pateikė NMA suklastotus atliktų darbų aktus bei sąskaitas faktūras, kartu pridėdamas ir suklastotą jungtinės veiklos sutartį, ir suklastotą subrangos sutartį. Taigi, žemesnės instancijos teismai tinkamai kvalifikavo nuteistojo A. C. veikas pagal BK 207 straipsnį.
10.6. UAB „Hausera“ civilinis ieškinys žemesnės instancijos teismų buvo patenkintas visiškai pagrįstai. Kasaciniame skunde neleistinai ignoruojamos byloje nustatytos aplinkybės apie tai, kad nuteistasis A. C., be kita ko, nuteistas ir už suklastotų tikrų dokumentų (2017 m. liepos 20 d. subrangos sutarties Nr. 17/07/20/01 bei lokalinės sąmatos) kopijų panaudojimą. Šie suklastoti dokumentai nuteistojo A. C. buvo panaudoti pirmiausia iš NMA apgaule gaunant 374 672,42 Eur subsidiją iš Europos Sąjungos Žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Lietuvos valstybės biudžeto lėšų ir vėliau Panevėžio apygardos teisme nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2-193-227/2019 (e2-544-227/2018) pagal ieškovės UAB „Hausera“ ieškinį atsakovams ūkininkei A. S., UAB „Krekenavos projektai“, UAB „Architektūra ir konstrukcijos“ ir UAB „Zstatyba“ (dėl skolos, delspinigių, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo), kai remdamasis suklastota sutartimi nuteistasis A. C. grindė savo gynybinę versiją. Be to, nuteistasis A. C. šių dokumentų suklastojimo aplinkybėmis manipuliavo ir šią baudžiamąją bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.
10.7. UAB „Hausera“ tiesiogiai nukentėjo nuo šių A. C. nusikalstamų veikų, nes, suklastojus ir panaudojus 2017 m. liepos 20 d. subrangos sutartį Nr. 17/07/20/01 bei lokalinę sąmatą, buvo sugadintas geras UAB „Hausera“ vardas ir ilgus metus puoselėta reputacija – pasinaudodamas bendrovės vardu, nuteistasis A. C. iš NMA įgijo tikslinės paramos lėšas pagal trečiąjį mokėjimo prašymą. UAB „Hausera“ jau skaičiuoja dvidešimt ketvirtuosius įkūrimo metus (įsteigta 2001 m. birželio 11 d.), turi virš 30 nuolatinių darbuotojų, stabilią virš 1,5 mln. Eur metinę apyvartą, atestuota būti ypatingo statinio statybos rangove ir stato įvairius statinius visoje Lietuvoje (dažnai finansuojamus ES, valstybės, NMA ir kitų viešųjų subjektų paramos lėšomis). Todėl UAB „Hausera“ reputacija yra ypač svarbi vykdant kasdienę veiklą.
10.8. UAB „Hausera“ patirtą žalą įvertinti kokia nors pinigine išraiška yra nepaprastai sudėtinga. Byloje surinkti duomenys neabejotinai patvirtina, kad bendrovė patyrė didelių nepatogumų, papildomų išlaidų, įmonės darbuotojai turėjo analizuoti ir tikrinti sudarytas sutartis, pasirašytus aktus, juos gretinti, atliekant ikiteisminį tyrimą nuo darbo buvo atitraukiami ir apklausinėjami įmonės darbuotojai, darbuotojų kolektyve kilo vidinė įtampa, tai, kad prisidengiant UAB „Hausera“ dokumentais buvo grobstomos NMA paramos lėšos, neabejotinai menkina šios bendrovės įvaizdį klientų ir partnerių akyse, blogėja dalykinė reputacija, o 2017 m. liepos 20 d. subrangos sutarties bei sąmatos suklastojimu ir panaudojimu nuteisti asmenys šiuos dokumentus dar ir naudoja prieš pačią bendrovę – tiek Panevėžio apygardos teisme nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2-193-227/2019 (e2-544-227/2018), tiek ir nagrinėjant šią baudžiamąją bylą (2019 m. liepos 13 d. kaltinamojo A. C. prašymas, kuris pats savaime atitinka BK 235 straipsnyje aprašytos veikos sudėtį).
10.9. Apeliacinės instancijos teismo išvados dėl UAB „Hausera“ apeliacinio skundo tenkinimo ir visų jos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo iš nuteistojo A. C. yra pagrįstos. Rekomendacijose nenurodyta teismams atsižvelgti į civilinio ieškinio sumą. Neturtinės žalos dydis yra sunkiai įvertinamas pinigais – UAB „Hausera“ prašoma priteisti neturtinės žalos piniginė suma galėjo būti ir gerokai didesnė (ar mažesnė), bet bendrovei ne mažiau yra svarbus ir moralinės satisfakcijos aspektas. Ir tai visiškai nėra susiję su viso baudžiamojo proceso metu patirtų bylinėjimosi išlaidų dydžiu. Nuteistojo A. C. gynėjas UAB „Hausera“ atstovo procesinį aktyvumą prilygino faktiniam ikiteisminio tyrimo atlikimui ir kontroliavimui, valstybinio kaltintojo funkcijų dubliavimui, tačiau tai nedaro UAB „Hausera“ ar jos atstovo procesinio elgesio neteisėto. UAB „Hausera“ buvo aktyvi proceso dalyvė ir aktyviai naudojosi suteiktomis procesinėmis teisėmis, visiškai pagrįstai dalyvavo visuose teisiamuosiuose posėdžiuose, nes visi jie buvo svarbūs užtikrinant bendrovės teises ir siekiant teisingo padarytos žalos atlyginimo. Tai, kad vykstant civilinei bylai Nr. e2-193-227/2019 buvo pradėtas dar ir ikiteisminis tyrimas, nėra koks nors šių dviejų teisinių procesų trūkumas, nes jie vyko dėl skirtingų priežasčių: civilinėje byloje buvo sprendžiamas skolos UAB „Hausera“ klausimas, o baudžiamojoje byloje aiškinamasi, kokios sukčiavimo gaunant NMA paramą ir dokumentų klastojimo aplinkybės. Paneigiant kasacinio skundo spekuliacijas šiomis aplinkybėmis pabrėžtina, kad civilinė byla baigėsi dar 2020 m. gruodžio 30 d. Lietuvos Aukščiausiajam Teismui priėmus galutinę ir neskundžiamą nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-361-313/2020 – tuo metu ši baudžiamoji byla net nebuvo perduota teismui.
10.10. Taigi, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, nepažeidė BK ar BPK nuostatų, taip pat buvo objektyvus ir nešališkas. Apeliacine tvarka pirmosios instancijos teismo nuosprendis buvo patikrintas tinkamai, motyvuotai atsakant į esminius apeliacinio skundo argumentus. Todėl baudžiamojo įstatymo ar baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, kurie būtų sutrukdę priimti teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą byloje, nenustatytina, o nuteistojo A. C. gynėjo kasacinis skundas atmestinas.
10.11. Civilinės atsakovės A. S. atstovo kasaciniame skunde nepagrįstai kvestionuojamas NMA civilinis ieškinys. Tenkindamas jį pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė visas civilinės atsakomybės sąlygas (neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį ir kaltę), o apeliacinės instancijos teismas tokias išvadas išsamiai patikrino ir joms pritarė. Kasacinio skundo argumentai dėl Europos Sąjungos paramos gavimo ar sankcijų mechanizmo taikymo yra atmestini. Europos Sąjungos paramos administravimo taisyklių taikymas ir sankcijų skyrimas galėtų būti aktualūs tuo atveju, jei būtų įvykdyti mažareikšmiai pažeidimai ar nukrypimai nuo reikalavimų, tačiau šioje byloje nagrinėjami įvykdyti tyčiniai nusikaltimai – juk asmenys sukčiavo ir klastojo dokumentus siekdami apgaule gauti Europos Sąjungos paramą, todėl yra visiškai nepagrįsta remtis administracinio pobūdžio normomis.
10.12. Civilinės atsakovės atstovo kasaciniame skunde svarstoma apie pastatytos fermos galimą atitiktį paramos sutarties rodikliams, verslo planams, tačiau ignoruojama esminė aplinkybė, kad pačiam paramos gavimui juk yra pakenkta, nes ji gauta nusikalstamu būdu. Jei parama būtų gauta teisėtai ir tuomet būtų nukrypta nuo dalies rodiklių, galėtų būti taikomos administracinės sankcijos, įpareigojama grąžinti dalį paramos, nurodoma ištaisyti trūkumus ar už pažeidimus atleidžiama, tačiau įvykdžius nusikaltimą turi būti taikomos baudžiamosios teisės nurodytos pasekmės. Juk kai asmenys klastoja dokumentus ir sukčiauja, neturėtų būti svarbu, kokius „gerus“ darbus jie vėliau nudirbs už tuos apgaule gautus pinigus.
10.13. Kasaciniame skunde cituojamos teismo eksperto dr. D. K. vertinimo akto išvados dėl stogo dangos įrengimo buvo paneigtos NMA pateiktos 2020 m. balandžio 21 d. ekspertinio konsultavimo ataskaitos Nr. 88/20-3 išvadomis, 2019 m. lapkričio 14 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. 11-1768 (19) bei 2019 m. lapkričio 14 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. 11-2388 (19) nustatytomis aplinkybėmis. Be to, 2019 m. lapkričio 1 d. eksperto D. K. vertinimo akto teiginiai apie daugiasluoksnės („sandwich“ tipo) plokštės palyginimą su skarda (su antikondensacine danga) prieštarauja elementariai logikai (kartu su bylos medžiaga yra saugomi daiktiniai įrodymai – abiejų šių stogo dangų pavyzdžiai, todėl net elementarių vidurinės mokyklos fizikos kurso žinių pakanka eksperto D. K. teiginių ydingumui nustatyti).
10.14. Taigi, jei ferma būtų statoma kitaip, nei nurodyta paramos ir rangos sutartyse, ir šie neatitikimai būtų buvę deklaruojami atvirai, tuomet galima būtų kalbėti apie lygiaverčių ar geresnių medžiagų naudojimą, dalies darbų atsisakymą ar jų pakeitimą kitais. Tačiau nuteistieji pasirinko kitą būdą – jie klastojo dokumentus, apgaudinėjo NMA ir paramą gavo sukčiaudami, todėl neturi prasmės civilinės atsakovės atstovo kasaciniame skunde dėstomi pasiteisinimai dėl paramos lėšų panaudojimo, fermos funkcionavimo ar švelnesnių sankcijų taikymo. Todėl žemesnės instancijos teismai visiškai pagrįstai tenkino Nacionalinės mokėjimo agentūros civilinį ieškinį.
10.15. Kasaciniame skunde nepateikiama pagrįstų argumentų, kodėl NMA nustatytas žalos dydis galėtų būti mažesnis ar išvis neturėtų būti priteistas atlyginti. Byloje nustatyta, kad paramai gauti nuteistieji pateikė suklastotus dokumentus, dalį darbų į aktus įrašė į priekį (t. y. dar jų neatlikę), į aktus įtraukė dalį darbų, kurie apskritai statant fermą nebuvo atlikti, taip pat įrašė į aktus kitus darbus, nei realiai atliko, – tokiais atvejais žalos dydžiu pagrįstai laikytina visos išmokėtos paramos suma. Kvestionuodamas NMA patirtos žalos dydį, civilinės atsakovės atstovas neteisingai nurodo, esą paramos gavėja ūkininkė A. S. galėjusi skelbti neribotą skaičių konkursų, jei į konkursą nebūtų atėjęs tinkamas rangovas, – šios bylos duomenimis, į paskelbtą konkursą pasiūlymus pateikė du rangovai ir nuteistasis A. C. privalėjo D. S. atstovaujamos UAB „Krekenavos projektai“ pasiūlymą atmesti (nes likusi be partnerių UAB „Krekenavos projektai“ neturėjo reikiamos kvalifikacijos), o konkurso nugalėtoju paskelbti kitą konkurso dalyvį – AB „Panevėžio statybos trestas“ filialą „Konstrukcija“, nors ir pasiūliusį didesnę kainą. Taigi, žemesnės instancijos teismai visiškai pagrįstai NMA patirtos žalos dydžiu pripažino visą ūkininkei A. S. išmokėtos paramos sumą.
10.16. Kasaciniame skunde nepagrįstai kvestionuojamas A. S. procesinis statusas šioje baudžiamojoje byloje. Akcentuotina, kad nuteistasis A. C. teisiniuose santykiuose su NMA veikė ne savo, o įgaliotojos savo dukters A. S. vardu. Nors pati A. S. nusikalstamų veikų ir nedarė, tačiau jas darė jos įgaliotinis, jos vardu įgydamas ir visą tokių nusikaltimų naudą. Nors A. S. byloje ir nebuvo nė karto apklausta (nes tam paprasčiausiai nebuvo jokio procesinio poreikio), tačiau ji buvo įtraukta dalyvauti procese civilinės atsakovės teisėmis – ir ji procese dalyvavo (ne asmeniškai, tačiau per savo paskirtą atstovą). Taigi, nusikalstamais savo įgaliotinio A. C. veiksmais gavusi paramą, pagal BPK 111 straipsnio 1 dalį A. S. ir turi materialiai atsakyti NMA už nuteistojo A. C. nusikalstamomis veikomis padarytą žalą.
10.17. Kasacinio skundo teiginiai dėl 2018 m. vasario 14 d. D. S. ir M. K. pokalbio telefonu įrašo įrodomosios vertės yra nepagrįsti. Šis pokalbio įrašas niekaip nepaneigia prieš beveik dvejus metus iki jo įvykdyto suklastotos 2016 m. balandžio 12 d. jungtinės veiklos sutarties panaudojimo fakto, nepaneigia nuteistojo A. C. parašų tikrovės neatitinkančiuose atliktų darbų aktuose, nepaneigia suklastotų 2017 m. liepos 20 d. subrangos sutarties Nr. 17/07/20/01 ir lokalinės sąmatos panaudojimo fakto. Iš minėto pokalbio netgi nėra aišku, kokius tiksliai neatitikimus turi omenyje D. S.. Tuo tarpu skundžiamame nuosprendyje aprašytos nusikalstamos veikos buvo įrodytos rašytiniais dokumentais, liudytojų parodymais, ekspertų išvadomis ir kitais byloje surinktais ir ištirtais įrodymais. 2018 m. vasario 14 d. pokalbio įrašas buvo išklausytas ir įvertintas ir pirmosios, ir apeliacinės instancijos teismų – ir visai pagrįstai šiam įrašui nebuvo suteikta „esminė“ įrodomoji reikšmė.
IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
11. Nuteistojo D. S. gynėjo advokato A. Penelio ir civilinės atsakovės A. S. atstovo advokato L. Samoškos kasaciniai skundai atmestini, nuteistojo A. C. gynėjo advokato L. Belevičiaus kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų
12. Kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas kasacinę bylą, priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduoti kasaciniai skundai, tikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų (BPK 369 straipsnio 1 dalis). Dėl šių nuostatų taikymo teismų praktikoje išaiškinta, kad skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių aplinkybių nenustatant (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-70-895/2018, 2K-P-58-697/2019, 2K-P-31-788/2021, 2K-7-39-1073/2022). Įrodymų pakankamumo ir patikimumo klausimus kasacinės instancijos teismas taip pat nagrinėja tik teisės taikymo aspektu, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų atlikto įrodymų vertinimo nepakeisdamas savu (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-276-1073/2020). Kasacinio skundo argumentai savaip interpretuojant įrodymus ir ginčijant teismo nustatytas faktines aplinkybes nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-402/2010, 2K-358-942/2017, 2K-108-628/2019, 2K-200-697/2023, 2K-149-648/2023).
13. Iš kasacinių skundų turinio matyti, kad juose daug dėmesio skiriama bylos faktinių aplinkybių ir įrodymų analizei, pateikiamos savos byloje tirtų faktų ir įrodymų interpretacijos bei nuomonės dėl atskirų bylos duomenų (asmenų pokalbių, statybos žurnalų įrašų ir kt.) vertinimo, jų įrodomosios reikšmės nustatant byloje įrodinėtinas aplinkybes. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytas kasacinės instancijos teismo kompetencijos ribas, tokio pobūdžio kasacinių skundų argumentai nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas ir bus nagrinėjami tik tiek, kiek jie atitinka BPK 369 straipsnio 1 dalyje nustatytus bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindus.
Dėl esminių BPK nuostatų pažeidimų
14. Nuteistųjų A. C. ir D. S. gynėjų kasaciniuose skunduose teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas padarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, susijusių su netinkamu bylos išnagrinėjimu ir teismo baigiamojo akto trūkumais (nustatydamas bylai teisingai išspręsti reikšmingas faktines aplinkybes, netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, nevertino dalies įrodymų, atlikęs įrodymų tyrimą bylą nagrinėdamas apeliacine tvarka, dėl dalies savo paties ištirtų įrodymų šaltinių turinio nepateikė jokių išvadų ir motyvų, neišnagrinėjo esminių apeliacinių skundų argumentų, nepašalino prieštaravimų tarp byloje esančių įrodymų ir teismų išvadų bei nustatytų bylos aplinkybių).
15. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Šių nuostatų esminiu pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai kasacine tvarka apskųstame nuosprendyje ar nutartyje išvados padarytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo įvertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytus reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ar šie argumentai nelogiški, prieštaringi ir pan.
16. Teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą ir patikrinusi skundžiamus žemesnės instancijos teismų sprendimus teisės taikymo aspektu, neturi pagrindo pritarti kasacinių skundų teiginiams, kad bylą nagrinėję teismai pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias BPK nuostatas, o priimti sprendimai kelia pagrįstų abejonių dėl visapusiško bylos aplinkybių ištyrimo, atskirų įrodymų turinio vertinimo, byloje surinktų įrodymų pakankamumo nuteistųjų A. C. ir D. S. kaltumui dėl jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų pagrįsti.
17. Šioje byloje pirmosios instancijos teismo nuosprendžio išvados dėl A. C. ir D. S. kaltės padarius nusikalstamas veikas, nustatytas atitinkamai BK 207 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje (A. C.) ir BK 24 straipsnio 6 dalyje, 207 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje (D. S.), yra pagrįstos iš dalies pačių nuteistųjų paaiškinimais (D. S. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais), liudytojo E. B. (NMA darbuotojo, atlikusio galimo pažeidimo tyrimą dėl A. S. gautos paramos) parodymais apie tai, kad atliekant galimo pažeidimo tyrimą paaiškėjo, jog dokumentai, kuriuos paramos gavėjas pateikė NMA kaip pateisinančius patirtas išlaidas, nesutampa su dokumentais, kuriuos subrangovė pateikė rangovei už atliktus darbus (nesutapo darbai, už kuriuos turima atsiskaityti, bei dokumentai, kuriuos tikrasis statytojas teikė paramos gavėjui, ir dokumentai, kuriuos paramos gavėjas pateikė NMA); liudytojų UAB „Zstatyba“ direktoriaus E. J. ir UAB „Architektūra ir konstrukcijos“ direktoriaus M. R. parodymais apie tai, kad jie buvo sudarę bendradarbiavimo, o ne jungtinės veiklos sutartį su UAB „Krekenavos projektai“, kad ketino dalyvauti fermos statybų projekte, bet paaiškėjus, kad darbų kaina yra didesnė nei jų finansavimas, be to, ir nustatytas terminas darbams per trumpas, atsisakė ir apie tai informavo ir A. C. (E. J.), ir D. S. (abu liudytojai); taip pat liudytojų M. K., teikusio konsultavimo paslaugas A. S. ūkiui, A. J., dirbusio A. S. ūkyje, UAB „Hausera“ direktoriaus A. U., šios bendrovės darbuotojų M. Š., G. L., kitų fermos statybose dalyvavusių bendrovių vadovų ir darbuotojų, liudytojos UAB „Finjolina“ vyr. buhalterės J. M., tvarkiusios UAB „Krekenavos projektai“ buhalterinę apskaitą, parodymais. Be to, pirmosios instancijos teismas rėmėsi ir teisiamajame posėdyje ištirtais rašytiniais įrodymais: kratų, reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo, apžiūrų, parodymų patikrinimo vietoje protokolais, specialisto išvadomis Nr. 11-1768 (19), Nr. 11-2388 (19), 04/14-2-10-1322, NMA pateikta ekspertinio konsultavimo ataskaita Nr. 88/20-3, NMA atliktos patikros vietoje ataskaita, kurioje nustatyti neatlikti fermos statybos darbai, Anykščių rajono savivaldybės administracijos išduotu fermos pastato statybos leidimu, byloje esančiomis sutartimis, susirašinėjimų duomenimis ir kita rašytine bylos medžiaga. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstyti byloje surinktų ir ištirtų įrodymų vertinimo motyvai, padarytos šiais įrodymais pagrįstos išvados, aiškiai nustatytos bylos aplinkybės, taip pat nurodyta, kodėl atmesta nuteistojo A. C. pateikta versija, esą jis nežinojo apie suklastotus dokumentus (nuosprendžio 77–88 lapai). Toks nuosprendžio turinys atitinka įstatymo keliamus reikalavimus (BPK 305 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai).
18. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo priimto nuosprendžio pagrįstumą ir teisėtumą pagal nuteistųjų gynėjų apeliacinius skundus, atlikęs dalies įrodymų tyrimą ir dar kartą įvertinęs pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus, pateikė argumentuotas išvadas ir motyvus, paaiškinančius, kodėl paduotų apeliacinių skundų argumentai dėl įrodymų vertinimo ir ginčijamų bylos aplinkybių atmetami, o pirmosios instancijos teismo padarytos išvados dėl A. C. ir D. S. kaltės padarius nusikalstamas veikas, nustatytas atitinkamai BK 207 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje (A. C.) ir BK 24 straipsnio 6 dalyje, 207 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje (D. S.), yra pagrįstos ir teisingos (BPK 332 straipsnio 3 ir 5 dalys). Toks atliktas apeliacinės instancijos teismo įrodymų vertinimas atitinka BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus: įrodymai buvo įvertinti laikantis įstatymo reikalavimų, tiek kiekvienas atskirai, tiek lyginant tarpusavyje, nė vienam įrodymų šaltiniui neteikiant išskirtinės reikšmės.
19. Kita vertus, BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje, be kitų aplinkybių, turi būti išdėstomi įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus. Ši įstatymo nuostata įpareigoja bylą nagrinėjantį teismą, ištyrus bylai reikšmingus duomenis, nuosprendyje pasisakyti dėl jų vertinimo, t. y. ar šie duomenys atitinka įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos. Nusprendęs tam tikrais įrodymais nesiremti, teismas turi nuosprendyje nurodyti tokio savo sprendimo argumentus. Šios nuostatos taikytinos ir apeliacinės instancijos teismo priimamam sprendimui.
20. Taigi, iš dalies teisingas yra nuteistojo A. C. gynėjo kasacinio skundo argumentas, kad apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje išsamiai neaprašė apeliacinės instancijos teisme apklaustų liudytojų M. K. ir A. J. bei nuteistojo D. S. parodymų turinio. Tačiau sprendžiant, ar šis pažeidimas laikytinas esminiu, vertintina, ar dėl to buvo suvaržytos įstatymų garantuotos nuteistųjų teisės, ar tai sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą, ar šių parodymų išsamus aprašymas galėjo turėti esminę įtaką teismo išvadoms dėl nuteistųjų kaltės.
21. Iš apeliacinės instancijos teismo 2023 m. lapkričio 27 d. posėdžio protokolo matyti, kad liudytojas A. J. buvo apklausiamas ir davė parodymus apie aplinkybes, susijusias su A. S. ūkyje vykusiomis statybomis, patvirtino, kad stebėjo, ar ir kaip atliekami fermos statybos darbai, tačiau pats nežinojo, kokie darbai turi būti atlikti konkrečiu eiliškumu. Šio liudytojo parodymų esmė atitinka ir prieš tai pirmosios instancijos teisme jo duotus parodymus, ir kitus byloje esančius įrodymus, kuriais nustatyta, kad UAB „Krekenavos projektai“ vadovavo D. S., kad dažniausiai jis teikdavo duomenis M. K. apie tai, kokie darbai padaryti, kad subrangovėmis buvo UAB „Hausera“, UAB „Agroservisas“, kad ferma yra pastatyta ir veikianti. To paties posėdžio metu po liudytojo A. J. apklausos pasisakė ir nuteistasis D. S., patvirtindamas liudytojo A. J. parodymus, taip pat nurodydamas, kad jis nesuprato skirtumo tarp bendradarbiavimo ir jungtinės veiklos sutarties, tačiau žinojo, kad UAB „Krekenavos projektai“ viena negalėjo dalyvauti A. S. ūkio organizuotame konkurse, nes pagal sąlygas neturėjo statybos atestato, taip pat nurodė, kodėl statant fermą buvo nukrypimų nuo plano. 2024 m. sausio 8 d. apeliacinės instancijos teismo posėdyje buvo apklaustas ir liudytojas M. K.. Šio liudytojo parodymai, duoti apeliacinės instancijos teisme, iš esmės nesiskiria nuo duotųjų pirmosios instancijos teismui: liudytojas paaiškino, kad jo darbas buvo paruošti paraišką gauti verslo paramą, kad rengdamas dokumentus jis nenustatinėjo, kokie statybos darbai realiai atlikti, juos nurodydavo D. S., pasitikslindavo su A. J., kad dokumentus NMA veždavo A. C.. Taigi visų šių asmenų nurodytos aplinkybės apeliacinės instancijos teismui jau buvo žinomos iš jų pačių ankstesnių apklausų ir kitų šaltinių. Kaip matyti iš apeliacinės instancijos teismo nutarties 15, 27 punktų, šis teismas, darydamas atitinkamas išvadas, vertino nurodytų asmenų parodymų esmę, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad nurodytas apeliacinės instancijos teismo nutarties trūkumas sutrukdė nuteistiesiems efektyviai gintis ar teismui teisingai nustatyti esmines bylos aplinkybes.
22. Nuteistųjų A. C. ir D. S. gynėjų kasaciniuose skunduose teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas neatsakė į esminius jų apeliacinių skundų argumentus ir nepatikrino baudžiamosios bylos tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniuose skunduose. Teisėjų kolegija su tokiais kasacinio skundo argumentais nesutinka.
23. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalį, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose. Apeliacinio skundo ribas apibrėžia teismo sprendimo (nuosprendžio ar nutarties) apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas ir sąsajumas su bylai teisingai išspręsti reikšmingų aplinkybių nustatymu. Kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodoma, kad, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, teismas privalo aptarti esminius apeliacinio skundo argumentus ir juos motyvuotai atmesti arba patvirtinti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-56-511/2020, 2K-P-59-495/2021, 2K-149-648/2023, 2K-44-489/2024 ir kt.). Tačiau teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimo, jog apeliacinės instancijos teismas baigiamojo akto (nuosprendžio, nutarties) aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės, nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-118-746/2016, 2K-226-1073/2019).
24. Iš skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties turinio matyti, kad šis teismas į esminius nuteistųjų A. C. ir D. S. gynėjų apeliacinių skundų argumentus atsakė, nurodydamas motyvuotas išvadas, dėl ko jų apeliaciniai skundai ir pateikiamos gynybos versijos atmetami. Gynybos versija, nurodoma ir kasaciniame skunde, esą nuteistasis A. C. nežinojo apie tai, kad jungtinės veiklos sutartis yra suklastota, motyvuotai paneigta apeliacinės instancijos teismo nutarties 21–24 punktuose. Dėl nuteistojo D. S. gynėjo esminių argumentų pasisakyta skundžiamos nutarties 22, 32–33 (dėl bendrininkavimo), 37–44 (dėl apgaulingos UAB „Krekenavos projektai“ buhalterinės apskaitos tvarkymo, specialisto išvadų vertinimo) punktuose. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinės instancijos teismas nuteistųjų A. C. ir D. S. gynėjų apeliacinius skundus išnagrinėjo nepažeisdamas kasatorių skunduose nurodomų esminių BPK 320 straipsnio 3 dalyje, BPK 332 straipsnio 3, 5 dalyse nustatytų reikalavimų. Nors iš tiesų nutartyje nepateikiami išsamūs argumentai dėl kiekvieno ar visumos įrodymų vertinimo nustatant tam tikras aplinkybes, tačiau tai lėmė teismo pasirinktas nutarties surašymo būdas, kai apeliacinės instancijos teismas, pritardamas pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms ir įrodymų vertinimui, tai pažymėjo nutartyje ir pateikė tik savo papildomus motyvus bei vertinimą. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, ir atsižvelgiant į kasacinių skundų nagrinėjimo ribas, nėra pagrindo konstatuoti kasatorių nurodytus esminius BPK nuostatų pažeidimus, dėl kurių reikėtų naikinti ar keisti kasacine tvarka skundžiamus teismų sprendimus.
Dėl BK 207 straipsnio taikymo
25. Nuteistojo A. C. gynėjo kasaciniame skunde nesutinkant su A. C. nuteisimu pagal BK 207 straipsnio 1 dalį teigiama, kad A. C. pripažintas kaltu dėl teisės į subsidiją įgijimo panaudojant apgaulę, tačiau visi jam inkriminuoti veiksmai (t. y. 2016 m. balandžio 12 d. jungtinės veiklos sutarties suklastojimas ir pateikimas NMA, atskirų atliktų darbų priėmimo aktų suklastojimas ir pateikimas NMA) buvo atlikti jau įgijus teisę į subsidiją. Teisė gauti subsidiją buvo įgyta dar 2016 m. vasario 26 d. su NMA pasirašytos Projekto finansavimo ir administravimo sutarties, pagal kurią A. S. ūkiui skiriama iki 399 808 Eur finansavimo galvijų fermos statybai iš Europos Sąjungos bendrojo biudžeto ir Lietuvos valstybės biudžeto lėšų, pagrindu. Tuo tarpu A. C. inkriminuojami objektyvūs veiksmai, anot kasatoriaus, iš esmės yra susiję ne su apgaulingu teisės į subsidiją įgijimu, o su netinkamu jos panaudojimu, pažeidžiant nustatytą tvarką (BK 206 straipsnis), todėl apygardos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka plačiausia apimtimi, atsižvelgdamas į pirmosios instancijos teismo ir savo paties nustatytas aplinkybes, privalėjo įvertinti ir A. C. inkriminuotų veiksmų kvalifikavimo (ne)pagrįstumą. Su šiais kasacinio skundo argumentais nėra pagrindo sutikti.
26. Byloje vertinamos veikos padarymo metu galiojusi BK 207 straipsnio 1 dalis (2000 m. rugsėjo 29 d. įstatymo redakcija) nustatė atsakomybę tam, kas apgaule gavo kreditą, paskolą, subsidiją, laidavimo ar banko garantijos raštus arba kitus kreditinius įsipareigojimus.
27. Aiškinant šios normos dalį dėl tikslinės paramos, subsidijos ar dotacijos gavimo apgaule, teismų praktikoje buvo pabrėžiama, kad BK 207 straipsnio 1 dalis tokiais atvejais taikoma tada, kai kaltininkas apgaulę panaudojo norėdamas gauti tokią paramą teikiančio juridinio asmens teigiamą sprendimą, tačiau taip veikė ne šios paramos pasisavinimo tikslais ir nesiekdamas padaryti žalos valstybei ar ją teikiančiam juridiniam asmeniui, taigi ketindamas realiai vykdyti sutartyje nustatytus įsipareigojimus. Ir atvirkščiai, kai tikslinė parama, subsidija ar dotacija gauta siekiant nepagrįstai praturtėti ir pasisavinti šias lėšas (pvz., tam tikslui sukurta fiktyvi įmonė, imituojanti projekto vykdymą, prašoma kompensuoti neturėtas išlaidas ir pan.), buvo vadovaujamasi nuostata, kad tokie atvejai laikytini turtiniu sukčiavimu (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-246/2011, 2K-144-788/2017, 2K-130-693/2017, 2K-345-511/2018, 2K-183-942/2018). Toks aiškinimas buvo nulemtas to, kad turtinio sukčiavimo nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, nes reikalauja nusikalstamų padarinių atsiradimo (neatlygintinos neteisėtos turtinės naudos ir padarytos turtinės žalos), taigi suponuoja ir kaltininko tyčią, nukreiptą į tokios naudos gavimą ir žalos padarymą (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-112/2012, 2K-7-255/2012, 2K-311-677/2016, 2K-109-746/2017, 2K-159-696/2018, 2K-183-942/2018 ir kt.), o kreditinio sukčiavimo normos taikymas turtinės žalos požymio nustatymo nereikalavo (formalioji sudėtis), taigi šiuo atveju ir kaltininko tyčinės kaltės turinys buvo aiškinamas tik kaip pačios veikos pavojingo pobūdžio suvokimas ir noras taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Šio nusikaltimo (BK 207 straipsnio 1 dalis) baigtumas sietinas su realia galimybe pasinaudoti gauta nauda, pvz., kai atitinkamos lėšos pervestos į įmonės sąskaitą ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-130-693/2017).
28. 2019 m. liepos 16 d. įstatymu Nr. XIII-2334 papildžius BK 207 straipsnį 2 dalimi, nustatančia baudžiamąją atsakomybę už tikslinės paramos, subsidijos ar dotacijos gavimą apgaule, kai dėl to valstybės ar Europos Sąjungos institucija, tarptautinė viešoji organizacija arba kitas juridinis ar fizinis asmuo patyrė didelę turtinę žalą, teismų praktikoje buvo peržiūrėtas BK 182 ir 207 straipsniuose nurodytų nusikalstamų veikų atribojimo klausimas. Išaiškinta, kad tikslinės paramos, subsidijos ir dotacijos gavimas apgaule kvalifikuotinas pagal BK 207 straipsnio 1 ar 2 dalį atsižvelgiant į tai, kokio dydžio turtinė žala buvo padaryta, ir kad turtinio sukčiavimo norma tokiu atveju netaikytina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų plenarinės sesijos 2021 m. kovo 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-31-788/2021). 2023 m. balandžio 27 d. įstatymu Nr. XIV-1925 BK 207 straipsnis taip pat papildytas 3 dalimi, kuri taikoma tais atvejais, kai tikslinės paramos, subsidijos ar dotacijos gavimas apgaule sukėlė labai didelę turtinę žalą arba padarytas dalyvaujant organizuotoje grupėje.
29. Nors nagrinėjamu atveju A. C. inkriminuojama tai, kad jis A. S. ūkio naudai apgaule gavo labai didelės vertės (374 672,42 Eur) subsidiją iš Europos Sąjungos bendrojo biudžeto ir Lietuvos valstybės biudžeto lėšų, klausimas dėl atsakomybės pagal BK 207 straipsnio 2 ar 3 dalį nekilo, nes veikos padarymo metu šios normos dar nebuvo priimtos, todėl jo veika teismų buvo kvalifikuota pagal BK 207 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 29 d. įstatymo redakcija).
30. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad A. S. ūkis 2015 m. birželio 30 d. pateikė NMA paraišką pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos srities „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ įgyvendinimo taisykles ir 2016 m. vasario 26 d. buvo pasirašyta paramos sutartis, pagal kurią A. S. kompensuojama iki 399 808 Eur visų tinkamų kompensuoti Projekto (galvijų fermos statybos) išlaidų, o ji įsipareigoja prisidėti iki 229 668 Eur savo įnašu prie tinkamų finansuoti Projekto išlaidų. Paramos sutartyje nurodytas išlaidų kompensavimo būdas ir nustatyta paramos išmokėjimo tvarka – atitinkamomis sumomis nustatytais terminais per penkis etapus. Pirmasis mokėjimo prašymo pateikimo terminas už fermos statybos ir projektavimo darbus nustatytas iki 2016 m. spalio 31 d. Nustatytą dieną A. C., atstovaudamas A. S. ūkiui, pateikė NMA mokėjimo prašymą Nr. 17VM-KU-15-1-05477-MP001, pagal kurį NMA išmokėjo pirmąją dalį paramos. Atitinkamai paramos sutartyje nustatytais terminais A. C. pateikė dar tris mokėjimo prašymus. Iš viso pagal keturis mokėjimo prašymus NMA A. S. ūkiui išmokėjo 374 672,42 Eur paramos.
31. Kasatorius akcentuoja teisės į subsidiją įgijimo datą (2016 m. vasario 26 d.) ir kad iki tos datos NMA nebuvo pateikti jokie suklastoti dokumentai. Visų pirma pažymėtina, kad A. C. yra nuteistas ne už teisės į subsidiją, o už subsidijos gavimą apgaule ir, kaip matyti pagal byloje nustatytas aplinkybes, subsidiją jis gavo ne iškart 2016 m. vasario 26 d. pasirašius paramos sutartį, o pagal 2016 m. spalio 31 d., 2017 m. liepos 31 d., 2017 m. spalio 2 d. ir 2018 m. sausio 12 d. NMA pateiktus atitinkamus mokėjimo prašymus. Byloje nustatyta, kad pateikdamas šiuos prašymus A. C. kartu pateikė ir suklastotus dokumentus (atliktų darbų priėmimo aktus bei PVM sąskaitas faktūras), neva patvirtinančius, kad A. S. ūkis turėjo išlaidų numatytiems fermos projektavimo ir statybos darbams. Be to, dar prieš pateikiant mokėjimo prašymus NMA buvo pateikti ūkininkės A. S. organizuoto projektavimo, fermos statybos darbų ir fermos vidaus įrangos konkurso dokumentai, tarp kurių ir žinomai suklastota jungtinės veiklos sutartis ir kuriuose nurodyta neteisinga informacija turėjo reikšmės NMA priimti sprendimą išmokėti paramos lėšas. Šios aplinkybės kartu paneigia galimybę taikyti BK 206 straipsnį, nes jame nustatyta atsakomybė už jau realiai gautos subsidijos panaudojimą ne pagal paskirtį, o nagrinėjamoje byloje subsidija išmokėta kaip turėtų išlaidų kompensavimas. Taikant išlaidų kompensavimo būdą, paramos gavėjas pradeda įgyvendinti projektą iš nuosavų lėšų ir paramos sutartyje nustatytu periodiškumu NMA teikia mokėjimo prašymus (Administravimo taisyklių 132 punktas), pagal kuriuos išmokama konkreti parama.
32. Įvertinant tai, kad A. S. ūkis fermą, kuriai buvo skirta subsidija, suprojektavo ir pastatė, nors projektavimo ir statybų darbams pasirinkti projekto reikalavimų neatitinkantys rangovai, o darbai atlikti ne su tomis medžiagomis, ne tokiais būdais ir terminais, kaip nustatyta Projekto dokumentacijoje, ir tai, kad nenustatyta, jog A. C. apgaulę (suklastotus dokumentus) NMA teikė turėdamas tikslą tą paramą pasisavinti, spręstina, kad šioje byloje A. C. (ir jo padėjėjo D. S.) veiksmai teisingai teisiškai įvertinti kaip subsidijos gavimas apgaule ir tinkamai kvalifikuoti pagal BK 207 straipsnio 1 dalį. Konstatavus šios teismų sprendimų dalies pagrįstumą, kasatorių argumentai dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 206 straipsnį paliekami nenagrinėti. Atkreiptinas dėmesys, kad, kaip matyti iš nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo, jame nebuvo teikiami argumentai, susiję su galimu nuteistojo veiksmų kvalifikavimu pagal BK 206 straipsnį, todėl apygardos teismas, padaręs išvadą, kad nuteistojo padaryta veika atitinka nusikalstamos veikos, nurodytos BK 207 straipsnyje, sudėtį, neprivalėjo išdėstyti motyvų, kodėl nuteistojo veika neatitinka BK 206 straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos sudėties.
Dėl BK 24 straipsnio 6 dalies taikymo ir bendrininkavimo požymių nustatymo
33. Nagrinėjamoje byloje D. S. nuteistas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 207 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 3 dalį už tai, kad kartu su A. C. suklastojo tikrus dokumentus ir panaudojo žinomai suklastotus tikrus bei pagamintus netikrus dokumentus, pateikdamas juos A. S. ūkio įgaliotam atstovui bei faktiniam vadovui A. C., kuris juos panaudojo pateikdamas NMA, ir taip padėjo šiam ūkiui apgaule įgyti teisę į subsidiją Projektui vykdyti bei gauti 374 672,42 Eur subsidiją iš Europos Sąjungos bendrojo biudžeto ir Lietuvos valstybės biudžeto lėšų.
34. D. S. gynėjo kasaciniame skunde teigiama, kad šioje byloje nei iš nusikalstamos veikos aprašymo kaltinamajame akte, nei iš teismų sprendimų neaišku, kada ir kaip D. S. ir A. C. susitarė dėl pagalbinių veiksmų atlikimo A. S. ūkiui, atstovaujamam A. C., apgaule įgyjant 374 672,42 Eur subsidiją, ir kokios faktinės aplinkybės tai rodo.
35. Pagal baudžiamąjį įstatymą, bendrininkavimas yra tyčinė nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių asmenų pastangomis (BK 24 straipsnio 1 dalis). Pagrindžiant kaltininko baudžiamąją atsakomybę už bendrininkavimą darant konkrečią nusikalstamą veiką, turi būti konstatuota ne tik nusikalstamos veikos, dėl kurios padarymo yra sujungiamos kelių asmenų pastangos, sudėtis, bet kartu ir tos veikos darymo formos – bendrininkavimo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma (bendrininkavimo sudėtis), įtvirtinta atitinkamose BK 24, 25 straipsnių nuostatose. Tokia bendrininkavimo samprata nereikalauja, kad visi bendrininkai visiškai realizuotų jiems inkriminuoto nusikaltimo sudėtį, tačiau reikalauja, kad būtų nustatyta bendrininkavimo sudėtis. Subjektyviojo bendrininkavimo požymio – tyčios esmė yra ta, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, jog jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis padarant jam inkriminuotą nusikaltimą. Nuo subjektyviojo požymio (susitarimo) iš esmės priklauso ir objektyviojo požymio – veikos bendrumo konstatavimas, nes nesant susitarimo negalima kalbėti apie kelių asmenų veikos bendrumo faktą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-344-942/2016, 2K-157-976/2022, 2K-239-495/2024 ir kt.). Įstatyme nenurodyta, kaip bendrininkai turi susitarti dėl bendros nusikalstamos veikos, kad būtų konstatuotas jų susitarimas, todėl bendrininkavimo atveju teismas šį būtiną bendrininkavimo požymį konstatuoja įvertinęs konkrečios bylos aplinkybes. Bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-218/2009, 2K-61-689/2020, 2K-199-719/2022, 2K-239-495/2024 ir kt.). Bendrininkų susitarimas gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje (t. y. susitarimas gali būti išankstinis ar staiga kilęs), iki bus pasiektas norimas rezultatas.
36. Pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, padėjėjas yra asmuo, padėjęs daryti nusikalstamą veiką duodamas patarimus, nurodymus, teikdamas priemones arba šalindamas kliūtis, saugodamas ar pridengdamas kitus bendrininkus, iš anksto pažadėjęs paslėpti nusikaltėlį, nusikalstamos veikos darymo įrankius ar priemones, šios veikos pėdsakus ar nusikalstamu būdu įgytus daiktus, taip pat asmuo, iš anksto pažadėjęs realizuoti iš nusikalstamos veikos įgytus ar pagamintus daiktus. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad padėjėjo, kaip vieno iš nusikalstamos veikos bendrininkų rūšių, ypatybė yra ta, jog jis tiesiogiai nerealizuoja nusikalstamos veikos sudėties, t. y. neatlieka veiksmų, aprašytų nusikalstamos veikos dispozicijoje, bet atlieka BK 24 straipsnio 6 dalyje išvardytus veiksmus, kuriais palengvina vykdytojui realizuoti nusikalstamos veikos sudėtį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-345-511/2018, 2K-144-693/2019). Padėjėjo pagalba visada nukreipta į konkrečios nusikalstamos veikos padarymą ir sudaro realias galimybes veikti kitiems bendrininkams. Padėjėjas padeda įvykdyti nusikalstamą sumanymą ir taip padėjėjo veiksmai prisideda prie bendros veiklos priežastinio ryšio su nusikalstamais padariniais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-403-648/2016, 2K-345-511/2018). Taigi padėjimas yra aktyvūs veiksmai, kuriais padėjėjas sudaro sąlygas padaryti nusikalstamą veiką ar kitaip palengvina vykdytojui padaryti nusikaltimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-70-895/2018, 2K-144-693/2019).
37. Priešingai nei teigia kasatorius, teismai šioje byloje tinkamai nustatė ir motyvavo bendrininkavimo požymius nuteistojo D. S. veikoje. Byloje nustatyta, kad D. S., žinodamas, kad jungtinės veiklos sutartis su UAB „Zstatyba“ ir UAB „Architektūra ir konstrukcijos“ nėra sudaryta, šio netikro dokumento kopiją patvirtino savo įmonės antspaudu, taip pat žinodamas, kad atliktų darbų priėmimo aktais patvirtinti ir PVM sąskaitose faktūrose nurodyti duomenys neatitinka tikrovės, pasirašė už Rangovą ir savo parašą patvirtino antspaudais. Klastojant nurodytus dokumentus, vėliau juos pateikus NMA, apgaule iš viso gauta 374 672,42 Eur subsidija (gavėjas – A. S. ūkis). Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pagrindinis nusikalstamų veikų organizatorius ir vykdytojas buvo A. C., nes jis, atstovaudamas savo dukteriai ūkininkei A. S., buvo pagrindinis naudos gavėjas, siekiantis įgyti didelės vertės subsidiją. Tuo tarpu D. S. buvo padėjėjas A. S. ūkiui iš NMA apgaule gaunant paramos lėšas. Atsakydamas į apeliacinio skundo argumentus ir įvertinęs byloje esančius duomenis apie A. C. ir D. S. bendravimą nuo 2015 m. dėl planuojamo konkurso fermos statybai, taip pat apie tai, kad D. S. fermos projektinį pasiūlymą turėjo pasiruošęs iš anksto ir šio projektinio pasiūlymo kaina sutapo su 2016 m. balandžio 19 d. ūkio subjektų – UAB „Krekenavos projektai“, UAB „Architektūra ir konstrukcijos“, UAB „Zstatyba“ – pateikto pasiūlymo kaina, apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad tiek A. C., tiek D. S. buvo suinteresuoti, kad D. S. laimėtų A. S. ūkio organizuojamą konkursą. Šios konkrečios aplinkybės nustatytos apeliacinės instancijos teismo nutarties 20–26, 32 punktuose pakankamai išsamiai išnagrinėtais ir išsamiai aptartais įrodymais (liudytojų parodymais bei rašytiniais bylos įrodymais).
38. Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad D. S. veiksmai kvalifikuotini kaip padėjėjo (BK 24 straipsnio 6 dalis) dėl to, kad be jo atliktų veiksmų A. C. nebūtų galėjęs atlikti savo nusikalstamų veiksmų ir įgyvendinti nusikalstamo sumanymo, kad būtent D. S. atliko pagalbinius veiksmus, kurie lėmė, jog A. S. ūkis, atstovaujamas A. C., apgaule gavo 374 672,42 Eur subsidiją. Nuteistojo D. S. padėjimas objektyviai pasireiškė teikiant priemones, t. y. pateikiant netikro dokumento (jungtinės veiklos sutarties) kopiją, vėliau pasirašant už Rangovą atliktų darbų priėmimo aktuose ir PVM sąskaitose faktūrose, kuriose nurodyti duomenys apie realiai atliktus fermos statybos darbus neatitinka tikrovės. Pagal byloje nustatytas aplinkybes akivaizdu, kad D. S. suvokė tokių savo veiksmų reikšmę ir tai, kad jis dalyvauja bendrai su kitu asmeniu (A. C.) padarant nusikalstamą veiką, nurodytą BK 207 straipsnio 1 dalyje, ir norėjo taip veikti.
39. Kasaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad iš teismų nustatytų įvykių aplinkybių neva galima spręsti apie tarpusavyje visiškai nederintus A. C. ir D. S. veiksmus. Kaip tik priešingai. Nuteistųjų susitarimą veikti bendrai, siekiant bendro rezultato, būtent ir patvirtina byloje nustatytos faktinės aplinkybės, susijusios su abiejų asmenų suinteresuotumu, kad A. S. ūkis gautų subsidiją fermos statybai, kurios rangovė yra D. S. vadovaujama UAB „Krekenavos projektai“, su reikiamų dokumentų klastojimu ir pateikimu NMA. Esant nustatytoms ir pirmiau aptartoms faktinėms bylos aplinkybėms, teisėjų kolegija pritaria teismų procesiniuose sprendimuose padarytoms išvadoms dėl bendrininkavimo požymių, būtent dėl susitarimo bendrai veikti, tyčios ir abiejų nuteistųjų veiksmų bendrumo. Neigiant šias teismų išvadas kasaciniame skunde pažymėta, kad D. S. dėl savo veiksmų negavo jokios materialinės naudos, todėl neaišku, kaip materialinės naudos negavusio padėjėjo veiksmai priežastiniu ryšiu susiję su A. C. subsidijų gavimu iš NMA. Byloje iš tiesų nebuvo konkrečiai nustatyta, kad D. S. asmeniškai būtų gavęs materialinės naudos (nors pagal byloje nustatytas ir kasaciniuose skunduose nurodytas aplinkybes, kad ferma realiai buvo statoma už iš NMA gautas lėšas, o rangovė (statytoja) buvo D. S. vadovaujama bendrovė, galima apie tai spręsti), tačiau ši aplinkybė D. S. veiksmų teisiniam vertinimui esminės reikšmės ir neturi. Šiuo atveju nuteistojo veikos kvalifikavimą lemia būtent jo veiksmai, kuriais jis padėjo A. C. įvykdyti pastarajam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pagal byloje nustatytas aplinkybes D. S. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 207 straipsnio 1 dalį.
Dėl D. S. nuteisimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį
40. Nuteistojo D. S. gynėjo kasaciniame skunde nesutinkama su D. S. nuteisimu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį teigiant, kad byloje yra žinoma, su kokiomis įmonėmis UAB „Krekenavos projektai“ pasirašė sutartis, kada ir kokios PVM sąskaitos faktūros buvo išrašytos, šios PVM sąskaitos faktūros buvo įtrauktos į įmonės buhalterinę apskaitą, sumokėti mokesčiai, todėl net ir konstatavus, jog kažkokios sumos darbai nebuvo atlikti, yra galimybė buhalterijoje apskaitytas tokias pinigų sumas išbraukti (t. y. nenustatyti BK 222 straipsnio 1 dalyje nurodyto nusikaltimo padariniai), be to, nuosprendyje minimos PVM sąskaitos faktūros buvo pateiktos ir A. S. ūkiui, kad jos buvo apmokėtos ir įtrauktos į šio juridinio asmens buhalterinę apskaitą, tačiau kaltinimai pagal BK 222 straipsnio 1 dalį šiam ūkiui nepareikšti.
41. Pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (2004 m. liepos 5 d. įstatymo redakcija) atsako tas, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Šiame BK straipsnyje nustatyto nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl baudžiamoji atsakomybė kyla tik tuo atveju, kai netinkamas buhalterinės apskaitos tvarkymas sukelia šiame BK straipsnyje nurodytus padarinius – dėl tyčinių buhalterinės apskaitos pažeidimų negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.
42. Apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai buhalterinės apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus (pvz., dvigubos buhalterinės apskaitos vedimas, dalies ar visų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių nefiksavimas apskaitos dokumentuose, faktiškai neįvykusių operacijų fiksavimas ir pan.) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-71-976/2017, 2K-139-628/2019, 2K-168-719/2021 ir kt.). Pagal teismų praktiką, išvadai dėl padarinių buvimo pagrįsti ar paneigti paprastai būtini specialiomis žiniomis pagrįstų tyrimų metu gauti duomenys (specialisto išvada, ekspertizės aktas), tačiau galutinę išvadą apie nusikalstamų padarinių buvimą ar nebuvimą daro tik teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, įskaitant ir padarytų buhalterinės apskaitos pažeidimų pobūdį, mastą, priežastis, dėl kurių jie padaryti, ir kt. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-601/2012, 2K-26-788/2017, 2K-78-489/2024). Šiuos duomenis turi būti įmanoma nustatyti analizuojant to asmens (ūkio subjekto) buhalterinės apskaitos dokumentus. Jei to padaryti tokiu būdu, o ne atliekant priešpriešinius patikrinimus, ikiteisminį tyrimą ir pan., negalima, atsiranda šiame straipsnyje nurodytų padarinių ir kaltininkui kyla baudžiamoji atsakomybė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2013, 2K-16/2014, 2K-180/2014, 2K-7-234-942/2015). Teismai, nagrinėdami šios kategorijos bylas, neturi apsiriboti vien formaliu buhalteriniu vertinimu spręsdami BK 222 straipsnyje nurodytų padarinių buvimo klausimą. Tokią išvadą teismas paprastai daro, kai nustatoma sistema veikų, neįtraukiant į apskaitą realiai įvykusių operacijų ar įtraukiant į apskaitą realiai neįvykusias operacijas, dėl to negalima nustatyti, kokios pinigų sumos nebuvo įtrauktos į apskaitą ar kokios pinigų sumos buvo nepagrįstai įtrauktos į apskaitą ir pan. Tokiais atvejais iš tikrųjų sunku įvertinti tikras įmonės pajamas bei išlaidas, buvusias tam tikru laikotarpiu, taigi nėra ir galimybės nustatyti tikrą asmens ar įmonės finansinę padėtį ar turtą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-290-699/2016, 2K-26-788/2017, 2K-144-788-2017, 2K-226-976/2020).
43. Be to, svarbu konstatuoti priežastinį ryšį tarp buhalterinės apskaitos pažeidimų ir kilusių padarinių. Smulkūs, nereikšmingi buhalterinės apskaitos pažeidimai gali neturėti įtakos BK 222 straipsnio 1 dalyje nustatytų padarinių kilimui. Todėl teismas turi patikrinti specialisto išvadą dėl kilusių padarinių (negalimumo visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros) pagal baudžiamojoje teisėje nustatytus reikalavimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-356-696/2017, 2K-224-976/2019, 2K-7-134-511/2023, 2K-78-489/2024).
44. Priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, BK 222 straipsnio 1 dalyje nurodyti nusikalstamos veikos padariniai šioje byloje yra nustatyti nepažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo. Nagrinėjamoje byloje abiejų instancijų teismai, įvertinę byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, nustatė, jog laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 28 d. iki 2018 m. sausio 26 d., klastodamas bendrovės apskaitos dokumentus ir fiksuodamas neįvykusias ūkines operacijas bei šiuos suklastotus, neturinčius juridinės galios dokumentus pateikdamas įtraukti į buhalterinę apskaitą pagal sutartį bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkančiai UAB „Finjolina“ buhalterei, nesurašydamas ir nepateikdamas buhalterei dokumentų apie įvykusias ūkines operacijas, kad šie būtų įtraukti į apskaitą, nuteistasis D. S. tyčia apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą UAB „Krekenavos projektai“ buhalterinę apskaitą. Abiejų instancijų teismai konstatavo, kad dėl tokio apgaulingo apskaitos tvarkymo atsirado pavojingų padarinių – dėl nuteistojo D. S. padarytų buhalterinės apskaitos pažeidimų iš dalies negalima nustatyti UAB „Krekenavos projektai“ 2017–2018 m. veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su tokiomis teismų išvadomis.
45. Visų pirma pažymėtina, kad BK 222 straipsnio 1 dalyje nustatyta nusikalstamos veikos padarinių formuluotė „visiškai ar iš dalies negalima nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojamų dydžio ar struktūros“, priešingai nei teigia kasatorius, reiškia ne tai, kad to apskritai negalima padaryti, bet tai, kad visiškai ar iš dalies negalima nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros pagal asmens (ūkio subjekto) buhalterinės apskaitos dokumentus. Šiuo atveju, konstatuodami pavojingų padarinių atsiradimą, teismai vadovavosi UAB „Krekenavos projektai“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo išvadomis (2019 m. gegužės 10 d. specialisto išvada Nr. 04/14-2-10-5221), 2020 m. liepos 1 d. daiktų (dokumentų) apžiūros protokolo duomenimis, taip pat liudytojos J. M., tvarkiusios UAB „Krekenavos projektai“ buhalterinę apskaitą, parodymais. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje ir apeliacinės instancijos teismo nutartyje išdėstyti aiškūs argumentai, kodėl nuteistojo D. S. padaryti buhalterinės apskaitos pažeidimai trukdo nustatyti UAB „Krekenavos projektai“ 2017–2018 m. veiklą, turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl padarytų buhalterinių pažeidimų padarinių buvimo, įvertino nustatytų Buhalterinės apskaitos įstatymo, galiojusio nusikalstamos veikos padarymo metu, pažeidimų skaičių, sistemingumą ir tai, kad nuteistojo D. S. veiksmai, be kita ko, susiję su bendrovės apskaitos dokumentų klastojimu fiksuojant neįvykusias ūkines operacijas, šių suklastotų, neturinčių juridinės galios dokumentų pateikimu įtraukti į buhalterinę apskaitą. Taigi teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, kad baudžiamasis įstatymas – BK 222 straipsnio 1 dalis (2004 m. liepos 5 d. įstatymo redakcija) – buvo pritaikytas tinkamai, nustačius D. S. veiksmuose visus šios nusikalstamos veikos požymius, įskaitant ir įstatymo reikalaujamus padarinius.
46. Tuo tarpu kasaciniame skunde akcentuojama aplinkybė, kad pagal BK 222 straipsnio 1 dalį nėra nuteista ūkininkė A. S., nors šio ūkinio vieneto buhalterijoje buvo naudojamos ir apskaitytos tos pačios PVM sąskaitos faktūros bei darbų atlikimo aktai ir pagal juos atlikti apmokėjimai neturi jokios reikšmės sprendžiant dėl D. S. baudžiamosios atsakomybės už apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą, todėl plačiau apie tai pasisakoma nebus.
Dėl NMA civilinio ieškinio
47. Nuteistojo A. C. gynėjo ir civilinės atsakovės atstovo kasaciniuose skunduose teigiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai išsprendė NMA pareikštą civilinį ieškinį, nes priteisė visą NMA išmokėtą sumą nenustatinėdami realiai padarytos žalos dydžio, nevertindami tam reikšmingų bylos aplinkybių, kad paramos sutartis su A. S. ūkiu buvo pasirašyta 2016 m. vasario 26 d. ir jokie suklastoti dokumentai NMA iki to laiko nebuvo pateikti, kad pagal šią sutartį projektas buvo įgyvendintas (ferma pastatyta), t. y. buvo pasiekti paramos projekte iškelti tikslai ir uždaviniai. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais argumentais.
48. Civilinio ieškinio baudžiamajame procese pareiškimo ir nagrinėjimo tvarką reglamentuoja BPK 109–118 straipsniai. Pagal BPK 109 straipsnio nuostatas, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Jį teismas nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Priimtame sprendime dėl pareikšto civilinio ieškinio teismas, remdamasis įrodymais, privalo pateikti motyvuotas išvadas dėl jo pagrįstumo ir dydžio (BPK 115 straipsnio 1 dalis).
49. Galimybė vienu metu nagrinėti baudžiamąją bylą ir civilinį ieškinį atsiranda dėl juridinio fakto – nusikaltimo, kuris tampa pagrindu taikyti baudžiamąją ir civilinę atsakomybę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-50-1073/2019). Taigi žalos samprata baudžiamojoje ir baudžiamojo proceso teisėje pirmiausia susijusi su nusikalstamos veikos, aprašytos BK specialiosios dalies straipsnyje, požymiais, kurių buvimas įrodinėjamas konkrečioje byloje. Tenkinant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje gali būti priteisiama atlyginti tik ta žala, kuri yra baudžiamojoje byloje nustatytos nusikalstamos veikos padarinys. Tarp nusikalstamos veikos ir žalos turi būti tiesioginis priežastinis ryšys, reiškiantis, kad atitinkamą žalą (padarinius) sukėlė būtent BK specialiosios dalies straipsniu uždrausta nusikalstama veika, kuri yra konkrečios bylos nagrinėjimo dalykas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-21-511/2017, 2K-68-489/2020). Kitaip tariant, baudžiamajame procese gali būti atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos (pasireiškusios veikimu ar neveikimu), kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, pasekmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-80-1073/2019, 2K-105-495/2021). Kiekvienu atveju sprendžiant, ar yra pagrindas atlyginti žalą, ar asmuo (fizinis arba juridinis) turi teisinę pareigą atlyginti žalą, turi būti įvertintos visos faktinės bylos aplinkybės, atskleidžiančios konkretaus asmens padarytą nusikalstamą veiką, kaltę, žalą ir parodančios priežastinį ryšį, t. y. tai, jog būtent padaryta veika lėmė žalingų padarinių atsiradimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-105-495/2021).
50. Teismai, baudžiamojoje byloje nustatydami žalą ir priimdami sprendimą dėl jos atlyginimo, vadovaujasi ne tik BPK X skyriaus „Žalos atlyginimas, kai civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje pareiškiamas“ normomis, bet ir atitinkamomis civilinio įstatymo nuostatomis, t. y. civilinės atsakomybės bendrosiomis nuostatomis (CK 6.245–6.254 straipsniai), deliktinės atsakomybės taisyklėmis (CK 6.263–6.291 straipsniai) ir kt. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-68-489/2020, 2K-49-976/2024).
51. BPK 113 straipsnyje nustatyta, kad civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau kai kyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinė sesija pažymėjo, kad ši nuostata reiškia ir tai, jog civilinėje ir civilinio proceso teisėje įprastų standartų taikymas sprendžiant baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį turi būti suderintas su esminiais baudžiamojo proceso principais ir taisyklėmis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019).
52. Teisėjų kolegija, remdamasi pirmiau išdėstyta teismų praktika, daro išvadą, kad teismai šioje byloje nepadarė esminių BPK reikalavimų, keliamų civilinio ieškinio nagrinėjimui baudžiamojoje byloje, pažeidimų.
53. Šioje byloje NMA civiliniu ieškiniu prašė priteisti 374 672,42 Eur dydžio turtinę žalą, kurią sudaro A. C., veikiančio kartu su nusikaltimo padėjėju D. S., nusikalstamais veiksmais esmingai suklaidinus NMA, paramos gavėjai A. S. pagal pateiktus keturis mokėjimo prašymus laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio 13 d. iki 2018 m. vasario 23 d. išmokėtos lėšos. Pirmosios instancijos teismas iš A. S., A. C. ir D. S. NMA priteisė visą išmokėtą paramos sumą. Atsakydamas į apeliacinio skundo argumentus dėl NMA išmokėtos paramos prilyginimo turtinei žalai, atkartojamus ir kasaciniuose skunduose, apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad paramos sudarymo pagrindas buvo viešojo konkurso nugalėtojų UAB „Krekenavos projektai“ kartu su UAB „Zstatyba“ ir UAB „Architektūra ir konstrukcijos“ 2016 m. balandžio 12 d. jungtinės veiklos sutartis, o nustačius, kad ši sutartis suklastota, neliko teisinio pagrindo gauti NMA suteiktą subsidiją. Šią išvadą apeliacinės instancijos teismas padarė atsižvelgdamas į paramos sutarties 3.1.11 ir 3.1.12 punktų nuostatas, įpareigojančias darbus atlikti tik pagal NMA pateiktus dokumentus ir bet kokį nukrypimą nuo jų derinti su NMA, taip pat įvertinęs NMA Pažeidimų prevencijos administravimo ir rizikų valdymo skyriaus vyriausiojo specialisto E. B. parodymus (skundžiamos nutarties 49–50 punktai). Teisėjų kolegija neturi pagrindo nepritarti šioms apeliacinės instancijos teismo išvadoms.
54. Papildomai atkreiptinas dėmesys į tai, kad ne vien jungtinės veiklos sutartis buvo suklastota, taip fermos statybai išsirenkant reikalavimų neatitinkantį rangovą, bet ir kiekvieną kartą pateikiant NMA mokėjimų prašymus kartu buvo pridedami atliktų darbų priėmimo aktai, PVM sąskaitos faktūros, pažymos apie atliktų darbų vertę su juose užfiksuotais tikrovės neatitinkančiais duomenimis (t. y. dalis darbų nebuvo atlikta arba atlikta ne tuo laiku, kaip rodoma dokumentuose, dalis išlaidų nebuvo patirta) ir šių suklastotų dokumentų pagrindu buvo prašoma išmokėti atitinkamas paramos sumas, taip apgaule iš Europos Sąjungos bendrojo biudžeto ir Lietuvos valstybės biudžeto lėšų A. S. ūkiui neteisėtai buvo gauta subsidija – apmokama projekto išlaidų kompensacija. Kasacinio skundo teiginiai, kad subsidija nebuvo iššvaistyta ar pasisavinta, o ferma buvo pastatyta, šiuo atveju neturi esminės reikšmės, nes pati subsidija buvo gauta neteisėtai. Būtent dėl NMA pateiktos neteisingos informacijos ir suklastotų duomenų A. S. ūkiui buvo be pagrindo išmokėtos paramos lėšos, kurios nebūtų buvusios išmokėtos, jeigu pirmiau nurodyti suklastoti dokumentai nebūtų pateikti NMA, dėl to ES bendrasis biudžetas ir Lietuvos Respublikos biudžetas patyrė žalą, lygią visai NMA išmokėtai paramos sumai.
55. Šiuo atveju aktualios Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos administravimo taisyklės, pagal kurias buvo vertinama A. S. paraiška ir gauta (skirta) parama ir kurios nurodytos paramos sutarties 2.1 punkte prie pagrindinių šios sutarties sąlygų. Administravimo taisyklių 174 punkte nustatyta, kad nukrypimai nuo planuoto projekto įgyvendinimo, keičiantys projekto apimtį, keičiantys projekto tinkamas finansuoti išlaidas, pratęsiantys projekto įgyvendinimo laikotarpį ar kitaip keičiantys projektą ar paramos sutartyje ir (arba) paraiškoje bei sprendime skirti paramą nustatytus paramos gavėjo įsipareigojimus, nėra leidžiami. Paramos gavėjas privalo raštu informuoti NMA apie visus numatomus pakeitimus, susijusius su projekto įgyvendinimu. NMA, įvertinusi paramos gavėjo prašymą leisti keisti projektą ir (arba) paramos sutartį, gali tokį prašymą atmesti, patenkinti arba patenkinti iš dalies (Administravimo taisyklių 175 punktas). Netinkamai įgyvendinančiam (įgyvendinusiam) projektą paramos gavėjui gali būti taikomos ES ir Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytos sankcijos. Pagal Programos priemones gali būti taikomos tokios sankcijos: paramos sumažinimas, paramos teikimo sustabdymas ir (arba) nutraukimas, sutarties nutraukimas ir (arba) reikalavimas grąžinti visą ar dalį sumokėtos paramos; apribojimas teikti paraiškas; kitos poveikio priemonės dėl su gauta arba prašoma parama susijusių įsipareigojimų nevykdymo ir (arba) nustatytų reikalavimų nesilaikymo (Administravimo taisyklių 182 punktas). Šių taisyklių turinys dėl paramos gavėjo pareigos projektą įgyvendinti taip, kaip aprašyta paraiškoje, ir bet kokių raštu su NMA nesuderintų pakeitimų nuo planuoto projekto įgyvendinimo draudimo papildomai įrašytas ir paramos sutarties 3.1.11 ir 3.1.12 punktuose.
56. Atsižvelgiant į aptartą teisinį reguliavimą pažymėtina, kad NMA nebuvo informuota nei apie pasirinktą reikalavimų neatitinkantį rangovą fermos statybai, nei apie nukrypimus nuo planuoto projekto įgyvendinimo (neatitikimus tarp realiai atliktų darbų ir dokumentuose nurodytų darbų), taip pat nebuvo pateiktas A. S. ūkio prašymas leisti keisti projektą, atitinkamai sprendimo dėl tokiomis aplinkybėmis skiriamos (visos ar dalies) ar neskiriamos subsidijos NMA nesvarstė, todėl kasatorių teiginiai, kad dalis paramos ūkiui išmokėta pagal faktiškai atliktų darbų aktus, yra visiškai nepagrįsti. Taigi, priešingai nei teigia kasatoriai, baudžiamosios bylos įrodymais nustatyta, kad NMA A. S. ūkiui 374 672,42 Eur paramos sumą išmokėjo paveikta apgaulės, todėl nurodyta suma pagrįstai teismų pripažinta kaip NMA patirta turtinė žala.
57. Civilinės atsakovės atstovo kasaciniame skunde (ir atitinkamai apeliaciniame skunde) taip pat kvestionuojamas A. S. procesinis statusas šioje byloje. Apeliacinės instancijos teismas nutarties 48 punkte nurodė, kad visiškai sutinka su skundžiamame nuosprendyje pateiktais motyvais dėl NMA civilinio ieškinio, todėl jų nekartoja, o tik juos papildo atsakydamas į esminius apeliacinio skundo argumentus, ir nutartyje atkreipė dėmesį į tai, kad nors A. S. pati neatliko jokių veiksmų, tačiau ji netiesiogiai, kaip ūkio savininkė, yra atsakinga už A. C. ir D. S., kaip padėjėjo, veiksmus. A. C., būdamas A. S. ūkio įgaliotas atstovas bei faktinis vadovas, turėdamas teisę atstovauti ir priimti ūkio vardu sprendimus, veikdamas ūkio vardu, naudai ir interesais, kartu su nusikaltimo padėjėju D. S. suklastojo tikrus dokumentus ir panaudojo žinomai suklastotus tikrus bei pagamintus netikrus dokumentus, pateikdamas juos NMA, ir taip A. S. ūkiui apgaule gavo 374 672,42 Eur subsidiją iš Europos Sąjungos bendrojo biudžeto ir Lietuvos valstybės biudžeto lėšų.
58. Pagal BPK 111 straipsnio 1 dalį, civiliniai atsakovai, be kita ko, gali būti asmenys, kurie pagal įstatymus materialiai atsako už nusikalstama kaltinamojo veika padarytą žalą. CK 2.133 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vieno asmens (atstovo) sudarytas sandoris kito asmens (atstovaujamojo) vardu, atskleidžiant atstovavimo faktą ir neviršijant suteiktų teisių, tiesiogiai sukuria, pakeičia ir panaikina atstovaujamojo civilines teises ir pareigas.
59. Įvertinant tai, kad nuteistasis A. C. veikė (teikė tikrovės neatitinkančius dokumentus NMA) ne savo, o įgaliotojos savo dukters A. S. vardu ir ne savo, o A. S. ūkio naudai, kad visa parama buvo išmokėta būtent A. S. ūkiui, jos įtraukimas dalyvauti procese civilinės atsakovės teisėmis yra pagrįstas. Kaip jau buvo aptarta, turtinė žala NMA padaryta bendrininkaujant A. C. ir D. S., todėl bendrininkų atsakomybė yra solidarioji, o paramos gavėja buvo civilinė atsakovė A. S., todėl teismai, priteisdami 374 672,42 Eur žalos atlyginimą NMA iš jos, A. C. ir D. S. solidariai, nepadarė kasaciniuose skunduose nurodytų BPK pažeidimų.
Dėl išlaidų civilinės ieškovės UAB „Hausera“ atstovo paslaugoms apmokėti atlyginimo priteisimo
60. Nuteistojo A. C. gynėjo advokato L. Belevičiaus kasaciniame skunde taip pat ginčijamas apeliacinės instancijos teismo sprendimas dėl UAB „Hausera“ teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo priteisimo teigiant, kad priteista 23 362,10 Eur atstovavimo išlaidų suma yra akivaizdžiai neproporcinga ir neprotinga ir net 23 kartus viršija civilinės ieškovės pareikšto civilinio ieškinio reikalavimą priteisti 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Nesutinkama ir su UAB „Hausera“ ieškiniu teigiant, kad pagal šioje byloje suformuluotą kaltinimą nebuvo inkriminuojama ir įrodinėjama, kad UAB „Hausera“ atžvilgiu būtų buvusi padaryta kokia nors nusikalstama veika, t. y. UAB „Hausera“ civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos patenkinimas išeina iš kaltinamojo akto ir juo apibrėžtų bylos nagrinėjimo teisme ribų. Nusikalstamų veikų, už kurias nuteisti A. C. ir D. S., objektas nebuvo UAB „Hausera“ turtinės ar neturtinės teisės.
61. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, kurį teismas nagrinėja kartu su baudžiamąja byla (BPK 44 straipsnio 10 dalis, 109 straipsnis). Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Kitaip tariant, gali būti atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė, ir tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-50-1073/2019, 2K-158-303/2021, 2K-236-788/2024 ir kt.).
62. Nagrinėjamoje byloje UAB „Hausera“ buvo pripažinta civiline ieškove. Tai, ar buvo padaryta turtinė (neturtinė) žala, yra fakto klausimas, todėl kasacinės instancijos teismas šiuo aspektu nepasisako. Kaip matyti iš teismų priimtų procesinių sprendimų, nagrinėjamu atveju buvo nustatytas priežastinis ryšys tarp nusikalstamos veikos ir civilinės ieškovės patirtos neturtinės žalos, todėl vien tai, kad, kaip nurodoma kasaciniame skunde, nusikalstamų veikų, už kurias nuteisti A. C. ir D. S., objektas nebuvo UAB „Hausera“ turtinės ar neturtinės teisės, nesuteikia pagrindo daryti išvadą, kad UAB „Hausera“ apskritai negalėjo byloje pareikšti civilinio ieškinio ir būti ieškove.
63. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismų praktikoje pažymima, kad proceso dalyvio nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomos sumos, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų atlyginimo sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-347-976/2018, 2K-192-489/2019, 2K-48-495/2021, 2K-3-648/2021, 2K-251-1214/2024).
64. Pirmosios instancijos teisme civilinės ieškovės UAB „Hausera“ atstovas prašė iš kaltinamojo A. C. priteisti 17 100,35 Eur išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimą. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs, kad bylos nagrinėjimas truko virš dvejų metų, kad UAB „Hausera“ atstovas dalyvavo visuose teisiamuosiuose posėdžiuose, kad bylos nagrinėjimas užtruko ir dėl valstybėje paskelbto karantino, ir dėl teismo sudėties pasikeitimo, kad byla yra didelės apimties, taip pat atsižvelgdamas į protingumo ir sąžiningumo principus, kad teismo priteisiamas proceso išlaidų atlyginimo už advokato suteiktas paslaugas dydis neturi būti asmens nubaudimas už padarytą nusikalstamą veiką, sumažino prašomą priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą advokato paslaugoms apmokėti iki 8000 Eur.
65. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs, kad byla yra sudėtinga ir didelės apimties, kad ikiteisminis tyrimas truko dvejus su puse metų, o nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme – dvejus metus, kad buvo reikalingos specialios teisės sričių žinios, transporto išlaidos (darbo vieta Vilniuje), kad advokatas rengė procesinius dokumentus, dalyvavo apklausose, teismo posėdžiuose; dalyvavimas buvo būtinas, nes įmonė buvo rangovė ir žinojo visą faktinę situaciją, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino UAB „Hausera“ priteistiną atstovavimo išlaidų atlyginimą, ir jį padidino iki realiai patirtos 17 100,35 Eur sumos. Be to, įvertinęs baudžiamosios bylos sudėtingumą, advokato atliktus procesinius veiksmus, turėtas papildomas darbo sąnaudas, apeliacinės instancijos teismas iš nuteistojo A. C. UAB „Hausera“ priteisė 6261,75 Eur išlaidų, patirtų advokato atstovavimo apeliacinės instancijos teisme paslaugoms apmokėti, atlyginimą.
66. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nors iš tiesų ši baudžiamoji byla yra sudėtinga ir didelės apimties, tačiau kaltinimas A. C. su UAB „Hausera“ yra susijęs tik viename epizode, o šiai bendrovei priteista 23 362,10 Eur išlaidų advokato paslaugoms apmokėti suma, kaip pagrįstai nurodo kasatorius, net 23 kartus viršija civilinės ieškovės pareikšto civilinio ieškinio reikalavimą ir neatitinka protingumo kriterijaus. Nagrinėjamu atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo sprendimu priteisti civilinei ieškovei 8000 Eur advokato atstovavimo išlaidų atlyginimą. Atsižvelgiant į šį sprendimą, į tai, kad civilinės ieškovės apeliaciniu skundu iš esmės buvo ginčijamas pirmosios instancijos teismo priteistas proceso išlaidų atlyginimo dydis, į tai, kad bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme civilinės ieškovės atstovui visos bylos aplinkybės buvo žinomos, iki 2000 Eur mažintinas ir apeliacinės instancijos teismo priteistas 6261,75 Eur išlaidų advokato atstovavimo apeliacinės instancijos teisme paslaugoms apmokėti atlyginimo dydis.
67. Bylą nagrinėjant kasacine tvarka, civilinės ieškovės UAB „Hausera“ atstovas prašė priteisti bendrovės patirtų išlaidų už atstovavimą kasacinės instancijos teisme (2359,50 Eur) atlyginimą ir pateikė tai patvirtinančius dokumentus.
68. BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą kasacinės instancijos teisme. Tokiais atvejais, priteisiant išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimą, būtina atsižvelgti į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-143-696/2017, 2K-118-489/2019, 2K-135- 693/2019).
69. Ši baudžiamoji byla nagrinėta rašytinio proceso tvarka pagal nuteistųjų gynėjų ir civilinės atsakovės atstovo kasacinius skundus. Šia nutartimi nuspręsta kasacinius skundus pripažinti nepagrįstais ir atmesti, išskyrus nuteistojo A. C. gynėjo kasacinio skundo dalį dėl priteisto išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimo. Nagrinėjant bylą kasacinės instancijos teisme, UAB „Hausera“ pateikė du atsiliepimus, vieną iš jų į civilinės atsakovės A. S. atstovo kasacinį skundą dėl nepagrįstai patenkinto NMA civilinio ieškinio, t. y. tiesiogiai nesusijusį su UAB „Hausera“ reikalavimais šioje byloje. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, taip pat įvertinusi, kad advokatas A. Gutauskas atstovavo civilinei ieškovei pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose ir bylos medžiaga jam buvo žinoma, teisėjų kolegija daro išvadą, kad prašoma priteisti 2359,50 Eur suma yra neproporcingai didelė. Atsižvelgiant į visumą paminėtų aplinkybių, UAB „Hausera“ priteistinas 1000 Eur patirtų išlaidų už atstovavimą kasacinės instancijos teisme atlyginimas.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1, 6 punktais,
n u t a r i a :
Nuteistojo D. S. gynėjo advokato Arvydo Penelio ir civilinės atsakovės A. S. atstovo advokato Lauryno Samoškos kasacinius skundus atmesti.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. kovo 29 d. nutartį pakeisti: iš nuteistojo A. C. UAB „Hausera“ priteistą advokato teisinės pagalbos išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose atlyginimo dydį sumažinti iki 10 000 (dešimt tūkstančių) Eur.
Kitas Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. kovo 29 d. nutarties dalis palikti nepakeistas.
Iš nuteistojo A. C. UAB „Hausera“ priteisti 1000 (vieną tūkstantį) Eur advokato paslaugoms kasacinės instancijos teisme apmokėti.
Teisėjai Gabrielė Juodkaitė-Granskienė
Olegas Fedosiukas
Albinas Antanaitis