Administracinė byla Nr. eA-524-662/2024
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05482-2022-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 13.6.1.7; 13.7.2; 13.8
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. balandžio 3 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Romvyga“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. balandžio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Romvyga“ skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo (trečiasis suinteresuotas asmuo – Vilniaus teritorinė muitinė).
Teisėjų kolegija
nustatė:
I.
1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Romvyga“ (toliau – ir pareiškėjas, tranzito procedūros vykdytojas) skunde prašė panaikinti Vilniaus teritorinės muitinės (toliau – ir Vilniaus TM) 2022 m. liepos 8 d. sprendimą Nr. 18KP-16-482 „Dėl mokestinės prievolės muitinei atsiradimo“ (toliau – ir Vilniaus TM sprendimas); 2) panaikinti Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir atsakovas, MD) 2022 m. spalio 6 d. sprendimą Nr. 1AE-127 (pareiškėjas skunde nurodo – MD 2022 m. spalio 10 d. sprendimą Nr. (4.143) BE-5805) (toliau – ir MD sprendimas).
2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:
2.1. 2021 m. lapkričio 25 d. iš Turkijos Respublikos į pareiškėjo – įgaliotojo gavėjo UAB „Romvyga“, muitinės sandėlį atvyko krovinys – 8 674,04 kg krovininių automobilių dalių (toliau – ir Prekė) su lydinčiuoju dokumentu T1 Nr. 21TR34130003072019 (2021 m. lapkričio 17 d.). Kadangi galutinis Prekės gavėjas yra Baltarusijos Respublikoje (toliau – ir Baltarusija) registruota ir esanti bendrovė SOOO „AVTOTRAKMOTORS“ (COOO „АВТОТРАКМОТОРС“), pareiškėjas 2021 m. gruodžio 7 d. Prekei įformino Sąjungos tranzito procedūrą pagal tranzito deklaraciją MRN Nr. 21LTVR500018163D14 (2021 m. gruodžio 7 d.) (toliau – ir tranzito deklaracija). Prekė į paskirties įstaigą – Vilniaus TM Medininkų kelio postą, Vilniaus TM pareigūnų buvo išleista neplombuotoje transporto priemonėje. Vilniaus TM duomenimis, transporto priemonė su Preke į Medininkų kelio postą neatvyko, todėl buvo pradėtas patikrinimas, kurio metu pareiškėjas kreipėsi į Prekės gavėją SOOO „AVTOTRAKMOTORS“ ir gavo Baltarusijos Respublikos Minsko teritorinei muitinei 2021 m. gruodžio 10 d. pateiktą deklaraciją Nr. 06649/101221/0036377 (toliau – ir importo deklaracija), patvirtinančią, jog Baltarusijoje Prekei buvo įforminta importo muitinės procedūra. Nurodytos deklaracijos kopija, patvirtinta importuotojo SOOO „AVTOTRAKMOTORS“ antspaudu, buvo pateikta Vilniaus TM.
2.2. Iš Vilniaus TM sprendimo turinio matyti, kad Vilniaus TM pareiškėjo, kaip tranzito procedūros vykdytojo, atsakomybę sieja su 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomos Sąjungos muitinės kodeksas (toliau – ir Sąjungos muitinės kodeksas, SMK) 79 straipsnio 1 dalies a) punkto ir 233 straipsnio 1 dalies a) punkto nuostatų pažeidimais, t. y. su UAB „Romvyga“ pareigos pristatyti Prekę ir ją lydinčius dokumentus paskirties muitinės įstaigai neįvykdymu. Vilniaus TM sprendimą grindžia šiomis nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis: 1) tranzitu gabenta Prekė ir lydintys dokumentai nebuvo pristatyti paskirties muitinei įstaigai – Vilniaus TM Medininkų kelio postui; 2) Vilniaus TM procedūros vykdytojo jai pateikto dokumento – Baltarusijos Respublikos Minsko teritorinėje muitinėje įformintos importo deklaracijos Nr. 06649/1012210036377 turinys neleidžia identifikuoti joje nurodytų prekių, kaip Prekės, gabentos tranzitu pagal tranzito deklaraciją, įformintą prekių pirkimo sąskaitos („Invoice“) Nr. OSD2021000000327 (toliau – ir Pirkimo sąskaita) ir CMR važtaraščio Nr. 2112 (toliau – ir CMR važtaraštis) pagrindu; 3) Baltarusijos Respublikos Minsko muitinėje įforminta importo deklaracija Nr. 06649/1012210036377 neatitinka reikalavimų, tokiam dokumentui, nustatytų 2015 m. lapkričio 24 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/2447, kuriuo nustatomos išsamios tam tikrų Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, nuostatų įgyvendinimo taisyklių (toliau – ir Įgyvendinimo reglamentas) 312 straipsnio 1 ir 2 dalyse.
2.3. UAB „Romvyga“ neginčija pirmosios Vilniaus TM sprendime nustatytos aplinkybės dėl Prekės pristatymo į paskirties muitinės įstaigą – Vilniaus TM Medininkų kelio postą, tačiau šią aplinkybę laiko pagrindu solidariu muitinės skolininku pripažinti Prekės vežėją – Baltarusijos įmonę „KСП автотранс“. MD sprendime konstatavo, kad neužbaigtoje tranzito procedūroje dalyvavusio vežėjo pripažinimas solidariu skolininku yra muitinės teisė, bet ne pareiga, todėl pritarė Vilniaus TM sprendimui muitinės skolininku laikyti tik UAB „Romvyga“. Pareiškėjas nesutinka su tuo, kaip Vilniaus TM spendime ir MD sprendime buvo išspręstas tranzito procedūros vykdytojo ir vežėjo solidarios atsakomybės klausimas, tačiau šios sprendimų dalies nekvestionuoja. Kita vertus, aplinkybė, jog SOOO „AVTOTRAKMOTORS“ Prekę gavo, suponuoja išvadą, kad ji visgi buvo išvežta iš Europos Sąjungos teritorijos, nors ir ne per Vilniaus TM Medininkų kelio postą.
2.4. Antroji Vilniaus TM nustatyta faktinė aplinkybė, suponavusi skundžiamo Vilniaus TM sprendimo priėmimą, neatitinka tikrovės. Prekę lydinčiuose dokumentuose (Pirkimo sąskaita ir CMR važtaraštis), kurių pagrindu ir buvo įforminta tiek tranzito deklaracija Lietuvos Respublikoje, tiek importo deklaracija Baltarusijoje, nepalieka jokių abejonių, kad abiejose deklaracijose kalbama apie tas pačias prekes. Tai, kad importo deklaracijoje deklaruota 441 pozicija įvairių rūšių sunkvežimių atsarginių dalių su skirtingais kombinuotosios nomenklatūros (toliau – ir KN) kodais, o tranzito deklaracijoje jos deklaruotos viena pozicija, savaime nereiškia, jog tai nėra tos pačios prekės. Iš abiejų deklaracijų matyti, jog yra deklaruojamos krovininių automobilių dalys, o tai, kad importo deklaracijoje kiekviena iš jų aptarta atskirai, yra visiškai suprantama, nes nuo to priklauso mokėtino muito dydis, kas tranzito atveju, kuomet jokie mokesčiai nesumokami, nėra aktualu. Nagrinėjamam prekių sutapatinimo klausimui kur kas aktualiau yra tai, kad importo deklaracijoje deklaruotų pozicijų skaičius visiškai atitinka Pirkimo sąskaitoje įvardytų prekių pozicijų skaičių – 441. Pirkimo sąskaitos numeris – OSD2021000000327, yra nurodytas tiek importo deklaracijoje (44 langelis), tiek tranzito deklaracijoje, tiek CMR važtaraštyje, atitinkamai abiejose deklaracijose yra nurodytas ir CMR važtaraščio numeris – 2112, kas nepalieka abejonių, jog tiek tranzitas, tiek importas buvo įformintas, vadovaujantis tais pačiais dokumentais. Visuose nurodytuose dokumentuose (CMR važtaraštyje, Pirkimo sąskaitoje, abejose deklaracijose) prekę apibūdinančios charakteristikos (svoris, pakrovimo vietų (palečių) skaičius, kaina) sutampa. MD visiškai nevertino pareiškėjo argumentų, paneigiančių Vilniaus TM išvadą dėl negalėjimo sutapatinti tranzitu vežtos Prekės su prekėmis, kurioms Baltarusijoje buvo įformintas importas. MD sprendime yra tiesiog pakartoti Vilniaus TM sprendimo teiginiai, taip pat ir tikrovės neatitinkantys – dėl tariamai nenurodyto Prekės svorio Pirkimo sąskaitoje.
2.5. Dėl Minsko teritorinėje muitinėje įformintos importo deklaracijos Nr. 06649/1012210036377 tariamo neatitikimo Įgyvendinimo reglamento 312 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų reikalavimų tiek Vilniaus TM, tiek MD netinkamai aiškina ir taiko nurodytas Europos Sąjungos teisės normas.
2.5.1. Įgyvendinimo reglamento 312 straipsnio 1 dalies c) ir d) punktai nustato, kad Sąjungos tranzito procedūra laikoma užbaigta tinkamai tuo atveju, jei procedūros vykdytojas išvykimo valstybės narės muitinei pateikia vieną iš šių dokumentų, kuriuose identifikuojamos prekės: c) muitinės dokumentą, išduotą trečiojoje šalyje, kurioje prekėms įforminta muitinės procedūra; d) trečiojoje šalyje išduotą antspauduotą arba kitaip tos šalies muitinės patvirtintą dokumentą, kuriuo įrodoma, kad prekės laikomos išleistomis į laisvą apyvartą toje šalyje. Nurodytos teisės normos aiškintinos taip, kad išvykimo valstybės narės muitinei gali būti teikiami dviejų rūšių originalūs dokumentai. Pirma, dokumentas, kuriam netaikomas reikalavimas būti trečiosios šalies muitinės antspauduotu ar kitaip nepatvirtintu, tačiau liudijantis, jog šioje šalyje prekėms yra įforminta muitinės procedūra. Tokiu dokumentu laikoma bet kokios rūšies deklaracija (importo, laikino saugojimo ir t. t.), a priori (iš anksto) patvirtinantį, kad prekėms šalyje įforminta muitinės procedūra. Deklaracijos yra pildomos deklarantų (importuotojų, eksportuotojų ir t. t. arba jų vardu veikiančių muitinės tarpininkų), kurių išduotas deklaracijos originalas arba patvirtinta kopija ir yra laikomas dokumentu, apie kurį kalbama Įgyvendinimo reglamento 312 straipsnio 1 dalies c) punkte.
2.5.2. Kitu dokumentu, leidžiančiu muitinei pripažinti tranzito procedūra tinkamai užbaigta, yra trečiosios šalies muitinės (vienos iš jos įstaigų) išduotas ir šiuo atveju jau antspauduotas arba kitaip muitinės patvirtintas dokumentas, kuriuo įrodoma, kad prekės laikomos išleistomis į laisvą apyvartą toje šalyje. Įgyvendinimo reglamento autoriai nenustato reikalavimo tokio dokumento formai, tačiau aiškiai reglamentuoja jam būtinus rekvizitus bei turinį. Aptartą Įgyvendinimo reglamento 312 straipsnio 1 dalies c) ir d) punktų normų aiškinimą ir taikymą patvirtina to paties straipsnio ir dalies b) punkto nuostatos, kuriose tiesiogiai ir aiškiai atskiriamos „muitinės“ ir „muitinės patvirtintas“ dokumento sąvokos. Įgyvendinimo reglamento 312 straipsnio 2 dalis nustato, kad vietoje aptartų dokumentų originalų gali būti pateiktos jų kopijos, kurių tikrumą patvirtino ta pati įstaiga, kuri patvirtino originalius dokumentus, atitinkamos trečiosios šalies institucija arba valstybės narės institucija.
2.5.3. Pareiškėjas kaip įrodymą, jog Baltarusijoje Prekei buvo įforminta muitinės procedūra, Vilniaus TM pateikė Prekės gavėjo ir importuotojo SOOO „AVTOTRAKMOTORS“ įformintos ir Minsko teritorinei muitinei pateiktos elektroninės deklaracijos antspaudu patvirtintą kopiją. Taigi šis dokumentas visiškai atitinka reikalavimus, nustatytus Įgyvendinimo reglamento 312 straipsnio 1 dalies c) punkte ir 312 straipsnio 2 dalyje: tai yra muitinės dokumentas, nes patvirtina Prekei įformintą muitinės procedūrą – importą; yra išduotas ir patvirtintas deklaranto – importuotojo SOOO „AVTOTRAKMOTORS“. MD sprendime padaryta išvada, jog šis dokumentas turi būti patvirtintas Baltarusijos muitinės atspaudu ir tik tokiu atveju taps tinkamu įrodymu apie užbaigtą tranzito procedūrą aiškiai prieštarauja Įgyvendinimo reglamento 312 straipsnio 1 dalies c) punkto ir 312 straipsnio 2 dalies nuostatoms ir yra teisiškai nepagrįsta. Be to, MD pareiškėjas pateikė Baltarusijos Respublikos Minsko teritorinės muitinės pateiktą originaliu direktoriaus pavaduotojo parašu bei elektroniniu parašu patvirtintą 2022 m. rugsėjo 16 d. raštą Nr. 02-15/29969 (toliau – ir 2022 m. rugsėjo 16 d. raštas), kuriame aiškiai nurodoma, jog Prekė yra išleista į laisvą apyvartą Baltarusijoje. Šio dokumento, kuris laikytinas tinkamu užbaigtos tranzito procedūros įrodymu, nes jo turinys bei rekvizitai visiškai atitinka Įgyvendinimo reglamento 312 straipsnio 1 dalies d) punkto reikalavimų, MD iš viso nevertino ir savo sprendime nepasisakė apie jo reikšmę sprendžiamam ginčui.
2.6. UAB „Romvyga“ ėmėsi visų objektyviai jai prieinamų veiksmų gauti Įgyvendinimo reglamento 312 straipsnyje nurodytus dokumentus, juos gavo ir pateikė muitinės įstaigai. Iš skundžiamų sprendimų matyti, jog tiek Vilniaus TM, tiek MD abejoja dėl pateiktų dokumentų autentiškumo, tačiau šioms abejonėms išsklaidyti nesiima veiksmų kreiptis į Baltarusijos muitinę, nors pareiškėjas Vilniaus TM pateikė duomenis (elektroninį susirašinėjimą su Prekės gavėjo SOOO „AVTOTRAKMOTORS“ atstovu), patvirtinančius, kad Baltarusijos muitinė pateiktų reikiamus duomenis, esant Lietuvos Respublikos muitinės oficialiam paklausimui. Atsakovas savo sprendime nurodo, kad kreiptis į trečiosios šalies kompetentingas institucijas yra muitinės teisė, bet ne pareiga. Tačiau nagrinėjamo ginčo dalyko kontekste tokie muitinės veiksmai (vengimas kreiptis informacijos į Baltarusijos muitinę) vertintini kaip piktnaudžiavimas valdžia (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 str. 8 p.), dėl to skundžiami sprendimai laikytini neobjektyviais (VAĮ 3 str. 9 p.) ir panaikintini.
4. Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, kad:
4.1. Krovinys (krovininių automobilių dalys, 8 674,04 kg, KN kodas – 870899) 2021 m. lapkričio 25 d. iš Turkijos Respublikos į įgaliotojo gavėjo – UAB „Romvyga“ muitinės sandėlį atvyko su lydinčiuoju dokumentu T1 deklaracija Nr. 21TR34130003072019 (2021 m. lapkričio 17 d.). 2021 m. lapkričio 17 d. prekėms buvo įforminta laikinojo saugojimo deklaracija Nr. 21LTVR5000LS06E000. Pareiškėjui, kuriam yra išduotas leidimas naudotis įgaliotojo siuntėjo statusu, užbaigiant prekių laikinąjį saugojimą pagal minėtą deklaraciją, 2021 m. gruodžio 7 d. Vilniaus TM krovinių poste „Paneriai“ prekėms buvo įforminta Sąjungos tranzito procedūra pagal lydintįjį dokumentą T1 Nr. 21LTVR500018163D14, nurodant paskirties muitinės įstaigą – Vilniaus TM Medininkų kelio postą. Prekės paskirties įstaigai turėjo būti pateiktos iki 2021 m. gruodžio 10 d.
4.2. SMK 233 straipsnio 1 dalies a) ir b) punktai nustato, kad Sąjungos tranzito procedūros vykdytojas atsako už visų ir nepakeisto pavidalo prekių ir būtinos informacijos pateikimą paskirties muitinės įstaigai per nustatytą terminą ir nepažeidus muitinės taikomų prekių identifikavimo užtikrinimo priemonių, bei už muitų teisės aktų nuostatų, susijusių su šia procedūra, laikymąsi; 2 dalis nustato, kad procedūros vykdytojo pareiga įvykdoma ir tranzito procedūra baigiama, kai prekės, kurioms ši procedūra įforminta, ir būtina informacija yra prieinamos paskirties muitinės įstaigai. Šiuo atveju pareiškėjas, būdamas muitinės tranzito procedūros vykdytojas, neįvykdė pareigų, kaip to reikalauja SMK 233 straipsnio nuostatos, todėl buvo konstatuota, kad ne Sąjungos prekės buvo neteisėtai paimtos iš muitinės priežiūros bei kad atsirado importo skola muitinei, vadovaujantis SMK 79 straipsnio 1 dalies a) punktu. Ši teisės norma nustato, kad importo skola muitinei, susijusi su prekėmis, apmokestinamomis importo muitu, atsiranda, jei neįvykdoma bent viena iš muitų teisės aktuose nustatytų pareigų, susijusių su ne Sąjungos prekių įvežimu į Sąjungos muitų teritoriją, jų paėmimu iš muitinės priežiūros arba su tokių prekių gabenimu, perdirbimu, saugojimu, laikinuoju saugojimu, laikinuoju įvežimu arba disponavimu jomis toje teritorijoje.
4.3. Pareiškėjo skundas grindžiamas jo pateikta Baltarusijos muitinėje įformintos importo deklaracijos kopija, CMR važtaraščio ir Pirkimo sąskaitos kopijomis bei Baltarusijos Respublikos Minsko regiono muitinės 2022 m. rugsėjo 16 d. rašto kopija. Pagal Įgyvendinimo reglamento 312 straipsnį, tinkamam muitinės tranzito procedūros užbaigimui pagrįsti turi būti gautas Baltarusijos muitinės įformintos importo deklaracijos originalas arba šio dokumento kopija, kuri tinkamu įrodymu apie užbaigtą tranzito procedūrą laikoma tik tuo atveju, kai šis dokumentas yra patvirtintas gavėjo šalies muitinės antspaudu. CMR važtaraštis ir sąskaitos nėra muitinės dokumentai, jie neatitinka Įgyvendinimo reglamento 312 straipsnyje keliamų reikalavimų bei, kaip ir Baltarusijos muitinės 2022 m. rugsėjo 16 d. raštas, neįrodo, kad prekės, vežtos su lydinčiuoju dokumentu T1 Nr. 21LTVR500018163D14, šioje šalyje buvo išleistos į laisvą apyvartą.
4.4. Tranzito deklaracijoje deklaruota viena prekių pozicija pagal KN kodą (870899), o Baltarusijos muitinėje įformintos importo deklaracijos kopijos duomenimis deklaruota 441 įvairių rūšių prekių pozicija su skirtingais KN kodais (daugiau nei 30 rūšių kodų), Pirkimo sąskaitoje prekių kodai nenurodyti. Dėl to nėra galimybės identifikuoti (sutapatinti) prekių, nurodytų pareiškėjo pateiktuose dokumentuose, su prekėmis, deklaruotomis muitinės tranzito deklaracijoje. SMK 233 straipsnio 1 dalies a) punktas nustato, kad procedūros vykdytojas privalo nepažeisti muitinės taikomų prekių identifikavimo užtikrinimo priemonių.
5. Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus TM (toliau – ir trečiasis suinteresuotas asmuo) atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
6. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime į skundą nurodė, kad:
6.1. Už tinkamai neįvykdytą Sąjungos tranzito procedūrą Vilniaus TM 2022 m. liepos 8 d. sprendimu procedūros vykdytoją UAB „Romvyga“ pripažino skolininke muitinei ir jai įregistravo 1 263 Eur muito, 7 843 Eur pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM), 14 Eur muito delspinigių, 492 Eur PVM delspinigių mokestinę prievolę bei už padarytą pažeidimą skyrė 910 Eur baudą, iš viso 10 522 Eur. Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad ne Sąjungos prekės, kurios buvo gabenamos taikant tranzito procedūrą pagal deklaraciją T1 Nr. 21LTVR500018163D14 (2021 m. gruodžio 7 d.), nebuvo pristatytos paskirties muitinės įstaigai ir šioms prekėms įforminta tranzito procedūra nebuvo užbaigta. Muitinė neteko galimybės šioms prekėms taikyti priežiūros priemones, kurios taikomos tranzitu gabenamoms ne Sąjungos prekėms. Todėl laikytina, kad ne Sąjungos prekės buvo neteisėtai paimtos iš muitinės priežiūros ir tuo pagrindu atsirado importo skola muitinei pagal SMK 79 straipsnio 1 dalį.
6.2. Kai skola muitinei atsiranda pagal SMK 79 straipsnio 1 dalį, skolininku laikomas vienas iš asmenų arba keli asmenys, nurodyti šio kodekso 79 straipsnio 3 dalies a), b), c) punktuose. Atlikto tyrimo metu nebuvo nustatyti asmenys, kurie turėtų būti skolininkais muitinei pagal SMK 79 straipsnio 3 dalies b) ir c) punktus, o yra nustatytas asmuo, kuris turėjo vykdyti pareigas, susijusias su prekei įformintos muitinės procedūros taikymu. Šis asmuo yra tranzito procedūros vykdytojas UAB „Romvyga“, turėjęs vykdyti pareigas, numatytas SMK 233 straipsnio 1 dalies a) punkte, ir yra laikomas skolininku muitinei.
6.3. Vilniaus TM nesutinka su pareiškėjo nuomone, kad muitinės institucijos nepagrįstai nepripažino tinkamais jo pateiktų alternatyvių rašytinių įrodymų dėl Sąjungos tranzito procedūros užbaigimo. Pareiškėjas tranzito procedūros užbaigimą grindė Baltarusijos Minsko regioninės muitinės deklaracijos Nr. 06649/10122/0036377 kompiuterine kopija, pagal kurią nėra galimybės identifikuoti tranzito deklaracijoje deklaruotų prekių ir kuri nėra patvirtinta tos šalies kompetentingos muitinės institucijos. Vėliau pareiškėjas pateikė 2022 m. rugsėjo 16 d. rašto, skirto Baltarusijos įmonei SOOO „AVTOTRAKMOTORS“, kopiją dėl patvirtinimo, kad pagal laikmenų duomenis prekės, deklaruotos 2021 m. gruodžio 10 d., yra išleistos vidaus vartojimui. Šie pareiškėjo pateikti įrodymai neatitinka Įgyvendinimo reglamento 312 straipsnio nuostatų.
6.4. Sprendžiant klausimą dėl solidarios pareiškėjo su kitais dalyviais atsakomybės, reikėtų atsižvelgti į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) praktiką (žr., pvz., ESTT 2017 m. gegužės 18 d. sprendimą byloje Nr. C-154/16, 2010 m. liepos 15 d. sprendimą byloje Nr. C-234/09), kur pasisakyta, jog iš solidarumo mechanizmo pobūdžio išplaukia, kad muitinė turi teisę, bet ne pareigą pripažinti solidarią vežėjo atsakomybę.
6.5. Dėl pareiškėjo argumento, kad mokesčių administratorius priėmė sprendimą, nesiėmęs atitinkamų veiksmų kreiptis į trečiosios šalies kompetentingą instituciją dėl papildomų įrodymų gavimo, Vilniaus TM pritaria MD sprendime išsakytai nuomonei, jog tai yra muitinės teisė, o ne pareiga. Vilniaus TM, priėmusi skundžiamą sprendimą, pirmiausiai rėmėsi turima informacija ir tyrimo eigoje sprendė, ar ta informacija yra pakankama.
II.
7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. balandžio 20 d. sprendimu atmetė pareiškėjo UAB „Romvyga“ skundą.
8. Teismas nustatė, kad:
8.1. 2021 m. lapkričio 25 d. krovinys (krovininių automobilių dalys, 8 674,04 kg; KN kodas – 870899) iš Turkijos Respublikos į įgalioto gavėjo UAB „Romvyga“ muitinės sandėlį (VV0060) atvyko su lydinčiuoju dokumentu T1 Nr. 21TR34130003072019. 2021 m. lapkričio 17 d. prekėms buvo įforminta laikinojo saugojimo deklaracija LSD Nr. 21LTVR5000LS06E000. 2021 m. gruodžio 7 d. pareiškėjui, kuriam yra išduotas leidimas naudotis įgaliotojo siuntėjo statusu, užbaigiant prekių laikinąjį saugojimą pagal minėtą deklaraciją, Vilniaus TM krovinių poste „Paneriai“ prekėms buvo įforminta Sąjungos tranzito procedūra pagal lydintįjį dokumentą T1 Nr. 21LTVR500018163D14, nurodant paskirties muitinės įstaigą – Vilniaus TM Medininkų kelio postą. Prekė paskirties įstaigai turėjo būti pateikta iki 2021 m. gruodžio 10 d. Sąjungos tranzito procedūra buvo įforminta pagal pateiktus dokumentus: CMR važtaraštis Nr. 2112 (2021 m. gruodžio 7 d.) ir sąskaita „Invoice“ Nr. OSD2021000000327 (2021 m. lapkričio 6 d.). Prekė į paskirties įstaigą buvo išleista neplombuotoje transporto priemonėje.
8.2. CMR važtaraščio Nr. 2112 (2021 m. gruodžio 7 d.) 11 laukelyje įrašytas Prekės bruto svoris 8 674,040 kg ir 5 laukelyje, kaip pridedamas dokumentas, nurodoma sąskaita „Invoice“ Nr. OSD2021000000327. CMR važtaraščio 6–9 laukeliuose nurodoma, kad gabenamos 33 vietų atsarginės dalys K/S (aprašymą, kodus, svorius žiūrėti priede), o 24 laukelyje nurodoma, kad prekės gautos Baltarusijoje 2021 m. gruodžio 11 d. Pridedamoje sąskaitoje (vertimas) nurodytas 25 pozicijų prekių skirtingais kodais sąrašas, vietų skaičius nurodomas 33.
8.3. Per nustatytą terminą Vilniaus TM Nacionalinės tranzito kontrolės sistemos (NTKS) priemonėmis negavusi patvirtinimo, kad prekės pateiktos paskirties muitinės įstaigai, pradėjo tyrimą ir apie tai 2021 m. gruodžio 30 d. raštu Nr. (8.1/16)-2V-17644 informavo procedūros vykdytoją, prašydama pateikti dokumentus, nurodytus Įgyvendinimo reglamento 312 straipsnio 1 ir 2 dalyse.
8.4. Procedūros vykdytojas 2022 m. sausio 14 d. papildomai pateikė Minsko muitinėje įformintos importo deklaracijos Nr. 06649/101221/0036377 (2021 m. gruodžio 10 d.) kopiją, CMR važtaraščio Nr. 2112 (2021 m. gruodžio 7 d.) ir sąskaitos („Invoice“) Nr. OSD2021000000327 (2021 m. lapkričio 6 d.) kopijas bei Baltarusijos Respublikos Minsko regiono muitinės 2022 m. rugsėjo 16 d. rašto kopiją.
8.5. Tyrimo metu gautas paskirties muitinės įstaigos Medininkų kelio posto atsakymas dėl prekių, deklaruotų tranzito procedūrai pagal lydintįjį dokumentą T1 Nr. 21LTVR500018163D14, pateikimo muitiniam tikrinimui. 2022 m. gegužės 28 d. raštu Nr. 2VK20S-63 paskirties muitinės postas informavo, kad krovininio automobilio, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas pateikė eksporto manifestą MRN Nr. 21LTVK2000MA06F6F7 (2021 m. gruodžio 7 d., prekės – vynas), tačiau nei tranzito lydintysis dokumentas T1 Nr. 21LTVR500018163D14, nei prekės muitinei nebuvo pateikti. Iš tarnybinio 2022 m. gegužės 17 d. rašto matyti, kad nurodoma transporto priemonė išvyko per postą 2021 m. gruodžio 8 d.
8.6. Vilniaus TM 2022 m. liepos 8 d. sprendimu Nr. 18KP-16-482 „Dėl mokestinės priemonės muitinei atsiradimo“ pripažino, kad už neįvykdytą muitinio tranzito procedūrą, vykdytą pagal tranzito deklaraciją MRN Nr. 21LTVR500018163D14 (2021 m. gruodžio 7 d.), atsirado mokestinė prievolė muitinei, kurios dydis: 1 263 Eur muito ir 7 843 Eur PVM. Skolos muitinei atsiradimo data – 2021 m. gruodžio 11 d. Skolos atsiradimo vieta – Vilniaus TM veiklos zona. Skolininkas – UAB „Romvyga“, į. k. LT124260192, adresas: Kirtimų g 57B, Vilnius. Sprendimu skolininkui taip pat skirta 910 Eur bauda. Sprendimas priimtas, vadovaujantis SMK 79 straipsnio 1 dalies a) punktu, 2 dalies a) punktu, 3 dalies a) punktu, 87 straipsnio 2 dalimi, 215 straipsnio 2 dalimi, 233 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 42 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies a) punktu, Įgyvendinimo reglamento 77 straipsnio a) įtrauka.
8.7. Pareiškėjas, nesutikdamas su teritorinės muitinės sprendimu, pateikė skundą centriniam mokesčių administratoriui. MD 2022 m. spalio 6 d. sprendimu Nr. 1AE-127 (pastaba: pareiškėjas dėl rašymo apsirikimo yra nurodęs ne skundžiamo MD sprendimo datą ir numerį, o 2022 m. spalio 10 d. lydraščio Nr. (4.14)3BE-5805, kuriuo buvo įteiktas sprendimas, datą ir numerį) UAB „Romvyga“ skundą atmetė ir nurodytą Vilniaus TM sprendimą patvirtino.
9. Teismas aptarė SMK 5 straipsnio 27 ir 33 punktų, 79 straipsnio 1 dalies a) punkto, 79 straipsnio 2 dalies a) punkto, 134 straipsnio 1 dalies, 233 straipsnio 2 dalies nuostatas.
10. Teismas, pacitavęs SMK 233 straipsnio 1 dalies a) ir b) punktų, 2, 3 dalių nuostatas, pažymėjo, kad už tinkamą Sąjungos tranzito procedūros vykdymą, visų pirma, yra atsakingas šios procedūros vykdytojas, o jo pareigos laikomos įvykdytomis ir tranzito procedūra užbaigta, kai tiek prekės, kurioms buvo įforminta tranzito procedūra, tiek ir būtina informacija yra prieinamos paskirties muitinės įstaigai. Pareiškėjas neginčija aplinkybės, kad muitinės įstaigai prekės nebuvo prieinamos, nes jos nebuvo pristatytos į paskirties muitinės įstaigą per nustatytą terminą ir šioms prekėms įforminta tranzito procedūra nebuvo užbaigta.
11. Teismas pažymėjo, kad, remiantis SMK 215 straipsnio 2 dalimi, muitinė pripažįsta tranzito procedūrą įvykdyta, kai palyginusi išvykimo muitinės įstaigos turimus duomenis su paskirties muitinės įstaigos turimais duomenimis, gali nustatyti, kad procedūra užbaigta teisingai. Nagrinėjamu atveju prekių pateikimas paskirties muitinės įstaigai nebuvo patvirtintas ir paskirties įstaigoje nėra duomenų apie prekių, kurioms įforminta tranzito deklaracija, išvykimą iš muitų teritorijos. Pagal paskirties muitinės atsakymus, tarnybinius pranešimus matyti, kad CMR važtaraštyje nurodytos transporto priemonės vairuotojas pateikė muitinei eksporto deklaraciją vyno prekėms.
12. Teismas vertino, kad pareiškėjo argumentai, jog skolininku muitinei pagal aptariamą tranzito deklaraciją turėtų ar galėtų būti ir kiti asmenys (pavyzdžiui, vežėjas), niekaip nešalina pareiškėjo, kaip tranzito procedūros vykdytojo, atsakomybės už tinkamai neužbaigtą muitinės procedūrą. Vien tai, kad muitinė skundžiamais sprendimais papildomai nesprendė dėl kitų asmenų galimos solidarios atsakomybės taikymo, nedaro skundžiamų sprendimų neteisėtais ir nepagrįstais. Pareiškėjas neįrodė tokios pareigos teisės aktuose muitinei egzistavimo. Iš solidariosios atsakomybės pobūdžio išplaukia, kad kiekvienas skolininkas atsako už visą skolos sumą ir kreditorius gali savo pasirinkimu reikalauti vieno ar kelių skolininkų sumokėti tą skolą, todėl iš esmės skolininkų daugetas pareiškėjo prievolės dydžio niekaip nesumažintų.
13. Atsižvelgęs į SMK nuostatas, įtvirtinančias asmenų atsakomybę muitinei, ESTT praktiką (žr., pvz., ESTT 2011 m. vasario 17 d. sprendimo Berel ir kt., C‑78/10, EU:C:2011:93, 48 p.), aiškinančią šiam ginčui aktualias nuostatas, teismas darė išvadą, jog Vilniaus TM teisingai konstatavo (MD pagrįstai patvirtino šį sprendimą) pareiškėjo, kaip tranzito procedūros vykdytojo, atsakomybę ir pagrįstai jam įregistravo skolą muitinei.
14. Teismas pažymėjo, kad Įgyvendinimo reglamento 312 straipsnyje yra išvardyti alternatyvūs dokumentai (įrodymai), kurie tinkamumo aspektu gali būti pripažinti tinkamais įrodinėjant Sąjungos tranzito procedūros užbaigimą ir kurių (dokumentų) sąrašas yra baigtinis. Tai reiškia, kad jokie kiti įrodymai, kurie neatitinka šioje straipsnio dalyje nustatytų reikalavimų, Įgyvendinimo reglamento taikymo požiūriu negali būti pripažinti tinkamais įrodinėjant Sąjungos tranzito procedūros užbaigimą. Dėl šios priežasties tinkamam muitinės tranzito procedūros užbaigimui pagrįsti turi būti gautas Baltarusijos muitinės įformintos importo deklaracijos originalas arba šio dokumento kopija, kuri tinkamu įrodymu apie užbaigtą tranzito procedūrą laikoma tik tuo atveju, kai šis dokumentas yra patvirtintas gavėjo šalies muitinės antspaudu. Be to, Įgyvendinimo reglamento 312 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad vietoje šio straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų kaip įrodymas gali būti pateiktos jų kopijos, kurių tikrumą patvirtino ta pati įstaiga, kuri patvirtino originalius dokumentus, atitinkamos trečiosios šalies institucija arba valstybės narės institucija.
15. Teismas nurodė, kad nei importo deklaracijos, nei Pirkimo sąskaitos duomenų analizė bei palyginimas su tranzito deklaracijoje esančiais duomenimis neleidžia vienareikšmiai identifikuoti (sutapatinti) prekių, nes importo deklaracijoje deklaruota 441 įvairių rūšių prekių pozicija su skirtingais KN kodais (daugiau nei 30 rūšių kodų), o tranzito deklaracijoje deklaruota viena pozicija pagal KN kodą (870899), Pirkimo sąskaitoje nenurodyti nei prekių kodai, nei jų svoris. Juo labiau, Pirkimo sąskaita nėra muitinės dokumentas, o importo deklaracija neatitinka Įgyvendinimo reglamento 312 straipsnio 1 dalies reikalavimų, keliamų tinkamam muitinės tranzito procedūros užbaigimo įrodymui. Vien tai, kad nurodytuose dokumentuose sutampa palečių (vietų) skaičius (33), 441 prekių pozicija, svoris (8 674,04 kg), kaina, neduoda pagrindo, atėmus iš muitinės galimybę atlikti realius priežiūros veiksmus, patikimai identifikuoti, kad tranzito procedūrai įformintos prekės neplombuotoje transporto priemonėje buvo išvežtos iš Sąjungos muitų teritorijos ir pareiškėjas, kaip procedūros vykdytojas, tinkamai įvykdė savo prievoles muitinei. Papildomai pareiškėjo pateikta Baltarusijos muitinės vadovo pavaduotojo 2022 m. rugsėjo 16 d. rašto šviesokopija nėra tinkamas dokumentas, galintis patvirtinti, jog pareiškėjo prievolės muitinei pagal tranzito deklaraciją buvo tinkamai įvykdytos ir būtent į Sąjungos muitų erdvę įvežtos prekės buvo išgabentos iš muitų teritorijos.
16. Atsižvelgęs į minėtas aplinkybes, taip pat į aplinkybes dėl prekių pagal tranzito deklaraciją nepateikimo paskirties muitinės įstaigai (alternatyvių dokumentų (įrodymų), tinkamų įrodyti Sąjungos tranzito procedūros užbaigimą, nepateikimas), teismas darė išvadą, kad tranzito procedūros vykdytojas tinkamai neįvykdė pareigų, susijusių su tranzito procedūros taikymu, kaip to reikalauja SMK 233 straipsnis. Be to, pareiškėjas pateikė prekės gavėjo ir importuotojo SOOO „AVTOTRAKMOTORS“ įformintos ir Minsko teritorinei muitinei pateiktos el. deklaracijos antspaudu patvirtintą kopiją, kuri nėra muitinės išduotas dokumentas ir muitinės įstaigos nėra patvirtinta.
17. Teismas sprendė, kad, konstatavus prekių paėmimą iš muitinės priežiūros, atsiranda pagrindas atsirasti importo skolai muitinei (Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – ir PVM įstatymas) 2 str. 24 d. 1 p.). Vadovaujantis PVM įstatymo 94 straipsnio 3 dalies nuostatomis, importo PVM moka importuotojas (šiuo atveju pareiškėjas) (PVM įstatymo 2 str. 25 d.).
18. Pareiškėjo argumentus, jog teritorinė muitinė priėmė sprendimą, nesiėmusi atitinkamų veiksmų, t. y. pažeisdama pareigą kreiptis į trečiosios šalies kompetentingą instituciją dėl papildomų įrodymų gavimo, teismas vertino kritiškai. Teismas pažymėjo, kad būtent tranzito procedūros vykdytojas turi pareigą įrodyti savo pareigų muitinei tinkamą įvykdymą.
19. Apibendrindamas teismas darė išvadą, kad tiek Vilniaus TM, tiek MD, priimdami ginčijamus sprendimus, tinkamai taikė teisės aktų nuostatas bei išanalizavo ginčo faktines aplinkybes, todėl priėmė pagrįstus bei teisėtus sprendimus, kurių naikinti skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo.
III.
20. Pareiškėjas UAB „Romvyga“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. balandžio 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Vilniaus TM sprendimą ir MD sprendimą.
21. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad:
21.1. Pirmosios instancijos teismas pritarė atsakovo pozicijai, tačiau savarankiškai neanalizavo Įgyvendinimo reglamento 312 straipsnyje įtvirtintų nuostatų, visiškai nenagrinėjo pareiškėjo skunde pateiktų samprotavimų dėl šio straipsnio teisės normų aiškinimo ir taikymo, kurių pagrindu pareiškėjas ir kvestionavo atsakovo bei Vilniaus TM išvadų, padarytų vertinant jiems pateiktų dokumentų reikšmę, ydingumą.
21.2. Pareiškėjas kaip įrodymą, jog Baltarusijoje Prekei buvo įforminta muitinės procedūra, Vilniaus TM pateikė Prekės gavėjo ir importuotojo SOOO „AVTOTRAKMOTORS“ įformintos ir Minsko teritorinei muitinei pateiktos elektroninės deklaracijos Nr. 06649/1012210036377 antspaudu patvirtintą kopiją. Šis dokumentas visiškai atitinka reikalavimus, nustatytus Įgyvendinimo reglamento 312 straipsnio 1 dalies c) punkte ir 312 straipsnio 2 dalyje: tai yra muitinės dokumentas, nes patvirtina Prekei įformintą muitinės procedūrą – importą (kad deklaracija yra muitinės dokumentas skundžiamame sprendime taip pat konstatavo ir pirmosios instancijos teismas); jis yra išduotas ir patvirtintas autoriaus – deklaranto (importuotojo SOOO „AVTOTRAKMOTORS“). MD sprendime padaryta išvada (kuriai pirmosios instancijos teismas pritarė), jog šis dokumentas (importo deklaracija) turi būti patvirtintas Baltarusijos muitinės atspaudu ir tik tokiu atveju taps tinkamu įrodymu apie užbaigtą tranzito procedūrą, prieštarauja Įgyvendinimo reglamento 312 straipsnio 1 dalies c) punkto ir 312 straipsnio 2 dalies nuostatoms ir yra teisiškai nepagrįsta.
21.3. Pareiškėjas MD taip pat pateikė Baltarusijos Respublikos Minsko teritorinės muitinės direktoriaus pavaduotojo originaliu parašu, o taip pat ir elektroniniu parašu, patvirtintą 2022 m. rugsėjo 16 d. raštą, kuriame aiškiai nurodoma, jog Prekė yra išleista į laisvą apyvartą Baltarusijoje. Šio dokumento, kuris laikytinas tinkamu užbaigtos tranzito procedūros įrodymu, nes jo turinys bei rekvizitai visiškai atitinka Įgyvendinimo reglamento 312 straipsnio 1 dalies d) punkto reikalavimus, MD sprendime iš viso nevertino ir nepasisakė apie jo reikšmę sprendžiamam ginčui. Be to, šis raštas savo turiniu vertintinas kaip atitinkantis ne tik Įgyvendinimo reglamento 312 straipsnio 1 dalies d) punkto, bet ir c) punkto reikalavimus. Šiame rašte patvirtinama, kad Prekei yra įforminta muitinės procedūra – išleidimas vidaus vartojimui, pagal deklaraciją, kurios Nr. 06649/1012210036377, tai yra ta pati importo deklaracija, kurią Prekei įformino jos gavėjas SOOO „AVTOTRAKMOTORS“.
21.4. Pareiškėjas skunde kvestionavo tiek Vilniaus TM, tiek MD vengimą imtis aktyvių veiksmų – kreiptis su atitinkamu paklausimu į Baltarusijos muitinę, siekiant išsklaidyti savo pačių abejones dėl aptartų dokumentų (Baltarusijoje įformintos importo deklaracijos ir Minsko teritorinės muitinės 2022 m. rugsėjo 16 d. rašto) autentiškumo. Tačiau pirmosios instancijos teismas pareiškėjo samprotavimus vertino kritiškai, nes, anot teismo, „būtent procedūros vykdytojas turi pareigą įrodyti savo pareigų muitinei tinkamą įvykdymą“. Pareiškėjas nesutinka su šia teismo išvada. Pareiškėjas pažymi, kad Vilniaus TM 2022 m. balandžio 14 d. paklausimu „Dėl informacijos pateikimo“ kreipėsi į MD, kuriame atsakovo buvo prašoma „kreiptis į Baltarusijos Respublikos muitinės administraciją su prašymu atlikti tyrimą dėl pateiktos importo deklaracijos tikrumo“. Tačiau MD ignoravo Vilniaus TM prašymą, todėl grubiai pažeidė SMK 46 straipsnio nuostatas ir akivaizdžiai piktnaudžiavo valdžia.
21.5. Pareiškėjas skunde nurodė argumentus, kad duomenų, esančių abejose deklaracijose ir jas papildančiuose dokumentuose visiškai pakanka identifikuoti tranzitu vežtą Prekę, tačiau pirmosios instancijos teismas atmetė skundo argumentus.
21.5.1. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad „importo deklaracija Nr. 06649/101221/0036377 neatitinka Įgyvendinimo reglamento 312 straipsnio 1 dalies reikalavimų, keliamų tinkamam muitinės tranzito procedūros užbaigimo įrodymui“. Pareiškėjo teigimu, jei nurodyta importo deklaracija neatitiktų Įgyvendinimo reglamento 312 straipsnio 1 dalies nuostatų, ji negalėjo būti ir nebūtų muitinės analizuojama ir vertinama joje esančių duomenų apie Prekę pakankamumo aspektu, ji būtų iš karto atmesta.
21.5.2. Muitinės deklaracija, kaip rašytinis (elektroninis ar popierinis) dokumentas, sudaromas tam tikrų komercinių dokumentų pagrindu. Dažniausiai, kaip ir nagrinėjamu atveju, tai yra sąskaita „Invoice“, kuri pagal SMK 163 straipsnio nuostatas laikoma deklaraciją papildančiu dokumentu ir kurią deklarantas turi turėti ir laikyti muitinės žinioje. Sudarant muitinės tranzito deklaracija, yra privalu nurodyti vežėją bei CMR važtaraščio numerį, todėl toks važtaraštis taip pat laikytinas deklaraciją papildančiu dokumentu. Akivaizdu, kad tikrinant deklaracijos tikslumą ir išsamumą (SMK 188 str.), turi būti ir yra tikrinami ją papildantys dokumentai, ypač tie, kurie buvo pagrindu ją sudaryti. Tai, kad Pirkimo sąskaita ar CMR važtaraštis nėra muitinės dokumentas, nesudaro pagrindo šių dokumentų duomenis ignoruoti arba laikyti juos mažiau reikšmingais.
21.5.3. Tai, kad importo deklaracijoje deklaruota 441 pozicija įvairių rūšių sunkvežimių atsarginių dalių su skirtingais KN kodais, o tranzito deklaracijoje jos deklaruotos viena pozicija, savaime nereiškia, jog tai nėra tos pačios prekės. Iš abiejų deklaracijų matyti, kad yra deklaruojamos krovininių automobilių dalys, o tai, kad importo deklaracijoje kiekviena iš jų aptarta atskirai, nurodant atskirą, o ne bendrą KN kodą, yra visiškai suprantama, nes nuo to priklauso mokėtino muito dydžiai, kas tranzito atveju, kuomet jokie mokesčiai nesumokami, nėra aktualu. Nagrinėjamam prekių sutapatinimo klausimui kur kas aktualiau yra tai kad importo deklaracijoje deklaruotų pozicijų skaičius visiškai atitinka Pirkimo sąskaitoje įvardytų prekių pozicijų skaičių – 441. Pirkimo sąskaitos numeris – OSD2021000000327 yra nurodytas tiek importo (44 langelis), tiek tranzito deklaracijoje, tiek CMR važtaraštyje, atitinkamai abiejose deklaracijose yra nurodytas ir CMR važtaraščio numeris – 2112. Taigi, tiek tranzitas, tiek importas buvo įformintas, vadovaujantis tais pačiais dokumentais. Visuose nurodytuose dokumentuose (CMR važtaraštyje, Pirkimo sąskaitoje, abejose deklaracijose) Prekę apibūdinančios pagrindinės charakteristikos (svoris, kaina) visiškai sutampa. Be to, nei atsakovas, nei trečiasis suinteresuotas asmuo nekėlė ir nekelia klausimo dėl tranzito deklaracijos, kurią sudarė ir muitinei pareiškėjas pateikė, turinio trūkumų, laiko ją užpildyta tinkamai, nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų. Byloje nėra ginčo ir dėl importo deklaracijos turinio teisėtumo.
21.5.4. Pareiškėjas, įforminęs Prekei tranzito deklaraciją, rėmėsi Pirkimo sąskaita, CMR važtaraščiu, dėl kurių autentiškumo, tikslumo ir galiojimo byloje nėra ginčo, bei Sąjungos tranzito procedūros įforminimą reglamentuojančiomis taisyklėmis. Baltarusijos įmonė SOOO „AVTOTRAKMOTORS“ savo šalyje deklaruodama Prekei importą, vadovavosi tais pačiais dokumentais, tačiau kitais – Baltarusijos Respublikos teisės aktais, reglamentuojančiais kitą muitines procedūrą – importą. Aptariamos dvi deklaracijos, juolab sudarytos skirtingose šalyse (šalyje Europos Sąjungos narėje ir trečiojoje šalyje) gali ir turi skirtis, lyginti jas tiesiogiai arba taip, kaip tai darė atsakovas ir pirmosios instancijos teismas, akcentuojant vien tik prekių pozicijų ir KN kodų skaičiaus skirtumą, negalima. Toks palyginimas nėra objektyvus ir teisingas.
21.5.5. Pirmosios instancijos teismo akcentuojamos aplinkybės dėl iš muitinės atimtos „galimybės atlikti realius priežiūros veiksmus, patikimai identifikuoti, kad tranzito procedūrai įformintos prekės neplombuotoje transporto priemonėje buvo išvežtos iš Sąjungos muitų teritorijos“ nagrinėjamu atveju neturi jokios teisinės reikšmės ir įtakos kilusio ginčo išsprendimui, kadangi nėra susijusios su ginčo dalyku.
23. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą pakartoja atsiliepime į skundą nurodytus argumentus, papildomų argumentų nenurodo.
24. Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus TM atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. balandžio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą ir UAB „Romvyga“ apeliacinį skundą atmesti.
25. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime į apeliacinį skundą, pakartodamas atsiliepime į skundą nurodytus argumentus, teigia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas, priimtas įvertinus visas su ginču susijusias aplinkybes bei teisingai pritaikius teisės aktus, todėl nėra pagrindo jo naikinti ir tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV.
26. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Vilniaus teritorinės muitinės 2022 m. liepos 8 d. sprendimo Nr. 18KP-16-482 „Dėl mokestinės prievolės muitinei atsiradimo“ ir Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2022 m. spalio 6 d. sprendimo Nr. 1AE-127 „Dėl UAB „Romvyga“ skundo“ teisėtumo ir pagrįstumo.
27. Pirmosios instancijos teismas 2023 m. balandžio 20 d. sprendimu UAB „Romvyga“ skundą atmetė. Teismas, įvertinęs Sąjungos muitinės kodekso nuostatas, įtvirtinančias asmenų atsakomybę muitinei, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką, aiškinančią šiam ginčui aktualias nuostatas, padarė išvadą, jog Vilniaus TM teisingai konstatavo (MD pagrįstai patvirtino šį sprendimą) pareiškėjo, kaip tranzito procedūros vykdytojo, atsakomybę ir pagrįstai įregistravo jam skolą muitinei.
28. UAB „Romvyga“ su minėtu teismo sprendimu nesutinka, apeliaciniame skunde prašo jį panaikinti ir priimti naują sprendimą, t. y. panaikinti Vilniaus TM ir MD sprendimus. Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas tarp šalių kilusį ginčą, netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, neatskleidė bylos esmės, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą.
29. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABT 140 str. 1 d.). Taip pat akcentuotina, jog, vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina.
30. Ginčo teisinius santykius reguliuoja 2013 m. spalio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 2015 m. lapkričio 24 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/2447, kuriuo nustatomos išsamios tam tikrų Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, nuostatų įgyvendinimo taisyklių, Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio ir Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nuostatos.
31. Byloje nustatyta, kad Vilniaus teritorinė muitinė Nacionalinės tranzito kontrolės sistemos priemonėmis negavusi patvirtinimo, kad prekės pateiktos paskirties muitinės įstaigai, pradėjo tyrimą. Šio tyrimo metu buvo kreiptasi į Vilniaus teritorinės muitinės Medininkų kelio postą dėl prekių, deklaruotų tranzito procedūrai pagal lydintįjį dokumentą T1 Nr. 21LTVR500018163D14, pateikimo muitiniam tikrinimui. Medininkų kelio posto viršininkas 2022 m. gegužės 28 d. raštu Nr. 2VK20S-63 informavo, kad krovininio automobilio, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas pateikė eksporto manifestą MRN Nr. 21LTVK2000MA06F6F7 (2021 m. gruodžio 7 d.), tačiau nei tranzito lydintysis dokumentas T1 deklaracija Nr. 21LTVR500018163D14, nei prekės muitinei nebuvo pateikti. Vilniaus teritorinė muitinė 2022 m. liepos 8 d. sprendimu Nr. 18KP-16-482 procedūros vykdytoją UAB „Romvyga“ pripažino skolininku muitinei ir jo atžvilgiu įregistravo 1 263 Eur muito, 7 843 Eur PVM, 14 Eur muito delspinigių, 492 Eur PVM delspinigių mokestinę prievolę bei už padarytą pažeidimą skyrė 910 Eur baudą, iš viso 10 522,00 Eur. Šį sprendimą UAB „Romvyga“ apskundė Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kuris 2022 m. spalio 6 d. sprendimu Nr. 1AE-127 patvirtino Vilniaus teritorinės muitinės 2022 m. liepos 8 d. sprendimą Nr. 18KP-16-482.
32. Taigi byloje ginčas kilo dėl UAB „Romvyga“ tinkamai neįvykdytos muitinės tranzito procedūros, vykdytos pagal 2021 m. gruodžio 7 d. tranzito deklaraciją T1 Nr. 21LTVR500018163D14.
33. Sąjungos muitinės kodekso 233 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, jog už prievolių, susijusių su Sąjungos tranzito procedūra, įvykdymą atsako jos vykdytojas. Jis atsako a) už visų ir nepakeisto pavidalo prekių ir būtinos informacijos pateikimą paskirties muitinės įstaigai per nustatytą terminą ir nepažeidus muitinės taikomų prekių identifikavimo tikrinimo priemonių; b) už muitų teisės aktų nuostatų, susijusių su šia procedūra, laikymąsi. Minėto straipsnio 2 dalis nustato, kad procedūros vykdytojo pareiga įvykdoma ir tranzito procedūra baigiama, kai prekės, kurioms ši procedūra įforminta, ir būtina informacija yra prieinamos paskirties muitinės įstaigai. Pagal SMK 215 straipsnio 2 dalį, muitinė pripažįsta tranzito procedūrą įvykdyta, kai, palyginusi išvykimo muitinės įstaigos turimus duomenis su paskirties muitinės įstaigos turimais duomenimis, gali nustatyti, kad procedūra baigta teisingai.
34. Vadovaujantis SMK 79 straipsnio 1 dalies (a) punktu, skola muitinei atsiranda, jei neįvykdoma bent viena iš muitų teisės aktuose nustatytų pareigų, susijusių su ne Sąjungos prekių įvežimu į Sąjungos muitų teritoriją, jų paėmimu iš muitinės priežiūros arba su tokių prekių gabenimu, perdirbimu, saugojimu, laikinuoju saugojimu, laikinuoju įvežimu arba disponavimu jomis toje teritorijoje. Kai skola muitinei atsiranda pagal SMK 79 straipsnio 1 dalį, skolininku laikomas vienas iš asmenų arba keli asmenys, nurodyti SMK 79 straipsnio 3 dalies a), b), c) punktuose. Kadangi atlikto tyrimo metu nebuvo nustatyti asmenys, kurie turėtų būti skolininkais muitinei pagal SMK 79 straipsnio 3 dalies b), c) punktus, pareiškėjas pagrįstai pripažintas skolininku muitinei (SMK 79 straipsnio a) punktas).
35. Įgyvendinimo reglamento 312 straipsnio, reglamentuojančio alternatyvius Sąjungos tranzito procedūros užbaigimo įrodymus, 1 dalyje įtvirtinta, jog Sąjungos tranzito procedūra laikoma užbaigta tinkamai, jei procedūros vykdytojas išvykimo valstybės narės muitinei priimtinu būdu pateikia vieną iš šių dokumentų, kuriuose identifikuojamos prekės: a) paskirties valstybės narės patvirtintą dokumentą, kuriame identifikuojamos prekės ir kuriuo patvirtinama, kad jos buvo pateiktos paskirties muitinės įstaigai arba pristatytos įgaliotajam gavėjui, kaip nurodyta SMK 233 straipsnio 4 dalies b punkte; b) valstybės narės muitinės patvirtintą dokumentą arba muitinės dokumentą, kuriuo įrodoma, kad prekės fiziškai išvežtos iš Sąjungos muitų teritorijos; c) muitinės dokumentą, išduotą trečiojoje šalyje, kurioje prekėms įforminta muitinės procedūra; d) trečiojoje šalyje išduotą antspauduotą arba kitaip tos šalies muitinės patvirtintą dokumentą, kuriuo įrodoma, kad prekės laikomos išleistomis į laisvą apyvartą toje šalyje
36. Bylos medžiaga leidžia teigti, jog dokumentų ar jų kopijų, patvirtinančių tranzito procedūros tinkamą užbaigimą, pareiškėjas nepateikė. Nagrinėjamu atveju tiek atsakovas, tiek pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdami į Vilniaus teritorinės muitinės Medininkų kelio posto viršininko 2022 m. gegužės 28 d. rašte Nr. 2VK20S-63 pateiktą informaciją ir remdamiesi tyrimo metu surinkta medžiaga (dokumentais), vadovaudamiesi Sąjungos muitinės kodekso ir Įgyvendinimo reglamento nuostatomis, pagrįstai sprendė, jog Sąjungos tranzito procedūra, vykdyta pagal lydintįjį dokumentą (deklaraciją) T1 Nr. 21LTVR500018163D14 nebaigta, t. y. prekės nebuvo pristatytos paskirties muitinės įstaigai. Laikytina, kad ne Sąjungos prekės buvo neteisėtai paimtos iš muitinės priežiūros ir tuo pagrindu pagal SMK 79 straipsnio 1 dalį atsirado importo skola muitinei, o pareiškėjas, būdamas tranzito procedūros vykdytoju, pagrįstai pripažintas skolininku muitinei (SMK 79 straipsnio 1 dalies a) punktas).
37. UAB „Romvyga“ tranzito procedūros užbaigimą grindžia Baltarusijos Respublikos Minsko regioninės muitinės deklaracijos Nr. 06649/10122/0036377 kompiuterine kopija bei vėliau pateikto Minsko regioninės muitinės direktoriaus pavaduotojo 2022 m. rugsėjo 16 d. rašto Nr. 22-15/29909, skirto Baltarusijos įmonei VED SOOO „AVTOTRAKMOTORS“, kopija. Pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, jog pareiškėjo pateikti alternatyvūs įrodymai neatitinka Įgyvendinimo reglamento 312 straipsnio nuostatų, todėl laikytina, kad muitinio tranzito procedūra, vykdyta pagal tranzito deklaraciją T1 Nr. 21LTVR500018163D14 neužbaigta. Be to, Vilniaus teritorinė muitinė, atlikusi pateiktos importo deklaracijos analizę ir palyginusi 2021 m. gruodžio 7 d. tranzito deklaracijoje T1 Nr. 21LTVR500018163D14 bei 2021 m. lapkričio 6 d. prekes lydinčioje sąskaitoje Nr. OSD2021000000327 esančius duomenis, teisingai nustatė, jog nėra galimybės identifikuoti, kad Baltarusijoje buvo deklaruotos tos pačios prekės.
38. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjo apeliacinio skundo teiginių, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai ištyrė ir įvertino UAB „Romvyga“ pateiktus dokumentus (įrodymus), pabrėžia, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje suformuluotos įrodymų vertinimo taisyklės, kurių esmė yra ta, kad bylos įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi nė vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2564/2012; 2018 m. balandžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3730-261/2018). Nagrinėjamu atveju iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad teismas labai išsamiai išnagrinėjo ir įvertino visus byloje surinktus įrodymus bei šių įrodymų visumą, atsakė į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas nevertino bylos aplinkybių taip, kaip tai palankiau pareiškėjui, nesuteikia pagrindo spręsti, kad teismas netinkamai vertino ar apskritai nevertino kai kurių byloje surinktų įrodymų.
39. UAB „Romvyga‘ apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas savarankiškai neanalizavo Įgyvendinimo reglamento 312 straipsnyje įtvirtintų nuostatų, visiškai nenagrinėjo pareiškėjo skunde pateiktų samprotavimų dėl šio straipsnio teisės normų aiškinimo ir taikymo. Visų pirma pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas pareiškėjo pateiktus alternatyvius tranzito procedūros užbaigimo įrodymus vertino Įgyvendinimo reglamento 312 straipsnio kontekste ir dėl to išsamiai pasisakė sprendime, skirdamas šiam bylos aspektui beveik du puslapius. Teisėjų kolegija sutinka su šiais pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, todėl apeliacinio skundo argumentai atmetami.
40. Pirmosios instancijos teismas sprendime pasisakė dėl Vilniaus teritorinės muitinės ir Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos vengimo imtis aktyvių veiksmų, t. y. kreiptis į Baltarusijos Respublikos kompetentingas institucijas dėl dokumentų pateikimo. Pastebėtina, kad teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą, o, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90), 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011, 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016). Minėtu aspektu teisėjų kolegija pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams ir plačiau šiame sprendime dėl to nebepasisako.
41. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus, kurį naikinti ar keisti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais ar kitais argumentais nėra jokio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija