LIETUVOS RESPUBLIKOS
INDĖLIŲ IR ĮSIPAREIGOJIMŲ INVESTUOTOJAMS DRAUDIMO ĮSTATYMO NR. IX-975 2, 3, 6, 7, 8, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 18, 19, 20, 23, 26, 28, 32, 33, 35, 40, 41, 42, 46 STRAIPSNIŲ, ŠEŠTOJO SKIRSNIO PAVADINIMO IR 2 PRIEDO PAKEITIMO IR 5, 47 STRAIPSNIŲ PRIPAŽINIMO NETEKUSIAIS GALIOS
ĮSTATYMAS
2020 m. gruodžio 22 d. Nr. XIV-107
Vilnius
1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 2 straipsnio 18 dalį ir ją išdėstyti taip:
„18. Indėlių draudžiamasis įvykis – indėlių draudimo sistemos dalyviui iškelta bankroto byla arba priežiūros institucijos raštu pareikšta nuomonė, kad indėlių draudimo sistemos dalyvis dėl su savo finansine padėtimi tiesiogiai susijusių priežasčių negali įvykdyti pagrįsto reikalavimo grąžinti indėlį ir to negalės padaryti artimiausiu metu.“
2. Pakeisti 2 straipsnio 21 dalį ir ją išdėstyti taip:
„21. Investuotojas – fizinis ar juridinis asmuo arba kita organizacija, naudodamiesi įsipareigojimų investuotojams draudimo sistemos dalyvio teikiamomis investicinėmis paslaugomis perdavę (patikėję) įsipareigojimų investuotojams draudimo sistemos dalyviui pinigų ir (arba) finansinių priemonių, arba, jeigu investicija bendra, kiekvienas įsipareigojimų investuotojams draudimo sistemos dalyviui perduotų (patikėtų) pinigų arba finansinių priemonių bendraturtis (fizinis ar juridinis asmuo arba kita organizacija).“
3. Pakeisti 2 straipsnio 43 dalį ir ją išdėstyti taip:
„43. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos bankų įstatyme, Lietuvos Respublikos centrinių kredito unijų įstatyme, Lietuvos Respublikos elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatyme, Lietuvos Respublikos finansinio tvarumo įstatyme, Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatyme, Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatyme, Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatyme, Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatyme, Lietuvos Respublikos draudimo įstatyme, Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatyme.“
2 straipsnis. 3 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 3 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir jį išdėstyti taip:
2. Pakeisti 3 straipsnio 2 dalies 14 punktą ir jį išdėstyti taip:
3. Papildyti 3 straipsnį nauja 3 dalimi:
4 straipsnis. 6 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 6 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Jeigu tinkamas drausti indėlis yra depozitinėje sąskaitoje, tinkamas drausti indėlis padalijamas kiekvienam fiziniam ar juridiniam asmeniui arba kitai organizacijai, kuriems priklauso depozitinėje sąskaitoje laikomos lėšos, pagal jiems priklausančią indėlio dalį. Kiekvienas asmuo, atidarydamas kredito įstaigoje sąskaitą, kurioje bus laikomos tik kitiems asmenims nuosavybės, patikėjimo teise ar kitais pagrindais priklausančios lėšos, privalo kredito įstaigai nurodyti, kad atidaroma sąskaita yra depozitinė sąskaita, nurodyti įstatymą, kuriuo vadovaujantis atidaryta ši sąskaita, ir kredito įstaigos arba valstybės įmonės „Indėlių ir investicijų draudimas“ (toliau – draudimo įmonė) reikalavimu per 5 darbo dienas pateikti duomenis apie šioje sąskaitoje laikomas kiekvienam asmeniui priklausančias lėšas. Duomenų pateikimo draudimo įmonei formą, turinį ir tvarką nustato ir savo interneto svetainėje skelbia draudimo įmonė.“
2. Pakeisti 6 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
„8. Indėlių draudimo sistemos dalyviai privalo įdiegti priemones, leidžiančias iš karto identifikuoti kiekvienam indėlininkui priklausančią tinkamų drausti indėlių sumą, pagrindinių apdraustųjų indėlių sumą ir kitus indėlių draudimo išmokoms apskaičiuoti reikalingus duomenis, kuriuos draudimo įmonės prašymu indėlių draudimo sistemos dalyviai privalo pateikti draudimo įmonei nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo draudimo įmonės prašymo pateikimo dienos, išskyrus atvejus, numatytus šio straipsnio 3 ir 5 dalyse.“
5 straipsnis. 7 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 7 straipsnio 4 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:
2. Pakeisti 7 straipsnio 4 dalies 8 punktą ir jį išdėstyti taip:
6 straipsnis. 8 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 8 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„8 straipsnis. Indėlių draudimo išmokų mokėjimo apribojimai
Indėlių draudimo išmokos nemokamos:
1) už šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nurodytus indėlius, lėšas, pinigus, vertybinius popierius ir įsipareigojimus;
2) indėlininkams už indėlius sąskaitoje, kurioje per pastaruosius 24 mėnesius iki indėlių draudžiamojo įvykio dienos nėra atlikta jokių su indėliu susijusių operacijų ir laikomo indėlio suma yra mažesnė kaip 10 eurų;
7 straipsnis. 10 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 10 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
„8. Indėlių draudimo sistemos dalyvis privalo informuoti savo indėlininkus apie numatomą reorganizavimą įstatymų nustatyta tvarka, bet ne vėliau kaip likus vienam mėnesiui iki reorganizavimo pabaigos. Jeigu būtina išsaugoti komercinę paslaptį arba siekiama finansų sistemos stabilumo, priežiūros institucija turi teisę sutrumpinti šioje dalyje nustatytą terminą. Nuo informavimo apie indėlių draudimo sistemos dalyvio reorganizavimą dienos indėlininkai, nepatirdami jokių finansinių nuostolių, turi teisę per 3 mėnesius savo tinkamus drausti indėlius, įskaitant visas sukauptas palūkanas ir bet kokią kitą finansinę naudą, viršijančius šio įstatymo 4 straipsnyje nustatytą indėlių draudimo sumą, tačiau ne didesnius negu buvusius reorganizavimo pabaigos dieną, atsiimti arba perkelti į kitą kredito įstaigą.“
8 straipsnis. 11 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 11 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Lietuvos Respublikos indėlių draudimo sistemos dalyviai:
1) Lietuvos Respublikoje įsteigti bankai, įskaitant šių bankų filialus, įsteigtus Lietuvos Respublikoje ir kitose valstybėse narėse;
2) Lietuvos Respublikoje įsteigti trečiųjų valstybių bankų filialai, kai draudimo įmonės taryba nustato, kad filiale laikomų indėlių apsauga nėra lygiavertė šiame įstatyme nustatytai indėlių apsaugai. Draudimo įmonės taryba, vertindama Lietuvos Respublikoje įsteigtame trečiosios valstybės banko filiale laikomų indėlių apsaugos lygiavertiškumą, bent jau patikrina, ar filialo indėlininkams yra užtikrinta tokio pat dydžio indėlių draudimo suma ir indėlių draudimo objektas, kaip nustatyta šiame įstatyme;
9 straipsnis. 12 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 12 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„12 straipsnis. Periodinės (ex ante) indėlių draudimo įmokos
1. Indėlių draudimo sistemos dalyviai į Indėlių draudimo fondą privalo mokėti periodines (ex ante) indėlių draudimo įmokas. Periodinės (ex ante) indėlių draudimo įmokos į Indėlių draudimo fondą skaičiuojamos ir mokamos nuo pas indėlių draudimo sistemos dalyvį indėlininkų laikomų pagrindinių apdraustųjų indėlių sumos. Periodinių (ex ante) draudimo įmokų apskaičiavimo tikslais visos vienoje depozitinėje sąskaitoje esančios lėšos laikomos priklausančiomis vienam indėlininkui.
2. Indėlių draudimo sistemos dalyvio periodinės (ex ante) indėlių draudimo įmokos dydis apskaičiuojamas atsižvelgiant į:
2) pas konkretų indėlių draudimo sistemos dalyvį indėlininkų laikomų pagrindinių apdraustųjų indėlių sumos ir pas visus indėlių draudimo sistemos dalyvius indėlininkų laikomų pagrindinių apdraustųjų indėlių sumos santykį;
3) konkretaus indėlių draudimo sistemos dalyvio veiklos rizikos koeficientą, kurį nustato priežiūros institucija;
4) metinę periodinių (ex ante) indėlių draudimo įmokų normą, kuri yra lygi visų indėlių draudimo sistemos dalyvių tam tikrais metais į Indėlių draudimo fondą mokėtinos metinės periodinių (ex ante) indėlių draudimo įmokų sumos ir visų indėlių draudimo sistemos dalyvių pagrindinių apraustųjų indėlių sumos santykiui, išreikštam procentais (toliau – metinė periodinių (ex ante) indėlių draudimo įmokų norma).
3. Periodinių (ex ante) indėlių draudimo įmokų ir specialiųjų (ex post) indėlių draudimo įmokų apskaičiavimo tikslais indėlių draudimo sistemos dalyvio veiklos rizikos koeficientas nustatomas kartą per metus, atsižvelgiant į konkretaus indėlių draudimo sistemos dalyvio verslo modelį, jo turto kokybę, teisės aktuose nustatytus indėlių draudimo sistemos dalyvių veiklos riziką ribojančius normatyvus ir kitus indėlių draudimo sistemos dalyvio veiklos riziką apibūdinančius kriterijus. Per einamuosius metus prie Lietuvos Respublikos indėlių draudimo sistemos prisijungusiems naujiems indėlių draudimo sistemos dalyviams, atsižvelgiant į tuos pačius kriterijus, nustatomas laikinas atskirasis rizikos koeficientas, taikytinas iki reguliaraus metinio visų indėlių draudimo sistemos dalyvių veiklos rizikos koeficientų nustatymo. Indėlių draudimo sistemos dalyvio veiklos rizikos koeficiento ir laikino atskirojo rizikos koeficiento nustatymo metodus ir tvarką, atsižvelgdama į Europos bankininkystės institucijos 2015 m. gegužės 28 d. gaires EBA/GL/2015/10 dėl įnašų į indėlių garantijų sistemas apskaičiavimo metodų (toliau – Europos bankininkystės institucijos gairės EBA/GL/2015/10), bendradarbiaudama su draudimo įmone, nustato ir tvirtina priežiūros institucija. Apie patvirtintus indėlių draudimo sistemos dalyvio veiklos rizikos koeficiento nustatymo metodus priežiūros institucija informuoja Europos bankininkystės instituciją.
4. Metinę periodinių (ex ante) indėlių draudimo įmokų normą nustato ir peržiūri draudimo įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija, gavusi draudimo įmonės tarybos išvadą. Metinė periodinių (ex ante) indėlių draudimo įmokų norma negali būti didesnė kaip 0,5 procento. Metinė periodinių (ex ante) indėlių draudimo įmokų norma nustatoma kuo tolygiau paskirstant finansinę naštą per laikotarpį, iki bus pasiekti mažiausiasis ir nacionalinis tiksliniai lygiai, atsižvelgiant į:
1) Indėlių draudimo fondo turimus finansinius išteklius, įvertinus šio fondo turimus skolinius įsipareigojimus;
2) tikslą iki 2024 m. liepos 3 d. pasiekti mažiausiąjį tikslinį lygį ir iki 2038 m. liepos 3 d. pasiekti nacionalinį tikslinį lygį, išskyrus šio įstatymo 15 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytas išimtis;
5. Metinė periodinių (ex ante) indėlių draudimo įmokų norma nustatoma iki gegužės 31 d. vieniems metams nuo liepos 1 d. iki kitų metų birželio 30 d. Nustatant metinę periodinių (ex ante) indėlių draudimo įmokų normą, vertinami praėjusių kalendorinių metų gruodžio 31 d. duomenys. Draudimo įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija turi teisę kartą per metus peržiūrėti nustatytą metinę periodinių (ex ante) indėlių draudimo įmokų normą ir ją pakeisti, jeigu Indėlių draudimo fondo finansiniai ištekliai padidėja arba sumažėja didesne kaip dviejų trečdalių mažiausiojo tikslinio lygio suma. Tokia peržiūra gali būti atliekama iki lapkričio 30 d. 6 mėnesių laikotarpiui nuo kitų metų sausio 1 d. iki birželio 30 d. Peržiūrint metinę periodinių (ex ante) indėlių draudimo įmokų normą, vertinami praėjusio pusmečio (birželio 30 d.) duomenys. Metinė periodinių (ex ante) indėlių draudimo įmokų norma nustatoma tol, kol pasiekiamas ar atkuriamas nacionalinis tikslinis lygis.
6. Kai Indėlių draudimo fondo finansiniai ištekliai pasiekia šiame įstatyme nustatytą nacionalinį tikslinį lygį, metinė periodinių (ex ante) indėlių draudimo įmokų norma yra 0,05.
7. Šio įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai, įgiję teisę priimti indėlius, į draudimo įmonės nurodytą Indėlių draudimo fondo sąskaitą per 10 dienų nuo draudimo įmonės nurodymo gavimo dienos sumoka pirmąją (avansinę) draudimo įmoką:
8. Sumokėta pirmoji (avansinė) įmoka įskaitoma į indėlių draudimo sistemos dalyvio mokėtinų vėlesnių periodinių (ex ante) indėlių draudimo įmokų sumą.
9. Periodinių (ex ante) indėlių draudimo įmokų ir pirmųjų (avansinių) draudimo įmokų apskaičiavimo ir mokėjimo tvarką bei terminus, vadovaudamasi šiuo įstatymu ir kitais teisės aktais, nustato ir draudimo įmonės interneto svetainėje skelbia draudimo įmonės taryba.
10. Kiekvieno indėlių draudimo sistemos dalyvio mokėtinos periodinės (ex ante) indėlių draudimo įmokos dydį, atsižvelgdama į Europos bankininkystės institucijos gaires EBA/GL/2015/10, kiekvieną kalendorinį ketvirtį pagal praėjusio kalendorinio ketvirčio paskutinio mėnesio paskutinės dienos duomenis apskaičiuoja draudimo įmonė. Draudimo įmonei informaciją, reikalingą indėlių draudimo įmokoms apskaičiuoti, pateikia:
1) priežiūros institucija – apie nustatytus indėlių draudimo sistemos dalyvių veiklos rizikos koeficientus;
10 straipsnis. 13 straipsnio pakeitimas
11 straipsnis. 14 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 14 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Jeigu, įvykus indėlių draudžiamajam įvykiui, Indėlių draudimo fondo finansinių išteklių nepakanka visoms indėlininkams priklausančioms indėlių draudimo išmokoms išmokėti, indėlių draudimo sistemos dalyviai draudimo įmonės nurodymu Indėlių draudimo fondui privalo mokėti specialiąsias (ex post) indėlių draudimo įmokas. Apie Indėlių draudimo fondo finansinių išteklių nepakankamumą draudimo įmonė informuoja draudimo įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančią instituciją ir priežiūros instituciją per vieną darbo dieną nuo indėlių draudžiamojo įvykio dienos. Priežiūros institucija išvadą draudimo įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai turi pateikti per 2 darbo dienas nuo informacijos apie Indėlių draudimo fondo finansinių išteklių nepakankamumą gavimo iš draudimo įmonės dienos.“
2. Papildyti 14 straipsnį 6 dalimi:
3. Papildyti 14 straipsnį 7 dalimi:
„7. Kiekvieno indėlių draudimo sistemos dalyvio mokėtinos specialiosios (ex post) indėlių draudimo įmokos dydį, atsižvelgdama į Europos bankininkystės institucijos gaires EBA/GL/2015/10, pagal praėjusio kalendorinio ketvirčio paskutinio mėnesio paskutinės dienos duomenis apskaičiuoja draudimo įmonė. Draudimo įmonei informaciją, reikalingą indėlių draudimo įmokoms apskaičiuoti, pateikia:
1) priežiūros institucija – apie nustatytus indėlių draudimo sistemos dalyvių veiklos rizikos koeficientus;
12 straipsnis. 15 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 15 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
2. Pakeisti 15 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Jeigu, pirmą kartą pasiekus mažiausiąjį tikslinį lygį, Indėlių draudimo fondo finansiniai ištekliai sumažėja ir sudaro mažiau negu du trečdalius mažiausiojo tikslinio lygio, mažiausiasis tikslinis lygis privalo būti atkurtas per 6 metus, o atkūrus mažiausiąjį tikslinį lygį, nacionalinis tikslinis lygis privalo būti pasiektas per 10 metų.“
13 straipsnis. 16 straipsnio pakeitimas
1. Papildyti 16 straipsnio 3 dalį nauju 5 punktu:
2. Papildyti 16 straipsnio 3 dalį 6 punktu:
4. Pakeisti 16 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Indėlių draudimo fondo lėšos naudojamos:
1) indėlių draudimo išmokoms, įskaitant palūkanas ir delspinigius, mokėtinus pagal teismų sprendimus;
5. Pakeisti 16 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Jeigu indėlių draudimo išmokoms mokėti Indėlių draudimo fonde trūksta finansinių išteklių, indėlių draudimo išmokos gali būti mokamos iš šių lėšų šaltinių:
1) indėlių draudimo sistemos dalyvių specialiųjų (ex post) indėlių draudimo įmokų, surinktų šio įstatymo 14 straipsnyje nustatyta tvarka;
2) draudimo įmonės nuosavo kapitalo privalomojo rezervo. Šiuo atveju Indėlių draudimo fondo pajamos naudojamos draudimo įmonės nuosavo kapitalo privalomajam rezervui atkurti. Atkūrus draudimo įmonės nuosavo kapitalo privalomojo rezervo lygį, buvusį iki jo lėšų panaudojimo, Indėlių draudimo fondo pajamos perduodamos Indėlių draudimo fondui;
6. Pakeisti 16 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Kai indėlių draudimo išmokoms mokėti Indėlių draudimo fonde trūksta finansinių išteklių visoms indėlininkams priklausančioms indėlių draudimo išmokoms išmokėti, draudimo įmonė ne vėliau kaip per vieną darbo dieną nuo indėlių draudžiamojo įvykio dienos draudimo įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančią instituciją informuoja apie trūkstamų lėšų dydį ir pateikia pagrįstus pasiūlymus ir argumentus dėl lėšų šaltinio (prioritetą teikti siekiui gauti trūkstamas lėšas palankiausiomis sąlygomis ir užtikrinti indėlių draudimo išmokų išmokėjimą per šiame įstatyme nurodytus terminus).“
7. Pakeisti 16 straipsnio 14 dalį ir ją išdėstyti taip:
„14. Indėlių draudimo fondo lėšos laikomos atskirose sąskaitose, atidarytose kredito įstaigoje ir (ar) Lietuvos banke. Draudimo įmonė, atidarydama tokias sąskaitas, privalo kredito įstaigai ir (ar) Lietuvos bankui nurodyti, kad šiose sąskaitose laikomos Indėlių draudimo fondo lėšos ir kad į šias lėšas draudžiama nukreipti reikalavimus pagal draudimo įmonės prievoles.“
14 straipsnis. 18 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 18 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
2. Pakeisti 18 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Jeigu priemonėmis, kurių buvo imtasi pagal šio straipsnio 3 dalį, nepavyksta užtikrinti, kad indėlių draudimo sistemos dalyvis laikytųsi šiame įstatyme nustatytos tvarkos, ir (arba) jo veikla kelia pavojų Indėlių draudimo fondo įsipareigojimų vykdymui, draudimo įmonės taryba, pranešusi apie tai priežiūros institucijai ir su ja suderinusi, ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį gali įspėti indėlių draudimo sistemos dalyvį apie galimą indėlių draudimo nutraukimą. Įspėjus apie galimą indėlių draudimo nutraukimą, įnešti indėliai visiškai draudžiami. Jeigu per vieną mėnesį nuo įspėjimo dienos indėlių draudimo sistemos dalyvis nepašalina pažeidimų, draudimo įmonės tarybos sprendimu, suderintu su priežiūros institucija, indėlių draudimo sistemos dalyvio priimamų indėlių draudimas nutraukiamas.“
15 straipsnis. 19 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 19 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„19 straipsnis. Indėlių draudimo nutraukimo padariniai
1. Jeigu indėlių draudimo sistemos dalyviui, kuriam pagal šio įstatymo 18 straipsnio 1 dalį nutrūko indėlių draudimas, įvyksta indėlių draudžiamasis įvykis, indėlių draudimo išmokos išmokamos tik už tuos indėlius, kurie buvo priimti iki indėlių draudimo nutrūkimo dienos (imtinai) ir nebuvo grąžinti iki indėlių draudžiamojo įvykio dienos (imtinai).
2. Jeigu indėlių draudimo sistemos dalyviui, kuriam pagal šio įstatymo 18 straipsnio 4 dalį buvo nutrauktas indėlių draudimas, įvyksta indėlių draudžiamasis įvykis, indėlių draudimo išmokos išmokamos tik už tuos indėlius, kurie buvo priimti iki sprendimo dėl indėlių draudimo nutraukimo įsigaliojimo dienos (imtinai) ir nebuvo grąžinti iki indėlių draudžiamojo įvykio dienos (imtinai).
16 straipsnis. 20 straipsnio pakeitimas
17 straipsnis. 23 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 23 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Investuotojas įgyja teisę į įsipareigojimų investuotojams draudimo išmoką tokiu atveju, kai įsipareigojimų investuotojams draudimo sistemos dalyvis negali įvykdyti pagal teisės aktus ar sutartis prisiimtų šių įsipareigojimų investuotojui:
1) grąžinti investuotojui pinigus, kuriuos įsipareigojimų investuotojams draudimo sistemos dalyvis yra skolingas investuotojui ir kurie laikomi investuotojo naudai jam naudojantis įsipareigojimų investuotojams draudimo sistemos dalyvio teikiamomis investicinėmis paslaugomis;
2. Pakeisti 23 straipsnio 12 dalį ir ją išdėstyti taip:
„12. Įsipareigojimų investuotojams draudimo išmokos išmokėjimas gali būti atidedamas investuotojams ar kitiems šio straipsnio 6 dalyje nurodytiems reikalavimo į įsipareigojimų investuotojams draudimo išmoką teisę turintiems asmenims, kuriems dėl jiems priklausančių ir (ar) jų vardu laikomų pinigų ir (arba) finansinių priemonių įsigijimo teisėtumo pareikštas kaltinimas dėl pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo, – iki galutinio teismo sprendimo priėmimo.“
3. Pakeisti 23 straipsnio 15 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
18 straipsnis. 26 straipsnio pakeitimas
19 straipsnis. 28 straipsnio pakeitimas
1. Papildyti 28 straipsnio 3 dalį nauju 4 punktu:
3. Pakeisti 28 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Įsipareigojimų investuotojams draudimo fondo lėšos naudojamos:
1) įsipareigojimų investuotojams draudimo išmokoms, įskaitant palūkanas ir delspinigius, mokėtinus pagal teismų sprendimus;
3) paskolų, gautų Įsipareigojimų investuotojams draudimo fondo įsipareigojimams vykdyti, grąžinimo įmokoms, įskaitant palūkanas ir delspinigius;
4. Pakeisti 28 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:
„9. Įsipareigojimų investuotojams draudimo fondo lėšos laikomos atskirose sąskaitose, atidarytose kredito įstaigoje ir (ar) Lietuvos banke. Draudimo įmonė, atidarydama tokias sąskaitas, privalo kredito įstaigai ir (ar) Lietuvos bankui nurodyti, kad šiose sąskaitose laikomos Įsipareigojimų investuotojams draudimo fondo lėšos ir kad į šias lėšas draudžiama nukreipti reikalavimus pagal draudimo įmonės prievoles.“
20 straipsnis. 32 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 32 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Pertvarkymo fondo lėšos laikomos sąskaitose, atidarytose kredito įstaigoje ir (ar) Lietuvos banke. Draudimo įmonė, atidarydama tokias sąskaitas, privalo kredito įstaigai ir (ar) Lietuvos bankui nurodyti, kad šiose sąskaitose laikomos Pertvarkymo fondo lėšos ir kad į šias lėšas draudžiama nukreipti reikalavimus pagal draudimo įmonės prievoles.“
21 straipsnis. 33 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 33 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Pertvarkymo fondas finansuojamas Lietuvos Respublikos finansinio tvarumo įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytų subjektų, kurie nepatenka į 2014 m. liepos 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 806/2014, kuriuo nustatomos kredito įstaigų ir tam tikrų investicinių įmonių pertvarkymo vienodos taisyklės ir vienoda procedūra, kiek tai susiję su bendru pertvarkymo mechanizmu ir Bendru pertvarkymo fondu, ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1093/2010 (toliau – Reglamentas (ES) Nr. 806/2014), 2 straipsnyje nurodytą šio reglamento taikymo apimtį, ir trečiosiose valstybėse licencijuotų įstaigų filialų, įsteigtų Lietuvos Respublikoje, lėšomis (toliau – Pertvarkymo fondo dalyviai). Kiti Lietuvos Respublikos finansinio tvarumo įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje nurodyti subjektai moka įmokas į Bendrą pertvarkymo fondą Reglamento (ES) Nr. 806/2014 ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka.“
22 straipsnis. 35 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 35 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Pertvarkymo fondo administravimas finansuojamas iš Pertvarkymo fondo dalyvių mokamų administravimo įmokų. Kiti Lietuvos Respublikos finansinio tvarumo įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje nurodyti subjektai moka įmokas Bendros pertvarkymo valdybos administracinėms išlaidoms finansuoti Reglamento (ES) Nr. 806/2014 ir Reglamento (ES) Nr. 2017/2361 nustatyta tvarka. Lietuvos banko ir (arba) Bendros pertvarkymo valdybos pateiktus prašymus patikrinti Bendros pertvarkymo valdybos sprendimų dėl Lietuvos Respublikoje licencijuoto finansų sektoriaus subjekto atskirų mokėtinų sumų (toliau – Bendros pertvarkymo valdybos sprendimas) autentiškumą nagrinėja Lietuvos apeliacinis teismas mutatis mutandis taikydamas Lietuvos Respublikos civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo 4 straipsnio 4, 5 ir 6 dalių nuostatas tiek, kiek šioje dalyje nenustatyta kitaip. Lietuvos apeliacinis teismas patikrina Bendros pertvarkymo valdybos sprendimo autentiškumą ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo prašymo gavimo teisme dienos. Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, kuria išsprendžiamas Bendros pertvarkymo valdybos sprendimo autentiškumo klausimas, kasacine tvarka neskundžiama. Bendros pertvarkymo valdybos sprendimas ir įsiteisėjusi Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, kuria išspręstas Bendros pertvarkymo valdybos sprendimo autentiškumo klausimas, yra vykdomieji dokumentai.“
23 straipsnis. 40 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 40 straipsnio 1 dalies 9 punktą ir jį išdėstyti taip:
24 straipsnis. 41 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 41 straipsnio 2 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
3. Pakeisti 41 straipsnio 6 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
25 straipsnis. 42 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 42 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Draudimo įmonė indėlininkų ir investuotojų duomenis Indėlių draudimo fondo ir Įsipareigojimų investuotojams draudimo fondo administravimo tikslais tvarko vadovaudamasi 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) ir Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu.“
26 straipsnis. Šeštojo skirsnio pavadinimo pakeitimas
27 straipsnis. 46 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 46 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„46 straipsnis. Draudimo įmonės dalyvavimas finansuojant banko ar centrinės kredito unijos pertvarkymą
1. Lietuvos Respublikos finansinio tvarumo įstatymo 105 straipsnyje nustatytu atveju draudimo įmonė dalyvauja finansuojant banko ar centrinės kredito unijos pertvarkymą, iš Indėlių draudimo fondo pervesdama lėšų pertvarkymo institucijos nurodytam subjektui. Pervedamų lėšų sumą, suderinusi su draudimo įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančia institucija, nustato pertvarkymo institucija.
2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta suma:
1) kai taikoma gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonė, turi būti lygi apdraustųjų indėlių sumai, kuri būtų buvusi nurašyta siekiant padengti banko ar centrinės kredito unijos nuostolius pagal Lietuvos Respublikos finansinio tvarumo įstatymo 80 straipsnio 2 dalies 1 punktą. Tokiu atveju laikoma, kad apdraustieji indėliai yra įtraukti į gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonės taikymo apimtį ir nurašomi kaip antrąja eile tenkinami kreditorių reikalavimai;
2) kai taikoma bet kuri kita pertvarkymo priemonė, išskyrus šios dalies 1 punkte nurodytą priemonę, turi būti lygi nuostolių, kurių apdraustųjų indėlių savininkai būtų patyrę, sumai. Tokiu atveju laikoma, kad apdraustųjų indėlių savininkų nuostoliai atsiranda kaip kreditorių nuostoliai, kreditorių reikalavimus tenkinant antrąja eile;
3) negali būti didesnė už sumą, kurią Indėlių draudimo fondas būtų turėjęs išmokėti apdraustųjų indėlių savininkams, jeigu bankui ar centrinei kredito unijai būtų buvusi iškelta bankroto byla. Jeigu pagal Lietuvos Respublikos finansinio tvarumo įstatymo 90 straipsnį atlikus vertinimą nustatoma, kad Indėlių draudimo fondo sumokėta suma buvo didesnė už sumą, kurią Indėlių draudimo fondas būtų išmokėjęs apdraustųjų indėlių savininkams, jeigu bankui ar centrinei kredito unijai būtų buvusi iškelta bankroto byla, tas sumų skirtumas turi būti grąžintas į Indėlių draudimo fondą iš Pertvarkymo fondo lėšų;
3. Indėlių draudimo fondo lėšos negali būti naudojamos banko, centrinės kredito unijos ar laikinosios įstaigos rekapitalizavimui, taikant gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonę pagal Lietuvos Respublikos finansinio tvarumo įstatymo 80 straipsnio 2 dalies 2 punktą.
4. Indėlininkas, kurio tinkamas drausti indėlis, laikytas pertvarkomame finansų sektoriaus subjekte (toliau – pertvarkomas subjektas), buvo perduotas kitam subjektui įgyvendinant verslo perleidimo priemonę arba laikinosios įstaigos priemonę, nuo indėlio perdavimo dienos netenka teisių reikalauti iš draudimo įmonės indėlių draudimo išmokos už neperduotą savo indėlio dalį, likusią pertvarkomame subjekte, jeigu perduota indėlio suma lygi šio įstatymo 4 straipsnyje nustatytai indėlių draudimo sumai arba už ją didesnė.
5. Draudimo įmonės dalyvavimas finansuojant banko ar centrinės kredito unijos pertvarkymą prilyginamas indėlių draudimo išmokos išmokėjimui. Kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo pertvarkomam subjektui atveju tas pertvarkomas subjektas privalo pertvarkymui finansuoti panaudota suma padidinti įsipareigojimus draudimo įmonei.“
28 straipsnis. 47 straipsnio pripažinimas netekusiu galios
29 straipsnis. Įstatymo 2 priedo pakeitimas
Pakeisti Įstatymo 2 priedą ir jį išdėstyti taip:
„Lietuvos Respublikos
indėlių ir įsipareigojimų
investuotojams draudimo įstatymo
2 priedas
ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI
1. 1997 m. kovo 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 97/9/EB dėl investuotojų kompensavimo sistemų.
2. 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/49/ES dėl indėlių garantijų sistemų.
3. 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/59/ES, kuria nustatoma kredito įstaigų ir investicinių įmonių gaivinimo ir pertvarkymo sistema ir iš dalies keičiamos Tarybos direktyva 82/891/EEB, direktyvos 2001/24/EB, 2002/47/EB, 2004/25/EB, 2005/56/EB, 2007/36/EB, 2011/35/ES, 2012/30/ES bei 2013/36/ES ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (ES) Nr. 1093/2010 bei (ES) Nr. 648/2012, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2019 m. lapkričio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/2162.
30 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
2. Valstybės įmonės „Indėlių ir investicijų draudimas“ taryba ir Lietuvos bankas iki 2020 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.
3. Pagal šio įstatymo 9 straipsnį ir 24 straipsnio 1 dalį metinė periodinių (ex ante) indėlių draudimo įmokų norma pirmą kartą nustatoma iki 2021 m. gegužės 31 d. laikotarpiui nuo 2021 m. liepos 1 d. iki 2022 m. birželio 30 d.
4. Iki 2021 m. birželio 30 d. galioja draudimo įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusį Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymą nustatyta metinė periodinių (ex ante) indėlių draudimo įmokų suma laikotarpiui nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2021 m. birželio 30 d.
5. Per vieną mėnesį nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos Lietuvos bankas praneša Bendrai pertvarkymo valdybai ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismui apie instituciją, pagal šio įstatymo 22 straipsnyje išdėstytą Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo 35 straipsnio 1 dalį paskirtą tikrinti Bendros pertvarkymo valdybos sprendimų autentiškumą.