Baudžiamoji byla Nr. 2K-35-1214/2025
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-09572-2021-1
Procesinio sprendimo kategorija 1.2.23.2.2.1
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. sausio 9 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Valantino (kolegijos pirmininkas), Albino Antanaičio ir Danutės Jočienės (pranešėja),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. R. gynėjo advokato Raimundo Jurkos ir nuteistojo D. P. ir jo gynėjo advokato Ramūno Dobrovolskio kasacinius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 9 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. balandžio 23 d. nutarties.
Šiaulių apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 9 d. nuosprendžiu T. R. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, laisvės atėmimu ketveriems metams ir pagal BK 259 straipsnio 1 dalį penkiolikai parų arešto. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas ketveriems metams. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas sulaikymo laikas nuo 2021 m. kovo 29 d. 12.15 val. iki 2021 m. kovo 31 d. 9.30 val. Taip pat, pritaikius BK 37 straipsnį, T. R. pagal BK 253 straipsnio 1 dalį atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo ir baudžiamoji byla nutraukta, tačiau ši nuosprendžio dalis kasacine tvarka neskundžiama.
Taip pat D. P. nuteistas pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 199 straipsnio 4 dalį (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo redakcija) laisvės atėmimu trejiems metams, pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, laisvės atėmimu penkeriems metams ir pagal BK 213 straipsnio 1 dalį 100 MGL (5000 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu bei iš dalies sudedant ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas penkeriems metams ir 80 MGL (4000 Eur) dydžio bauda. Taip pat, pritaikius BK 37 straipsnį, D. P. pagal BK 253 straipsnio 1 dalį atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo ir baudžiamoji byla nutraukta, tačiau ši nuosprendžio dalis kasacine tvarka neskundžiama.
Tuo pačiu nuosprendžiu buvo nuteistas ir V. V., tačiau dėl jo kasacinių skundų nepaduota.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. balandžio 23 d. nutartimi nuteistųjų V. V., T. R. bei D. P. ir jo gynėjo advokato Ramūno Dobrovolskio apeliaciniai skundai atmesti.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I. Bylos esmė
1. D. P. pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 199 straipsnio 4 dalį (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo redakcija) ir pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 2 dalį, o T. R. pagal BK 260 straipsnio 2 dalį nuteisti už tai, kad D. P., būdamas Jungtinėje Karalystėje, organizavo neteisėtą didelio kiekio narkotinių medžiagų gabenimą, laikymą ir platinimą, narkotinių medžiagų kontrabandą iš Jungtinės Karalystės į Lietuvos Respubliką ir vadovavo šioms nusikalstamoms veikoms, V. V., vykdydamas nusikalstamas veikas organizavusio ir joms vadovavusio kaltinamojo D. P. nurodymus, neteisėtai disponavo dideliu kiekiu narkotinių medžiagų, turėdamas tikslą jas platinti, jas platino ir įvykdė narkotinių medžiagų kontrabandą, o T. R. neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, disponavo dideliu kiekiu narkotinių medžiagų, būtent:
1.1. D. P. 2021 m. vasario mėn., tiksliai nenustatytu laiku, surado nusikalstamų veikų vykdytoją – V. V., dirbantį tolimųjų reisų vairuotoju UAB „T“, užsiimančioje krovinių pervežimu iš Jungtinės Karalystės į Lietuvos Respubliką, ir su juo susitarė, kad šis, atvykęs į Didžiąją Britaniją, apie atvykimą iš anksto jį (D. P.) informuos ir pargabenti į Lietuvą paims jo perduotą siuntinį su narkotinėmis medžiagomis, šį siuntinį kontrabanda pargabens ir perduos T. R., taip pat ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku surado ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą asmenį, kuris Jungtinėje Karalystėje perduos V. V. jo (D. P.) siuntinį su narkotinėmis medžiagomis.
1.2. Po to V. V., veikdamas pagal išankstinį susitarimą vykdyti D. P. organizuotas nusikalstamas veikas – t. y. neteisėtą disponavimą dideliu kiekiu narkotinių medžiagų, turint tikslą jas platinti, ir narkotinių medžiagų kontrabandą, 2021 m. kovo 22 d. 15.08 val. iš savo naudojamo mobiliojo ryšio telefono abonento paskambinęs D. P. į telefono abonento numerį, pastarąjį informavo, kad jis (V. V.) yra Jungtinėje Karalystėje. Po to V. V., gavęs iš D. P. nurodymą iš siuntinį atvežusio asmens paimti jo (D. P.) siuntinį su dideliu kiekiu – 1388,81 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kad jos būtų pargabentos iš Jungtinės Karalystės į Lietuvos Respubliką ir perduotos T. R., ir 2021 m. kovo 24 d. 18.43 val. į savo naudojamo mobiliojo ryšio telefono abonentą iš D. P. naudojamo telefono abonento gavęs trumpąją žinutę su vietovės – automobilių stovėjimo aikštelės, esančios Jungtinėje Karalystėje, geografinėmis koordinatėmis, kur jam bus perduotas siuntinys, (V. V.) vairuojamu krovininiu automobiliu MAN su puspriekabe tą pačią dieną apie 20.10 val. nuvyko į D. P. nurodytą vietovę – automobilių stovėjimo aikštelę, esančią Jungtinėje Karalystėje, ten D. P. nurodymu iš ikiteisminio tyrimo nenustatyto asmens priėmė ir taip neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, t. y. kontrabandos būdu pargabenti į Lietuvą ir perduoti T. R., įgijo jam (V. V.) D. P. perduotą siuntinį – maišelį su jame esančiais 9 vnt. paketų su dideliu kiekiu – 1388,81 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), šį siuntinį įsidėjo į vairuojamo krovininio automobilio MAN puspriekabę ir šioje puspriekabėje narkotines medžiagas neteisėtai gabeno.
1.3. Po to V. V. 2021 m. kovo 28 d. apie 19.30 val. vairuojamu krovininiu automobiliu MAN su puspriekabe kirto Kalvarijos–Budzisko pasienio kontrolės punktą, Salaperaugio k., Kalvarijos sav., Marijampolės aps., ir taip, neturėdamas leidimo, per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno siuntinį – maišelį su jame esančiais 9 vnt. paketų, kuriuose buvo didelis kiekis – 1388,81 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių). Tęsdamas nusikalstamą veiką, tą pačią dieną apie 22.13 val. atvyko į automobilių stovėjimo aikštelę, esančią Kaune, ten D. P. siuntinį – maišelį su jame esančiais 9 vnt. paketų, kuriuose buvo didelis kiekis – 1388,81 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), iš automobilio MAN su puspriekabe persidėjo į naudojamą automobilį „Opel Zafira“ ir juo 2021 m. kovo 29 d. apie 3 val. neteisėtai narkotines medžiagas pargabeno į savo gyvenamąją vietą – butą, esantį Šiauliuose, ten neteisėtai laikė.
1.4. D. P., turėdamas tikslą platinti narkotines medžiagas, t. y. perduoti jas T. R., 2021 m. kovo 28 d. 20.32 val. iš savo naudojamo telefono abonento paskambino į T. R. naudojamo mobiliojo ryšio telefono abonentą ir informavo T. R., kad V. V. yra grįžęs iš Jungtinės Karalystės ir jam (T. R.) reikia nuvykti pas V. V. ir paimti jo (D. P.) siuntinį. V. V. 2021 m. kovo 29 d. 8.25 val. ir 10.36 val., turėdamas tikslą platinti, iš savo naudojamo mobiliojo ryšio telefono abonento paskambino T. R. į pastarojo naudojamą mobiliojo ryšio telefono abonentą ir, vykdydamas D. P. nurodymą perduoti siuntinį T. R., informavo T. R., jog yra grįžęs iš Jungtinės Karalystės, ir paragino greičiau atvykti pasiimti D. P. siuntinio. T. R., iš jam paskambinusio D. P. sužinojęs, kad iš Jungtinės Karalystės į Šiaulius yra grįžęs V. V., ir gavęs iš D. P. nurodymą nuvykti pas V. V. ir paimti iš pastarojo pargabentą D. P. priklausantį siuntinį su dideliu kiekiu narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) bei, jam (T. R.) paskambinus V. V. ir pakvietus bei paraginus atvykti pas jį (V. V.) į namus pasiimti D. P. siuntinio, (T. R.) 2021 m. kovo 29 d. apie 10.45 val. nuvyko į V. V. gyvenamąją vietą – butą, esantį Šiauliuose, kur kartu su V. V. pastarojo pargabentame D. P. siuntinyje – maišelyje buvusius 9 vnt. paketų, kuriuose buvo didelis kiekis – 1388,81 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), supakavo į vieną paketą, t. y. įdėjo juos į polietileno maišelius ir apvyniojo maistine plėvele. Po to V. V., vykdydamas D. P. nurodymą, neteisėtai pargabentą ir laikomą didelį kiekį – 1388,81 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) perdavė T. R., o pastarasis neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, t. y. perduoti ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui, D. P. nurodymu iš V. V. priėmė D. P. priklausantį siuntinį – maišelį ir taip neteisėtai įgijo jame esantį didelį kiekį – 1388,81 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių). Po to tą pačią dieną apie 12.06 val. iš V. V. buto siuntinį – maišelį su neteisėtai įgytomis narkotinėmis medžiagomis T. R. nusinešė į savo automobilį „Toyota Highlander“, šiuo automobiliu narkotines medžiagas neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, gabeno į negyvenamą sodybą, esančią Šiaulių r., kur tą pačią dieną apie 12.15 val. buvo sulaikytas Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų ir įvykio vietos – automobilio apžiūros metu buvo paimtas siuntinyje – maišelyje neteisėtai gabentas didelis kiekis – 1388,81 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių).
II. Kasacinių skundų ir atsiliepimo į juos argumentai
2. Nuteistojo T. R. gynėjas advokatas R. Jurka kasaciniu skundu prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatorius skunde nurodo:
2.1. Teismai T. R. veiką nepagrįstai kvalifikavo pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, ji turėtų būti perkvalifikuojama į BK 259 straipsnio 1 dalį, nes jis neturėjo tikslo platinti narkotines medžiagas. Byloje nenustatytas asmuo, kuriam turėjo atitekti D. P. siųstas siuntinys, o iš T. R. duotų parodymų matyti, kad jis nėra galutinis narkotinių medžiagų gavėjas. Teismai tikslo platinti narkotines medžiagas požymį aiškino kaip prezumpciją, nors nustatė, kad nuteistasis T. R. gabeno kitam nuteistajam – D. P. priklausiančias narkotines medžiagas. Byloje nenustatyta, kad T. R. turėjo tikslą platinti narkotines medžiagas bent vienam kitam asmeniui, išskyrus nuteistąjį D. P.: kasatorius, įgijęs narkotines medžiagas, iš karto jas gabeno į savo sodybą, kurioje buvo laikomi ir nuteistojo D. P. daiktai (kasatorius darė prielaidą, kad ir narkotinės medžiagos skirtos D. P.). Kai T. R. prie sodybos įvažiavimo buvo sustabdytas, jis pareigūnams iš karto nurodė, kad turi narkotinių medžiagų, nurodė, iš kur jas įgijo ir kam jos priklauso (t. y. D. P.). Tai patvirtina ir liudytojo pareigūno T. Aušbikavičiaus parodymai, jog kriminalinės žvalgybos metu nebuvo nustatyta, kad T. R. turėjo tikslą šias medžiagas platinti, tik nustatyta, kad narkotinės medžiagos gali būti slepiamos R. šeimai priklausiančioje sodyboje. Dėl šių priežasčių pareigūnai T. R. nebesekė, o nuvažiavo prie minėtos sodybos ir laukė atvykstančio T. R.. Šios aplinkybės patvirtina, kad kriminalinės žvalgybos subjektams nebuvo pagrindo sekti T. R. siekiant nustatyti galimą bent vieną asmenį, kuriam jis neva turėjo tikslą platinti narkotines medžiagas, nes apie tokius T. R. susitarimus nebuvo duomenų. Teismai šių duomenų neanalizavo, todėl netinkamai nustatė nusikalstamo sumanymo turinį.
2.2. Teismai, vertindami įrodymus, pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalį, nesilaikė apkaltinamojo nuosprendžio turiniui keliamų BPK 305 straipsnio reikalavimų. Motyvuodami tikslą platinti, teismai rėmėsi T. R. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais apie pirmosios siuntos vežimo aplinkybes, kai analogišku būdu, t. y. D. P. perduodant lagaminą su narkotinėmis medžiagomis V. V., o šiam – T. R., buvo nežinomam asmeniui paliktas lagaminas, kad šis galėtų jį paimti. Remdamiesi šiais parodymais, teismai darė prielaidą, kad ir kaltinime nurodytu atveju buvo veikiama analogiškai, t. y. narkotinės medžiagos skirtos trečiajam asmeniui (platinamos), tačiau minėtų T. R. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų nebuvo galimybės patikrinti, o prielaidomis grįsti apkaltinamąjį nuosprendį draudžiama. Neįvertinta aplinkybė, kad D. P. laikė savo asmeninius daiktus R. šeimos sodyboje, todėl T. R. nutarė siuntinį vežti į sodybą, jam niekas nesakė, kad kažkoks trečiasis asmuo turi paimti siuntinį.
3. Nuteistasis D. P. ir jo gynėjas advokatas R. Dobrovolskis kasaciniu skundu prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatoriai skunde nurodo:
3.1. Teismai kaltinimą pagrindžiančius įrodymus (kriminalinės žvalgybos duomenis, T. R. parodymus ikiteisminio tyrimo metu) vertino atskirai nuo nuteistųjų duotų parodymų, neišdėstė išsamios jų analizės, nepateikė logiškų, įtikinamų ir neprieštaringų išvadų, pagrįstų išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, nevertindami tos dalies įrodymų (kriminalinės žvalgybos duomenų), kurie aiškiai rodė, jog D. P. vartojo narkotines ir psichotropines medžiagas, jų ieškojo įsigyti vartojimo tikslais Lietuvos Respublikoje (Šiauliuose). Teismo išvada, kad D. P. turėjo tikslą platinti narkotines medžiagas, t. y. perduoti jas T. R., pagrįsta prielaidomis, o ne surinktais ir teisme išanalizuotais įrodymais. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis neatitinka BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimų (neišdėstyti įrodymai ir jų vertinimo motyvai), o apeliacinės instancijos teismas, nutartimi atmesdamas apeliacinį skundą, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvų tinkamai nepaneigė, abejonių nepašalino, nepagrįstai atmetė D. P. teisinančius įrodymus. Ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo apklausti tik kaltinamieji ir vienas policijos pareigūnas, šie nenurodė jokių objektyvių duomenų, jog D. P. prekiavo narkotinėmis medžiagomis ar turėjo tikslą jomis prekiauti.
3.2. Teismas, remdamasis byloje esančiais įrodymais, privalėjo atskleisti, ar D. P., organizuodamas narkotinių medžiagų gabenimą iš Jungtinės Karalystės į Lietuvą savo reikmėms, turėjo tikslą perduoti T. R. narkotines medžiagas, t. y. turėjo tikslą už pinigus ar neatlygintinai perduoti paketą, kuriame buvo didelis kiekis kanapių (antžeminių dalių). Byloje yra kriminalinės žvalgybos duomenys, patvirtinantys D. P. prašymą paimti siuntinį iš V. V., tačiau nėra kitų įrodymų, jog siuntinys perduodamas T. R. kaip jam priklausantis, kad jis juo disponuotų savo nuožiūra. Taigi D. P. organizavo siuntinio su narkotinėmis medžiagomis gabenimą ir perdavimą T. R., tačiau disponavimo teisės siuntiniu T. R. neperleido, nes neturėjo tikslo, kad siuntinio turiniu naudotųsi T. R.. Nustatyta, kad T. R. buvo prašoma paimti paketą ir jį padėti, kol D. P. sugrįš iš Jungtinės Karalystės; narkotinės medžiagos visą laiką priklausė D. P.. Iš byloje esančių kriminalinės žvalgybos duomenų (telefoninių įrašų) matyti, kad D. P. vartojo narkotines medžiagas, ieškojo įsigyti jų nedideliais kiekiais, todėl nėra pagrindo teigti, kad turėjo tikslą jas platinti kitiems asmenims. Nesant tokio tikslo, jo veika turi būti perkvalifikuota pagal BK 259 straipsnio 1 dalį.
4. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Tomas Uldukis atsiliepimu į kasacinius skundus prašo juos atmesti. Prokuroras atsiliepime nurodo:
4.1. Nagrinėjamu atveju byloje nėra pagrindo konstatuoti, kad teismai padarė esminių BPK pažeidimų ir netinkamai aiškino bei taikė nusikaltimo, nustatyto BK 260 straipsnio 2 dalyje, sudėties požymius. Teismai tinkamai tyrė ir analizavo visus įrodymus, juos įvertino tiek atskirai, tiek lygindami tarpusavyje, nė vienam įrodymų šaltiniui neteikdami išskirtinės reikšmės. Taip pat teismai aptarė ir argumentuotai atmetė nuteistųjų gynybinius teiginius, neva jie neturėjo tikslo platinti narkotines medžiagas. Byloje buvo įvertinti tiek pačių nuteistųjų D. P., T. R., V. V., tiek liudytojo T. Aušbikavičiaus parodymai, įvykio vietos, apžiūros, kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokoluose, specialisto išvadose bei kitoje rašytinėje bylos medžiagoje užfiksuoti duomenys. Priešingai nei nurodoma nuteistojo D. P. ir jo gynėjo advokato R. Dobrovolskio kasaciniame skunde, T. R. duoti parodymai tiek teisiamojo posėdžio, tiek ikiteisminio tyrimo metu išsamiai išanalizuoti, palyginti su kitais bylos duomenimis. Akcentuotina, kad išvada dėl nuteistojo pirminių parodymų patikimumo buvo daroma tiek įvertinus šių parodymų detalumą, išsamumą, tiek palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais. Nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstyti įrodymų vertinimo motyvai ir padarytos įrodymais pagrįstos išvados, kokios faktinės aplinkybės nustatytos byloje ir kokie duomenys pagrindžia nuteistųjų kaltę padarius jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas.
4.2. Nuteistojo T. R. gynėjo advokato R. Jurkos kasaciniame skunde akcentuojama, kad teismai, vertindami bylos duomenis dėl T. R. tikslo platinti narkotines medžiagas, vadovavosi paties kasatoriaus išsakytais teiginiais, kurie nebuvo tiriami ir nagrinėjami šioje baudžiamojoje byloje ir kurių nepatvirtina kiti bylos duomenys. Tačiau iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad T. R. paaiškinimai dėl ankstesnių dviejų siuntų pergabenimo į Lietuvos Respubliką nebuvo laikomi jo kaltės įrodymais ir aplinkybės dėl anksčiau siųstų siuntinių gabenimo jam nebuvo inkriminuotos. Nagrinėjamoje byloje, įrodinėjant T. R. tikslą platinti narkotines medžiagas, atsižvelgtina į apžiūros metu rastą narkotinių medžiagų kiekį, į tai, kad pats nuteistasis T. R. nebuvo priklausomas nuo narkotikų, jis narkotinių medžiagų asmeniškai nevartojo, narkotines medžiagas vežė į jam nuosavybės teise priklausančią negyvenamą sodybą.
4.3. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas taip pat detaliai bei motyvuotai atsakė į nuteistųjų ir jų gynėjų argumentus dėl to, kodėl T. R. parodymai, duoti teisme, atmesti kaip neatitinkantys bylos duomenų ir kodėl teismas vadovavosi nuteistojo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu. Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi T. R. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kadangi būtent šiuos T. R. parodymus patvirtina kiti byloje esantys įrodymai, jie buvo nuoseklūs, atitiko bylos aplinkybes, nebuvo vieninteliai, kuriais pirmosios instancijos teismas grindė visų trijų nuteistųjų kaltę. Nagrinėjamu atveju atkreiptinas dėmesys, kad, išanalizavus nuteistojo T. R. parodymų visumą, matyti, jog nėra objektyvių priežasčių, kodėl jis būtų siekęs melagingai apkalbėti būtent D. P. ir V. V.. Be to, duodamas parodymus apie kitų nuteistųjų neteisėtus veiksmus, T. R. nuosekliai aiškino ir apie savo paties nusikalstamus veiksmus.
4.4. Nepagrįsti nuteistojo D. P. ir jo gynėjo advokato R. Dobrovolskio kasacinio skundo teiginiai, kad apeliacinės instancijos teismas, neatnaujindamas įrodymų tyrimo ir papildomai neapklausęs T. R., padarė esminį BPK pažeidimą. Priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, apeliacinės instancijos teismas neprivalėjo atlikti įrodymų tyrimo (apklausti T. R.), nes tai padarė pirmosios instancijos teismas. Kita vertus, apeliacinės instancijos teisme sprendžiant klausimą dėl įrodymų tyrimo atlikimo būtinybės ir apimties, nei prokuroras, nei nuteistieji bei jų gynėjai neprašė papildomai apklausti T. R..
4.5. Nuteistojo T. R. gynėjo advokato R. Jurkos kasaciniame skunde netinkamas baudžiamojo įstatymo taikymas grindžiamas tuo, kad T. R. nuteistas pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, nors jo veikoje nenustatyta visų šio nusikaltimo sudėties požymių, t. y. tikslo platinti narkotines medžiagas kitiems asmenims. Šie kasacinio skundo argumentai nepagrįsti. Pažymėtina, kad abiejuose kasaciniuose skunduose iš esmės nepateikta jokių teisinių argumentų, pagrindžiančių netinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą kvalifikuojant tiek T. R., tiek D. P. nusikalstamas veikas. Advokatas R. Jurka nusikalstamos veikos netinkamą kvalifikavimą išimtinai sieja tik su paties nuteistojo T. R. ir kitų nuteistųjų teisme duotais parodymais, kurie buvo paneigti kitais byloje teismų aptartais įrodymais. Kasatoriaus argumentai iš esmės susiję ne su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu, o su įrodymų vertinimu ir bylos faktinių aplinkybių nustatymu, neigiant T. R. kaltę dėl tikslo platinti ir siekiant, kad kasacinės instancijos teismas kitaip įvertintų bylos įrodymus, o tai nėra kasacijos dalykas. Nagrinėjamoje byloje teismai, remdamiesi paties T. R. parodymais, nustatė, kad D. P. per V. V. T. R. perduotos narkotinės medžiagos nebuvo skirtos T. R.. Kaip jis pats aiškino, jis vežė šias medžiagas į savo sodybą (tai patvirtina ir liudytojo T. Aušbikavičiaus parodymai, apžiūrų protokolai), norėdamas padėti prie D. P. ten laikomų daiktų. Atsižvelgdami į tai, teismai pagrįstai ir motyvuotai konstatavo, kad T. R. įgijo ir gabeno narkotines medžiagas turėdamas tikslą jas perduoti (ir tokiu būdu platinti) ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam trečiajam asmeniui. Taigi, spręsdami nuteistojo T. R. nusikalstamos veikos juridinę kvalifikaciją, teismai pagal nustatytas bylos faktines aplinkybes teisingai taikė baudžiamąjį įstatymą.
III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
5. Nuteistojo T. R. gynėjo advokato R. Jurkos ir nuteistojo D. P. ir jo gynėjo advokato R. Dobrovolskio kasaciniai skundai atmestini.
Dėl BPK reikalavimų laikymosi bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose
6. Kasaciniuose skunduose teigiama, kad bylą nagrinėję teismai padarė esminį BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimą, nes įrodymus dėl T. R. ir D. P. kaltės įvertino netinkamai ir nevisapusiškai, jų parodymų negretino, nepašalino juose esančių esminių prieštaravimų, o tai lėmė netinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą.
7. Pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas kasacinę bylą, priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Dėl šios nuostatos taikymo teismų praktikoje išaiškinta, kad skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių aplinkybių nenustatant (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, 2K-P-9/2012 ir kt.).
8. Taigi kasacinių skundų teiginiai, kuriais išreiškiamas nesutikimas su teismų nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, pateikiant savą įrodymų vertinimo interpretavimą, nesant teisinių argumentų, leidžiančių konstatuoti, kad buvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas. Tokie kasacinių skundų teiginiai nagrinėtini pagal abiejų instancijų teismų nustatytas faktines bylos aplinkybes tiek, kiek jie susiję su baudžiamojo įstatymo taikymu ir esminiais baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimais.
9. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami, vadovaujantis BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatomis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi bylą nagrinėjančio teismo kompetencija nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę ir kokios išvados jais remiantis darytinos, taip pat išspręsti klausimą, ar byloje surinktų įrodymų pakanka nustatyti, kad asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Pagal kasacinio teismo praktiką, esminiu BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai kasacine tvarka apskųstame nuosprendyje ar nutartyje teismo išvados darytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo vertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus daryta klaidų dėl įrodymų turinio; remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalių reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-587/2014, 2K-7-176-303/2015, 2K-251-507/2016, 2K-74-976/2017, 2K-73-495/2022, 2K-193-648/2022). Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad įrodymų patikimumas – tai jų vertinimo metu nustatoma savybė, reiškianti, kad duomenys atitinka tikrovę. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką, patikrinus BPK nustatytais veiksmais ir palyginus su kitais byloje esančiais įrodymais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-590/2007, 2K-439/2011, 2K-26-689/2018, 2K-220-697/2022).
10. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo aspektu pagal kasacinių skundų argumentus dėl įrodymų ištyrimo ir vertinimo taisyklių nesilaikymo, esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nenustatė. Pirmosios instancijos teismas teisiamajame posėdyje apklausė kaltinamuosius V. V., T. R. ir D. P., liudytoją policijos pareigūną T. Aušbikavičių, ištyrė rašytinius bylos įrodymus (specialisto išvadas, įvykio vietos apžiūros, daiktų apžiūros, kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolus bei pokalbių suvestines, kitą bylos medžiagą), taip pat palygino kaltinamojo T. R. teisme duotus parodymus su jo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, taip pat ir duotais ikiteisminio tyrimo teisėjui, šiuos įrodymus apkaltinamajame nuosprendyje išsamiai ir visapusiškai išanalizavo bei įvertino tiek atskirai, tiek kaip visumą, jų pagrindu nustatė faktines bylos aplinkybes dėl tikslo platinti narkotines medžiagas buvimo kaltinamųjų veikose ir pateikė aiškius ir išsamius motyvus dėl jų kaltės padarius šią jiems inkriminuotą nusikalstamą veiką. Byla buvo išsamiai patikrinta apeliacinės instancijos teisme pagal nuteistojo T. R. ir nuteistojo D. P. bei jo gynėjo apeliacinius skundus, t. y. buvo dar kartą patikrinti byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai, skundžiamo nuosprendžio turinys. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje, kaip to reikalaujama BPK 332 straipsnio 3 ir 5 dalyse, pateiktos motyvuotos išvados dėl apeliacinių skundų ir motyvai, kuriais remiantis apeliacinių skundų argumentai dėl įrodymų vertinimo bei netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo atmetami, o skundžiamas nuosprendis pripažįstamas teisingu.
11. Pažymėtina, kad apeliaciniuose skunduose buvo ginčijamas pirmosios instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas ir baudžiamojo įstatymo taikymas, išdėstyti argumentai dėl tikslo platinti narkotines medžiagas nebuvimo, teigiant, jog nuteistųjų veikos turėtų būti perkvalifikuojamos pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, keliamas klausimas dėl nuteistojo T. R. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų patikimumo. Minėta, kad apeliacinės instancijos teismas dar kartą įvertino pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus ir patvirtino pirmosios instancijos teismo padarytą išvadą, kad tikslas platinti narkotines medžiagas įrodytas sujungus byloje ištirtus įrodymus į nuoseklią ir logišką visumą, patvirtinančią, jog D. P. organizavo didelio kiekio kanapių siuntimą iš Jungtinės Karalystės į Lietuvos Respubliką, siuntinį gabeno V. V., o Lietuvos Respublikoje siuntinį iš V. V. paėmė T. R.; visi asmenys suprato ir suvokė, kokią nusikalstamą veiką darant jie dalyvauja. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma, dar kartą išanalizavo visą veikos padarymo mechanizmą ir argumentuotai atmetė apeliacinių skundų teiginius dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo, t. y. kad kanapės buvo skirtos D. P. asmeninėms reikmėms (ketino gaminti aliejų). Taigi, vien aplinkybė, kad apeliacinės instancijos teismas įrodymus įvertino ne taip, kaip to norėjo kasatorius, savaime negali būti pripažinta esminiu baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimu, o skundžiamas nuosprendis – nepagrįstu ir neteisėtu. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime BPK normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-369-303/2017, 2K-269-719/2019).
12. Įvertinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad abiejų instancijų teismai, vertindami įrodymus ir grįsdami jais savo sprendimus, nepadarė esminių BPK nuostatų, reguliuojančių įrodinėjimo procesą ir nuosprendžio išvadų motyvavimą, pažeidimų.
Dėl tikslo platinti narkotines medžiagas nustatymo (BK 260 straipsnis)
13. Kasatoriai nurodo, kad teismai netinkamai taikė BK 260 straipsnio 2 dalį, nes nuteistasis D. P. neturėjo tikslo platinti narkotines medžiagas, šios buvo skirtos jo asmeninėms reikmėms (aliejui gaminti), o nuteistasis T. R. tik padėjo medžiagas į vietą, kur D. P. galėtų jas pasiimti, todėl nuteistųjų veikos turi būti perkvalifikuojamos į BK 259 straipsnio 1 dalį. Šie kasacinių skundų argumentai nepagrįsti.
14. BK 259 straipsnio 1 dalyje nustatyta atsakomybė tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti. BK 260 straipsnio 2 dalyje nustatyta atsakomybė tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė ar kitaip platino didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Tiek BK 259 straipsnio 1 dalyje, tiek BK 260 straipsnio 2 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už narkotinių ar psichotropinių medžiagų gaminimą, perdirbimą, įgijimą, laikymą, gabenimą ar siuntimą. Tačiau BK 260 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų nusikalstamų veikų pavojingumas siejamas būtent su tikslo platinti tokias medžiagas turėjimu arba šių medžiagų pardavimu ar kitokiu platinimu. Todėl esminis kriterijus, atribojantis vieną iš šių veikų nuo kitos, yra tikslo platinti narkotines ar psichotropines medžiagas turėjimas arba šių medžiagų pardavimas ar kitoks platinimas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-472/2011, 2K-131-719/2022).
15. Tikslas parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas reiškia kaltininko norą atlygintinai ar neatlygintinai perduoti šias medžiagas kitiems asmenims. Tikslo turėjimas yra vertinamasis kriterijus, įrodinėjamas remiantis ne tik kaltininko parodymais, jo prisipažinimu ar neprisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, bet ir objektyviais bylos duomenimis, taigi, nustatomas vertinant surinktus įrodymus bendrame bylos kontekste. Teismų praktikoje nurodyta, kad sprendžiant, ar kaltininkas turėjo tikslą parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, svarbią reikšmę turi šių medžiagų kiekis, jų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, paruoštų vartoti dozių skaičius, taip pat tai, ar kaltininkas pats vartoja šias medžiagas, ar anksčiau jas yra platinęs, ar buvo susitarimas su vartotoju, kiti objektyvūs bylos duomenys (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-472/2011, 2K-162-976/2018, 2K-131-719/2022, 2K-167-303/2022). Teismų praktikoje platinimu laikomas ne tik psichotropinių ar narkotinių medžiagų pardavimas, bet ir kitoks jų platinimas: perdavimas kitiems asmenims, išmainant jas į kitus daiktus, dovanojant, apmokant skolą, atlyginant už darbą ar paslaugas, duodant paskolą ir pan., taip pat ir neatlygintinai duodant jas vartoti kitam asmeniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-286/2006, 2K-180/2007, 2K-225/2008, 2K-350/2009, 2K-549/2013, 2K-21-139/2015, 2K-95-489/2018, 2K-131-719/2022).
16. Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, ištyrę ir įvertinę byloje surinktus įrodymus, nagrinėjamoje byloje nustatė, jog nuteistasis D. P., atlikdamas jam inkriminuotus nusikalstamus veiksmus, turėjo tikslą didelį kiekį narkotinės medžiagos platinti T. R., o T. R. turėjo tikslą šią medžiagą platinti nenustatytam asmeniui, o tai ir lėmė nuteistųjų veikų kvalifikavimą pagal BK 260 straipsnio 2 dalį.
17. Pažymėtina ir tai, kad šioje byloje tikslas platinti narkotines medžiagas buvo įrodinėjamas iš įvairių šaltinių gautais įrodymais kaip visuma, t. y. nuteistojo T. R. ikiteisminio tyrimo teisėjui duotais parodymais, taip pat iš dalies jo ir nuteistojo D. P. parodymais, duotais teisiamojo posėdžio metu, liudytojo policijos pareigūno T. Aušbikavičiaus parodymais, kriminalinės žvalgybos duomenimis (kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolais ir pokalbių suvestinėmis), kitais rašytiniais bylos įrodymais (įvykio vietos apžiūros protokolu, apžiūros protokolu, specialistų išvadomis, daiktų apžiūros protokolu), kuriuos vertindami teismai, kaip konstatuota šioje nutartyje, esminių BPK pažeidimų nepadarė.
18. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismas motyvuotai paneigė nuteistojo D. P. aiškinimą (versiją), kad medžiagos buvo skirtos jam asmeniškai vartoti (ketino gaminti aliejų). Teismai pagrįstai konstatavo, kad kriminalinės žvalgybos metu gauta informacija patvirtino, jog nuteistasis D. P. augino kanapes Anglijoje, kartais jas realizuodavo Lietuvoje, tam tikslui pasitelkdavo kitus asmenis, taip pat ir nuteistuosius V. V. ir T. R., kuriems duodavo nurodymus, kur gabenti ir kur palikti šias narkotines medžiagas; užfiksuotuose telefonų pokalbiuose apie kanapių auginimą ir jų kainas kalbėdavo lakoniškai, vartodavo šifruotes, patalpas, kuriose augino kanapes, vadindavo „chatomis“ ir pan. Šią kriminalinės žvalgybos metu gautą informaciją patvirtino tiek ikiteisminiame tyrime, tiek teisme kaip liudytojas apklaustas policijos pareigūnas T. Aušbikavičius. Be to, nuteistasis T. R., apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo, parodė, kad tarėsi su D. P., jog per vairuotoją, t. y. nuteistąjį V. V., gabens siuntas (pinigus arba narkotines medžiagas (kanapes)); dėl inkriminuoto atvejo parodė, kad, perėmęs iš V. V. siuntą (kurią jam įdavė D. P.), ją ketino palikti savo sodyboje ir laukti nuteistojo D. P. nurodymų, ką toliau su ja daryti; numanė, kad siuntoje narkotinės medžiagos (kanapės), nes jautėsi kvapas. Vertinant nuteistojo T. R. atliktus veiksmus BK 260 straipsnio 2 dalies taikymo kontekste, pažymėtina, jog jis šių medžiagų nepaliko sau, o ruošėsi palikti sodyboje, į kurią vežė nurodytas medžiagas. Todėl nesvarbu, kas sodyboje turėjo jas paimti – ar nuteistasis D. P., ar kitas nenustatytas asmuo, T. R., tikslingai vykdamas į sodybą ir ketindamas palikti ten šias narkotines medžiagas, suvokė, kad tokiu būdu sudaro sąlygas jas paimti kitam asmeniui, o tai ir yra tikslo platinti narkotines medžiagas turėjimas, kaip teisingai ir nustatė abiejų instancijų teismai.
19. Šioje byloje taip pat aktualu ir tai, kad nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės, o kartu ir D. P. bei T. R. tikslas platinti narkotines medžiagas negali būti atsiejami nuo bendrininkavimo turinio ir formos. Nagrinėjamoje byloje tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai išsamiai analizavo bendrininkų tarpusavio susitarimo pobūdį, ryšį, veiksmų bendrumą, suderinamumo lygį, bendrininkų veiksmų pobūdį; vertinant nuteistųjų veiksmus minėtų teismų nustatytų aplinkybių kontekste, konstatuotina, kad teismai pagrįstai pripažino, jog D. P. organizavo didelio kiekio narkotinės medžiagos siuntimą iš Jungtinės Karalystės į Lietuvos Respubliką, davė nurodymus kitiems dviem nusikaltimo bendrininkams, o pastarieji padėjo jam šį tikslą įgyvendinti, t. y. V. V. gabeno siuntinį, o T. R., paėmęs siuntinį iš V. V., gabeno į sodybą, kur jį turėjo palikti (tam, kad siuntinį galėtų paimti D. P. ar kitas asmuo).
20. Taigi kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išanalizavusi kasacinių skundų argumentus, konstatuoja, kad kitaip vertinti dviejų instancijų teismų nustatytas faktines bylos aplinkybes ir daryti priešingas išvadas, nei padarė minėti teismai, ji neturi jokio teisinio pagrindo. Todėl darytina išvada, kad nuteistiesiems D. P. ir T. R. inkriminuotos nusikalstamos veikos pagal BK 260 straipsnio 2 dalį teisinis vertinimas yra teisingas, baudžiamasis įstatymas nuteistiesiems pritaikytas tinkamai.
21. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, teisės taikymo aspektu išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad nuteistųjų veika pagrįstai ir tinkamai kvalifikuota pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, nustačius tikslo platinti narkotines medžiagas buvimą.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,