KALVARIJOS SAVIVALDYBĖS TARYBA
SPRENDIMAS
DĖL KALVARIJOS SAVIVALDYBĖS VISUOMENĖS SVEIKATOS STEBĖSENOS
2019 METŲ ATASKAITOS
2021 m. sausio 28 d. Nr. T-20
Kalvarija
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 16 str. 4 d., Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos stebėsenos (monitoringo) įstatymo 10 str. 2 d., Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. rugpjūčio 11 d. įsakymu Nr. V-488 „Dėl Bendrųjų savivaldybių visuomenės sveikatos stebėsenos nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų Bendrųjų savivaldybių visuomenės sveikatos stebėsenos nuostatų 6.3 pp. ir atsižvelgdama į Marijampolės savivaldybės visuomenės sveikatos biuro 2020-12-30 raštą Nr. D2-266 „Dėl Kalvarijos savivaldybės visuomenės sveikatos stebėsenos ataskaitos pateikimo“, Kalvarijos savivaldybės taryba nusprendžia:
Šis sprendimas per vieną mėnesį nuo įsigaliojimo dienos gali būti skundžiamas pasirinktinai Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriui (adresu: Laisvės al. 36, LT-44240 Kaunas) Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo nustatyta tvarka arba Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams (adresu: A. Mickevičiaus g. 8A, LT-44312 Kaunas) Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
PATVIRTINTA
PRITARTA
Kalvarijos savivaldybės tarybos
2021 m. sausio 28 d. sprendimu Nr. T-20
KALVARIJOS SAVIVALDYBĖS VISUOMENĖS SVEIKATOS STEBĖSENOS
2019 METŲ ATASKAITA
I. ĮVADAS
Visuomenės sveikatos stebėsenos savivaldybėje tikslas – nuolat rinkti, tvarkyti, analizuoti ir įvertinti visuomenės sveikatą charakterizuojančių rodiklių duomenis, kad remiantis išsamia informacija apie savivaldybės visuomenės sveikatos būklę ir ją lemiančius sveikatos rizikos veiksnius, būtų galima planuoti ir įgyvendinti savivaldybės visuomenės sveikatos gerinimo priemones, vykdyti visuomenės sveikatos stebėsenos duomenų sklaidą bei tinkamai informuoti savivaldybės politikus apie problemines visuomenės sveikatos sritis, siekiant efektyvaus valstybinių (valstybės perduotų savivaldybėms) bei savarankiškųjų visuomenės sveikatos priežiūros funkcijų įgyvendinimo savivaldybės teritorijoje.
Visuomenės sveikatos būklės stebėsenos Kalvarijos savivaldybėje 2019 metais ataskaita (toliau – Ataskaita) parengta vadovaujantis bendraisiais savivaldybių visuomenės sveikatos stebėsenos nuostatais ir atsižvelgiant į Higienos instituto parengtas „Savivaldybių visuomenės sveikatos stebėsenos ataskaitų rašymo metodines rekomendacijas“.
Ataskaitoje pateikiamas ir aprašomas 50 unifikuotas 2019 m. visuomenės sveikatos stebėsenos rodiklis. Pateikiami rodikliai atspindi, kaip įgyvendinami Lietuvos sveikatos 2014–2025 metų programos (toliau – LSP) uždaviniai (Lietuvos Respublikos Seimo 2014 m. birželio 26 d. nutarimas Nr. XII-964 „Dėl Lietuvos sveikatos 2014–2025 metų programos patvirtinimo“). LSP iškeltų tikslų ir uždavinių įgyvendinimo stebėsena nuo 2016 m. sausio 1 d. vykdoma pagal savivaldybių visuomenės sveikatos stebėsenos rodiklių sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. rugpjūčio 11 d. įsakymu Nr. V-488 „Dėl Bendrųjų savivaldybių visuomenės sveikatos stebėsenos nuostatų patvirtinimo“. Šį sąrašą sudaro 50 unifikuotas rodiklis, geriausiai apibūdinantis LSP siekinius. Kiekvieno rodiklio duomenys kasmet leidžia vertinti rodiklio pokyčių kryptį ir aprėptį savivaldybėje, palyginti savivaldybės rodiklio duomenis su Lietuvos atitinkamo rodiklio vidurkiu (toliau – Lietuvos vidurkis).
II. BENDROJI DALIS
KALVARIJOS SAVIVALDYBĖS GYVENTOJŲ DEMOGRAFINIAI POKYČIAI
2020 m. pradžioje Kalvarijos savivaldybėje gyveno 10187 gyventojai. Nuo 2015 m. iki 2020 m. sumažėjo 1299 gyventojais, t.y. 11,3 procento (žr. 1 paveikslą).
1 pav. Kalvarijos savivaldybės gyventojų skaičius.
(Šaltinis. Lietuvos statistikos departamentas).
2019 m. Kalvarijos savivaldybėje natūralus gyventojų prieaugis buvo -8,2 1000-čiui gyventojų. Tai rodo, jog savivaldybėje buvo registruojamas didesnis mirtingumas nei gimstamumas.
2019 m. gimstamumo rodiklis, palyginti su 2018 m., padidėjo 8,8 procento, mirtingumo rodiklis per atitinkamą laikotarpį padidėjo 3,4 procento (žr. 2 paveikslą).
2 pav. Natūrali Kalvarijos savivaldybės gyventojų kaita.
(Šaltinis. Lietuvos statistikos departamentas)
KALVARIJOS SAVIVALDYBĖS GYVENTOJŲ MIRTINGUMO POKYČIAI
Kalvarijos savivaldybėje 2019 m. daugiausia mirčių atvejų buvo užregistruota dėl kraujotakos sistemos ligų (I00-I99) (107 mirties atvejai). 2019 m. (1037,58/100000 gyv.), palyginti su 2018 m. (1037,05/100000 gyv.), mirtingumas dėl kraujotakos sistemos ligų padidėjo 0,1 procento.
Kalvarijos savivaldybės gyventojų mirties priežasčių struktūroje antrą vietą užima mirties atvejai dėl piktybinių navikų (C00-C96) (40 mirties atvejai). 2019 m. (387,88/100000 gyv.), palyginti su 2018 m. (358,25/100000 gyv.), padidėjo 8,3 procento.
Mirtingumas nuo išorinių priežasčių (V00-Y89) Kalvarijos savivaldybėje užima trečią vietą pagal mirties priežastis (13 mirties atvejų). 2019 m. (126,06/100000 gyv.), palyginti su 2018 m. (122,56/100000 gyv.), jis padidėjo 2,9 procento (žr. 3 paveikslą).
3 pav. Kalvarijos savivaldybės gyventojų pagrindinės mirties priežastys, 100000 gyvent.
(Šaltinis. Higienos instituto Mirties atvejų ir jų priežasčių valstybės registras)
KALVARIJOS SAVIVALDYBĖS GYVENTOJŲ SERGAMUMO POKYČIAI
Kalvarijos savivaldybėje 2019 m. sergančių asmenų (A00-T98) buvo 7897 (765,77/1000 gyv.), iš jų 4357 moterys ir 3540 vyrų. 2019 m., palyginti su 2018 m., sergančių asmenų padidėjo 2 procentais ir buvo 6,1 procento žemesnis nei Lietuvos vidurkis (815,59/1000 gyv.) (žr. 4 paveikslą).
4. pav. Sergantys asmenys (A00-T98) Kalvarijos savivaldybėje, 1000 gyvent.
(Šaltinis. Higienos instituto Sveikatos informacijos centras)
Kalvarijos savivaldybėje 2019 m. dažniausiai diagnozuotos buvo kvėpavimo sistemos ligos (J00-J99). 2019 m. kvėpavimo sistemos ligomis sirgo 2979 asmenys. Sergamumas kvėpavimo sistemos ligomis 2019 m. (288,87/1000 gyv.), palyginti su 2018 m. (305,18/1000 gyv.), sumažėjo 5,3 procento.
Kalvarijos savivaldybės 2019 m. gyventojų sergamumo struktūroje antrą vietą užima sergamumas kraujotakos sistemos ligomis (I00-I99). 2019 m. kraujotakos sistemos ligomis sirgo 2531 asmuo. Sergamumas kraujotakos sistemos ligomis 2019 m. (245,43/1000 gyv.), palyginti su 2018 m. (235,32/1000 gyv.), padidėjo 4,3 procento.
Kalvarijos savivaldybės 2019 m. gyventojų sergamumo struktūroje trečią vietą užima sergamumas endokrininės, mitybos ir medžiagų apykaitos ligomis (E00-E90). 2019 m endokrininės, mitybos ir medžiagų apykaitos ligomis 1711 asmenų. Sergamumas endokrininės, mitybos ir medžiagų apykaitos ligomis 2019 m. (165,92/1000 gyv.), palyginti su 2018 m. (140,47/1000 gyv.), padidėjo 18,1 procento (žr. 5 paveikslą).
5. pav. Pagrindinės sergamumo ligos Kalvarijos savivaldybėje.
(Šaltinis. Higienos instituto Sveikatos informacijos centras)
PAGRINDINIŲ VISUOMENĖS STEBĖSENOS RODIKLIŲ SAVIVALDYBĖJE ANALIZĖ IR INTERPRETAVIMAS („ŠVIESOFORAS“)
Pagrindinio rodiklių sąrašo analizė ir interpretavimas („šviesoforo“ kūrimas) atliekamas palyginant praėjusių metų Kalvarijos savivaldybės rodiklius su Lietuvos vidurkiu.
Vadovaujantis „šviesoforo“ principu, visos 60 Lietuvos savivaldybių suskirstytos į 3 grupes (po 12 savivaldybių kiekvienoje grupėje):
– 12 savivaldybių, kuriose stebimas rodiklis atspindi geriausią situaciją, žymimos žalia spalva;
– 12 savivaldybių, kuriose stebimas rodiklis rodo prasčiausią situaciją, žymimos raudona spalva;
– likusių 36 savivaldybių rodiklių reikšmės žymimos geltona spalva. Šių savivaldybių rodikliai interpretuojami kaip atitinkantys Lietuvos vidurkį.
Spalvomis vertinamas ne savivaldybių rodiklio dydis, o reikšmė, kadangi mažas rodiklis ne visada atspindi gerą situaciją, ir atvirkščiai, didelis rodiklis ne visada rodo blogą situaciją.
Kalvarijos savivaldybės visuomenės sveikatos stebėsenos rodiklių duomenys ir jų interpretavimas pateikiami Ataskaitos priedo lentelėje „Kalvarijos savivaldybės gyventojų sveikatos ar su sveikata susijusių rodiklių profilis“.
Remiantis profilio rodikliais ir jų interpretavimo rezultatais, buvo pasirinktos 3 pagrindinio rodiklių sąrašo reikšmės, kurių rodiklis ar pokyčio kryptis prastesnė lyginant su šalies reikšmėmis (raudonos spalvos pagrindinių rodiklių sąrašo reikšmės). Sudarius Kalvarijos savivaldybės probleminių visuomenės sveikatos sričių (temų) sąrašą, buvo atlikta atrinktų rodiklių detalesnė analizė ir vertinimas (žr. „Specialioji dalis“).
Iš Ataskaitos priedo lentelėje „Kalvarijos savivaldybės gyventojų sveikatos ar su sveikata susijusių rodiklių profilis“ pateiktų pagrindinių rodiklių sąrašo keturi unifikuoti rodikliai (2018 m. buvo 2, 2017 m. buvo 8, 2016 m. buvo 11, 2015 m. buvo 12, 2014 m. buvo 11 rodikliai) patenka į grupę savivaldybių, kurių situacija yra geriausia lyginant su šalies vidurkiu (žalioji zona):
· Išvengiamas mirtingumas (proc.);
· Pėsčiųjų mirtingumas dėl transporto įvykių (V00–V09) 100 000 gyventojų;
· Mirtingumas dėl priežasčių, susijusių su narkotikų vartojimu;
· Mirtingumas dėl priežasčių, susijusiu su alkoholio vartojimu.
Penkiolika unifikuotų rodiklių (2018 m. buvo 8, 2017 m. buvo 13, 2016 m. buvo 5, 2015 m. buvo 11, 2014 m. buvo 13 rodikliai) patenka į grupę savivaldybių, kurių situacija yra prasčiausia lyginant su šalies vidurkiu (raudonoji zona):
· Ilgalaikio nedarbo lygis (proc.);
· Gyventojų skaičiaus pokytis 1 000 gyventojų;
· Mirtingumas dėl išorinių priežasčių (V01–Y98) 100 000 gyventojų;
· Mokinių, gaunančių nemokamą maitinimą mokyklose, skaičius 1 000 gyventojų;
· Socialinės pašalpos gavėjų skaičius 1 000 gyventojų;
· Sergamumas (nauji atvejai) tuberkulioze (A15–A19) 100 000 gyventojų;
· Darbingo amžiaus asmenų, pirmą kartą pripažintų neįgaliais, skaičius 10 000 gyventojų;
· Mirtingumas dėl nukritimo (W00–W19) 100 000 gyventojų;
· Mirtingumas dėl transporto įvykių (V00–V99) 100 000 gyventojų;
· Nusikalstamos veikos, susijusios su disponavimu narkotinėmis medžiagomis ir jų kontrabanda (nusikaltimai);
· Šeimos medicinos paslaugas teikiančių gydytojų skaičius 10 000 gyventojų;
· Sergamumas (nauji atvejai) vaistams atsparia tuberkulioze 100 000 gyventojų;
· Mirtingumas nuo piktybinių navikų (C00–C97) 100 000 gyventojų;
· Mirtingumas nuo cerebrovaskulinių ligų (I60–I69) 100 000 gyventojų;
· Tikslinės populiacijos dalis (proc.), dalyvavusiosios atrankinės mamografinės patikros dėl krūties vėžio programoje, apmokamoje iš Privalomojo sveikatos draudimo biudžeto lėšų.
Trys unifikuoti rodikliai (viešai tiekiamo geriamojo vandens prieinamumas vartotojams, nuotekų tvarkymo paslaugų prieinamumas vartotojams ir sergamumas žarnyno infekcinėmis ligomis (A00–A08) 10 000 gyventojų) nėra lyginami su Lietuvos vidurkiu.
Likusieji 24 unifikuoti rodikliai patenka į grupę savivaldybių, kurių situacija yra patenkinama, lyginant su šalies vidurkiu (geltonoji zona).
III. SPECIALIOJI DALIS
ATRINKTŲ RODIKLIŲ DETALI ANALIZĖ IR INTERPRETAVIMAS
Remdamiesi profilio rodiklių aptarimu, iš jų detaliai analizei ir interpretavimui kaip prioritetines problemas pasirinkome šiuos rodiklius:
· Ilgalaikio nedarbo lygis;
· Socialinės pašalpos gavėjų skaičius;
· Sergamumas (nauji atvejai) tuberkulioze.
Ilgalaikio nedarbo lygis – tai bedarbystė, trunkanti ilgiau nei metus, parodanti darbo jėgos procentą nuo visų galinčių dirbti asmenų. Ilgalaikis nedarbas – vienas iš socialinių ekonominių poveikio sveikatai veiksnių, kuris turi įtaką fizinei ir psichinei sveikatai.
Kalvarijos savivaldybėje 2019 m. ilgalaikio nedarbo rodiklis siekė 6,4/100 darbingo amžiaus gyv., o šalies vidurkis atitinkamu laikotarpiu buvo 1,9/100 darbingo amžiaus gyv. Pagal šį rodiklį Kalvarijos savivaldybė patenka tarp 12 savivaldybių, kuriose situacija prasčiausia lyginant su šalies vidurkiu ir santykis su Lietuvos vidurkiu yra 3,36 (žr. 6 paveikslą).
| Ilgalaikio nedarbo lygis 100 darbingo amžiaus gyv. |
Savivaldybės duomenys |
Lietuvos vidurkis |
Mažiausi rodiklio duomenys |
Didžiausi rodiklio duomenys |
Santykis savivaldybė/ Lietuva |
| 2014 m. |
5,08 |
3,08 |
0,7 |
10,61 |
1,65 |
| 2015 m. |
4,69 |
2,52 |
0,56 |
9,02 |
1,86 |
| 2016 m. |
5,6 |
2,2 |
0,6 |
8,1 |
2,55 |
| 2017 m. |
6,6 |
2,1 |
0,3 |
8,2 |
3,21 |
| 2018 m. |
6,3 |
2,2 |
0,3 |
8,2 |
2,87 |
| 2019 m. |
6,4 |
1,9 |
0,3 |
7,7 |
3,36 |
6 pav. Ilgalaikio nedarbo lygis, 2019 m.
(Šaltinis. Lietuvos darbo birža)
Kalvarijos savivaldybės 2019 m. socialinės pašalpos gavėjų rodiklis siekė 87,2/1000 gyv., o šalies vidurkis atitinkamu laikotarpiu buvo 23,1/1000 gyv. Pagal šį rodiklį Kalvarijos savivaldybė patenka tarp 12 savivaldybių, kuriose situacija yra prasčiausia ir santykis su Lietuvos vidurkiu yra 3,77 (žr. 7 paveikslą).
| Socialinės pašalpos gavėjų skaičius 1000 gyventojų |
Savivaldybės duomenys |
Lietuvos vidurkis |
Mažiausi rodiklio duomenys |
Didžiausi rodiklio duomenys |
Santykis savivaldybė/ Lietuva |
| 2014 m. |
106,13 |
47,78 |
8,88 |
106,13 |
2,22 |
| 2015 m. |
93,19 |
38,11 |
8,14 |
93,19 |
2,45 |
| 2016 m. |
93,2 |
30,6 |
3,9 |
93,2 |
3,04 |
| 2017 m. |
88,3 |
26,4 |
2,8 |
98,8 |
3,35 |
| 2018 m. |
91,0 |
25,4 |
3,2 |
91,0 |
3,58 |
| 2019 m. |
87,2 |
23,1 |
2,5 |
87,2 |
3,77 |
7 pav. Socialinės pašalpos gavėjų skaičius 2019 m.
(Šaltinis. Lietuvos statistikos departamentas)
Tuberkuliozė – visuomenei pavojinga infekcija, nes užsikrečiama oro-lašeliniu būdu. Pacientai apie 80 dienų gydomi specializuotuose tuberkuliozės stacionaruose. Ligonių gydymas ir priežiūra užtrunka 6-24 mėn., o esant tam tikroms būklėms, ir ilgiau.
Kalvarijos savivaldybės 2019 m. sergamumas tuberkulioze siekė 59,7/100 000 gyv., o šalies vidurkis atitinkamu laikotarpiu buvo 31,3/100 000 gyv. Pagal šį rodiklį Kalvarijos savivaldybė patenka tarp 12 savivaldybių, kuriose situacija yra prasčiausia lyginant su šalies vidurkiu ir santykis su Lietuvos vidurkiu yra 1,91 (žr. 8 paveikslą).
| Sergamumas (nauji atvejai) tuberkulioze (A15–A19) 100 000 gyventojų |
Savivaldybės duomenys |
Lietuvos vidurkis |
Mažiausi rodiklio duomenys |
Didžiausi rodiklio duomenys |
Santykis savivaldybė/ Lietuva |
| 2014 m. |
25,95 |
44,37 |
0,0 |
104,44 |
0,58 |
| 2015 m. |
131,62 |
41,86 |
0,0 |
131,62 |
3,14 |
| 2016 m. |
71,5 |
40,1 |
0,0 |
114,5 |
1,78 |
| 2017 m. |
73,2 |
39,5 |
0,0 |
104,8 |
1,86 |
| 2018 m. |
79,5 |
32,9 |
0,0 |
88,4 |
2,41 |
| 2019 m. |
59,7 |
31,3 |
8,0 |
73,9 |
1,91 |
8 pav. Sergamumas (nauji atvejai) tuberkulioze (A15–A19), 2019 m.
(Šaltinis. Tuberkuliozės registras)
IV. IŠVADOS
Iš pateiktų 50 unifikuotų pagrindinių rodiklių sąrašo Kalvarijos savivaldybėje keturi unifikuoti rodikliai (2018 m. buvo 2, 2017 m. buvo 8, 2016 m. buvo 11, 2015 m. buvo 12, 2014 m. buvo 11 rodikliai) patenka į grupę savivaldybių, kurių situacija yra geriausia lyginant su šalies vidurkiu.
Penkiolika unifikuotų rodiklių (2018 m. buvo 8, 2017 m. buvo 13, 2016 m. buvo 5, 2015 m. buvo 11, 2014 m. buvo 13 rodikliai) patenka į grupę savivaldybių, kurių situacija yra prasčiausia lyginant su šalies vidurkiu.
Pagal likusiuosius 24 unifikuotus rodiklius patenka į grupę savivaldybių, kurių situacija yra patenkinama, lyginant su šalies vidurkiu.
V. REKOMENDACIJOS
· Siekiant geresnės Kalvarijos savivaldybės gyventojų sveikatos būklės, būtina atkreipti dėmesį, kad visuomenės sveikata – gyventojų visapusė dvasinė, fizinė ir socialinė gerovė.
· Kelti visų sektorių specialistų, dalyvaujančių sveikatinimo ir socialinėje veikloje, kvalifikaciją sveikatos išsaugojimo ir stiprinimo klausimais.
· Skatinti gyventojus įsitraukti į sveikatą palaikančios aplinkos kūrimą bendruomenėse ir didinti nepakantumą sveikatą žalojantiems veiksniams.
· Didinti gyventojų atsakomybę už savo dvasinę, fizinę ir socialinę gerovę.
_____________________________
Kalvarijos savivaldybės visuomenės sveikatos stebėsenos 2019 metų ataskaitos priedas
Pirmame lentelės stulpelyje pateikiami visuomenės sveikatos stebėsenos rodikliai, suskirstyti pagal Lietuvos sveikatos strategijos numatomus įgyvendinti tikslus. Antrame stulpelyje pateikiama savivaldybės rodiklio reikšmė, trečiame stulpelyje – Lietuvos rodiklio reikšmė, ketvirtame – mažiausia reikšmė tarp visų savivaldybių, penktame – didžiausia reikšmė tarp visų savivaldybių, šeštame – savivaldybės rodiklio interpretavimas (reikšmės savivaldybėje santykis su Lietuvos vidurkio reikšme ir savivaldybės rodiklio vietos tarp visų savivaldybių pavaizdavimas pagal „šviesoforo“ principą).
Kalvarijos savivaldybės gyventojų sveikatos ar su sveikata susijusių rodiklių profilis.
| Eil. Nr. |
Rodiklis |
Savivaldybės rodiklis |
Lietuvos rodiklis |
Mažiausia reikšmė |
Didižiausia reikšmė |
Santykis: savivaldybė/Lietuva |
|||||
| 1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
6 |
||||||
|
|
|
2018 m. |
2019 m.* |
|
2018 m. |
2019 m. |
|||||
|
|
Strateginis tikslas – pasiekti, kad 2025 metais šalies gyventojai būtų sveikesni ir gyventų ilgiau, pagerėtų gyventojų sveikata ir sumažėtų sveikatos netolygumai |
||||||||||
| 1. |
Vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė (m.) |
72,5 |
73,19 |
76,5 |
70,7 |
79,1 |
0,96 |
0,96 |
|||
| 2. |
Išvengiamas mirtingumas (proc.) |
28,1 |
28,2 |
31,7 |
24,3 |
39,7 |
0,92 |
0,89 |
|||
|
|
1 TIKSLAS. Sukurti saugesnę socialinę aplinką, mažinti sveikatos netolygumus ir socialinę atskirtį |
||||||||||
|
|
1.1. Sumažinti skurdo lygį ir nedarbą |
||||||||||
| 1.1.1. |
Mirtingumas dėl savižudybių (X60–X84) 100 000 gyventojų |
42,8 |
34,5 |
23,5 |
0,0 |
97,8 |
1,75 |
1,47 |
|||
| 1.1.2. |
Standartizuotas mirtingumas dėl savižudybių (X60–X84) 100 000 gyventojų |
42,4 |
30,4 |
23,0 |
0,0 |
69,8 |
1,78 |
1,32 |
|||
| 1.1.3. |
Bandymų žudytis skaičius (X60–X64, X66–X84) 100 000 gyventojų |
42,8 |
25,1 |
37,1 |
3,0 |
68,3 |
1,02 |
0,68 |
|||
| 1.1.4. |
Mokyklinio amžiaus vaikų, nesimokančių mokyklose, skaičius 1 000 gyventojų |
54,2 |
54,0 |
68,2 |
35,2 |
247,8 |
0,78 |
0,79 |
|||
| 1.1.5. |
Ilgalaikio nedarbo lygis (proc.) |
6,3 |
6,4 |
1,9 |
0,3 |
7,7 |
2,87 |
3,36 |
|||
| 1.1.6. |
Gyventojų skaičiaus pokytis 1 000 gyventojų |
-16,1 |
-27,6 |
0,0 |
-35,1 |
43,3 |
-16,1 |
-27,6 |
|||
|
|
1.2. Sumažinti socialinę ekonominę gyventojų diferenciaciją šalies ir bendruomenių lygmeniu |
||||||||||
| 1.2.1. |
Mirtingumas dėl išorinių priežasčių (V01–Y98) 100 000 gyventojų |
125,3 |
135,0 |
85,7 |
28,6 |
195,5 |
1,34 |
1,58 |
|||
| 1.2.2. |
Standartizuotas mirtingumas dėl išorinių priežasčių (V01–Y98) 100 000 gyventojų |
125,1 |
134,6 |
83,6 |
32,8 |
192,5 |
1,37 |
1,61 |
|||
| 1.2.3. |
Mokinių, gaunančių nemokamą maitinimą mokyklose, skaičius 1 000 gyventojų |
307,8 |
318,1 |
146,6 |
53,4 |
350,4 |
2,07 |
2,17 |
|||
| 1.2.4. |
Socialinės pašalpos gavėjų skaičius 1 000 gyventojų |
91,0 |
87,2 |
23,1 |
2,5 |
87,2 |
3,58 |
3,77 |
|||
| 1.2.5. |
Sergamumas (nauji atvejai) tuberkulioze (A15–A19) 100 000 gyventojų |
79,5 |
59,7 |
31,3 |
8,0 |
73,9 |
2,41 |
1,91 |
|||
|
|
2 TIKSLAS. Sukurti sveikatai palankią fizinę darbo ir gyvenamąją aplinką |
||||||||||
|
|
2.1. Kurti saugias darbo ir sveikas buities sąlygas, didinti prekių ir paslaugų vartotojų saugumą |
||||||||||
| 2.1.1. |
Asmenų, žuvusių ar sunkiai sužalotų dėl nelaimingų atsitikimų darbe, skaičius 10 000 darbingo amžiaus gyventojų |
1,0 |
1,0 |
1,0 |
0,0 |
2,9 |
1,06 |
1,07 |
|||
| 2.1.2. |
Susižalojimo dėl nukritimo atvejų skaičius (W00–W19) 65+ m. amžiaus grupėje 10 000 gyventojų |
137,4 |
155,4 |
145,7 |
92,6 |
197,2 |
0,91 |
1,07 |
|||
| 2.1.3. |
Darbingo amžiaus asmenų, pirmą kartą pripažintų neįgaliais, skaičius 10 000 gyventojų |
79,2 |
84,9 |
61,6 |
42,2 |
127,5 |
1,18 |
1,4 |
|||
| 2.1.4. |
Sergamumas žarnyno infekcinėmis ligomis (A00–A08) 10 000 gyventojų |
89,0 |
87,2 |
72,0 |
0,0 |
118,7 |
- |
- |
|||
|
|
2.2. Kurti palankias sąlygas saugiai leisti laisvalaikį |
||||||||||
| 2.2.1. |
Mirtingumas dėl atsitiktinio paskendimo (W65–W74) 100 000 gyventojų |
15,3 |
6,3 |
4,9 |
0,0 |
24,2 |
2,76 |
1,28 |
|||
| 2.2.2. |
Standartizuotas mirtingumas dėl atsitiktinio paskendimo (W65–W74) 100 000 gyventojų |
16,5 |
7,9 |
4,8 |
0,0 |
25,2 |
3,00 |
1,65 |
|||
| 2.2.3. |
Mirtingumas dėl nukritimo (W00–W19) 100 000 gyventojų |
18,3 |
34,5 |
15,5 |
0,0 |
73,3 |
1,14 |
2,23 |
|||
| 2.2.4. |
Standartizuotas mirtingumas dėl nukritimo (W00–W19) 100 000 gyventojų |
16,1 |
31,3 |
15,2 |
0,0 |
58,1 |
1,05 |
2,06 |
|||
|
|
2.3. Mažinti avaringumą ir traumų kelių eismo įvykiuose skaičių |
||||||||||
| 2.3.1. |
Mirtingumas dėl transporto įvykių (V00–V99) 100 000 gyventojų |
6,1 |
22,0 |
7,7 |
0,0 |
48,5 |
0,76 |
2,87 |
|||
| 2.3.2. |
Standartizuotas mirtingumas dėl transporto įvykių (V00–V99) 100 000 gyventojų |
4,9 |
24,6 |
7,6 |
0,0 |
29,1 |
0,62 |
3,24 |
|||
| 2.3.3. |
Pėsčiųjų mirtingumas dėl transporto įvykių (V00–V09) 100 000 gyventojų |
0,0 |
0,0 |
2,3 |
0,0 |
9,7 |
0,00 |
0,00 |
|||
| 2.3.4. |
Transporto įvykiuose patirtų traumų (V00–V99) skaičius 100 000 gyventojų |
64,2 |
59,7 |
66,7 |
21,1 |
120,3 |
1,09 |
0,89 |
|||
|
|
2.4. Mažinti oro, vandens ir dirvožemio užterštumą, triukšmą |
||||||||||
| 2.4.1. |
Į atmosferą iš stacionarių taršos šaltinių išmestų teršalų kiekis (kg), tenkantis 1 kvadratiniam kilometrui |
240 |
311 |
970 |
61 |
34386 |
0,24 |
0,32 |
|||
| 2.4.2. |
Viešai tiekiamo geriamojo vandens prieinamumas vartotojams, proc. |
55,4 |
56,1 |
- |
- |
- |
- |
- |
|||
| 2.4.3. |
Nuotekų tvarkymo paslaugų prieinamumas vartotojams, proc. |
49,5 |
51,2 |
- |
- |
- |
- |
- |
|||
|
|
3 TIKSLAS Formuoti sveiką gyvenseną ir jos kultūrą |
||||||||||
|
|
3.1. Sumažinti alkoholinių gėrimų, tabako vartojimą, neteisėtą narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimą ir prieinamumą |
||||||||||
| 3.1.1. |
Mirtingumas dėl priežasčių, susijusių su narkotikų vartojimu |
0,0 |
0,0 |
2,9 |
0,0 |
12,6 |
0,00 |
0,00 |
|||
| 3.1.2. |
Standartizuotas mirtingumas dėl priežasčių, susijusių su narkotikų vartojimu, 100 000 gyventojų |
0,0 |
0,0 |
3,0 |
0,0 |
16,1 |
0,00 |
0,00 |
|||
| 3.1.3. |
Mirtingumas dėl priežasčių, susijusiu su alkoholio vartojimu |
15,3 |
9,4 |
19,1 |
0,0 |
79,5 |
0,84 |
0,49 |
|||
| 3.1.4. |
Standartizuotas mirtingumas dėl priežasčių, susijusių su alkoholio vartojimu, 100 000 gyventojų |
16,2 |
9,7 |
18,5 |
3,4 |
59,3 |
0,92 |
0,52 |
|||
| 3.1.5. |
Nusikalstamos veikos, susijusios su disponavimu narkotinėmis medžiagomis ir jų kontrabanda (nusikaltimai) |
116,2 |
160,2 |
74,1 |
3,8 |
350,0 |
1,35 |
2,16 |
|||
| 3.1.6. |
Gyventojų skaičius, tenkantis vienai licencijai verstis mažmenine prekyba tabako gaminiais |
188,0 |
206,3 |
199,2 |
70,1 |
395,0 |
0,99 |
1,04 |
|||
| 3.1.7. |
Gyventojų skaičius, tenkantis vienai licencijai verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gaminiais |
182,8 |
237,6 |
171,3 |
41,8 |
374,3 |
1,10 |
1,39 |
|||
|
|
3.2. Skatinti sveikos mitybos įpročius |
||||||||||
| 3.2.1. |
Kūdikių, išimtinai žindytų iki 6 mėn. amžiaus, skaičius (proc.) |
22,3 |
24,2 |
37,8 |
10,3 |
65,4 |
0,61 |
0,64 |
|||
|
|
4. Užtikrinti kokybišką ir efektyvią sveikatos priežiūrą, orientuotą į gyventojų poreikius |
||||||||||
|
|
4.1. Užtikrinti sveikatos sistemos tvarumą ir kokybę, plėtojant sveikatos technologijas, kurių efektyvumas pagrįstas mokslo įrodymais |
||||||||||
| 4.1.1. |
Išvengiamų hospitalizacijų skaičius 1 000 gyventojų |
44,8 |
42,9 |
31,4 |
15,6 |
59,6 |
1,38 |
1,37 |
|||
| 4.1.2. |
Išvengiamų hospitalizacijų dėl diabeto ir jo komplikacijų skaičius 1 000 gyventojų |
6,0 |
6,1 |
7,0 |
3,4 |
10,5 |
0,87 |
0,87 |
|||
|
|
4.2. Plėtoti sveikatos infrastruktūrą ir gerinti sveikatos priežiūros paslaugų kokybę, saugą, prieinamumą ir į pacientą orientuotą sveikatos priežiūrą |
||||||||||
| 4.2.1. |
Slaugytojų, tenkančių vienam gydytojui, skaičius |
2,7 |
3,0 |
2,0 |
1,6 |
5,8 |
1,32 |
1,45 |
|||
| 4.2.2. |
Šeimos medicinos paslaugas teikiančių gydytojų skaičius 10 000 gyventojų |
5,2 |
5,2 |
7,2 |
2,5 |
13,5 |
0,72 |
0,72 |
|||
| 4.2.3. |
Apsilankymų pas gydytojus skaičius, tenkantis vienam gyventojui |
8,2 |
8,6 |
9,5 |
6,5 |
11,8 |
0,90 |
0,90 |
|||
| 4.2.4. |
Sergamumas (nauji atvejai) vaistams atsparia tuberkulioze 100 000 gyventojų |
3,1 |
6,3 |
3,3 |
0,0 |
12,6 |
0,97 |
1,91 |
|||
| 4.2.5. |
Sergamumas ŽIV (B20–B24) ir lytiškai plintančiomis ligomis (A50–A64) 10 000 gyventojų |
1,8 |
1,3 |
2,0 |
0,0 |
4,9 |
0,83 |
0,61 |
|||
|
|
4.3. Pagerinti motinos ir vaiko sveikatą |
||||||||||
| 4.3.1. |
Kūdikių (vaikų iki 1 m. amžiaus) mirtingumas 1 000 gyvų gimusių kūdikių |
5,5 |
6,1 |
3,3 |
0,0 |
14,4 |
1,62 |
1,87 |
|||
| 4.3.2. |
2 metų amžiaus vaikų MMR1 (tymų, epideminio parotito, raudonukės vakcina 1 dozė) skiepijimo apimtys |
95,5 |
96,0 |
92,7 |
87,7 |
99,3 |
1,04 |
1,04 |
|||
| 4.3.3. |
1 metų amžiaus vaikų DTP3 (difterijos, stabligės, kokliušo vakcina 3 dozės) skiepijimo apimtys |
94,8 |
93,6 |
92,1 |
86,5 |
100,0 |
1,03 |
1,02 |
|||
| 4.3.4. |
Tikslinės populiacijos dalis (proc.), dalyvavusieji vaikų krūminių dantų dengimo silantinėmis medžiagomis programoje |
12,3 |
13,4 |
15,0 |
1,6 |
57,0 |
0,72 |
0,90 |
|||
| 4.3.5. |
Vaikų, neturinčių ėduonies pažeistų, plombuotų ir išrautų dantų, skaičius (proc.) |
21,1 |
21,7 |
20,0 |
10,9 |
30,4 |
1,11 |
1,08 |
|||
| 4.3.6. |
Paauglių (15–17 m.) gimdymų skaičius 100 000 gyventojų |
4,7 |
6,7 |
3,9 |
0,0 |
14,0 |
1,06 |
1,73 |
|||
|
|
4.4. Stiprinti lėtinių neinfekcinių ligų prevenciją ir kontrolę |
||||||||||
| 4.4.1 |
Mirtingumas nuo kraujotakos sistemos ligų (I00–I99) 100 000 gyventojų |
996,5 |
1008,1 |
748,0 |
400,9 |
1466,6 |
1,27 |
1,35 |
|||
| 4.4.2. |
Standartizuotas mirtingumo nuo kraujotakos sistemos ligų rodiklis (I00–I99) 100 000 gyventojų |
906,6 |
925,2 |
733,0 |
575,7 |
1238,2 |
1,22 |
1,26 |
|||
| 4.4.3. |
Mirtingumas nuo piktybinių navikų (C00–C97) 100 000 gyventojų |
330,1 |
373,7 |
287,8 |
199,4 |
439,9 |
1,15 |
1,30 |
|||
| 4.4.4. |
Standartizuotas mirtingumo nuo piktybinių navikų rodiklis (C00–C96) 100 000 gyventojų |
327,7 |
361,5 |
273,5 |
223,3 |
366,2 |
1,19 |
1,32 |
|||
| 4.4.5. |
Mirtingumas nuo cerebrovaskulinių ligų (I60–I69) 100 000 gyventojų |
259,8 |
273,2 |
176,1 |
28,6 |
568,2 |
1,36 |
1,55 |
|||
| 4.4.6. |
Standartizuotas mirtingumo nuo cerebrovaskulinių ligų rodiklis (I60–I69) 100 000 gyventojų |
235,7 |
251,1 |
172,4 |
73,8 |
455,9 |
1,30 |
1,46 |
|||
| 4.4.7. |
Sergamumas II tipo cukriniu diabetu (E11) 10 000 gyventojų |
53,5 |
55,3 |
61,2 |
30,0 |
124,3 |
0,95 |
0,90 |
|||
| 4.4.8. |
Tikslinės populiacijos dalis (proc.), dalyvavusiosios atrankinės mamografinės patikros dėl krūties vėžio programoje, apmokamoje iš Privalomojo sveikatos draudimo biudžeto lėšų |
30,4 |
34,5 |
52,9 |
16,8 |
73,2 |
0,61 |
0,65 |
|||
| 4.4.9. |
Tikslinės populiacijos dalis (proc.), dalyvavusiosios gimdos kaklelio piktybinių navikų prevencinių priemonių programoje, apmokamoje iš Privalomojo sveikatos draudimo biudžeto lėšų |
48,8 |
51,4 |
56,4 |
30,6 |
76,9 |
0,92 |
0,91 |
|||
| 4.4.10. |
Tikslinės populiacijos dalis (proc.), dalyvavusieji storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programoje, apmokamoje iš Privalomojo sveikatos draudimo biudžeto lėšų |
40,0 |
46,6 |
56,3 |
30,9 |
69,4 |
0,75 |
0,83 |
|||
| 4.4.11. |
Tikslinės populiacijos dalis (proc.), dalyvavusieji asmenų, priskirtinų širdies ir kraujagyslių ligų didelės rizikos grupei, atrankos ir prevencijos priemonių programoje, apmokamoje iš Privalomojo sveikatos draudimo biudžeto lėšų |
44,3 |
51,3 |
48,2 |
28,2 |
66,3 |
1,03 |
1,06 |
|||
*Dėl mažo gyventojų skaičiaus, rodikliams skaičiuojamas 3 metų vidurkis.