I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) reglamentuoja Panevėžio rajono savivaldybės gyventojų mokėjimo už socialines paslaugas dydžių nustatymą, pagalbos pinigų mokėjimą, asmens (šeimos) finansinių galimybių mokėti už socialines paslaugas vertinimą.
2. Aprašas parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintu Mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašu.
3. Šis Aprašas taikomas mokėjimui už tas socialines paslaugas, kurias planuoja, skiria, kurių poreikį asmeniui (šeimai) nustato Panevėžio rajono savivaldybė ir kurių teikimas finansuojamas iš savivaldybės biudžeto ar savivaldybės biudžetui skiriamų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto specialiųjų tikslinių dotacijų socialinėms paslaugoms finansuoti.
4. Mokėjimo už socialines paslaugas dydis asmeniui (šeimai) nustatomas individualiai, atsižvelgiant į asmens (šeimos) finansines galimybes mokėti už socialines paslaugas ir asmeniui (šeimai) teikiamų socialinių paslaugų rūšį. Socialines paslaugas, jų turinį pagal socialinių paslaugų rūšis apibrėžia Socialinių paslaugų katalogas, patvirtintas socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. A1-93 „Dėl Socialinių paslaugų katalogo patvirtinimo“.
5. Mokėjimo už socialines paslaugas dydis gali būti nustatytas tik pinigine išraiška.
6. Asmens (šeimos) mokėjimo už socialines paslaugas dydis negali būti didesnis už asmeniui (šeimai) teikiamų socialinių paslaugų kainą.
7. Prevencinės socialinės paslaugos asmeniui (šeimai) teikiamos nemokamai.
8. Asmens (šeimos) ir savivaldybės tarpusavio teisės ir pareigos, susijusios su asmens (šeimos) mokėjimu už socialines paslaugas, nustatomos rašytine socialines paslaugas gaunančio asmens ar jo globėjo (rūpintojo), kito teisėto asmens atstovo ir Savivaldybės administracijos sutartimi, kurią pasirašo Savivaldybės administracijos direktorius. Sutartyje nurodoma asmens (šeimos) mokėjimo už socialines paslaugas tvarka, asmens (šeimos) finansinių galimybių vertinimo iš naujo dėl asmens (šeimos) pajamų ir asmens turto pokyčių, įvykusių per šių paslaugų gavimo laiką, sąlygos, apskaičiuoto asmens (šeimos) mokėjimo už socialines paslaugas dydžio (pinigine išraiška) pateikimo socialines paslaugas gaunančiam asmeniui ar jo globėjui (rūpintojui), kitam teisėtam asmens atstovui tvarka.
9. Lėšos, gautos už socialines paslaugas, apskaitomos ir naudojamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais ir kitais teisės aktais.
10. Šiame Apraše vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatyme, Mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu ir kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose socialines paslaugas, apibrėžtas sąvokas.
II SKYRIUS
LĖŠŲ SOCIALINĖMS PASLAUGOMS (KAINOS) APSKAIČIAVIMAS
11. Socialines paslaugas teikiančių įstaigų, kurių steigėja yra Panevėžio rajono savivaldybė, socialinių paslaugų kainas nustato Savivaldybės taryba socialines paslaugas teikiančių įstaigų teikimu.
12. Socialinių paslaugų įstaigos, kurių steigėja nėra savivaldybė, socialinių paslaugų kainas nustato savo nuožiūra pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos Socialinių paslaugų finansavimo ir lėšų apskaičiavimo metodikos reikalavimus.
13. Perkamų (parduodamų) ar finansuojamų prevencinių, bendrųjų socialinių paslaugų ir socialinės priežiūros kainą savivaldybės ir socialinių paslaugų įstaigos nustato derindamos ją su savininko teises ir pareigas įgyvendinančia institucija ar socialinės globos įstaigos dalininkais (savininkais) ir atsižvelgdamos į prevencinių, bendrųjų socialinių paslaugų ir socialinės priežiūros organizavimo išlaidas, socialinių paslaugų teikimo savivaldybės teritorijoje ypatumus ir šių išlaidų efektyvų panaudojimą.
III SKYRIUS
MOKĖJIMAS UŽ BENDRĄSIAS SOCIALINES PASLAUGAS
14. Informavimo, konsultavimo, tarpininkavimo ir atstovavimo paslaugos teikiamos nemokamai.
15. Už kitas bendrąsias socialines paslaugas (asmens higienos ir priežiūros paslaugų organizavimo, transporto organizavimo ir kt.) asmenys (šeimos) moka pagal tas paslaugas teikiančios įstaigos patvirtintą paslaugų teikimo ir mokėjimo už jas tvarką.
16. Atskaičius nustatytą asmens (šeimos) mokėjimo už bendrąsias socialines paslaugas dalį, asmens (vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui) mėnesio pajamos negali likti mažesnės už valstybės remiamų pajamų (toliau – VRP) dvigubą dydį.
IV SKYRIUS
MOKĖJIMAS UŽ SOCIALINĘ PRIEŽIŪRĄ
17. Mokėjimo už socialinę priežiūrą dydis nustatomas atsižvelgiant į asmens (šeimos) pajamas.
18. Pagalba globėjams (rūpintojams), budintiems globotojams, įvaikintojams ir šeimynų dalyviams ar besirengiantiems jais tapti asmenims Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atestuotų asmenų ir kitų specialistų pagalba, užtikrinanti jų prižiūrimų (rūpinamų) ar įvaikintų vaikų visapusį vystymąsi ir ugdymą, teikiama nemokamai.
19. Krizių atvejais, kai asmuo (šeima) patiria fizinį ar psichologinį smurtą arba kyla grėsmė jo fiziniam ar emociniam saugumui, sveikatai ar gyvybei, socialinė priežiūra 7 pirmąsias kalendorines dienas teikiama nemokamai. Sprendimą dėl socialinės priežiūros teikimo nemokamai priima Savivaldybės administracijos direktorius Socialinės paramos skyriaus teikimu.
20. Asmeniui (šeimai), teisės aktų nustatyta tvarka gaunančiam (-iai) socialinę pašalpą, arba asmeniui (šeimai), kurio (-ios) pajamos (vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui) mažesnės už VRP dvigubą dydį, socialinė priežiūra teikiama nemokamai, išskyrus atvejus, kai asmuo yra socialinę riziką patiriantis suaugęs asmuo, kuris ilgiau kaip mėnesį per kalendorinius metus gyvena socialinių paslaugų įstaigoje ir joje gauna socialinę priežiūrą.
21. Atskaičius nustatytą asmens (šeimos) mokėjimo už socialinę priežiūrą dalį, asmens (vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui) mėnesio pajamos negali likti mažesnės už VRP dvigubą dydį, o socialinę riziką patiriančio suaugusio asmens, ilgiau kaip mėnesį per kalendorinius metus gyvenančio socialinių paslaugų įstaigoje ir joje gaunančio socialinę priežiūrą, mėnesio pajamos negali likti mažesnės nei 0,8 VRP dydžio.
22. Mokėjimo už pagalbos į namus paslaugas dydis yra nustatomas atsižvelgiant į asmens (šeimos) gaunamas pajamas.
23. Pagalbos į namus paslaugos asmenims su negalia (šeimos), senyvo amžiaus asmenims (šeimoms), kurių pajamos (vidutinės šeimos pajamos tenkančios vienam šeimos nariui) mažesnės už VRP dvigubą dydį, teikiamos nemokamai.
24. Už pagalbos į namus paslaugas asmenys su negalia (šeimos), senyvo amžiaus asmenys (šeimos), kurių pajamos (vidutinės šeimos pajamos tenkančios vienam šeimos nariui) didesnės už VRP dvigubą dydį, už teikiamų paslaugų valandą moka:
24.1. didesnės už VRP dvigubą dydį, bet mažesnės už VRP trigubą dydį, mokėjimo dydis neturi viršyti 5 procentų asmens pajamų;
24.2. didesnės už VRP trigubą dydį, bet mažesnės už VRP keturgubą dydį, mokėjimo dydis neturi viršyti 10 procentų asmens pajamų;
24.3. didesnės už VRP keturgubą dydį, bet mažesnės už VRP penkiagubą dydį, mokėjimo dydis neturi viršyti 15 procentų asmens pajamų;
24.4. didesnės už VRP penkiagubą dydį, mokėjimo dydis neturi viršyti 20 procentų asmens pajamų.
25. Kai socialinės priežiūros paslaugų gavėjas yra gydomas arba jam teikiamos reabilitacijos paslaugos sveikatos priežiūros įstaigoje, jis yra atleidžiamas nuo mokėjimo už socialinės priežiūros paslaugas proporcingai gydymo laikui.
26. Už kitas socialinės priežiūros paslaugas: apgyvendinimą savarankiško gyvenimo namuose, socialinių įgūdžių ugdymą ir palaikymą, laikiną apnakvindinimą, apgyvendinimą nakvynės namuose, intensyvią krizių įveikimo pagalbą ir kt. asmenys (šeimos) moka pagal tas paslaugas teikiančių įstaigų patvirtintas paslaugų teikimo ir mokėjimo tvarkas.
V SKYRIUS
PAGALBOS PINIGŲ MOKĖJIMAS
27. Pagalbos pinigai skiriami ir mokami socialiniams globėjams (rūpintojams), globėjams (rūpintojams) giminaičiams, budintiems globotojams ir šeimynų dalyviams, kurių globojamiems vaikams laikinoji globa (rūpyba) nustatyta Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu, o nuolatinė globa – teismo sprendimu (nutartimi).
28. Pagalbos pinigai skiriami ir mokami vadovaujantis Panevėžio rajono savivaldybės tarybos patvirtinta tvarka.
29. Nustačius, kad pagalbos pinigai naudojami ne pagal paskirtį, pagalbos pinigų mokėjimas nutraukiamas.
VI SKYRIUS
MOKĖJIMAS UŽ DIENOS SOCIALINĘ GLOBĄ
30. Mokėjimo už dienos socialinę globą dydis nustatomas atsižvelgiant į asmens pajamas.
31. Vieno gyvenančio asmens, kurio pajamos:
31.1. mažesnės už dvigubą VRP dydį, mokėjimo už vieną kalendorinį mėnesį teikiamą dienos socialinę globą dydis neturi viršyti 10 procentų asmens pajamų;
31.2. didesnės už dvigubą VRP dydį, bet mažesnės už trigubą VRP dydį, mokėjimo už vieną kalendorinį mėnesį teikiamą dienos socialinę globą dydis neturi viršyti 15 procentų asmens pajamų;
31.3. didesnės už trigubą VRP dydį, mokėjimo už vieną kalendorinį mėnesį teikiamą dienos socialinę globą dydis neturi viršyti 20 procentų asmens pajamų.
32. Asmens, gyvenančio šeimoje, kurios pajamos vienam šeimos nariui:
32.1. mažesnės už dvigubą VRP dydį, mokėjimo už vieną kalendorinį mėnesį teikiamą dienos socialinę globą dydis neturi viršyti 10 procentų asmens pajamų;
32.2. didesnės už dvigubą VRP dydį, bet mažesnės už trigubą VRP dydį, mokėjimo už vieną kalendorinį mėnesį teikiamą dienos socialinę globą dydis neturi viršyti 15 procentų asmens pajamų;
32.3. didesnės už trigubą VRP dydį, bet mažesnės už keturgubą VRP dydį, mokėjimo už vieną kalendorinį mėnesį teikiamą dienos socialinę globą dydis neturi viršyti 20 procentų asmens pajamų;
32.4. didesnės už keturgubą VRP dydį, bet mažesnės už penkiagubą VRP dydį, mokėjimo už vieną kalendorinį mėnesį teikiamą dienos socialinę globą dydis neturi viršyti 40 procentų asmens pajamų;
32.5. didesnės už penkiagubą VRP dydį, mokėjimo už vieną kalendorinį mėnesį teikiamą dienos socialinę globą dydis neturi viršyti 50 procentų asmens pajamų.
33. Mokėjimo už trumpiau nei vieną kalendorinį mėnesį ar ne visą dieną teikiamą dienos socialinę globą dydis nustatomas proporcingai teikiamos dienos socialinės globos trukmei. Tais atvejais, kai asmuo, gaudamas dienos socialinę globą, maitinasi savo lėšomis, mokėjimo už dienos socialinę globą dydis mažinamas proporcingai ta dalimi, kuria sumažėja dienos socialinės globos kaina, kai į ją neįskaičiuojamos maitinimosi išlaidos pagal teisės aktų nustatytas rekomenduojamas paros maistinių medžiagų ir energijos normas.
34. Už dienos socialinę globą socialinių paslaugų įstaigose taikomi šių įstaigų nustatyti įkainiai.
VII SKYRIUS
MOKĖJIMAS UŽ TRUMPALAIKĘ SOCIALINĘ GLOBĄ
35. Mokėjimo už trumpalaikę socialinę globą dydis nustatomas atsižvelgiant į asmens pajamas.
36. Asmens mokėjimo už vieną kalendorinį mėnesį teikiamą trumpalaikę socialinę globą dydis neturi viršyti 80 procentų asmens pajamų. Tais atvejais, kai asmuo pagal Lietuvos Respublikos tikslinių kompensacijų įstatymą gauna slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinę kompensaciją, visa šios kompensacijos suma (100 procentų) skiriama mokėjimui už trumpalaikę socialinę globą padengti.
37. Kai asmeniui teikiama trumpalaikė socialinė globa ir jį prižiūrintiems šeimos nariams suteikiamas laikinas atokvėpis, mokėjimo už teikiamas paslaugas dydis neturi viršyti 50 procentų asmens pajamų. Tais atvejais, kai asmuo pagal Lietuvos Respublikos tikslinių kompensacijų įstatymą gauna slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinę kompensaciją, visa šios kompensacijos suma
(100 procentų) skiriama mokėjimui už trumpalaikę socialinę globą padengti.
38. Tais atvejais, kai asmuo, gaudamas trumpalaikę socialinę globą (laikino gyvenimo namuose, nakvynės namuose, krizių centruose ir kitur), maitinasi savo lėšomis, mokėjimo už trumpalaikę socialinę globą dydis mažinamas proporcingai ta dalimi, kuria sumažėja trumpalaikės socialinės globos kaina, kai į ją neįskaičiuojamos maitinimosi išlaidos pagal teisės aktų nustatytas rekomenduojamas paros maistinių medžiagų ir energijos normas.
39. Mokėjimo už trumpiau nei vieną kalendorinį mėnesį ar ne visą parą teikiamą trumpalaikę socialinę globą dydis nustatomas proporcingai teikiamos trumpalaikės socialinės globos trukmei.
40. Krizių atvejais, kai socialinę riziką patiriantis suaugęs asmuo patiria fizinį ar psichologinį smurtą arba kyla grėsmė jo fiziniam ar emociniam saugumui, sveikatai ar gyvybei, trumpalaikė socialinė globa iki 30 kalendorinių dienų teikiama nemokamai.
41. Trumpalaikė socialinė globa likusiam be tėvų globos vaikui ir socialinę riziką patiriančiam vaikui teikiama nemokamai.
42. Už trumpalaikę socialinę globą socialinių paslaugų įstaigose taikomi šių įstaigų nustatyti įkainiai.
VIII SKYRIUS
MOKĖJIMAS UŽ ILGALAIKĘ SOCIALINĘ GLOBĄ
43. Mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą dydis nustatomas atsižvelgiant į asmens pajamas, o tais atvejais, kai asmuo pradėjo gauti ilgalaikę socialinę globą po 2007 m. sausio 1 d., – ir į turtą.
44. Mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą suaugusiam asmeniui dydis per mėnesį neturi viršyti 80 procentų asmens pajamų, įskaitant atvejus, kai asmens, pradėjusio gauti ilgalaikę socialinę globą po 2007 m. sausio 1 d., turto vertė yra mažesnė už jo gyvenamosios vietos savivaldybėje nustatytą turto vertės normatyvą. Tais atvejais, kai asmuo pagal Lietuvos Respublikos tikslinių kompensacijų įstatymą gauna slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinę kompensaciją, visa šios kompensacijos suma
(100 procentų) skiriama mokėjimui už ilgalaikę socialinę globą padengti.
45. Jeigu suaugusio asmens, pradėjusio gauti ilgalaikę socialinę globą po 2007 m. sausio
1 d., turto vertė didesnė už jo gyvenamosios vietos savivaldybėje nustatytą turto vertės normatyvą, mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą suaugusiam asmeniui dydis per mėnesį padidėja vienu procentu, skaičiuojant nuo turto vertės, viršijančios normatyvą.
46. Mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą vaikui su negalia dydis nustatomas neatsižvelgiant į asmens turtą ir neturi viršyti 80 procentų vaiko su negalia pajamų. Tais atvejais, kai vaikas su negalia pagal Lietuvos Respublikos tikslinių kompensacijų įstatymą gauna slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinę kompensaciją, visa šios kompensacijos suma (100 procentų) skiriama mokėjimui už ilgalaikę socialinę globą padengti.
47. Ilgalaikė socialinė globa likusiam be tėvų globos vaikui ir socialinę riziką patiriančiam vaikui teikiama nemokamai.
48. Asmenys, laikinai teisės aktų nustatyta tvarka išvykę iš ilgalaikę socialinę globą teikiančios socialinių paslaugų įstaigos, už išvykimo laiką moka 30 procentų jiems nustatyto mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą dydžio. Išvykus ne ilgiau kaip trims paroms, mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą dydis nemažinamas.
49. Už ilgalaikę socialinę globą taikomi įkainiai, nustatyti socialinių paslaugų įstaigose, teikiančiose šias paslaugas.
50. Mokėjimo už trumpiau nei vieną kalendorinį mėnesį teikiamą ilgalaikę socialinę globą dydis nustatomas proporcingai teikiamos ilgalaikės socialinės globos trukmei.
IX SKYRIUS
ASMENS (ŠEIMOS) FINANSINIŲ GALIMYBIŲ MOKĖTI UŽ SOCIALINES PASLAUGAS VERTINIMAS
51. Asmens (šeimos) finansinės galimybės mokėti už socialines paslaugas negali turėti įtakos asmens (šeimos) galimybėms gauti socialines paslaugas, kurių poreikis asmeniui (šeimai) nustatytas.
52. Pageidaujantis gauti socialines paslaugas asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjas (rūpintojas) turi pateikti informaciją apie asmens (šeimos) pajamas.
53. Ilgalaikę socialinę globą pageidaujantis gauti asmuo ar jo globėjas (rūpintojas) turi pateikti informaciją apie asmens pajamas, o tais atvejais, kai asmuo pradėjo gauti ilgalaikę socialinę globą po 2007 m. sausio 1 d., – ir apie turimą turtą.
54. Informaciją apie asmens (šeimos) pajamas ir asmens turimą turtą asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjas (rūpintojas) pateikia kartu su prašymu-paraiška skirti socialines paslaugas.
55. Asmens (šeimos), kuriam skiriamos socialinės paslaugos, finansines galimybes mokėti už socialines paslaugas vertina seniūnijų vyriausieji specialistai socialiniam darbui tuo pačiu metu, kuriuo nustatomas asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikis. Socialinių paslaugų gavimo metu pasikeitus asmens (šeimos) pajamoms ir (ar) turtui, asmens (šeimos) finansinės galimybės vertinamos iš naujo. Ilgalaikės socialinės globos skyrimo atveju asmens finansinės galimybės gali būti vertinamos iš naujo ir prieš ilgalaikės socialinės globos teikimo pradžią, bet ne vėliau kaip prieš 30 dienų iki ilgalaikės socialinės globos teikimo pradžios dienos.
56. Išskirtiniais atvejais, kai socialinės paslaugos asmeniui (šeimai) skiriamos siekiant išvengti grėsmės asmens (šeimos) fiziniam ar emociniam saugumui, sveikatai ar gyvybei, finansinės galimybės vertinamos po to, kai nustatomas asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikis ir jam skiriamos socialinės paslaugos.
57. Tais atvejais, kai finansinių galimybių vertinimas apima ir asmens turto vertinimą ir šis vertinimas atliekamas vėliau, negu pradedamos teikti socialinės paslaugos, asmeniui mokėjimo už socialines paslaugas dydis skaičiuojamas ir už praėjusio laikotarpio suteiktas socialines paslaugas.
58. Mokėjimo už socialines paslaugas dydis asmeniui (šeimai) nustatomas individualiai, atsižvelgiant į asmens (šeimos) finansines galimybes mokėti už socialines paslaugas ir asmeniui (šeimai) teikiamų paslaugų rūšį.
59. Asmens (šeimos), teisės aktų nustatyta tvarka gaunančio (-ios) socialinę pašalpą, finansinės galimybės nevertinamos, išskyrus atvejus, kai šis asmuo yra socialinę riziką patiriantis suaugęs asmuo, kuris ilgiau kaip mėnesį per kalendorinius metus gyvena socialinių paslaugų įstaigoje ir joje gauna socialinę priežiūrą.
60. Asmens (šeimos) finansinės galimybės nevertinamos, kai asmuo (šeima) sutinka mokėti visą socialinių paslaugų kainą.
61. Asmens (šeimos) finansinės galimybės nevertinamos, kai asmuo (šeima) gauna prevencines ir bendrąsias socialines paslaugas.
62. Socialinės paramos skyriaus specialistai, seniūnijų socialiniai darbuotojai užtikrina asmens (šeimos narių) pateiktų duomenų konfidencialumą teisės aktų nustatyta tvarka.
63. Socialinės paramos skyriaus, seniūnijų socialiniai darbuotojai, nustatantys asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikį, konsultuoja rajono gyventojus finansinių galimybių vertinimo, mokėjimo už socialines paslaugas klausimais ir jiems tarpininkauja.
64. Socialines paslaugas gaunantis asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjas (rūpintojas) pagal sutartyje numatytas sąlygas ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo įvykusių asmens pajamų ir turto pokyčių dienos praneša Socialinės paramos skyriui apie asmens (šeimos) pajamų, asmens turto pokyčius per šių paslaugų gavimo laiką.
65. Socialinės paramos skyrius, gavęs informaciją apie asmens (šeimos) pajamų pokyčius per socialinių paslaugų gavimo laiką, finansines galimybes iš naujo įvertina ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo šios informacijos gavimo.
66. Socialinės paramos skyrius, gavęs informaciją apie jau gaunančio ilgalaikę socialinę globą ar asmens, kuriam nustatytas ilgalaikės socialinės globos poreikis, turto pokyčius, finansines galimybes iš naujo įvertina ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo šios informacijos gavimo.
67. Savivaldybė turi teisę asmens (šeimos), gaunančio (-ios) socialines paslaugas, finansines galimybes iš naujo vertinti savo ar socialines paslaugas asmeniui (šeimai) teikiančios socialinių paslaugų įstaigos iniciatyva.
68. Vertinant finansines galimybes mokėti už socialines paslaugas pildomos Asmens (šeimos) finansinių galimybių mokėjimo už paslaugas vertinimo pažymos, patvirtintos Panevėžio rajono savivaldybės tarybos sprendimu.
X SKYRIUS
ASMENS (ŠEIMOS) PAJAMOS IR JŲ APSKAIČIAVIMAS
69. Nustatant asmens (šeimos) finansines galimybes mokėti už socialines paslaugas, įskaitomos asmens (šeimos) gaunamos pajamos, numatytos Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo
30 straipsnio 1 dalyje.
70. Asmens (šeimos) pajamos apskaičiuojamos vadovaujantis Mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. birželio 14 d. nutarimu
Nr. 583 „Dėl Mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašo patvirtinimo“.
XI SKYRIUS
ASMENS TURTAS IR JO VERTINIMAS
71. Asmens, pradėjusio gauti ilgalaikę socialinę globą po 2007 m. sausio 1 d., turtas vertinamas tik tais atvejais, kai asmens pajamų nepakanka sumokėti už ilgalaikę socialinę globą.
72. Nustatant asmens, pradėjusio gauti ilgalaikę socialinę globą po 2007 m. sausio 1 d., finansines galimybes mokėti už ilgalaikę socialinę globą, įskaitomas asmens nuosavybės teise turimas ar per praėjusius 12 mėnesių iki kreipimosi dėl socialinių paslaugų skyrimo ar asmens finansinių galimybių mokėti už ilgalaikę socialinę globą vertinimo (įskaitant ir finansinių galimybių vertinimą iš naujo dėl ilgalaikės socialinės globos teikimo metu įvykusių turto pokyčių) turėtas Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo 31 straipsnio 1 dalyje nustatytas turtas.
73. Asmens turtas apskaičiuojamos vadovaujantis Mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 583 „Dėl Mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašo patvirtinimo“.
XII SKYRIUS
ATLEIDIMAS NUO MOKESČIO UŽ SOCIALINES PASLAUGAS
74. Asmuo (šeima), pageidaujantis (-i), kad būtų sumažintas mokestis už gaunamas socialines paslaugas ar jos teikiamos nemokamai, Socialinės paramos skyriui pateikia laisvos formos prašymą. Prašymai svarstomi Socialinių paslaugų skyrimo komisijoje (toliau – Komisija).
75 Asmuo (šeima) gali būti iš dalies ar visiškai atleidžiamas (-a) nuo mokėjimo už socialinę priežiūrą ar dienos socialinę globą esant sunkai materialinei padėčiai, kai asmuo (šeima) patiria gaisro, stichinių nelaimių ar kitus nuostolius.
76. Galimi atleidimo iš dalies ar visiškai nuo mokėjimo už socialinės priežiūros, dienos socialinės globos paslaugas terminai: 3 mėnesiai, 6 mėnesiai, 12 mėnesių, neterminuotai.
77. Tais atvejais, kai asmeniui būtinos ilgalaikės socialinės globos paslaugos, o jo turtas viršija turto vertės normatyvą, asmuo gali būti iš dalies ar visiškai atleidžiamas nuo mokesčio, skaičiuojamo nuo turto vertės, viršijančios nustatytą turto vertės normatyvą, šiais atvejais:
77.1. kai asmuo pats nesugeba pasirūpinti turimo turto pardavimu, nėra giminaičių ar kitų suinteresuotų asmenų, kurie galėtų rūpintis asmens turimu turtu (statiniais, privalomomis registruoti transporto priemonėmis, privaloma registruoti žemės ūkio technika, žeme, akcijomis, obligacijomis ir kitais vertybiniais popieriais bei piniginėmis lėšomis);
77.2. kai turtas yra nelikvidus (statiniai apgriuvę, labai blogos būklės arba jų vertė mažesnė už skolas paslaugų teikėjams, žemė pelkėta, toli nuo socialinės infrastruktūros, transporto priemonė sena, nenaudotina ir kt.);
77.3. kitais nenumatytais atvejais (pateikus informaciją ar aplinkybes pateisinančius dokumentus).
78. Komisija, įvertinusi asmens (šeimos) gyvenimo ir buities sąlygas ir atsižvelgdama į gyvenamosios vietos seniūno siūlymą, gali siūlyti asmenį (šeimą) atleisti nuo mokesčio už socialines paslaugas arba šį mokestį sumažinti.
79. Sprendimą dėl atleidimo nuo mokesčio už socialines paslaugas ar jo sumažinimo priima Savivaldybės administracijos direktorius, atsižvelgdamas į Komisijos siūlymą.
80. Priėmus sprendimą asmenį, gaunantį ilgalaikės socialinės globos paslaugas, iš dalies ar visiškai atleisti nuo mokesčio, skaičiuojamo nuo turto vertės, viršijančios nustatytą turto vertės normatyvą, šis mokestis yra dengiamas iš savivaldybės biudžeto lėšų.
XIII SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
81. Socialinės paramos skyrius ir socialinių paslaugų įstaigos teisės aktų nustatyta tvarka užtikrina asmens (šeimos) pateiktų duomenų konfidencialumą.
82. Socialinės paramos skyriaus vyr. specialistas atsako už teisingą mokėjimo už socialines paslaugas apskaičiavimą paslaugų gavėjams, sutarčių sudarymą, jų pakeitimą.
83. Sprendimą dėl mokėjimo už socialines paslaugas dydžio nustatymo asmuo (šeima) gali apskųsti Socialinių paslaugų priežiūros departamentui prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
84. Šis Aprašas gali būti keičiamas, papildomas ar pripažįstamas netekusiu galios Savivaldybės tarybos sprendimu.
