LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRAS

 

ĮSAKYMAS

DĖL NEVYRIAUSYBINIŲ ORGANIZACIJŲ VEIKLOS STIPRINIMO 2025–2027 METŲ VEIKSMŲ PLANO PATVIRTINIMO

 

2024 m. birželio 6 d. Nr. A1-387

Vilnius

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, Lietuvos Respublikos bendruomeninių organizacijų plėtros įstatymo 5 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. kovo 24 d. nutarimo Nr. 330 „Dėl ministrams pavedamų valdymo sričių“ 1.6.13 papunkčiu bei Strateginio valdymo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. balandžio 28 d. nutarimu Nr. 292 „Dėl Strateginio valdymo metodikos patvirtinimo“, 207–210 punktais ir atsižvelgdama į 2021–2030 metų nacionalinio pažangos plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. rugsėjo 9 d. nutarimu Nr. 998 „Dėl 2021–2030 metų nacionalinio pažangos plano patvirtinimo“, 1 priede nurodyto 2 tikslo 2.7 uždavinį:

1. T v i r t i n u pridedamą Nevyriausybinių organizacijų veiklos stiprinimo 2025–2027 metų veiksmų planą (toliau – Veiksmų planas).

2. R e k o m e n d u o j u savivaldybėms dalyvauti įgyvendinant Veiksmų planą ir iš savivaldybių biudžetų skirti lėšų jo priemonėms įgyvendinti.

3. P a v e d u šio įsakymo vykdymo kontrolę viceministrui pagal veiklos sritį.

 

 

 

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė                                                               Monika Navickienė

 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos

ir darbo ministro

2024 m. birželio 6 d. įsakymu Nr. A1-387

 

NEVYRIAUSYBINIŲ ORGANIZACIJŲ VEIKLOS STIPRINIMO 2025–2027 METŲ VEIKSMŲ PLANAS

 

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Nevyriausybinių organizacijų veiklos stiprinimo 2025–2027 metų veiksmų plano (toliau – Veiksmų planas) tikslas – sudaryti ilgalaikės nevyriausybinių organizacijų (toliau – NVO) sektoriaus plėtros sąlygas, skatinti NVO vienijimąsi ir bendradarbiavimą su viešuoju sektoriumi, NVO finansinį savarankiškumą, verslumą, savanoriškos veiklos plėtrą, užtikrinti informacijos apie NVO sektorių sklaidą, stiprinti bendruomeninę veiklą.

 

II SKYRIUS

NVO SEKTORIAUS PADĖTIES APŽVALGA

 

2.    NVO sektorius yra organizuotos pilietinės visuomenės pagrindas. NVO laikomos valstybės pilietinio, socialinio ir iš dalies ekonominio gyvenimo rodikliu, atspindinčiu visuomenės raidos ypatybes ir problemas tam tikru laikotarpiu, lanksčiai ir operatyviai reaguojančiu į kintančius visuomenės poreikius. Piliečių telkimasis į NVO, aktyvus dalyvavimas jų veikloje, tankus stiprių NVO tinklas yra esminė demokratijos išlikimo ir jos raidos sąlyga. Dalyvavimas NVO veikloje skatina asmenis imtis iniciatyvos, bendradarbiauti, prisiimti atsakomybę už bendruosius valstybės reikalus.

3.    Valstybės įmonės Registrų centro (toliau – Registrų centras) duomenimis, 2024 m. gegužės mėn. Lietuvoje yra daugiau nei 27 tūkst. pelno nesiekiančių juridinių asmenų – labdaros ir paramos fondų, asociacijų, viešųjų įstaigų, religinių bendruomenių ir tradicinių religinių bendruomenių, tačiau trūksta duomenų, rodančių, kiek iš jų atitinka Lietuvos Respublikos nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatyme įtvirtintą NVO sąvoką. Nuo 2020 m. registruojamas NVO statusas leidžia lengviau identifikuoti naudą visuomenei kuriančias asociacijas, labdaros ir paramos fondus, viešąsias įstaigas, religines bendruomenes ar bendrijas. 2024 m. gegužės mėn. duomenimis, NVO žymą turi daugiau kaip 4,2 tūkst. juridinių asmenų.

4.    Pagal Jungtinių Amerikos Valstijų tarptautinės plėtros agentūros (USAID) tarptautinę metodologiją jau daugiau nei 20 metų skaičiuojamas pilietinės visuomenės organizacijų (toliau – PVO) tvarumo indeksas kasmet atspindi pokyčius nevyriausybiniame sektoriuje. Remiantis paskutiniojo – 2022 m. – PVO tvarumo indekso duomenimis, Lietuvos PVO sektorius 2022 m. pasirodė esąs pajėgus spręsti visuomenei kylančius iššūkius, o sektoriaus tvarumas 2022 m. šiek tiek pagerėjo. PVO tvarumo bendras vertinimas 2022 m. pakilo iki 2,4 balo, palyginti su 2,5 balo 2019–2021 m. laikotarpiu (mažesnis balas reiškia didesnį PVO tvarumą).

2022 m. Lietuvos PVO tvarumo indekso ataskaitoje rašoma, kad 2022 m. PVO pademonstravo pakankamus organizacinius gebėjimus, pradėdamos naujas veiklas ir greitai prisitaikydamos prie bendruomenių poreikių. Nevyriausybinio sektoriaus finansinį gyvybingumą padidino finansavimas valstybės biudžeto ir Europos Sąjungos lėšomis bei precedento neturintys asignavimai Ukrainai paremti. Didėjantis PVO dalyvavimas teikiant viešąsias paslaugas didino PVO žinomumą regionuose ir stiprino jas finansiškai. Suklestėjo sektorių partnerystė, naudinga minėto sektoriaus infrastruktūrai. Esminis PVO vaidmuo remiant Ukrainą padidino jų matomumą, o įsipareigojimas siekti skaidrumo toliau gerino įvaizdį.

Beveik visose PVO tvarumo indekso dimensijose 2022 m. fiksuoti nežymūs, bet teigiami pokyčiai. Advokacijos dimensija buvo vienintelė, kuri 2022 m. nepakito, tačiau ji išliko stipriausia Lietuvos PVO tvarumo dimensija. Remiantis PVO tvarumo indekso dimensijų įverčiais, PVO finansinis gyvybingumas, paslaugų teikimas bei sektoriaus infrastruktūra išlieka daugiausia iššūkių keliančiomis PVO sektoriaus sritimis.

 

 

5.    Pilietinės visuomenės instituto atlikto Pilietinio galios indekso (toliau – PGI) 2023 m. tyrimo duomenimis, per pastaruosius metus bendroji Lietuvos visuomenės pilietinė galia ūgtelėjo, tačiau nepasivijo 2020 m. – COVID-19 pandemijos metų – lygio (Civitas, 2024).

Visuomenės dalyvavimas visuomeninių organizacijų veikloje 2023 m. šiek tiek sumenko, palyginti su 2022 m. 2023 m. vietos bendruomenės veikloje dalyvavo 25,1 proc. apklaustųjų (2022 m. – 30,7 proc.), o PVO judėjimų veikloje 2023 m. – 9,6 proc. apklaustųjų (2022 m. – 13,6 proc.).

PGI tyrimo duomenimis, gyventojų nuomone, 2023 m. taip pat sumažėjo NVO, PVO ir bendruomenių įtaka viešųjų sprendimų priėmimo procesui (jų įtaka 2023 m. įvertinta 4,9 balo, 2022 m. – 5,08 balo).

Pastaba. 2021 m. PGI matuotas nebuvo.

 

6.    Savanoriškoje veikloje dalyvaujančių gyventojų daugėja, tačiau nežymiai. 2021 m. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Ministerija) užsakymu atlikto Bendruomeninės ir savanoriškos veiklos Lietuvoje tyrimo (Vilmorus, 2022) duomenimis, per pastaruosius 12 mėnesių savanoriškoje veikloje dalyvavo 16,3 proc. respondentų (2019 m. – apie 15 proc.). Pusė apklaustųjų niekada nedalyvavo ir neketina dalyvauti savanoriškoje veikloje.

Skeptiškas požiūris į savanorystę stiprėja su respondentų amžiumi: 2020 m.  46 proc. 45–64 m. amžiaus asmenų nurodė nedalyvaujantys ir neketinantys dalyvauti savanoriškoje veikloje, tokį patį statusą patvirtino ir 72 proc. vyresnių nei 65 m. amžiaus asmenų, 2021 m. atitinkamai – 52,4 proc. 45–64 m. amžiaus asmenų ir 70,8 proc. vyresnių nei 65 m. amžiaus asmenų nedalyvavo ir neketino dalyvauti savanoriškoje veikloje. Jaunimas savanoriauja daug aktyviau nei vyresni žmonės: beveik 32 proc. 15–19 m. ir 29 proc. moksleivių ir studentų nurodė savanoriavę per pastaruosius 12 mėn.

Tyrimo duomenimis, pagrindinės nedalyvavimo savanoriškoje veikloje priežastys, yra laiko trūkumas – taip teigia 41,9 proc. (2019 m. – 36 proc.) respondentų, daugiausia darbingo 20–44 m. amžiaus, didesnes pajamas gaunančių sostinės gyventojų, ir amžiaus ar sveikatos problemos – 28,3 proc. (2019 m. – 32 proc.) respondentų.

7. Pastaraisiais metais priimta keletas esminių teisės aktų pakeitimų, kuriais siekiama gerinti Lietuvos NVO sektoriaus situaciją. 2022 m. sausio mėn. Lietuvos Respublikos Seimui priėmus Lietuvos Respublikos nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymo Nr. XII-717 2, 5, 6, 7, 8 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymą Nr. XIV-916, buvo patikslinta viešosios naudos NVO sąvoka ir nustatyti viešosios naudos NVO kriterijai, sudarytos geresnės NVO fondo veiklos sąlygos, atlikti pakeitimai, siekiant efektyvesnės NVO tarybos ir savivaldybių NVO tarybų veiklos.

2022 m. birželio mėn. Seimui priėmus Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo Nr. I‑172 7 straipsnio pakeitimo įstatymą Nr. XIV-1129, įtvirtinta, kad nuo 2025 m. lėšos, sudarančios pajamų mokesčio dalį iki tam tikro procento gyventojo pajamų mokesčio, mokėtino pagal metinę pajamų mokesčio deklaraciją, sumos, galės būti skiriamos tik NVO ir profesinėms sąjungoms arba profesinių sąjungų susivienijimams. Tai stiprina NVO sektoriaus tvarų finansavimą bei skatina PVO veiklą.

2023 m. gruodžio mėn. priimtas Lietuvos Respublikos savanoriškos veiklos įstatymo Nr. XI 1500 pakeitimo įstatymas Nr. XIV-2301 nustato savanoriškos veiklos ypatumus, principus, ilgalaikės savanoriškos veiklos ir savanoriškos tarnybos ypatumus, savanorio, priimančiosios organizacijos ir koordinuojančiosios organizacijos teises ir pareigas, savanoriškos veiklos organizavimo tvarką, savanorių draudimo, savanoriškos veiklos išlaidų kompensavimo ir apmokėjimo atvejus.

Nepaisant teigiamų pokyčių, kurių tikimasi dėl čia minimų ir kitų NVO sektoriui svarbių teisės aktų pakeitimų, NVO teisinės aplinkos teigiami pokyčiai išlieka nepakankami siekiant esminės staigios pažangos šioje srityje. PVO tvarumo indekso tyrimo duomenimis, Lietuvos NVO sektoriaus teisinė aplinka 2022 m. įvertinta 2,1 balo, 2019–2021 m. – 2,2 balo.

 

III SKYRIUS

VEIKSMŲ PLANO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

 

8.    Veiksmų plano tikslai:

8.1     sudaryti ilgalaikės NVO veiklos plėtros sąlygas;

8.2.    sudaryti tvarios bendruomeninės veiklos plėtros sąlygas;

8.3     sudaryti savanoriškos veiklos plėtros sąlygas;

8.4     didinti visuomenės dalyvavimą viešojoje politikoje.

9.    Veiksmų plano tikslai, uždaviniai ir priemonės bei joms įgyvendinti numatytos lėšos nurodytos Veiksmų plano VI skyriuje.

 

IV SKYRIUS

LAUKIAMI REZULTATAI

 

10.     Veiksmų plano įgyvendinimo rezultatai:

10.1   sustiprinti NVO instituciniai gebėjimai ir sudarytos palankesnės jų plėtros sąlygos, sustiprinta bendruomeninių organizacijų veikla;

10.2   sustiprintas viešojo ir NVO sektorių bendradarbiavimas, sudarytos palankesnės informacijos apie NVO sektorių ir savanorišką veiklą sklaidos sąlygos;

10.3   padidėjęs savanoriškoje veikloje dalyvaujančių asmenų skaičius;

10.4   padidėjęs visuomenės dalyvavimas viešojoje politikoje;

10.5   užtikrinta atvira informacijos sklaida apie NVO sektoriaus vykdomas veiklas bei viešųjų finansų panaudojimą šiam sektoriui.

 

 

V SKYRIUS

VEIKSMŲ PLANO ĮGYVENDINIMAS, FINANSAVIMAS IR ĮGYVENDINIMO VERTINIMO KRITERIJAI

 

11.     Veiksmų planas įgyvendinamas 2025–2027 m.

12.     Veiksmų plano įgyvendinimas finansuojamas iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų ir kitų teisėtų finansavimo šaltinių.

13.     Veiksmų plano įgyvendinimo stebėseną vykdo ir pasiektą pažangą vertina Ministerija.

14.     Veiksmų plano tikslai, uždaviniai ir priemonės bei joms įgyvendinti numatytos lėšos nurodytos Veiksmų plano VI skyriuje.

15. Veiksmų plano įgyvendinimo vertinimo kriterijų ir jų reikšmių sąrašas pateiktas Veiksmų plano VII skyriuje.

 


 

 

 

VI SKYRIUS

VEIKSMŲ PLANO TIKSLAI, UŽDAVINIAI, PRIEMONĖS, ASIGNAVIMAI IR ATSAKINGI VYKDYTOJAI

 

Eil. Nr.

Tikslo, uždavinio, priemonės pavadinimas

Asignavimai, tūkst. Eur

Priemonės įgyvendinimo veikla

Atsakingi vykdytojai 

 

2025 m.

2026 m.

2027 m.

NVO veiklos stiprinimas

5 169

5 169

5 169

1.

Įgyvendinti NVO fondo veiklą (tęstinė priemonė Nr. 09-003-02-07-18) 

2 900

2 900

2 900

1.1.

Tikslas: sudaryti ilgalaikės NVO veiklos plėtros sąlygas

2 900

2 900

2 900

1.1.1.

Uždavinys: stiprinti NVO institucinius gebėjimus

2 820

2 820

2 820

1.1.1.1.

Priemonė: finansuoti NVO vienijančių asociacijų institucinio stiprinimo projektus

800

800

800

Finansuojami konkurso būdu atrinkti NVO vienijančių asociacijų institucinio stiprinimo projektai.

Ministerija, Europos socialinio fondo agentūra (toliau – ESFA), NVO fondas

1.1.1.2.

Priemonė: finansuoti nacionalinių NVO institucinio stiprinimo projektus

800

800

800

Finansuojami konkurso būdu atrinkti nacionalinių NVO institucinio stiprinimo projektai.

Ministerija, ESFA, NVO fondas

1.1.1.3.

Priemonė: finansuoti NVO institucinio stiprinimo projektus

900

900

900

Finansuojami NVO institucinio stiprinimo projektai.

Ministerija, ESFA, NVO fondas

1.1.1.4.

Priemonė: kofinansuoti NVO įgyvendinamus tarptautinius projektus

100

120

120

Kofinansuojami NVO įgyvendinami tarptautiniai projektai.

Ministerija, ESFA, NVO fondas

1.1.1.5.

Priemonė: užtikrinti NVO fondo veiklų įgyvendinimą ir administravimą

220

200

200

Organizuojami NVO fondo tarybos posėdžiai, mokamas atlygis NVO fondo tarybos nariams už vykdomą veiklą, finansuojamos NVO fondo administravimo išlaidos, vykdomas NVO fondo poveikio vertinimas, administruojama NVO fondo lėšomis finansuojamų projektų atranka, įgyvendinimas ir priežiūra.

Ministerija, ESFA, NVO fondas

1.1.2.

Uždavinys: analizuoti NVO sektoriaus situaciją ir sudaryti sąlygas priimti įrodymais grįstus viešosios politikos sprendimus

80

80

80

1.1.2.1.

Priemonė: atlikti NVO sektoriaus tyrimus ir rinkti duomenis

80

80

80

Atliekami tyrimai, leidžiantys įvertinti NVO sektoriaus situaciją.

Ministerija, ESFA, NVO fondas

2.

Įgyvendinti Nevyriausybinių organizacijų ir bendruomeninės veiklos stiprinimo priemones

(tęstinė priemonė Nr. 09-003-02-07-17) 

2 269

2 269

2 269

2.1.

Tikslas: sudaryti tvarios bendruomeninės veiklos plėtros sąlygas

2 201

2 201

2 201

2.1.1.

Uždavinys: skatinti ir stiprinti bendruomeninę veiklą vykdančių organizacijų institucinius gebėjimus

2 201

2 201

2 201

2.1.1.1.

Priemonė: stiprinti bendruomeninę veiklą savivaldybėse

2 000

2 000

2 000

Finansuojami konkurso būdu atrinkti bendruomeninių organizacijų ir NVO projektai, skirti bendruomeninei veiklai ir bendruomeniškumui savivaldybėse stiprinti.

Ministerija, Socialinių paslaugų priežiūros departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – SPPD)

2.1.1.2.

Priemonė: įgyvendinti bandomąjį modelį, siekiant efektyvinti bendruomeninės veiklos stiprinimo savivaldybėse priemonės administravimą

180

180

180

Nurodytose savivaldybėse finansuojama konkurso būdu atrinkto partnerio veikla, administruojant bendruomeninės veiklos stiprinimo savivaldybėse priemonę.

Ministerija, SPPD

2.1.1.3.

Priemonė: stiprinti NVO, vienijančias Lietuvos Respublikos nepriklausomybės gynėjus ir kitus asmenis, nukentėjusius nuo 1991 m. sausio 11–13 d. ir po to vykdytos SSRS agresijos

21

21

21

Finansuojami NVO, vienijančių Lietuvos Respublikos nepriklausomybės gynėjus ir kitus asmenis, nukentėjusius nuo 1991 m. sausio 11–13 d. ir po to vykdytos SSRS agresijos, projektai, skirti šių asmenų ir jų šeimos narių bendravimui, savitarpio pagalbai plėtoti, istorinei atminčiai liudyti ir išsaugoti, NVO narių įsitraukimui į visuomenės gyvenimą skatinti.

Ministerija, SPPD

2.2

Tikslas: sudaryti savanoriškos veiklos plėtros sąlygas

20

20

20

2.2.1

Uždavinys: stiprinti ir plėtoti savanorišką veiklą

20

20

20

2.2.1.1.

Priemonė: organizuoti kampanijas, priemones, atlikti gyventojų apklausas, siekiant skatinti gyventojus įsitraukti į savanorišką ir bendruomeninę veiklą, ją koordinuoti, atlikti jos analizę, skleisti gerąją patirtį

20

20

20

Organizuojamas priemonių, skatinančių gyventojus įsitraukti į savanorišką ir bendruomeninę veiklą, ją koordinuoti, įgyvendinimas, savanoriškos ir bendruomeninės veiklos analizė ir gerosios patirties sklaida.

Ministerija

2.3.

Tikslas: didinti visuomenės dalyvavimą viešojoje politikoje

48

48

48

2.3.1

Uždavinys: didinti visuomenės ir NVO įsitraukimą į sprendimų priėmimo procesą ir dalyvavimą viešojoje politikoje

20

20

20

2.3.1.1.

Priemonė: organizuoti dalyvaujamosios ir svarstomosios demokratijos instrumentų diegimą

20

20

20

Organizuoti veiklas, skirtas dalyvaujamosios ir svarstomosios demokratijos instrumentams diegti.

Ministerija

2.3.2.

Uždavinys: didinti visuomenės informavimą apie NVO sektorių

28

28

28

2.3.2.1.

Priemonė: organizuoti tikslinių grupių diskusijas, forumus, mokymus ir kitus renginius, skirtus NVO įtraukčiai į viešųjų paslaugų teikimą didinti, NVO bendradarbiavimui ir plėtrai aptarti, NVO gerajai patirčiai skleisti, NVO problemoms bei aktualijoms viešinti, organizuoti kampanijas ir priemones, skatinančias gyventojus įsitraukti į savanorišką veiklą, ją koordinuoti, skleisti gerąją patirtį

28

28

28

Organizuojamos tikslinių grupių diskusijos, forumai, mokymai ir kiti renginiai.

Ministerija

 

VII SKYRIUS

VEIKSMŲ PLANO ĮGYVENDINIMO VERTINIMO KRITERIJAI

 

Vertinimo kriterijaus kodas

Tikslų, uždavinių, vertinimo kriterijų pavadinimai ir matavimo vienetai

Vertinimo kriterijaus reikšmė

Atsakingi vykdytojai

2025 m.

2026 m.

2027 m.

1.

Įgyvendinti NVO fondo veiklą

 

 

 

 

1.1.

Tikslas: sudaryti ilgalaikės NVO veiklos plėtros sąlygas

 

 

 

 

R-09-003-02-07-18-01

PVO tvarumo indekso dedamoji dalis – finansinis tvarumas (balai)

2,6

2,6

2,5

Ministerija

R-09-003-02-07-18-02

PVO tvarumo indekso dedamoji dalis – NVO dalyvavimas teikiant paslaugas (balai)

2,6

2,6

2,5

Ministerija

1.1.1.

Uždavinys: stiprinti NVO institucinius gebėjimus

 

 

 

 

P-1-1-1

NVO institucinio stiprinimo projektai, kuriems skirtas finansavimas (skaičius) 

69

69

69

Ministerija

1.1.2.

Uždavinys: analizuoti NVO sektoriaus situaciją ir sudaryti sąlygas priimti įrodymais grįstus viešosios politikos sprendimus

 

 

 

 

P-1-1-2

Atlikti tyrimai ir įgyvendintos analitinės veiklos, leidžiančios įvertinti NVO sektoriaus situaciją (skaičius)

2

2

2

Ministerija

2.

Įgyvendinti Nevyriausybinių organizacijų ir bendruomeninės veiklos stiprinimo priemones

 

 

 

 

R-09-003-02-07-17-01

Visuomenės pilietinis aktyvumas (PGI indekso dalis) (balai)

48,0

50,0

50,0

Ministerija

2.1.

Tikslas: sudaryti tvarios bendruomeninės veiklos plėtros sąlygas

 

 

 

 

R-T-2-1

Gyventojų, įsitraukusių į bendruomeninių organizacijų veiklą, dalis (procentai)

28

29

30

Ministerija

2.1.1.

Uždavinys: skatinti bendruomeninę veiklą ir stiprinti bendruomeninę veiklą vykdančių organizacijų institucinius gebėjimus

 

 

 

 

P-2-1-1

Bendruomeninę veiklą stiprinantys projektai, kuriems skirtas finansavimas (skaičius)

1 000

1 000

1 000

Ministerija

2.2.

Tikslas: sudaryti savanoriškos veiklos plėtros sąlygas

 

 

 

 

R-T-2-2

Gyventojų, pastaruosius 12 mėnesių dalyvavusių savanoriškoje veikloje, dalis (procentais)

20

20

22

Ministerija

2.2.1.

Uždavinys: stiprinti ir plėtoti savanorišką veiklą

 

 

 

 

P-2-1-1

Suorganizuoti renginiai ir įgyvendintos veiklos, skirtos savanoriškai veiklai stiprinti ir plėtoti (skaičius)

2

2

2

Ministerija

2.3.

Tikslas: didinti visuomenės dalyvavimą viešojoje politikoje

 

 

 

 

R -T-2-3-1

NVO, PVO ir bendruomenių pilietinės įtakos suvokimas (PGI indekso klausimas) (balai)

5

5,1

5,2

Ministerija

2.3.1.

Uždavinys: didinti visuomenės ir NVO įsitraukimą į sprendimų priėmimo procesą ir dalyvavimą viešojoje politikoje

 

 

 

 

P-2-3-1

Parengtos rekomendacijos dėl didesnio visuomenės įtraukimo į sprendimų priėmimo procesą ir įdiegti nauji svarstomosios demokratijos instrumentai (skaičius)

1

1

1

Ministerija

2.3.2.

Uždavinys: didinti visuomenės informavimą apie NVO sektorių

 

 

 

 

P-2-3-2

Suorganizuoti renginiai ir įgyvendintos veiklos, skirtos NVO ir viešojo sektoriaus bendradarbiavimui skatinti, NVO gerajai patirčiai skleisti, NVO problemoms bei aktualijoms viešinti (skaičius)

3

3

3

Ministerija

_______________________