herbas

UKMERGĖS RAJONO SAVIVALDYBĖS

TARYBA

SPRENDIMAS

DĖL UKMERGĖS RAJONO SAVIVALDYBĖS VIETINĖS RINKLIAVOS UŽ KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ SURINKIMĄ IR TVARKYMĄ DYDŽIO NUSTATYMO METODIKOS patvirtinimo

2016 m. gruodžio 22 d. Nr. 7-293

Ukmergė

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 36 ir 37 punktais ir 18 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktu ir 12, 13 straipsniais, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 25 ir 30¹ straipsniais ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 384 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. liepos 24 d. nutarimo Nr. 711 „Dėl Rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą įmokos dydžio nustatymo metodikos patvirtinimo“ pakeitimo“, Ukmergės rajono savivaldybės taryba n u s p r e n d ž i a:

1. Patvirtinti Ukmergės rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą dydžio nustatymo metodiką (pridedama).

2. Nustatyti, kad šis sprendimas įsigalioja 2017 m. sausio 1 d.

Savivaldybės meras Rolandas Janickas

PATVIRTINTA

Ukmergės rajono savivaldybės

tarybos 2016 m. gruodžio 22 d.

sprendimu Nr. 7-293

UKMERGĖS RAJONO SAVIVALDYBĖS VIETINĖS RINKLIAVOS UŽ KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ SURINKIMĄ IR TVARKYMĄ DYDŽIO NUSTATYMO METODIKA

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Ukmergės rajono savivaldybės vietinės rinkliavos (toliau – Vietinė rinkliava) už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą dydžio nustatymo metodika (toliau – Metodika) skirta Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą dydžio nustatymo principams apibrėžti.

2. Metodika parengta vadovaujantis Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymu Vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų tvarkymą dydžio nustatymo taisyklėmis (toliau – Taisyklės), patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. liepos 24 d. nutarimu Nr. 711 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 20 d. nutarimo Nr. 384 redakcija), Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. vasario 20 d. įsakymu Nr. D1–150 „Dėl nekilnojamojo turto objektų, kurių savininkas arba įgalioti asmenys privalo mokėti nustatytą rinkliavą arba sudaryti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį, rūšių sąrašo patvirtinimo“.

3. Pagal Metodikos nuostatas nustačius komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo sistemos būtinąsias sąnaudas, apskaičiuojamas Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą dydis Ukmergės rajono savivaldybėje.

4. Metodikoje vartojamos sąvokos apibrėžtos Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme, Vietinės rinkliavos nuostatuose ir kituose atliekų tvarkymą reglamentuojančiuose teisės aktuose.

II SKYRIUS

BŪTINŲJŲ SĄNAUDŲ NUSTATYMO PRINCIPAI

5. Būtinosios su komunalinių atliekų tvarkymu susijusios sąnaudos – tiesiogiai su komunalinių atliekų tvarkymu susijusios pagrįstos sąnaudos, reikalingos komunalinių atliekų tvarkymo paslaugai suteikti, ilgalaikiam komunalinėms atliekoms tvarkyti skirtos infrastruktūros eksploatavimui, jos atnaujinimui užtikrinti ir priimtinoms komunalinių atliekų turėtojams sąlygoms dalyvauti tvarkant komunalines atliekas sudaryti, taip pat aplinkos taršai mažinti.

6. Būtinosios sąnaudos, vadovaujantis Taisyklėmis, apskaičiuojamos kaip šių komunalinių atliekų tvarkymo veiklų bendrųjų sąnaudų suma:

6.1. mišrių (po pirminio rūšiavimo likusių) komunalinių atliekų surinkimo ir vežimo, įskaitant perkrovimo įrenginių eksploatavimą, sąnaudos;

6.2. mišrių (po pirminio rūšiavimo likusių) komunalinių atliekų apdorojimo ir šalinimo sąnaudos, įskaitant mokestį už aplinkos teršimą sąvartyne šalinamomis komunalinėmis atliekomis, sąvartynų eksploatavimo sąnaudos, įskaitant atidėjinius sąvartynui uždaryti, rekultivuoti ir prižiūrėti po uždarymo;

6.3. į mišrias komunalines atliekas patekusių antrinių žaliavų atskyrimo nuo mišrių komunalinių atliekų ir kitos tvarkymo sąnaudos, išskyrus tas sąnaudas, kurias teisės aktų nustatyta tvarka apmoka gamintojai ir importuotojai;

6.4. didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelių eksploatavimo sąnaudos, išskyrus tas sąnaudas, kurias teisės aktų nustatyta tvarka privalo apmokėti gamintojai ir importuotojai;

6.5. į komunalines atliekas patekusių pavojingų buitinių (buityje susidarančių) atliekų, didelių gabaritų atliekų, buityje susidarančių elektros ir elektroninės įrangos atliekų surinkimo apvažiavimo būdu ir tvarkymo sąnaudos, išskyrus tas atliekų tvarkymo sąnaudas, kurias teisės aktų nustatyta tvarka privalo apmokėti gamintojai ir importuotojai;

6.6. biologiškai skaidžių atliekų rūšiuojamojo surinkimo ir (ar) tvarkymo sąnaudos;

6.7. kompostavimo aikštelių eksploatavimo sąnaudos;

6.8. kitų komunalinių atliekų (maisto atliekų, tekstilės atliekų ir kitų) rūšiuojamojo surinkimo ir (ar) tvarkymo sąnaudos;

6.9. netinkamų eksploatuoti uždarytų sąvartynų priežiūros po uždarymo sąnaudos;

6.10. komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūros atnaujinimo sąnaudos;

6.11. visuomenės švietimo ir informavimo komunalinių atliekų tvarkymo klausimais sąnaudos, išskyrus tas visuomenės švietimo ir informavimo sąnaudas, kurias apmoka gamintojai ir importuotojai Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo ir Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo nustatyta tvarka;

6.12. komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administravimo sąnaudos;

6.13. į būtinąsias sąnaudas įtraukiamos administratoriaus apskaičiuotos sąnaudos, turėtos organizuojant komunalinių atliekų tvarkymą regioniniu principu, kai komunalinių atliekų tvarkymas savivaldybėje organizuojamas šiuo būdu.

7. 6-ame Metodikos punkte nurodytų atskirų veiklų sąnaudos nustatomos pagal formulę:

BS_VEIKL = PS_VEIKL + KS_VEIKL, kur

BS_VEIKL – atskiros komunalinių atliekų tvarkymo veiklos būtinosios sąnaudos;

PS_VEIKL – atskiros komunalinių atliekų tvarkymo veiklos pastoviosios sąnaudos;

KS_VEIKL – atskiros komunalinių atliekų tvarkymo veiklos kintamosios sąnaudos.

8. Nustatant Vietinės rinkliavos dydį vertinamos tik realiai vykdomos ir komunalinių atliekų tvarkymo administratoriaus administruojamos atliekų tvarkymo veiklos bei jų sukuriamos sąnaudos.

9. Pastoviąsias komunalinių atliekų tvarkymo sąnaudas sudaro nuo komunalinių atliekų kiekio nepriklausančios komunalinių atliekų tvarkymo sąnaudos.

10. Apskaičiavus kiekvienos komunalinių atliekų tvarkymo veiklos pastoviąsias sąnaudas ir jas susumavus, nustatomos bendrosios pastoviosios sąnaudos.

11. Kintamąsias komunalinių atliekų tvarkymo sąnaudas sudaro su komunalinių atliekų kiekiu susijusios komunalinių atliekų tvarkymo sąnaudos.

12. Apskaičiavus kiekvienos komunalinių atliekų tvarkymo veiklos kintamąsias sąnaudas ir jas susumavus, nustatomos bendrosios kintamosios sąnaudos.

13. Skaičiuojant būtinąsias sąnaudas, gali būti vadovaujamasi:

13.1. praėjusių laikotarpių faktiniais duomenimis;

13.2. galiojančiose paslaugų, darbų atlikimo ar kitose sutartyse nustatytomis kainomis, tarifais ar užmokesčiais;

13.3. Finansų ministerijos skelbiamomis ekonominių rodiklių projekcijomis, Statistikos departamento skelbiamais kainų indeksais ir pan.;

13.4. teisės aktuose ar kituose dokumentuose nustatytais normatyvais, įkainiais, sąnaudų normomis.

III SKYRIUS

BŪTINŲJŲ SĄNAUDŲ SKAIČIAVIMAS

14. Skaičiuojant būtinąsias sąnaudas, įvertinami planuojami atskirų komunalinių atliekų rūšių kiekiai (mišrios komunalinės atliekos, į didelių gabaritų aikšteles atvežamos atliekos, į žaliųjų atliekų kompostavimo aikšteles atvežamos atliekos).

15. Atsižvelgiant į turimus faktinius duomenis ir galimybes pagrįsti kiekvienos iš 6-ame Metodikos punkte išvardintų komunalinių atliekų tvarkymo veiklų sąnaudas, skaičiuojamos šios sąnaudos:

15.1. mišrių komunalinių atliekų surinkimo ir vežimo sąnaudos;

15.2. mišrių komunalinių atliekų apdorojimo ir šalinimo sąnaudos;

15.3. į komunalines atliekas patekusių pavojingų buitinių atliekų, didelių gabaritų atliekų, buityje susidarančių elektros ir elektroninės įrangos atliekų surinkimo apvažiavimo būdu sąnaudos;

15.4. biologiškai skaidžių atliekų rūšiuojamojo surinkimo sąnaudos;

15.5. komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūros atnaujinimo sąnaudos;

15.6. komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administravimo sąnaudos.

16. Mišrių komunalinių atliekų, didelių gabaritų atliekų ir biologiškai skaidžių atliekų surinkimo sąnaudų skaičiavimas pagrįstas faktiniais duomenimis ir sutartyje su vežėju nustatyta atliekų surinkimo kaina. Šios sąnaudos apskaičiuotos planuojamus surinkti atskirų komunalinių atliekų rūšių kiekius padauginus iš atliekų surinkimo kainos.

17. Komunalinių atliekų surinkimo sąnaudos pastoviosioms ir kintamosioms sąnaudoms priskiriamos atsižvelgiant į su komunalinių atliekų surinkėju pasirašytą sutartį, surenkamų komunalinių atliekų kiekių pokyčius, įdiegus papildomas atskiro antrinių žaliavų ir pakuočių, žaliųjų ir kitų atliekų surinkimo sistemas bei komunalinių atliekų surinkimo įmonių sąnaudų pobūdį.

18. Mišrių komunalinių atliekų šalinimo sąnaudų skaičiavimas pagrįstas faktiniais duomenimis ir Ukmergės rajono savivaldybėje susidarančių mišrių komunalinių atliekų tvarkymo VAATC mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiuose kaina. Šios sąnaudos apskaičiuotos planuojamą šalinti mišrių komunalinių atliekų kiekį padauginus iš atliekų apdorojimo kainos.

19. Mišrių komunalinių atliekų šalinimo sąnaudos pastoviosioms ir kintamosioms sąnaudoms priskiriamos atsižvelgiant į komunalinių atliekų šalinimo Vilniaus apskrities regioniniame komunalinio atliekų sąvartyne sutartį, surenkamų komunalinių atliekų kiekių pokyčius, įdiegus papildomas atskiro antrinių žaliavų ir pakuočių, žaliųjų ir kitų atliekų surinkimo sistemas bei komunalines atliekas tvarkančių įmonių sąnaudų pobūdį.

20. Komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūros atnaujinimo sąnaudos skaičiuojamos atsižvelgiant į vykdomus ir planuojamus įgyvendinti komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūros plėtojimo projektus. Šias sąnaudas sudaro projektų metu įsigyto nekilnojamojo turto nusidėvėjimo sąnaudos ir paskolų, iš kurių buvo finansuojami projektai, palūkanų sąnaudos.

21. Atsižvelgiant į komunalinių atliekų infrastruktūros atnaujinimo sąnaudų pobūdį, visos šios sąnaudos priskiriamos pastoviosioms sąnaudoms.

22. Komunalinių atliekų tvarkymo administravimo sąnaudų skaičiavimas pagrįstas faktiniais duomenimis, numatomu sąnaudų išaugimu dėl DVĮ įvedimo, skelbiamomis ekonominių rodiklių projekcijomis. Šios sąnaudos apskaičiuojamos pagal šias grupes:

22.1. darbo užmokesčio sąnaudos;

22.2. įrangos eksploatavimo sąnaudos;

22.3. ryšių paslaugų sąnaudos;

22.4. komunalinių paslaugų sąnaudos;

22.5. Registrų centro paslaugų sąnaudos;

22.6. kitų paslaugų sąnaudos;

22.7. kitų prekių sąnaudos.

23. Atsižvelgiant į komunalinių atliekų tvarkymo administravimo sąnaudų pobūdį, visos šios sąnaudos priskiriamos pastoviosioms sąnaudoms.

24. Bendros pastoviosios būtinosios sąnaudos paskaičiuojamos susumavus visų komunalinių atliekų tvarkymo veiklų būtinąsias pastoviąsias sąnaudas:

BPS = PS_V1 + PS_V2+ .... + PS_V6, kur:

BPS – bendros pastoviosios sąnaudos;

PS_V1 – 1-os veiklos pastoviosios sąnaudos;

PS_V2 – 2-os veiklos pastoviosios sąnaudos;

PS_V6 – 6-os veiklos pastoviosios sąnaudos.

25. Bendros kintamosios būtinosios sąnaudos paskaičiuojamos susumavus visų komunalinių atliekų tvarkymo veiklų kintamąsias sąnaudas:

BKS = KS_V1 + KS_V2+ .... + KS_V6, kur:

BKS – bendros kintamosios sąnaudos;

KS_V1 – 1-os veiklos kintamosios sąnaudos;

KS_V2 – 2-os veiklos kintamosios sąnaudos;

KS_V6 – 6-os veiklos kintamosios sąnaudos.

IV SKYRIUS

VIETINĖS RINKLIAVOS DYDŽIO NUSTATYMO PRINCIPAI

26. Vietinės rinkliavos dydis turi būti toks, kad iš nekilnojamojo turto objektų savininkų arba jų įgaliotų asmenų surinktomis lėšomis būtų padengtos visos būtinosios sąnaudos. Iš Vietinės rinkliavos pastoviosios dalies turi būti padengtos visos pastoviosios sąnaudos, iš kintamosios dalies – visos kintamosios sąnaudos

27. Nekilnojamojo turto objektai suskirstomi į kategorijas savivaldybės sprendimu pasirinktinai pagal nekilnojamojo turto objektų rūšis ir (ar) jų paskirtį vadovaujantis nekilnojamojo turto objektų rūšių sąrašu, kurį pagal Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo 30 straipsnio 2 dalį nustato Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija. Nekilnojamojo turto objektai skirstomi į kategorijas vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. vasario 20 d. įsakymu Nr. D1–150 „Dėl nekilnojamojo turto objektų, kurių savininkas arba įgalioti asmenys privalo mokėti nustatytą rinkliavą arba sudaryti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį, rūšių sąrašo patvirtinimo“.

28. Nekilnojamojo turto objektas, nenurodytas 27-ame Metodikos punkte aukščiau nurodytame sąraše, gali būti priskiriamas atskirai nekilnojamojo turto objektų kategorijai, numatant 19-os nekilnojamojo turto objektų kategorijos subkategorijas.

29. Nekilnojamojo turto objektai suskirstomi į kategorijas pagal galimybę naudotis kolektyviniais arba individualiais konteineriais ir kiekvienai jų pasirenkami Vietinės rinkliavos dedamųjų kintamieji.

30. Vadovaujantis Vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų tvarkymą dydžio nustatymo taisyklėmis ir Metodika, patvirtintos nekilnojamojo turto objektų kategorijos ir pasirinkti Vietinės rinkliavos dedamųjų kintamieji pateikti Metodikos 1 priede.

31. Nekilnojamojo turto objektas, kuris yra visiškai nenaudojamas, nekilnojamojo turto savininko argumentuotu prašymu, vadovaujantis Vietinės rinkliavos nuostatais, gali būti perkeliamas į netinkamų naudoti nekilnojamojo turto objektų kategoriją (Metodikos 1 priedas, 19.3 eilutė) ir jam nustatomas minimalus Vietinės rinkliavos dydis.

V SKYRIUS

VIETINĖS RINKLIAVOS DYDŽIO NUSTATYMO TVARKA

32. Vietinės rinkliavos nuostatuose savivaldybė nustato dvinarę Vietinę rinkliavą, susidedančią iš pastoviosios ir kintamosios dedamųjų:

32.1. pastoviąją Vietinės rinkliavos dedamąją moka visi savivaldybės nekilnojamojo turto objektų savininkai, nekilnojamojo turto objektų savininkų atstovai arba kiti asmenys, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 30¹ straipsnio 1 dalyje;

32.2. kintamąją Vietinės rinkliavos dedamąją moka savivaldybės nekilnojamojo turto objektų savininkai, nekilnojamojo turto objektų savininkų atstovai arba kiti asmenys, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 30¹ straipsnio 1 dalyje, kuriems teikiama komunalinių atliekų paėmimo ir tvarkymo paslauga.

33. Pastoviosios sąnaudos skirtingoms NT objektų kategorijoms padalinamos vadovaujantis šiais principais ir etapais:

33.1. pirmiausia pastoviosios sąnaudos padalinamos į 2 dalis: gyventojų naudojamiems nekilnojamo turto objektams (Metodikos 1 priedas, 1, 8, 18 eilutės) ir juridinių asmenų naudojamiems nekilnojamo turto objektams (Metodikos 1 priedas, 2-7, 9-17, 19 eilutės). Pastoviosios sąnaudos padalinamos atsižvelgiant į bendrą šių nekilnojamojo turto objektų plotą:

PS_GNTO = (BP_GNTO / BP_VNTO)x PS, kur:

PS_GNTO– gyventojų naudojamiems nekilnojamo turto objektams tenkančios pastoviosios sąnaudos;

BP_GNTO– gyventojų naudojamų nekilnojamo turto objektų (išskyrus netinkamus naudoti objektus) bendras plotas;

BP_VNTO– visų nekilnojamojo turto objektų (išskyrus netinkamus naudoti objektus) bendras plotas;

PS– visos pastoviosios sąnaudos.

PS_JANTO = (BP_JANTO / BP_VNTO)x PS, kur:

PS_JANTO– juridinių asmenų naudojamiems nekilnojamo turto objektams tenkančios pastoviosios sąnaudos;

BP_JANTO– juridinių asmenų naudojamų nekilnojamo turto objektų (išskyrus netinkamus naudoti objektus) bendras plotas;

BP_VNTO– visų nekilnojamojo turto objektų (išskyrus netinkamus naudoti objektus) bendras plotas;

PS– visos pastoviosios sąnaudos;

33.2. gyventojų naudojamiems nekilnojamo turto objektams tenkančios pastoviosios sąnaudos paskirstomos kiekvienai šių objektų kategorijai (Metodikos 1 priedas, 1, 8, 18 eilutės), atsižvelgiant į naudojimosi gyvenamosios paskirties, garažų paskirties ir sodų paskirties objektais koeficientus (Metodikos 2 priedas), kurie nustatyti pagal vidutinį gyventojų naudojimosi šiais nekilnojamojo turto objektais laiką:

PS_NTOK = (BP_NTOK / BP_GNTO)x PS_GNTOx GNK_NTOK, kur:

PS_NTOK– konkrečiai gyventojams priklausančiai nekilnojamo turto objektų kategorijai tenkančios pastoviosios sąnaudos;

BP_NTOK– konkrečios nekilnojamo turto objektų kategorijos objektų bendras plotas;

BP_GNTO– gyventojų naudojamų nekilnojamo turto objektų (išskyrus netinkamus naudoti objektus) bendras plotas;

PS_GNTO– gyventojų naudojamiems nekilnojamo turto objektams tenkančios pastoviosios sąnaudos;

GNK_NTOK– konkrečiai gyventojams priskiriamai nekilnojamo turto objektų kategorijai nustatytas naudojimosi turtu koeficientas;

33.3. juridinių asmenų naudojamiems nekilnojamo turto objektams tenkančios pastoviosios sąnaudos paskirstomos kiekvienai šių objektų kategorijai (Metodikos 1 priedas, 2-7, 9-17, 19 eilutės), atsižvelgiant į vidutinį darbuotojų skaičių tenkantį nekilnojamojo turto objektų plotui:

PS_NTOK = (BP_NTOK / BP_JANTO)x PS_JANTOx DPK_NTOK, kur:

PS_NTOK– konkrečiai nekilnojamo turto objektų kategorijai tenkančios pastoviosios sąnaudos;

BP_NTOK– konkrečios nekilnojamo turto objektų kategorijos objektų bendras plotas;

BP_JANTO– juridinių asmenų naudojamų nekilnojamo turto objektų (išskyrus netinkamus naudoti objektus) bendras plotas;

PS_JANTO– juridinių asmenų naudojamiems nekilnojamo turto objektams tenkančios pastoviosios sąnaudos;

DPK_NTOK– konkrečiai nekilnojamo turto objektų kategorijai nustatytas darbuotojų ir ploto santykio koeficientas.

34. Kiekvienai nekilnojamojo turto objektų kategorijai nustatyti darbuotojų ir ploto santykio koeficientai pateikiami Metodikos 2 priede. Kiekvienos nekilnojamojo turto objektų kategorijos darbuotojų ir ploto santykis paskaičiuotas apibendrinus Statistikos departamento duomenis apie Lietuvos darbuotojus pagal ūkinę veiklą ir nekilnojamojo turto plotus, registruotus ūkinėms veikloms. Koeficientai nustatyti kiekvienos nekilnojamo turto objektų kategorijos juridinių asmenų darbuotojų ir ploto santykį palyginus su vidutiniu darbuotojų ir ploto santykiu (Lietuvos mastu).

35. Pastoviąsias sąnaudas priskyrus kiekvienai nekilnojamojo turto objektų kategorijai, paskaičiuojamas Vietinės rinkliavos pastoviosios dedamosios kintamasis, kuris naudojamas paskaičiuoti kiekvienam nekilnojamojo turto objektui tenkančias pastoviąsias sąnaudas:

35.1. Vietinės rinkliavos pastoviosios dedamosios kintamojo dydis gyvenamosios paskirties objektams arba gyventojų naudojamiems garažų paskirties objektams paskaičiuojamas pagal formulę:

VR_PDK1 = PS_NTOK / AP_NTOK, kur:

VR_PDK1– Vietinės rinkliavos pastoviosios dalies kintamojo dydis gyvenamosios paskirties arba garažų paskirties objektams (EUR/m²);

PS_NTOK– gyvenamosios paskirties arba garažų paskirties objektams tenkančios pastoviosios sąnaudos (EUR);

AP_NTOK– gyvenamosios paskirties arba garažų paskirties objektų apmokestinamas plotas (m²).

35.2. Vietinės rinkliavos pastoviosios dedamosios kintamojo dydis gyventojų naudojamiems sodų paskirties objektams paskaičiuojamas pagal formulę:

VR_PDK2 = PS_SPO / TOS_SPO, kur:

VR_PDK2– Vietinės rinkliavos pastoviosios dalies kintamojo dydis sodų paskirties objektams (EUR/turto objektui);

PS_SPO– sodų paskirties objektams tenkančios pastoviosios sąnaudos (EUR);

TOS_SPO– sodų paskirties objektų nekilojamojo turto objektų skaičius (objektas).

35.3. Vietinės rinkliavos pastoviosios dedamosios kintamojo dydis juridinių asmenų naudojamiems nekilnojamo turto objektams paskaičiuojamas pagal formulę:

VR_PDK3 = PS_NTOK / AP_NTOK, kur:

VR_PDK3– Vietinės rinkliavos pastoviosios dalies kintamojo dydis konkrečiai juridinių asmenų naudojamų nekilnojamo turto objektų kategorijai (EUR/m²);

PS_NTOK– konkrečiai nekilnojamo turto objektų kategorijai tenkančios pastoviosios sąnaudos (EUR);

AP_NTOK– konkrečios nekilnojamo turto objektų kategorijos apmokestinamas plotas (m²).

35.4. Vietinės rinkliavos pastoviosios dedamosios kintamojo dydis netinkamiems naudoti nekilnojamo turto objektams (Metodikos 1 priedas, 19.3 eilutė) nustatomas toks, kad būtų padengtos minimalios šiems objektams nustatytos Vietinės rinkliavos administravimo sąnaudos:

VR_PDK4 = АS_NNTO / AP_NNTO, kur:

VR_PDK4– Vietinės rinkliavos pastoviosios dalies kintamojo dydis netinkamiems naudoti nekilnojamo turto objektams (EUR/ m²);

AS_NNTO– minimalios netinkamiems naudoti nekilnojamo turto objektams nustatytos Vietinės rinkliavos administravimo sąnaudos (EUR);

AP_NNTO– netinkamų naudoti turto objektų apmokestinamas plotas (m²).

36. Naudojant kintamąjį „nekilnojamojo turto objekto plotas“ (Metodikos 1 priedas) kiekvienam nekilnojamo turto objektui Vietinės rinkliavos pastovioji dedamoji nustatoma pagal formulę:

VR_PD = VR_PDK x AP_NTO, kur:

VR_PD– Vietinės rinkliavos pastovioji dedamoji (EUR);

VR_PDK– Vietinės rinkliavos pastoviosios dedamosios kintamojo dydis (EUR/m²);

AP_NTO– nekilojamojo turto objekto apmokestinamas plotas (m²).

37. Naudojant kintamąjį „nekilnojamojo turto objektų skaičius“ (Metodikos 1 priedas) kiekvienam nekilnojamo turto objektui Vietinės rinkliavos pastovioji dedamoji nustatoma pagal formulę:

VR_PD = VR_PDK x TOS_NTO, kur:

VR_PD– Vietinės rinkliavos pastovioji dedamoji (EUR);

VR_PDK– Vietinės rinkliavos pastoviosios dedamosios kintamojo dydis (EUR/turto objektui);

TOS_NTO– nekilojamojo turto objektų skaičius (objektas).

38. Dėl skirtingų mišrių komunalinių atliekų susidarymo normų kiekvienos nekilnojamo turto objektų kategorijos Vietinės rinkliavos kintamosios dedamosios kintamojo (jis naudojamas paskaičiuoti kiekvienam nekilnojamojo turto objektui tenkančias kintamąsias sąnaudas) dydis bus skirtingas bei paskaičiuojamas pagal formulę:

VR_KDK = (AN_NTO / AK_MAK) x KS, kur:

VR_KDK– Vietinės rinkliavos kintamosios dedamosios kintamojo dydis (EUR/gyventojui skaičiuojant pagal kintamąjį gyventojų skaičius; EUR/m² skaičiuojant pagal kintamąjį nekilnojamojo turto objekto plotas; EUR/turto objektui skaičiuojant pagal kintamąjį nekilnojamojo turto objektų skaičius);

AN_NTO– pas nekilojamojo turto objektą susikaupiančių mišrių komunalinių atliekų norma (kg/gyventojui skaičiuojant pagal kintamąjį gyventojų skaičius; kg/m² skaičiuojant pagal kintamąjį nekilnojamojo turto objekto plotas; kg/turto objektui skaičiuojant pagal kintamąjį nekilnojamojo turto objektų skaičius);

AK_MAK– visas mišrių komunalinių atliekų konteineriais numatomas surinkti atliekų kiekis (kg);

KS – visos su komunalinių atliekų tvarkymu susijusios kintamosios sąnaudos (EUR).

39. Naudojant kintamąjį „gyventojų skaičius“ (Metodikos 1 priedas) kiekvienam nekilnojamo turto objektui Vietinės rinkliavos kintamoji dedamoji nustatoma pagal formulę:

VR_KD = VR_KDK x GS_NTO, kur:

VR_KD – Vietinės rinkliavos kintamoji dedamoji (EUR);

VR_KDK – Vietinės rinkliavos kintamosios dedamosios kintamojo dydis (EUR/gyventojui);

GS_NTO – nekilojamojo turto objekte gyvenančių gyventojų skaičius (vnt.).

40. Naudojant kintamąjį „nekilnojamojo turto objekto plotas“ (Metodikos 1 priedas) kiekvienam nekilnojamo turto objektui Vietinės rinkliavos kintamoji dedamoji nustatoma pagal formulę:

VR_KD = VR_KDK x AP_NTO, kur:

VR_KD – Vietinės rinkliavos kintamoji dedamoji (EUR);

VR_KDK – Vietinės rinkliavos kintamosios dedamosios kintamojo dydis (EUR/m²);

AP_NTO– nekilojamojo turto objekto apmokestinamas plotas (m²).

41. Naudojant kintamąjį „nekilnojamojo turto objektų skaičius“ (Metodikos 1 priedas) kiekvienam nekilnojamo turto objektui Vietinės rinkliavos kintamoji dedamoji nustatoma pagal formulę:

VR_KD = VR_KDK x TOS_NTO, kur:

VR_KD – Vietinės rinkliavos kintamoji dedamoji (EUR);

VR_KDK – Vietinės rinkliavos kintamosios dedamosios kintamojo dydis (EUR/turto objektui);

TOS_NTO– nekilojamojo turto objektų skaičius (objektas).

42. Vietinės rinkliavos dydis kiekvienam nekilnojamojo turto objektui apskaičiuojamas sudėjus nustatytas Vietinės rinkliavos pastoviąją dedamąją ir kintamąją dedamąją:

VR = VR_PD + VR_KD, kur:

VR – konkrečiam nekilnojamojo turto objektui paskaičiuotas Vietinės rinkliavos dydis (EUR);

VR_PD – konkrečiam nekilnojamojo turto objektui nustatytas Vietinės rinkliavos pastoviosios dedamosios dydis (EUR);

VR_KD – konkrečiam nekilnojamojo turto objektui nustatytas Vietinės rinkliavos kintamosios dedamosios dydis (EUR),

43. Kiekvienų metų pabaigoje mišrių komunalinių atliekų susikaupimo normos gali būti peržiūrimos, atsižvelgiant į per metus atliktų kiekvienos nekilnojamojo turto objektų kategorijos naudojamų konteinerių pakėlimų skaičių bei atliktus atliekų susikaupimo normų tyrimus.

44. Nuo kintamosios Vietinės rinkliavos dedamosios mokėjimo atleidžiami nekilnojamojo turto objektų savininkai arba jų įgalioti asmenys, nustatyta tvarka deklaravę, kad tam tikrą laikotarpį nebus naudojamasi nekilnojamojo turto objektu ir iš šio objekto tuo laikotarpiu komunalinės atliekos nebus surenkamos. Deklaravimas vykdomas pagal Ukmergės rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą administravimo tvarkos apraše nustatytą tvarką.

VI SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

45. Pasibaigus veiklos einamųjų finansinių metų 9 mėnesiams, būtinosios sąnaudos perskaičiuojamos ateinantiems finansiniams metams. Būtinosios sąnaudos perskaičiuojamos atsižvelgiant į einamųjų metų 1-9 mėn. faktinius ir 10-12 mėn. prognozuojamus finansinius rezultatus, numatomus kainų (komunalinių atliekų surinkimo kaina ir Vilniaus apskrities regioninio komunalinio atliekų sąvartyno atliekų priėmimo kaina) bei mokesčių pokyčius ir į naujų komunalinių atliekų tvarkymo priemonių įgyvendinimą.

46. Pasibaigus veiklos einamųjų finansinių metų 9 mėnesiams, apmokestinimo parametrų dydžiai perskaičiuojami ateinantiems finansiniams metams. Perskaičiuojant apmokestinimo parametrų dydžius (nekilnojamojo turto objektų kategorijų plotai, nekilnojamojo turto objektų skaičius, gyventojų skaičius) naudojami praėjusių finansinių metų rinkliavos administravimo informacinėje sistemoje sukaupti faktiniai duomenys. Apmokestinimo parametrų dydžių skaičiavimo principai nustatyti Ukmergės rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą administravimo tvarkos apraše.

47. Perskaičiavus būtinąsias su komunalinių atliekų tvarkymu susijusias sąnaudas ir apmokestinimo parametrų dydžius, Savivaldybės taryba atskiru sprendimu gali keisti Vietinės rinkliavos dydžius, jeigu būtinosios sąnaudos skiriasi daugiau nei 10 proc. nuo patvirtinto Vietinės rinkliavos dydžio.

_______________________________

Ukmergės rajono savivaldybės vietinės rinkliavos

už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą

dydžio nustatymo metodikos

1 priedas

NEKILNOJAMOJO TURTO OBJEKTŲ KATEGORIJOS IR

VIETINĖS RINKLIAVOS DEDAMŲJŲ KINTAMIEJI

	Nekilnojamo turto objektų kategorijos	Vietinės rinkliavos pastovioji dedamoji	Vietinės rinkliavos kintamoji dedamoji
1.	Gyvenamosios paskirties objektai	NT objekto plotas, m² (maksimalus apmokestinamas plotas – 100 m²)	MKA susidarymo norma, kg/gyv.
2.	Viešbučių paskirties objektai	NT objekto plotas, m²	MKA susidarymo norma, kg/m²
3.	Administracinės paskirties objektai
4.	Prekybos paskirties objektai
5.	Paslaugų paskirties objektai
6.	Maitinimo paskirties objektai
7.	Transporto paskirties objektai
8.	Garažų paskirties objektai
9.	Gamybos, pramonės paskirties objektai
10.	Sandėliavimo paskirties objektai
11.	Kultūros paskirties objektai
12.	Mokslo paskirties objektai
13.	Gydymo paskirties objektai
14.	Poilsio paskirties objektai
15.	Sporto paskirties objektai
16.	Religinės paskirties objektai	NT objekto skaičius, vnt.	MKA susidarymo norma, kg/vnt.
17.	Specialiosios paskirties objektai	NT objekto plotas, m²	MKA susidarymo norma, kg/m²
18.	Sodų paskirties objektai	NT objekto skaičius, vnt.	MKA susidarymo norma, kg/vnt.
19.	Kiti objektai
19.1.	Žemės ūkio paskirties objektai	NT objekto plotas, m²	MKA susidarymo norma, kg/m²
19.2.	Visuomeninių organizacijų objektai	NT objekto skaičius, vnt.	MKA susidarymo norma, kg/vnt.
19.3.	Netinkami naudoti objektai	NT objekto plotas, m²	-
19.4.	Kiti neįvardinti objektai	NT objekto plotas, m²	MKA susidarymo norma, kg/m²

_______________________________

Ukmergės rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą dydžio nustatymo metodikos

2 priedas

GYVENTOJŲ NAUDOJIMOSI NEKILNOJAMOJO TURTO OBJEKTAIS KOEFICIENTAI

Nekilnojamo turto objektų kategorijos	Naudojimosi NT objektu koeficientas
Gyvenamosios paskirties objektai	1,00
Garažų paskirties objektai	0,10
Sodų paskirties objektai	0,25

NEKILNOJAMOJO TURTO OBJEKTŲ KATEGORIJOMS NUSTATYTI DARBUOTOJŲ IR PLOTO SANTYKIO KOEFICIENTAI

Nekilnojamo turto objektų kategorijos	Darbuotojų skaičius, tenkantis NT objekto 100 m² ploto	Darbuotojų ir ploto santykio koeficientas
Viešbučių paskirties objektai	2,96	1,85
Administracinės paskirties objektai	2,61	1,63
Prekybos paskirties objektai	2,96	1,85
Paslaugų paskirties objektai	2,96	1,85
Maitinimo paskirties objektai	2,96	1,85
Transporto paskirties objektai	0,80	0,50
Gamybos, pramonės paskirties objektai	0,80	0,50
Sandėliavimo paskirties objektai	0,80	0,50
Kultūros paskirties objektai	1,58	0,99
Mokslo paskirties objektai	1,58	0,99
Gydymo paskirties objektai	3,67	2,29
Poilsio paskirties objektai	2,96	1,85
Sporto paskirties objektai	1,58	0,99
Religinės paskirties objektai	0,80	0,50
Specialiosios paskirties objektai	2,93	1,83
Žemės ūkio paskirties objektai	1,58	0,99
Visuomeninės organizacijos	0,80	0,50
Kiti neįvardinti objektai	2,93	1,83
Vidurkis (bazinis koeficientas)	1,60	1,00

_______________________________