LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS

ĮSAKYMAS

dėl Asmens sveikatos priežiūros specialistų planavimo modelio aprašO TVIRTINIMO

2018 m. gruodžio 21 d. Nr. V-1495

Vilnius

Įgyvendindamas Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 51 straipsnio 1 dalį ir vykdydamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 167 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano patvirtinimo“, I prioriteto 1.3 krypties 1.3.2 darbo 1 punktą:

1. T v i r t i n u   Asmens sveikatos priežiūros specialistų planavimo modelio aprašą (pridedama).

2. P a v e d u  šio įsakymo vykdymą kontroliuoti viceministrui pagal veiklos sritį.

Sveikatos apsaugos ministras                                                                                      Aurelijus Veryga

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos

ministro 2018 m. gruodžio 21 d.                     

įsakymu Nr. V-1495

ASMENS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS SPECIALISTŲ PLANAVIMO MODELIO

APRAŠAS

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1.  Asmens sveikatos priežiūros specialistų planavimo modelio aprašas (toliau – Aprašas) nustato bendrus esamo asmens sveikatos priežiūros specialistų skaičiaus (pasiūlos) ir poreikio (trūkumo) planavimo principus.

2.  Aprašo tikslas – nustatyti principus, kuriais vadovaujantis, atsižvelgiant į Lietuvos sveikatos priežiūros sistemos ir demografinius pokyčius, vykdomas kompleksinis asmens sveikatos priežiūros specialistų planavimas, siekiant nustatyti optimalų rengiamų, esamų bei trūkstamų specialistų skaičių.

3.  Pagrindinės Apraše vartojamos sąvokos ir terminai:

3.1. Asmens sveikatos priežiūros specialistai  (toliau – specialistai) – tam tikrų profesijų licencijuojamų asmens sveikatos priežiūros (toliau – ASP) sistemos specialistų profesinės grupės (gydytojai, gydytojai odontologai, slaugytojai, akušeriai, burnos priežiūros specialistai), kurių profesinės kvalifikacijos (kaip vienas iš specialistų planavimo rodiklių) išvardytos šio Aprašo 5.2 papunktyje.

3.2. Aktyvių specialistų skaičius – specialistų, dirbančių sveikatos priežiūros sistemoje pagal įgytą išsilavinimą ir turinčių galiojančią licenciją verstis medicinos, odontologijos, slaugos, akušerijos ir burnos priežiūros praktika pagal įgytą profesinę kvalifikaciją, skaičius.

3.3. Specialistų planavimas – reikalingo per tam tikrą laikotarpį parengti specialistų skaičiaus nustatymas.

3.4. Specialistų poreikis – tam tikros profesinės kvalifikacijos specialistų, reikalingų tam tikroms ASP paslaugoms  (paslaugų skaičiui) teikti, skaičius.

3.5. Specialistų pasiūla – faktinis specialistų, teikiančių (galinčių teikti) tam tikras ASP paslaugas, skaičius.

3.6. Specialistų trūkumas – tam tikroms ASP paslaugoms teikti trūkstamų specialistų skaičius.

II SKYRIUS

SPECIALISTŲ POREIKIO NUSTATYMO DUOMENŲ ŠALTINIAI

4.  Atliekant Lietuvos sveikatos priežiūros sistemos specialistų planavimą specialistų skaičiui nustatyti naudojami duomenys ir jų šaltiniai: 

4.1. Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (toliau – MOSTA) analizės tikslams renkami ir sisteminami duomenys:

4.1.1.   Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos valdomi:

4.1.1.1.  Sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistų praktikos licencijų registro duomenys apie fiziniams asmenims išduotas medicinos, odontologijos, slaugos, akušerijos, burnos priežiūros (gydytojo odontologo padėjėjo, burnos higienisto, dantų techniko) praktikos licencijas;

4.1.1.2.  Sveikatos priežiūros įstaigų licencijų informacinės sistemos duomenys apie juridiniams asmenims išduotas įstaigos asmens sveikatos priežiūros licencijas;

4.1.2.   Lietuvos Respublikos odontologų rūmų duomenys ir valdoma informacija apie gydytojų odontologų bei gydytojų odontologų specialistų skaičių;

4.1.3.   Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – VLK) valdomoje Privalomojo sveikatos draudimo informacinėje sistemoje SVEIDRA kaupiami duomenys apie ambulatorines ir stacionarines ASP paslaugas (jų skaičių pagal sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis);

4.1.4.   Sistemos SVEIDRA posistemės METAS (Medicinos elektroninė tobulinimo administravimo sistema) duomenys, susiję su specialistų įdarbinimu sveikatos priežiūros įstaigose;

4.1.5.   Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – Sveikatos apsaugos ministerija) išduodamų pažymų, liudijančių profesinės kvalifikacijos atitiktį Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2005/36/EB Dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo reikalavimams, duomenys;

4.1.6.   Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenys;

4.1.7.   Švietimo informacinių technologijų centro Studentų registre kaupiami duomenys;

4.1.8.     Lietuvos registrų centro Gyventojų registro duomenys;

4.1.9.   Lietuvos statistikos departamento Oficialiosios statistikos portale viešai pateikiami demografiniai duomenys;

4.2. Sveikatos apsaugos ministerijos renkami ir kaupiami duomenys ir jų šaltiniai:

4.2.1.     Sveikatos apsaugos ministerijos struktūrinių padalinių pagal kompetenciją teikiami duomenys;

4.2.2.     aktualių straipsnių, tyrimų, apklausų, susijusių su sveikatos priežiūros žmogiškųjų išteklių planavimu, nacionalinių ir tarptautinių tyrimų duomenys, gerosios praktikos rodikliai;

4.2.3.     Higienos instituto Sveikatos informacijos centro renkami ir kaupiami statistiniai duomenys;

4.2.4.     specialistus rengiančių universitetų ir aukštųjų mokyklų duomenys apie studentų priėmimo, pasitraukimo iš studijų, faktinio einamųjų metų ir planuojamo kitais metais baigimo skaičius pagal įgyjamas profesines kvalifikacijas;

4.2.5.     asmens sveikatos priežiūros įstaigų (toliau – ASPĮ) pateikiami duomenys apie laisvas darbo vietas – faktinį specialistų trūkumą.

III SKYRIUS

SPECIALISTŲ SKAIČIAUS IR JŲ POREIKIO NUSTATYMO

RODIKLIAI

5.  Pagal Apraše nustatytus principus specialistų skaičius nustatomas ir planuojamas bei prognozuojamas:

5.1. pagal šias specialybes (gydytojai, gydytojai odontologai, slaugytojai, akušeriai, burnos priežiūros specialistai (gydytojo odontologo padėjėjai, burnos higienistai, dantų technikai);

5.2. pagal įgytas profesines kvalifikacijas (medicinos gydytojai, šeimos gydytojai, gydytojai specialistai, gydytojai odontologai, gydytojai odontologai specialistai, slaugytojai pagal specializacijas ir burnos priežiūros specialistai pagal sveikatos apsaugos ministro patvirtintus profesinių kvalifikacijų rūšių sąrašus);

5.3. pagal regionus;

5.4. pagal ASPĮ;

5.5. pagal amžių;

5.6. pagal lytį;

5.7. pagal ASPĮ pagal paslaugų teikimo laiką ir vietą (ambulatorinės paslaugos, stacionarinės paslaugos, mišrios paslaugos);

5.8. pagal suteiktų ASP paslaugų skaičių (100-ui tūkst. gyventojų);

5.9. pagal apsilankymų skaičių (per tam tikrą laikotarpį);

5.10. pagal pirmines ASP paslaugas teikiančioje ASPĮ priregistruotų pacientų skaičių.

IV SKYRIUS

SPECIALISTŲ POREIKIO PLANAVIMAS

6.  Specialistų poreikis planuojamas ir prognozuojamas atliekant:

6.1. specialistų pasiūlos analizę;

6.2. specialistų trūkumo (skirtumo tarp pasiūlos ir poreikio) analizę;

6.3. priėmimo į studijas (vientisąsias ir podiplomines (rezidentūrą) skaičiaus bei jo kitimo analizę;

6.4. vientisųjų studijų baigimo skaičiaus bei jo kitimo tendencijų analizę;

6.5.   parengtų specialistų pasitraukimo (dėl pasitraukimo iš studijų, natūralaus (mirtis), demografinių pokyčių, išvykimo iš šalies, pensinio amžiaus specialistų išėjimo iš darbo ir kt.) skaičiaus prognozavimą;

6.6. sprendimų analizę (galimas kitimo tendencijas);

6.7. specialistų poreikio prognozavimą.

7.  Specialistų poreikis nustatomas atliekant:

7.1. faktiškai dirbančių specialistų skaičiaus analizę pagal įstaigas ir pagal amžiaus grupes;

7.2. paskutinių septynerių metų prognozuojamo asmenų, baigsiančių studijas, (būsimų specialistų) skaičiaus analizę, įvertinant specialistų pasitraukimo tendencijas;

7.3. paslaugų poreikio analizę, kurioje vertinamos sveikatos priežiūros paslaugų vartojimo augimo ar mažėjimo tendencijos ir ambulatorinių bei stacionarinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo apimtis, reikalingą tokiai paslaugų apimčiai užtikrinti.

V SKYRIUS

SPECIALISTŲ PASIŪLOS ANALIZĖ

8.  Specialistų pasiūlos analizę sudaro:

8.1. duomenų apie faktinį aktyvių specialistų skaičių surinkimas;

8.2. surinktų duomenų sisteminimas;

8.3. surinktų duomenų analizavimas;

8.4. duomenų apibendrinimas ir skaičiavimų atlikimas;

8.5. pasiūlos prognozės formavimas, atsižvelgiant į:

8.5.1.     esamą aktyvių specialistų skaičių;

8.5.2.     neaktyvių specialistų, t. y. specialistų, kurie nedirba sveikatos sistemoje, skaičių;

8.5.3.     unikalių specialistų, t. y. specialistų, kurie turi daugiau nei vieną galiojančią licenciją, tačiau skaičiuojami kaip vienas specialistas, skaičių;

8.5.4.     einamaisiais metais baigsiančių aukštojo mokslo medicinos, odontologijos, burnos priežiūros slaugos ir akušerijos studijų krypčių studijas asmenų (būsimų asmens sveikatos priežiūros specialistų) skaičių;

8.5.5.     prognozuojamą rengiamų specialistų ir jau parengtų specialistų pasitraukimo  (dėl pasitraukimo iš studijų, išvykimo iš šalies, pensinio amžiaus specialistų išėjimo iš darbo, natūralaus (mirties) iš sveikatos priežiūros sistemos skaičių;

8.6. aktyvių specialistų skaičiaus prognozės tam tikram pasirinktam laikotarpiui apskaičiavimas.

9. Specialistų pasiūlos prognozės variantai:

9.1. Status quo prognozė (prielaida, kad studentų priėmimas į studijas ir pasitraukimas nesikeis);

9.2. alternatyvios prognozės (studentų ir rezidentų priėmimo ir baigimo skaičių pokytis).

10. Pasiūlos prognozavimo metodai:

10.1. taikant absoliučius studijuojančiųjų ir pasitraukiančiųjų specialistų skaičius;

10.2. taikant vidutinį metinį procentinį pasitraukimą ir absoliučius studijuojančiųjų skaičius.

11.  Specialistų pasiūlos prognozė (taikant absoliutų skaičiavimo metodą) yra tokia: skaičiuojama prie esamų specialistų skaičiaus (pasiūlos) pridedant parengtų specialistų skaičių ir iš gautos sumos atimant prognozuojamo pasitrauksiančių specialistų skaičių.

VI SKYRIUS

SPECIALISTŲ TRŪKUMO ANALIZĖ

12.  Specialistų trūkumui nustatyti naudojama:

12.1.  faktinis esamų specialistų (fizinių asmenų) skaičius ASPĮ;

12.2.  laisvų darbo vietų skaičius;

12.3.  pensinio amžiaus specialistų skaičius;

12.4.  teikiamų ASP paslaugų skaičius bei joms teikti trūkstamų specialistų skaičius.

13.  Siekiant apskaičiuoti, ar artimiausiu metu bus specialistų poreikis specialistų trūkumui padengti ir ar reikia artimiausiais metais didinti atitinkamos profesijos ir (ar) kvalifikacijos specialistų skaičių, sumuojamas paskutiniųjų (trejų, penkerių ar septynerių metų – pagal susitarimą) parengtų tos specialybės specialistų skaičius ir jis lyginamas su esamu atitinkamos amžiaus grupės (pvz., pensinio amžiaus) specialistų skaičiumi. Jeigu gaunamas skaičius (skirtumas) yra su minuso ženklu, vadinasi, pensinio amžiaus specialistų skaičius yra didesnis už parengiamų specialistų skaičių, tokiu atveju daroma išvada, kad  tos specialybės specialistų reikia rengti daugiau, pvz., didinti į tos medicinos krypties rezidentūros ar kitas universitetinių studijų programas priimamų studentų skaičių.

VII SKYRIUS

SPECIALISTŲ PASITRAUKIMO SKAIČIAUS PROGNOZAVIMAS

14.  Specialistų skaičius planuojamas atsižvelgiant bei įvertinant rengiamų ir jau parengtų bei dirbančių specialistų pasitraukimo skaičius ir jų prognozes.

15.  Pasitraukimo atvejai pagal priežastis:

15.1.    studijuojančiųjų pasitraukimas iš studijų;

15.2.    natūralus specialistų sumažėjimas (dėl mirties);

15.3.    išėjimas į pensiją;

15.4.    emigracija;

15.5.    kitos galimos priežastys.

VIII SKYRIUS

SPECIALISTŲ POREIKIO PROGNOZAVIMAS IR GALIMOS KITIMO TENDENCIJOS

16.  Specialistų poreikio prognozavimo rodikliai yra specialistų pasiūla, parengiamų specialistų skaičius, specialistų pasitraukimo skaičius (ar procentinė dalis nuo bendro specialistų skaičiaus).

17.  Specialistų poreikio prognozavimas – tai specialistų, reikalingų teikti sveikatos priežiūros paslaugas, skaičiaus numatymas tam tikram laikotarpiui į priekį.

18.  Specialistų poreikio prognozavimo uždavinys – pagal esamą specialistų trūkumą nustatyti specialistų, reikalingų sveikatos priežiūros paslaugoms teikti, poreikį ir jį prognozuoti ateityje.

19.  Specialistų poreikio prognozės:

19.1. Status quo prognozė (prielaida, jog esama situacija ateityje nesikeis);

19.2. alternatyvios prognozės (prognozuojama, jog poreikis didės ar mažės, atsižvelgiant į populiacijos skaičių, amžiaus struktūrą ir ASP paslaugų naudojimą pagal amžiaus grupes).

20. Nustatant specialistų poreikį ir atliekant specialistų poreikio prognozavimą:

20.1. naudojami praėjusiųjų septynerių metų duomenys;

20.2. specialistų poreikio prognozė sudaroma trejiems, šešeriems ir devyneriems metams į priekį; 

20.3. duomenys detalizuojami, atsižvelgiant į planavimo terminus.

21. Informacija apie specialistų trūkumą paaiškinama specialistų pasiskirstymo po regionus netolygumais: kai kuriuose regionuose, ypač didžiuosiuose miestuose, yra didelė sveikatos priežiūros specialistų koncentracija ir didelis jų skaičius, o kituose, ypač atokiuose Lietuvos regionuose, yra deklaruojamas specialistų poreikis ir trūkumas.

IX SKYRIUS

SPECIALISTŲ RENGIMO VALSTYBINIO UŽSAKYMO FORMAVIMAS

22.  Vykdant specialistų planavimą bei jų poreikio prognozavimą, kartu su specialistų skaičiaus, pensinio amžiaus darbuotojų skaičiaus, rezidentų skaičiaus, pasitraukiančių iš studijų rezidentų skaičiaus, studijas baigsiančių rezidentų skaičiaus vertinimo rezultatais turi būti pateikiama ir esamos situacijos analizė bei skaičiavimai, kuriuos atlieka MOSTA.

23.  MOSTA surinkti duomenys bei atlikti skaičiavimai kartu su Sveikatos apsaugos ministerijos analize pateikiami Nacionalinės sveikatos sistemos specialistų rengimo valstybinio užsakymo formavimo komitetui (toliau – VUK), sudarytam Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2013 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. V-1168 „Dėl Nacionalinės sveikatos sistemos specialistų rengimo valstybinio užsakymo formavimo komiteto sudarymo“.

24.  VUK posėdžio metu MOSTA surinktų duomenų ir atliktų skaičiavimų apie specialistų skaičių bei jų trūkumą, taip pat sudarytų specialistų planavimo prognozių bei jų kitimo tendencijų, Sveikatos apsaugos ministerijos analizės bei universitetų pateiktos informacijos apie galimybes parengti tam tikrą maksimalų rezidentų skaičių ateinančiais mokslo metais pagrindu nustatomas specialistų poreikis bei trūkumas.

25.  VUK posėdžio metu svarstomi planuojamo priėmimo į valstybės finansuojamą medicinos ir odontologijos rezidentūrą konkretūs skaičiai pagal rezidentūros programas ir nustatomi siūlomi bendro priėmimo į valstybės finansuojamą rezidentūrą skaičiai, t. y. formuojamas asmens sveikatos priežiūros specialistų (gydytojų ir gydytojų odontologų) rengimo valstybinis užsakymas.

26.  Formuojant valstybinį užsakymą, nustatomas siūlytinas priėmimo į valstybės finansuojamas rezidentūros studijas vietų skaičius pagal rezidentūros programas ir pagal universitetus.

27.  VUK posėdžio metu kartu su valstybinio užsakymo formavimu nustatomas ir bendras maksimalus valstybės nefinansuojamų priėmimo į rezidentūrą vietų skaičius Vilniaus universitetui ir Lietuvos sveikatos mokslų universitetui (toliau – universitetai).

28.  VUK posėdžio metu nustatyti siūlomo priėmimo į rezidentūrą skaičiai Sveikatos apsaugos ministerijos raštu iki ataskaitinių metų sausio 1 d. turi būti pateikiami Švietimo ir mokslo ministerijai kaip šeimos gydytojų, gydytojų specialistų ir gydytojų odontologų specialistų rengimo valstybinis užsakymas ateinantiems mokslo metams.

29.  Pasibaigus bendrajam priėmimui, universitetai, suderinę su Sveikatos apsaugos ministerija, gali vykdyti laisvų valstybės finansuojamų rezidentūros vietų perskirstymą pagal specialybes bei universitetus, atsižvelgdami į Sveikatos apsaugos ministerijos nustatytą ataskaitiniais metais esantį prioritetinių specialybių specialistų poreikį bei trūkumą.

X SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

30. Pagal šį Aprašą nustatyti priėmimo į sveikatos mokslų studijų krypčių grupės medicinos ir odontologijos studijų krypčių valstybės finansuojamą medicinos ir odontologijos rezidentūrą bei į aukštojo mokslo sveikatos mokslų studijų krypčių grupės burnos priežiūros ir slaugos ir akušerijos studijų krypčių studijas skaičiai laikomi asmens sveikatos priežiūros specialistų rengimo valstybinio užsakymo vienų metų prognoze, kuri kasmet (gali būti) koreguojama.

________________