Nr. 3P-1196/2019
Teisminio proceso Nr. 2-06-3-00252-2016-3
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2019 m. liepos 15 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Alės Bukavinienės ir Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas),
susipažinusi su 2019 m. liepos 8 d. gautu atsakovės Lietuvos Respublikos Vyriausybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, kasaciniu skundu dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. balandžio 12 d. nutarties peržiūrėjimo,
n u s t a t ė :
Atsakovė padavė kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. balandžio 12 d. nutarties, kuria paliktas nepakeistas Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 30 d. sprendimas ieškinį tenkinti: pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgalioto asmens Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos kanclerio 2016 m. gegužės 6 d. perdavimo–priėmimo aktą, kuriuo Lietuvos Respublikos vyriausybės įgaliotas asmuo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija perdavė Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos nuosavybėn ūkinį pastatą, plane pažymėtą 4I1p; priteisė ieškovams iš atsakovų Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos ir Lietuvos Respublikos vyriausybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, lygiomis dalimis 500 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Kasacinis skundas grindžiamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose nustatytais pagrindais.
Teisėjų atrankos kolegija pažymi tai, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde turi būti nurodyta, kokios teisės normos buvo pažeistos priimant skundžiamą procesinį sprendimą, kaip šios normos buvo pažeistos, teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsta, kad teisės pažeidimas toks svarbus, jog turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto procesinio sprendimo priėmimui.
Kasaciją grindžiant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės taikymo ir aiškinimo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant skundžiamame teismo procesiniame sprendime išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.
Kasacinis skundas laikomas neatitinkančiu CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, kai jame nurodomas kasacijos pagrindas, tačiau nepateikiama jį patvirtinančių teisinių argumentų arba pateikiami atitinkami argumentai, tačiau jų nesiejama su konkrečiu kasacijos pagrindu.
Pateiktame kasaciniame skunde teigiama, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė CPK 93 straipsnį, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos dėl CPK 93 straipsnio, nes, tenkinus ieškinį, bylinėjimosi išlaidas ieškovams priteistos iš abiejų atsakovių, taip pat ir iš atsakovės Lietuvos Respublikos vyriausybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos.
Teisėjų atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamo teismo procesinio sprendimo motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasacinio skundo argumentai nepagrindžia, kad teismas pažeidė teisės normas ir (ar) nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, ir kad šie pažeidimai galėjo turėti įtakos neteisėtam teismo procesiniam sprendimui priimti.
Kadangi kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, tai paduotą kasacinį skundą, kaip neatitinkantį CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, priimti atsisakytina.
Teisėjų atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis skundas turi ir kitų trūkumų, nes nenurodyti byloje dalyvaujantys tretieji asmenys (CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Be to, kasacinis skundas nepasirašytas jį surašiusio darbuotojo, turinčio aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą (CPK 347 straipsnio 3 dalis).
Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 3, 4, 5 punktais ir 4 dalimi,