LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISINGUMO MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL TEISINGUMO MINISTRO 2013 M. GRUODŽIO 23 D. ĮSAKYMO NR. 1R-298 „DĖL teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“ PAKEITIMO
2021 m. lapkričio 18 d. Nr. 1R-388
Vilnius
Pakeičiu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymą Nr. 1R-298 „Dėl Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“ ir jį išdėstau nauja redakcija:
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro
2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298
(Lietuvos Respublikos teisingumo ministro
2021 m. lapkričio 18 d. d. įsakymo Nr. 1R-388
redakcija)
TEISĖS AKTŲ PROJEKTŲ RENGIMO REKOMENDACIJOS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose (toliau – Rekomendacijos) nustatomi teisės aktų projektų rengimo teisės technikos (formos, struktūros, turinio, teisės terminijos ir kt.) reikalavimai.
2. Rengiant teisės aktų projektus vadovaujamasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymu, Lietuvos Respublikos Seimo statutu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės darbo reglamentu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. rugpjūčio 11 d. nutarimu Nr. 728 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės darbo reglamento patvirtinimo“, Galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. gegužės 5 d. nutarimu Nr. 308 „Dėl Galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimo metodikos ir ataskaitos formos patvirtinimo“, Nuorodų į Europos Sąjungos teisės aktus teikimo teisės aktuose reikalavimų aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. 1R-72 „Dėl Nuorodų į Europos Sąjungos teisės aktus teikimo teisės aktuose reikalavimų aprašo patvirtinimo“ (toliau – Nuorodų į Europos Sąjungos teisės aktus teikimo teisės aktuose reikalavimų aprašas), ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais teisės aktų projektų turinio ir formos reikalavimus.
II SKYRIUS
BENDRIEJI TEISĖS AKTO PROJEKTO REIKALAVIMAI
4. Teisės aktų projektai turi atitikti Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintus teisėkūros principus, kitus šiame įstatyme ir Rekomendacijose nustatytus įstatymo ir kito teisės akto formos, struktūros, turinio, teisės terminijos bei kitus teisės technikos reikalavimus ir bendrinės lietuvių kalbos normas.
5. Teisės aktai rengiami taip, kad būtų aiškūs, lengvai suprantami ir nedviprasmiški, paprasti, glausti, tikslūs.
6. Teisės akto turinys turi atitikti jo paskirtį, rūšį, tekstas dėstomas glaustai, logiškai ir aiškiai, be prieštaravimų. Teisės akto straipsnio ar punkto tekstas nekartojamas kituose straipsniuose ar punktuose.
7. Norminiuose teisės aktuose nuostatos turėtų būti dėstomos tokia tvarka: bendrosios nuostatos tekste dėstomos anksčiau nei specialiosios, neterminuotos nuostatos dėstomos anksčiau nei terminuotos, taikymo ar įgyvendinimo nuostatos dėstomos paskiausiai.
8. Tuo atveju, kai nurodoma bendroji taisyklė ir jos išimtis, taisyklė turi būti nurodoma prieš išimtį, o išimtis dėstoma iš karto po taisyklės. Jeigu taip išdėstyti nėra galimybės, bendrojoje taisyklėje turi būti pateikiama nuoroda į išimtį nustatančią nuostatą. Teisės akte formuluojant nuostatą, kad bendroji taisyklė netaikoma išimtiniais atvejais, tokie atvejai turi būti nustatyti tame pačiame ar kitame to paties lygmens teisės akte.
9. Teisės normos turi derėti tarpusavyje, žemesnės galios teisės aktai neturi prieštarauti aukštesnės galios teisės aktams. Įstatymų įgyvendinamieji teisės aktai negali pakeisti paties įstatymo ir sukurti naujų bendro pobūdžio taisyklių, kurios savo galia konkuruotų su įstatymo normomis, taip pat negali praplėsti ar susiaurinti įstatymuose numatyto teisinio reguliavimo. Įgyvendinamajame teisės akte neturėtų būti atkartojamos aukštesnės galios teisės akto nuostatos.
10. Teisės akte turi būti aiškiai ir nedviprasmiškai apibrėžiamos asmenų, kuriems taikomas teisės aktas, teisės ir pareigos.
11. Teisės aktų terminai turi būti tikslūs ir taisyklingi, derėti su jau galiojančių nacionalinių, ypač tos pačios srities, teisės aktų terminais. Viename įstatyme apibrėžta sąvoka neturi būti apibrėžiama kituose įstatymuose, nebent specialiajame įstatyme pateikta sąvokos apibrėžtis yra būdinga tik tam tikrai santykių sričiai. Įstatymų įgyvendinamuosiuose teisės aktuose neturi būti apibrėžiamos įstatymuose vartojamos ar jau apibrėžtos sąvokos, tačiau gali būti apibrėžiamos tik tame įgyvendinamajame teisės akte vartojamos sąvokos. Sąvokų apibrėžtyse neturėtų būti nustatomi reikalavimai, sąlygos ir pan. Sąvokos ir jas įvardijantys terminai turi būti suderinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka.
12. Keičiant teisės akto nuostatą, sistemiškai įvertinamas jos ryšys su galiojančiomis keičiamo ir kitų teisės aktų nuostatomis. Prireikus rengiami kitų susijusių teisės aktų pakeitimų projektai.
13. Nustatant naują teisinį reguliavimą, visi šiam reguliavimui prieštaraujantys teisės aktai ar jų atskiros nuostatos pripažįstami netekusiais galios arba pakeičiami.
14. Įgyvendinamieji teisės aktai turi nustatyti teisės akto nuostatų, kurias įgyvendina, įgyvendinimo ar taikymo tvarką, neplėsdami ar nesiaurindami jų turinio.
III SKYRIUS
TEISĖS AKTO DALYS
PIRMASIS SKIRSNIS
PAVADINIMAS (ANTRAŠTĖ)
17. Dėstant įstatymų pavadinimus įprastai vartojama kilmininko konstrukcija. Kitų teisės aktų pavadinimų (antraščių) konstrukcijos dėstomos su prielinksniu „dėl“.
18. Teisės aktais tvirtinamų dokumentų pavadinimai turi turėti dokumento reikšmę. Tvirtinami ne tvarkos, būdai, atvejai, sąlygos ar pan., bet tvarkų, būdų, atvejų, sąlygų ar pan. aprašai. Jeigu būdai, atvejai ar įkainiai tik išvardijami, galima pateikti jų sąrašą.
19. Kai teisės aktu tvirtinami dokumentai, teisės akto pavadinimas (antraštė) turi atitikti juo tvirtinamų dokumentų pavadinimą, išskyrus atvejus, kai tvirtinami ne vieni nuostatai, taisyklės, programos, tvarkos aprašai ir pan. arba kai teisės aktas skirtas daugumai įstatymo nuostatų įgyvendinti, – tokiu atveju teisės akto pavadinimas (antraštė) rašomas apibendrintai, pvz., Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo įgyvendinimo.
20. Kai vienu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Lietuvos Respublikos Seimui teikiami keli teisės aktų projektai, siekiant teksto glaustumo, pavadinimas (antraštė) dėstomas taip: Dėl Lietuvos Respublikos muziejų įstatymo Nr. I-930 7 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos bibliotekų įstatymo Nr. I-920 61 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos kultūros centrų įstatymo Nr. IX-2395 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektų pateikimo Lietuvos Respublikos Seimui. Kai teisės aktu teikiama Seimui svarstyti daug įstatymų projektų ar Seimo nutarimų projektų, teisės akto pavadinime (antraštėje) gali būti rašomi ne visi teikiamų įstatymų ar Seimo nutarimų projektų pavadinimai, pvz., Dėl Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatymo Nr. VIII-1889 pakeitimo įstatymo projekto ir su juo susijusių įstatymų projektų pateikimo Lietuvos Respublikos Seimui.
ANTRASIS SKIRSNIS
PREAMBULĖ
22. Preambulė – teisės akto įvadinė dalis nuo teisės akto priėmimo vietos iki dėstomosios dalies. Rengiant naują teisės akto projektą, preambulėje paprastai nurodomas teisės akto priėmimo teisinis pagrindas. Preambulėje taip pat gali būti nurodomi veiksmų tikslai ir (ar) sprendimų priėmimo aplinkybės.
23. Įstatymas gali turėti preambulę, dėstomą prieš įstatymo pirmąjį straipsnį. Preambulės pirmoji pastraipa pradedama žodžiais „Lietuvos Respublikos Seimas“ ir nuo kitų pastraipų atskiriama kableliu. Kitose pastraipose dėstomi įstatymo priėmimo pagrindai, tikslai, siekiai, motyvai ir pan. Pastraipos pradedamos mažosiomis raidėmis, viena nuo kitos atskiriamos kabliataškiais, išskyrus priešpaskutinę pastraipą, kuri nuo paskutinės pastraipos atskiriama kableliu. Preambulės paskutinėje pastraipoje nurodomi žodžiai „priima šį įstatymą“, tvarkomąjį veiksmą reiškiantį žodį dėstant išretintu šriftu. Preambulė baigiama tašku. Pvz.:
| Lietuvos Respublikos Seimas, atsižvelgdamas į Lietuvos sostinėje Vilniuje esančios Lukiškių aikštės istorinę ir urbanistinę reikšmę bei aplinką, taip pat į jos numatomą valstybinę funkciją; primindamas Lietuvos Respublikos Seimo 1999 m. vasario 11 d. nutarimo pabrėždamas tiesioginę Lukiškių aikštės sąsają su okupacinių režimų represijomis ir ilga Lietuvos laisvės kovų istorija, priima šį įstatymą.
|
24. Preambulė paprastai pradedama žodžiais „Vadovaudamasis (-si)“ (pvz., teikiant nuorodą į įstatymą), „Įgyvendindamas (-a)“ (pvz., teikiant nuorodą į nutarimą), „Vykdydamas (-a)“ (pvz., teikiant nuorodą į įsakymą), „Atsižvelgdamas (-a)“ (pvz., teikiant nuorodą į protokolą, rekomendaciją, prašymą ar pan.), „Siekdamas (-a)“ (pvz., tam tikro tikslo ir pan.).
26. Jei teisės aktas priimamas įgyvendinant visą įstatymą, kitą teisės aktą ar juo patvirtintą dokumentą, teisės akto preambulėje, vadovaujantis Rekomendacijų IV skyriaus reikalavimais, nurodomas įstatymo, kito teisės akto pavadinimas (antraštė) ar juo patvirtinto dokumento pavadinimas. Jeigu teisės aktas priimamas įgyvendinant konkrečią įstatymo, kito teisės akto ar juo patvirtinto dokumento nuostatą, preambulėje nurodomas ir įstatymo straipsnis ar jo struktūrinė dalis, kito teisės akto ar juo patvirtinto dokumento punktas ar jo struktūrinė dalis.
27. Kai įgyvendinant dar neįsigaliojusį pakeistą įstatymą ar jo straipsnį Vyriausybės nutarimu ar kitos įgaliotos institucijos teisės aktu konkreti institucija įgaliojama patvirtinti įgyvendinamąjį teisės aktą, Vyriausybės nutarimo ar kito teisės akto preambulėje nurodant teisinį pagrindą rašomas įstatymo pavadinimas (skliaustuose – to įstatymo pakeitimo įstatymo priėmimo data ir numeris, žodis „redakcija“), skliaustuose nurodytos įstatymo redakcijos straipsnis, dalis ar punktas. Jeigu pakeitimo įstatymu keičiamas įstatymo pavadinimas, preambulėje nurodomas pakeistas įstatymo pavadinimas. Pvz.:
| Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos karo padėties įstatymo (2020 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XIII-3229 redakcija) 12 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: Įgalioti Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministeriją patvirtinti [...]. |
28. Rekomendacijų 27 punkte nurodyta nuoroda skliaustuose preambulėje nedėstoma tais atvejais, kai įgyvendinant dar neįsigaliojusį pakeistą įstatymą ar jo straipsnį yra tvirtinamas įgyvendinamasis teisės aktas, įsigaliosiantis kartu su pakeistu įstatymu ar jo straipsniu, taip pat jei daugiau nei pusė preambulėje nurodytų įstatymo nuostatų jau galioja arba įsigalios iki teisės akto priėmimo.
29. Teisės aktą patvirtinti įgaliota institucija, tvirtindama teisės aktą, jo preambulėje kaip teisinį pagrindą nurodo įstatymą, straipsnį ar jo struktūrinę dalį ir (ar) kitą teisės aktą ar jo struktūrinę dalį, kuriais yra įgaliota patvirtinti konkretų įgyvendinamąjį teisės aktą.
30. Kai teisės aktas keičiamas, preambulėje keitimo teisinis pagrindas paprastai nenurodomas. Jei teisės akto pakeitimu įgyvendinamos naujos nuostatos, nei buvo nurodyta pirminio teisės akto preambulėje, turi būti keičiama ar pildoma keičiamo pirminio teisės akto preambulė.
31. Preambulės gali nebūti, jei teisinio pagrindo nurodyti nebūtina ar veiksmų tikslai, sprendimų priėmimo aplinkybės neaiškinami. Tokiu atveju teisės aktą priimančios kolegialios institucijos pavadinimas ir tvarkomąjį veiksmą reiškiantis žodis, pvz., Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria, laikomi ne teisės akto preambule, o pirmąja šio teisės akto pastraipa.
TREČIASIS SKIRSNIS
DĖSTOMOJI DALIS
Įstatymo struktūrinės dalys ir jų išdėstymas
32. Įstatymas turėtų būti dėstomas tokia tvarka: įstatymo pradžioje nurodomi jo tikslai ir paskirtis, juo reguliuojami teisiniai santykiai, toliau kitos bendrosios nuostatos, sąvokos (terminai ir jų apibrėžtys), asmenų, kuriems taikomas įstatymas, teisės ir pareigos, įstatymui įgyvendinti reikalingus įgaliojimus suteikiančios nuostatos, įstatymo įgyvendinimo priemonės ir baigiamosios nuostatos. Įstatymo pirmąjį skyrių (jeigu jis neskirstomas į skirsnius) rekomenduotina vadinti „Bendrosios nuostatos“, paskutinį – „Baigiamosios nuostatos“. Įstatymo pabaigoje paprastai nurodoma atsakomybė už įstatymo pažeidimus, jo įsigaliojimo ir taikymo tvarka, pavedimai kitiems teisėkūros subjektams priimti įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, prireikus – kiti įstatymai, kurie pripažįstami netekusiais galios.
34. Asmenų teises ir pareigas nustatančias nuostatas (pvz., reglamentuojančias kompetenciją, administracines procedūras ir kt.) siūlytina atskirti ir pateikti pirmiau nei nuostatas, neturinčias tokio tiesioginio ryšio su asmenimis.
35. Įstatyme vartojamos sąvokos (terminai ir jų apibrėžtys) išdėstomos viename straipsnyje atskiromis straipsnio dalimis, sąvokas įvardijantys terminai rašomi iš didžiosios raidės mažosiomis paryškintomis raidėmis (jeigu šalia termino įvedamas trumpinys, jis neparyškinamas). Šiame straipsnyje terminų apibrėžtyse trumpiniai nevartojami ir neįvedami. Sąvokas įvardijantys terminai paprastai teikiami vienaskaita. Terminai straipsnyje dėstomi abėcėlės tvarka. Jei įstatyme vartojamos kitame (-uose) įstatyme (-uose) apibrėžtos sąvokos, paskutinėje šio straipsnio dalyje nurodoma, kad kitos įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos kitame (-uose) nurodytame (-uose) įstatyme (-uose) arba tiesioginio taikymo Europos Sąjungos teisės akte (-uose), pvz., Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Reglamente (ES) Nr. 1407/2013 ir Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme.
37. Įstatymo struktūrinės dalys rašomos laikantis šių reikalavimų:
37.1. Įstatymo dalys ir skyriai iš eilės žymimi paryškintais romėniškais skaitmenimis ir žodžiu didžiosiomis paryškintomis raidėmis, pvz., I DALIS, I SKYRIUS, eilutės centre. Skirsniai rašomi žodžiais išreikštais skaitmenimis įvardžiuotine forma didžiosiomis paryškintomis raidėmis, pvz., PIRMASIS SKIRSNIS, eilutės centre. Skirsniai kiekviename skyriuje pradedami numeruoti iš naujo. Kai didelės apimties kodifikuoti įstatymai (kodeksai) skirstomi į knygas, jos rašomos žodžiais išreikštais skaitmenimis įvardžiuotine forma didžiosiomis paryškintomis raidėmis, pvz., PIRMOJI KNYGA, eilutės centre.
37.2. Įstatymo (kodekso) knygos, dalys, skyriai ir skirsniai turi pavadinimus, kurie rašomi didžiosiomis paryškintomis raidėmis kitoje eilutėje centre.
37.3. Įstatymo straipsniai žymimi paryškintais arabiškais skaitmenimis ir numeruojami iš eilės. Po numerį nurodančio skaitmens paryškintomis raidėmis rašomas žodis „straipsnis“ ir dedamas taškas, straipsnio pavadinimas rašomas toje pačioje eilutėje iš didžiosios raidės mažosiomis paryškintomis raidėmis. Jei straipsnio pavadinimas dėstomas keliose eilutėse, kitos eilutės turi būti sulygiuotos su pirmąja, kur prasideda straipsnio pavadinimas. Pvz.:
| 11 straipsnis. Teisės akto projekto rengimo ar teisės akto projektui parengti reikalingo tyrimo pirkimas
|
37.4. Įstatymo straipsnį sudaro dalys ir jų punktai, kurie gali būti skaidomi į papunkčius. Įstatymo straipsnių dalys pradedamos rašyti iš naujos eilutės ir numeruojamos arabiškais skaitmenimis iš eilės. Po straipsnio dalies numerį nurodančio skaitmens dedamas taškas. Straipsnio dalių punktai iš eilės numeruojami arabiškais skaitmenimis, po jų rašomi uždaromieji skliaustai. Punktų papunkčiai žymimi mažosiomis raidėmis abėcėlės tvarka, po jų rašomi uždaromieji skliaustai. Jeigu reikia punktų papunkčius skaidyti į papildomus papunkčius, šie numeruojami iš eilės romėniškais skaitmenimis mažosiomis raidėmis, po jų rašomi uždaromieji skliaustai. Pvz.:
| 5 straipsnis. Straipsnio pavadinimas 1. Šio straipsnio 1 dalies tekstas. 2. Šio straipsnio 2 dalies tekstas: 1) šio straipsnio 2 dalies 1 punkto tekstas; 2) šio straipsnio 2 dalies 2 punkto tekstas: a) šio straipsnio 2 dalies 2 punkto a papunkčio tekstas; b) šio straipsnio 2 dalies 2 punkto b papunkčio tekstas: i) šio straipsnio 2 dalies 2 punkto b papunkčio i papunkčio tekstas; ii) šio straipsnio 2 dalies 2 punkto b papunkčio ii papunkčio tekstas; iii) šio straipsnio 2 dalies 2 punkto b papunkčio iii papunkčio tekstas; iv) šio straipsnio 2 dalies 2 punkto b papunkčio iv papunkčio tekstas. 3. Šio straipsnio 3 dalies tekstas.
|
38. Kai didelės apimties kodifikuotas įstatymas (kodeksas) skirstomas į knygas, kiekviena knyga gali turėti savo struktūrą, atitinkančią nurodytą Teisėkūros pagrindų įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje. Knygos struktūrinės dalys rašomos laikantis Rekomendacijų 37 punkte nurodytų reikalavimų. Kiekviena knyga turi atskirus straipsnius, straipsniai numeruojami įrašant pradinį knygos ir savo eilės numerį, tarp jų dedant tašką, pvz.: 3.279, 4.102, 5.25 straipsniai.
Teisės aktų, išskyrus įstatymus, struktūrinės dalys ir jų išdėstymas
40. Teisės aktų, išskyrus įstatymus, struktūrinės dalys nurodomos Teisėkūros pagrindų įstatymo 13 straipsnio 4 dalyje.
41. Seimo nutarimų ir Respublikos Prezidento dekretų straipsniai neturi pavadinimų, žymimi paryškintais arabiškais skaitmenimis, numeruojami iš eilės. Po numerį nurodančio skaitmens paryškintomis raidėmis rašomas žodis „straipsnis“ ir dedamas taškas, straipsnio tekstas pradedamas iš naujos eilutės. Straipsnio dalys žymimos arabiškais skaitmenimis iš eilės. Po straipsnio dalies numerį nurodančio skaitmens dedamas taškas. Punktai žymimi arabiškais skaitmenimis su uždaromuoju skliaustu.
42. Kitų valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų priimamų teisės aktų punktai žymimi arabiškais skaitmenimis ir numeruojami iš eilės. Po numerį nurodančio skaitmens dedamas taškas. Punktų papunkčiai žymimi arabiškais skaitmenimis ir turi pradinį punkto ir savo eilės numerį. Tarp punkto ir papunkčio skaitmens ir po papunkčio skaitmens dedami taškai. Jei papunktis skirstomas į dar smulkesnius papunkčius, šie turi pradinį punkto, papunkčio ir savo eilės numerį ir t. t. Punktų pastraipos nenumeruojamos. Pvz.:
| 3. Šio punkto tekstas. 4. Šio punkto tekstas: 4.1. šio papunkčio tekstas; 4.2. šio papunkčio tekstas: 4.2.1. šio papunkčio tekstas; 4.2.2. šio papunkčio tekstas. 5. Šio punkto pirmoji pastraipa. Šio punkto antroji pastraipa. 6. Šio punkto tekstas.
|
43. Didesnės apimties teisės aktas gali būti skirstomas į skyrius ir (ar) skirsnius, prireikus skyriai gali būti skirstomi į skirsnius arba poskyrius, o skirsniai – į poskirsnius. Teisės akto skyriai iš eilės žymimi paryškintais romėniškais skaitmenimis ir žodžiu didžiosiomis paryškintomis raidėmis, pvz., I SKYRIUS, eilutės centre. Skirsniai rašomi žodžiais išreikštais skaitmenimis įvardžiuotine forma didžiosiomis paryškintomis raidėmis, pvz., PIRMASIS SKIRSNIS, eilutės centre. Skyriai, skirsniai, poskyriai ir poskirsniai turi pavadinimus. Teisės akto skyrių ir skirsnių pavadinimai rašomi didžiosiomis paryškintomis raidėmis, atskiroje eilutėje centre po struktūrinės dalies numerio. Poskyriai ir poskirsniai nenumeruojami, jų pavadinimai rašomi iš didžiosios raidės mažosiomis paryškintomis raidėmis eilutės centre.
44. Kitų valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų priimamais teisės aktais tvirtinamus nuostatus, taisykles, programą, įkainių sąrašą ir pan. sudaro punktai, punktų papunkčiai ir punktų pastraipos, kurie žymimi vadovaujantis Rekomendacijų 42 punkto nuostatomis. Jei tvirtinamas teisės aktas skirstomas į skyrius, skirsnius, poskyrius ir poskirsnius, jie žymimi mutatis mutandis taikant Rekomendacijų 43 punkto nuostatas.
45. Kolegialios institucijos priimamo teisės akto dėstomoji dalis pradedama nurodant institucijos pavadinimą ir tvarkomąjį veiksmą reiškiantį žodį „nutaria“ (nutarime), „nusprendžia“ (sprendime), rašomą išretintu šriftu. Po preambulės arba pirmosios pastraipos (jei teisės aktas neturi preambulės) rašomas dvitaškis ir visi kiti punktai pradedami veiksmažodžio bendratimi:
45.1. Pvz., kai teisės aktas turi kelis punktus:
| Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos strateginio valdymo įstatymo 9 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: 1. Patvirtinti [...]. 2. Nustatyti, kad šis nutarimas įsigalioja 2021 m. liepos 1 d.
|
46. Vienasmenio subjekto priimamo teisės akto dėstomoji dalis pradedama tvarkomąjį veiksmą reiškiančiu žodžiu „tvirtinu“, „įgalioju“, „nustatau“, „pavedu“, „pakeičiu“, „pripažįstu netekusiu (netekusiais) galios“ ir pan., rašomu išretintu šriftu. Atsižvelgiant į tai, kiek punktų turi teisės aktas ir ar turi preambulę, įforminama taip:
46.1. Kai teisės aktas turi kelis punktus, po preambulės rašomas dvitaškis, pvz.:
| Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 1. Pakeičiu [...]. 2. Pripažįstu netekusiu galios [...].
|
46.2. Kai teisės aktas turi vieną punktą, jis nenumeruojamas ir po preambulės rašomas kablelis, pvz.:
| Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo sudarau komisiją [...].
|
46.3. Kai teisės aktas turi kelis punktus ir neturi preambulės, dėstoma taip, pvz.:
| 1. Pakeičiu [...]. 2. Pripažįstu netekusiu galios [...].
|
47. Kai teisės aktą priima keli subjektai, teisės akto tvarkomąjį veiksmą reiškiantis žodis rašomas veiksmažodžio esamojo laiko daugiskaitos pirmojo asmens forma išretintu šriftu: „tvirtiname“, „įgaliojame“, „nustatome“, „pavedame“, „pakeičiame“, „pripažįstame netekusiu (netekusiais) galios“ ir pan. Atsižvelgiant į tai, kiek punktų turi teisės aktas ir ar turi preambulę, įforminama vadovaujantis Rekomendacijų 46 punkto nuostatomis.
48. Teisės akte vartojamos sąvokos (terminai ir jų apibrėžtys) išdėstomos viename punkte punktų papunkčiais abėcėlės tvarka. Sąvokas įvardijantys terminai rašomi iš didžiosios raidės mažosiomis paryškintomis raidėmis (jeigu šalia termino įvedamas trumpinys, jis neparyškinamas). Šiame punkte terminų apibrėžtyse trumpiniai nevartojami ir neįvedami. Sąvokas įvardijantys terminai paprastai teikiami vienaskaita. Jei teisės akte vartojamos kitame (-uose) teisės akte (-uose) apibrėžtos sąvokos, paskutiniame šio punkto papunktyje nurodoma, kad kitos apraše (taisyklėse ar pan.) vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos kitame (-uose) nurodytame (-uose) teisės akte (-uose) arba tiesioginio taikymo Europos Sąjungos teisės akte (-uose), pvz., Kitos Apraše vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatyme ir Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatyme.
KETVIRTASIS SKIRSNIS
TEISĖS AKTO BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
49. Teisės akto baigiamosiose nuostatose pagal poreikį gali būti nurodoma: atsakomybė už teisės akto nuostatų nesilaikymą, teisės akto įsigaliojimas, nuostatų taikymo tvarka, pereinamojo laikotarpio nuostatos, pavedimai kitoms institucijoms, kitų tos pačios teisinės galios teisės aktų pripažinimas netekusiais galios, paaiškinimai dėl kituose teisės aktuose pateiktų nuorodų ir pan.
50. Teisės akto įsigaliojimas nurodomas teisės akto pabaigoje, jei tikslinga atidėti teisės akto ar atskirų jo nuostatų įsigaliojimą. Teisės akto įsigaliojimas turėtų būti siejamas su kalendorine data.
51. Jei teisės akto įsigaliojimas, atsižvelgiant į Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimus, turi būti siejamas su sąlyga, įvyksiančia ateityje, teisės akte atsakingai institucijai formuluojama pareiga nedelsiant pranešti Teisės aktų registro tvarkytojui apie sąlygos atsiradimą ir konkrečią teisės akto įsigaliojimo datą. Pvz.:
| 16 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas 1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 4 dalį, įsigalioja po 6 mėnesių nuo Europos Komisijos pranešimo, kad 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 536/2014 dėl žmonėms skirtų vaistų klinikinių tyrimų, kuriuo panaikinama Direktyva 2001/20/EB, 80 straipsnyje nurodytas Europos Sąjungos portalas ir šio reglamento 81 straipsnyje nurodyta Europos Sąjungos duomenų bazė visiškai atlieka savo funkciją ir atitinka šio reglamento 82 straipsnio 1 dalyje nurodytas specifikacijas (toliau – pranešimas), paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (toliau – paskelbimas) dienos. [...] 5. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija nedelsiant informuoja Teisės aktų registro tvarkytoją apie šio įstatymo įsigaliojimo datą po šio straipsnio 1 dalyje nurodyto pranešimo paskelbimo.
|
52. Nustatant teisės akto įsigaliojimą, vadovaujamasi Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio nuostatomis. Taip pat turi būti įvertinama:
52.1. Teisės akto įsigaliojimo terminas turėtų būti toks, kad būtų galima tinkamai pasirengti jį įgyvendinti (sukurtos būtinos institucinės struktūros, sukurti ar pritaikyti registrai ir (ar) informacinės sistemos, skirtos būtinos lėšos ir pan.).
53. Dėstant teisės aktą nauja redakcija, negali būti nustatomas atskirų jo struktūrinių dalių ankstesnis įsigaliojimas. Prireikus tokiu atveju nustatyti tam tikrų nuostatų ankstesnį įsigaliojimą, iš pradžių atskiru straipsniu ar punktu atitinkamomis nuostatomis turėtų būti pildomas ar keičiamas galiojantis teisės aktas, paskui kitu straipsniu ar punktu dėstoma vėliau įsigaliosianti nauja teisės akto redakcija.
| 1. Pakeisti 6 puntą ir jį išdėstyti taip: „6. Punkto tekstas.“ 2. Pakeisti nutarimą ir jį išdėstyti nauja redakcija: „Naujos redakcijos nutarimo tekstas.“ 3. Nustatyti, kad šis nutarimas, išskyrus 1 punktą, įsigalioja 2022 m. liepos 1 d.
|
54. Tais atvejais, kai pakeitus teisės akto nuostatas nustatomas laikinas šių pakeitimų galiojimas, būtina nustatyti, kokia nuostata galios pasibaigus laikinam galiojimo terminui. Pakeista teisės akto nuostata pasibaigus laikinam galiojimo terminui savaime po šios datos neatkuriama, todėl teisės akto projekte turi būti išdėstomos dvi tos pačios keičiamos struktūrinės teisės akto dalies redakcijos – viena, kuri, pvz., galios iki 2022 m. gruodžio 31 d. (teisės akte nenurodoma, iki kada galioja ši redakcija), ir kita, įsigaliosianti nuo 2023 m. sausio 1 d. Teisės akto projekto pabaigoje nustatant teisės akto įsigaliojimą, nurodomi keičiamo teisės akto straipsniai, jų dalys ar punktai, įsigaliosiantys skirtingu metu, ir nustatomas vėliau įsigaliosiančių teisės aktų straipsnių, jų dalių ar punktų įsigaliojimo terminas. Laikinas teisės aktų pakeitimų galiojimas įforminamas dviem būdais, atsižvelgiant į tai, ar teisės aktas dėstomas nauja redakcija, ar keičiama tik dalis jo nuostatų:
54.1. Kai teisės aktas nauja redakcija nedėstomas, dvi tos pačios keičiamo teisės akto struktūrinės dalies redakcijos dėstomos viena po kitos ir nurodomas skirtingas jų įsigaliojimas. Pvz.:
54.1.1. įstatymo keitimo išdėstymas:
| 43 straipsnis. 70 straipsnio pakeitimas Pakeisti 70 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „70 straipsnis. Straipsnio pavadinimas Straipsnio tekstas, galiosiantis nuo 2022 m. liepos 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d.“
44 straipsnis. 70 straipsnio pakeitimas Pakeisti 70 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „70 straipsnis. Straipsnio pavadinimas Straipsnio tekstas, įsigaliosiantis nuo 2023 m. sausio 1 d.“ [...] 59 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas 1. Šis įstatymas, išskyrus 44 straipsnį, įsigalioja 2022 m. liepos 1 d. 2. Šio įstatymo 44 straipsnis įsigalioja 2023 m. sausio 1 d.
|
| 43 straipsnis. 70 straipsnio pakeitimas Pakeisti 70 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „70 straipsnis. Straipsnio pavadinimas Straipsnio tekstas, galiosiantis nuo 2022 m. liepos 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d.“
44 straipsnis. 70 straipsnio pakeitimas Pakeisti 70 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „Straipsnio 2 dalies tekstas, įsigaliosiantis nuo 2023 m. sausio 1 d.“ [...] 59 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas 1. Šis įstatymas, išskyrus 44 straipsnį, įsigalioja 2022 m. liepos 1 d. 2. Šio įstatymo 44 straipsnis įsigalioja 2023 m. sausio 1 d.
|
54.1.2. nutarimo keitimo išdėstymas:
| 1. Pakeisti 10 punktą ir jį išdėstyti taip: „10. Punkto tekstas, galiosiantis nuo 2022 m. liepos 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d.“ 2. Pakeisti 10 punktą ir jį išdėstyti taip: „10. Punkto tekstas, įsigaliosiantis nuo 2023 m. sausio 1 d.“ [...] 5. Nustatyti, kad: 5.1. šis nutarimas, išskyrus 2 punktą, įsigalioja 2022 m. liepos 1 d.; 5.2. šio nutarimo 2 punktas įsigalioja 2023 m. sausio1 d.
|
54.2. Kai teisės aktas dėstomas nauja redakcija, vėliau turinti įsigalioti nuostata vietoj naujoje redakcijoje išdėstytos laikinos teisės akto nuostatos išdėstoma teisės akto įsigaliojimo nuostatose. Pvz.:
54.2.1. įstatymo keitimo išdėstymas:
| 1 straipsnis. Lietuvos Respublikos geodezijos ir kartografijos įstatymo Nr. IX‑‑415 nauja redakcija Pakeisti Lietuvos Respublikos geodezijos ir kartografijos įstatymą Nr. IX-415 ir jį išdėstyti taip: „[...]“ 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas 1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2021 m. liepos 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministras, Lietuvos Respublikos aplinkos ministras ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktorius iki 2021 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. 2022 m. sausio 1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos geodezijos ir kartografijos įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 1 punkto redakcija: „1) priima per Topografijos ir inžinerinės infrastruktūros informacinę sistemą pateiktus topografinius planus ir inžinerinių tinklų planus, kuriuose pažymėti jų valdomų inžinerinės infrastruktūros objektų erdviniai duomenys, per Topografijos ir inžinerinės infrastruktūros informacinę sistemą gavę savivaldybių kreipimusis juos vertina ir teikia savivaldybėms vertinimo išvadą bei turimą papildomą informaciją;“.
|
54.2.2. nutarimo keitimo išdėstymas:
| Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 6 straipsnio 2 punktu, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: 1. Patvirtinti Už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir taikinamąjį tarpininkavimą mokamo užmokesčio dydžius ir mokėjimo taisykles (pridedama). 2. Nustatyti, kad 2017 m. sausio 1 d. įsigalioja tokia šiuo nutarimu patvirtintų Už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir taikinamąjį tarpininkavimą mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių 27 punkto redakcija: „27. Dėstomas nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliosiantis 27 punkto tekstas.“
|
PENKTASIS SKIRSNIS
TEISĖS AKTAIS TVIRTINAMI DOKUMENTAI
57. Teisės akto, kuriuo tvirtinami dokumentai, tekste nurodomas pridedamo tvirtinamo dokumento pavadinimas su nuoroda „pridedama“:
57.1. Kai tvirtinamas vienas dokumentas, nuoroda rašoma skliaustuose. Pvz.:
| Tvirtinu Dokumentų tvarkymo ir apskaitos taisykles (pridedama).
|
57.2. Kai tvirtinami keli dokumentai, nuoroda rašoma prieš dokumentų išvardijimą. Pvz.:
| Tvirtinu pridedamus: 1. Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2019–2022 metų korupcijos prevencijos programą; 2. Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2019–2022 metų korupcijos prevencijos programos įgyvendinimo priemonių planą.
|
59. Teisės aktais tvirtinamų dokumentų elementai yra šie: tvirtinimo žyma, dokumento pavadinimas, dokumento tekstas.
60. Tvirtinimo žyma dėstoma kampiniu vėliaviniu būdu pirmojo lapo viršuje dešinėje pusėje. Žymoje didžiosiomis neparyškintomis raidėmis rašomas žodis „patvirtinta“, kitoje eilutėje – teisės aktą tvirtinančio (-ių) subjekto (-ų) pavadinimas, eilutėje po to nurodoma teisės akto tvirtinimo data, teisės akto rūšis ir teisės aktą priėmusio (-ių) subjekto (-ų) suteiktas numeris. Tvirtinamo dokumento pavadinimas išdėstomas po tvirtinimo žyma išilginiu centruotu būdu ir rašomas didžiosiomis paryškintomis raidėmis. Tvirtinami dokumentai nepasirašomi, teksto pabaiga žymima horizontaliu brūkšniu, brėžiamu po tekstu ties jo viduriu. Pvz.:
| PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. gegužės 5 d. nutarimu Nr. 308
PAVADINIMAS
Tekstas.
–––––––––––––––––––––––
|
61. Teisės aktais tvirtinamų nuostatų, taisyklių, programų, įkainių sąrašų ir pan. tekstą sudaro punktai ir jų pastraipos, punktų papunkčiai, kurie rašomi pagal Rekomendacijų 42 punkte nustatytus reikalavimus. Tvirtinamų dokumentų tekstas gali būti skirstomas skyriais, skirsniais, poskyriais, poskirsniais, kurie išdėstomi pagal Rekomendacijų 43 punkte nustatytus reikalavimus.
62. Kai teisės aktu tvirtinamos dokumentų formos arba jų pavyzdžiai, tvirtinamo dokumento pavadinimas rašomas skliaustuose iš didžiosios raidės mažosiomis paryškintomis raidėmis. Pvz.:
| PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. 1R-220
(Prašymo suteikti antrinę valstybės garantuojamą teisinę pagalbą forma)
Tekstas. –––––––––––––––––––––––
|
ŠEŠTASIS SKIRSNIS
PRIEDAI
65. Prieduose paprastai dėstomi techniniai dalykai, juose nesukuriama jokia nauja teisė arba pareiga, nėra dėstomos norminio pobūdžio taisyklės, nenumatytos teisės akte arba teisės aktu patvirtintame dokumente.
66. Kai teisės aktas turi priedų, jie nurodomi teisės akto tekste. Pvz.:
| Perduodu Vilniaus universitetui valdyti, naudoti ir disponuoti patikėjimo teise ilgalaikį materialųjį turtą, nurodytą šio įsakymo priede.
|
67. Kai teisės aktu tvirtinami dokumentai turi priedų, jie tekste gali būti įvardijami arba nurodomi skliaustuose įrašant žodį „priedas“ ir, jei dokumentas turi daugiau negu vieną priedą, jo eilės numerį, žymimą arabiškais skaitmenimis, pvz.: Pagrindiniai rengimo principai pateikti Taisyklių 1 ir 2 prieduose; Paraiška turi būti užpildyta lietuvių kalba pagal rekomenduojamą paraiškos formą (priedas); Jeigu priimtas sprendimas kompensuoti pareigūno važiavimo išlaidas, pareigūnas įstaigos finansų funkcijas atliekančiam padaliniui ar įstaigos vadovo įgaliotam asmeniui pateikia Važiavimo asmeniniu transportu išlaidų ataskaitą (1 priedas) arba Važiavimo keleiviniu transportu išlaidų ataskaitą (2 priedas) šiais terminais [...].
68. Teisės akto ar teisės aktu tvirtinamų dokumentų priedas dėstomas atskirame lape po teisės akto ar teisės aktu tvirtinamo dokumento teksto.
69. Priedo elementai yra šie: priedo žyma, priedo pavadinimas, priedo tekstas (lentelė, grafikas, dokumento forma ar kt.).
70. Priedo žyma dėstoma kampiniu vėliaviniu būdu pirmojo lapo viršuje dešinėje pusėje. Priedo žyma nurodo dokumentą, kuriam priklauso priedas: įstatymo priedo žymoje nurodomas visas įstatymo pavadinimas, kito teisės akto priedo žymoje nurodomas teisės aktą priėmusio subjekto pavadinimas, kitoje eilutėje – teisės akto priėmimo data, teisės akto rūšis ir numeris, o teisės aktu patvirtinto dokumento priedo žymoje nurodomas to dokumento pavadinimas. Jei yra daugiau negu vienas priedas, nurodomas jo eilės numeris, žymimas arabiškais skaitmenimis. Žodis „priedas“ ar priedo eilės numeris kartu su žodžiu „priedas“ rašomas iš naujos eilutės. Pvz.:
| Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2020 m. vasario 5 d. įsakymo Nr. V-100 priedas
|
| Viešojo valdymo tobulinimo 2012–2020 metų programos 1 priedas
|
| Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3 priedas
|
71. Jeigu įstatymas turi kelis priedus, paskutinis dėstomas tas priedas, kuriame nurodomi įgyvendinami Europos Sąjungos teisės aktai.
72. Priedo pavadinimas išdėstomas po priedo žyma išilginiu centruotu būdu ir rašomas didžiosiomis paryškintomis raidėmis.
73. Kai priedas yra dokumento forma arba jos pavyzdys, priedo pavadinimas rašomas skliaustuose iš didžiosios raidės mažosiomis paryškintomis raidėmis. Pvz.:
| Degalų palyginamųjų kainų apskaičiavimo ir skelbimo metodikos priedas
(Ataskaitos formos pavyzdys)
Tekstas.
–––––––––––––––––––––––
|
74. Priedo forma ir struktūra gali būti įvairi: tekstas, lentelė, grafikas, schema, dokumento forma ir kt. Atskiras priedo struktūrines dalis rekomenduotina sunumeruoti. Priedas gali būti skirstomas į skyrius, skirsnius, poskyrius ir poskirsnius, priedo struktūrinės dalys gali būti žymimos kaip ir teisės akto struktūrinės dalys. Priedai, atsižvelgiant į jų struktūrą, gali būti skirstomi punktais, punktų papunkčiais, punktų pastraipomis. Dėstant priedą lentele, rekomenduotina lentelių skiltis įvardyti arba sunumeruoti, taip pat sunumeruoti lentelės eilutes.
IV SKYRIUS
NUORODŲ Į TEISĖS AKTUS PATEIKIMAS TEISĖS AKTO TEKSTE
76. Teisės akte turėtų būti kuo mažiau nuorodų į kitus teisės aktus. Nuorodose turi būti įvardytas konkretus teisės aktas, į kurį jos nukreipia. Vengiama nuorodų į teisės aktą, jo straipsnį ar punktą, kuris teikia nuorodą į kitą teisės aktą, jo straipsnį ar punktą, ir nuorodų į nuostatą, kuri nukreipia į kitą nuostatą. Taip pat vengiama pateikti nekonkrečių nuorodų, pvz.: „teisės aktų nustatyta tvarka“, „kituose teisės aktuose“, „įstatymų nustatyta tvarka“ ir pan. Prireikus pateikti nuorodą į nekonkrečius teisės aktus, reikia paminėti bent sritį, pvz., „teisės aktų, reguliuojančių valstybės registrų ir informacinių sistemų saugą, nustatyta tvarka“. Teisės akte saitai (aktyvios nuorodos) nenaudojami.
77. Aukštesnės teisinės galios teisės akte taip pat turėtų būti vengiama nuorodų į konkrečius žemesnės galios teisės aktus. Tokiu atveju gali būti formuluojama nurodant ne konkretų, o bendrinį teisės akto pavadinimą ir subjektą, kuris tvirtina tą teisės aktą, pvz., Teisės aktų projektai rengiami pagal teisingumo ministro tvirtinamas teisės aktų projektų rengimo rekomendacijas.
78. Jeigu buvo pakeistas teisės akto pavadinimas (antraštė), teikiant teisės akto nuorodą, rašomas naujasis teisės akto pavadinimas (antraštė).
79. Jeigu viename teisės aktu tvirtinamame dokumente teikiama nuoroda į kitą tuo pačiu teisės aktu tvirtinamą dokumentą, tokiu atveju nuoroda formuluojama su žodžiu „šiuo“, pvz., Kompetencijos lygis nustatomas atsižvelgiant į šiuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintos Valstybės tarnautojų pareigybių aprašymo ir vertinimo metodikos 5 priedą.
80. Teikiant nuorodas į stambesnes teisės akto struktūrines dalis, jos dėstomos taip: teikiant nuorodą į knygą, knygos numeris rašomas žodžiais įvardžiuotine skaitvardžio forma, teikiant nuorodą į teisės akto dalį ar skyrių, dalies ar skyriaus numeris rašomas romėniškais skaitmenimis, o teikiant nuorodą į teisės akto skirsnį, skirsnio numeris rašomas žodžiais įvardžiuotine skaitvardžio forma, pvz., Civilinio kodekso antrosios knygos I dalies I skyriaus trečiajame skirsnyje.
81. Teikiant nuorodą į įstatymą, nurodomas visas įstatymo pavadinimas, prireikus – straipsnis ar jo struktūrinė dalis.
82. Teikiant nuorodą į įstatymą, kurio pavadinimas formuluojamas su prielinksniu „dėl“, įstatymo pavadinimas nurodomas kabutėse, pvz., vadovaujamasi Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 79 straipsnio 6 dalimi.
83. Teikiant nuorodą į įstatymą, kurio straipsnių dalys sunumeruotos, minimų straipsnių dalys ir punktai žymimi arabiškais skaitmenimis, o punktų papunkčiai žymimi raidėmis be uždaromojo skliausto, pvz., 5 straipsnio 2 dalies 3 punkto a papunktis.
84. Teikiant nuorodą į įstatymą, kurio straipsnių dalys nesunumeruotos, teisės akto tekste minimos straipsnių dalys taip pat rašomos arabiškais skaitmenimis.
85. Teikiant nuorodą į kodeksą ar statutą, nuoroda teikiama į patį kodeksą ar statutą, o ne į jį patvirtinusį teisės aktą, pvz., vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.104 straipsniu.
86. Teikiant nuorodą į Konstitucijos straipsnio dalį, taip pat pačiame Konstitucijos tekste straipsnio dalys rašomos žodžiais įvardžiuotine skaitvardžio forma, pvz., 57 straipsnio antroji dalis, 87 straipsnio ketvirtoji dalis.
87. Teikiant nuorodą į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo ar kito teismo sprendimą, nurodomas sprendimą priėmusio subjekto pavadinimas, sprendimo priėmimo data, sprendimo rūšis ir jį priėmusio subjekto suteiktas numeris (jeigu yra), nesant suteikto sprendimo numerio – bylos numeris.
88. Teikiant nuorodą į kitą teisės aktą, nurodomas teisės aktą priėmusio (-ių) subjekto (-ų) pavadinimas (-ai), teisės akto priėmimo data, rašoma mišriuoju būdu (kaip nurodoma Rekomendacijų 100 punkte), teisės akto rūšis, teisės aktą priėmusio (-ių) subjekto (‑ų) suteiktas numeris, visas teisės akto pavadinimas (antraštė), prireikus – konkreti struktūrinė dalis.
89. Teikiant nuorodą į punkto pastraipą, ji rašoma žodžiais išreikštais skaitmenimis įvardžiuotine forma, pvz., 3 punkto pirmoji pastraipa. Teikiant nuorodą į punktą ar papunktį, po jo numerį nurodančio skaitmens taškas nededamas, pvz., 3.1 papunktyje.
90. Teikiant nuorodą į kitu teisės aktu patvirtintą dokumentą (arba į kelis tuo pačiu teisės aktu patvirtintus dokumentus), nurodomas jo pavadinimas (arba kelių patvirtintų dokumentų pavadinimai), teisės aktą priėmusio (-ių) subjekto (-ų) pavadinimas (-ai), teisės akto priėmimo data, rašoma mišriuoju būdu (kaip nurodoma Rekomendacijų 100 punkte), teisės akto rūšis, teisės aktą priėmusio (-ių) subjekto (-ų) suteiktas numeris ir visas teisės akto pavadinimas (antraštė), pvz.: Lietuvos Respublikos Vyriausybės darbo reglamentas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. rugpjūčio 11 d. nutarimu Nr. 728 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės darbo reglamento patvirtinimo“, arba Konkrečių konsulinio mokesčio dydžių sąrašas ir Konsulinio mokesčio mokėjimo ir konsulinio mokesčio permokos grąžinimo aprašas, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. lapkričio 16 d. nutarimu Nr. 1135 „Dėl Konkrečių konsulinio mokesčių dydžių sąrašo ir Konsulinio mokesčio mokėjimo ir konsulinio mokesčio permokos grąžinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.
V skyriuS
TEISĖS AKTO ĮFORMINIMAS
92. Teisės aktų formos elementai ir jų išdėstymo eilės tvarka nustatyti Teisėkūros pagrindų įstatymo 13 straipsnio 1 ir 3 dalyse.
93. Teisės akto projekto pirmojo lapo viršutiniame dešiniajame kampe kampiniu vėliaviniu būdu iš didžiosios raidės mažosiomis paryškintomis raidėmis rašomas žodis „Projektas“. Teisės akto projekte herbas nenaudojamas, teisės aktą pasirašančio (-ių) subjekto (-ų) vardas (-ai) ir pavardė (-ės) nerašomi, o pasirašančio (-ių) subjekto (-ų) pareigos rašomos vyriškosios giminės forma paprastai be žodžių „Lietuvos Respublikos“ ar „Lietuvos“, neatsižvelgiant į tai, kas pasirašys teisės aktą (ši taisyklė taikoma ir tais atvejais, kai teisės aktą pasirašys pavaduojantis ar laikinai einantis pareigas asmuo).
94. Teikiant teisės aktą pasirašyti, herbas išdėstomas išilginiu centruotu būdu teisės akto pradžioje po viršutine parašte (taip pat ir tais atvejais, kai yra keli teisės akto sudarytojai), įrašomi teisės aktą pasirašančio (-ių) subjekto (-ų) vardas (-ai) ir pavardė (-ės), suderinama pasirašančio (-ių) subjekto (-ų) pareigų giminės forma. Kai teisės akto sudarytojai yra keli, teikiant teisės aktą pasirašyti, herbas dėstomas taip, pvz.:
|
LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTERIJA
LIETUVOS RESPUBLIKOS ENERGETIKOS MINISTERIJA
|
95. Nurodant pasirašantį ministrą Vyriausybės nutarime, kuriuo keičiami, pildomi ar pripažįstami netekusiais galios anksčiau priimti nutarimai, turi būti vadovaujamasi Vyriausybės įstatymo 41 straipsnio 3 dalies reikalavimais.
96. Teisės aktą priimančio subjekto pavadinimas rašomas vardininko linksniu didžiosiomis paryškintomis raidėmis eilutės centre, gali būti rašomas didesniu šriftu. Teisės akto projekte visas tekstas rašomas vienodo dydžio šriftu. Prireikus lentelėse, schemose, planuose, grafikuose ar pan. tekstas gali būti rašomas mažesniu šriftu.
97. Atvejai, kai teisės akto projekte tekstas rašomas paryškintai arba kursyvu, nurodomi konkrečiuose Rekomendacijų punktuose.
98. Įstatymo pavadinimas rašomas didžiosiomis paryškintomis raidėmis eilutės centre, žodžiai „LIETUVOS RESPUBLIKOS“ rašomi pirmoje eilutėje, o žodis „ĮSTATYMAS“ nukeliamas į kitą eilutę. Įstatymo pavadinimas gali būti rašomas ir išdėstomas dviem būdais:
98.1. vartojant kilmininko konstrukciją, pvz.:
| LIETUVOS RESPUBLIKOS FIZINIŲ ASMENŲ BANKROTO ĮSTATYMAS
|
99. Teisės akto, išskyrus įstatymą, rūšies pavadinimas rašomas atskiroje eilutėje centre didžiosiomis paryškintomis raidėmis. Teisės akto, išskyrus įstatymą, pavadinimas (antraštė) rašomas kitos eilutės centre didžiosiomis paryškintomis raidėmis. Tarp teisės akto rūšies pavadinimo ir teisės akto pavadinimo (antraštės) tuščia eilutė neįterpiama. Teisės akto rūšies pavadinimas ir teisės akto pavadinimas (antraštė) rašomi vienodo dydžio šriftu. Pvz.:
| Projektas
LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISINGUMO MINISTRAS
ĮSAKYMAS DĖL TEISĖS AKTŲ PROJEKTŲ RENGIMO REKOMENDACIJŲ PATVIRTINIMO
|
100. Teisės akto priėmimo data ir numeris dėstomi vienoje eilutėje centre mažosiomis neparyškintomis raidėmis ir skaitmenimis. Teisės akto data rašoma mišriuoju būdu:
2021 m. gruodžio 1 d. (metų skaitmuo, žodžio „metai“ santrumpa „m.“, mėnesio pavadinimas ir žodžio „diena“ santrumpa „d.“). Teisės akto projekte konkretus mėnuo ir diena nenurodomi.
101. Teisės akto priėmimo vieta rašoma eilutės centre iš didžiosios raidės mažosiomis neparyškintomis raidėmis.
102. Teisės akto tekstui taikoma abipusė lygiuotė, teksto pastraipų pirmosios eilutės pradedamos rašyti vienodu, ne didesniu kaip 22 mm atstumu nuo dokumento kairiosios paraštės.
103. Teisės akto formos elementai, išskyrus teisės akto rūšies pavadinimą ir teisės akto pavadinimą (antraštę) bei teisės akto priėmimo datą, numerį ir vietą, vienas nuo kito atskiriami ne mažesniu kaip vienos eilutės intervalu. Teisės akto straipsniai ir kitos stambesnės struktūrinės dalys viena nuo kitos atskiriamos ne mažesniu kaip vienos eilutės intervalu.
104. Viso teisės akto straipsnių ar punktų numeracija yra ištisinė. Tvirtinamų dokumentų ir priedų struktūrinės dalys numeruojamos atskirai.
105. Įstatymo tekstas baigiamas kursyvu rašomu sakiniu: „Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.“
106. Teisės aktą pasirašančio subjekto pareigos rašomos po tekstu iš didžiosios raidės mažosiomis neparyškintomis raidėmis eilutės kairėje, o vardas ir pavardė – iš didžiosios raidės mažosiomis neparyškintomis raidėmis eilutės dešinėje.
107. Teisės aktų lapai numeruojami. Numeruojamas antras ir tolesni lapai, tvirtinamų dokumentų ir priedų lapai numeruojami atskirai, numeris rašomas viršutinės paraštės viduryje arabiškais skaitmenimis be taškų ir brūkšnelių, jeigu kituose teisės aktuose nenustatyta kitaip.
108. Teisės akte gali būti įrašoma derinimo ar pritarimo žyma. Derinimo žyma dėstoma kampiniu vėliaviniu būdu po teisės aktą pasirašančio subjekto pareigų kairėje pusėje. Pritarimo žyma dėstoma kampiniu vėliaviniu būdu dokumento, kuriam pritariama, viršuje dešinėje pusėje. Pvz.:
| SUDERINTA Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos 2021 m. sausio 13 d. raštu Nr. S2-119
|
| PRITARTA Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. gruodžio 11 d. nutarimu
|
109. Jeigu derinamas tik vienas iš tvirtinamų dokumentų, teisės akte, kuriuo tvirtinamas toks dokumentas, derinimo žymoje turėtų būti papildomai nurodomas tvirtinamas suderintas dokumentas. Pvz.:
| SUDERINTA (Įstaiga) (Derinimo rašto data ir numeris) (Nurodoma, kuriam tvirtinamam dokumentui ši derinimo žyma taikoma)
|
VI SKYRIUS
ADMINISTRACINĖS KALBOS YPATUMAI TEISĖS AKTUOSE
110. Sakiniu reikėtų reikšti vieną mintį, o visą tekstą padalyti į lengvai susiejamas dalis pagal argumentacijos seką. Patartina vengti ilgų ir ypač sudėtingų sakinių.
111. Jei rengiamas teisės akto pakeitimo projektas, redaguojant tekstą būtina atsižvelgti į tai, kaip šis pakeitimas atrodys suvestinėje teisės akto redakcijoje, – visas teisės akto tekstas turi būti nuoseklus, t. y. turi būti išlaikoma keičiamo teksto struktūra, terminija, formuluotės ir pan. Be to, keičiant teisės akto preambulę, paliekama pirminėje teisės akto redakcijoje buvusi pasirašančio subjekto giminės forma, neatsižvelgiant į teisės akto pakeitimą pasirašančio subjekto giminę. Pvz.:
| 1. Pakeičiu Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. sausio 24 d. įsakymą Nr. A1-14 „Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuostatų patvirtinimo“: 1.1. Pakeičiu nurodytą įsakymą ir jį išdėstau nauja redakcija (Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuostatai nauja redakcija nedėstomi): „LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRAS
ĮSAKYMAS DĖL VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO FONDO VALDYBOS PRIE SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTERIJOS NUOSTATŲ PATVIRTINIMO
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 25 straipsnio 6 punktu, tvirtinu Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuostatus (pridedama).“ 1.2. Pakeičiu nurodytu įsakymu patvirtintus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuostatus: […].“ 2. Įgalioju [...].
Socialinės apsaugos ir darbo ministras Vardas Pavardė
|
| 1. Pakeičiu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymą Nr. 1R-159 „Dėl Socialinio tyrimo išvados formos ir Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų patvirtinimo“ ir jį išdėstau nauja redakcija: „LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISINGUMO MINISTRAS
ĮSAKYMAS DĖL SOCIALINIO TYRIMO IŠVADOS FORMŲ IR SOCIALINIO TYRIMO IŠVADOS RENGIMO METODINIŲ REKOMENDACIJŲ PATVIRTINIMO
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 8 straipsnio 2 dalimi ir 9 straipsnio 2 dalimi, […].“ 2. Nustatau, kad […].
Teisingumo ministrė Vardas Pavardė
|
112. Jei teisės akto, institucijos ir pan. pavadinimas, prasidedantis žodžiais „Lietuvos Respublikos“, minimas ne kartą, pirmą kartą parašius visą pavadinimą, toliau jis gali būti rašomas be žodžių „Lietuvos Respublikos“, papildomai neįvedant trumpinio. Vieną kartą tekste nurodžius sutrumpintą pavadinimą, toliau tekste jis turi būti rašomas nuosekliai be žodžių „Lietuvos Respublikos“. Teisės akte nurodant pareigų pavadinimą, jis paprastai rašomas be žodžių „Lietuvos Respublikos“ ar „Lietuvos“.
113. Juridinių asmenų pavadinimai rašomi taip, kaip yra įregistruoti Juridinių asmenų registre, išskyrus didžiosiomis raidėmis įregistruotus pavadinimus, jeigu tai ne trumpinys, pvz., UAB „Laivų statyba“, o ne UAB „LAIVŲ STATYBA“. Ne sakinio pradžioje nurodytas teisinės formos pavadinimas rašomas iš mažosios raidės, jei jis neįeina į juridinio asmens pavadinimą, pvz., valstybės įmonė Varėnos miškų urėdija.
114. Kelis kartus kartojant nuorodą į tą patį teisės aktą, skliaustuose gali būti nurodomas toliau vartojamas pasirinktas trumpinys, pvz., Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymas Nr. 1R-298 „Dėl Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“ (toliau – Įsakymas).
115. Tekste kartojant nuorodą į tuos pačius dokumentus, skliaustuose gali būti nurodomas toliau vartojamas pasirinktas trumpinys, pvz., Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 „Dėl Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos). Gimininis žodis, kuriuo žymimas sutrumpintas oficialaus dokumento pavadinimas, paprastai rašomas iš didžiosios raidės, kad būtų aiški tokio trumpinio sąsaja su visu pavadinimu, pvz.: Deklaracija, Įstatymas, Kodeksas, Taisyklės, Rekomendacijos.
116. Teisės akte trumpinys paprastai įvedamas pirmą kartą tekste paminėjus visą pasakymą, pavadinimą ar pan. Toliau tekste trumpinys nuosekliai vartojamas toks, koks buvo įvestas, t. y. jei trumpinys įvestas didžiąja raide, toliau jis rašomas tik didžiąja raide, išskyrus Rekomendacijų 35, 48 ir 112 punktuose minėtus atvejus. Trumpiniai neįvedami teisės akto preambulėje, struktūrinių dalių pavadinimuose ir terminų apibrėžtyse. Teisės akte įvestas trumpinys taikomas tik tame teisės akto tekste. Įgyvendinamajame teisės akte būtina iš naujo įsivesti trumpinį. Taip pat ir tuo pačiu teisės aktu tvirtinamuose dokumentuose ar prieduose – visuose dokumentuose ar prieduose turi būti atskirai įsivedami reikiami trumpiniai ir iš naujo taikoma Rekomendacijų 112 punkte nustatyta taisyklė.
117. Kad tekstas išliktų vienoje eilutėje, renkamas jungiamasis tarpas. Jungiamąjį tarpą tarp žodžių, skaičių ir ženklų reikia palikti šiais atvejais, pvz.: tarp vardo raidės ir pavardės (V. Pavardenis), tarp žodžio ir kitos to žodžio formos galūnės (vertėjai (-os)), tarp skaičiaus ir grafinių santrumpų bei simbolių (40 mln., 2007 m. liepos 16 d., 100 %), tarp žodžių junginių (t. y., t. t., š. m.), tarp skaičiaus ir jį apibūdinančio žodžio (58 straipsnis) ar rašant dokumento numerį (Nr. VIII-17584).
118. Kai teisės akto tekste šalia tam tikro žodžio reikia nurodyti kitą to žodžio giminės ar skaičiaus formą, skliaustuose paprastai pateikiama tos formos galūnė, pvz.: pilietis (-ė), vertėjas (-ai) ir pan.
119. Teisės akte gali būti vartojamos visuotinai suprantamos grafinės santrumpos, pvz.: pan. (panašiai), kt. (kitas (-a)), m. (metai), d. (diena), g. (gatvė), a. (alėja), r. (rajonas) ir t. t.
120. Teisės akte piniginio vieneto pavadinimas gali būti rašomas žodžiais, pvz.: vienas euras, 250 eurų, arba grafinėmis žodžių santrumpomis, pvz., Eur. Grafinė santrumpa vartojama po skaitmeninės raiškos, pvz., 250 Eur.
121. Skaičiai paprastai rašomi skaitmenimis, išskyrus vienetą, kuris dažniausiai rašomas žodžiais. Prireikus (dažniausiai siekiant išvengti klaidos, pvz., nurodant turto vertę) šie skaičiai gali būti rašomi ir žodžiais skliaustuose, suderinus jų linksnį su reikiamu daiktavardžio linksniu, pvz.: 25 (dvidešimt penki) eurai; pervesti 25 (dvidešimt penkis) eurus. Dėl aiškumo prie kiekį žyminčio skaitmens gali būti pridedama linksnio galūnė, pvz., daugiau nei 15-oje bylų.
122. Rišliame tekste tarp skaitmens ar skaitmenų grupės, žyminčios tam tikrą skyrių, dalį, punktą, papunktį, ir žodžio taškas ar skliaustas nerašomas, pvz.: II skyrius, 20 punktas, 3.4.1 papunktis, a papunktis.
123. Teikiant Seimui teisės aktų projektus, Vyriausybės nutarimai turėtų būti dėstomi taip, pvz.:
| Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: 1. Pritarti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.125, 6.2281, 6.22812, 6.22814, 6.363, 6.364, 6.419 straipsnių ir priedo pakeitimo bei Kodekso papildymo 6.22817, 6.22818, 6.22819, 6.22820, 6.22821, 6.22822, 6.22823, 6.22824, 6.3501, 6.3641, 6.3642, 6.3643 ir 6.3644 straipsniais įstatymo ir Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2. Įgalioti teisingumo ministrę (Vardas, Pavardė), o jai negalint dalyvauti – teisingumo viceministrę (Vardas, Pavardė) atstovauti Lietuvos Respublikos Vyriausybei, svarstant nurodytus įstatymų projektus Lietuvos Respublikos Seime.
|
124. Komisijų (darbo grupių, tarybų ir kt.) sudėtys dėstomos taip:
124.1. Personalinės komisijų (darbo grupių, tarybų ir kt.) sudėtys dėstomos pastraipomis arba papunkčiais. Pradžioje nurodomas pirmininkas ir (ar) jo pavaduotojas, toliau kiti nariai – abėcėlės tvarka pagal pavardės pirmąją raidę (jei pavardė sudaryta iš kelių narių, dėstoma pagal pirmąjį pavardės narį). Informacija apie komisijų (darbo grupių, tarybų ir kt.) narius nurodoma šia tvarka: vardas, pavardė, pareigos. Prireikus skliaustuose nurodomos komisijoje, darbo grupėje, taryboje ar pan. atliekamos funkcijos. Jei skiriamas ir pakaitinis narys, jis paprastai nurodomas toje pačioje pastraipoje arba papunktyje skliaustuose. Pvz.:
|
|
|||||||||||||||
125. Keičiant komisijų (darbo grupių, tarybų ir kt.) sudėtis, paprastai keičiama visa teisės akto struktūrinė dalis, kuria jos buvo patvirtintos.
126. Kai punktus ar papunkčius sudaro sakinio dalys, jie pradedami mažąja raide ir atskiriami vienas nuo kito kabliataškiu. Punktai ar papunkčiai, kuriuos sudaro sakinys ar keli sakiniai, pradedami didžiąja raide ir baigiami tašku. Pvz.:
| 1. Įstatyme eilės tvarka turi būti: 1) įstatymo pavadinimas; 2) įstatymo priėmimo data ir numeris; 3) įstatymo priėmimo vieta; 4) įstatymo tekstas; 5) įstatymą pasirašančio subjekto pareigos, vardas, pavardė. |
| 5. Dokumentų tvarkymo ir apskaitos taisyklėse nustatytais atvejais informacinėje sistemoje gali būti nurodoma laikmena ir MIME tipo žymuo: 5.1. Laikmena nurodoma pasirenkant vieną iš dviejų galimų dokumento laikmenų tipų: [...]. 5.2. MIME tipo žymuo gali būti nurodytas skaitmeninės kilmės ir suskaitmenintų dokumentų metaduomenyse [...].
|
127. Kai vienarūšių veiksnių yra keli, o jų giminė ir (ar) skaičius skiriasi, tarinys derinamas taip:
127.1. Prieš veiksnį einantis tarinys paprastai derinamas su artimiausiu veiksniu, pvz., Akte nurodomos pastabos, siūlymai, taip pat trūkumai ir rekomendacijos, taip pat gali būti vartojama bevardė giminė, pvz., Akte nurodoma pastabos, siūlymai, taip pat trūkumai ir rekomendacijos. Administracinėje kalboje ne klaida būtų ir apibendrinamosios vyriškosios giminės daugiskaita, pvz., Akte nurodomi pastabos, siūlymai, taip pat trūkumai ir rekomendacijos.
128. Kai pažymimųjų žodžių yra keli, o jų giminė skiriasi, pažyminys derinamas taip:
128.1. Pažyminys, esantis prieš pažymimųjų žodžių grupę, paprastai derinamas su pirmuoju žodžiu, pvz.: pateiktos sąvokos, faktai ar nurodymai; pateikti faktai, sąvokos ir nurodymai.
129. Jei pažymimieji žodžiai (ar artimiausias pažymimasis žodis) yra vienaskaitos formos, pažyminiui gali būti parenkama daugiskaitos forma, kad neliktų jokių abejonių, jog pažyminys apibūdina ne tik artimiausią pažymimąjį žodį, bet ir visą jų eilę, pvz., Minėti straipsnis ir punktas prieštarauja Konstitucijai ne tik pagal turinį, bet ir pagal formą. Tačiau lygiai taip pat būtų suvokiamas ir toks sakinys: Minėtas straipsnis ir punktas prieštarauja Konstitucijai ne tik pagal turinį, bet ir pagal formą.
130. Prieš veiksnių eilę gali būti vartojami apibendrinamieji žodžiai (duomenys, elementai, informacija, dokumentai, klausimai, dalykai), pvz., Paraiškoje pateikiami šie duomenys: institucijos, įstaigos arba organizacijos pavadinimas ir adresas, sąskaitos numeris ir banko kodas, darbuotojo pareigos.
131. Jei vienarūšiai veiksniai sujungti skiriamaisiais jungtukais „ar“, „arba“, kurie žymi, kad iš išvardytų elementų pasirenkamas vienas, paprastai vartojamas vienaskaitos formos tarinys, pvz., Jame nurodoma, koks teisės aktas ar priemonė yra tinkamas (tinka) norint pasiekti piliečių iniciatyvos tikslus.
132. Administracinėje kalboje būdvardis „atitinkamas“ vartojamas, kai reikia pažymėti, kad dalykas ką nors atitinka ar tinka konkrečiam reikalui, pvz.: Kitoms šalims, kurios turi teisę reaguoti į tokias pastabas, sudaromos galimybės gauti šias pastabas arba atitinkamas jų santraukas; Už kontrolę atsakinga laboratorija pagal rinkodaros leidimo dokumentų rinkinyje pateiktas atitinkamas nuostatas pakartotinai atlieka visus pateiktų mėginių tyrimus. Kai reikia pažymėti nustatytą, bet konkrečiai nenurodomą dalyką, vietoj pasakymo „atitinkamais atvejais“ vartotina „tam tikrais atvejais“, pvz.: Visos valstybės narės siekė įdiegti arba palaikyti sustiprintos sienų kontrolės mechanizmus, tam tikrais atvejais pasinaudodamos Sienų fondo parama; Valstybės tam tikrais atvejais laikosi reikiamų procedūrų.
133. Konstrukcijose su kelių nevienodų linksnių ar prielinksninių konstrukcijų reikalaujančiais veiksmažodžiais administracinėje kalboje turi būti skyrium nurodomas kiekvieno veiksmažodžio reikalaujamas linksnis ar prielinksninė konstrukcija, pvz.: ES institucijose dirba vertėjai ir vertėjai žodžiu, kurie verčia iš visų 23 oficialių ES kalbų ir į jas visas (bet ne verčia iš visų į visas 23 oficialias ES kalbas); Be to, Komisija sudaro palankesnes sąlygas Parlamento nariams dalyvauti stebėtojų teisėmis visuose posėdžiuose, priklausančiuose jos atsakomybės sričiai, prieš derybas ir po jų (bet ne prieš ir po derybų); Valstybės narės dar nepateikė pavardžių sąrašo ar vėlavo jį pateikti (bet ne dar nepateikė ar vėlavo pateikti pavardžių sąrašo).
VII SKYRIUS
TEISĖS AKTO PAKEITIMO PROJEKTO REIKALAVIMAI
PIRMASIS SKIRSNIS
BENDRIEJI REIKALAVIMAI
135. Rengiant teisės akto pakeitimo projektą, laikomasi Teisėkūros pagrindų įstatymo 14 straipsnyje ir Rekomendacijose nustatytų reikalavimų.
137. Keičiant, pildant ar pripažįstant netekusiomis galios keičiamo teisės akto struktūrines dalis, keičiamas aktualus teisės akto tekstas, t. y. su visais vėlesniais šiame teisės akte padarytais ir įsigaliojusiais pakeitimais.
138. Jei keičiamas ar pripažįstamas netekusiu galios teisės aktas, kurio pavadinimas (antraštė) buvo pakeistas, keičiančio teisės akto pavadinime (antraštėje) ir tekste rašomas jo naujasis pavadinimas (antraštė).
139. Jeigu teisės aktas buvo pakeistas ir pakeitimai dar neįsigalioję, tačiau reikia keisti kai kuriuos neįsigaliojusio teisės akto straipsnius, jų dalis ar punktus, tokiu atveju keičiamas dar neįsigaliojęs teisės aktas.
140. Pakeitus teisės akto, institucijos, pareigų ir pan. pavadinimą ar pripažinus netekusiu galios teisės aktą ir vietoj jo priėmus naują teisės aktą, turėtų būti keičiami ir kiti teisės aktai, kuriuose yra nuorodų į pakeistą teisės akto, institucijos, pareigų ir pan. pavadinimą. Siekiant išvengti kitų teisės aktų, kuriuose yra nuorodų į pakeistą teisės akto, institucijos, pareigų ar pan. pavadinimą, neatidėliotino keitimo vien šiuo tikslu, teisės akto pabaigoje ar baigiamosiose nuostatose gali būti nurodyta, kad kituose teisės aktuose pateiktos nuorodos reiškia nuorodas į šį teisės aktą, instituciją ar pareigas ir pan., pvz., kituose įstatymuose vartojamą institucijos pavadinimą „Lietuvos Respublikos ūkio ministerija“ atitinka institucijos pavadinimas „Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija“. Tačiau tokia nuostata neatleidžia teisėkūros subjekto nuo pareigos patikslinti nebeaktualias nuorodas pirmą kartą keičiant tuos teisės aktus dėl kitų priežasčių.
141. Kai keičiamame teisės akte keičiama ir (ar) pripažįstama netekusiais galios daugiau kaip pusė jo straipsnių ar punktų (įskaičiuojant pildymą naujomis struktūrinėmis dalimis), visas teisės aktas dėstomas nauja redakcija. Ši nuostata mutatis mutandis taikoma keičiant ir kitas teisės akto struktūrines dalis, pvz.: skyrius, skirsnius, papunkčius ir kt.
142. Teisės akto, kurį sudaro straipsniai, gali būti keičiamas, pildomas ar pripažįstamas netekusiu galios visas straipsnis ar jo struktūrinės dalys: straipsnio dalis, dalies punktas, punkto papunktis, išskyrus tuos atvejus, kai keičiama dalies ar punkto nuostata iki dvitaškio, po kurio tekstas dėstomas struktūrinėmis dalimis, – tokiais atvejais ji gali būti įvardijama ir keičiama kaip dalies ar punkto nuostata iki dvitaškio.
143. Teisės akto, kurį sudaro punktai, gali būti keičiamas, pildomas ar pripažįstamas netekusiu galios visas punktas ar jo struktūrinės dalys: punkto papunktis, punkto pastraipa.
144. Teisės aktas keičiamas struktūrinėmis dalimis, išskyrus Rekomendacijų 141, 155, 164, 165 punktuose nurodytus atvejus:
144.1. Teisės akto, kurį sudaro straipsniai (išskyrus Respublikos Prezidento dekretus), kiekvienas straipsnis keičiamas, pildomas ar pripažįstamas netekusiu galios atskiru straipsniu, to paties straipsnio struktūrinės dalys keičiamos, pildomos ar pripažįstamos netekusiomis galios atskiromis vieno straipsnio dalimis. Šios nuostatos taikomos ir Rekomendacijų 142 punkte numatytu atveju.
144.2. Respublikos Prezidento dekretai keičiami vienu straipsniu. Pakeitimo tekste, vadovaujantis Rekomendacijų IV skyriaus nuostatomis, iš pradžių nurodomas keičiamo Respublikos Prezidento dekreto pavadinimas, o po to atskirais punktais (jei keičiama daugiau nei viena Respublikos Prezidento dekreto struktūrinė dalis) dėstomi pakeitimai.
144.3. Teisės akto, kurį sudaro punktai, punktas ir (ar) jo struktūrinės dalys keičiami, pildomi ar pripažįstami netekusiais galios atskirais punktais (papunkčiais).
145. Kai keičiama teisės akto struktūrinė dalis ar ja pildoma, pateikiama atitinkama keičiamos struktūrinės dalies nauja redakcija. Kai teisės akto struktūrinė dalis pripažįstama netekusia galios, nurodoma ta struktūrinė dalis be teksto.
146. Teisės akte išnašos nerašomos. Jos turėtų būti formuluojamos kaip teisės akto teksto dalis arba išimtiniais atvejais kaip pastaba, kuri dėstoma teisės akto teksto arba lentelės, grafiko, schemos ir pan. pabaigoje. Pvz.:
| Pastaba. Pastabos tekstas. |
| Pastabos: 1. Pastabos tekstas. 2. Pastabos tekstas.
|
147. Jei teisės akto punktas turi išnašų ar pastabų, jį dėstant nauja redakcija rekomenduotina išnašoje ar pastaboje pateikiamą informaciją dėstyti teisės akto struktūrinėje dalyje.
148. Jei teisės akto punktas išdėstytas pastraipomis, jos skaičiuojamos nuo punkto pradžios. Jei punktas pradedamas pastraipa ir po dvitaškio tekstas toliau dėstomas pastraipomis (pvz., dėstant sudėtį), punkto pirmoji pastraipa yra iki dvitaškio.
ANTRASIS SKIRSNIS
PILDYMAS IR PERNUMERAVIMAS
150. Prireikus teisės aktą papildyti nauja įterpiama struktūrine dalimi, jis gali būti pildomas struktūrine dalimi su novela (novelos žymimos papildomais arabiškais skaitmenimis, rašomais pagrindinio ženklo, žyminčio struktūrinės dalies eiliškumą, dešinės pusės viršuje) arba nauja struktūrine dalimi buvusią struktūrinę dalį ir toliau einančias struktūrines dalis pernumeruojant. Pildymo su novela būdas rekomenduojamas tada, kai priešingu atveju reikėtų pernumeruoti daug struktūrinių dalių arba tikslinti nuorodas į šias struktūrines dalis.
151. Teisės aktas, kurį sudaro straipsniai, gali būti pildomas:
151.1. įterpiamu straipsniu, jo dalimi ar punktu su novela, pvz.: 61 straipsnis, 12 straipsnio 31 dalis;
151.2. nauju įterpiamu straipsniu ar jo struktūrine dalimi, kurių numeriai tekste jau yra, visus po jų iš eilės einančius straipsnius ar straipsnio struktūrines dalis iš karto (išskyrus Rekomendacijų 156 punkte nurodytą atvejį) pernumeruojant ir jiems suteikiant naujus numerius iš eilės. Buvę straipsniai pernumeruojami atskiru straipsniu, buvusios straipsnio struktūrinės dalys pernumeruojamos atskira straipsnio dalimi.
152. Teisės aktas, kurį sudaro punktai, punktų papunkčiai ir punktų pastraipos, gali būti pildomas:
152.1. nauju įterpiamu punktu ar punkto papunkčiu su novela, pvz.: 151 punktas, 19.31 papunktis. Negalima pildyti punkto pastraipa su novela;
152.2. nauju įterpiamu punktu, punkto papunkčiu, kurių numeriai teisės akte jau yra, arba nauja įterpiama pastraipa, visus po jų einančius punktus, punktų papunkčius, punktų pastraipas iš karto (išskyrus Rekomendacijų 156 punkte nurodytą atvejį) pernumeruojant ir jiems suteikiant naujus numerius iš eilės. Buvę punktai, punkto papunkčiai ir punktų pastraipos pernumeruojami atskiru punktu ar papunkčiu.
153. Prireikus teisės aktas taip pat gali būti pildomas nauja stambesne struktūrine dalimi – dalimi, skyriumi ar skirsniu su novela, pvz.: II1 DALIS, XII1 SKYRIUS, TREČIASIS1 SKIRSNIS, arba nauja dalimi, skyriumi ar skirsniu, atitinkamai pernumeruojant buvusias ir toliau einančias dalis, skyrius ar skirsnius. Šiais atvejais papildymas įforminamas atskiru straipsniu arba punktu (papunkčiu).
154. Jei teisės aktas pildomas nauju straipsniu ar punktu, kuris yra pirmas arba paskutinis stambesnėje struktūrinėje dalyje, teisės akto pakeitimo straipsnyje ar punkte reikia nurodyti ir tą stambesnę struktūrinę dalį. Pvz.:
| 1 straipsnis. Įstatymo papildymas 191 straipsniu Papildyti Įstatymo septintąjį skirsnį 191 straipsniu: „191 straipsnis. Straipsnio pavadinimas Straipsnio tekstas.“
|
| 10. Papildyti trečiąjį skirsnį 151 punktu: „151. Punkto tekstas.“
|
155. Vienu straipsniu (ar jo struktūrine dalimi) ar punktu (papunkčiu) teisės aktas gali būti pildomas iš karto keliomis iš eilės einančiomis struktūrinėmis dalimis, tačiau tik tuo atveju, jeigu užtikrinama, kad šių papildymų įsigaliojimas nebus atidėtas. Pvz. (pavyzdyje teikiamas straipsnis turi 11 dalių):
| 3 straipsnis. 19 straipsnio pakeitimas Papildyti 19 straipsnį 12 ir 13 dalimis: „12. Dalies tekstas. 13. Dalies tekstas.“
|
(pavyzdyje teikiamas teisės aktas turi 12 punktų):
| 2. Papildyti 13–15 punktais: „13. Punkto tekstas. 14. Punkto tekstas. 15. Punkto tekstas.“
|
156. Jei pildoma keliomis iš eilės einančiomis naujomis struktūrinėmis dalimis, pernumeruojama bendrai po paskutinio iš eilės einančio papildymo. Buvę straipsniai pernumeruojami atskiru straipsniu, buvusios straipsnio dalys ar jų punktai pernumeruojami atskira straipsnio dalimi, buvę punktai, papunkčiai ar punktų pastraipos – atskiru punktu (papunkčiu). Pvz. (pavyzdyje teikiamas straipsnis turi 8 dalis):
| 5 straipsnis. 15 straipsnio pakeitimas 1. Papildyti 15 straipsnį nauja 7 dalimi: „7. Dalies tekstas.“ 2. Papildyti 15 straipsnį nauja 8 dalimi: „8. Dalies tekstas.“ 3. Buvusias 15 straipsnio 7 ir 8 dalis laikyti atitinkamai 9 ir 10 dalimis.
|
(pavyzdyje teikiamas teisės aktas turi 11 punktų):
| 2. Papildyti nauju 9 punktu: „9. Punkto tekstas.“ 3. Papildyti nauju 10 punktu: „10. Punkto tekstas.“ 4. Buvusius 9–11 punktus laikyti atitinkamai 11–13 punktais. 5. Šis įsakymas įsigalioja 2023 m. liepos 1 d.
|
157. Kai pernumeruotos struktūrinės dalys keičiamos tuo pačiu teisės aktu, toliau teisės akto tekste rašomas naujas struktūrinės dalies numeris.
158. Jei pernumeruotos struktūrinės dalys yra minimos kitose to paties ar kito teisės akto nuostatose, turi būti keičiamos ir atitinkamos nuostatos ar kiti teisės aktai, kuriuose pateiktos nuorodos į pernumeruotas keičiamo teisės akto struktūrines dalis.
159. Pildyti teisės akto nauju straipsniu, punktu ar jų struktūrinėmis dalimis su tuo pačiu numeriu, kaip jau pripažinto netekusiu galios straipsnio ar punkto numeris, negalima.
160. Pripažinus netekusia galios teisės akto struktūrinę dalį, turinčią eilės numerį, po jos einančių struktūrinių dalių pernumeruoti nereikia. Jeigu straipsnio dalys neturi eilės numerių, pripažinus dalį netekusia galios, reikia pernumeruoti po jos einančias dalis. Pripažinus netekusia galios teisės akto punkto pastraipą, taip pat reikia pernumeruoti po jos einančias pastraipas. Pvz.:
| 1. Pripažinti netekusia galios 6 punkto trečiąją pastraipą. 2. Buvusią 6 punkto ketvirtąją pastraipą laikyti trečiąja pastraipa.
|
TREČIASIS SKIRSNIS
PRIPAŽINIMAS NETEKUSIU GALIOS
161. Teisės aktas gali būti pripažintas netekusiu galios atskiru teisės aktu arba priimant naują susijusius teisinius santykius reglamentuojantį teisės aktą. Kai tam tikri teisiniai santykiai reglamentuojami viename teisės akte, siekiant pakeisti teisinį reguliavimą, teisės aktas turėtų būti ne pripažįstamas netekusiu galios, o dėstomas nauja redakcija. Vienu teisės aktu gali būti pripažįstami netekusiais galios keli tarpusavyje susiję teisės aktai. Jeigu vienu teisės aktu pripažįstami netekusiais galios keli teisės aktai, jie išdėstomi chronologiškai pagal pripažįstamų netekusiais galios teisės aktų priėmimo datą, pradedant nuo anksčiausiai priimto teisės akto. Pripažįstant netekusiu galios teisės aktą, kuris buvo keistas, nurodoma, kad jis pripažįstamas netekusiu galios su visais pakeitimais ir papildymais. Formuluotė „su visais pakeitimais ir papildymais“ vartojama net ir tuo atveju, jei teisės aktas buvo keistas ar pildytas tik vieną kartą. Atskirai jį keitusių teisės aktų pripažinti netekusiais galios nereikia, laikoma, kad netekus galios pirminiam teisės aktui nebegalioja ir jį keitę teisės aktai.
162. Teisės akto, kuriuo buvo pripažinti netekusiais galios kiti teisės aktai ar atskiros jų nuostatos, pripažinimas netekusiu galios neatkuria juo pripažintų netekusiais galios teisės aktų galiojimo. Nuostatos taip pat neatkuriamos, kai dėstant nauja redakcija teisės aktą jame nebelieka (atsisakoma) struktūrinių dalių, kuriomis buvo pripažinti netekusiais galios tam tikri teisės aktai ar jų nuostatos.
163. Jei pripažintos netekusiomis galios struktūrinės dalys yra minimos kitose to paties ar kito teisės akto nuostatose, turi būti keičiamos ir atitinkamos nuostatos ar kiti teisės aktai, kuriuose pateiktos nuorodos į pripažintas netekusiomis galios keičiamo teisės akto struktūrines dalis.
164. Iš eilės einančios įstatymo struktūrinės dalys (išskyrus straipsnio struktūrines dalis) pripažįstamos netekusiomis galios vienu straipsniu, iš eilės einančios straipsnio struktūrinės dalys netekusiomis galios pripažįstamos kartu viena straipsnio dalimi.
KETVIRTASIS SKIRSNIS
PRIEDŲ KEITIMAS
166. Teisės aktų priedai, priklausomai nuo jų keitimo pobūdžio, keičiami atsižvelgiant į jų struktūrą. Priedų keitimas gali būti įvairus. Jei priedai išdėstyti tekstu, kuris turi atskiras struktūrines dalis, o punktai sunumeruoti, gali būti keičiami konkretūs punktai ar visa struktūrinė dalis.
167. Jei priedas išdėstytas lentele, grafiku ir pan., lentelės eilutes rekomenduotina sunumeruoti punktais, keičiamos eilutės vadinamos punktais ir keičiamos kaip punktai. Jei priedo tekstas nesunumeruotas, tekstas skaičiuojamas ir keičiamas pastraipomis. Jeigu lentelės eilutės nesunumeruotos, skaičiuojant pastraipas antraštinė lentelės eilutė laikoma pirmąja pastraipa.
168. Jei priedo struktūrinės dalys yra sunumeruotos, jos pripažįstamos netekusiomis galios kaip ir teisės akto struktūrinės dalys. Jei lentelių, grafikų eilutės sunumeruotos punktais, jos pripažįstamos netekusiomis galios kaip punktas, jei eilutės nesunumeruotos, jos skaičiuojamos ir pripažįstamos netekusiomis galios kaip pastraipos.
169. Jei keičiama daugiau kaip pusė priedo, visas priedas dėstomas nauja redakcija. Pvz.:
| Pakeisti priedą ir jį išdėstyti nauja redakcija (pridedama).
|
PENKTASIS SKIRSNIS
ĮSTATYMO KEITIMO YPATUMAI IR ĮFORMINIMAS
171. Keičiant ar pildant įstatymus, paskelbtus iki Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų norminių teisės aktų rengimo tvarkos įstatymo įsigaliojimo, jų forma ir struktūra keičiama tuo atveju, jeigu įstatymas dėstomas nauja redakcija.
172. Keičiant įstatymą, kurio straipsnių dalys nebuvo sunumeruotos (pvz., Lietuvos Respublikos notariato įstatymas), keičiamo straipsnio tekste straipsnių dalys nežymimos skaitmenimis ir tokio įstatymo straipsnių tekste minimos straipsnių dalys rašomos žodžiais, įvardžiuotine skaitvardžio forma, pvz., 5 straipsnio antroji dalis. Pvz.:
| 4 straipsnis. 22 straipsnio 3 dalies pakeitimas Pakeisti 22 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „Notaro atstovu gali būti asmuo, atitinkantis šio įstatymo 3 straipsnio antrosios dalies 1, 2, 3, 4, 5 ir 6 punktų reikalavimus. Notaro atstovu taip pat gali būti skiriamas buvęs notaras, kurio įgaliojimai yra pasibaigę pagal šio įstatymo 23 straipsnio pirmosios dalies 3 punktą, tačiau ne ilgiau kaip iki jam sukaks 70 metų. […].“
|
173. Keičiant kodeksą ar statutą, keičiamas ne teisės aktas, kuriuo buvo patvirtintas kodeksas ar statutas, o pats kodeksas ar statutas.
174. Įstatymo pakeitimo įstatymo pavadinimas rašomas laikantis šių reikalavimų:
174.1. Nurodomas visas keičiamo įstatymo pavadinimas, įstatymą priėmusio subjekto suteiktas numeris (numeris nenurodomas keičiant Konstituciją, Lietuvos Respublikos kodeksus ir statutus, išskyrus Seimo statutą) ir iš eilės šia tvarka: visi keičiami straipsniai ir (ar) kitos struktūrinės dalys, po jų straipsniai ir (ar) kitos struktūrinės dalys, kuriomis pildomas įstatymas, taip pat straipsniai ir (ar) kitos struktūrinės dalys, kurios pripažįstamos netekusiomis galios. Pvz.:
| LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIO PROCESO KODEKSO 42, 62, 152, 303 STRAIPSNIŲ IR PRIEDO PAKEITIMO, KODEKSO PAPILDYMO 1631, 1632 STRAIPSNIAIS IR 26, 215 STRAIPSNIŲ BEI LX SKYRIAUS SEPTINTOJO SKIRSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIAIS GALIOS ĮSTATYMAS
|
174.2. Jei įstatyme keičiama daug straipsnių, vadovaujantis protingumo kriterijais, įstatymo pavadinime straipsniai ir (ar) kitos struktūrinės dalys gali būti nenurodomi, pvz., Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymas.
174.3. Kai įstatymo (kodekso) pakeitimo pavadinime tenka pakartoti įstatymo (kodekso) rūšies pavadinimą, jis rašomas didžiąja raide, pvz., Dėl Lietuvos Respublikos kibernetinio saugumo įstatymo Nr. XII-1428 1, 2, 4, 6, 10, 15, 16, 18 straipsnių pakeitimo, 8 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir Įstatymo papildymo priedu įstatymo pateikimo Lietuvos Respublikos Seimui.
175. Keičiant įstatymo straipsnius, straipsnio pavadinimas ir pakeitimo esmė formuluojami laikantis šių reikalavimų:
175.1. Straipsnio pavadinime nurodomas keičiamas, pildomas ar pripažįstamas netekusiu galios įstatymo straipsnis. Straipsnį dėstant nauja redakcija, kartu turi būti dėstomas ir straipsnio pavadinimas. Pvz.:
| 2 straipsnis. 7 straipsnio pakeitimas Pakeisti 7 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „7 straipsnis. Fizinio asmens bankroto bylos iškėlimas Straipsnio tekstas.“
|
175.2. Keičiant straipsnio struktūrines dalis, nepriklausomai nuo keitimo pobūdžio, straipsnio pavadinime rašomas žodis „pakeitimas“. Keičiamos, pildomos ar pripažįstamos netekusiomis galios straipsnio dalys ar punktai, papunkčiai straipsnio pavadinime nenurodomi. Pvz.:
| 3 straipsnis. 12 straipsnio pakeitimas 1. Pakeisti 12 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Dalies tekstas.“ 2. Pakeisti 12 straipsnio 4 dalies 5 punkto c papunktį ir jį išdėstyti taip: „c) papunkčio tekstas;“. 3. Pripažinti netekusia galios 12 straipsnio 5 dalį. 4. Papildyti 12 straipsnį 10 dalimi: „10. Dalies tekstas.“ |
| 4 straipsnis. 18 straipsnio pakeitimas 1. Papildyti 18 straipsnį nauja 6 dalimi: „6. Dalies tekstas.“ 2. Buvusias 18 straipsnio 6, 7 ir 8 dalis laikyti atitinkamai 7, 8 ir 9 dalimis. 3. Pakeisti 18 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7. Dalies tekstas.“ 4. Papildyti 18 straipsnio 8 dalies 5 punktą d papunkčiu: „d) papunkčio tekstas;“. 5. Papildyti 18 straipsnio 9 dalį 5 punktu: „5) punkto tekstas.“
|
| 2 straipsnis. 6 straipsnio pakeitimas Papildyti 6 straipsnį 7 dalimi: „7. Dalies tekstas.“
|
175.3. Kai keičiama straipsnio dalies ar punkto nuostata iki dvitaškio, po kurio tekstas dėstomas struktūrinėmis dalimis, pakeitimas formuluojamas taip, pvz.:
| 1 straipsnis. 20 straipsnio pakeitimas Pakeisti 10 straipsnio 3 dalies nuostatą iki dvitaškio ir ją išdėstyti taip: „3. Nuostatos iki dvitaškio tekstas:“.
|
175.4. Pildant įstatymą (kodeksą) nauju straipsniu, straipsnio pavadinime rašomas žodis „papildymas“ ir nurodomas straipsnis. Pvz.:
| 1 straipsnis. Kodekso papildymas 251 straipsniu Papildyti Kodeksą 251 straipsniu: „251 straipsnis. Straipsnio pavadinimas Straipsnio tekstas.“
|
175.5. Kai įstatymas (kodeksas) pildomas nauja struktūrine dalimi ir reikia pernumeruoti toliau einančias struktūrines dalis, straipsnio pavadinime rašomas žodis „pernumeravimas“, o paties įstatymo pavadinime pernumeruoti straipsniai nenurodomi. Pvz.:
| ĮSTATYMO PAPILDYMO 19 STRAIPSNIU ĮSTATYMAS
1 straipsnis. Įstatymo papildymas nauju 19 straipsniu Papildyti Įstatymą nauju 19 straipsniu: „19 straipsnis. Straipsnio pavadinimas Straipsnio tekstas.“
2 straipsnis. Įstatymo 19–25 straipsnių pernumeravimas Buvusius Įstatymo 19–25 straipsnius laikyti atitinkamai 20–26 straipsniais.
|
175.6. Jeigu keičiamą straipsnį sudaro viena nenumeruojama dalis, pildant straipsnį 2 dalimi, buvusi straipsnio dalis turi būti pažymėta skaitmeniu „1“ ir visas straipsnis kartu su pavadinimu išdėstomas naujai. Pvz.:
| 5 straipsnis. 12 straipsnio pakeitimas Papildyti 12 straipsnį 2 dalimi ir visą straipsnį išdėstyti taip: „12 straipsnis. Straipsnio pavadinimas 1. Dalies tekstas. 2. Dalies tekstas.“ |
175.7. Jei keičiamas nauja redakcija išdėstytas dar neįsigaliojęs įstatymas, keičiant jo straipsnį (straipsnius) vartojama tokia formuluotė, pvz.:
| 1 straipsnis. 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 132 straipsnio pakeitimas Pakeisti 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 132 straipsnio 4 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „5) punkto tekstas;“.
|
175.8. Jeigu keičiamas nauja redakcija išdėstytas dar neįsigaliojęs įstatymas, kurio pavadinimas pasikeitė, keičiant jo straipsnį (straipsnius) nurodomas naujas įstatymo pavadinimas. Pvz.:
| LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIŲ GINČŲ TAIKINAMOJO TARPININKAVIMO ĮSTATYMO NR. X-1702 PAKEITIMO ĮSTATYMO NR. XIII-534 1 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
2021 m. d. Nr. Vilnius
1 straipsnis. 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo 6 straipsnio pakeitimas Pakeisti 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo 6 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Dalies tekstas.“
|
175.9. Įstatymo straipsnį (straipsnius) ar jo struktūrines dalis pripažįstant netekusiomis galios, dėstoma taip, pvz.:
| 3 straipsnis. 4 straipsnio pripažinimas netekusiu galios Pripažinti netekusiu galios 4 straipsnį.
|
| 6 straipsnis. 14, 15 ir 16 straipsnių pripažinimas netekusiais galios Pripažinti netekusiais galios 14, 15 ir 16 straipsnius.
|
| 7 straipsnis. 26 straipsnio pakeitimas 1. Pripažinti netekusiomis galios 26 straipsnio 9 ir 10 dalis. 2. Pripažinti netekusiu galios 26 straipsnio 12 dalies 5 punkto c papunktį.
|
| 8 straipsnis. 6 straipsnio pakeitimas Pripažinti netekusia galios 6 straipsnio 3 dalį.
|
176. Įstatymą dėstant nauja redakcija, laikomasi Teisėkūros pagrindų įstatymo 13 straipsnyje ir Rekomendacijose nustatytų įstatymo formos ir struktūros reikalavimų. Nauja įstatymo redakcija dėstoma tokia tvarka:
176.1. Keičiamo įstatymo pavadinime nurodomas visas keičiamo įstatymo pavadinimas, įstatymą priėmusio subjekto suteiktas numeris ir žodžiai „pakeitimo įstatymas“. Jeigu tuo pačiu įstatymu pripažįstami netekusiais galios ir kiti įstatymai, pakeitimo įstatymo pavadinime šie įstatymai nenurodomi. Keičiant įstatymą, kurio pavadinimas formuluojamas su prielinksniu „dėl“, keičiamo įstatymo pavadinimas dėstomas taip: Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 pakeitimo įstatymas.
176.2. Nauja redakcija dėstomas įstatymas nurodomas pakeitimo įstatymo 1 straipsnyje (išskyrus Rekomendacijų 53 punkte numatytą atvejį), o jo pavadinime nurodomas visas keičiamo įstatymo pavadinimas, įstatymą priėmusio subjekto suteiktas numeris ir žodžiai „nauja redakcija“, kitose eilutėse išdėstoma pakeitimo esmė, toliau kabutėse dėstomas nauja redakcija dėstomo įstatymo pavadinimas, įstatymą priėmusio subjekto suteiktas numeris ir, laikantis Teisėkūros pagrindų įstatymo 13 straipsnio 1 ir 2 dalyse ir Rekomendacijose įstatymui nustatytų formos bei struktūros reikalavimų, išdėstomas įstatymo tekstas (išskyrus sakinį „Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.“).
176.3. Jei nauja redakcija dėstomas įstatymas turi priedų, jie išdėstomi iš karto po naujos redakcijos įstatymo teksto. Tokiu atveju kabutės rašomos po priedo teksto. Įstatymą pasirašančio subjekto pareigos šiuo atveju rašomos tik po priedo arba po savarankiškų įstatymo, kuriuo dėstoma nauja redakcija, straipsnių, nustatančių įstatymo įsigaliojimą, įgyvendinimą ir pan., jeigu jų yra.
176.4. Įstatymą dėstant nauja redakcija, pakeitimo įstatymas gali turėti ir kitų savarankiškų straipsnių, kuriuose paprastai numatomas nauja redakcija išdėstyto įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ar taikymas, pereinamojo laikotarpio nuostatos, pavedimai institucijoms ir kt.
176.5. Nauja redakcija dėstomo įstatymo įforminimo pavyzdys:
| LIETUVOS RESPUBLIKOS SPROGMENŲ APYVARTOS KONTROLĖS ĮSTATYMO NR. IX-1315 PAKEITIMO ĮSTATYMAS
2021 m. d. Nr. Vilnius
1 straipsnis. Lietuvos Respublikos sprogmenų apyvartos kontrolės įstatymo Pakeisti Lietuvos Respublikos sprogmenų apyvartos kontrolės įstatymą „LIETUVOS RESPUBLIKOS SPROGMENŲ APYVARTOS KONTROLĖS ĮSTATYMAS
PIRMASIS SKIRSNIS BENDROSIOS NUOSTATOS
1 straipsnis. Straipsnio pavadinimas Įstatymo tekstas.
Lietuvos Respublikos sprogmenų apyvartos kontrolės įstatymo priedas
ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI
1. Punkto tekstas. 2. Punkto tekstas.“
2 straipsnis. Pasiūlymas Lietuvos Respublikos Vyriausybei Straipsnio tekstas.
3 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Straipsnio tekstas.
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
Respublikos Prezidentas
|
177. Įstatymą pripažįstant netekusiu galios atskiru įstatymu, įstatymo pavadinime nurodomas visas pripažįstamo netekusiu galios įstatymo pavadinimas, įstatymą priėmusio subjekto suteiktas numeris, žodžiai „pripažinimo netekusiu galios“, o 1 straipsnyje pripažįstamas netekusiu galios įstatymas su visais pakeitimais ir papildymais (jeigu buvo). Pvz.:
| LIETUVOS RESPUBLIKOS GAMYBOS MOKESČIO CUKRAUS SEKTORIUJE ĮSTATYMO NR. IX-1762 PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS ĮSTATYMAS
2021 m. d. Nr. Vilnius
1 straipsnis. Lietuvos Respublikos gamybos mokesčio cukraus sektoriuje įstatymo Nr. IX-1762 pripažinimas netekusiu galios Pripažinti netekusiu galios Lietuvos Respublikos gamybos mokesčio cukraus sektoriuje įstatymą Nr. IX-1762 su visais pakeitimais ir papildymais.
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
Respublikos Prezidentas
|
178. Priimant naują įstatymą, anksčiau galiojęs tuos pačius teisinius santykius reglamentuojantis įstatymas pripažįstamas netekusiu galios įstatymo pabaigoje atskiru straipsniu (paprastai po straipsnio apie įstatymo įsigaliojimą, jei toks straipsnis yra). Pvz.:
| 36 straipsnis. Įstatymo pripažinimas netekusiu galios Pripažinti netekusiu galios Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymą
|
ŠEŠTASIS SKIRSNIS
SEIMO NUTARIMŲ IR RESPUBLIKOS PREZIDENTO DEKRETŲ KEITIMO YPATUMAI IR ĮFORMINIMAS
179. Keičiant Seimo nutarimą ar Respublikos Prezidento dekretą, pavadinime (antraštėje) nurodomas teisės aktą priėmusios institucijos pavadinimas, keičiamo teisės akto priėmimo data, teisės akto rūšis, numeris, teisės akto pavadinimas (antraštė), rašomas kabutėse. Nepriklausomai nuo Seimo nutarimo ar Respublikos Prezidento dekreto straipsnių keitimo pobūdžio, teisės akto pakeitimas teisės akto pavadinime (antraštėje) nusakomas žodžiu „pakeitimo“. Seimo nutarimo ar Respublikos Prezidento dekreto pavadinime (antraštėje) keičiami, pildomi ar pripažįstami netekusiais galios straipsniai nenurodomi.
180. Seimo nutarimai ir Respublikos Prezidento dekretai keičiami straipsniais. Straipsnio pavadinimas nerašomas. Straipsniai keičiami mutatis mutandis taikant įstatymo straipsnių keitimo nuostatas (išskyrus straipsnio pavadinimą).
181. Seimo nutarimų ir Respublikos Prezidento dekretų straipsnių keitimas pradedamas Rekomendacijų 45 arba 46 punkte nustatyta tvarka. Pvz.:
| Lietuvos Respublikos Seimas nutaria:
1 straipsnis. Pakeisti 5 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „5 straipsnis. Straipsnio tekstas.“
2 straipsnis. Pakeisti 6 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „6 straipsnis. Straipsnio tekstas.“
|
| 1 straipsnis. Pakeičiu Lietuvos Respublikos Prezidento 2021 m. sausio 25 d. dekretą „1 straipsnis. Straipsnio tekstas.“
|
| 1 straipsnis. Pakeičiu Lietuvos Respublikos Prezidento 2020 m. sausio 9 d. dekretą Nr. 1K‑181 „Dėl Malonės komisijos sudarymo ir Malonės prašymų nagrinėjimo nuostatų patvirtinimo“: 1) Pakeičiu 1 straipsnį ir jį išdėstau taip: „1 straipsnis. Straipsnio tekstas.“ 2) Pakeičiu 2 straipsnį ir jį išdėstau taip: „2 straipsnis. Straipsnio tekstas.“
|
182. Keičiant Seimo nutarimu ar Respublikos Prezidento dekretu patvirtintus nuostatus, taisykles, programą ir pan., jie keičiami viename straipsnyje atskirais straipsnio punktais. Jei tuo pačiu Seimo nutarimu ar Respublikos Prezidento dekretu keičiamas Seimo nutarimas ar Respublikos Prezidento dekretas ir juo patvirtinti nuostatai, taisyklės, programa ir pan., Seimo nutarimas ar Respublikos Prezidento dekretas keičiamas vadovaujantis Rekomendacijų 144.1, 144.2 papunkčiuose ir 181 punkte nustatyta tvarka, o juo patvirtinti nuostatai, taisyklės, programa ir pan. keičiami kitu straipsniu atskirais straipsnio punktais. Pvz.:
| Lietuvos Respublikos Seimas nutaria:
1 straipsnis. Pakeisti Lietuvos radijo ir televizijos komisijos nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Seimo 2013 m. kovo 12 d. nutarimu Nr. XII-189 „Dėl Lietuvos radijo ir televizijos komisijos nuostatų patvirtinimo“: 1) Pakeisti 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1. Punkto tekstas.“ 2) Pakeisti 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3. Punkto tekstas.“
|
| 1 straipsnis. Pakeičiu Malonės prašymų nagrinėjimo nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Prezidento 2020 m. sausio 9 d. dekretu Nr. 1K-181 „Dėl Malonės komisijos sudarymo ir Malonės prašymų nagrinėjimo nuostatų patvirtinimo“: 1) Pakeičiu 2 punktą ir jį išdėstau taip: „2. Punkto tekstas.“ 2) Pakeičiu 4 punktą ir jį išdėstau taip: „4. Punkto tekstas.“
|
| Lietuvos Respublikos Seimas nutaria:
1 straipsnis. Pakeisti 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „2 straipsnis. Straipsnio tekstas.“
2 straipsnis. Pakeisti Lietuvos radijo ir televizijos komisijos nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Seimo 2013 m. kovo 12 d. nutarimu Nr. XII-189 „Dėl Lietuvos radijo ir televizijos komisijos nuostatų patvirtinimo“: 1) Pakeisti 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1. Punkto tekstas.“ 2) Pakeisti 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3. Punkto tekstas.“
|
| 1 straipsnis. Pakeičiu Lietuvos Respublikos Prezidento 2020 m. sausio 9 d. dekretą Nr. 1K‑181 „Dėl Malonės komisijos sudarymo ir Malonės prašymų nagrinėjimo nuostatų patvirtinimo“ ir 1 straipsnį išdėstau taip: „1 straipsnis. Straipsnio tekstas.“
2 straipsnis. Pakeičiu nurodytu dekretu patvirtintus Malonės prašymų nagrinėjimo nuostatus: 1) Pakeičiu 2 punktą ir jį išdėstau taip: „2. Punkto tekstas.“ 2) Pakeičiu 4 punktą ir jį išdėstau taip: „4. Punkto tekstas.“
|
SEPTINTASIS SKIRSNIS
KITŲ VALSTYBĖS IR SAVIVALDYBIŲ INSTITUCIJŲ IR ĮSTAIGŲ PRIIMTŲ TEISĖS AKTŲ KEITIMO YPATUMAI
183. Keičiant kitų valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų priimtus teisės aktus (toliau šiame skirsnyje – teisės aktas) pavadinime (antraštėje) nurodomas teisės aktą priėmusio (-ių) subjekto (-ų) pavadinimas (teisės akto (išskyrus Vyriausybės nutarimą) keitimo pavadinime (antraštėje) jis gali būti nurodomas be žodžių „Lietuvos Respublikos“), keičiamo teisės akto priėmimo data, teisės akto rūšis, teisės aktą priėmusio (-ių) subjekto (-ų) suteiktas numeris ir visas teisės akto pavadinimas (antraštė), kuris rašomas kabutėse. Nepriklausomai nuo teisės akto punktų keitimo pobūdžio, teisės akto pakeitimas teisės akto pavadinime (antraštėje) nusakomas žodžiu „pakeitimo“. Pvz.:
| ĮSAKYMAS DĖL TEISINGUMO MINISTRO 2013 M. GRUODŽIO 23 D. ĮSAKYMO NR. 1R-298 „DĖL TEISĖS AKTŲ PROJEKTŲ RENGIMO REKOMENDACIJŲ PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
|
184. Teisės akto keitimas, nepriklausomai nuo keitimo pobūdžio (keičiama, pildoma ar pripažįstama netekusiu galios), pradedamas veiksmažodžio bendraties forma „pakeisti“ arba vienaskaitos esamojo laiko pirmojo asmens forma „pakeičiu“.
185. Teisės akto punktų, punktų papunkčių, punkto pastraipų keitimas, pildymas ar pripažinimas netekusiais galios pradedamas Rekomendacijų 45 arba 46 punkte nustatyta tvarka (pagal tai, ar teisės aktą priima kolegiali institucija, ar vienasmenis subjektas):
185.1. Pvz., kolegialios institucijos priimamo teisės akto keitimas:
| Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: 1. Pakeisti Elektros energijos tiekimo saugumo užtikrinimo priemonių aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. spalio 28 d. nutarimu Nr. 1188 „Dėl Elektros energijos tiekimo saugumo užtikrinimo priemonių aprašo patvirtinimo“: 1.1. Pakeisti 16 punktą ir jį išdėstyti taip: „16. Punkto pirmosios pastraipos tekstas: 16.1. papunkčio tekstas; 16.2. papunkčio tekstas.“ 1.2. Papildyti 21.21 papunkčiu: „21.21. papunkčio tekstas.“ 1.3. Pripažinti netekusiu galios 28 punktą. 2. Nustatyti, kad šis nutarimas įsigalioja 2021 m. liepos 1 d.
|
185.2. Pvz., vienasmenio subjekto priimamo teisės akto keitimas:
| 1. Pakeičiu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. spalio 11 d. įsakymą Nr. 1R-231 „Dėl Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos nuostatų patvirtinimo“: 1.1. Pakeičiu 2.2 papunktį ir jį išdėstau taip: „2.2. papunkčio tekstas;“. 1.2. Pripažįstu netekusiu galios 4 punktą. 2. Nustatau, kad šis įsakymas įsigalioja 2021 m. liepos 1 d.
|
186. Kai keičiamas, pildomas ar pripažįstamas netekusiu galios tik vienas teisės akto punktas, jo pastraipa ar papunktis, pakeitimas dėstomas viena pastraipa. Pvz.:
| Pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. spalio 28 d. nutarimą Nr. 1188 „Dėl Elektros energijos tiekimo saugumo užtikrinimo priemonių aprašo patvirtinimo“ ir 2 punktą išdėstyti taip: „2. Punkto tekstas.“
|
| Pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. spalio 28 d. nutarimą Nr. 1188 „Dėl Elektros energijos tiekimo saugumo užtikrinimo priemonių aprašo patvirtinimo“ ir jį papildyti 5 punktu: „5. Punkto tekstas.“
|
| Pakeisti Elektros energijos tiekimo saugumo užtikrinimo priemonių aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. spalio 28 d. nutarimu Nr. 1188 „Dėl Elektros energijos tiekimo saugumo užtikrinimo priemonių aprašo patvirtinimo“, ir jį papildyti 30 punktu: „30. Punkto tekstas.“
|
| Pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. spalio 28 d. nutarimą Nr. 1188 „Dėl Elektros energijos tiekimo saugumo užtikrinimo priemonių aprašo patvirtinimo“ ir pripažinti netekusiu galios 8 punktą.
|
187. Kai keičiama punkto, kurį sudaro papunkčiai, pirmoji pastraipa iki dvitaškio, turi būti nurodoma, kad keičiama to punkto pirmoji pastraipa. Nurodžius, kad keičiamas, pvz., 3 punktas, būtų suprantama, kad keičiamas visas 3 punktas su papunkčiais. Pvz.:
| Pakeisti 3 punkto pirmąją pastraipą ir ją išdėstyti taip: „3. Pirmosios pastraipos tekstas:“.
|
188. Kai teisės akto punktas pildomas papunkčiu, nurodomas papunkčio, kuriuo pildoma, numeris, kai punktas pildomas pastraipa, nurodomas punktas ir pastraipos numeris. Pvz.:
| 1. Papildyti 21.6.3.5 papunkčiu: „21.6.3.5. papunkčio tekstas.“ 2. Papildyti 22 punktą penktąja pastraipa: „Pastraipos tekstas.“ 3. Papildyti 42.71 papunkčiu: „42.71. papunkčio tekstas;“.
|
189. Pildant teisės aktą punktu ar papunkčiu su novela ar įterpiamu nauju punktu, punkto papunkčiu ar punkto pastraipa, dėstoma taip, pvz.:
| 1. Papildyti 71 punktu: „71. Punkto tekstas.“ 2. Papildyti 10.54 papunkčiu: „10.54. papunkčio tekstas;“. 3. Papildyti nauju 12 punktu: „12. Punkto tekstas.“ 4. Buvusius 12–15 punktus laikyti atitinkamai 13–16 punktais. 5. Papildyti 14 punktą nauja trečiąja pastraipa: „Trečiosios pastraipos tekstas.“ 6. Buvusią 14 punkto trečiąją pastraipą laikyti ketvirtąja pastraipa.
|
190. Jeigu teisės akto dėstomoji dalis po preambulės buvo išdėstyta viena pastraipa, prireikus teisės aktą papildyti, pastraipa po preambulės laikoma 1 punktu ir toliau pildoma reikiamu punktu. Pvz.:
| 1. Įsakymo antrąją pastraipą laikyti 1 punktu. 2. Papildyti 2 punktu: „2. Punkto tekstas.“
|
191. Kai keičiamas teisės aktas, kurį sudaro tik pastraipos, pastraipos skaičiuojamos vadovaujantis Rekomendacijų 149 punkto nuostatomis.
192. Kai keičiamas tik teisės aktu patvirtintas dokumentas, teisės akto pavadinimas (antraštė) formuluojamas kaip to teisės akto pakeitimas, o teisės akto pakeitimo tekste nurodoma keičiamo dokumento pavadinimas, teisės aktą priėmusio (-ių) subjekto (-ų) pavadinimas (-ai), teisės akto priėmimo data, teisės akto rūšis, teisės aktą priėmusio (-ių) subjekto (-ų) suteiktas numeris ir keičiamo teisės akto pavadinimas (antraštė). Pvz.:
| DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 1994 M. RUGPJŪČIO 11 D. NUTARIMO NR. 728 „DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS DARBO REGLAMENTO PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: Pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės darbo reglamentą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. rugpjūčio 11 d. nutarimu Nr. 728 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės darbo reglamento patvirtinimo“:
|
193. Jei keičiamas teisės aktu patvirtintų nuostatų, taisyklių, programos, įkainių sąrašo ir pan. pavadinimas, turi būti keičiamas ne tik pačių nuostatų, taisyklių, programos, įkainių sąrašo ir pan. pavadinimas, bet ir teisės akto, kuriuo jie buvo patvirtinti, pavadinimas (antraštė) ir konkretus to teisės akto punktas, taip pat priedų (jeigu yra) žymos.
| lietuvos respublikos krašto apsaugos ministras
ĮSAKYMAS DĖL krašto apsaugos ministro 2005 m. balandžio 12 d. įsakymo nr. v-420 „DĖL KOMPENSACIJŲ, MOKAMŲ KARIO ŽŪTIES AR SVEIKATOS SUTRIKIMO ATVEJU, IŠMOKĖJIMO TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
2021 m. Nr. Vilnius
Pakeičiu Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2005 m. balandžio 12 d. įsakymą Nr. V-420 „Dėl Kompensacijų, mokamų kario žūties ar sveikatos sutrikimo atveju, išmokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“: 1. Pakeičiu pavadinimą ir jį išdėstau taip: „DĖL KOMPENSACIJŲ, MOKAMŲ KARIO ŽŪTIES (MIRTIES) AR SVEIKATOS SUTRIKIMO ATVEJU, IŠMOKĖJIMO TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO“. 2. Pakeičiu 1 punktą ir jį išdėstau taip: „1. Tvirtinu Kompensacijų, mokamų kario žūties (mirties) ar sveikatos sutrikimo atveju, išmokėjimo tvarkos aprašą (pridedama).“ 3. Pakeičiu nurodytu įsakymu patvirtintą Kompensacijų, mokamų kario žūties ar sveikatos sutrikimo atveju, išmokėjimo tvarkos aprašą: 3.1. Pakeičiu pavadinimą ir jį išdėstau taip: „KOMPENSACIJŲ, MOKAMŲ KARIO ŽŪTIES (MIRTIES) AR SVEIKATOS SUTRIKIMO ATVEJU, IŠMOKĖJIMO TVARKOS APRAŠAS“. 3.2. Pakeičiu 15 punktą ir jį išdėstau taip: „15. Punkto tekstas.“
|
194. Tuo pačiu teisės aktu dėstant nuostatus, taisykles, programą, įkainių sąrašą ir pan. nauja redakcija, teisės akto punkte, kuriuo išdėstomas nuostatų, taisyklių, programos, įkainių sąrašo ir pan. pakeitimas nauja redakcija, nurodomas senasis nuostatų, taisyklių, programos, įkainių sąrašo ir pan. pavadinimas, o dėstant nauja redakcija nuostatų, taisyklių, programos, įkainių sąrašo ir pan. tekstą, rašomas naujasis nuostatų, taisyklių, programos, įkainių sąrašo ir pan. pavadinimas. Pvz.:
| LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ NUTARIMAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 2018 M. SAUSIO 3 D. NUTARIMO NR. 27 „DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS INFORMACINIŲ IŠTEKLIŲ VALDYMO ĮSTATYMO ĮGYVENDINIMO SAUGIOJO VALSTYBINIO DUOMENŲ PERDAVIMO TINKLO IR VALSTYBINIŲ DUOMENŲ CENTRŲ VALDYMO SRITYSE“ PAKEITIMO
2021 m. Nr. Vilnius
Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: Pakeisti Atlyginimo už Saugiuoju valstybiniu duomenų perdavimo tinklu teikiamas paslaugas dydžių nustatymo kriterijų aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. sausio 3 d. nutarimu Nr. 27 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo įgyvendinimo Saugiojo valstybinio duomenų perdavimo tinklo ir valstybinių duomenų centrų valdymo srityse“, ir jį išdėstyti nauja redakcija (pridedama).
Ministras Pirmininkas
Krašto apsaugos ministras
(kitame lape dėstomas aprašas nauja redakcija)
PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. sausio 3 d. nutarimu Nr. 27 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. nutarimo Nr. redakcija)
ATLYGINIMO UŽ NAUDOJIMĄSI SAUGIUOJU VALSTYBINIU DUOMENŲ PERDAVIMO TINKLU TEIKIAMOMIS PAPILDOMOMIS ELEKTRONINIŲ RYŠIŲ PASLAUGOMIS DYDŽIŲ NUSTATYMO TVARKOS APRAŠAS
[…]
__________________
|
195. Keičiant teisės aktą, kuris jau vieną ar kelis kartus buvo dėstytas nauja redakcija, nurodoma teisės aktą priėmusio (-ių) subjekto (-ų) pavadinimas (-ai), pirminio teisės akto priėmimo data, teisės aktą priėmusio (-ių) subjekto (-ų) suteiktas numeris ir teisės akto pavadinimas (antraštė) (jei buvo pakeistas, nurodomas naujausias).
196. Jeigu nauja redakcija dėstomas tik teisės aktas, o juo patvirtinti nuostatai, taisyklės, programa, įkainių sąrašas ir pan. ir (ar) jų priedai (jeigu yra) nekeičiami, nurodoma, kad nuostatai, taisyklės, programa, įkainių sąrašas ir pan. ir (ar) jų priedai nekeičiami (taip pat ir tuo atveju, kai vienu teisės aktu buvo patvirtinti keli dokumentai ir dalis jų nekeičiami, o
dalis – dėstomi nauja redakcija). Pvz.:
| Pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gruodžio 5 d. nutarimą Nr. 1450 „Dėl Didmeninės ir mažmeninės prekybos tabako gaminiais licencijavimo taisyklių patvirtinimo“ ir jį išdėstyti nauja redakcija (Didmeninės ir mažmeninės prekybos tabako gaminiais licencijavimo taisyklės nekeičiamos).
|
197. Jeigu nauja redakcija dėstomas tik teisės aktas, o juo patvirtinti nuostatai, taisyklės, programa, įkainių sąrašas ir pan. ir (ar) jų priedai (jeigu yra) keičiami, bet nedėstomi nauja redakcija, nurodoma, kad nuostatai, taisyklės, programa, įkainių sąrašas ir pan. ir (ar) jų priedai nauja redakcija nedėstomi (taip pat ir tuo atveju, kai vienu teisės aktu buvo patvirtinti keli dokumentai ir dalis jų keičiami, o dalis – ne). Pvz.:
| 1. Pakeičiu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. spalio 15 d. įsakymą Nr. 1R-254 „Dėl Notaro profesinės veiklos dokumentų saugojimo terminų rodyklės patvirtinimo“: 1.1. Pakeičiu nurodytą įsakymą ir jį išdėstau nauja redakcija (Notaro profesinės veiklos dokumentų saugojimo terminų rodyklė nauja redakcija nedėstoma): „LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISINGUMO MINISTRAS
ĮSAKYMAS DĖL NOTARO PROFESINĖS VEIKLOS DOKUMENTŲ SAUGOJIMO TERMINŲ RODYKLĖS PATVIRTINIMO
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo 13 straipsnio 3 dalimi ir Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 151 straipsniu, tvirtinu Notaro profesinės veiklos dokumentų saugojimo terminų rodyklę (pridedama).“ 1.2. Pakeičiu nurodytu įsakymu patvirtintą Notaro profesinės veiklos dokumentų saugojimo terminų rodyklę: 1.2.1. pakeitimo tekstas; 1.2.2. pakeitimo tekstas. 2. Nustatau, kad šis įsakymas įsigalioja 2021 m. sausio 5 d.
|
198. Jei nauja redakcija dėstomi tik teisės aktu patvirtinti nuostatai, taisyklės, programa, įkainių sąrašas ir pan., vartojama tokia formuluotė, pvz.:
| Pakeisti Didmeninės ir mažmeninės prekybos tabako gaminiais licencijavimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gruodžio 5 d. nutarimu Nr. 1450 „Dėl Didmeninės ir mažmeninės prekybos tabako gaminiais licencijavimo taisyklių patvirtinimo“, ir jas išdėstyti nauja redakcija (pridedama).
|
199. Jei keičiami dar neįsigalioję nauja redakcija išdėstyti nuostatai, taisyklės, programa, įkainių sąrašas ir pan., vartojama tokia formuluotė, pvz.:
| ĮSAKYMAS DĖL FINANSŲ MINISTRO 2019 M. LAPKRIČIO 21 D. ĮSAKYMO NR. 1K-351 „DĖL FINANSŲ MINISTRO 2002 M. BIRŽELIO 21 D. ĮSAKYMO NR. 188 „DĖL PALANKESNIŲ ARBA NEPALANKESNIŲ PRIDĖTINĖS VERTĖS MOKESČIO IR AKCIZŲ GRĄŽINIMO KAI KURIŲ UŽSIENIO VALSTYBIŲ DIPLOMATINĖMS ATSTOVYBĖMS IR (ARBA) KONSULINĖMS ĮSTAIGOMS TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO“ PAKEITIMO
2019 m. gruodžio 9 d. Nr. 1K-381 Vilnius
Pakeičiu Kai kurių užsienio valstybių diplomatinėms atstovybėms ir (arba) konsulinėms įstaigoms taikomos palankesnės arba nepalankesnės atleidimo nuo pridėtinės vertės mokesčio ir akcizų tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos finansų ministro 2019 m. lapkričio 21 d. įsakymo Nr. 1K-351 „Dėl finansų ministro 2002 m. birželio 21 d. įsakymo Nr. 188 „Dėl Palankesnių arba nepalankesnių pridėtinės vertės mokesčio ir akcizų grąžinimo kai kurių užsienio valstybių diplomatinėms atstovybėms ir (arba) konsulinėms įstaigoms taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ 2 punktu nauja redakcija išdėstytu Lietuvos Respublikos finansų ministro 2002 m. birželio 21 d. įsakymu Nr. 188 „Dėl Kai kurių užsienio valstybių diplomatinėms atstovybėms ir (arba) konsulinėms įstaigoms taikomos palankesnės arba nepalankesnės atleidimo nuo pridėtinės vertės mokesčio ir akcizų tvarkos aprašo patvirtinimo“, ir 20 punktą išdėstau taip: „20. Punkto tekstas.“
|
200. Netekusiu galios teisės aktas pripažįstamas šia tvarka:
200.1. Pripažįstant netekusiu galios visą teisės aktą, pavadinime (antraštėje) nurodomas teisės aktą priėmusios institucijos pavadinimas, pripažįstamo netekusiu galios teisės akto priėmimo data, teisės akto rūšis, numeris ir aktualus teisės akto pavadinimas (antraštė) bei žodžiai „pripažinimo netekusiu galios“. Pvz.:
| DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 2014 M. RUGSĖJO 29 D. NUTARIMO NR. 1043 „DĖL ĮGALIOJIMŲ SUTEIKIMO“ PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS
Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: Pripažinti netekusiu galios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 29 d. nutarimą Nr. 1043 „Dėl įgaliojimų suteikimo“ su visais pakeitimais ir papildymais.
|
200.2. Pripažįstant netekusiais galios nuostatus, taisykles, programą, įkainių sąrašą ir pan., jei teisės akte lieka galiojančių punktų, nesusijusių su pripažįstamais netekusiais galios nuostatais, taisyklėmis, programa, įkainių sąrašu ir pan., pripažįstamas netekusiu galios tas teisės akto punktas, kuriuo patvirtinti nuostatai, taisyklės, programa, įkainių sąrašas ir pan. (o ne patys nuostatai, taisyklės, programa, įkainių sąrašas ir pan.), ir nurodoma, kad pripažįstama netekusiais galios su visais nuostatų, taisyklių, programos, įkainių sąrašo ir pan. pakeitimais ir papildymais, rašant ne visą, o sutrumpintą jų pavadinimą iš didžiosios raidės. Pvz., pripažįstant netekusiais galios Lietuvos Respublikos Vyriausybės peticijų komisijos nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. spalio 4 d. nutarimo Nr. 1098 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės peticijų komisijos sudarymo ir jos nuostatų patvirtinimo“ 3 punktu, rekomenduojama nurodyti taip:
| „DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 1999 M. SPALIO 4 D. NUTARIMO NR. 1098 „DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS PETICIJŲ KOMISIJOS SUDARYMO IR JOS NUOSTATŲ PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
2021 m. Nr.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: Pripažinti netekusiu galios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. spalio 4 d. nutarimo Nr. 1098 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės peticijų komisijos sudarymo ir jos nuostatų patvirtinimo“ 3 punktą (su visais Nuostatų pakeitimais ir papildymais).
|
201. Kai teisės aktu tvirtinami nuostatai, taisyklės, programa, įkainių sąrašas ir pan. išdėstomi nauja redakcija (nors ir ne pirmą kartą), teisės akto tvirtinimo žymoje nurodomas pirminis teisės aktas – teisės aktą patvirtinusio (-ių) subjekto (-ų) pavadinimas (-ai), teisės akto priėmimo data, teisės akto rūšis ir teisės aktą priėmusio (-ių) subjekto (-ų) suteiktas numeris, kitoje eilutėje skliaustuose nurodomi teisės akto, kuriuo nuostatai, taisyklės, programa, įkainių sąrašas ir pan. dėstomi nauja redakcija, elementai: teisės aktą patvirtinusio (-ių) subjekto (-ų) pavadinimas (-ai), teisės akto priėmimo data, teisės akto rūšis, teisės aktą priėmusio (-ių) subjekto (-ų) suteiktas numeris ir naujoje eilutėje žodis „redakcija“. Šio punkto nuostatos taikomos ir tais atvejais, kai teisės aktas keičiamas ir juo tvirtinami nauji nuostatai, taisyklės, programa, įkainių sąrašas ir pan. Pvz.:
| PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos Prezidento 2007 m. vasario 15 d. dekretu Nr. 1K-880 (Lietuvos Respublikos Prezidento 20 m. d. dekreto Nr. 1K- redakcija)
|
| PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 (Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro 2021 m. rugsėjo 9 d. įsakymo Nr. 4-981 redakcija)
|
202. Kai teisės akto priedas, išskyrus įstatymų priedus ir kitais teisės aktais tvirtinamų dokumentų priedus, dėstomas nauja redakcija, priedo žymoje pagal Rekomendacijų 201 punkte nustatytus reikalavimus nurodomas pirminis teisės aktas ir teisės akto, kuriuo priedas dėstomas nauja redakcija, elementai: teisės aktą priėmusio (-ių) subjekto (-ų) pavadinimas, teisės akto priėmimo data, rūšis, numeris ir žodis „redakcija“. Pvz.:
| Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2020 m. vasario 5 d. įsakymo Nr. V-100 (Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2020 m. vasario 15 d. įsakymo Nr. V-160 redakcija) priedas
|
AŠTUNTASIS skirsnis
TEISĖS AKTO PAKEITIMO PROJEKTO LYGINAMASIS VARIANTAS
204. Rengiant teisės akto pakeitimo projektą, kartu šiame skirsnyje numatytais atvejais parengiamas ir teisės akto pakeitimo projekto lyginamasis variantas.
205. Keičiant įstatymą ar Vyriausybės nutarimą, projekto lyginamasis variantas rengiamas visada, išskyrus Rekomendacijų 208 punkte nurodytus atvejus.
206. Keičiant Seimo nutarimus, Respublikos Prezidento dekretus ir kitus valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų priimamus teisės aktus, projektų lyginamieji variantai turi būti rengiami tais atvejais, jeigu teikiami visuomenei svarstyti ir (ar) derinti suinteresuotoms institucijoms, išskyrus Rekomendacijų 208 punkte nurodytus atvejus.
207. Teisės akto pakeitimo projekto lyginamasis variantas dėstomas taip:
207.1. Pirmojo lapo viršutiniame dešiniajame kampe kampiniu vėliaviniu būdu iš didžiosios raidės mažosiomis paryškintomis raidėmis įrašomi žodžiai „Projekto lyginamasis variantas“:
| Projekto lyginamasis variantas
|
207.2. Projekto lyginamasis variantas dėstomas taip pat kaip ir teisės akto pakeitimo projektas, jame nurodyti pakeitimai turi sutapti su teisės akto projekte keičiamų straipsnių ar punktų ir (ar) jų sudedamųjų dalių pakeitimais (nesutapimo atveju pirmenybė teikiama projekto tekstui).
207.3. Projekto lyginamajame variante naujos redakcijos straipsnio ar punkto ir (ar) jų sudedamųjų dalių tekste daromi pakeitimai paryškinami (paryškintu šriftu rašomi tik pakeitimai, t. y. teisės akto paryškinimai panaikinami), o siūlomas išbraukti tekstas perbraukiamas plona linija. Pakeitimai rašomi paryškintu šriftu po siūlomų išbraukti žodžių. Pvz.:
| 4.2. Pakeisti 12.2 papunktį ir jį išdėstyti taip: „12.2. registruoja prašymus (pranešimus) įregistruoti Registro objektus;“.
|
| 4.2. Pakeisti 12.2 papunktį ir jį išdėstyti taip: „12.2. registruoja
|
| 4.2. Pakeisti 12.2 papunktį ir jį išdėstyti taip: „12.2. registruoja
|
| 1. Pakeisti 2 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Bendrasis planas – kompleksinio teritorijų planavimo dokumentas, kuriame pagal teritorijų planavimo lygmenį ir uždavinius nustatoma planuojamos teritorijos erdvinė struktūra ir teritorijos naudojimo privalomosios nuostatos,
|
207.4. Jeigu siūloma iš esmės pakeisti visą straipsnį ar punktą, pateikiamas buvęs straipsnio ar punkto tekstas, perbrauktas plona linija, ir dėstoma nauja straipsnio ar punkto redakcija paryškintu šriftu. Pvz.:
| 2.13. Pakeisti 19 punktą ir jį išdėstyti taip: „19.
|
207.5. Jeigu siūloma teisės aktą papildyti nauju straipsniu, punktu ar jų struktūrinėmis dalimis, pateikiamas naujo straipsnio, punkto ar jų sudedamųjų dalių tekstas paryškintu šriftu. Dėl pernumeruotų struktūrinių dalių teisės akto projekto lyginamasis variantas nerengiamas. Pvz.:
| 3. Papildyti nauju 10.23 papunkčiu: „10.23. registro valdytojai nusprendus, susistemina pakartotinai naudoti tinkamus registro dokumentus ir sudaro skaitmeninių dokumentų rinkinius;“. 4. Buvusį 10.23 papunktį laikyti 10.24 papunkčiu.
|
207.6. Jeigu siūloma pripažinti netekusiu galios visą straipsnį, punktą ir (ar) jų sudedamąsias dalis, nurodomas siūlomo pripažinti netekusiu galios straipsnio, punkto ir (ar) jų sudedamųjų dalių numeris ir pateikiamas visas šio straipsnio, punkto ir (ar) jų sudedamųjų dalių tekstas, perbrauktas plona linija. Tekstas kabutėse nerašomas. Pvz.:
| Pripažinti netekusiu galios 8.2 papunktį.
|
207.7. Jei rengiamas teisės akto pakeitimo projektas, kai yra priimtas, bet neįsigaliojęs to paties teisės akto pakeitimas, o projektu daromi pakeitimai įsigaliotų kartu su neįsigaliojusiais pakeitimais arba vėliau, teisės akto projekto lyginamasis variantas rengiamas suvestinės teisės akto redakcijos, įskaitant priimtus, bet neįsigaliojusius pakeitimus, pagrindu.
208. Teisės akto projekto lyginamasis variantas neprivalo būti rengiamas:
209. Jeigu keičiamas teisės aktas, kuriuo tvirtinami dokumentai ir (ar) jų priedai, ir vienas ar keli jų dėstomi nauja redakcija, o kita dalis – ne, turi būti rengiamas tik keičiamų (bet ne nauja redakcija dėstomų) ar pildomų teisės akto, juo tvirtinamų dokumentų ir (ar) jų priedų lyginamasis variantas, pvz., jeigu teisės aktas dėstomas nauja redakcija, o juo tvirtinami dokumentai ir (ar) jų priedai keičiami, bet nauja redakcija nedėstomi, turi būti rengiamas tik tų dokumentų ir (ar) jų priedų lyginamasis variantas, ir atvirkščiai.