LIETUVOS RESPUBLIKOS KULTŪROS MINISTRAS

ĮSAKYMAS

DĖL Sutartinių, lietuvių polifoninių dainų, išsaugojimo veiksmų plano 2024–2027 mETAMS tvirtinimo

2024 m. gruodžio 12 d. Nr. ĮV-1020

Vilnius

Įgyvendindamas Kultūros paveldo išsaugojimo ir aktualizavimo politikos koncepciją, patvirtintą Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2020 m. birželio 15 d. įsakymu Nr. ĮV-735 „Dėl Kultūros paveldo išsaugojimo ir aktualizavimo politikos koncepcijos patvirtinimo“, ir Kultūros paveldo išsaugojimo ir aktualizavimo politikos koncepcijos 2020–2024 metų veiksmų plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2020 m. lapkričio 16 d. įsakymu Nr. ĮV-1374 „Dėl kultūros paveldo išsaugojimo ir aktualizavimo politikos 2020–2024 metų veiksmų plano tvirtinimo“, 1.4 uždavinio „Stiprinti materialaus ir nematerialaus kultūros paveldo vertės suvokimą, jo įvairovę, savitą skirtingų kultūrinių tradicijų sąveiką, pasireiškiančią per kultūros raiškos įvairovę“ 1.4.1 veiksmą „Parengti ir patvirtinti Lietuvos nematerialaus kultūros paveldo vertybių, įtrauktų į UNESCO reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus paveldo sąrašą – kryždirbystės ir kryžių simbolikos bei polifoninių dainų „sutartinių“ – tradicijų išsaugojimo veiksmų planus, kuriais užtikrinamas šių vertybių tęstinumas ir sklaida (vienetai)“,

t v i r t i n u Sutartinių, lietuvių polifoninių dainų, išsaugojimo veiksmų planą 2024–2027 metams (pridedama).

Laikinai einantis kultūros ministro pareigas                                                  Simonas Kairys

SUDERINTA Etninės kultūros globos tarybos 2024 m. spalio 22 d. raštu Nr. S-229 SUDERINTA Lietuvos kultūros tyrimų instituto 2024 m. kovo 22 d. raštu Nr. IS-29

SUDERINTA Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos 2024 m. gruodžio 11 d. raštu Nr. V3-2748 SUDERINTA Lietuvos muzikos ir teatro akademijos 2024 m. gegužės 2 d. raštu Nr. SD-221

SUDERINTA Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto 2024 m. spalio 21 d. raštu Nr. R5-222 SUDERINTA Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos 2024 m. lapkričio 21 d. raštu Nr. SD-24-640 SUDERINTA Vilniaus etninės kultūros centro 2024 m. gruodžio 5 d. raštu Nr. 1-112 SUDERINTA Biržų rajono savivaldybės administracijos 2024 m. spalio 21 d. raštu Nr. SN-1875 SUDERINTA Lietuvos savivaldybių viešųjų bibliotekų asociacijos 2024 m. kovo 22 d. raštu Nr. S-85

SUDERINTA Lietuvos nacionalinio kultūros centro 2024 m. lapkričio 7 d. raštu Nr. R1-2024/503 SUDERINTA Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos sekretoriato 2024 m. spalio 28 d. raštu Nr. 4S- 94-(1.17 Mr) SUDERINTA Lietuvos savivaldybių asociacijos 2024 m. spalio 21 d. raštu Nr. SD-2024/745 SUDERINTA Lietuvos kultūros centrų asociacijos 2024 m. kovo 21 d. raštu Nr. 24-4

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos kultūros ministro

2024 m. gruodžio 12 d. įsakymu

Nr. ĮV-1020

SUTARTINIŲ, LIETUVIŲ POLIFONINIŲ DAINŲ, IŠSAUGOJIMO VEIKSMŲ PLANAS 2024–2027 METAMS

1. Vertybės, įrašytos į UNESCO Reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą, būklė

2010 m. Lietuvių polifoninės dainos – sutartinės – buvo įrašytos į UNESCO Reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą. 2017 m. sutartinės, lietuvių polifoninės dainos buvo įtrauktos į nacionalinį Nematerialaus kultūros vertybių sąvadą. Paraiškos įtraukti sutartines į tarptautinį UNESCO sąrašą rengėjas buvo dalyvaujanti kompetentinga institucija – Lietuvos nacionalinis kultūros centras, o ją teikė Lietuvos Respublikos kultūros ministerija. Ta pati paraiška buvo teikta įrašant sutartines į Lietuvos Nematerialųjį kultūros vertybių sąvadą, neįvardijant vertybės saugotojų. 2018 m. į Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą buvo įrašytos Biržų krašto sutartinės ir jų atlikimas, paraiškos teikėjas buvo Pabiržės tautinės kultūros draugija, o nematerialaus kultūros paveldo vertybės saugotojais sąvade buvo įvardinti Biržų krašto sutartinių atlikėjai.

1.1. Vertybės socialinė ir kultūrinė funkcijos

Sutartinų tradicija savo ritualinius aspektus išlaikė iki šių dienų. Jos atliekamos kalendorinių, etnokultūrinių, tautinių švenčių ir festivalių metu, siekiant akcentuoti iškilmingas akimirkas ir pabrėžti kultūrinio tapatumo svarbą. Jos taip pat tarnauja kaip įkvėpimo šaltinis, liudijantis tradicijos gyvybingumą, interpretavimą šiuolaikinėje kultūroje. Perdavimo procesai, sąveika tarp kartų, mokinių ir mokytojų vystosi atlikėjų bendruomenėse ir kituose kultūriniuose susibūrimuose.

Socialinės ir kultūrinės sutartinų funkcijos išlaikomos ne tik krašte, kur sutartinės paplitusios (Šiaurės rytų Lietuvoje), bet ir visoje Lietuvoje. Sutartinės yra atliekamos ne tik tradicinėse bendruomenėse ir atlikėjų kolektyvuose, bet ir platesniuose socialiniuose ir kultūriniuose kontekstuose. Periodiškai vykstantys kultūros renginiai ir festivaliai, kuriuose yra atliekamos sutartinės, yra svarbi išsaugojimo praktika (pvz. tarptautinis folkloro festivalis „Skamba skamba kankliai“ Vilniuje, Aukštaitijos sutartinių šventė „Sutarjėla“, vykstanti skirtingose regiono vietose, nematerialaus kultūros paveldo festivalis „Lauksnos“ Klaipėdoje, tarptautinis festivalis „Atataria lamzdžiai“ Kaune). Atsirado naujų kultūrinių renginių (pvz. sutartinių maratonas „Suburtynė“ Kaune, vykęs 2020–2023 m., respublikinis sutartinių festivalis „Sutarysma“ Jonavoje, vykęs 2018–2023 m.), įskaitant įvairius tarpdisciplininius projektus (pvz., „Šalavija“, „Girių dvasios“, „Virtuali sodų galerija“ , „Ant sidabrinio tilto: polifoninės improvizacijos“, „Protėvių audos“ ir kt.). Šiuolaikinės ir alternatyviosios muzikos festivaliuose – „Mėnuo juodaragis“ (Zarasai), „Kilkim žaibu“ (Varniai), „Suklegos“ (Kaunas), „Gaida“ (Vilnius) – yra dažnos modernios sutartinių interpretacijos.

1.2 Vertybės gyvybingumo ir esamų rizikų įvertinimas

Sutartinų tradicijos išsaugojimu užsiima maždaug 1000 žmonių, daugiausiai iš didžiųjų Lietuvos miestų – Vilniaus, Kauno ir Šiaulių – taip pat Šiaurės rytų Lietuvos. Įvairius atvirus susitikimus organizuoja sutartinių atlikėjų grupės, siekiančios plėsti sutartinių mylėtojų bendruomenes (pvz., sutartinių giedotojų grupės „Ūtara“ susitikimas „Sutartinės bendruomenėje ir manyje“ Vilniuje, „Sutartinių vakarai“ Kaune).

Sutartinės taip pat padeda kurti naujas sutartinų giedotojų bendruomenes mažuose miesteliuose (Zapyškyje, Kauno raj., Valakėliuose, Pasvalio raj., Adutiškyje, Švenčionių raj.) ir didžiuosiuose miestuose (Vilniaus miesto Antakalnio rajone). Nuo 2017 m. kelios nevyriausybinės organizacijos kūrė ir plėtojo vadinamuosius „sutartinių ratus“. Tai nauja reguliarios veiklos forma, suburianti įgudusius ir pradedančius atlikėjus, kuria siekiama populiarinti sutartines visoje Lietuvoje.

Sutartinių mokymo veikla ir kursai periodiškai vyksta visoje šalyje, pvz. Sutartinų mokykla (Vilnius), „Sutartinės gyvai“ (Kaunas), „Sutartinių klubas“ (Kaunas), stovykla „Sutartinės – darnos mokykla“ (Ukmergės raj.), seminarai Antano ir Jono Juškų etninės kultūros muziejuje (Vilkija, Kauno raj.), „Promočių giesmės“ (Vilnius), „Sutartinų ratas“ (Vilnius), „Sutartinių magija“ (Panevėžys), sutartinių mokomi įvairių mokyklų moksleiviai (pvz. Kupiškyje, Biržuose, Vilniuje, Kaune, Švenčionyse, Ignalinoje ir kt.). Lietuvos vaikų ir moksleivių – lietuvių liaudies kūrybos atlikėjų – konkursas „Tramtatulis“ turi atskirą sutartinų (instrumentinio ir vokalo) konkurso kategoriją atlikėjams vaikams.

Lietuvos muzikos ir teatro akademija (LMTA) vykdo tęstines aukštojo mokslo programas, kuriose daug dėmesio skiriama sutartinių teorijai ir praktikai, taip pat vykdomi sutartinių mokymo užsiėmimai (ar vedamas sutartinių mokymo kursas). Kai kuriuose festivaliuose vyksta seminarai (pvz., vaikų ir jaunimo folkloro festivalyje „Zalvynė“, Aukštaitijos sutartinių šventėje „Sutarjėla“, tarptautinėje tradicinių šokių stovykloje). Tradicija išsaugoma įvairiose atlikėjų grupėse, kuriose dalyvauja skirtingos kartos. Pastebimas jaunų atlikėjų skaičiaus augimas, ypač krašte, kur sutartinės paplitusios – Šiaurės rytų Lietuvoje.

Nepaisant to, specialistai pastebi tam tikrą sutartinų atlikimo tradicine forma nuosmukį, o tam tikra prasme – ir regioninių bei vietinių ypatumų praradimus. Kai kurie atlikėjai yra atviresni populiarėjančiam naujam reiškiniui – masiniam ir mišrių lyčių dainavimui (20–100 asmenų grupėse), nei išlaikant senąją tradicijos praktiką, kuomet sutartines, priklausomai nuo jų tipo, gieda 2–4 moterys. Atliekant sutartines kartais integruojami būgnai, tačiau pagal susiformavusią senąją tradicijos praktiką sutartinės giedamos a capella arba pramaišiui su skudučiais, daudytėmis ir kt. Yra tendencija pirmenybę teikti keletui vyraujančių giedojimo būdų, o ne bandyti išsaugoti ir praktikuoti apie 30 skirtingų giedojimo tipų. Vieną balsą dažnai gieda didesnės nei senąjai tradicijos praktikai įprasta žmonių grupės (5 ir daugiau, kartais net iki 50 žmonių), todėl sutartinės skirtingų balsų melodijos skamba pernelyg tolygiai, nebeišryškinami būdingi sąskambiai, skirtingų balsų tembrai, nebegirdėti atlikimo stiliaus savitumų.

2. Sutartinių, lietuvių polifoninių dainų, išsaugojimo veiksmų plano tikslai ir uždaviniai

Sutartinių, lietuvių polifoninių dainų, išsaugojimo veiksmų planas 2024–2027 m. (toliau – Planas) nustato veiksmus ir priemones, skirtas sutartinių, įtrauktų į UNESCO Reprezentatyviojo žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą ir įtrauktų į nacionalinį Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą, tradicijos išsaugojimui kaip tą numato UNESCO 2003 m. Nematerialaus kultūros paveldo konvencijos 2 straipsnio 3 dalis. Planą parengė Lietuvos Respublikos kultūros ministerija kartu su Lietuvos nacionaliniu kultūros centru, bendradarbiaudami su Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos sekretoriatu ir sutartinių tradicijos tyrėjais bei puoselėtojais.

Plano tikslas – numatyti priemones, skirtas užtikrinti sutartinių, lietuvių polifoninių dainų, gyvybingumą.

Plano uždaviniai:

1. Numatyti veiksmų kryptis sutartinių – lietuvių polifoninių dainų – tradicijos, raiškos formų ir būdų nustatymui, dokumentavimui ir moksliniams tyrimams.

2. Numatyti veiksmų kryptis sutartinių, lietuvių polifoninių dainų, tradicijos puoselėjimui, išsaugojimui, turtinimui, įvairių tokio paveldo aspektų atgaivinimui.

3. Numatyti veiksmų kryptis sutartinių, lietuvių polifoninių dainų, tradicijos ir įvairių jos raiškos formų propagavimui ir populiarinimui.

4. Numatyti veiksmų kryptis sutartinių, lietuvių polifoninių dainų, perdavimui per formalųjį ir neformalųjį švietimą.

Sutartinių, lietuvių polifoninių dainų išsaugojimo veiksmai ir įgyvendinimo rodikliai

Nr.	Uždavinys, veiksmas	Dalyvaujančios institucijos	Siekiamas rezultatas	Ataskaitoje už Konvencijos įgyvendinimą Lietuvos Respublikoje fiksuojami rodikliai	Įgyvendinimo terminas
1.	Veiksmų kryptys sutartinių – lietuvių polifoninių dainų – tradicijos, raiškos formų ir būdų nustatymui, dokumentavimui ir moksliniams tyrimams.
1.1.	Sutartinių dokumentavimas, tyrimai ir medžiagos skaitmeninimas bei viešinimas, kiek tą leidžia autorių teisių apsauga.	LMTA, LLTI, mokslo ir studijų centrai bei kitos valstybinės tyrimų institucijos, LNKC	• Surinkti naują ir/ar papildyti jau turimą medžiagą apie sutartinių atlikėjus, tradicijos tęstinumą ir dabartinės raiškos formas. • Atlikti sutartinių mokslinius tyrimus, pasitelkiant akademinius, žmogiškuosius resursus resursai (mokslininkus, tyrėjus ir studentus). Skatinti tirti, rinkti ir dokumentuoti medžiagą apie sutartinių atlikėjus, tradicijos tęstinumą ir dabartines raiškos formas, tvarkyti medžiagą ir viešinti tyrimų rezultatus.	• Tyrimų ar ekspedicijų skaičius. • Dokumentacijos ar vaizdo bei garso įrašų skaičius. • Dalyvaujančių tyrėjų (mokslininkų, tyrėjų ir studentų) skaičius. • Dalyvaujančių puoselėtojų bei praktikų skaičius. • Paviešintų naujų tyrimų rezultatų skaičius.	Iki 2027 m. IV ketvirčio
1.2.	Tyrimų bei mokslinės informacijos skaitmeninimas, optimizavimas ir prieinamumo didinimas paieškos sistemose pagal naudojamą raktažodį „sutartinės“.	LKTI, LLTI, LMTA, LNKC, LNMMB, bibliotekos	• Nuolatos atnaujinti ir užtikrinti, kad archyvinė medžiaga būtų prieinama visuomenei ir būtų užtikrintas jos panaudojimas neatlygintinai. • Susisteminti naujai gautą medžiagą paieškos sistemose pagal raktažodį „sutartinės“. • Koordinuoti skaitmenintos medžiagos pateikimą platformoje „E-kultūra“ (LNMMB).	• Suskaitmenintų dokumentų skaičius. • Viešai prieinamų vaizdo ir garso įrašų skaičius. • Gautų suskaitmenintų dokumentų skaičius (LNMMB).	Iki 2027 m. IV ketvirčio
2.	Veiksmų kryptys sutartinių, lietuvių polifoninių dainų, tradicijos puoselėjimui, išsaugojimui, turtinimui, įvairių tokio paveldo aspektų atgaivinimui.
2.1.	Sutartinių tradicijos išsaugojimo kompetencijų sutelkimas kultūros centruose, nevyriausybinėse organizacijose, perduodant, puoselėjant ir gaivinant vietos tradicijas.	LNKC Partneriai: kultūros centrai, Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcija	• Siekti, kad kultūros centrai turėtų kompetencijos mokyti atlikti ir pristatyti sutartines.	• Kultūros centrų, turinčių kompetencijas mokyti, atlikti ar pristatyti sutartines, skaičius.	Iki 2027 m. IV ketvirčio
2.2.	Tęstinių sutartinių puoselėjimo renginių organizavimas.	Kauno miesto savivaldybės administracija, įvairių Aukštaitijos regione esančių savivaldybių administracijos, Jonavos kultūros centras, VEKC	• Organizuoti tęstinius sutartinių puoselėjimo renginius: Aukštaitijos regiono sutartinių šventę „Sutarjėla“, festivalį „Sutarysma“, „Sutartinių taką“ ir „Sutartinių ratą“ tarptautiniame folkloro festivalyje „Skamba skamba kankliai“, sutartinių maratoną „Suburtynė“ Kaune ir kt. • Vykdyti sutartinių puoselėjimo renginių sklaidą.	• Renginių skaičius. • Dalyvaujančių vertybės puoselėtojų bei praktikų skaičius. • Dalyvaujančių žiūrovų skaičius. • Renginių sklaidai skirtų straipsnių ir / ar pranešimų kitomis žiniasklaidos priemonėmis skaičius.	Iki 2027 m. IV ketvirčio
2.3.	Kauno rajone atgaivinti ir organizuoti respublikinį sutartinių festivalį „Sesė sodų sodina“.	Kauno rajono savivaldybės administracija, Kauno rajono Ramučių kultūros centras	• Organizuoti festivalį „Sesė sodų sodino“ ir vykdyti jo populiarinimą bei sklaidą.	• Dalyvaujančių vertybės puoselėtojų bei praktikų skaičius. • Dalyvaujančių žiūrovų skaičius. • Renginių sklaidai skirtų straipsnių ir / ar pranešimų kitomis žiniasklaidos priemonėmis skaičius.	Iki 2027 m. IV ketvirčio
2.4.	Skatinti nevyriausybinių organizacijų (bendruomenių ir kt.) veiklą puoselėjant sutartines.	LNKC, kultūros centrai, EKGT	• Stiprinti nevyriausybinių organizacijų kompetencijas seminarų, konferencijų, susitikimų, renginių metu.	• Veiklose dalyvaujančių nevyriausybinių organizacijų skaičius.	Iki 2025 m. IV ketvirčio
2.5.	Vykdyti į nacionalinį Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą ir UNESCO Reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą įrašytos sutartinių tradicijos būklės stebėseną.	LNKC, kultūros centrai, vertybės puoselėtojai ir praktikai, KM	• Surinkti ir Kultūros ministerijai perduoti informaciją apie tradicijos būklę, paplitimą, raidą, perdavimą, praktikuojančią bendruomenę, įtaką vertybei darančius veiksnius ir kilusius rizikos faktorius (jei tokių yra) bei išsaugojimo priemones.	• Surinkta informacija apie vertybės būklę atsako į ataskaitos dėl UNESCO 2003 m. Nematerialaus kultūros paveldo konvencijos išsaugojimo konvencijos įgyvendinimo Konvencijos Šalyje formoje užduotus klausimus.	Iki 2027 m. IV ketvirčio
2.6.	Įtraukti regioninių bruožų turinčias sutartinių, lietuvių polifoninių dainų, tradicijas bei gerąsias praktikas į savivaldybių (vietos lygmens|) nematerialaus kultūros paveldo sąvadus.	Lietuvos savivaldybių administracijos Konsultuojanti, ekspertinę pagalbą teikianti institucija: LNKC	• Siekti, kad su sutartinių tradicija susijusios vertybės, bei gerosios išsaugojimo praktikos būtų įrašytos į savivaldybių nematerialaus kultūros paveldo sąvadus.	• Su sutartinių tradicija susijusių vertybių, gerųjų išsaugojimo praktikų, įrašytų į savivaldybių nematerialaus kultūros paveldo sąvadus, skaičius.	Iki 2027 m. IV ketvirčio
3.	Veiksmų kryptys sutartinių, lietuvių polifoninių dainų, tradicijos ir įvairių jos raiškos formų propagavimui ir populiarinimui.
3.1.	Vystyti Facebook socialinio tinklo grupės „Rimo rimo tūto“ veiklą.	Paskyros administratoriai, sutartinių puoselėtojai ir praktikai	• Užtikrinti, kad paskyra būtų nuolatos veikianti ir papildyta aktualia informacija, kuri pasiektų suinteresuotą tikslinę auditoriją.	• Paskyros sekėjų skaičius. • Aktualių įrašų periodiškumas.	Iki 2027 m. IV ketvirčio
3.2.	Viešinti sutartinių tradicijos medžiagą „E-kultūros“ platformoje	LNKC Partneriai: LMTA, LLTI	• Sutartinių tradiciją pristatantį turinį viešinti vieningame kultūros ir audiovizualinio turinio, elektroninių paslaugų ir sklaidos portale „E-kultūra“.	• Kuruoto turinio vieneto kūrimo ir palaikymo procese dalyvaujančių partnerių (institucijų, bendruomenių, grupių, pavienių asmenų) skaičius. • Įrašų skaičius. • Viešinamos informacijos reguliarumas.	Iki 2027 m. IV ketvirčio
3.3.	Sutartinių fotografijų, garso ir vaizdo medžiagos rinkimas ir tvarkymas įstaigų vykdomoms populiarinimo bei sklaidos kampanijoms ar viešajai komunikacijai	LNKC, LNUKS, kultūros centrai ir bibliotekos	• Surinkti vaizdo, garso įrašų ir fotografinę medžiagą viešajai vertybės sklaidai. • Reikšmingų renginių, kuriuose yra giedamos sutartinės, fiksavimas.	• Populiarinimo įvairiomis žiniasklaidos priemonėmis kampanijų skaičius.	Iki 2027 m. IV ketvirčio
3.4.	Stiprinti sutartinių populiarinimo veiklas ten, kur nėra vietinės tradicijos, tačiau yra besidominčios ir veiklios bendruomenės.	LNKC, Panevėžio miesto, Kauno miesto, Kauno rajono, Klaipėdos rajono ir kitų norinčių įsitraukti savivaldybių administracijos, kultūros centrai	• Populiarinimo įvairiomis priemonėmis kampanijų ar mokymų skaičius. • Didinti sutartinėmis susidomėjusių vietos bendruomenių auditoriją.	• Sklaidos auditorijos skaičius. • Įvykdytų mokymų, sklaidos kampanijų ir kitos populiarinimo priemonių skaičius. • Sutartinėmis susidomėjusios vietos auditorijos skaičiaus padidėjimas.	Iki 2027 m. IV ketvirčio
3.5.	Dalinai finansuoti ir administruoti tautinių, archeologinių, istorinių kostiumų ir muzikos instrumentų mėgėjų meno kolektyvams gamybą ir įsigijimą.	KM Administruojanti įstaiga: LNKC	• Dalinai finansuoti tautinių, archeologinių ar istorinių kostiumų ir muzikos instrumentų gamybą ir įsigijimą sutartinių atlikėjų grupėms.	• Dalinį finansavimą gavusių sutartinių atlikėjų grupių skaičius.	Iki 2027 m. IV ketvirčio
3.6.	Užmegzti ir skatinti tarptautinį bendradarbiavimą ir keistis patirtimi su panašiomis bendruomenėmis ar tradicijų puoselėtojais užsienio šalyse.	KM, LNUKS, LNKC, sutartinių puoselėtojų grupės	• Dalintis gerąja patirtimi, mokytis ir konsultuotis, užmegzti partnerystes tarptautiniuose projektuose ir tarptautinėse veiklose.	• Tarptautinių projektų, ar veiklų, į kurias įsitraukta, skaičius.	Iki 2027 m. IV ketvirčio
4.	Veiksmų kryptys sutartinių, lietuvių polifoninių dainų, perdavimui per formalųjį ir neformalųjį švietimą.
4.1.	Organizuoti nematerialaus kultūros paveldo vertybių (įskaitant sutartinių, lietuvių polifoninių dainų) kultūros paveldo dėstymo mokymus pedagogams	LNMMB	• Stiprinti pedagogų kompetencijas pristatyti nematerialaus kultūros paveldo vertybę – sutartines – mokiniams.	• Mokymuose dalyvavusių pedagogų skaičius.	Iki 2025 m. IV ketvirčio
4.2.	Kurti ir vykdyti aktualias „Kultūros paso“ programas, bendradarbiaujant su sutartinių puoselėtojų ir atlikėjų grupėmis.	Savivaldybių kultūros centrai, folkloro ansambliai, sutartinių atlikėjų grupės Partneriai: KM	• Sutartinių puoselėtojai ir praktikai dalyvauja kurdami neformaliojo ugdymo pamokas „Kultūros pasako programoje“.	• Pagal „Kultūros paso“ programą vykdomų veiklų, skirtų sutartinių tradicijai, skaičius. • Nematerialų kultūros paveldą pristatančios sutartinių tradicijos veikloms teikiamas prioritetas. • Neformaliojo ugdymo edukacijas pagal „Kultūros paso“ programą vykdančių institucijų, organizacijų, pavienių puoselėtojų ar praktikų skaičius. • Mokymo veiklos dalyvių skaičius.	Iki 2027 m. IV ketvirčio
4.3.	Bendradarbiaujant su sutartinių tradicijos žinovais, puoselėtojais, patyrusiais praktikais, ugdymo įstaigose vykdyti edukacijų, pažintines mokomąsias ir kultūrinio turizmo veiklas.	ANPLRPD, Biržų rajono, Molėtų rajono, Pasvalio rajono savivaldybių administracijos, Biržų kultūros centras, Pasvalio kultūros centras, Švenčionių rajono savivaldybės, Utenos rajono savivaldybės kultūros centrai, Biržų krašto muziejus „Sėla“, Biržų turizmo ir verslo informacijos centras, Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcija	• Suorganizuoti ir ugdymo įstaigose įgyvendinti tęstinius mokymų projektus. • Įvykdyti pažintines mokomąsias veiklas. • Padidinti sutartinių tradiciją pažinusių mokinių skaičių. • Integruoti sutartinių edukacines veiklas į kultūrinio turizmo plėtrą Biržų rajone.	• Įgyvendintų veiklų ar projektų skaičius. • Veiklų ar projektų dalyvių skaičius. • Sutartinių tradiciją pažinusių mokinių skaičiaus padidėjimas. • Sutartinės integruotos į kultūrinio turizmo plėtrą Biržų rajone.	Iki 2027 m. IV ketvirčio
4.4.	Rengti nuolatinius mokymus, stovyklas Šiaurės rytų Aukštaitijos regiono ir kitose savivaldybėse, kitose sutartinių puoselėjimo vietose	Savivaldybių administracijos, LNKC, VEKC Partneriai: LMTA	• Gausinti sutartinių tradicijos puoselėtojų ratą ir užtikrinti tradicijos raiškos tęstinumą.	• Organizuotų mokymų skaičius. • Dalyvių skaičius.	Iki 2027 m. IV ketvirčio
4.5.	Inicijuoti ir vykdyti sutartinių populiarinimo veiklas, susijusias su tarptautiniu projektu „Dainuojamojo paveldo kelias“.	Biržų turizmo ir verslo informacijos centras, VEKC	• Tarptautinio „Dainuojamojo paveldo kelio“ svetainėje sistemingai pildyti ir atnaujinti informaciją apie Lietuvoje vykstančias veiklas. • Aktyviai komunikuoti apie „Dainuojamojo paveldo kelio“ veiklas Lietuvoje.	• Tarptautinio „Dainuojamojo paveldo kelio“ svetainėje atnaujinta ir sistemingai pildoma informacija apie Lietuvoje vykstančias veiklas. • Lietuvoje pristatytos „Dainuojamojo paveldo kelio“ veiklos.	Iki 2027 m. IV ketvirčio

Plane paminėtų institucijų santrumpos:

ANPLRPD – Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcija;

EKGT – Etninės kultūros globos taryba;

KM – Lietuvos Respublikos kultūros ministerija;

LKTI – Lietuvos kultūros tyrimų institutas;

LLTI – Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas;

LMTA – Lietuvos muzikos ir teatro akademija;

LNKC – Lietuvos nacionalinis kultūros centras;

LNMMB – Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka;

LNUKS – Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos sekretoriatas;

VEKC – Vilniaus etninės kultūros centras.