Lietuvos Respublikos Vyriausybė
nutarimas
Dėl LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO NARIŲ PASIŪLYMŲ DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS IR SAVIVALDYBIŲ TURTO VALDYMO, NAUDOJIMO IR DISPONAVIMO JUO ĮSTATYMO NR. VIII-729 5, 6, 10, 12, 14, 15, 16, 19, 20, 21, 24 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR 18 STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIIP-2622(2) IR LIETUVOS RESPUBLIKOS PREKYBOS, PRAMONĖS IR AMATŲ RŪMŲ ĮSTATYMO NR. I-1093 10 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIIP-2630(2)
2019 m. birželio 5 d. Nr. 537
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2019 m. gegužės 15 d. sprendimo Nr. SV-S-1236 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 1 ir 2 punktus, Lietuvos Respublikos Vyriausybė n u t a r i a:
Nepritarti Seimo narių I. Šiaulienės ir S. Gentvilo 2019 m. gegužės 6 d. pasiūlymui dėl Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VIII-729 5, 6, 10, 12, 14, 15, 16, 19, 20, 21, 24 straipsnių pakeitimo ir 18 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projekto Nr. XIIIP-2622(2) ir Seimo narių I. Šiaulienės, S. Gentvilo ir R. Sinkevičiaus 2019 m. gegužės 7 d. pasiūlymui dėl Lietuvos Respublikos prekybos, pramonės ir amatų rūmų įstatymo Nr. I-1093 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-2630(2) dėl šių priežasčių:
1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2018 m. rugsėjo 26 d. nutarimu Nr. 970 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VIII-729 5, 6, 10, 12, 14, 15, 19, 20, 21, 24 straipsnių pakeitimo ir 18 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projekto ir su juo susijusių įstatymų pakeitimo įstatymų projektų pateikimo Lietuvos Respublikos Seimui“ kartu su Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VIII-729 5, 6, 10, 12, 14, 15, 19, 20, 21, 24 straipsnių pakeitimo ir 18 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektu Nr. XIIIP-2622 (toliau – Turto valdymo įstatymo projektas) pateikė Lietuvos Respublikos Seimui svarstyti ir Lietuvos Respublikos prekybos, pramonės ir amatų rūmų įstatymo Nr. I-1093 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-2630 (toliau – Rūmų įstatymo projektas). Rūmų įstatymo projekte Vyriausybė siūlė pripažinti netekusia galios Prekybos, pramonės ir amatų rūmų įstatymo (toliau – Rūmų įstatymas) 10 straipsnio 2 dalį, kuri Prekybos, pramonės ir amatų rūmams (toliau – Rūmai) ir jų asociacijai sudarė galimybes panaudos sutarties pagrindu naudotis valstybės ir savivaldybių turtu. Ir Turto valdymo įstatymo projekto, ir Rūmų įstatymo projekto pakeitimais, susijusiais su valstybės ir savivaldybių turto panauda, įgyvendinamos Septynioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. XIII-82 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“, 291.3 papunkčio nuostatos, Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės 2018 m. sausio 24 d. ataskaitoje Nr. VA-2018-P-60-8-1 pateiktos rekomendacijos ir Lietuvos konkurencijos tarybos pasiūlymai dėl valstybės turto panaudos maksimalaus apribojimo, todėl Vyriausybės pozicija dėl valstybinio turto perdavimo Rūmams panaudos pagrindais laikytina nepasikeitusia.
2. Rūmai yra savanoriški juridinių bei fizinių asmenų, užsiimančių Lietuvos Respublikos įstatymų reglamentuojama ekonomine veikla, susivienijimai. Neatlygintinas tokių susivienijimų naudojimasis valstybės ir savivaldybių turtu pagal Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) laikytinas nefinansine valstybės pagalba. SESV 107 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės narės arba iš jos valstybinių išteklių bet kokia forma suteikta pagalba, kuri, palaikydama tam tikras įmones arba tam tikrų prekių gamybą, iškraipo konkurenciją arba gali ją iškraipyti, nesuderinama su vidaus rinka, kai ji daro įtaką valstybių narių tarpusavio prekybai. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas konkurencijos srityje įmonę vertina kaip bet kokią organizaciją, vykdančią ekonominę veiklą, nepriklausomai nuo jos teisinės formos ir finansavimo. Ekonominę veiklą vykdančius subjektus vienijančioms organizacijoms Rūmų įstatymas suteikia pranašumą ir galimybes gauti naudą jos nariams, kurie paprastai turėtų padengti savo asocijuoto junginio išlaikymo kaštus. Sisteminiu požiūriu vertinant galimybes padengti Rūmų veiklos ir vykdomų funkcijų (įskaitant valstybės perduotas funkcijas) kaštus, pažymėtina, kad Rūmų įstatymas ir jo įgyvendinamieji teisės aktai sudaro galimybes patiems Rūmams nusistatyti valstybės perduotų funkcijų ir kitų paslaugų įkainius bei padengti ne tik ekonominės veiklos, bet ir turto išlaikymo sąnaudas.