LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRO 2015 M. BIRŽELIO 22 D. ĮSAKYMO NR. V-783 „DĖL
2014–2020 METŲ EUROPOS SĄJUNGOS FONDŲ INVESTICIJŲ VEIKSMŲ PROGRAMOS, PATVIRTINTOS 2014 M. RUGSĖJO 8 D. EUROPOS KOMISIJOS SPRENDIMU, 8 PRIORITETO „SOCIALINĖS ĮTRAUKTIES DIDINIMAS IR KOVA SU SKURDU“ 8.1.3 KONKRETAUS UŽDAVINIO „PAGERINTI SVEIKATOS PRIEŽIŪROS KOKYBĘ IR PRIEINAMUMĄ TIKSLINĖMS GYVENTOJŲ GRUPĖMS BEI SUMAŽINTI SVEIKATOS NETOLYGUMUS“ IR 8.4.2 KONKRETAUS UŽDAVINIO „SUMAŽINTI SVEIKATOS NETOLYGUMUS, GERINANT SVEIKATOS PRIEŽIŪROS KOKYBĘ IR PRIEINAMUMĄ TIKSLINĖMS GYVENTOJŲ GRUPĖMS, IR SKATINTI SVEIKĄ SENĖJIMĄ“ PRIEMONIŲ ĮGYVENDINIMO PLANO IR NACIONALINIŲ STEBĖSENOS RODIKLIŲ SKAIČIAVIMO APRAŠO PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
2018 m. lapkričio 23 d. Nr. V-1339
Vilnius
P a k e i č i u Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. birželio 22 d. įsakymą Nr. V-783 „Dėl 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos, patvirtintos 2014 m. rugsėjo 8 d. Europos Komisijos sprendimu, 8 prioriteto „Socialinės įtraukties didinimas ir kova su skurdu“ 8.1.3 konkretaus uždavinio „Pagerinti sveikatos priežiūros kokybę ir prieinamumą tikslinėms gyventojų grupėms bei sumažinti sveikatos netolygumus“ ir 8.4.2 konkretaus uždavinio „Sumažinti sveikatos netolygumus, gerinant sveikatos priežiūros kokybę ir prieinamumą tikslinėms gyventojų grupėms, ir skatinti sveiką senėjimą“ priemonių įgyvendinimo plano ir Nacionalinių stebėsenos rodiklių skaičiavimo aprašo patvirtinimo“:
1. Pakeičiu nurodytu įsakymu patvirtintą 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos, patvirtintos 2014 m. rugsėjo 8 d. Europos Komisijos sprendimu, 8 prioriteto „Socialinės įtraukties didinimas ir kova su skurdu“ 8.1.3 konkretaus uždavinio „Pagerinti sveikatos priežiūros kokybę ir prieinamumą tikslinėms gyventojų grupėms bei sumažinti sveikatos netolygumus“ ir 8.4.2 konkretaus uždavinio „Sumažinti sveikatos netolygumus, gerinant sveikatos priežiūros kokybę ir prieinamumą tikslinėms gyventojų grupėms, ir skatinti sveiką senėjimą“ priemonių įgyvendinimo planą:
1.1. Pakeičiu septintąjį skirsnį ir jį išdėstau taip:
„SEPTINTASIS SKIRSNIS
VEIKSMŲ PROGRAMOS PRIORITETO ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖ
NR. 08.4.2-ESFA-V-613 „SVEIKO SENĖJIMO SKATINIMO INICIATYVOS“
1. Priemonės aprašymas
1.1. Priemonės įgyvendinimas finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis. 1.2. Įgyvendinant priemonę, prisidedama prie 8.4.2 konkretaus uždavinio „Sumažinti sveikatos netolygumus, gerinant sveikatos priežiūros kokybę ir prieinamumą tikslinėms gyventojų grupėms, ir skatinti sveiką senėjimą“ įgyvendinimo. 1.3. Remiama veikla – parengti ir išleisti informacinius leidinius apie racionalų vaistų vartojimą, taip pat skleisti šią informaciją sveikatos priežiūros specialistams, farmacijos specialistams ir pacientams, siekiant, kad pacientai, ypač vyresnio amžiaus ir (ar) sergantys lėtinėmis ligomis, vaistus vartotų racionaliai. 1.4. Galimas pareiškėjas – Sveikatos apsaugos ministerija. 1.5. Galimi partneriai: 1.5.1. Sveikatos apsaugos ministerijai pavaldžios įstaigos pagal kompetenciją; 1.5.2. Vilniaus universitetas; 1.5.3. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas; 1.5.4. teritorinės ligonių kasos; 1.5.5. Higienos institutas. |
5. Reikalavimai, taikomi priemonei atskirti nuo kitų iš ES bei kitos tarptautinės finansinės paramos finansuojamų programų priemonių
Netaikoma. |
6. Priemonės įgyvendinimo stebėsenos rodikliai
Stebėsenos rodiklio kodas |
Stebėsenos rodiklio pavadinimas |
Matavimo vienetas |
Tarpinė reikšmė 2018 m. gruodžio 31 d. |
Galutinė reikšmė 2023 m. gruodžio 31 d. |
R.N.680 |
„Medicinos praktikoje Išmintinguoju vaistų sąrašu besivadovaujančių šeimos gydytojų, kardiologų, neurologų, endokrinologų, geriatrų dalies padidėjimas nuo visų medicinos praktika užsiimančių gydytojų specialistų skaičiaus“ |
Procentai |
0 |
50 |
R.N.681 |
„Benzodiazepinų, centrinio poveikio antihipertenzinių vaistų, nootropinių vaistų, rezervinių antibiotikų išrašytų kompensuojamųjų vaistų receptų skaičiaus sumažėjimas“ |
Skaičius |
860 000 |
600 000 |
P.N.603 |
„Parengtos ir patvirtintos metodikos, tvarkos aprašai ir kiti dokumentai“ |
Skaičius |
0 |
1 |
7. Priemonės finansavimo šaltiniai (eurais)
Projektams skiriamas finansavimas |
Kiti projektų finansavimo šaltiniai |
|||||
ES struktūrinių fondų lėšos – iki |
Nacionalinės lėšos |
|||||
Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki |
Projektų vykdytojų lėšos |
|||||
Iš viso – ne mažiau kaip |
Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos |
Savivaldybės biudžeto lėšos |
Kitos viešosios lėšos |
Privačios lėšos |
||
1. Priemonės finansavimo šaltiniai, neįskaitant veiklos lėšų rezervo ir jam finansuoti skiriamų lėšų |
||||||
865 222 |
152 687 |
0 |
0 |
0 |
0 |
0 |
2. Veiklos lėšų rezervas ir jam finansuoti skiriamos nacionalinės lėšos |
||||||
1 009 236 |
178 100 |
0 |
0 |
0 |
0 |
0 |
3. Iš viso: |
||||||
1 874 458 |
330 787 |
0 |
0 |
0 |
0 |
0“ |
1.2. Pakeičiu aštuonioliktojo skirsnio 1.3.1 papunktį ir jį išdėstau taip:
„1.3.1. asmens sveikatos priežiūros įstaigų, teikiančių antrines atrankinės patikros dėl onkologinių ligų programų paslaugas tikslinių teritorijų gyventojams ir (ar) vyresnio amžiaus žmonėms, aprūpinimas šioms paslaugoms teikti reikalinga įranga, atrankinės patikros dėl onkologinių ligų programų koordinavimo centrų infrastruktūros sukūrimas;“.
1.3. Pakeičiu dvidešimt penktojo skirsnio 1.3.2 papunktį ir jį išdėstau taip:
„1.3.2. atrankinės patikros dėl onkologinių ligų programų įgyvendinimo efektyvumo didinimas (informacijos sklaidai parengimas, informacijos sklaida ir tikslinių gyventojų grupių švietimas, atrankinės patikros dėl onkologinių ligų programų vykdymo, kokybės užtikrinimo ir kokybės kontrolės reikalavimų parengimas ir įdiegimas, įgyvendinant atrankinės patikros dėl onkologinių ligų programų koordinavimo centrų bandomąją veiklą);“.
2. Pakeičiu nurodytu įsakymu patvirtintą 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos, patvirtintos 2014 m. rugsėjo 8 d. Europos Komisijos sprendimu, 8 prioriteto „Socialinės įtraukties didinimas ir kova su skurdu“ 8.1.3 konkretaus uždavinio „Pagerinti sveikatos priežiūros kokybę ir prieinamumą tikslinėms gyventojų grupėms bei sumažinti sveikatos netolygumus“ ir 8.4.2 konkretaus uždavinio „Sumažinti sveikatos netolygumus, gerinant sveikatos priežiūros kokybę ir prieinamumą tikslinėms gyventojų grupėms, ir skatinti sveiką senėjimą“ priemonių nacionalinių stebėsenos rodiklių skaičiavimo aprašą:
2.1. Pakeičiu rodiklio R.N.680 „55 metų amžiaus ir vyresnių Lietuvos gyventojų, žinančių, ką reiškia gyventi sveikai, dalies padidėjimas“ eilutę:
„R.N. 680 |
„Medicinos praktikoje Išmintinguoju vaistų sąrašu besivadovaujančių šeimos gydytojų, kardiologų, neurologų, endokrinologų, geriatrų dalies padidėjimas nuo visų medicinos praktika užsiimančių gydytojų specialistų skaičiaus“ |
Procentas |
Medicinos praktika – gydytojo pagal įgytą profesinę kvalifikaciją ir nustatytą kompetenciją atliekama sveikatos priežiūra, apimanti asmens sveikatos būklės tikrinimą, ligų profilaktiką, diagnozavimą ir ligonių gydymą. (šaltinis: Lietuvos Respublikos
Šeimos gydytojas – medicinos gydytojas, įgijęs šeimos gydytojo profesinę kvalifikaciją (šaltinis: Lietuvos medicinos norma MN 14:2005 „Šeimos gydytojas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. V-1013 „Dėl Lietuvos medicinos normos MN 14:2005 „Šeimos gydytojas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ patvirtinimo“).
Kardiologas – medicinos gydytojas, teisės aktų nustatyta tvarka įgijęs gydytojo kardiologo profesinę kvalifikaciją (šaltinis: Lietuvos medicinos norma MN 55:2005 „Gydytojas kardiologas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. V-975 „Dėl Lietuvos medicinos normos MN 55:2005 „Gydytojas kardiologas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ patvirtinimo“).
Neurologas – medicinos gydytojas, įgijęs gydytojo neurologo profesinę kvalifikaciją (šaltinis: Lietuvos medicinos norma MN 115:2005 „Gydytojas neurologas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. V-279 „Dėl Lietuvos medicinos normos MN 115:2005 „Gydytojas neurologas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ patvirtinimo“).
Endokrinologas – medicinos gydytojas, teisės aktų nustatyta tvarka įgijęs gydytojo endokrinologo profesinę kvalifikaciją (šaltinis: Lietuvos medicinos norma MN 96:2014 „Gydytojas endokrinologas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2014 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. V-378 „Dėl Lietuvos medicinos normos MN 96:2014 „Gydytojas endokrinologas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ patvirtinimo“).
Geriatras – medicinos gydytojas, teisės aktų nustatyta tvarka įgijęs gydytojo geriatro profesinę kvalifikaciją (šaltinis: Lietuvos medicinos norma MN 71:2017 „Gydytojas geriatras“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2017 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. V-803 „Dėl Lietuvos medicinos normos MN 71:2017 „Gydytojas geriatras“ patvirtinimo“).
Vaistas – vaistinė medžiaga arba jų derinys, pagaminti ir teikiami vartoti, nes atitinka bent vieną šių kriterijų: 1) pasižymi savybėmis, dėl kurių tinka žmogaus ligoms gydyti arba jų profilaktikai; 2) dėl farmakologinio, imuninio ar metabolinio poveikio gali būti vartojamas ar skiriamas atkurti, koreguoti ar modifikuoti žmogaus fiziologines funkcijas arba diagnozuoti žmogaus ligas (šaltinis: Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymas).
Kompensuojamieji vaistiniai preparatai – vaistiniai preparatai, kurie įrašyti į Kompensuojamųjų vaistinių preparatų kainyną ir kurių įsigijimo išlaidos ar jų dalis privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems asmenims yra kompensuojama iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų (šaltinis: Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymas).
Receptas – dokumentas, kuriuo suteikiama teisė įsigyti vaistinį preparatą, medicinos priemonę (medicinos prietaisą), kompensuojamąją medicinos pagalbos priemonę ir kuris išrašytas reglamentuojamos sveikatos priežiūros profesijos, nurodytos Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatyme, atstovo, teisiškai įgalioto tą daryti valstybėje, kurioje išrašytas tas dokumentas (šaltinis: Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymas). |
Įveda-masis |
Rodiklis skaičiuojamas atliekant šeimos gydytojų, kardiologų, neurologų, endokrinologų, geriatrų apklausą, kurios metu nustatoma, kuri dalis (procentais) nuo visų medicinos praktika užsiimančių gydytojų specialistų, praėjus vienų metų laikotarpiui po projekto įgyvendinimo, pradėjo savo medicinos praktikoje vadovautis Išmintinguoju vaistų sąrašu.
Tyrimo metu naudojama Sveikatos apsaugos ministerijos parengta metodika.
Rodiklis skaičiuojamas kaip šeimos gydytojų, kardiologų, neurologų, endokrinologų, geriatrų dalies pokytis (padidėjimas) praėjus vienų metų laikotarpiui po projekto įgyvendinimo, palyginti su pradine reikšme (pokytis matuojamas procentiniais punktais). |
Pirminiai šaltiniai: Šeimos gydytojų, kardiologų, neurologų, endokrinologų, geriatrų apklausos ataskaitos kopija. Antriniai šaltiniai: 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014).
|
Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma, kai kiekvienais einamaisiais kalendoriniais metais, praėjus vienų metų laikotarpiui po projekto įgyvendinimo, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija apskaičiuoja stebėsenos rodiklio reikšmę, pasiektą per praėjusius kalendorinius metus. Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma kartą per metus iki 2023 metų. |
Už duomenų apie pasiektos stebėsenos rodiklio reikšmės registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija.“ |
2.2. Pakeičiu rodiklio R.N.681 „55 metų amžiaus ir vyresnių Lietuvos gyventojų, manančių, kad jie atsakingi už savo sveikatą, dalies padidėjimas“ eilutę:
„R.N.681 |
„Benzodiazepinų, centrinio poveikio antihipertenzinių vaistų, nootropinių vaistų, rezervinių antibiotikų, išrašytų kompensuojamų-jų vaistų receptų skaičiaus sumažėjimas“ |
Skaičius |
Benzodiazepinai – nerimui ir nemigai gydyti skirti vaistiniai preparatai, moduliuojantys gama aminosviestinės rūgšties veikimą centrinėje nervų sistemoje (ATC cheminis pogrupis N05BA) (šaltinis: WHOCC - ATC/DDD, https://www.whocc.no/atc_ddd_index/?code=N05BA&showdescription=no; Trevor AJ. Sedative-Hypnotic Drugs. In: Katzung BG, editor. Basic & Clinical Pharmacology. 14th ed. New York, NY McGraw-Hill Education; 2017, accessmedicine.mhmedical.com/content.aspx?aid=1148435875).
Centrinio poveikio antihipertenziniai vaistai – pirminei arterinei hipertenzijai gydyti skirti vaistiniai preparatai, aktyvinantys imidazolino receptorius centrinėje nervų sistemoje (ATC cheminis pogrupis C02AC) (šaltinis: https://vapris.vvkt.lt/vvktweb/public/medications/view/17755; https://vapris.vvkt.lt/vvktweb/public/medications/view/22074).
Nootropiniai vaistai – vaistiniai preparatai, kurie istoriškai dažnai skiriami nervų sistemos sutrikimų sukeltiems simptomams lengvinti (ATC cheminis pogrupis N06BX) (šaltinis: Nootropic Agents - MeSH – NCBI, https://www-ncbi-nlm-nih-gov.ezproxy.dbazes.lsmuni.lt/mesh/68018697; WHOCC - ATC/DDD Index, https://www.whocc.no/atc_ddd_index/?code=N06BX).
Antibiotikai – bakterinės kilmės infekcijoms gydyti skirti vaistiniai preparatai (ATC terapinis pogrupis J01) (šaltinis: WHOCC - ATC/DDD Index, https://www.whocc.no/atc_ddd_index/?code=J01; Katzung BG. Chemotherapeutic Drugs: Introduction. In: Basic & Clinical Pharmacology. 14th ed. New York, NY: McGraw-Hill Education; 2017, accessmedicine.mhmedical.com/content.aspx?aid=1148443550).
Rezerviniai antibiotikai – antibiotikai, kurių veikimo spektras yra reikšmingai platesnis negu reikėtų gydant visuomenėje įgytas infekcijas, atsižvelgiant į tikėtiną sukėlėjų jautrumą (ATC kodai – J01CR02, J01CR04, J01FA09, J01FA10, J01DB05, J01DC02) (šaltinis: The Use of Essential Drugs: Ninth Report of the WHO Expert Committee: 9. Reserve anti-infective agents, http://apps.who.int/medicinedocs/en/d/Js2281e/9.html#Js2281e.9).
Vaistas – vaistinė medžiaga arba jų derinys, pagaminti ir teikiami vartoti, nes atitinka bent vieną šių kriterijų: 1) pasižymi savybėmis, dėl kurių tinka žmogaus ligoms gydyti arba jų profilaktikai; 2) dėl farmakologinio, imuninio ar metabolinio poveikio gali būti vartojamas ar skiriamas atkurti, koreguoti ar modifikuoti žmogaus fiziologines funkcijas arba diagnozuoti žmogaus ligas (šaltinis: Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymas).
Kompensuojamieji vaistiniai preparatai – vaistiniai preparatai, kurie įrašyti į Kompensuojamųjų vaistinių preparatų kainyną ir kurių įsigijimo išlaidos ar jų dalis privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems asmenims yra kompensuojama iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų (šaltinis: Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymas).
Receptas – dokumentas, kuriuo suteikiama teisė įsigyti vaistinį preparatą, medicinos priemonę (medicinos prietaisą), kompensuojamąją medicinos pagalbos priemonę ir kuris išrašytas reglamentuojamos sveikatos priežiūros profesijos, nurodytos Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatyme, atstovo, teisiškai įgalioto tą daryti valstybėje, kurioje išrašytas tas dokumentas (šaltinis: Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymas). |
Įveda- masis |
Skaičiuojant sumuojami per vienerius kalendorinius metus išrašyti benzodiazepinų, centrinio poveikio antihipertenzinių vaistų, nootropinių vaistų, rezervinių antibiotikų, kompensuojamųjų vaistų receptai. |
Pirminiai šaltiniai: Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos oficialiai pateikti duomenys dėl per vienus kalendorinius metus išrašytų benzodiazepinų, centrinio poveikio antihipertenzinių vaistų, nootropinių vaistų, rezervinių antibiotikų, kompensuojamų-jų vaistų receptų skaičiaus.
Antriniai šaltiniai: 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014).
|
Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma, kai kiekvienais einamaisiais kalendoriniais metais, praėjus vienų metų laikotarpiui po projekto įgyvendinimo, Valstybinė ligonių kasa prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos apskaičiuoja stebėsenos rodiklio reikšmę, pasiektą per praėjusius kalendorinius metus.
Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma kartą per metus iki 2023 metų.
|
Už duomenų apie pasiektos stebėsenos rodiklio reikšmės registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija“. |