Lietuvos Respublikos Vyriausybė
nutarimas
Dėl LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO NARIO D. JANKAUSKO PASIŪLYMO DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS LABDAROS IR PARAMOS ĮSTATYMO NR. I-172 7 IR 15 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIP-1405(2)
2014 m. spalio 3 d. Nr. 1062
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2014 m. birželio 27 d. sprendimo Nr. SV-S-692 „Dėl įstatymų ir Seimo nutarimo projektų išvadų“ 14 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Nepritarti Lietuvos Respublikos Seimo nario Donato Jankausko pasiūlyme dėl Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo Nr. I-172 7 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-1405(2) (toliau – Įstatymo projektas) teikiamoms teisinio reguliavimo priemonėms dėl toliau dėstomų priežasčių.
Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos Seimo nario D. Jankausko pasiūlyme nurodyto teisinio reguliavimo pagrindimas yra klaidingas. Teiginys, kad Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo nuostatos, neleidžiančios Lietuvoje veikiančioms nevyriausybinėms organizacijoms, gavusioms lėšų iš užsienio valstybių, Lietuvos fizinių ir (ar) juridinių asmenų, perduoti surinktas lėšas besivystančių šalių ne pelno organizacijoms, nesudaro tinkamų sąlygų įgyvendinti prisiimtus tarptautinius įsipareigojimus pagal Europos Sąjungos sutartį ir Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, yra neteisingas. Remiantis Europos Sąjungos sutarties 4 straipsnio 4 dalimi ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 5 dalies III antraštine dalimi, Europos Sąjungos priemonės bendradarbiavimo vystymosi labui ir humanitarinės pagalbos srityse yra skirtos valstybėms narėms ir neįpareigoja kitų nevyriausybinių subjektų. Atitinkamai aplinkybė, kad Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymas nenumato galimybės nevyriausybiniams subjektams remti kitas ne pelno siekiančias organizacijas trečiosiose šalyse, neprieštarauja nurodytoms sutarčių nuostatoms.
Be to, atsižvelgiant į tai, kad paramos teikimas paremtas mokestinėmis lengvatomis, o piktnaudžiavimo parama rizika reikšminga ne tik mokesčių vengimo, bet ir pinigų plovimo bei terorizmo finansavimo požiūriu, paramos teikimo teisinis reguliavimas tiek Lietuvoje, tiek kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse pagrįstas paramos teikimo, gavimo ir panaudojimo skaidrumo principu. Šio principo esmė – įtvirtinti tam tikrus reikalavimus paramos gavėjams ir sudaryti prielaidas juos aiškiai identifikuoti, taip pat patikimai patikrinti, ar suteikta parama paskirstoma pagal jai keliamus tikslus. Remiantis šiuo principu ir naujai reglamentuojant paramos teikimą paramos gavėjams, veikiantiems ne Lietuvoje, Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamame Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo 7 straipsnyje siūloma nustatyti, kad paramos teikėjas turi pateikti nustatytus dokumentus, įrodančius, kad jo parama teikiama šių juridinių asmenų ar kitų organizacijų veiklos dokumentuose numatytiems visuomenei naudingiems tikslams. Šios nuostatos, viena vertus, praplečia Lietuvos galimybes teikti paramą užsienio šalims ir skirti lėšas Europos ekonominės erdvės (toliau – EEE) valstybėse įsteigtiems ne pelno siekiantiems juridiniams asmenims. Kita vertus, jos numato patikimą kontrolės mechanizmą ir sumažina galimą piktnaudžiavimo parama riziką, kadangi Lietuvos mokesčių administratorius, vadovaudamasis Europos Sąjungoje galiojančiais susitarimais, turi galimybę gauti iš Įstatyme projekte nurodytų šalių mokesčių administratorių patikimą informaciją, patvirtinančią, kad šie paramos gavėjai atitinka teisės aktų jiems keliamus reikalavimus.
Lietuvos Respublikos Seimo nario Donato Jankausko pasiūlymas dėl Įstatymo projekto praplėstų paramos teikimą – paramos gavėjomis būtų pripažintos bet kokioje pasaulio šalyje įregistruotos nevyriausybinės organizacijos, neatsižvelgiant į jų vykdomą veiklą, tikslus ir apmokestinimo sąlygas. Taip būtų sukurtas precedentas didinti asmenų, norinčių pasinaudoti parama, grupę, todėl būtų sudėtingiau kontroliuoti paramos teikimo skaidrumą. Pažymėtina, kad Lietuvos mokesčių administratorius iš kitų (ne EEE valstybių) mokesčių administratorių gali gauti informaciją pagal tarptautinius susitarimus, tačiau ne su visomis šalimis jie yra pasirašyti, be to, kaip rodo administravimo praktika, tam tikrais atvejais galimybė gauti išsamesnę informaciją apie asmenų veiklą yra ribota. Manytina, kad Įstatymo projekte siūlomas reglamentavimas yra optimalus ir proporcingai padidina paramos gavėjų grupę, o Lietuvos Respublikos Seimo nario Donato Jankausko pasiūlymas dėl Įstatymo projekto sukeltų gana didelę neteisėto paramos panaudojimo riziką.