Administracinė byla Nr. A-1101-520/2019
Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00164-2017-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3; 41
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. liepos 10 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. R. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo T. R. skundą atsakovui Panevėžio miesto savivaldybės administracijai dėl rašto panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas T. R. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Panevėžio miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas, Administracija) 2017 m. balandžio 24 d. raštą Nr. 19-1115(4.5.) „Dėl administracinės procedūros sprendimo“ (toliau – ir Raštas).
2. Pareiškėjas nurodė, kad su 2017 m. kovo 27 d. prašymu kreipėsi į Administracijos direktorių ir prašė atlikti administracinę procedūrą dėl Administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – ir VTA skyrius) veiksmų. Į VTA skyrių jis kreipėsi dėl nuo 2017 m. vasario 21 d. įsigaliojusių Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau – ir Įstatymas) pakeitimų, kadangi norėjo gauti konsultaciją, kas yra smurtas prieš vaiką ir kokie vaiko auklėjimo metodai yra leistini, tačiau VTA skyrius neužregistravo pareiškėjo kreipimosi, netinkamai atsakė į pareiškėjo klausimus bei atsisakė konsultuoti žodžiu, t. y. pažeidė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nuostatas. Savivaldybės institucija ne tik netinkamai vykdė jos kompetencijai priskirtas funkcijas, bet ir netenkinus pareiškėjo prašymo, netinkamai atliko administracinę procedūrą, kadangi pareiškėjui nebuvo suteikta konsultacija vaiko teisių apsaugos klausimais, o trūkumai, susiję su jo kreipimųsi teisės aktų reikalavimų neatitinkančia registracija, nebuvo ištaisyti.
4. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas su 2017 m. kovo 27 d. prašymu kreipėsi į Administraciją ir prašė pradėti VTA skyriaus gaunamų ir siunčiamų dokumentų registracijos klaidų ištaisymo procedūrą bei administracinę procedūrą dėl netinkamos dokumentų apskaitos šiame skyriuje. Pareiškėjas prašymą grindė tuo, jog VTA skyrius galbūt neužregistravo jo pateiktų prašymų dokumentų registre ar žurnale, kai kuriuose siunčiamuose dokumentuose nenurodė arba neteisingai nurodė pirminio dokumento duomenis. Be to, pareiškėjui nebuvo suteikta konsultacija dėl Įstatymo pakeitimų. Atsakovui pateiktame prašyme pareiškėjas išdėstė ir kitus reikalavimus bei pasiūlymus.
5. Atsižvelgiant į pateiktą prašymą, buvo pradėta administracinė procedūra. Apie administracinės procedūros metu nustatytus rezultatus pareiškėjas buvo informuotas Raštu. Jame atsakovas paaiškino, kad elektroniniu būdu pareiškėjo pateiktas ir elektroniniu parašu nepasirašytas prašymas VTA skyriaus vedėjai nėra laikytinas oficialiu susirašinėjimu. Toks prašymas neregistruojamas, o atsakymas į jį gali būti pateikiamas nenaudojant blanko. Įvertinus tai, buvo nuspręsta, kad VTA skyrius nepažeidė teisės aktų, reglamentuojančių asmenų aptarnavimą, jų prašymų ir skundų (pranešimų) nagrinėjimą ir informacijos teikimą savivaldybėje. Raštu pareiškėjas taip pat buvo informuotas apie tai, jog atliekant administracinę procedūrą nebuvo nustatyta pareiškėjo pateiktų prašymų registravimo klaidų, nustatyti tik nuorodų į juos įforminimo netikslumai (trūkumai), kurie neturėjo įtakos VTA skyriaus pareiškėjui pateiktų atsakymų turiniui. Raštu pareiškėjui buvo atsakyta ir į kitus jo reikalavimus. Rašte atsakovas pažymėjo, jog VTA skyrius nėra įgaliotas ir kompetentingas aiškinti įstatymų, taip pat ir Įstatymo, dėl kurio kreipėsi pareiškėjas, nuostatų. Remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika dėl administracinės procedūros teisinio reglamentavimo ir individualiam administraciniam aktui taikytinų reikalavimų, atsakovas teigė, jog Raštas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl pareiškėjui skunde nenurodžius jokių administracinės procedūros procedūrinių pažeidimų bei motyvų, dėl kurių jis turėtų būti panaikintas, nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimą.
II.
6. Panevėžio apygardos administracinis teismas 2017 m. gruodžio 1 d. sprendimu pareiškėjo T. R. skundą atmetė.
7. Teismas nustatė, kad pareiškėjas su 2017 m. kovo 27 d. prašymu kreipėsi į Administracijos direktorių ir prašė pradėti VTA skyriuje gaunamų ir siunčiamų dokumentų registracijos klaidų ištaisymo procedūrą bei administracinę procedūrą dėl VTA skyriuje netinkamos dokumentų apskaitos, kadangi kai kurie gaunami ir siųsti dokumentai galbūt nebuvo registruoti dokumentų gavimo ir siuntimo registre ar žurnale, taip pat ir dėl to, jog kai kuriuose siunčiamuose dokumentuose nenurodyti arba neteisingai nurodyti pirminio dokumento duomenys. Pareiškėjas su 2017 m. vasario 23 d. elektroniniu laišku kreipėsi į VTA skyriaus vedėją dėl konsultacijos ir dėl Įstatymo, kitą dieną telefoninio skambučio metu paprašė patvirtinti raštu, kad prašymas sėkmingai pasiekė adresatą. VTA skyriaus vedėja 2017 m. vasario 27 d. elektroniniu atsakymu patvirtino, kad pareiškėjo prašymas gautas ir kad į jį bus atsakyta VAĮ nustatyta tvarka. Pareiškėjas nurodė, kad negavo patvirtinimo apie gauto dokumento registracijos duomenis, todėl prašė patikrinti ir nurodyti dokumento gavimo registracijos duomenis. Prašyme taip pat teigiama, kad 2017 m. vasario 23 d. prašymu VTA skyriaus vedėjos prašė paskirti laiką dėl konsultacijos, tačiau į šį prašymą nebuvo atsižvelgta, vietoje to, 2017 m. kovo 24 d. raštu pareiškėjui buvo pasiūlyta atvykti į VTA skyrių ir suderinti konsultacijos laiką. Pareiškėjas teigė, jog negavo patvirtinimo dėl jo pateikto dokumento registracijos, todėl prašė patikrinti ir nurodyti dokumento gavimo registracijos numerį ir paskirti pareigūną, su kuriuo būtų galima tęsti konsultacijas. 2017 m. kovo 14 d. elektroniniu paštu gautame VTA skyriaus rašte nebuvo privalomų rekvizitų (dokumento sudarytojo pavadinimo, įstaigos duomenų, adresato, dokumento pavadinimo, dokumento datos, dokumento registracijos numerio, dokumento sudarymo vietos, parašo, dokumento tvirtinimo žymos, specialiosios žymos, priedo žymos, gauto dokumento registracijos žymos, dokumento nuorodos). 2017 m. kovo 17 d. pretenzija pareiškėjas prašė pašalinti nurodytus trūkumus, taip pat ištaisyti trūkumus, susijusius su 2017 m. kovo 14 d. rašte išdėstytu atsakymu, tačiau tai nebuvo padaryta. Pareiškėjas prašyme taip pat teigė, jog ir 2017 m. kovo 20 d. VTA skyriaus adresuotame dokumente buvo klaidingai nurodyti pareiškėjo siųstos 2017 m. kovo 17 d. pretenzijos numerio ir registracijos duomenys, kuriuos 2017 m. kovo 21 d. kreipimusi buvo prašoma ištaisyti. 2017 m. kovo 23 d. ir 2017 m. kovo 24 d. pareiškėjui adresuotuose VTA skyriaus dokumente buvo klaidingai nurodyti pareiškėjo pateikto dokumento ir VTA skyriaus parengto atsakymo į jį duomenys. Pareiškėjas teigė, siekęs gauti institucinę viešąją paslaugą, pagalbą, konsultavimą dėl nuo 2017 m. vasario 21 d. atsiradusio naujo reglamentavimo ir pakeitimų Įstatyme, tačiau susidūrė su viešojo administravimo subjekto neveikimu ar aplaidžiu veikimu, administracinių procedūrų pažeidimais, dokumentuose pateikiamų duomenų neatitikimu, klaidomis ir netikslumais, todėl siekdamas gerinti Administracijos teikiamų viešųjų paslaugų kokybę, prašė: 1) pašalinti jo prašyme nurodytus trūkumus ir visus pataisytus dokumentus atsiųsti pareiškėjui, tai pat supažinti pareiškėją su visais VTA skyriaus atliktais korekciniais veiksmais; 2 ) įpareigoti viešojo administravimo subjektą paruošti veiklos kontrolės priemonių planą, kuris užtikrintų kokybiškas viešąsias paslaugas; 3) nustatyti priežastis, dėl kurių atsirado procedūriniai pažeidimai, apie tai informuoti VTA skyrių, sukuriant klaidų taisymo procedūrą, algoritmą; 4) paruošti dokumentų pildymo, registravimo pavydžių šablonus; 5) reglamentuoti ir užtikrinti informacijos, dokumentų išsiuntimo-gavimo kontrolę, pavedimų vykdymo terminus; 6) Administracijai ir VTA skyriui aptarti VTA skyriaus funkcijas naujai įsigaliojusio Įstatymo kontekste; 7) paruošti metodinę medžiagą ir pristatyti Panevėžio bendruomenei apie smurto formas, smurto formų atpažinimą, smurto prieš vaiką prevencijos priemones, metodinę šviečiamąją medžiagą šeimoms, sietiną su nauju reglamentavimu; 8) įpareigoti VTA skyrių atsakyti į pareiškėjo 2017 m. vasario 23 d. prašymą. Kartu su prašymu pareiškėjas pateikė jame įvardytų pareiškėjo VTA skyriui teiktų ir iš VTA skyriaus gautų dokumentų kopijas. Administracijos direktorius 2017 kovo 31 d. įsakymu Nr. A-285 „Dėl administracinės procedūros pradžios“ nusprendė pradėti administracinę procedūrą pareiškėjo prašyme nurodytiems faktams ištirti. Skundžiamu Raštu atsakovas informavo pareiškėją apie priimtą administracinės procedūros sprendimą, kuriuo buvo nuspręsta pareiškėjo skundo netenkinti bei įpareigoti VTA skyriaus vedėją griežtai laikytis visų siunčiamų dokumentų įforminimo reikalavimų.
8. Teismas pažymėjo, kad Administracija ir jos struktūriniai padaliniai laikytini viešojo administravimo subjektu, kuriam nagrinėjant asmenų prašymus ir skundus, taikytinos VAĮ, Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 (byloje aktuali 2015 m. rugpjūčio 26 d. nutarimo Nr. 913 redakcija, galiojusi nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. iki 2017 m. lapkričio 23 d., toliau – ir Taisyklės) bei Asmenų aptarnavimo, jų prašymų ir skundų (pranešimų) nagrinėjimo ir informacijos teikimo Panevėžio miesto savivaldybėje tvarkos aprašo, patvirtinto Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. A-1141, (toliau – ir Aprašas) nuostatos.
9. Teismas, įvertinęs pareiškėjo prašymo turinį ir jame suformuluotus reikalavimus, sprendė, kad pareiškėjas į atsakovą kreipėsi dėl VTA skyriaus veiksmų, susijusių su netinkamu gaunamų ir siunčiamų dokumentų registravimu bei konsultacijos, skyriaus kompetencijai priskirtinų klausimų, nesuteikimu, t. y. VTA skyriaus tiesioginių funkcijų neatlikimo ar netinkamo jų atlikimo, dėl ko pareiškėjas kildino savo teisių pažeidimą. Ir nors pareiškėjas savo kreipimąsi į atsakovą įvardino prašymu, tačiau pagal VAĮ 2 straipsnio 15 punktą, jis laikytinas skundu.
10. Teismas, akcentuodamas VAĮ 2 straipsnio 11 ir 12 dalyse, 8 straipsnyje, 14 straipsnio 3 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje, 34 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą, pažymėjo, kad pareiškėjas neginčija atsakovo veiksmų, susijusių su jo prašymo nagrinėjimu, atliekant administracinę procedūrą. Nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, ar pareiškėjo prašymas buvo išnagrinėtas laikantis VAĮ įtvirtintų taisyklių, reglamentuojančių administracinę procedūrą.
11. Įvertinęs Rašto turinį, teismas nustatė, kad atsakovas konkrečiai įvardijo teisės aktus, kuriais vadovaujantis buvo parengtas administracinės procedūros sprendimas, t. y. konkrečiai aptartos VAĮ, Taisyklių bei Aprašo nuostatos, reglamentuojančios asmenų prašymų ir skundų (pranešimų) nagrinėjimo Panevėžio miesto savivaldybėje tvarką. Iš Rašto turinio taip pat nustatyta, kad atsakovas pateikė pareiškėjui atsakymus į visus jo prašyme suformuluotus reikalavimus, prašymus bei pasiūlymus. Administracinės procedūros metu buvo nustatytos ir aptartos pareiškėjo prašyme nurodytos aplinkybės.
12. Teismas nurodė, kad atsakydamas į pareiškėjo nusiskundimą dėl 2017 m. vasario 23 d. elektroniniu paštu VTA skyriaus vedėjai pateikto prašymo netinkamos registracijos, atsakovas, atlikęs administracinę procedūrą, nustatė bei Rašte pareiškėjui paaiškino, kad minėtas pareiškėjo prašymas VTA skyriaus vedėjai vertintinas kaip kreipimasis, kuriuo buvo derintas susitikimo su ja laikas, siekiant gauti konsultaciją dėl nuo 2017 m. vasario 21 d. įsigaliojusio Įstatymo pasikeitusių nuostatų. Remiantis Taisyklių 28 ir 29 punktais, paaiškinta, kad susirašinėjimui elektroniniu paštu nėra reikalavimo naudoti blankus, nes elektroninis susirašinėjimas neprilyginamas oficialiam susirašinėjimui, jeigu asmens prašymas nėra pasirašytas elektroniniu parašu. Be to, jei į tokį elektroniniu parašu nepasirašytą asmens prašymą galima atsakyti nedelsiant, nepažeidžiant asmens, kuris kreipiasi, kitų asmenų ar institucijos interesų – toks prašymas neregistruojamas. Taip pat paaiškinta, kad susirašinėjimas elektroniniu paštu atliktinas, atsakinėjant asmenims į jų paklausimus, derinant susitikimų laiką, teikiant viešą informaciją, kuriai parengti nereikia atskiro pasiruošimo, laiko ar papildomų duomenų surinkimo ir kurią galima pateikti iš karto ar per trumpą laiką. Atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjo 2017 m. vasario 23 d. prašymas ir kiti vėlesni pareiškėjo prašymai bei kreipimaisi į VTA skyrių nebuvo pasirašyti elektroniniu parašu, vadovaujantis VAĮ 14 straipsnio 5 dalies 2 punktu bei Taisyklių 29 punktu, padaryta išvada, jog minėtasis pareiškėjo prašymas neturėjo būti nagrinėjamas arba į jį turėjo būti atsakyta nedelsiant, tokio prašymo institucijoje neregistruojant. Vadovaujantis Aprašo 34 punktu, į minėtąjį pareiškėjo prašymą, VTA skyriaus vedėja atsakė 2017 m. kovo 14 d. elektroniniu paštu. Apibendrindamas atsakovas padarė išvadą, jog VTA skyriaus vedėja nepažeidė nurodytų teisės aktų, reglamentuojančių asmenų aptarnavimą, jų prašymų ir skundų (pranešimų) nagrinėjimą ir informacijos teikimą savivaldybėje.
13. Teismas nurodė, kad pasisakydamas dėl pareiškėjo reikalavimo ištaisyti VTA skyriuje gaunamų ir siunčiamų dokumentų registracijos klaidas, Rašte atsakovas nurodė, kad patikrinus VTA skyriaus dokumentų apskaitą dokumentų valdymo sistemoje „Avilys“ pagal skyriaus registrus, registravimo klaidų nenustatyta, nustatyti nuorodų į pareiškėjo iniciatyvinius raštus įforminimo netikslumai (trūkumai) atsakymuose į pareiškėjo 2017 m. kovo 17 d. kreipimąsi su pretenzija ir 2017 m. kovo 23 d. prašymą, taip pat pažymėjo, kad atsakymų įforminimo trūkumų ištaisymo procedūros nereglamentuoja jokie teisės aktai.
14. Teismas pažymėjo, kad atsižvelgiant į pareiškėjo reikalavimą įpareigoti viešojo administravimo subjektą paruošti veiklos kontrolės priemonių planą, kuris užtikrintų kokybiškas viešąsias paslaugas, Rašte paaiškinta, jog siekiant užtikrinti viešojo juridinio asmens veiklos gerinimą, Administracijoje įsteigtas Centralizuotas vidaus audito skyrius, kuris vykdo nepriklausomą, objektyvią tyrimo, vertinimo ir konsultavimo veiklą, korupcijos prevenciją ir kontrolę, siekiant užtikrinti Administracijos, jos struktūrinių padalinių, jai pavaldžių ir (arba) jos valdymo sričiai priskirtų viešųjų juridinių asmenų veiklos gerinimą. Atsižvelgiant į kiekvienais metais atliktą viešojo juridinio asmens rizikos vertinimo analizę, sudaromi strateginiai ir metiniai vidaus audito tarnybos veiklos planai. Atliekant vidaus auditą, vertinamas viešojo juridinio asmens vidaus kontrolės sistemos funkcionavimas ir rizikos valdymas, vidaus audito ataskaitoje pateikiama vidaus kontrolės vertinimo išvada ir rekomendacijos, kaip sustiprinti vidaus kontrolės procedūras ir rizikos valdymą viešajame juridiniame asmenyje. Atsižvelgdamas į tai, jog, Panevėžio miesto savivaldybė, teikdama viešąsias paslaugas, vadovaujasi norminiais teisės aktais, reglamentuojančiais viešųjų paslaugų teikimą, atsakovas padarė išvadą, kad atskiras veiklos kontrolės priemonių plano rengimas nėra tikslingas ir apie tai Raštu informavo pareiškėją.
15. Teismas nurodė, kad atsakydamas į pareiškėjo pasiūlymą paruošti dokumentų pildymo, registravimo pavyzdžių šablonus bei reglamentuoti ir užtikrinti informacijos, dokumentų išsiuntimo-gavimo kontrolę, pavedimų vykdymo terminus, atsakovas paaiškino, jog Savivaldybėje naudojami susirašinėjimo blankai kuriami, tvarkomi ir atnaujinami pagal Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. V-117 patvirtintus Dokumentų rengimo taisyklių reikalavimus, kurių laikymąsi prižiūri Administracijos Vidaus administravimo skyrius ir Centralizuoto vidaus audito skyrius.
16. Atsižvelgiant į pareiškėjo pasiūlymą Administracijos direktoriaus tarnybai ir VTA skyriui aptarti VTA skyriaus funkcijas Įstatymo naujo reglamentavimo kontekste, pareiškėjui buvo suteikta informacija, kad VTA skyriaus nuostatai reglamentuoja VTA skyriaus uždavinius, funkcijas, teises, pareigas ir darbo organizavimą. Skyriaus darbuotojai savo veikloje vadovaujasi įstatymais, kitais teisės aktais, skyriaus nuostatais, pareigybių aprašymais ir pareiginiais nuostatais. VTA skyriaus nuostatuose įtvirtinta, kad VTA skyriaus vedėjas atsako už skyriaus veiklą, tinkamą pareigų atlikimą ir jo kontrolę. Taip pat atkreiptas dėmesys, kad VTA skyriaus vedėja pasirašytinai yra supažindinta su jos pareigybės aprašyme šiai pareigybei nustatytomis funkcijomis, pareigomis ir atsakomybe, todėl, atsakovo vertinimu, papildomas funkcijų aptarimas nėra tikslingas.
17. Raštu atsakovas taip pat informavo pareiškėją apie VTA skyriaus bendradarbiavimą su Panevėžio bendruomene mokant atpažinti smurto formas, supažindinant su smurto prieš vaiką prevencinėmis priemonėmis, nurodė, jog pagal kompetenciją VTA skyrius užtikrina, rengia ir įgyvendina vaiko teisėtų interesų apsaugos priemones, taip pat ir priemones vaiko teisių pažeidimų prevencijai gerinti; savo iniciatyva ir savivaldybės bendruomenių kvietimu dalyvauja bendruose pasitarimuose, pagal kompetenciją teikia metodinę paramą savivaldybės įstaigų, susijusių su vaiko teisių apsauga, darbuotojams. Pareiškėjui buvo atsakyta į jo siūlymą VTA skyriui paruošti metodinę medžiagą ir pristatyti Panevėžio bendruomenei apie smurto formas, smurto formų atpažinimą, smurto prieš vaiką prevencijos priemones, metodinę šviečiamąją medžiagą šeimoms, susijusią su naujai įsigaliojusiais Įstatymo pakeitimais.
18. Įvertinęs pareiškėjo reikalavimą įpareigoti VTA skyrių atsakyti į pareiškėjo 2017 m. vasario 23 d. prašymą, atsakovas Rašte nurodė, kad į minėtąjį prašymą pareiškėjui buvo atsakyta 2017 m. kovo 14 d. elektroniniu laišku, taip pat atkreipė dėmesį, kad Administracijos struktūrinis padalinys nėra įgaliotas ir kompetentingas aiškinti įstatymų, iš jų ir Įstatymo nuostatų.
19. Įvertinęs administracinės procedūros metu surinktus duomenis, atsakovas Raštu nusprendė pareiškėjo skundo netenkinti bei įpareigoti VTA skyriaus vedėją griežtai laikytis visų siunčiamų dokumentų įforminimo reikalavimų, nustatytų Lietuvos vyriausiojo archyvaro patvirtintose Dokumentų rengimo taisyklėse ir apie tai instruktuoti skyriaus darbuotojus.
20. Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjo skunde ir teismo posėdyje išsakytų teiginių, jog nors administracinė procedūra ir buvo atlikta, tačiau pareiškėjui nei žodžiu, nei raštu nebuvo suteikta konsultacija vaiko teisių apsaugos klausimais, o trūkumai, susiję su jo kreipimųsi teisės aktų reikalavimų neatitinkančia registracija, nebuvo ištaisyti, pažymėjo, kad pareiškėjas, su prašymu kreipdamasis į Administraciją, jame suformulavo reikalavimus, kurie laikytini pagrindu pradėti administracinę procedūrą, siekiant ištirti, ar viešojo administravimo subjekto, šiuo atveju savivaldybės struktūrinio padalinio – VTA skyriaus veiksmais ar neveikimu buvo pažeistos pareiškėjo teisės. Atlikęs administracinę procedūrą, atsakovas pagrįstai nustatė bei Rašte nurodė, kad VTA skyriaus vedėja į pareiškėjo 2017 m. vasario 23 d. elektroninį paklausimą atsakė 2017 m. kovo 14 d. elektroniniu laišku, t. y. suteikė pareiškėjo prašytą informaciją. Vien ta aplinkybė, kad atsakymas buvo pateiktas ne tokia forma, kokia, pareiškėjo įsitikinimu, privalėjo būti teikiamas, nekeičia šios informacijos turinio, todėl nepažeidžia pareiškėjo teisės gauti informaciją (konsultaciją). Be to, pareiškėjas, manydamas, jog VTA skyriaus vedėja netinkamai atsakė į jo elektroniniu būdu 2017 m. vasario 23 d. pateiktą paklausimą, turėjo teisę pakartotinai kreiptis į VTA skyrių su prašymu suteikti konkrečią administracinę paslaugą, kurios suteikimas būtų priskirtinas skyriaus kompetencijai pagal jo veiklą reglamentuojančius viešai paskelbtus nuostatus.
21. Teismas pažymėjo, kad nors pareiškėjo prašyme dauguma suformuluotų klausimų yra susiję su dokumentų įforminimu bei tvarkymu, kaip teismo posėdyje paaiškino pareiškėjas, nagrinėjamojoje byloje jis savo teisių pažeidimą iš esmės sieja su jo, kaip vaikus auginančio tėvo, pažeista teise gauti konsultaciją dėl įsigaliojusių Įstatymo pakeitimų. Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog VTA skyriui pagal jo veiklą reglamentuojančių VTA skyriaus nuostatų, patvirtintų Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. A-1243 (toliau – ir Nuostatai), 6.2. punktą, priskirtina teikti metodinę paramą, konsultacijas, spręsti kitas vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugos problemas, tačiau nei Nuostatai, nei galiojantys teisės aktai VTA skyriui nesuteikia teisės aiškinti įstatymus, kas pagrįstai buvo konstatuota Rašte. Vertindamas pareiškėjo VTA skyriui 2017 m. vasario 23 d. rašyto prašymo turinį, teismas sprendė, kad šiuo prašymu iš esmės pareiškėjas siekė gauti teisės aktų išaiškinimą. Pareiškėjas, kreipdamasis į VTA skyrių, nenurodė konkrečių atvejų, dėl kurių jis norėtų gauti specialisto patarimą. VTA skyrius 2017 m. kovo 24 d. raštu pareiškėjui pasiūlė atvykti į VTA skyrių (suderinus laiką), jeigu jam reikia patarimo konkrečioje situacijoje, tačiau pareiškėjas šiuo pasiūlymu nepasinaudojo. Galiojantys teisės aktai nenumato valstybės institucijos pareigos teikti suinteresuotam asmeniui konsultacijas būtent pareiškėjo pageidaujama konsultavimo forma – kad jį nuolat konsultuotų tam paskirtas tarnautojas. Pareiškėjas taip pat nepaaiškino, kokiu būdu pasireiškė jo teisių pažeidimas dėl, jo nuomone, VTA skyriaus netinkamos gaunamų ir siunčiamų dokumentų registracijos. Teismas sprendė, jog hipotetinio pobūdžio ir prielaidomis grįsti pareiškėjo reikalavimai negalėtų būti vertintini kaip realiai pažeidę pareiškėjo teises ar jam sukėlę neigiamas pasekmes, todėl yra nepagrįsti.
22. Teismas, įvertinęs Rašto turinį, darė išvadą, kad atsakovas, išnagrinėjęs bei įvertinęs administracinės procedūros metu surinktus faktinius duomenis bei informaciją, išsamiai ir aiškiai atsakė į kiekvieną pareiškėjo prašyme nurodytą reikalavimą bei pasiūlymą, jį pagrindė objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, nurodė jo apskundimo tvarką, todėl Raštas atitinka VAĮ 8 straipsnyje nurodytus teisėtumo ir pagrįstumo kriterijus. Teismo vertinimu, nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovas, pagal pareiškėjo prašymą atlikdamas administracinę procedūrą, būtų pažeidęs VAĮ trečiajame skirsnyje įtvirtintas taisykles, reglamentuojančias administracinės procedūros atlikimo tvarką, bei priėmęs neteisėtą ir nepagrįstą administracinės procedūros sprendimą.
III.
23. Pareiškėjas T. R. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 1 d. sprendimą ir jo skundą tenkinti, panaikinti Raštą ir įpareigoti Administraciją priimti naują administracinės procedūros sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.
24. Pareiškėjas nurodo, kad teismo sprendimas yra neobjektyvus, priimtas netinkamai įvertinus skundo argumentus bei faktines aplinkybes.
25. Pareiškėjas teigia, kad iki apeliacinio skundo padavimo teismui dienos nėra įgyvendinta jo teisė į konsultavimą vaiko teisių apsaugos, gynimo ir rūpybos klausimais, Panevėžio savivaldybės dokumentų registravimo ir valdymo sistemoje „Avilys“ nėra užregistruotas jo prašymas dėl konsultacijos suteikimo. Šie pažeidimai nėra ištaisyti administracinės procedūros atlikimo metu ir priimant Raštą.
26. Pareiškėjas akcentuoja, kad nuo 2017 m. vasario 21 d. įsigaliojusios Įstatymo redakcijos pagrindu VTA skyriaus vedėjai 2017 m. vasario 23 d. pateikė raštišką prašymą elektronine forma dėl konsultacijos rūpimais klausimais. 2017 m. kovo 14 d. gavo neoficialų, sistemoje neužregistruotą atsakymą ne į visus pateiktus klausimus. Visais pareiškėjo prašymų teikimo atvejais (2017 m. vasario 23 d., 2017 m. kovo 17 d., 2017 m. kovo 27 d.) nesilaikyta Taisyklių 32 punkto reikalavimų, kurie nustato privalomą teikiamų raštų registraciją.
27. Pareiškėjas pažymi, kad 2017 m. kovo 17 d. raštu paprašius atsakyti į visus klausimus, VAT skyriaus 2017 m. kovo 24 d. raštu buvo atsisakyta tai padaryti, motyvuojant tuo, jog teisės aktuose nurodytų sąvokų aiškinimas nepatenka į VTA skyriaus kompetenciją. Šis motyvas buvo atkartotas ir Rašte. Nuodytų aplinkybių teisinio vertinimo teismas nepateikė.
28. Pareiškėjo teigimu, jo užduoti klausimai negali būti traktuojami kaip klausimai pateikti teisės išaiškinimą. Todėl nagrinėjamu atveju, vadovaujantis Bendrųjų vaiko teisių apsaugos skyrių nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 17 d. nutarimu Nr. 1983 (2009 m. gruodžio 2 d. nutarimo Nr. 1593 redakcija) (toliau – ir Bendrieji vaiko teisių apsaugos skyrių nuostatai), 6.2 ir 7.26 punktais, VTA skyriaus neveikimas nesuteikiant administracinės paslaugos – konsultacijos, pažeidė pareiškėjo teisės aktuose nustatytą teisę tokią administracinę paslaugą gauti. Pareiškėjo teisės pažeidimą patvirtina ir Rašte nurodytas įpareigojimas VTA skyriaus vedėjai griežtai laikytis visų siunčiamų dokumentų įforminimo reikalavimų ir apie tai papildomai instruktuoti darbuotojus.
29. Pareiškėjas pabrėžia, kad konkrečių atvejų rūpimais klausimais jis negalėjo nurodyti dėl VTA skyriaus darbuotojų neveikimo, nesikreipiant į jį dėl situacijos išaiškinimo, galimo atvykimo laiko suderinimo, t. y. nesudarant sąlygų išdėstyti aplinkybes. Be to, konsultacija galėjo būti vykdoma kitais Taisyklėse nurodytais būdais, t. y. žodžiu ar elektroninių priemonių pagalbą, todėl VTA skyriaus siekis priversti pareiškėją atvykti dėl konsultacijos yra nepagrįstas. Pareiškėjo teigimu, niekuo nepagrįstas teismo teiginys dėl pareiškėjo siekio, kad jį nuolat konsultuotų paskirtas tarnautojas.
30. Pareiškėjas nurodo, kad teismo posėdyje atsakovo atstovas negalėjo nurodyti atstovo, kuris galėjo konsultuoti pareiškėją jo pateiktais klausimais. Be to, atsakovo atstovas negalėjo nurodyti, kokiais klausimais pareiškėjas siekė gauti teisės aktų išaiškinimą. Pareiškėjas pateiktais klausimais siekė išsiaiškinti, kas pagal Įstatymą laikytina smurtu prieš vaiką ir kokie auklėjimo metodai yra leistini. Negavęs visos aktualios informacijos vaikų auklėjimo klausimais, pareiškėjas rizikuoja pažeisti vaikų interesus. Tinkamas konsultavimas yra vaiko teisių, kurie yra prioritetinis valstybės gynimo objektas, pažeidimų prevencija. Atsižvelgiant į tai, byla turi būti vertinama kaip viešojo intereso gynimo byla.
31. Atsakovas Administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, Panevėžio apygardos administracinis teismo 2017 m. gruodžio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.
32. Atsakovas akcentuoja, kad VTA skyriaus vedėja į pareiškėjo 2017 m. vasario 23 d. elektroninį paklausimą atsakė 2017 m. kovo 14 d. elektroniniu laišku, t. y. suteikė pareiškėjui prašytą suteikti konsultaciją / informaciją. Vien ta aplinkybė, kad atsakymas pateiktas ne tokia forma, kokia pareiškėjo įsitikinimu, privalėjo būti pateiktas, nekeičia šios konsultacijos turinio, todėl nepažeidžia pareiškėjo teisės gauti konsultaciją. Pareiškėjas, manydamas, kad VTA skyriaus vedėja netinkamai ar neišsamiai atsakė į jo elektroninio ryšio priemonėmis 2017 m. vasario 23 d. pateiktą paklausimą, turėjo teisę pakartotinai kreiptis į VTA skyrių su prašymu suteikti konkrečią administracinę paslaugą, kurios suteikimas būtų priskirtinas VTA skyriaus kompetencijai. Galiojantys teisės aktai nenumato valstybės institucijos pareigos teikti suinteresuotam asmeniui konsultacijas pareiškėjo pageidaujama konsultavimo forma. 2017 m. vasario 23 d. prašymu pareiškėjas siekė gauti konsultaciją dėl teisės aktų išaiškinimo.
33. Atsakovas, akcentuodamas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką bylose dėl administracinių paslaugų teikimo, pažymi, kad pareiškėjas, norėdamas, jog jo prašymas dėl administracinės paslaugos suteikimo būtų išnagrinėtas bei būtų efektyviai apgintos jo teisės, turėjo konkrečiai nurodyti, kokias savo teises siekia įgyvendinti, koks yra konkretus asmens prašymas viešojo administravimo subjektui. Pareiškėjas, pateikęs viešojo administravimo institucijai bendro pobūdžio kreipimąsi, negali tikėtis, kad jam bus priimtas administracinis sprendimas ar suteikta kita administracinė paslauga. Be to, viešojo administravimo subjektai, tiek teikdami administracines paslaugas, tiek vykdydami administracinę procedūrą, negali atlikti daugiau veiksmų arba priimti kitokį sprendimą, negu teisės aktai suteikia jiems teisę atlikti, kitaip būtų pažeistas viešojo administravimo subjektams privalomas teisėtumo principas.
34. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjo 2017 m. vasario 23 d. prašymas, vadovaujantis Aprašo 9 punktu, vertintinas kaip kreipimasis, kuriuo buvo derintas susitikimo su VTA skyriaus vedėja laikas, siekiant gauti konsultaciją dėl nuo 2017 m. vasario 21 d. įsigaliojusio Įstatymo pasikeitusių nuostatų. Susirašinėjimui elektroniniu paštu nėra reikalavimo naudoti blankus, nes elektroninis susirašinėjimas neprilyginamas oficialiam susirašinėjimui, jeigu asmens prašymas nėra pasirašytas elektroniniu parašu. Konkrečiu atveju pareiškėjo 2017 m. vasario 23 d. prašymas ir kiti jo prašymai nebuvo pasirašyti elektroniniu parašu, kaip nustato Taisyklių 28 punktas, todėl nebuvo užregistruoti. Į pareiškėjo 2017 m. vasario 23 d. prašymą buvo atsakyta nepažeidžiant Aprašo 34 punkte nustatytų terminų.
35. Atsakovas pažymi, kad administracinės procedūros metu VTA skyriaus dokumentų apskaitoje „Avilys“ registravimo klaidų nebuvo nustatyta, tik įforminimo netikslumai atsakymuose į pareiškėjo 2017 m. kovo 17 d. kreipimąsi ir 2017 m. kovo 23 d. prašymą. VTA skyriaus atsakymų įforminimo trūkumų ištaisymo procedūros teisės aktai nenustato.
k o n s t a t u o j a:
IV.
37. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas pareiškėjo T. R. skundas dėl Panevėžio miesto savivaldybės administracijos 2017 m. balandžio 24 d. rašto Nr. 19-1115(4.5.) „Dėl administracinės procedūros sprendimo“ panaikinimo, pagrįstumas ir teisėtumas.
38. Pareiškėjo apeliaciniame skunde suformuluotas reikalavimas įpareigoti Administraciją priimti naują administracinės procedūros sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti, tačiau šis reikalavimas negali būti nagrinėjamas apeliacinės instancijos teisme.
39. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 134 straipsnio 6 dalis nustato, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Naujais reikalavimais nelaikomi reikalavimai, neatsiejamai susiję su jau pareikštais reikalavimais. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad pareiškėjas apeliacinės instancijos teisme iš esmės neturi teisės keisti ar pildyti savo skundo reikalavimo ir jo pagrindo ta apimtimi, kuria skundas buvo priimtas nagrinėti pirmosios instancijos teisme, bei taip išplėsti ginčo, išnagrinėto pirmosios instancijos teisme, ribas. Kitoks ABTĮ 134 straipsnio 6 dalies aiškinimas nesudarytų prielaidų sąžiningam procesui užtikrinti, kitai proceso šaliai sukurtų teisinį netikrumą ir neaiškumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2114-442/2019).
40. Nustatyta, kad Panevėžio apygardos administracinis teismas 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartimi nurodytą pareiškėjo skundo reikalavimą laikė nepaduotu, nes pareiškėjas nepašalino teismo nustatyto skundo trūkumo šį reikalavimą patikslinti, t. y. šis skundo reikalavimas nebuvo nagrinėjamas pirmosios instancijos teisme. Šios bylos dalykas – Rašto, kuriuo pareiškėjas buvo informuotas apie atliktą administracinę procedūrą ir priimtą administracinės procedūros sprendimą pagal pareiškėjo 2017 m. kovo 27 d. prašymą (skundą), pagrįstumas ir teisėtumas.
41. Pareiškėjas savo nesutikimą su Raštu iš esmės grindė tuo, kad atsakovas netinkamai atliko administracinę procedūrą, nes jam nebuvo suteikta konsultacija vaiko teisių apsaugos klausimais, o trūkumai, susiję su jo kreipimųsi teisės aktų reikalavimų neatitinkančia registracija, nebuvo ištaisyti.
42. Pirmosios instancijos teismas, išsamiai išnagrinėjęs pareiškėjo skundo aplinkybes, atsakovo atsikirtimus, byloje surinktus įrodymus, netenkino pareiškėjo skundo reikalavimo.
43. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neobjektyvus, priimtas netinkamai įvertinus skundo argumentus ir faktines aplinkybes. Pareiškėjas akcentuoja, kad nėra įgyvendinta jo teisė į konsultavimą jam rūpimais konkrečiais vaiko teisės apsaugos, gynimo ir rūpybos klausimais; nėra užregistruotas pareiškėjo raštiškas prašymas dėl konsultacijos registravimo ir valdymo sistemoje „Avilys“, pažeidžiant galiojančias teisės normas šis pažeidimas nebuvo ištaisytas Administracijai atliekant administracinę procedūrą ir priimant administracinės procedūros sprendimą.
44. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2017 m. vasario 23 d. elektroniniu paklausimu kreipėsi į VTA skyriaus vedėją, siekdamas susitarti dėl konsultacijos dėl nuo 2017 m. vasario 21 d. pasikeitusių Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo nuostatų (b. l. 5). Šiame laiške pareiškėjas taip pat suformulavo klausimus, dėl kurių jis norėtų kompetentingo komentaro ir konsultacijos. Iš nurodytų klausimų matyti, kad pareiškėjas konsultacijos reikalingumo ir šių klausimų nesiejo su konkrečia susiklosčiusia situacija dėl konkretaus vaiko (-ų). VTA skyriaus vedėja į pareiškėjo 2017 m. vasario 23 d. elektroninį laišką atsakė 2017 m. kovo 14 d. elektroniniu laišku (b. l. 8), kuriame informavo pareiškėją, jog teisės aiškinimas yra privalomas, kai yra nustatyta teisės aktais, o Bendrieji vaiko teisių apsaugos skyrių nuostatai nepriskiria VTA skyriui oficialaus teisės aiškinimo kompetencijos, ir atsakė į pareiškėjo klausimus.
45. Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisykles tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Taisyklių (redakcija, galiojusi iki 2017 m. lapkričio 23 d.) 47 punktas nustato, kad atsakymai į prašymą parengiami atsižvelgiant į prašymo turinį. Tai, kad pareiškėjas nesutinka su pateiktu atsakymo turiniu, atsakymo forma, nereiškia, kad pareiškėjui nebuvo atsakyta, jo prašymas neišnagrinėtas ir tokiu būdu buvo pažeistos pareiškėjo teisės ir teisėti interesai.
46. Taisyklių 32 punktas nustato, kad asmenų prašymai, pateikti tiesiogiai ar gauti vieno langelio asmenų aptarnavimo padalinyje, atsiųsti paštu ar elektroniniais ryšiais, turi būti užregistruojami atitinkamame institucijos dokumentų registre, laikantis Lietuvos vyriausiojo archyvaro išleistų teisės aktų, reglamentuojančių dokumentų valdymą, reikalavimų.
47. Taisyklių 28 punktas nustato, kad asmenų prašymai raštu, atsiųsti institucijai elektroniniais ryšiais, turi būti pasirašyti saugiu elektroniniu parašu, sukurtu saugia parašo formavimo įranga ir patvirtintu galiojančiu kvalifikuotu sertifikatu, arba suformuoti elektroninėmis priemonėmis, kurios leidžia užtikrinti teksto vientisumą ir nepakeičiamumą, išskyrus atvejus, kai, nepažeidžiant asmens, kuris kreipiasi, kitų asmenų ar institucijos interesų, į asmenų prašymus galima atsakyti nedelsiant. Tačiau byloje nustatyta, kad pareiškėjas, siųsdamas elektroninius laiškus, nesilaikė šių nuostatų.
48. Taisyklių 29 punkte nurodyta, kad jeigu institucijos vadovas ar jo įgaliotas asmuo nenusprendžia kitaip, asmenų prašymai raštu, neatitinkantys Taisyklių 28 punkto reikalavimų pateikti elektroniniais ryšiais, į kuriuos, nepažeidžiant asmens, kuris kreipiasi, kitų asmenų ar institucijos interesų, galima atsakyti nedelsiant, institucijoje neregistruojami. Į tokius prašymus turi būti atsakyta nedelsiant. Nagrinėjamu atveju iš esmės tai ir buvo padaryta.
49. Pareiškėjas nurodo, kad galėjo būti neregistruojama tik vieninteliu atveju, kai atsakoma netrukus, tą pačią dieną, arba iš karto prašymą perskaičius, o šiuo atveju buvo atsakyta po 14 dienų. Šiuo aspektu pažymėtina, kad minėtoje teisės normoje nėra nustatytas konkretus laikas atsakyti (pvz., tą pačią dieną). Sutiktina, kad nagrinėjamu atveju galėjo būti atsakyta ir greičiau, tačiau tai nesudaro pagrindo konstatuoti pareiškėjo teisių pažeidimo. Pareiškėjas, teigdamas, jog jo pateiktas raštas privalėjo būti registruojamas registravimo ir valdymo sistemoje „Avilys“, o šiuo atveju nebuvo įregistruotas, nenurodo, kokias jo konkrečias teises ir teisėtus interesus tokia situacija pažeidžia. Taip pat byloje nėra nurodoma teisiškai pagrįstų argumentų, kad rekvizitų nebuvimas pažeidė pareiškėjo teises ir teisėtus interesus. Pagal bylos duomenis pareiškėjui į jo teikiamus raštus (pretenzijas) buvo atsakoma.
50. Pareiškėjas 2017 m. kovo 17 d. kreipėsi į VTA skyriaus vedėją su pretenzija dėl, be kita ko, neišsamaus atsakymo, į kurį buvo atsakyta VTA skyriaus 2017 m. kovo 24 d. raštu, taip pat siūlant pareiškėjui atvykti į VTA skyrių konsultacijai žodžiu dėl konkrečios situacijos aptarimo (b. l. 9–11, 21–23).
51. Pažymėtina, kad Rašte nurodytas įpareigojimas VTA skyriaus vedėjai griežtai laikytis visų siunčiamų dokumentų įforminimo reikalavimų ir apie tai papildomai instruktuoti darbuotojus. Iš Rašto turinio matyti, kad nagrinėjamu atveju administracinės procedūros metu buvo nustatyti tik nuorodų į pareiškėjo raštus įforminimo netikslumai (trūkumai) atsakymuose į pareiškėjo 2017 m. kovo 17 d. kreipimąsi su pretenzija ir 2017 m. kovo 23 d. prašymą, kurių taisymo procedūros teisės aktai nereglamentuoja. Pareiškėjas nenurodo teisės aktų, reglamentuojančių atsakymų įforminimo trūkumų ištaisymo procedūros.
52. Nagrinėjamos bylos kontekste primintina, kad Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 14 dalyje nurodyta, jog prašymas – su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą prašant priimti administracinį sprendimą arba atlikti kitus teisės aktuose nustatytus veiksmus. Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 15 dalyje nustatyta, kad skundas – asmens rašytinis kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, kuriame nurodoma, kad yra pažeistos jo teisės ar teisėti interesai, ir prašoma juos apginti. Pranešimas – asmens rašytinis kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, kuriame nurodoma, kad yra pažeistos kito asmens teisės ar teisėti interesai, ir prašoma juos apginti (Viešojo administravimo įstatymo 2 str. 16 d.).
53. Pagal bylos duomenis pareiškėjas Į VTA skyriaus vedėją kreipėsi ne su skundu, kad būtų apgintos pareiškėjo pažeistos teisės ar teisėti interesai, o su prašymu dėl administracinės paslaugos, nustatytos VAĮ 15 straipsnio 1 dalies 4 punkte (asmenų konsultavimas viešojo administravimo subjekto kompetencijos klausimais). Pažymėtina, jog VAĮ 15 straipsnis, reglamentuojantis administracinių paslaugų teikimą, turi būti aiškinamas kartu su atitinkamos srities specialiaisiais įstatymais bei juos įgyvendinančiaisiais teisės aktais, kurie reglamentuoja viešojo administravimo subjekto kompetenciją, nustatydami konkrečias viešojo administravimo subjekto galimas atlikti funkcijas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-2328/2013). Prašoma suteikti administracinė paslauga – suteikti konsultaciją turi būti siejama su institucijos konkrečios kompetencijos įgyvendinimu.
54. Bendrųjų vaiko teisių apsaugos skyrių nuostatų 6.3 punkte nurodyta, kad VTA skyriaus vienas iš svarbiausiųjų uždavinių yra teikti konsultacijas, o 7.26 punkte nurodyta viena iš funkcijų – konsultuoti tėvus, globėjus (rūpintojus), įtėvius, pedagogus, socialinius darbuotojus, kitus fizinius bei juridinius asmenis ir pačius vaikus jų teisių apsaugos, globos (rūpybos), įvaikinimo ir teisės pažeidimų prevencijos klausimais. VTA skyrius, vykdydamas jam pavestus uždavinius, vykdo vaiko teisių apsaugą savivaldybės teritorijoje. Minėtų nuostatų 10–18 punktuose įtvirtintos VTA skyriaus pareigos. Pažymėtina, kad šių nuostatų 12 punkte yra įtvirtinta, jog VTA skyrius įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka privalo: organizuoti vaiko teisių apsaugos priemonių įgyvendinimą savivaldybės teritorijoje; užtikrinti vaiko teisių apsaugą reglamentuojančių teisės aktų vykdymą; kreiptis į teisėsaugos institucijas, kad šios padėtų užtikrinti vaiko teisių apsaugos vykdymą; atstovauti vaiko teisėms ir teisėtiems interesams ir ginti juos teismuose, šeimose, globėjų (rūpintojų) šeimose, valstybės ir savivaldybės institucijose ir įstaigose, nevyriausybinių institucijų, organizacijų ir fizinių asmenų įsteigtose socialinės globos ir kitose įstaigose; organizuoti teisės aktų nustatyta tvarka likusiam be tėvų globos vaikui globos (rūpybos) nustatymą ir pasibaigimą, vykdyti jos priežiūrą šeimose ir socialinės globos įstaigose.
55. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas į VTA skyrių kreipėsi su bendro pobūdžio prašymu suteikti konsultaciją, jos suteikimo nesiedamas su VTA skyriaus konkrečios kompetencijos įgyvendinimu. Akivaizdu, kad pareiškėjas, kreipdamasis į VTA skyrių su bendro pobūdžio prašymu suteikti konsultaciją, negalėjo tikėtis, kad jam bus suteikta administracinė paslauga.
56. Įvertinus pareiškėjo klausimus, dėl kurių jis pageidavo, jog būtų suteikta konsultacija, teisėjų kolegija neturi faktinio ir teisinio pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėjas 2017 m. vasario 23 d. pateiktu prašymu bei 2017 m. kovo 17 d. pretenzija dėl neišsamaus VTA skyriaus 2017 m. kovo 14 d. atsakymo, nenurodydamas konkrečių atvejų, iš esmės siekė gauti Įstatymo nuostatų išaiškinimą.
57. Nei Bendrieji vaiko teisių apsaugos skyrių nuostatai, nei Nuostatai, nei kiti teisės aktai VTA skyriui nesuteikia teisės aiškinti įstatymus ir tai pagrįstai buvo konstatuota Rašte. Be to, VTA skyrius 2017 m. kovo 24 d. rašte, atsižvelgdamas į pareiškėjo klausimus, pareiškėjui paaiškino tam tikras situacijas ir kaip turi būti elgiamasi šiose situacijose, nurodė fizinės prievartos požymius, paaiškino, kaip apibrėžiama emocinė prievarta, nepriežiūra, kt., t. y. pareiškėjui į jo bendro pobūdžio prašymą buvo atsakyta.
58. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad negavo aktualios informacijos vaikų auklėjimo klausimais ir rizikuoja pažeisti jų interesus dėl nežinojimo, informacija pareiškėjui būtina siekiant laikytis Įstatymo normų, auklėti vaikus dorais žmonėmis ir išvengti galimų teisinių sankcijų, pažeidus vaikų interesus. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pareiškėjas VTA skyriui nesuformulavo jokių klausimų, kurie būtų tiesiogiai susiję su jo vaikų auklėjimu, su būtinumu užtikrinti jo vaikų teises, įtvirtintas Įstatyme, nenurodė jokių problemų, kurios iškilo pareiškėjui auklėjant vaikus po 2017 m. vasario 21 d., kai įsigaliojo Įstatymo pakeitimai.
59. Pirmosios instancijos teismo nurodyta aplinkybė, kad pareiškėjas siekė, jog ji nuolat konsultuotų paskirtas tarnautojas, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl Rašto pagrįstumo ir teisėtumo yra neteisingos. Pareiškėjas 2017 m. kovo 17 d. pretenzijoje yra nurodęs apie jo teiktą prašymą dėl tęstinio konsultavimo datos nustatymo.
60. Pareiškėjas apeliaciniame skunde, atsižvelgdamas į byloje ginamų vertybių pobūdį, nurodo, kad ši administracinė byla turi būti vertinama kaip viešojo intereso gynimo byla. Su tokia pareiškėjo pozicija nesutiktina, nes ši byla yra ne dėl pažeistų konkretaus nepilnamečio vaiko (-ų) teisių gynimo, o dėl atsakovo priimto sprendimo atlikus administracinę procedūrą pagrįstumo ir teisėtumo. Pareiškėjo paduotas prašymas (skundas), dėl kurio buvo priimtas atsakovo sprendimas, taip nebuvo susijęs su pažeistomis konkretaus nepilnamečio vaiko (-ų) teisėmis.
61. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų nekartodama, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ 56 straipsnio reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas.
62. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
63. Atsižvelgiant į tai, kad procesinis sprendimas šioje byloje priimtas ne pareiškėjo naudai, pareiškėjo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo netenkinamas (ABTĮ 40 str. 1 d.).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija