Lietuvos Respublikos Vyriausybė
nutarimas
Dėl LIETUVOS RESPUBLIKOS ELEKTROS ENERGETIKOS ĮSTATYMO NR. VIII-1881 67 IR 68 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIP-2452
2016 m. gegužės 18 d. Nr. 506
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2015 m. gruodžio 3 d. sprendimo Nr. SV-S-1291 „Dėl įstatymų ir nutarimo projektų išvadų“ 2 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Nepritarti Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 67 ir 68 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-2452 (toliau – Įstatymo projektas) dėl šių konkrečių priežasčių:
1. Įstatymo projekto 1 straipsnio 3 dalyje siūloma pakeisti Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 (toliau – Įstatymas) 67 straipsnio 3 dalį ir nustatyti, kad Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (toliau – Komisija) kai kuriems viešuosius interesus atitinkančias paslaugas teikiantiems asmenims, tai yra gamintojams, teikiantiems Įstatymo 74 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytą viešuosius interesus atitinkančią paslaugą (elektros energijos gamyba nustatytose elektrinėse, kuriose elektros energijos gamyba būtina elektros energijos tiekimo saugumui užtikrinti), turėtų teisę nustatyti Įstatymo 68 straipsnio 1 dalyje nurodytus įpareigojimus: teikti paslaugas sąnaudomis pagrįstomis kainomis, atsižvelgiant į protingumo kriterijų atitinkančią investicijų grąžą; susijusius su sąnaudų apskaitos sistemomis, skirtomis konkrečių rūšių paslaugoms teikti; pakeisti taikomas paslaugų kainas arba nustatyti viršutinę reguliuojamų paslaugų kainų ribą. Tačiau toks siūlomas nustatyti teisinis reguliavimas neatitiktų Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtinto proporcingumo principo, nes Įstatymo projekto lydimuosiuose dokumentuose nepagrindžiama, kodėl būtent tokia teisinio reglamentavimo priemonė geriausiai padėtų pasiekti norimą reguliavimo tikslą. Be to, siūlomas teisinis reguliavimas gali būti diskriminacinis, nes nepagrįstai nustato įpareigojimus tik vieną viešuosius interesus atitinkančią paslaugą teikiančiam asmeniui, bet netaikomas kitiems asmenims, teikiantiems kitas viešuosius interesus atitinkančias paslaugas.
2. Įstatymo projekto 1 straipsnio 3 dalyje siūloma pakeisti Įstatymo 67 straipsnio 3 dalį ir nustatyti, kad Komisija, nustatydama viešuosius interesus atitinkančios paslaugos lėšas gamintojui, teikiančiam Įstatymo 74 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytą paslaugą, įvertina pelną, gautą elektros energijos gamybos veikloje, naudojant remtinai elektros energijos gamybai nepriskiriamus gamybos įrenginius. Kitaip tariant, siūloma įpareigoti Komisiją, nustatant Įstatymo 74 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytą viešuosius interesus atitinkančios paslaugos kainą asmeniui (ūkio subjektui), teikiančiam šią paslaugą, įvertinti pelną, gautą vykdant nereguliuojamąją energetikos veiklą, kuriai naudojami kiti, ne viešuosius interesus atitinkančiai paslaugai teikti, priskirti elektros energijos gamybos įrenginiai. Įstatymo projekto lydimojoje medžiagoje teigiama, kad tokie Įstatymo pakeitimai užtikrintų reguliacinį skaidrumą, turėtų teigiamą įtaką galutiniams vartotojams dėl to, kad mažėtų viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų. Tačiau būtina pažymėti, kad nei Įstatymo projekte siūlomi pakeitimai, nei galiojantis teisinis reglamentavimas nenustato teisinių pagrindų Komisijai gauti informaciją apie viešuosius interesus atitinkančios paslaugos teikėjo vykdomas kitas veiklas, kurių priežiūros Komisija neatlieka, todėl Įstatymo projekte siūlomos nuostatos dėl energetikos įmonių patirtų sąnaudų ir gauto pelno vykdant nereguliuojamą energetikos veiklą bus neįgyvendinamos.
3. Taip pat reikėtų pažymėti, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo doktrina (pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1995 m. balandžio 20 d. nutarimas ir 2006 m. gegužės 31 d. nutarimas), imantis ūkinės veiklos ribojimų ir draudimų nustatymo, turi būti laikomasi tam tikrų sąlygų: ūkinės veiklos laisvė ribojama įstatymu; ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises ir laisves bei Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus; ribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei esmė; yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo. Todėl įpareigojimas ūkio subjektui, kuris, be viešuosius interesus atitinkančių paslaugų, teikia ir kitas elektros energijos gamybos paslaugas, teikti viešuosius interesus atitinkančias paslaugas neturėtų riboti jo ūkinės veiklos laisvės ir iniciatyvos teikti ir kitas elektros energijos gamybos paslaugas (šiuo atveju – komercinio pobūdžio). Būtina pabrėžti, kad Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nepaaiškinta, kodėl toks ūkinės veiklos ribojimas yra pagrįstas arba, ribojimo nesant, – kodėl Įstatymo projekte siūlomas teisinis reglamentavimas ūkinės veiklos ribojimo nesukuria.