ŠIAULIŲ MIESTO SAVIVALDYBĖS TARYBA
SPRENDIMAS
DĖL ŠIAULIŲ MIESTO SAVIVALDYBĖS SENIŪNAIČIŲ SUEIGOS IR IŠPLĖSTINĖS SENIŪNAIČIŲ SUEIGOS NUOSTATŲ PATVIRTINIMO
2020 m. gegužės 7 d. Nr. T-143
Šiauliai
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 3, 33, 34, 35, 35¹ straipsniais, 18 straipsnio 1 dalimi, Šiaulių miesto savivaldybės taryba nusprendžia:
1. Patvirtinti Šiaulių miesto savivaldybės seniūnaičių sueigos ir išplėstinės seniūnaičių sueigos nuostatus (pridedama).
2. Pripažinti netekusiu galios Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2017 m. gruodžio 7 d. sprendimą Nr. T-430 „Dėl Šiaulių miesto savivaldybės seniūnaičių sueigos ir išplėstinės seniūnaičių sueigos nuostatų patvirtinimo“.
PATVIRTINTA
Šiaulių miesto savivaldybės tarybos
2020 m. gegužės 7 d. sprendimu Nr. T-143
ŠIAULIŲ MIESTO SAVIVALDYBĖS SENIŪNAIČIŲ SUEIGOS IR IŠPLĖSTINĖS SENIŪNAIČIŲ SUEIGOS NUOSTATAI
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Šiaulių miesto savivaldybės seniūnaičių sueigos ir išplėstinės seniūnaičių sueigos nuostatai (toliau – Nuostatai) reglamentuoja Šiaulių miesto savivaldybės (toliau – Savivaldybė) seniūnaičių sueigos ir išplėstinės seniūnaičių sueigos kompetenciją, organizavimo ir sprendimų priėmimo tvarką.
2. Seniūnaičių sueiga yra Savivaldybės seniūnijų aptarnaujamų teritorijų seniūnaičių susirinkimas. Tais atvejais, kai seniūnijos nesteigiamos, Savivaldybės meras Savivaldybės administracijos direktoriaus teikimu, atsižvelgdamas į gyvenamųjų vietovių ar jų dalių bendruomenių poreikius, nustato, kokių gyvenamųjų vietovių ar jų dalių (seniūnaitijų) seniūnaičiai sudaro seniūnaičių sueigą.
3. Išplėstinė seniūnaičių sueiga – seniūnaičių ir seniūnijos aptarnaujamoje teritorijoje veikiančių bendruomeninių organizacijų deleguotų atstovų (toliau – Bendruomenių atstovai) susirinkimas, kuriame sprendžiami Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme nustatyti klausimai. Tais atvejais, kai seniūnijos nesteigiamos, išplėstinė seniūnaičių sueiga yra Savivaldybės mero nustatytų gyvenamųjų vietovių ar jų dalių (seniūnaitijų) seniūnaičių ir šiose teritorijose veikiančių Bendruomenių atstovų susirinkimas.
4. Savivaldybė neatlygintinai suteikia patalpas seniūnaičių sueigai ir išplėstinei seniūnaičių sueigai.
5. Seniūnaičiai ir Bendruomenių atstovai, kurie išplėstinėje seniūnaičių sueigoje turi sprendimo priėmimo teisę, savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos ir kitais įstatymais, Savivaldybės tarybos sprendimais ir Nuostatais.
7. Seniūnaičiai kolegialiai atsiskaito savo seniūnaitijų gyventojams už bendrą ir savo veiklą. Kalendoriniams metams pasibaigus, per 2 mėnesius seniūnaitis seniūnaitijos gyventojams pateikia praėjusių kalendorinių metų veiklos ataskaitą ir veiklos kryptis kitiems kalendoriniams metams, paskelbdamas ataskaitą Savivaldybės ir seniūnijų interneto svetainėse iki pirmojo metų ketvirčio pabaigos.
II SKYRIUS
SENIŪNAIČIŲ SUEIGOS IR IŠPLĖSTINĖS SENIŪNAIČIŲ SUEIGOS KOMPETENCIJA
8. Seniūnaičių sueiga aptaria ir priima sprendimus dėl:
9. Išplėstinė seniūnaičių sueiga aptaria ir priima sprendimus dėl:
9.1. seniūnijos aptarnaujamos teritorijos gyvenamųjų vietovių ar jų dalių (seniūnaitijų) bendruomenių viešųjų poreikių ir iniciatyvų finansavimo tikslingumo;
9.3. Bendruomenių atstovų delegavimo dalyvauti Savivaldybės tarybos sudaromų komitetų darbe, Bendruomenių atstovų delegavimo į Savivaldybės tarybos sudaromų komisijų narius;
9.5. viešųjų paslaugų, už kurių teikimą yra atsakinga Savivaldybė, teikimo perdavimu bendruomeninėms ir kitoms nevyriausybinėms organizacijoms;
III SKYRIUS
SENIŪNAIČIŲ IR IŠPLĖSTINĖS SENIŪNAIČIŲ SUEIGOS DARBO ORGANIZAVIMAS
10. Seniūnaičiai seniūnijos aptarnaujamos teritorijos gyvenamųjų vietovių ar jų dalių bendruomenėms rūpimus klausimus svarsto ir sprendimus priima seniūnaičių sueigoje.
11. Seniūnaičiai ir Bendruomenių atstovai į seniūnaičių ir išplėstinę seniūnaičių sueigą renkasi savo iniciatyva arba seniūno kvietimu. Kai seniūnaičiai į seniūnaičių sueigą renkasi patys, kviečiamas atvykti ir seniūnas.
12. Sueigos sekretoriaus pareigas atlieka seniūnas ar Savivaldybės administracijos darbuotojas, kuris deleguojamas Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu.
13. Kai seniūnaičiai į seniūnaičių ir išplėstinę seniūnaičių sueigą renkasi pirmą kartą po seniūnaičių rinkimų, seniūnaičių sueigai pirmininkauja seniūnas ar Savivaldybės administracijos darbuotojas, kol bus išrinktas seniūnaičių ir išplėstinės seniūnaičių sueigos pirmininkas.
14. Seniūnaičių sueiga teisėta, jeigu joje dalyvauja daugiau kaip pusė seniūnaičių sueigos seniūnaičių. Seniūnaičių sueigai pirmininkauja po seniūnaičių rinkimų pirmoje seniūnaičių sueigoje seniūnaičių išrinktas seniūnaičių sueigos pirmininkas.
15. Seniūnaičių sueigos pirmininkui negalint dalyvauti sueigoje, susirinkę seniūnaičiai išrenka tos sueigos pirmininką.
16. Jeigu į seniūnaičių sueigą nesusirenka daugiau kaip pusė išrinktų seniūnaičių, kita seniūnaičių sueiga turi būti sušaukta ne vėliau kaip per 15 (penkiolika) dienų. Pakartotinė seniūnaičių sueiga yra teisėta, jeigu joje dalyvauja ne mažiau kaip 1/3 seniūnaičių.
17. Bendruomenių atstovų skaičius neturi viršyti seniūnaičių skaičiaus. Tose seniūnaitijose, kuriose bendruomeninių organizacijų, pareiškusių pageidavimą dalyvauti išplėstinėje seniūnaičių sueigoje, skaičius didesnis, kiekvienais ateinančiais metais rotacijos būdu keičiami ne mažiau kaip vienas trečdalis Bendruomenių atstovų pagal jų pačių susitarimą (grafiką ar pan.). Apie tokį susitarimą bendru bendruomeninių organizacijų raštu prieš pirmąją metų išplėstinę seniūnaičių sueigą informuojamas seniūnas ar Savivaldybės administracijos darbuotojas.
18. Išplėstinė seniūnaičių sueiga yra teisėta, jeigu joje dalyvauja daugiau kaip pusė seniūnaičių ir Bendruomenių atstovų. Išplėstinės seniūnaičių sueigos pirmininku renkamas vienas iš seniūnaičių.
19. Jeigu į išplėstinę seniūnaičių sueigą nesusirenka daugiau kaip pusė išrinktų seniūnaičių ir Bendruomenių atstovų, kita išplėstinė seniūnaičių sueiga turi būti sušaukta ne vėliau kaip per 15 (penkiolika) dienų. Pakartotinė išplėstinė seniūnaičių sueiga yra teisėta, jeigu joje dalyvauja ne mažiau kaip 1/3 seniūnaičių ir ne mažiau kaip 1/3 Bendruomenių atstovų.
20. Bendruomenių atstovai išplėstinėje seniūnaičių sueigoje turi tokias pačias teises kaip ir seniūnaičiai, jiems informacija apie išplėstinės seniūnaičių sueigos sušaukimą pateikiama tokiu pačiu būdu kaip ir seniūnaičiams.
21. Kiekviena bendruomeninė organizacija į išplėstinę seniūnaičių sueigą deleguoja po vieną savo atstovą. Seniūnas ar Savivaldybės administracijos atstovas, prieš sušaukdamas pirmąją išplėstinę seniūnaičių sueigą, ne vėliau nei prieš 10 (dešimt) darbo dienų iki posėdžio raštiškai paprašo bendruomeninių organizacijų pateikti duomenis apie asmenį, deleguotą į išplėstinę seniūnaičių sueigą. Bendruomeninės organizacijos, ketinančios dalyvauti išplėstinėje seniūnaičių sueigoje, ne vėliau nei prieš 3 (tris) kalendorines dienas turi pateikti išplėstinės seniūnaičių sueigos sekretoriui delegavimo raštą dėl dalyvavimo išplėstinėje seniūnaičių sueigoje, nurodyti deleguojamo Bendruomenės atstovo kontaktinius duomenis ir įgaliojimo terminus. Delegavimo rašte turi būti nurodyta deleguojamo asmens vardas, pavardė, einamos pareigos bendruomeninėje organizacijoje ir kontaktinė informacija. Delegavimo raštas turi būti pasirašytas bendruomeninės organizacijos vadovo ar jo įgalioto asmens. Jei pasirašo įgaliotas asmuo, turi būti pridėta įgaliojimo ar kito įgaliojimus suteikiančio dokumento kopija. Nepristačius delegavimo rašto iki numatyto termino, išplėstinėje seniūnaičių sueigoje dalyvauti draudžiama.
22. Apie dalyvavimą ar nedalyvavimą seniūnaičių ir išplėstinėje seniūnaičių sueigoje kiekvienas seniūnaitis ir Bendruomenės atstovas privalo pranešti Savivaldybės administracijos atstovui ne vėliau nei prieš 1 (vieną) darbo dieną iki posėdžio.
23. Seniūnaičių ir išplėstinės seniūnaičių sueigos pirmininkas:
23.4. stebi, kad seniūnaičių ir išplėstinės seniūnaičių sueigos metu būtų laikomasi Nuostatų ir kitų teisės aktų reikalavimų;
23.6. kontroliuoja pasisakymų trukmę, gali įspėti kalbantį asmenį, jeigu jis nukrypsta nuo svarstomo klausimo esmės;
24. Seniūnaičių ir išplėstinės seniūnaičių sueigos darbotvarkės sudarymas:
24.1. pirmosios naujai išrinktų seniūnaičių ir išplėstinės seniūnaičių sueigos darbotvarkės projektą sudaro seniūnas arba Savivaldybės administracijos darbuotojas. Kiekvienas seniūnaitis ar Bendruomenės atstovas gali papildyti darbotvarkę kitais klausimais pranešdamas apie tai ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatomo posėdžio;
24.2. seniūnaičių ir išplėstinės seniūnaičių sueigos darbotvarkės projekte nustatomi darbotvarkės klausimai, jų svarstymo eilės tvarka, nurodomi pranešėjai ir kviečiami į seniūnaičių sueigą ir išplėstinę seniūnaičių sueigą asmenys;
24.3. seniūnaičių ir išplėstinės seniūnaičių sueigos darbotvarkės projektas Savivaldybės administracijos darbuotojui pateikiamas ne vėliau kaip prieš 10 kalendorinių dienų iki seniūnaičių ir išplėstinės seniūnaičių sueigos;
24.4. klausimai į seniūnaičių ir išplėstinės seniūnaičių sueigos darbotvarkės projektą įtraukiami Savivaldybės administracijos direktoriaus, Savivaldybės administracijos darbuotojo, seniūnaičių, seniūno, seniūnijos ar atitinkamos gyvenamosios vietovės gyventojų siūlymu;
24.5. Savivaldybės administracijos darbuotojas parengtą darbotvarkės projektą ne vėliau kaip prieš 7 kalendorines dienas iki seniūnaičių ir išplėstinės seniūnaičių sueigos elektroninėmis priemonėmis ar kitais būdais pateikia seniūnaičių ir išplėstinės seniūnaičių sueigos nariams ar kitiems įrašytiems į seniūnaičių ir išplėstinės seniūnaičių sueigos darbotvarkę asmenims. Seniūnaičių ir išplėstinės seniūnaičių sueigos darbotvarkė skelbiama Savivaldybės interneto svetainėje (www.siauliai.lt), esant galimybei – ir atitinkamos seniūnijos interneto svetainėje.
25. Seniūnaičių ir išplėstinė seniūnaičių sueiga yra vieša. Seniūnaičių ir išplėstinei seniūnaičių sueigai pirmininkaujantis asmuo turi teisę leisti seniūnaičių ir išplėstinėje seniūnaičių sueigoje pasisakyti kviestiesiems ir kitiems suinteresuotiems asmenims.
26. Seniūnaičių ir išplėstinėje seniūnaičių sueigoje svarstant darbotvarkės klausimus, paprastai pirmiausia išklausomas svarstomo klausimo pristatymas, seniūnaičių ir Savivaldybės administracijos atstovo nuomonė, nurodoma jo svarba, galima įtaka Savivaldybės veiklai, biudžetui ir kt. Seniūnaičių ir išplėstinės seniūnaičių sueigos pirmininkui leidus, nuomonę gali pareikšti ir kiti seniūnaičių ir išplėstinės seniūnaičių sueigos dalyviai.
27. Darbotvarkės klausimui pristatyti paprastai skiriama iki 7 minučių, seniūno, seniūnaičio ar Savivaldybės administracijos atstovo nuomonei pareikšti – iki 5 minučių (kitų seniūnaičių ir išplėstinės seniūnaičių sueigos dalyvių nuomonei pareikšti – iki 2 minučių). Prireikus seniūnaičių sueigos pirmininkas gali nustatyti kitokią pristatymo ar nuomonės pareiškimo trukmę.
28. Seniūnaitis, seniūnas ar Bendruomenės atstovas turi nusišalinti nuo klausimų inicijavimo, rengimo, nagrinėjimo ir sprendimų priėmimo, jeigu seniūnaičių sueigoje sprendžiamas, nagrinėjamas klausimas, susijęs su jo privačiais interesais, galinčiais sukelti viešųjų ir privačių interesų konfliktą, arba jeigu yra kitų priežasčių, galinčių turėti įtakos klausimo nagrinėjimo nešališkumui.
29. Prireikus Bendruomenių atstovai gali būti rotuojami, t. y. bendruomeninės organizacijos gali bet kuriuo metu atšaukti savo Bendruomenės atstovą išplėstinėje seniūnaičių sueigoje ir deleguoti kitą Bendruomenės atstovą apie tai iš anksto raštu informavusios seniūną ar Savivaldybės administracijos darbuotoją ne vėliau nei prieš 3 darbo dienas iki išplėstinės seniūnaičių sueigos posėdžio. Deleguotas Bendruomenės atstovas gali būti atšaukiamas ir savo paties prašymu ar išplėstinės seniūnaičių sueigos narių siūlymu, jei praleidžia iš eilės tris seniūnaičių ir išplėstinės seniūnaičių sueigos posėdžius be pateisinamos priežasties. Nepateisinama priežastimi laikoma, jei seniūnaitis ar Bendruomenės atstovas neinformuoja apie nedalyvavimą posėdyje.
IV SKYRIUS
SENIŪNAIČIŲ IR IŠPLĖSTINĖS SENIŪNAIČIŲ SUEIGOS SPRENDIMAI
30. Gyvenamųjų vietovių ar jų dalių, kuriose seniūnijos nesteigiamos, išplėstinėje seniūnaičių sueigoje su sprendimo priėmimo teise dalyvauja tos seniūnaitijos seniūnaičiai ir tos seniūnaitijos aptarnaujamoje teritorijoje veikiantys Bendruomenių atstovai.
31. Atsižvelgiant į vietos sąlygas ir aplinkybes, išplėstinėje seniūnaičių sueigoje patariamojo balso teise gali dalyvauti tos seniūnaitijos teritorijoje veikiančių nevyriausybinių organizacijų, tradicinių religinių bendruomenių atstovai.
32. Sprendimai priimami atviru balsavimu paprasta seniūnaičių ir išplėstinėje seniūnaičių sueigoje dalyvaujančių seniūnaičių ar seniūnaičių ir balsavimo teisę turinčių Bendruomenių atstovų balsų dauguma, kuri paprastai nustatoma pirmininkaujančiam asmeniui paklausus: „Ar yra prieštaraujančiųjų?“. Jeigu prieštaraujančiųjų nėra, pirmininkaujantis asmuo paskelbia: „Priimta“. Jeigu yra bent vienas prieštaraujantysis, balsų daugumai nustatyti balso teisę turintys dalyviai pakelia rankas. Šiuo atveju balsus skaičiuoja atitinkamos seniūnaičių ir išplėstinės seniūnaičių sueigos sekretorius. Skaičiuojama, kas balsavo „už“, „prieš“ ar „susilaikė“. Jeigu suskaičiuojama balsų dauguma, pirmininkaujantis asmuo paskelbia: „Priimta“, jeigu daugumos nėra – „Nepriimta“. Jei balsai pasiskirsto po lygiai, lemia seniūnaičių ir išplėstinės seniūnaičių sueigos pirmininko balsas. Susitarimas dėl slapto balsavimo priimamas tik dalyvaujančių seniūnaičių ar seniūnaičių ir Bendruomenių atstovų balsų dauguma.
33. Seniūnaičių ir išplėstinės seniūnaičių sueigos sprendimai surašomi seniūnaičių ir išplėstinės seniūnaičių sueigos protokole, kurį pasirašo seniūnaičių ir išplėstinės seniūnaičių sueigos pirmininkas, jo nesant – tos seniūnaičių ir išplėstinės seniūnaičių sueigos metu išrinktas pirmininkas ir seniūnaičių, išplėstinės seniūnaičių sueigos sekretorius.
34. Seniūnaičių ir išplėstinės seniūnaičių sueigos protokole nurodoma seniūnaičių ir išplėstinės seniūnaičių sueigos data, vieta, protokolo eilės numeris, seniūnaičių ir išplėstinės seniūnaičių sueigos dalyviai, svarstomų klausimų eilės numeris, pavadinimas, klausimą pateikęs pranešėjas, kalbėtojai, priimtas sprendimas. Nurodomi ir balsavimo rezultatai (kas balsavo už, prieš, susilaikė), įrašoma seniūnaičių, Bendruomenių atstovų (jei dalyvauja) ar Savivaldybės administracijos darbuotojo atskiroji nuomonė.
35. Protokolų kopijos siunčiamos seniūnaičių ir išplėstinės seniūnaičių sueigos seniūnaičiams ir Bendruomenių atstovams. Stebėtojų ir kitų suinteresuotų asmenų prašymus dėl protokolo kopijos teikimo būdo sprendžia seniūnaičių ir išplėstinės seniūnaičių sueigos pirmininkas. Seniūnaičiams ir Bendruomenių atstovams, pasirašiusiems konfidencialumo pasižadėjimus ir nešališkumo deklaracijas, protokolų kopijas platinti draudžiama. Protokolai saugomi Savivaldybės administracijoje teisės aktų nustatyta tvarka.
36. Tais atvejais, kai reikalingas seniūnaičių ir išplėstinės seniūnaičių sueigos sprendimas, bet nėra galimybių surengti posėdį tiesiogiai dalyvaujant seniūnaičių ir išplėstinės seniūnaičių sueigos nariams, apklausa atliekama elektroniniu paštu informavus prieš 2 dienas iki posėdžio dienos. Seniūnaičiai ir Bendruomenių atstovai nuomonę sprendžiamu klausimu („už“ ar „prieš“) pateikia elektroniniu paštu seniūnaičių ir išplėstinės seniūnaičių sueigos sekretoriui, kuris šią nuomonę įtraukia į posėdžio protokolą (nurodoma data, kada ir kokia pateikta nuomonė, ją pateikęs asmuo, nuomonės pateikimo būdas). Priimant sprendimus elektroniniu būdu, seniūnaičių ir išplėstinės seniūnaičių sueigos nariai turi pareikšti savo nuomonę pateiktu klausimu per 48 val. nuo apklausos / balsavimo paskelbimo pradžios, išskyrus atvejus, kai seniūnaičių ir išplėstinės seniūnaičių sueigos nario nėra dėl objektyvių priežasčių (ligos, komandiruotės, atostogų). Elektroniniu būdu sprendimai laikomi priimtais tuo atveju, jei balsavime dalyvavo daugiau negu pusė seniūnaičių ir išplėstinės seniūnaičių sueigos narių. Jei sprendimai priimami elektroniniu būdu, tuomet prie protokolo turi būti pridėta elektroninių laiškų kopijos arba kiti balsavimą įrodantys dokumentai.
37. Seniūnaičių ir išplėstinės seniūnaičių sueigos sprendimai yra rekomendaciniai, tačiau kompetentingos Savivaldybės institucijos privalo Savivaldybės tarybos veiklos reglamento juos įvertinti. Jeigu seniūnaičių ir išplėstinės seniūnaičių sueigos sprendimų vertinimas yra Savivaldybės tarybos kompetencija, jie vertinami ir sprendimas priimamas artimiausiame Savivaldybės tarybos posėdyje; jeigu seniūnaičių ir išplėstinės seniūnaičių sueigos sprendimų vertinimas yra Savivaldybės administracijos direktorius kompetencija, direktorius priima dėl jų sprendimą ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo seniūnaičių sueigos sprendimo gavimo. Savivaldybės institucijos privalo nurodyti savo sprendimų priėmimo motyvus ir veiksmus, jei tokių veiksmų buvo imtasi. Atitinkamų Savivaldybės institucijų sprendimai turi būti paskelbti Savivaldybės interneto svetainėje ir tų seniūnijų skelbimų lentose (esant galimybei – ir atitinkamos seniūnijos interneto svetainėje).
V SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS