VALSTYBINĖS MOKESČIŲ INSPEKCIJOS
PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ MINISTERIJOS
VIRŠININKAS

 

ĮSAKYMAS

DĖL VALSTYBINĖS MOKESČIŲ INSPEKCIJOS PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ MINISTERIJOS VIRŠININKO 2007 M. KOVO 28 D. ĮSAKYMO NR. VA-25 „DĖL BAUDŲ SKYRIMO IR DELSPINIGIŲ SKAIČIAVIMO METODIKOS PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO

 

2018 m. gruodžio 31 d. Nr. VA-108

Vilnius

 

 

1.Pakeičiu Baudų skyrimo ir delspinigių skaičiavimo metodiką, patvirtintą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2007 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. VA-25 „Dėl Baudų skyrimo ir delspinigių skaičiavimo metodikos patvirtinimo“:

1.1. Pakeičiu 6 punktą ir jį išdėstau taip:

6. Mokesčių įstatymus pažeidusiems mokesčių mokėtojams baudos skiriamos pagal pažeidimo padarymo metu galiojusių teisės aktų nuostatas, išskyrus MAĮ 142 straipsnyje nurodytus atvejus.“

1.2. Pripažįstu netekusiu galios 8 punktą.

1.3. Pakeičiu 9 punktą ir jį išdėstau taip:

9. Jeigu pažeidimo padarymo metu už mokesčio įstatymo pažeidimą bauda mokesčių teisės aktuose nebuvo numatyta, bauda pažeidėjui neskiriama, nepaisant to, kad galiojantys mokesčių teisės aktai nustato baudą už tokio pobūdžio pažeidimą.“

1.4. Pakeičiu 13 punktą ir jį išdėstau taip:

13. Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatyme (toliau – VSDĮ) numatytas baudų skyrimas. VSDĮ 19 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, patikrinimo metu nustačius, jei socialinio draudimo įmokos neteisėtai sumažintos, tai priskaičiuojama trūkstama socialinio draudimo įmokų suma ir skiriama 50 procentų šios sumos dydžio bauda. Jeigu draudėjas pastebėjo, kad apskaičiavo per mažas socialinio draudimo įmokas (iki patikrinimo pradžios), klaidas savanoriškai ištaisė, sumokėjo trūkstamą socialinio draudimo įmokų sumą ir pristatė patikslintas ataskaitas bei informavo apie apdraustųjų asmenų draudžiamąsias pajamas, bauda už padarytą pažeidimą neskiriama. Jeigu šie veiksmai buvo atlikti tą dieną, kai buvo išrašytas pavedimas tikrinti, bauda turi būti skiriama.“

1.5. Pakeičiu 17 punktą ir jį išdėstau taip:

17. Mokesčių administratorius konkretų asmeniui skirtos baudos dydį apskaičiuoja ir motyvuotai nustato, vadovaudamasis MAĮ 140 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis:

17.1. mokesčių administratorius pasirenka skiriamos konkrečios baudos dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio, kuris apskaičiuojamas MAĮ 139 straipsnio 1 ar 2 dalyje (ar specialiajame mokesčio įstatyme) nurodytos trūkstamos mokesčio sumos dydžio baudos minimalų ir maksimalų dydžius sudedant ir gautą rezultatą padalijant pusiau, t. y. 10 + 50 = 60 : 2 = 30 proc. (MAĮ 139 str. 1 d.) ar 50 + 100 = 150 : 2 = 75 proc. (MAĮ 139 str. 2 d.);

17.2. mokesčių administratorius, skirdamas konkrečią baudą, vertina MAĮ 140 straipsnyje nurodytas aplinkybes ir baudos dydį skaičiuoja nuo baudos vidurkio:

17.2.1. mokesčių administratorius, nustatęs, kad yra kelios asmens atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir nėra sunkinančių aplinkybių, asmeniui skiria baudą, nesiekiančią skirtinos baudos vidurkio, t. y. nuo 10 iki 30 proc. (MAĮ 139 str. 1 d.) ar nuo 50 iki 75 proc. (MAĮ 139 str. 2d.) priskaičiuotos trūkstamos mokesčio sumos dydžio baudą;

17.2.2. mokesčių administratorius, nenustatęs, jokių baudą didinančių ar mažinančių aplinkybių, skiria 30 proc. (MAĮ 139 str. 1 d.) ar 75 proc. (MAĮ 139 str. 2 d.) priskaičiuotos trūkstamos mokesčio sumos dydžio baudą;

17.2.3. mokesčių administratorius, nustatęs, kad yra kelios asmens atsakomybę sunkinančios aplinkybės ir nėra lengvinančių aplinkybių, asmeniui skiria baudą, viršijančią skirtinos baudos vidurkį, t. y. nuo 30 iki 50 proc. (MAĮ 139 str. 1 d.) ar nuo 75 iki 100 proc. (MAĮ 139 str. 2 d.) priskaičiuotos trūkstamos mokesčio sumos dydžio baudą.“

1.6. Pakeičiu 18 punktą ir jį išdėstau taip:

18. Mokesčių administratorius už mokesčių įstatymų pažeidimus skiria asmenims baudas, vadovaudamasis protingumo ir teisingumo kriterijais, neviršydamas MAĮ 139 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų skirtinų baudos dydžių, o jeigu skirtinos baudos dydžiai nustatyti specialiajame mokesčio įstatyme, tai neviršydamas jame nustatytų skirtinos baudos dydžių, atsižvelgdamas į tokias MAĮ 140 straipsnio 2 dalyje nustatytas aplinkybes:

18.1. pažeidimo pavojingumo pobūdis ir mastas. Mokesčių administratorius, vertindamas pažeidimo pavojingumo pobūdį, atsižvelgia į kėsinimosi dalyko svarbą, vertingumą, pažeidimo padarymo būdą, padarytos žalos dydį ir mastą, pažeidimo tikslus ir motyvus.

Pažeidimo pavojingumo mastą mokesčių administratorius vertina atsižvelgdamas į padaryto pažeidimo pasekmes, t. y. pažeidimu padarytą žalą valstybei, pažeidimui padaryti naudojamas priemones, įtrauktų pažeidimui padaryti kitų mokesčių mokėtojų kiekį ir pan.;

18.2. kaltė (kaltės forma ir rūšis). Mokesčių administratorius vertindamas mokesčių mokėtojo kaltę, individualiai vertina, ar mokesčių mokėtojo padarytas mokesčių įstatymų pažeidimas buvo susijęs su jo tyčiniais / netyčiniais veiksmais ar neveikimu;

18.3. dėl padaryto pažeidimo atsiradusi žala;

18.4. atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės.“

1.7. Papildau 181 punktu:

181. Atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pagal MAĮ 140 straipsnio 3 dalį yra laikomos:

181.1. asmuo pripažino mokesčio įstatymo pažeidimą ir bendradarbiavo su mokesčių administratoriumi šio pažeidimo tyrimo metu (tiriant pažeidimą, sudarė sąlygas tinkamai mokesčių administratoriaus veiklai, pateikė mokesčių administratoriui prašomą informaciją, padėjo mokesčių administratoriui išaiškinti šį pažeidimą ir jame dalyvavusius asmenis);

181.2. asmuo savo noru atlygino arba pašalino dėl pažeidimo padarymo atsiradusią žalą;

181.3. pažeidimas padarytas dėl sunkios fizinio asmens ekonominės ir (ar) socialinės padėties;

181.4. pažeidimas padarytas dėl psichinės ir (ar) fizinės prievartos;

181.5. pažeidimas padarytas kitomis svarbiomis aplinkybėmis, kurias mokesčių administratorius pripažįsta lengvinančiomis aplinkybėmis.“

1.8. Papildau 182 punktu:

182. Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pagal MAĮ 140 straipsnio 4 dalį yra laikomos:

182.1. pažeidimas padarytas, asmeniui siekiant gauti mokestinę naudą, kaip ji suprantama pagal MAĮ 69 straipsnio 1 dalį, ir mokesčiai apskaičiuoti, mokesčių administratoriui taikant turinio viršenybės prieš formą principą;

182.2. mokesčių mokėtojas nevykdo ar netinkamai vykdo savo pareigas apskaičiuoti mokestį, bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi, tvarkyti apskaitą, saugoti apskaitos ar kitus dokumentus, todėl mokesčių administratorius neturi galimybių apskaičiuoti mokėtinų mokesčių įprastine, t. y. specialiojo mokesčio įstatymo nustatyta, tvarka;

182.3. kai mokesčių mokėtojas mokesčių administratoriaus nurodytu laiku nepateikia mokesčių administratoriui tinkamų dokumentų apie sandorių ar ūkinių operacijų vertę arba pateikia netinkamus dokumentus ir mokesčių administratorius koreguoja sandorių ar ūkinių operacijų vertę, taikydamas Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 40 straipsnį arba Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 15 straipsnį;

182.4. mokesčių mokėtojas, vykdydamas mokestines prievoles, vengia bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi ir teikti jam aktualią informaciją ar paaiškinimus;

182.5. dėl mokesčių mokėtojo tyčinių veiksmų ar neveikimo padaryta didelė žala valstybės biudžetui, kai nesumokėtų mokesčių dydis viršija 500 bazinių socialinių išmokų;

182.6. į buhalterinę apskaitą įtraukti juridinės galios neturintys apskaitos dokumentai, kuriuose nurodytomis sąlygomis užfiksuotos ūkinės operacijos realiai neįvyko.“

2. Nustatau, kad šis įsakymas įsigalioja 2019 m. sausio 1 dieną.

 

 

 

Viršininkė                                                                                                                      Edita Janušienė