LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO 2003 M. SPALIO 29 D. ĮSAKYMO NR. 521 „DĖL MIŠKO DAUGINAMOSIOS MEDŽIAGOS NUOSTATŲ PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
2015 m. gruodžio 4 d. Nr. D1-898
Vilnius
P a k e i č i u Miško dauginamosios medžiagos nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. spalio 29 d. įsakymu Nr. 521 „Dėl Miško dauginamosios medžiagos nuostatų patvirtinimo“ (toliau – Nuostatai) :
1. Pakeičiu 5 punktą ir jį išdėstau taip:
„5. Pagrindinės Nuostatų sąvokos:
5.1. darbinis medžių ar krūmų sėklų bandinys – pristatomojo medžių ar krūmų sėklų bandinio dalis, paimta vienam sėklų kokybės tyrimui atlikti;
5.2. elitinis medis – selekcijos atžvilgiu labai vertingas medis, įvertintas pagal paveldėtus dauginant sėklomis vertingus požymius ir savybes;
5.3. genetinis medynas – vertingai miško medžių populiacijai ar jos daliai saugoti ilgą laiką skirtas plotas valstybiniame, savivaldybės, biosferos poligono arba valstybinio parko draustinyje;
5.7. medžių rūšies kilmės rajonas – teritorija (arba keli plotai), kurioje susidaro beveik vienodos ekologinės sąlygos ir kurioje randami panašių fenotipinių arba genetinių požymių medynai (sėklų šaltiniai), jeigu reikia, atsižvelgiant į aukštį virš jūros lygio;
5.8. miško atkūrimas – miško žėlimas ir (arba) želdinimas sklypuose, kuriuose prieš tai miškas augo;
5.9. miško dauginamoji medžiaga – sodmeninės augalų dalys, sėklinė medžiaga, iš jų išauginti sodmenys (sėjinukai ir sodinukai) arba savaiminukai, naudojami miškams įveisti ir atkurti;
5.10. miško dauginamosios medžiagos auginimas – procesas, apimantis visas sėklų augimo, gavybos ir sodmenų išauginimo iš sėklų ar sodmeninių augalų dalių stadijas;
5.11. miško dauginamosios medžiagos kilmės vieta – geografinė vieta, kurioje auga miško dauginamosios medžiagos (sėklų, vegetatyvinių dalių ir sodmenų) motininiai medžiai;
5.12. miško dauginamosios medžiagos tiekėjas – miško dauginamosios medžiagos auginimu, sandėliavimu, vežimu ir (ar) prekyba besiverčiantis fizinis arba juridinis asmuo;
5.13. miško medžių genetinis draustinis – teritorija, skirta genetiškai vertingoms miško medžių populiacijoms ar jų dalims saugoti ilgą laiką;
5.14. miško veisimas – miško želdinimas ir (arba) žėlimas sklypuose, kuriuose prieš tai miškas neaugo;
5.15. miško medžių populiacija – vienos rūšies giminingų ir laisvai besikryžminančių medžių bendrija, kurios daugelis kartų auga toje pačioje vietoje ir kuri prisitaikiusi prie esamų aplinkos sąlygų;
5.16. sėklinė miško medžių plantacija – miško žemės sklypas, kuriame auga atrinkti vienos rūšies medžių klonai arba sėkliniai palikuonys ir kuris tvarkomas taip, kad jame augantys medžių klonai arba sėkliniai palikuonys lengvai kryžmintųsi, nebūtų apdulkinami už jo ribų augančių medžių, dažnai ir gausiai derėtų ir būtų galima lengvai surinkti sėklas;
5.17. miško sodmenys – iš sėklinės medžiagos, sodmeninių augalų dalių arba savaiminukų išauginti sumedėję augalai, skirti miškui želdinti;
5.18. nevietinio medyno kilmės vieta – geografinė vieta, iš kurios buvo įvežta miško dauginamoji medžiaga medynui įveisti;
5.19. nevietinio sėklų šaltinio kilmės vieta – geografinė vieta, iš kurios buvo įvežta miško dauginamoji medžiaga sėklų šaltiniui įveisti;
5.20. pirminis medžių ar krūmų sėklų bandinys – maža medžių ar krūmų sėklų siuntos dalis, paimta vienu kartu;
5.21. prekyba miško dauginamąja medžiaga – miško dauginamosios medžiagos pateikimas prekybai, siūlymas parduoti, pardavimas arba pristatymas kitam asmeniui, įskaitant pristatymą pagal paslaugų sutartį;
5.22. pristatomasis bandinys – bandinys, atrenkamas ir pristatomas į sėklų tyrimo įstaigą sėklų siuntos kokybei nustatyti;
5.23. rinktinis medis – selekciškai vertingas medis, atrinktas pagal nustatytus klasifikacinius fenotipinius požymius;
5.25. sėklinė miško medžiaga – kankorėžiai, vaisiai, vaisynai ir sėklos, iš kurių auginami miško sodmenys;
5.26. sėklų siunta – vienos medžių arba krūmų rūšies ir kilmės sėklų kiekis, kuriam gali būti išduodamas sėklų kokybę patvirtinantis dokumentas;
5.28. sodmeninės augalų dalys – stiebo ūgleliai, lapų atkarpos, šaknų ir audinių dalys arba gemalai, skirti mikrodauginimui, pumpurai, atlankos, šaknys, ūgeliai, skirti skiepijimui, ūglių atkarpos ir bet kokios augalų dalys, iš kurių auginami miško sodmenys;
5.29. sudėtinis medžių ar krūmų sėklų bandinys – bandinys, gaunamas sumaišant visus iš siuntos paimtus pirminius medžių ar krūmų sėklų bandinius;
5.30. sumažintasis medžių ar krūmų sėklų bandinys – tiriamojo medžių ar krūmų sėklų bandinio dalis, ne mažesnė kaip pusė jo svorio;
5.31. šeimos tėvai – palikuonims gauti naudojami medžiai, kai tas pats motininis medis dirbtinai apdulkinamas arba kai jis laisvai apsidulkina vieno tėvinio medžio žiedadulkėmis (tikrasis sibas) arba keleto nustatytos ar nenustatytos tapatybės tėvinių medžių žiedadulkėmis (pussibis);
5.32. vietinis medynas – medynas, išaugintas arba išaugęs iš miško dauginamosios medžiagos, kilusios iš to paties kilmės rajono;
2. Pakeičiu 6 punktą ir jį išdėstau taip:
„6. Sėklinės miško bazės objektai (toliau – Objektai) yra genetiniai, sėkliniai ir I selekcinės grupės medynai, sėklinės miško medžių plantacijos, miško medžių klonų rinkiniai, bandomieji miško medžių želdiniai, miško medžių genetiniai draustiniai, rinktiniai, elitiniai medžiai ir kiti vertingi medynai, medžių grupės ar pavieniai medžiai, registruoti Lietuvos miško sėklinės bazės objektų sąvade (toliau – Sąvadas), kurio nuostatai patvirtinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. rugpjūčio 23 d. įsakymu Nr. 457 „Dėl Lietuvos miško sėklinės bazės sąvado ir jo tvarkymo nuostatų patvirtinimo“.“
4. Pakeičiu 10 punktą ir jį išdėstau taip:
„10. Miško medžių genetiniai draustiniai tvarkomi, naudojami ir atkuriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymu ir Gamtinių ir kompleksinių draustinių nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. balandžio 2 d. nutarimu Nr. 318 „Dėl Gamtinių ir kompleksinių draustinių nuostatų patvirtinimo“.“
5. Pakeičiu 13 punktą ir jį išdėstau taip:
„13. Sėklinės miško medžių plantacijos ir miško medžių klonų rinkiniai veisiami pagal specialų projektą, kurio pavyzdinė forma pateikta Nuostatų 28 priede. Veisimo darbams metodiškai vadovauja Tarnyba. Žuvę ne vyresni kaip 10 metų klonai turi būti atsodinami klonais iš to paties kilmės rajono ne blogesnės selekcinės vertės nei žuvusieji.“
6. Pakeičiu 19 punktą ir jį išdėstau taip:
„19. Kiekvienam miško medžių genetiniam draustiniui, genetiniam ir sėkliniam medynui, sėklinei miško medžių plantacijai, miško medžių klonų rinkiniui, rinktiniam arba elitiniam medžiui ir bandomiesiems miško medžių želdiniams Tarnyba parengia pasus (23–27 priedai). Vienas paso egzempliorius saugomas Tarnyboje, kitas – perduodamas Objektų valdytojui (savininkui). Pasas saugomas neterminuotai iki Objekto išregistravimo iš Sąvado, jame turi būti pažymėta apie paruoštą miško dauginamąją medžiagą, atliktus priežiūros, apsaugos ir kitus darbus. Pasikeitus Objekto statusui arba valdytojui, Tarnyba išduoda naują pasą. Pasikeitus kitiems paso duomenims, pasai gali būti koreguojami perbraukiant pasikeitusius duomenis, įrašant naujus ir pastabose nurodant duomenų koregavimo priežastį, datą, duomenis koregavusio asmens pareigas, vardą ir pavardę.“
7. Pakeičiu 20 punktą ir jį išdėstau taip:
„20. Taksacinėje medžiagoje prie miško medžių genetinio draustinio, genetinio ir sėklinio medyno, sėklinės miško medžių plantacijos, miško medžių klonų rinkinio, rinktinio arba elitinio medžio ir bandomųjų miško medžių želdinių taksacinės charakteristikos turi būti pažymėti jų kodai; sklypuose, kuriuose yra rinktinių arba elitinių medžių, – nurodyti jų numeriai pagal Sąvadą. Kartografinėje medžiagoje jų ribos turi būti pažymėtos sutartiniais ženklais ir įrašyta: „GM“ (genetinis medynas), „SM“ (sėklinis medynas), „GD“ (miško medžių genetinis draustinis), „SP“ (sėklinė miško medžių plantacija), „KR“ (miško medžių klonų rinkinys) ir „BZ“ (bandomieji miško medžių želdiniai). Rinktinis arba elitinis medis turi būti pažymėtas žalios spalvos tašku, skaitiklyje įrašyta „RM“ arba „EM“, vardiklyje – medžio numeris pagal Sąvadą. Išregistravus šiuos Objektus iš Sąvado, taksoraštyje įrašoma išregistravimo data.“
8. Pakeičiu 21 punktą ir jį išdėstau taip:
„21. Rinktiniai ir elitiniai medžiai miške žymimi taip: ant rinktinių medžių kamienų 1,3 metro aukštyje nudažoma viena, elitinių medžių – dvi 5 cm pločio, lietaus nenuplaunamų baltų dažų juostos, o virš jų užrašomas numeris pagal Sąvadą. Miško medžių genetiniai draustiniai, genetiniai ir sėkliniai medynai, bandomieji miško medžių želdiniai ir miško medžių klonų rinkiniai atribojami spindžiais. Kampiniai ir kas 30–50 metrų prie ribos augantys medžiai 1,3 m aukštyje, išorinėje sklypo pusėje pažymimi lietaus nenuplaunamų baltų dažų puslankiais, virš kampinių medžių puslankių užrašant „GD“, „GM“, „SM“, „BZ“ arba „KR“.“
9. Pakeičiu 22 punktą ir jį išdėstau taip:
„22. Nuostatų 1 priede nurodytų medžių rūšių miško dauginamoji medžiaga priskiriama šioms kategorijoms:
22.1. šaltinio tapatybė nustatyta (N) – miško dauginamoji medžiaga, gauta iš medynų arba sėklų šaltinių, augančių viename kilmės rajone ir atitinkančių 3 priedo reikalavimus;
22.2. atrinkta (A) – miško dauginamoji medžiaga, gauta iš I selekcinės grupės medynų, įtrauktų į Sąvadą, genetinių ir sėklinių medynų, miško medžių genetinių draustinių, augančių viename kilmės rajone, atrinktų populiacijoje pagal fenotipą ir atitinkančių 4 priedo reikalavimus;
22.3. atitinkanti (kokybės) reikalavimus (R) – miško dauginamoji medžiaga, gauta iš sėklinių miško medžių plantacijų, šeimos tėvų, miško medžių klonų arba klonų rinkinių, kurių sudedamosios dalys atrinktos pagal fenotipą individualiu lygmeniu ir atitinka 5 priedo reikalavimus. Bandymai gali būti nepradėti arba pabaigti;
22.4. išbandyta (I) – miško dauginamoji medžiaga, gauta iš sėklinių miško medžių plantacijų, šeimos tėvų, miško medžių klonų arba klonų rinkinių, atitinkančių 6 priedo reikalavimus. Dauginamosios medžiagos pranašumas turi būti įrodytas lyginamuoju bandymu arba įvertinant jos pranašumą, nustatytą remiantis jos sudedamųjų dalių genetiniu įvertinimu.“
10. Pakeičiu 25 punktą ir jį išdėstau taip:
„25. Fiziniai ir juridiniai asmenys, atkuriantys ir įveisiantys mišką Nuostatų 1 priede nurodytų medžių rūšių (išskyrus trešnę, dirbtinius tuopos ir drebulės rūšių hibridus) miško dauginamąja medžiaga, turi vadovautis 22 priede nurodytais kilmės rajonais ir laikytis šių reikalavimų:
25.1. miškas turi būti atkuriamas ir įveisiamas:
25.1.1. paprastojo ir bekočio ąžuolo, karpotojo beržo, drebulės, juodalksnio ir paprastojo uosio miško dauginamąja medžiaga, gauta iš to paties kilmės rajono arba gretimų kilmės rajonų vietinių medynų, mažalapės liepos ir paprastojo klevo miško dauginamąja medžiaga, gauta iš to paties kilmės rajono arba gretimų kilmės rajonų vietinių medynų, arba vietinių sėklų šaltinių;
25.1.2. paprastosios eglės ir paprastosios pušies miško dauginamąja medžiaga, gauta iš to paties kilmės rajono arba su juo besiribojančių miškų urėdijų teritorijose augančių vietinių medynų;
25.1.3. paprastojo skroblo miško dauginamąja medžiaga, gauta iš to paties kilmės rajono vietinių medynų, raudonojo ąžuolo, baltalksnio, plaukuotojo beržo, paprastojo buko, kalninės guobos, europinio, japoninio ir plačiažvynio maumedžių ir paprastojo skirpsto miško dauginamąja medžiaga, gauta iš to paties kilmės rajono vietinių medynų arba sėklų šaltinių;
25.2. visų medžių rūšių miško dauginamoji medžiaga, gauta iš sėklinių miško medžių plantacijų, gali būti naudojama tuose kilmės rajonuose, kuriuose moksliniais arba selekciniais tyrimais nustatytas jos selekcinis efektas, ir tuose kilmės rajonuose, iš kurių kilę plantacijos klonų arba šeimų motininiai medžiai; šias naudojimo galimybes nustato Tarnyba;
25.3. iš šalies tolimesnių nei nustatyta 25.1 papunktyje teritorijų ir kitų Europos Sąjungos šalių miško dauginamąją medžiagą leidžiama įvežti ir naudoti tik gavus Tarnybos leidimą. Leidimai išduodami vadovaujantis Leidimų įvežti ir naudoti miško dauginamąją medžiagą miškui želdinti išdavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. D1-641 „Dėl Leidimų įvežti ir naudoti miško dauginamąją medžiagą miškui želdinti išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, jeigu moksliniais arba selekciniais tyrimais įrodoma, kad miško dauginamoji medžiaga tinkama numatomam miško dauginamosios medžiagos kilmės rajonui. Leidimai neišduodami, jeigu paprastosios pušies, paprastosios eglės, paprastojo ir bekočio ąžuolų, karpotojo beržo, paprastojo uosio, paprastojo skroblo, drebulės ir juodalksnio miško dauginamoji medžiaga paruošta nuo pavienių arba grupėmis augančių medžių (sėklų šaltinių);
11. Pakeičiu 34 punktą ir jį išdėstau taip:
„34. Lysvės, apsodinti, rulonais apstatyti plotai, kuriuose auginama miško dauginamoji medžiaga, lauke pažymimi etiketėmis, kuriose užrašomas Pagrindinio miško dauginamosios medžiagos kilmės sertifikato numeris, Objekto kodas, nurodoma sėklų pasėjimo arba sodmenų persodinimo data ir persodintų sodmenų amžius.“
12. Pakeičiu 35 punktą ir jį išdėstau taip:
„35. Sėklų derlius visuose miško sėkliniuose ir genetiniuose medynuose, sėklinėse miško medžių plantacijose, miško medžių genetiniuose draustiniuose ir tuose medynuose ar sėklų šaltiniuose, kuriuose numatoma medžių rūšių sėklų ruoša, prognozuojamas atliekant fenologinius stebėjimus. Medynų žydėjimas ir derėjimas vertinamas pagal 7 priedą. Fenologinius paprastosios eglės ir paprastosios pušies žydėjimo ir visų medžių rūšių derėjimo stebėjimus minėtuose objektuose vykdo valstybinių miškų valdytojai, užpildydami Laukiamo miško sėklų derliaus žiniaraščius (8 priedas). Tarnybai siunčiami tik medžių rūšių derėjimo duomenys: beržo, drebulės ir guobinių – iki birželio 15 d., kitų medžių rūšių – iki rugsėjo 1 d.“
13. Pakeičiu 44 punktą ir jį išdėstau taip:
„44. Miško dauginamosios medžiagos ruošėjai nuo pat ruošos pradžios turi pildyti Miško dauginamosios medžiagos ruošimo kortelę (toliau – Kortelė) pagal Nuostatų 10 priede nurodytą formą. Ji pildoma per visą ruošos laiką, kiekvieną dieną pasveriant arba suskaičiuojant (maišais, dėžėmis ar kitais taros vienetais) paruoštą miško dauginamąją medžiagą ir įrašant šiuos duomenis IV Kortelės dalyje. Užpildžius Kortelės I ir IV dalis, į aižyklą ar vaisių perdirbimo vietą kartu su kankorėžiais ar vaisiais pristatomas Kortelės originalas. Jeigu tos pačios siuntos kankorėžius, vaisius arba sėklas rinko keli ruošėjai arba Objekte (Objektų grupėje) miško dauginamoji medžiaga buvo ruošiama kelis kartus, ruošėjai pildo jungtinę Kortelę, užpildydami tik I dalį, ir prie jos prideda atskirų ruošėjų Korteles su užpildytomis I ir IV dalimis. Ruošiant medžių rūšių miško dauginamąją medžiagą, aižykloje ar vaisių perdirbimo vietoje užpildžius II ir III jungtinės Kortelės dalis, vienas jos egzempliorius grąžinamas miško dauginamosios medžiagos savininkui, antras kartu su miško dauginamąja medžiaga pateikiamas sandėliui, originalas su visomis Kortelėmis ir su atrinktu pristatomuoju bandiniu siunčiamas Tarnybai. Su krūmų sėklų siuntų pristatomaisiais bandiniais Tarnybai siunčiama tik viena Kortelė arba jungtinė Kortelė, kurios IV dalis nepildoma.“
14. Pakeičiu 45 punktą ir jį išdėstau taip:
„45. Paruošus miško dauginamąją medžiagą, sudaromos siuntos, kurios numeruojamos ir nurodoma jų sudarymo data. Siuntos sudaromos atsižvelgiant į miško dauginamosios medžiagos kilmę, t. y. tai pačiai siuntai priskiriama tame pačiame Objekte arba jų grupėje vieno sezono metu paruošta miško dauginamoji medžiaga. Sėklų siunta sudaroma, pristatomasis bandinys atrenkamas laikantis Nuostatų 29 priedo reikalavimų. Pristatomasis bandinys supilamas į švarų maišelį, įdedama Miško sėklų etiketė (12 priedas). Ji pildoma 3 ir daugiau egzempliorių: įdedama į pristatomąjį bandinį, pritvirtinama prie kiekvienos sėklų taros ir įdedama į taros vidų. Gavus iš Tarnybos Pagrindinį miško dauginamosios medžiagos kilmės sertifikatą, jo numeris ir data įrašomi į Miško sėklų etiketę.“
15. Papildau 57.3 papunkčiu:
„57.3. kasmet inventorizuoti auginamus miško sodmenis ir skiepytus sodinukus sėklinėms miško medžių plantacijoms įveisti vadovaujantis Miško bei dekoratyvinių sodmenų apskaitos ir inventorizacijos tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. birželio 21 d. įsakymu Nr. D1-349 „Dėl Miško bei dekoratyvinių sodmenų apskaitos ir inventorizacijos tvarkos“, ir Skiepytų sodinukų miško sėklinėms plantacijoms įveisti kokybės reikalavimų, patvirtintų Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus 2014 m. spalio 21 d. įsakymu Nr. 226-14-V „Dėl Skiepytų sodinukų miško sėklinėms plantacijoms įveisti kokybės reikalavimų“, nustatyta tvarka.“
16. Pakeičiu 61 punktą ir jį išdėstau taip:
„61. Miško dauginamosios medžiagos tiekėjai, pardavę ar perdavę miško sodmenis kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims, ar išsėję 1 priede nurodytų medžių rūšių sėklas ir visų rūšių sėklas, kurios sėklų sandėliuose-šaldytuvuose laikomos ilgiau kaip vienerius metus, du kartus per metus (iki birželio 15 d. ir lapkričio 30 d.) Tarnybai turi pateikti pažymą apie parduodamą, perduodamą ir laikinai įvežamą miško dauginamąją medžiagą (15 priedas) ir pažymą apie išsėtas medžių rūšių sėklas (17 priedas). Jeigu kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims parduodamos sėklos arba į kitas Europos Sąjungos šalis parduodama miško dauginamoji medžiaga, apie tai miško dauginamosios medžiagos tiekėjai Tarnybą turi informuoti ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo pardavimo sandorio įvykdymo ir patekti 15 priede nurodytą pažymą.“
17. Pakeičiu 64 punktą ir jį išdėstau taip:
„64. Tarnybai pareikalavus, šalyje paruošta ar įvežta iš kitų šalių Nuostatų reikalavimų neatitinkanti, taip pat paruošta ar įvežta asmenų, išbrauktų iš miško dauginamosios medžiagos tiekėjų sąrašo dėl Nuostatų reikalavimų pažeidimų, vadovaujantis Miško dauginamosios medžiagos tiekėjų sąrašo sudarymo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. D1-318 „Dėl Miško dauginamosios medžiagos tiekėjų sąrašo sudarymo tvarkos aprašo patvirtinimo“, miško dauginamoji medžiaga turi būti sunaikinta dalyvaujant Tarnybos specialistams, arba Tarnybos sprendimu panaudota ne miškų ūkio reikmėms, arba grąžinta jos pardavėjui.“
19. Pakeičiu 22 priedo 9 punktą ir jį išdėstau taip:
| 9. |
Eglė paprastoji |
– |
LT/E1 |
VĮ Alytaus, Druskininkų, Dubravos eksperimentinė-mokomoji, Jurbarko, Kaišiadorių, Kauno, Kazlų Rūdos mokomoji, Kretingos, Marijampolės, Prienų, Šakių, Šalčininkų, Šilutės, Tauragės, Trakų, Valkininkų, Varėnos, Veisiejų miškų urėdijos, Kuršių nerijos nacionalinis parkas |
| – |
LT/E2 |
VĮ Anykščių, Biržų, Ignalinos, Jonavos, Joniškio, Kėdainių, Kupiškio, Kuršėnų, Mažeikių, Nemenčinės, Pakruojo, Panevėžio, Radviliškio, Raseinių, Rietavo, Rokiškio, Šiaulių, Švenčionėlių, Telšių, Tytuvėnų, Ukmergės, Utenos, Vilniaus, Zarasų miškų urėdijos |
20. pakeičiu 22 priedo 18 punktą ir jį išdėstau taip:
| 18. |
Pušis paprastoji |
– |
LT/P1 |
VĮ Joniškio, Jurbarko, Kretingos, Kuršėnų, Mažeikių, Pakruojo, Radviliškio, Raseinių, Rietavo, Tauragės, Telšių, Tytuvėnų, Šiaulių, Šilutės miškų urėdijos, Kuršių nerijos nacionalinis parkas |
| – |
LT/P2 |
VĮ Anykščių, Alytaus, Biržų, Dubravos eksperimentinė-mokomoji, Ignalinos, Jonavos, Kaišiadorių, Kauno, Kazlų Rūdos mokomoji, Kėdainių, Kupiškio, Marijampolės, Prienų, Šakių, Šalčininkų, Nemenčinės, Panevėžio, Rokiškio, Švenčionėlių, Ukmergės, Utenos, Vilniaus, Zarasų miškų urėdijos |
||
| – |
LT/P3 |
VĮ Druskininkų, Trakų, Valkininkų, Varėnos, Veisiejų miškų urėdijos |
Miško dauginamosios medžiagos nuostatų
13 priedas
(Miško sėklų kokybės pažymos formos pavyzdys)
Pagrindinis miško dauginamosios medžiagos kilmės sertifikatas 20 __ m. ______ d. Nr._________
Savininkas _______________________________________________________________________
Sėklų botaninė rūšis________________________________________________________________
Sėklų siuntos Nr. _____ 20 ___ m. ____________mėn. ____ d. Sėklų siuntos svoris_________ kg
Objekto kodas ______________________Dauginamosios medžiagos kategorija________________
Sėklų laikymo vieta ___________________________________ tara_________________________
Sėklų tyrimo metodas______________________________________________________________
TYRIMO REZULTATAI
| Švarumas, % |
Daigumas/gyvybingumas, % |
|||||||||||||
| dygimo energija po d. |
daigumas po d./ gyvybingumas |
nesudygusių/negyvybingų sėklų |
||||||||||||
| švarios sėklos |
inertiška medžiaga |
kitos sėklos |
sveikų |
nenormaliai sudygusių |
kietų (ankštinių) |
stikliškų |
supuvusių |
pažeistų ligų |
pažeistų kenkėjų |
be gemalo |
tuščių |
nenusidažiusių |
||
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Rekomenduojamos priemonės sėklų kokybei pagerinti: ___________________________________
________________________________________________________________________________
Miško dauginamosios medžiagos nuostatų
25 priedas
(Miško medžių genetinio draustinio/genetinio medyno paso forma)
MIŠKO MEDŽIŲ GENETINIO DRAUSTINIO/GENETINIO MEDYNO PASAS
Sėklinės miško bazės objekto kodas Valdytojas/savininkas..................................................
………………………………................ Vieta (adresas).......................................................................
Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų Plotas.…………..ha
valstybės kadastro numeris Geografinė padėtis: ŠP...........RI...........AVJL ...........m
............................... Išskyrimo metai.......................................................................................
Inventorizacijos metai .................................................
Objektų grupė..............................................................
1. Botaninis pavadinimas .......................................................................................................................
2. Saugojimo priežastys .........................................................................................................................
3. Medyno (-ų) kilmė .............................................................................................................................
4. Miško dauginamosios medžiagos kategorija.....................Kilmės rajonas .........................................
5. Miško dauginamosios medžiagos platinimo galimybės (apribojimai).................................................
................................................................................................................................................................
6. Selekcinis įvertinimas (balais, lyginant su vidutinių medynų rodikliais):
| Sanitarinė būklė |
Aukštis |
Skersmuo |
Stiebų tiesumas |
Lajos plotis |
Šakų storis |
Šakojimosi kampas |
Šakotu-mas |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
1 – blogesnis už vidutinį, 2 – kiek blogesnis už vidutinį, 3 – vidutinis, 4 – kiek geresnis už vidutinį, 5 – daug geresnis už vidutinį
PRIDEDAMA:
Pastabos .................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................
Miško medžių genetinį draustinį/genetinį medyną atrinko ....................................................................
(Institucija, pareigos, vardas ir pavardė)
Pasą sudarė .................................................................................... ..................................................
(Institucija, pareigos, parašas, vardas ir pavardė)
Paso sudarymo data........................................................................
_________________________________
Miško medžių genetinio draustinio/genetinio medyno paso
1 priedas
MIŠKO DAUGINAMOSIOS MEDŽIAGOS RUOŠOS IR ŪKINIŲ PRIEMONIŲ ŽINIALAPIS
Sėklų ruoša
| Sėklų siuntos Nr. |
Data |
Kiekis, kg |
Pagrindinio miško dauginamosios medžiagos kilmės sertifikato Nr. ir data |
Užpildžiusio asmens pareigų pavadinimas, vardas ir pavardė |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Vegetatyvinės miško dauginamosios medžiagos ruoša
| Data |
Mato vnt. |
Kiekis |
Vegetatyvinės miško dauginamosios medžiagos rūšis |
Pagrindinio miško dauginamosios medžiagos kilmės sertifikato Nr. ir data |
Užpildžiusio asmens pareigos, vardas ir pavardė |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Miško medžių genetinio draustinio/genetinio medyno paso
2 priedas
Medyno (-ų) _______ METŲ taksaciniai duomenys
| Kv. Nr. |
Skl. Nr. |
Plo-tas, ha |
Ar- das |
Rūšinė sudėtis |
Kil- mė |
Am-žius, m |
Vidutinis |
Skal- sumas |
Tūris, ktm/ha |
Selekcinė grupė, bonitetas |
Miškų grupė, pogru-pis |
Auga-vietė, miško tipas |
|
| H, m |
D, cm |
||||||||||||
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
____________________________
Miško dauginamosios medžiagos nuostatų
29 priedas
BANDINIŲ ATRINKIMO MEDŽIŲ IR KRŪMŲ SĖKLŲ SIUNTŲ KOKYBEI TIRTI IR JŲ LAIKYMO METODIKA
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Bandinių atrinkimo medžių ir krūmų sėklų siuntų (toliau – siunta) kokybei tirti ir jų laikymo metodika (toliau – Metodika) nustato, kaip turi būti sudaroma siunta, atrenkami pristatomieji ir darbiniai bandiniai jos kokybei tirti siekiant gauti tikslius tyrimo rezultatus, ir bandinių laikymo reikalavimus po tyrimo.
2. Siuntos svoris neturi viršyti Metodikos priede nurodyto svorio taikant 5 proc. leistiną nukrypimą. Jei sėklų svoris didesnis, turi būti formuojamos atskiros siuntos. Jei siuntos svoris sudaro 1 proc. ar mažiau Metodikos priede nurodyto didžiausio siuntos svorio, ji laikoma maža siunta.
3. Siunta turi būti paruošta taip, kad būtų patogu pasiekti kiekvieną pakuotę. Jeigu dėl siuntos pateikimo būdo arba pakuotės rūšies negalima atrinkti bandinių, jie neatrenkami, kol siunta nepateikiama tinkamu būdu.
4. Bandinius atrenka Tarnybos įgalioti specialistai arba Nuostatų 42 punkte nurodyti asmenys. Tarnybos įgaliotam specialistui ar ūkiniam subjektui, sandėliuojančiam sėklas, prašant siuntos savininkas privalo pateikti visą informaciją apie siuntos sudarymą ir sumaišymą.
II SKYRIUS
BANDINIŲ ATRINKIMO IŠ SIUNTOS PRIEMONĖS IR REIKALAVIMAI
6. Bandiniams atrinkti naudojamas lazdos arba movos tipo ėmikliai. Jie yra skirtingi įvairių rūšių sėkloms ir įvairių dydžių pakuotėms: įvairių ilgių, skersmenų, su pertvaromis arba be jų, tačiau netinka labai lukštingų sėklų rūšių bandiniams atrinkti. Į sėklas lazdos (movos) tipo ėmiklis įbedamas horizontaliai arba vertikaliai, tačiau vertikaliai įbedamas ėmiklis turi būti su pertvaromis, dalijančiomis ertmę į kelias kameras, kad į vidų nepakliūtų per daug sėklų iš viršutinių sluoksnių. Tiek horizontaliai, tiek vertikaliai bedant ėmiklį, jis turi būti įbedamas kiek įstrižai maišo ar kitokios pakuotės. Į palaidas sėklas patogiau besti vertikaliai.
Į maišą ėmiklis įbedamas uždarytas, tada atidaromas ir kelis kartus pasukiojamas ar lengvai stuktelėjamas, kad pilnai prisipildytų. Po to atsargiai uždaromas ir ištraukiamas. Į grubiai austo džiuto ar kitos panašios medžiagos maišus įrankis įbedamas per medžiagą. Jį ištraukus, galu kelis kartus įvairiomis kryptimis perbraukiama per skylę, paskirstant siūlus ir taip ją užtaisant. Iš uždarytų popierinių ar polietileninių maišų bandiniai paimami pradūrus maišą, vėliau skylė užklijuojama.
Nobbe tipo ėmiklis atsargiai bedamas į maišą kiek pakeltu smaigaliu, maždaug 30º kampu nuo horizontalės, išpjova į apačią, kol pasiekiamas maišo centras. Tada jis pasukamas 180º kampu, kad atsiverstų išpjova į viršų ir lėtėjančiu judesiu ištraukiamas taip, kad traukiant nuo centro link maišo krašto sėklų byrėjimas intensyvėtų. Jei ėmiklis ilgas ir juo pasiekiamas kitas maišo kraštas, jis turi būti ištraukiamas maždaug vienodu greičiu. Traukiant ėmiklis atsargiai stuktelėjamas, kad sėklos tolygiai į jį byrėtų. Skylės maišuose turi būti užtaisomos.
7. Iš skirtingų siuntos vietų atsitiktine tvarka atrenkami pirminiai bandiniai. Jei pirminių bandinių išvaizda skirtinga, siunta turi būti permaišoma arba pakartotinai išvaloma.
8. Atrenkant pirminius bandinius iš siuntos, privaloma laikytis šių reikalavimų:
8.1. 1 lentelėje nurodyto minimalaus atrenkamų pirminių bandinių skaičiaus, kuris nustatomas atsižvelgiant į pakuočių skaičių siuntoje. Esant mažesnėms kaip 15 kg talpos pakuotėms, jos sugrupuojamos, kad bendra jų talpa neviršytų 100 kg, pavyzdžiui, 20 pakuočių po 5 kg, 33 pakuotės po 3 kg arba 100 pakuočių po 1 kg. Kiekviena pakuočių grupė laikoma viena pakuote;
8.2. 2 lentelėje nurodyto minimalaus atrenkamų pirminių bandinių skaičiaus, kuris taikomas juos atrenkant iš didesnių kaip 100 kg talpos pakuočių, ir priklauso nuo siuntos svorio;
2 lentelė
| Siuntos svoris |
Pirminių bandinių skaičius |
| Iki 500 kg |
Ne mažiau kaip 5 bandiniai |
| 501–3000 kg |
Vienas bandinys kiekvienam 300 kg, bet ne mažiau kaip 5 bandiniai |
| 3001–20000 kg |
Vienas bandinys kiekvienam 500 kg, bet ne mažiau kaip 10 bandinių |
| 20001 kg ir daugiau |
Vienas bandinys kiekvienam 700 kg, bet ne mažiau kaip 40 bandinių |
8.3. jei bandiniai atrenkami iš siuntos, kurioje yra ne daugiau kaip 15 pakuočių, iš kiekvienos pasirinktos bandiniams atrinkti pakuotės turi būti imamas vienodas skaičius pirminių bandinių;
8.4. iš kiekvienos pasirinktos pakuotės ar iš kiekvienos pasirinktos vietos pakuotėje, arba iš įvairių siuntos vietų turi būti atrenkami maždaug vienodo dydžio pirminiai bandiniai;
8.5. siuntos pakuotės pirminiams bandiniams atrinkti pasirenkamos atsitiktine tvarka. Jei bandinius reikia atrinkti iš daugiau kaip vienos vietos pasirinktoje pakuotėje, jie atrenkami iš viršutinės, vidurinės ir apatinės pakuotės dalies;
8.6. kai sėklos laikomos didelėse pakuotėse, pirminiai bandiniai atrenkami iš atsitiktinių pakuotės vietų ir gylių;
8.8. kai sėklas numatyta supakuoti į mažas ar drėgmei nepralaidžias pakuotes (pvz., skardines ar polietileninius maišelius), jei įmanoma, bandiniai turėtų būti atrenkami prieš sėklas supilant į pakuotę. Jeigu tai padaryti negalima, reikiamas pakuočių skaičius turi būti atidarytas arba pradurtas. Atrinkus bandinius, pakuotės turi būti uždarytos arba jų turinys perpiltas į naujas pakuotes;
9. Sudėtinis bandinys gaunamas supylus į vieną indą atrinktus pirminius bandinius ir juos gerai išmaišius.
10. Iš gerai išmaišyto sudėtinio bandinio, dalijant arba atsitiktine tvarka atrenkamos mažos jo dalys ir sumaišomos, kol gaunamas reikiamo svorio pristatomasis bandinys.
11. Pristatomasis bandinys sudaromas laikantis šių reikalavimų:
11.1. mažinant sudėtinį bandinį iki reikalaujamo pristatomojo bandinio svorio vienu iš III skyriuje nurodytų metodų;
12. Minimalus pristatomojo bandinio svoris turi būti:
12.1. drėgmei nustatyti: 100 g – augalų rūšims, kurios turi būti malamos, 50 g – visoms kitoms rūšims;
12.2. kitiems tyrimams: ne mažesnis už nurodytą Metodikos priede, tačiau jei siunta maža (žr. 2 punktą), – ne mažesnis už nurodytą Metodikos priede švarumo tyrimui atlikti; jei Nuostatų 51 punkte nurodytais atvejais sėklų daigumas tikrinamas pakartotinai, – ne mažesnis už nurodytą Metodikos priede švarumo tyrimui atlikti;
12.3. išimtinais atvejais, kai reikia nustatyti labai brangių arba dražuotų sėklų kokybę, pristatomasis bandinys gali būti mažesnis, bet ne mažesnis kaip 1200 sėklų;
III SKYRIUS
BANDINIŲ ATRINKIMAS SĖKLŲ KOKYBEI TIRTI
13. Į Tarnybą pristatytą bandinį sėklų kokybei tirti reikia sumažinti iki darbinio bandinio svorio, kuris turi būti lygus arba didesnis už Metodikos priede nurodytą darbinio bandinio svorį.
14. Darbinio bandinio atrinkimas:
14.2. darbinis bandinys atrenkamas kelis kartus dalijant pristatomąjį bandinį arba atrenkant ir sumaišant atsitiktines nedideles jo dalis, kol gaunamas reikiamas jo svoris;
15. Bandinių dalijimo metodai:
15.1. mechaninio dalijimo metodas tinka daugelio medžių ir krūmų rūšių sėkloms, išskyrus labai lukštingas sėklų rūšis. Pilamos į dalytuvą sėklos dalijamos į dvi apytikriai lygias dalis. Prieš atrenkant darbinį bandinį, dalytuvu išmaišomas pristatomasis bandinys. Maišoma kelis kartus pilant ir vėl sumaišant pristatomąjį bandinį. Darbinis bandinys atrenkamas pilant pristatomąjį bandinį per dalytuvą ir šalinant vieną dalį sėklų. Dalijimo pusiau procesas kartojamas, kol gaunamas reikalingo, bet ne mažesnio svorio darbinis bandinys;
15.2. dalijant supaprastinto dalijimo pusiau metodu gerai išmaišytas pristatomasis bandinys tolygiai pilamas virš grotelių. Groteles pakėlus, apytikriai pusė bandinio lieka ant padėklo. Taip pristatomasis bandinys dalijamas pusiau, kol gaunamas maždaug reikiamo, bet ne mažesnio svorio už nustatytą darbinis bandinys;
15.3. šaukšto metodas taikomas tik smulkiasėklių rūšių bandiniams. Gerai išmaišytos sėklos tolygiai pilamos ant stabiliai pastatyto padėklo. Laikant šaukštą vienoje rankoje, mentelę – kitoje, nuo padėklo, ne mažiau kaip iš penkių atsitiktinių vietų, paimami maži sėklų kiekiai. Sujungtos dalys turi būti tokio dydžio, kad sudarytų reikalingo, bet ne mažesnio svorio darbinį bandinį;
15.4. dalijant rankomis dalijimo pusiau metodu sėklos išpilamos vienodu sluoksniu ant švaraus lygaus paviršiaus. Gerai sumaišytos sėklos sužeriamos į krūvelę mentele lygiu kraštu ir ji dalijama pusiau, abi krūvelės dar pusiau, iš viso – į keturias dalis, kiekviena jų dar kartą dalijama pusiau, gaunamos aštuonios dalys, kurios išdėstomos 2 eilėmis po keturias krūveles; kas antra (priešpriešinės) dalys sujungiamos (pvz., pirma ir trečia dalys pirmoje eilėje sujungiamos su antra ir ketvirta antroje eilėje; kitos keturios dalys pašalinamos); išskirta sėklų dalis dalijama, kol gaunamas reikiamo svorio darbinis bandinys. Šis metodas netaikomas šių medžių ir krūmų genčių sėkloms: klevo (Acer), kaštono (Aesculus), lazdyno (Corylus), uosio (Fraxinus), riešutmedžio (Juglans), tulpmedžio (Liriodendron), tuopos (Populus), ąžuolo (Quercus), gluosnio (Salix), guobos (Ulmus).
16. Laboratorijoje gali būti naudojami šie dalijimo prietaisai:
16.1. dviejų dydžių Boerner tipo kūginiai dalytuvai: mažesni – smulkiasėklėms ir didesni – stambiasėklėms rūšims (mažalapės liepos riešutėlio dydžio ir didesnėms). Šio dalytuvo trūkumas – jį sunku išvalyti;
16.2. dirvos dalytuvas, veikiantis tokiu pat principu kaip ir kūginis; jis tinka stambioms ir lukštingoms sėkloms, tačiau galima pagaminti ir smulkioms sėkloms tinkantį modelį;
16.3. Gamet tipo išcentrinis dalytuvas, kuriame išcentrinė jėga sumaišo ir išskirsto sėklas paskirstomajame paviršiuje;
IV SKYRIUS
BANDINIŲ LAIKYMAS
18. Bandinio tyrimai Tarnyboje pradedami jo gavimo dieną. Jei jų negalima pradėti laiku, bandinys laikomas vėsioje, gerai vėdinamoje patalpoje, kad nepakistų sėklų kokybė.
19. Bandinių laikymas Tarnyboje po tyrimų:
19.1. bandiniai turi būti laikomi specialioje patalpoje, kad laikymo sąlygos mažai pakeistų sėklų kokybę, joje turi būti kontroliuojama temperatūra ir drėgmė, esant reikalui, galima panaudoti insekticidus ir apsaugos nuo graužikų priemones;
Bandinių atrinkimo medžių ir krūmų sėklų
siuntų kokybei tirti ir jų laikymo metodikos
priedas
MEDŽIŲ IR KRŪMŲ SĖKLŲ SIUNTŲ IR BANDINIŲ SVORIAI
| Eil. Nr. |
Medžių ir krūmų genčių ir rūšių pavadinimai |
Didžiausias siuntos svoris, kg |
Mažiausi bandinių svoriai, g |
|
| pristatomasis bandinys |
darbinis bandinys švarumui nustatyti |
|||
| 1. |
Aktinidija margalapė Actinidia kolomikta (Rupr.) Max. |
1000 |
4 |
2 |
| 2. |
Alyvos Syringa spp. |
1000 |
30 |
15 |
| 3. |
Aronija juodavaisė Aronia melanocarpa (Michx.) Elliot |
1000 |
15 |
7 |
| 4. |
Ginkmedis dviskiautis Ginkgo biloba L. |
5000 |
500* |
500* |
| 5. |
Medlieva kanadinė Amelanchier canadensis (L.) Medic. |
1000 |
25 |
12 |
| 6. |
Medlieva varpinė Amelanchier spicata (Lam.) C. Koch |
1000 |
25 |
12 |
| 7. |
Ąžuolas Quercus spp. |
5000 |
500* |
500* |
| 8. |
Baltalksnis Alnus incana (L.) Moench. |
1000 |
4 |
2 |
| 9. |
Beržas karpotasis Betula pendula Roth. |
300 |
10 |
1 |
| 10. |
Beržas plaukuotasis Betula pubescens Ehrh. |
300 |
10 |
1 |
| 11. |
Bukas paprastasis Fagus sylvatica L. |
5000 |
1000 |
600 |
| 12. |
Cidonija paprastoji Cydonia oblonga Mill. |
1000 |
50 |
25 |
| 13. |
Citrinvytis kininis Schizandra chinensis (Turcz.) Baill. |
1000 |
100 |
50 |
| 14. |
Drebulė, tuopa Populus spp. |
50 |
5 |
2 |
| 15. |
Eglė baltoji Picea glauca (Moench.) Voss |
1000 |
16 |
8 |
| 16. |
Eglė dygioji Picea pungens Engelm. |
1000 |
30 |
15 |
| 17. |
Eglė paprastoji Picea abies (L.) Karst. |
1000 |
40 |
20 |
| 18. |
Erškėtis Rosa spp. |
1000 |
50 |
25 |
| 19. |
Gledičija tridyglė Gleditsia triacanthos L. |
1000 |
800 |
400 |
| 20. |
Gudobelė švelnioji Crataegus mollis (Torr. et A. Gray) |
1000 |
300 |
150 |
| 21. |
Miškinė gudobelė Crataegus rhipidophylla Gand. |
1000 |
500 |
250 |
| 22. |
Gudobelė vėduoklinė Crataegus flabellata (Bosc.) C.Koch |
1000 |
300 |
150 |
| 23. |
Gudobelė vienapiestė Crataegus monogyna Jacq. |
1000 |
400 |
200 |
| 24. |
Guoba kalninė Ulmus glabra Huds. |
1000 |
70 |
35 |
| 25. |
Ieva Makio Padus maackii (Rupr.) Kom. et. Aliss. |
1000 |
70 |
35 |
| 26. |
Ieva paprastoji Prunus padus L. |
1000 |
360 |
180 |
| 27. |
Ieva vėlyvoji Prunus serotina Ehrh. |
1000 |
500 |
250 |
| 28. |
Jazminas darželinis Philadelphus coronarius L. |
1000 |
5 |
1 |
| 29. |
Juodalksnis Alnus glutinosa (L.) Gaertn. |
1000 |
8 |
4 |
| 30. |
Kadagys paprastasis Juniperus communis L. |
1000 |
40 |
20 |
| 31. |
Kaštonas paprastasis Aesculus hippocastanum L. |
5000 |
500* |
500* |
| 32. |
Karagana paprastoji Caragana arborescens Lam |
1000 |
160 |
80 |
| 33. |
Kaulenis Cotoneaster spp. |
1000 |
40 |
20 |
| 34. |
Kėnis europinis Abies alba Mill. |
1000 |
240 |
120 |
| 35. |
Kėnis balzaminis Abies balsamea (L.) Miller |
1000 |
40 |
20 |
| 36. |
Kėnis kaukazinis Abies nordmanniana (Steven) Spach |
1000 |
360 |
180 |
| 37. |
Klevas ginalinis Acer ginnala Maxim. |
1000 |
200 |
100 |
| 38. |
Klevas paprastasis Acer platanoides L. |
500 |
700 |
350 |
| 39. |
Klevas platanalapis Acer pseudoplatanus L. |
500 |
600 |
300 |
| 40. |
Klevas sidabrinis Acer saccharinum L. |
500 |
1000 |
500 |
| 41. |
Klevas totorinis Acer tataricum L. |
500 |
140 |
120 |
| 42. |
Klevas trakinis Acer campestre L. |
500 |
400 |
200 |
| 43. |
Kriaušė Pyrus spp. |
1000 |
180 |
90 |
| 44. |
Kukmedis europinis Taxus baccata L. |
1000 |
320 |
160 |
| 45. |
Lanksva japoninė Spiraea japonica L.f. |
1000 |
2 |
1 |
| 46. |
Lanksva guobalapė Spiraea chamaedryfolia L. |
1000 |
2 |
1 |
| 47. |
Lazdynas paprastasis Corylus avellana L. |
5000 |
500* |
500* |
| 48. |
Lazdynas turkinis Corylus colurna L. |
5000 |
500* |
500* |
| 49. |
Liepa didžialapė Tilia platyphyllos Scop. |
1000 |
500 |
250 |
| 50. |
Liepa mažalapė Tilia cordata Mill. |
1000 |
180 |
90 |
| 51. |
Ligustras paprastasis Ligustrum vulgare L. |
1000 |
100 |
50 |
| 52. |
Mahonija dyglialapė Mahonia aquifolium Nutt. |
1000 |
60 |
30 |
| 53. |
Maumedis europinis Larix decidua Mill. |
1000 |
35 |
17 |
| 54. |
Maumedis japoninis Larix kaempferi (Lamb.) Carriere |
1000 |
24 |
10 |
| 55. |
Maumedis plačiažvynis Larix x eurolepis Henry. |
1000 |
35 |
16 |
| 56. |
Meškytė baltauogė Symphoricarpos albus (L.) Blake |
1000 |
50 |
25 |
| 57. |
Obelis miškinė Malus sylvestris (L.) Mill. |
1000 |
160 |
80 |
| 58. |
Obelys (išskyrus miškinę) Malus spp. |
1000 |
50 |
25 |
| 59. |
Ožekšnis europinis Euonymus europeaus L. |
1000 |
200 |
100 |
| 60. |
Ožekšnis karpotasis Euonymus verrucosa Scop. |
1000 |
200 |
100 |
| 61. |
Pocūgė didžioji Pseudotsuga menziesii (Mirbel) Franco |
1000 |
60 |
30 |
| 62. |
Ptelija trilapė Ptelea trifoliata L. |
1000 |
200 |
100 |
| 63. |
Pušis Bankso Pinus banksiana Lamb. |
1000 |
25 |
9 |
| 64. |
Pušis juodoji Pinus nigra Arn. |
1000 |
100 |
50 |
| 65. |
Pušis kalninė Pinus mugo Turra |
1000 |
40 |
20 |
| 66. |
Pušis paprastoji Pinus sylvestris L. |
1000 |
40 |
20 |
| 67. |
Pušis veimutinė Pinus strobus L. |
1000 |
90 |
45 |
| 68. |
Pūkenis europinis Cotinus coggygria Scop. |
1000 |
60 |
30 |
| 69. |
Pupmedis darželinis Laburnum anagyroides Med. |
1000 |
140 |
70 |
| 70. |
Puskiparisis Lausono Chamaecyparis lawsoniana (Murr.) |
1000 |
20 |
6 |
| 71. |
Pūslenis paprastasis Physocarpus opulifolius (L.) Maxim. |
1000 |
10 |
3 |
| 72. |
Putinas paprastasis Viburnum opulus L. |
1000 |
160 |
80 |
| 73. |
Putinas sodinis Viburnum lantana L. |
1000 |
160 |
80 |
| 74. |
Raugerškis Tunbergo Berberis thunbergii DC. |
1000 |
60 |
30 |
| 75. |
Riešutmedis juodasis Juglans nigra L. |
5000 |
500* |
500* |
| 76. |
Riešutmedis pilkasis Juglans cinerea L. |
5000 |
500* |
500* |
| 77. |
Robinija baltažiedė Robinia pseudoacacia L. |
1000 |
100 |
50 |
| 78. |
Sausmedis paprastasis Lonicera xylosteum L. |
1000 |
30 |
15 |
| 79. |
Sausmedis totorinis Lonicera tatarica L. |
1000 |
20 |
10 |
| 80. |
Sedula baltoji Cornus alba L. |
1000 |
130 |
65 |
| 81. |
Sedula geltonžiedė Cornus mas L. |
1000 |
1000 |
600 |
| 82. |
Sedula palaipinė Cornus stolonifera Michx. |
1000 |
150 |
70 |
| 83. |
Sedula raudonoji Cornus sanguinea L. |
1000 |
300 |
150 |
| 84. |
Serbentas auksuotasis Ribes aureum Push |
1000 |
15 |
7 |
| 85. |
Serbentas kalninis Ribes alpinum L. |
1000 |
25 |
13 |
| 86. |
Skirpstas paprastasis Ulmus minor Mill. |
1000 |
40 |
20 |
| 87. |
Skroblas paprastasis Carpinus betulus L. |
1000 |
500 |
250 |
| 88. |
Slyva skėstašakė Prunus cerasifera Ehrh. |
1000 |
900 |
450 |
| 89. |
Svarainis japoninis Chaenomeles japonica (Thunb.) Lindl. |
1000 |
130 |
65 |
| 90. |
Šaltalankis dygliuotasis Hippophae rhamnoides L. |
1000 |
70 |
35 |
| 91. |
Šeivamedis juoduogis Sambucus nigra L. |
1000 |
20 |
10 |
| 92. |
Šeivamedis raudonuogis Sambucus racemosa L. |
1000 |
15 |
7 |
| 93. |
Šermukšnis Sorbus spp. |
1000 |
25 |
10 |
| 94. |
Tuja didžioji Thuja plicata Donn ex D. Don |
1000 |
10 |
3 |
| 95. |
Tuja vakarinė Thuja occidentalis L. |
1000 |
25 |
4 |
| 96. |
Tulpmedis gelsvažiedis Liriodendron tulipifera L. |
1000 |
180 |
90 |
| 97. |
Uosis Fraxinus spp. |
1000 |
400 |
200 |
| 98. |
Vinkšna paprastoji Ulmus laevis Pall. |
1000 |
30 |
15 |
| 99. |
Vynvytis penkialapis Parthenocissus quiquefolia (L.) Planch. |
1000 |
100 |
50 |
| 100. |
Vyšnia Cerasus spp. |
1000 |
450 |
220 |
| 101. |
Sausakrūmis šluotinis Sarothamnus scoparius (L.) Wimm. |
1000 |
50 |
25 |
| 102. |
Žagrenis rūgštusis Rhus typhina L. |
1000 |
40 |
20 |
| 103. |
Žilakrūmis siauralapis Elaeagnus angustifolia L. |
1000 |
800 |
400 |
| 104. |
Žilakrūmis amerikinis Elaeagnus commutata Bernh. |
1000 |
360 |
180 |
* sėklų arba vaisių vienetais.
_____________________