TEISĖJŲ TARYBA

 

NUTARIMAS

DĖL TEISĖJŲ TARYBOS 2008 M. LAPKRIČIO 13 d. NUTARIMO NR. 13P-202-(7.1.2)

„DĖL TEISĖJŲ SPECIALIZACIJOS TAM TIKRŲ KATEGORIJŲ BYLOMS NAGRINĖTI NUSTATYMO TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO

 

2017 m. gegužės 19 d. Nr. 13P-81-(7.1.2)

Klaipėda

 

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 120 straipsnio 16 punktu, Teisėjų taryba n u t a r i a:

1. Pakeisti Teisėjų tarybos 2008 m. lapkričio 13 d. nutarimu Nr. 13P-202-(7.1.2) patvirtintą Teisėjų specializacijos tam tikrų kategorijų byloms nagrinėti nustatymo tvarkos aprašą ir išdėstyti jį nauja redakcija (pridedama).

2. Nustatyti, kad šis nutarimas įsigalioja 2017 m. birželio 1 d.

 

 

 

Pirmininkas                                                                                         Rimvydas Norkus

 

 

 

Sekretorius                                                                                          Ramūnas Gadliauskas


 

PATVIRTINTA

Teisėjų tarybos

2008 m. lapkričio 13 d.

nutarimu Nr. 13P-202-(7.1.2)

(Teisėjų tarybos 2017 m. gegužės 19 d. nutarimo Nr. 13P-81-(7.1.2) redakcija)

 

 

TEISĖJŲ SPECIALIZACIJOS TAM TIKRŲ KATEGORIJŲ BYLOMS NAGRINĖTI NUSTATYMO TVARKOS APRAŠAS

 

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Teisėjų specializacijos tam tikrų kategorijų byloms nagrinėti  nustatymo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) reglamentuoja teisėjų specializacijos tam tikrų kategorijų byloms nagrinėti (toliau – teisėjų specializacija) nustatymo tvarką ir principus.

2. Teisėjų specializacijos nustatymo tikslas – atitinkamos kategorijos bylų nagrinėjimo kokybės gerinimas, organizacinių prielaidų tinkamam teismo procesui sudarymas, efektyvus teismo darbo organizavimas.

3. Teisėjų specializacija neturėtų sudaryti sąlygų atitinkamos kategorijos bylas skirti nagrinėti tam pačiam iš anksto žinomam teisėjui.

4. Specializacija negali būti nustatoma vienam teismo teisėjui (išskyrus ikiteisminio tyrimo teisėją).

5. Bylos atitinkamos specializacijos teisėjams skirstomos vadovaujantis taisyklėmis, reglamentuojančiomis bylų paskirstymą naudojant informacines technologijas.

 

 

II. TEISĖJŲ SPECIALIZACIJOS NUSTATYMO PRINCIPAI

 

6. Teisėjų specializacija gali būti nustatoma bet kurių kategorijų byloms, jei teismo pirmininkas, atsižvelgdamas į teisėjų kvalifikaciją ir atskiros srities žinias, įžvelgia poreikį tokią specializaciją nustatyti.

7. Teisėjų specializacija bendrosios kompetencijos ir specializuotuose teismuose nustatoma atsižvelgiant į šio Aprašo priede nurodytas apylinkių, apygardų ir apygardų administraciniams teismams rekomenduojamas nustatyti teisėjų specializacijas.

 

 

III. TEISĖJŲ SPECIALIZACIJOS IR JOS TERMINO NUSTATYMO TVARKA

 

8. Teisėjų specializacija ir jos terminas nustatomi teismo pirmininko įsakymu. Dėl teisėjų specializacijos nustatymo, pakeitimo, teisėjų specializacijos termino pratęsimo (sutrumpinimo) teisėjas kreipiasi į teismo pirmininką.

9. Nustatant konkretaus teisėjo specializaciją atsižvelgiama į teisėjo nuomonę (sutikimą ar nesutikimą) arba į teisėjo prašymą. Teisėjui gali būti nustatyta daugiau nei viena specializacija.

10. Jei sutikimo nagrinėti tam tikros kategorijos bylas nepareiškia reikiamas teisėjų skaičius arba nepavyksta nustatyti teisėjų specializacijos pagal teisėjų prašymus, teisėjų specializaciją nustato teismo pirmininkas savo nuožiūra.

11. Įstatymų reglamentuotoms ikiteisminio tyrimo teisėjo funkcijoms atlikti teismo pirmininko įsakymu skiriamas (-i) ikiteisminio tyrimo teisėjas (-ai).

12. Teisėjų specializacijai nustatomas nuo 1 iki 5 metų terminas. Pasibaigus nustatytam specializacijos terminui, gali būti taikomas teisėjų rotacijos principas.

13. Specializacijos terminas gali būti pratęstas (sutrumpintas) teisėjui sutikus arba esant objektyvioms aplinkybėms motyvuotu teismo pirmininko sprendimu.

 

 

IV. TEISĖJŲ PASIRENGIMAS TAM TIKRŲ KATEGORIJŲ BYLOMS NAGRINĖTI

 

14. Teisėjų mokymas, kvalifikacijos kėlimas turi būti susijęs su teisėjų specializacija ir turėtų būti organizuojamas atitinkamos specializacijos teisėjų grupėms.

15. Esant galimybei, prieš nustatant specializaciją teisėjas gali pirmenybės teise dalyvauti atitinkamos specializacijos teisėjų mokymuose ir kvalifikacijos kėlimo kursuose.

16. Kitos specializacijos ar neturintys specializacijos teisėjai gali dalyvauti kitos specializacijos ar tam tikros specializacijos teisėjų mokymuose ir kvalifikacijos kėlimo kursuose pagal pageidavimą.

 

V. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

 

17. Atskirų kategorijų bylos yra skiriamos nagrinėti atitinkamos  specializacijos teisėjams ir tik jiems pagal įstatymą ar dėl kitų objektyvių priežasčių negalint nagrinėti konkrečių skirstomų bylų, šios bylos gali būti skiriamos nagrinėti kitiems teisėjams, kuriems tokia specializacija nėra nustatyta.

18. Sudarant teisėjų kolegijas, pranešėjas skiriamas vadovaujantis šio Aprašo 17 punktu, tačiau skiriant kitus teisėjų kolegijos narius, ši taisyklė gali būti netaikoma.

19. Specializacijos nustatymas negali būti kliūtis teisėjams skirti nagrinėti kitų kategorijų bylas.

20. Apie teisėjų specializacijos nustatymą, specializacijos pakeitimą informuojama Nacionalinė teismų administracija, su lydraščiu pateikiant teismo pirmininko įsakymo kopiją.

21. Nacionalinė teismų administracija sudaro teisėjų, nagrinėjančių atitinkamos kategorijos bylas, sąrašus, kurie skelbiami Nacionalinės teismų administracijos interneto svetainėje.

 

_______________________________

 

 

Teisėjų specializacijos tam tikrų kategorijų

byloms nagrinėti nustatymo tvarkos aprašo

priedas

 

Apylinkių, apygardų ir apygardų administraciniams teismams rekomenduojamos nustatyti teisėjų specializacijos

 

 

 

Apylinkių teismai (nuo 2018 m. sausio 1 d. – ir teismo rūmai), kuriuose dirba ne daugiau kaip 10 teisėjų

Apylinkių teismai (nuo 2018 m. sausio 1 d. – ir teismo rūmai), kuriuose dirba daugiau kaip 10 teisėjų

Apygardų teismai

Apygardų administraciniai teismai (nuo 2018 m. sausio 1 d. – ir Regionų apygardos administracinio teismo rūmai)

Paprastai nustatomos specializacijos

1) įstatymų nustatytoms ikiteisminio tyrimo teisėjo funkcijoms atlikti;

2) nepilnamečių baudžiamųjų bylų.

1) įstatymų nustatytoms ikiteisminio tyrimo teisėjo funkcijoms atlikti;

2) nepilnamečių baudžiamųjų bylų;

3) baudžiamųjų ir (ar) administracinių nusižengimų bylų;

4) civilinių bylų;

5) šeimos santykių bylų;

6) darbo santykių bylų;

7) fizinių asmenų bankroto bylų.

 

1) nepilnamečių baudžiamųjų bylų;

2) baudžiamųjų bylų, susijusių su Lietuvos okupacijos ir aneksijos įtvirtinimu ir pasipriešinimu jam, taip pat bylų dėl nusikaltimų žmogiškumui ir karo nusikaltimų, taip pat dėl nusikaltimų Lietuvos valstybės nepriklausomybei, teritorijos vientisumui ir konstitucinei santvarkai;

3) fizinių ir (ar)  juridinių asmenų bankroto ir (ar) įmonių restruktūrizavimo bylų;

4) šeimos santykių bylų;

5) darbo santykių bylų;

6) viešųjų pirkimų bylų.

1) statybos ir (ar) teritorijų planavimo ir (ar) aplinkos apsaugos bylų;

2) valstybės tarnybos bylų;

3) sveikatos ir socialinės apsaugos bylų.

Pagal poreikį ir (ar) galimybes nustatomos specializacijos

1) baudžiamųjų ir (ar) administracinių nusižengimų bylų;

2) civilinių bylų;

3) šeimos santykių bylų;

4) darbo santykių bylų;

5) fizinių asmenų bankroto bylų;

6) civilinių bylų su tarptautiniu elementu.

1) civilinių bylų su tarptautiniu elementu;

2) asmeninių neturtinių teisių bylų.

1) civilinių bylų su tarptautiniu elementu;

2) asmeninių neturtinių teisių ir (arba) intelektinės nuosavybės bylų.

1) mokesčių ir (ar) muitinės teisinių santykių bylų;

2) konkurencijos bylų;

3) bausmių vykdymo ir suėmimo sąlygų bylų;

4) užsieniečių teisinės padėties ir prieglobsčio bylų.