Lietuvos Respublikos trišalė taryba

(ekonominė socialinė taryba)

posėdžio Protokolas

2018-01-09 Nr. TTP-1

Vilnius

5. SVARSTYTA. Dėl Lietuvos Respublikos trišalės tarybos (ekonominės socialinės tarybos)  nuostatų naujos redakcijos patvirtinimo.

NUTARTA:

1.   Patvirtinti Lietuvos Respublikos trišalės tarybos (ekonominės socialinės

tarybos) nuostatų naują redakcija (pridedama).

2.   Įgalioti Lietuvos Respublikos trišalės tarybos pirmininką Andrių Romanovskį  ir

Posėdžio sekretorę Svetlaną Kalinauskienę pasirašyti ir pateikti Lietuvos Respublikos trišalės tarybos (ekonominės socialinės tarybos)  patvirtintų nuostatų naują redakciją  Teisės aktų registrui.

3.   Pripažinti netekusiu galios:

-     Lietuvos Respublikos trišalės tarybos prie Socialinės apsaugos ir darbo

ministerijos 2004 m. birželio 29 d. sprendimu patvirtintus Lietuvos Respublikos trišalės tarybos nuostatus;

-     Lietuvos Respublikos trišalės tarybos 2005 m. sausio 25 d. sprendimu patvirtintus

Lietuvos Respublikos trišalės tarybos nuostatus (Lietuvos Respublikos trišalės tarybos 2005 m. sausio 25 d, posėdžio protokolas Nr. 80);

-     Lietuvos Respublikos trišalės tarybos 2009 m. sausio 27 d. posėdžio protokolo Nr.

126 sprendimą;

-     Lietuvos Respublikos trišalės tarybos 2009 m. kovo 17 posėdžio  protokolo

Nr. 129 6 klausimo sprendimą;

-     Lietuvos Respublikos trišalės tarybos 2009 m. birželio 30 d. posėdžio protokolo

Nr. 133 10 klausimo sprendimą;

-     Lietuvos Respublikos trišalės tarybos (ekonominės socialinės tarybos) 2010 m.

birželio  29 d.  posėdžio protokolo Nr. 147 (Nr. PR-09) 6 klausimo sprendimą;

-     Lietuvos Respublikos trišalės tarybos  2015 m. rugpjūčio 25 d. protokolu Nr.

TTP-11 patvirtintus Lietuvos Respublikos trišalės tarybos (ekonominės socialinės tarybos)  nuostatus;

-     Lietuvos Respublikos trišalės tarybos  2016 m. vasario 9 d. protokolu  Nr. TTP-2

patvirtintus Lietuvos Respublikos trišalės tarybos (ekonominės socialinės tarybos) nuostatus;

-     Lietuvos Respublikos trišalės tarybos 2017 m. gegužės 23 d. protokolu Nr.

TTP-11 pavirtintų Lietuvos Respublikos trišalės tarybos (ekonominės socialinės tarybos) nuostatų redakciją.

Posėdžio pirmininkas                                                                                        Andrius Romanovskis

Posėdžio sekretorė                                                                                            Svetlana Kalinauskienė

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos trišalės tarybos

2018 m. sausio 9 d. protokolu Nr. TTP-1

LIETUVOS RESPUBLIKOS TRIŠALĖS TARYBOS NUOSTATAI

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Lietuvos Respublikos trišalė taryba (toliau – Taryba) yra lygiateisės trišalės partnerystės pagrindu sudaryta institucija, kuri tarpusavio susitarimais sprendžia socialines, ekonomines ir darbo santykių problemas, siekdama santarvės visuomenėje

2. Taryba savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos darbo kodeksu, įstatymais, Europos Sąjungos teisės aktais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, trišaliais susitarimais, šiais nuostatais, Tarybos darbo reglamentu ir kitais teisės aktais.

3. Pagrindiniai Tarybos veiklos principai: tarpusavio pagarba, šalių lygiateisiškumas, veiklos reguliarumas ir bendras sutarimas priimant sprendimus.

4. Taryba Lietuvos Respublikos Seimui (toliau – Seimas) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei (toliau – Vyriausybė) pataria socialinės, ekonominės ir darbo politikos klausimais.

5. Taryba, atlikdama savo funkcijas ir priimdama sprendimus pagal savo kompetenciją, yra nepriklausoma.

6. Tarybos buveinė yra Vilniuje. Sprendimą dėl buveinės pakeitimo priima Taryba.

7. Šie nuostatai yra keičiami ir (ar) pildomi Tarybos sprendimu ir skelbiami Teisės aktų registre Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo nustatyta tvarka.

8. Tarybos vieši pranešimai skelbiami Tarybos interneto svetainėje www.trisaletaryba.lt, o įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais atvejais – ir kitose visuomenės informavimo priemonėse.

II SKYRIUS

TARYBOS TIKSLAI IR FUNKCIJOS

9. Tarybos veiklos tikslai:

9.1. dalyvauti formuojant Lietuvos socialinę, ekonominę ir darbo politiką;

9.2. pagal kompetenciją užtikrinti nuolatinį darbuotojų, darbdavių ir valstybinės valdžios institucijų dialogą;

9.3. sudaryti trišalius ir (ar) dvišalių susitarimus ir, esant poreikiui, vykdyti jų priežiūrą;

9.4. veikdama kaip nacionalinė ekonomikos ir socialinių reikalų institucija, taryba vykdo tarptautinį bendradarbiavimą su Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu, kitomis Europos Sąjungos institucijomis, Europos Sąjungos valstybių narių trišalio ar dvišalio dialogo institucijomis, tarptautinėmis organizacijomis.

10. Siekdama šių nuostatų 9 punkte nurodytų veiklų tikslų, Taryba atlieka šias pagrindines funkcijas:

10.1. vykdo nuolatinę socialinių, ekonominių ir darbo klausimų stebėseną, jų analizę bei teikia siūlymus dėl šių klausimų sprendimo

10.2. savo iniciatyva ar Seimo ir Vyriausybės prašymu svarsto įstatymų, kitų teisės aktų projektus socialinėje, ekonominėje bei darbo srityse, teikia išvadas ir rekomendacijas.

10.3. skatina ir palaiko dvišalę, trišalę partnerystę sprendžiant socialines, ekonomines ir darbo problemas, teikia šalims pasiūlymus dėl socialinės partnerystės plėtros;

10.4. svarsto ir aprobuoja trišalio susitarimo dėl socialinių, ekonominių ir darbo problemų sprendimo projektą, kurį pasirašo šalių įgalioti atstovai;

10.5. koordinuoja kitų dvišalių, trišalių tarybų ir komisijų (saugos darbe, gyventojų užimtumo ir kt.) socialinėje, ekonominėje ir darbo srityse veiklą, nacionaliniu lygiu sprendžia jų keliamas problemas;

10.6. pasirašo bendradarbiavimo sutartis su regioninėmis, teritorinėmis trišalėmis tarybomis;

10.7. svarsto ir teikia pasiūlymus dėl Užimtumo fondo lėšų sąmatos projekte nurodytų lėšų panaudojimo;

10.8. svarsto pasiūlymus ir rengia išvadas ar rekomendacijas dėl nacionalinių, teritorinių ir šakinių kolektyvinių sutarčių ir pagal savo kompetenciją prižiūri, kaip šalys jų laikosi;

10.9. teikia Vyriausybei išvadas dėl minimalaus darbo užmokesčio dydžio nustatymo;

10.10. svarsto klausimus, numatytus Tarptautinės darbo organizacijos konvencijoje Nr. 144 „Dėl trišalių konsultacijų tarptautinėms darbo normoms įgyvendinti“, priima atitinkamus sprendimus;

10.11. svarsto Vyriausybės siūlomus kandidatus į Europos Sąjungos Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetą bei teikia išvadas;

10.12. konsultuojasi ir keičiasi informacija su kompetentingomis užsienio valstybių ir tarptautinėmis institucijomis trišalio ir (ar) dvišalio dialogo klausimais;

10.13. bendradarbiauja su kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir užsienio valstybių tokias pačias funkcijas atliekančiomis institucijomis, pagal kompetenciją atstovauja Lietuvos Respublikai tarptautinėse organizacijose;

11. Taryba atlieka ir kitas įstatymų bei kitų teisės aktų nustatytas funkcijas.

III SKYRIUS

TARYBOS TEISĖS

12. Taryba, siekdama jai nustatytų veiklos tikslų ir atlikdama savo funkcijas pagal kompetenciją, turi šias teises:

12.1. gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų, Vyriausybės ar ministerijų sudarytų komisijų, darbuotojų ir darbdavių organizacijų bei kitų juridinių asmenų reikalingą informaciją, kuria remdamasi pagal savo kompetenciją galėtų priimti sprendimus ar daryti išvadas;

12.2. priimti sprendimus, teikti išvadas ir rekomendacijas pagal savo kompetenciją;

12.3. kviesti į posėdžius ir išklausyti valstybės, savivaldybių institucijų, įstaigų, Vyriausybės ar ministerijų sudarytų komisijų, profesinių sąjungų, darbdavių organizacijų bei kitų juridinių asmenų atstovus bei ekspertus pagal savo kompetenciją;

12.4. prireikus koordinuoti kitų trišalių ir dvišalių tarybų, komisijų veiklą socialinėje, ekonominėje bei darbo srityse;

12.5. sudaryti komitetus, komisijas, darbo grupes savo kompetencijos klausimams spręsti, įtraukti į jas kitų institucijų (suderinus su jų vadovais) specialistus;

12.6. organizuoti pasitarimus, konferencijas ir kitus renginius;

12.7. sudaryti dvišalius ir (ar) trišalius susitarimus.

IV SKYRIUS

TARYBOS SUDĖTIS

13. Tarybą sudaro trys šalys – profesinių sąjungų organizacijų, darbdavių organizacijų ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovai.

14. Taryba sudaroma ketverių metų kadencijai iš dvidešimt vieno nario po septynis atstovus iš kiekvienos šalies.

15. Profesinių sąjungų organizacijos ir darbdavių organizacijos, kurios pretenduoja deleguoti savo atstovą į Trišalę tarybą, privalo atitikti šiuos kriterijus:

15.1. turi juridinio asmens statusą;

15.2. turi ne mažiau kaip penkis darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartį;

15.3. veikia nepertraukiamai bent trejus metus;

15.4. yra tarptautinės profesinių sąjungų ar darbdavių organizacijos nariai;

15.5. dėl jų nėra galiojančio apkaltinamojo teismo nuosprendžio;

15.6. joms neiškelta bankroto byla arba bankroto procesas nevykdomas ne teismo tvarka, nesiekiama priverstinio likvidavimo procedūros ar susitarimo su kreditoriais;

15.7. jos neturi mokestinės nepriemokos Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui, savivaldybių biudžetams, fondams, į kuriuos mokamus mokesčius administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija (išskyrus atvejus, kai mokesčių, delspinigių, baudų mokėjimas atidėtas arba dėl nesumokėtų mokesčių, delspinigių, baudų vyksta mokestinis ginčas), ir jos nėra skolingos Valstybinio socialinio draudimo fondui;

15.8. profesinių sąjungų organizacijos jungia ne mažiau kaip 0,5 procento Lietuvos Respublikos teritorijoje pagal darbo sutartį ir kitais Lietuvos Respublikos užimtumo įstatyme nurodytais darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindais dirbančių asmenų, o darbdavių organizacijų nariai – darbdaviai – įdarbina ne mažiau kaip 3 procentus pagal darbo sutartį ar kitais Lietuvos Respublikos užimtumo įstatyme nurodytais darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindais Lietuvos Respublikos teritorijoje dirbančių asmenų;

15.9. organizacijos struktūriniai padaliniai atstovauja skirtingų ekonominės veiklos sektorių darbuotojams arba organizacijos nariai veikia ne mažiau kaip 2/3 Lietuvos Respublikos apskričių teritorijų.

16. Organizacijos, atitinkančios kriterijus, surašomos eilės tvarka, pirmiausia įrašant daugiausia dirbančiųjų jungiančias profesinių sąjungų organizacijas ar daugiausia asmenų įdarbinančius darbdavius jungiančias darbdavių organizacijas. Pirmos septynios organizacijos darbdavių organizacijų sąraše ir pirmos septynios profesinių sąjungų organizacijų sąraše nurodytos organizacijos Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kviečiamos deleguoti į Trišalę tarybą po vieną narį ir jo pakaitinį narį. Bet kuri organizacija kartu su savo narių organizacijomis turi teisę deleguoti į Trišalę tarybą po vieną narį ir jo pakaitinį narį. Ši taisyklė netaikoma, jeigu organizacijų, atitinkančių minėtus kriterijus, sąraše yra mažiau kaip septynios. Tokiu atveju sąraše nurodytos organizacijos eilės tvarka įgyja teisę deleguoti į Trišalę tarybą dar po vieną narį ir jo pakaitinį narį, iki šio sąrašo organizacijų deleguojamų narių skaičius pasiekia 7.

17. Vyriausybė atstovus į Tarybą deleguoja savo nutarimu.

18. Tarybos nariais galima būti ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės.

19. Tarybos nario kadencija anksčiau laiko baigiasi:

19.1. jam atsistatydinus;

19.2. dėl jo įsiteisėjus apkaltinamajam teismo nuosprendžiui;

19.3. jį delegavusiai organizacijai ar Lietuvos Respublikos Vyriausybei atšaukus savo atstovą;

19.4. jam mirus;

19.5. jį delegavusios organizacijos veiklai pasibaigus Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka.

20. Jeigu, nepasibaigus Tarybos kadencijai, 19 punkte numatytais pagrindais baigiasi kurio nors Tarybos nario kadencija, jį delegavusios organizacijos sprendimu Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijai teikiamas naujas Tarybos narys ir jo pakaitinis narys, o jeigu organizacijos veikla pasibaigusi, – jį teikia kita organizacija, 16 punkte nurodytame sąraše einanti po organizacijos, jau delegavusios narį į Trišalę tarybą.

21. Tarybos sudėtis įforminama Vyriausybės nutarimu. Informacija apie Tarybos sudėtį ir pasikeitimus skelbiama Tarybos interneto svetainėje.

V SKYRIUS

TARYBOS NARIAI, TARYBOS PIRMININKAS

22. Tarybos veiklai vadovauja pirmininkas, kuris yra skiriamas šešiems mėnesiams iš Tarybos narių šalių (profesinių sąjungų organizacijų, darbdavių organizacijų ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovų) rotaciniu susitarimo principu.

23. Tarybos narys turi teisę:

23.1. siūlyti klausimus įtraukti į Tarybos posėdžio darbotvarkę;

23.2.    teikti siūlymus dėl Tarybos posėdžio, pasitarimo darbotvarkės klausimų;

23.3.    gauti medžiagą, susijusią su Tarybos svarstomais klausimais;

23.4.    pasisakyti ir balsuoti Tarybos posėdžiuose nagrinėjamais klausimais;

23.5.    teikti siūlymus dėl Tarybos darbo organizavimo;

23.6.    teikti siūlymus Tarybos pirmininkui dėl Tarybos darbo grupių sudarymo;

23.7.    teikti siūlymus Tarybos pirmininkui dėl neeilinio Tarybos posėdžio sušaukimo;

23.8.    vadovauti Tarybos darbo grupėms teisės aktų projektams rengti ar kitiems aktualiems klausimams spręsti;

23.9. vykdyti kitą veiklą, susijusią su Tarybos nario funkcijomis.

24. Tarybos nariai už savo darbo atsiskaito juos delegavusiai organizacijai. Tarybos narių darbas neapmokamas.

25. Tarybos pirmininko funkcijos:

25.1. vadovauja Tarybos darbui;

25.2. pagal kompetenciją atstovauja Tarybai;

25.3. Tarybos nuostatuose numatyta tvarka organizuoja Tarybos posėdžius ir jiems vadovauja;

25.4. Tarybos vardu pasirašo Tarybos priimtus sprendimus ir kitus dokumentus;

25.5. atlieka kitas Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų, šių nuostatų ir Tarybos jam pavestas funkcijas.

VI SKYRIUS

TARYBOS VEIKLOS ORGANIZAVIMAS

26. Tarybos nariai savo įgaliojimus įgyvendina dirbdami kolegialiai Tarybos posėdžiuose, komitetuose, komisijose, darbo grupėse ir kt.

27.       Pagrindinė veiklos forma yra posėdžiai. Tarybos pirmininkas šaukia Tarybos posėdžius ne rečiau kaip vieną kartą per mėnesį, jeigu Taryba nenusprendžia kitaip. Eiliniai Tarybos posėdžiai paprastai organizuojami antradieniais. Tarybos pirmininko arba vienos šalies prašymu gali būti šaukiamas neeilinis posėdis.

28.       Tarybos posėdžiui pirmininkauja Tarybos pirmininkas. Jei dėl svarbių priežasčių Tarybos pirmininkas posėdyje dalyvauti negali, jis privalo deleguoti kitą savo šalies atstovą, suteikdamas jam atitinkamus įgaliojimus ir informuodamas apie tai Tarybą.

29.       Tarybos posėdžiai yra vieši. Tarybos posėdis arba atskiro klausimo svarstymas bendru šalių sutarimu gali būti paskelbtas uždaru.

30.       Tarybos posėdis yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip ½ visų šalių Tarybos narių arba pakaitinių narių. Jeigu posėdyje dalyvauja mažiau kaip ½ visų šalių Tarybos narių arba pakaitinių narių, Taryba gali nutarti surengti konsultacinį posėdį, kuris sprendžia dėl kito Tarybos posėdžio datos ir darbotvarkės.

31.       Taryba priima sprendimus bendru šalių sutarimu. Šalys savo sprendimą priima paprasta dalyvaujančių šalies Tarybos narių dauguma. Jei bendras Tarybos šalių sutarimas nepasiekiamas, Taryba gali priimti šiuos sprendimus:

31.1.    pasiūlyti klausimą apsvarstyti Tarybos komisijoje;

31.2.    pakartotinai svarstyti klausimą kitame Tarybos posėdyje;

31.3.    klausimą atmesti ir daugiau jo nesvarstyti;

31.4.    fiksuoti atskiras nuomones.

32.       Taryba posėdžių metu organizuoja:

32.1.    svarstymus, kurių metu priimą sprendimą;

32.2.    klausymus, kurių metu išklauso visas šalis ir suinteresuotas puses dėl pateikto teisės akto projekto, tačiau nepriima sprendimo;

32.3.    diskusijas, kurių metu jos nariai ir suinteresuotos pusės apsikeičia nuomonėmis;

32.4.    informacijos pateikimą, kai jai pateikiama aktuali informacija ekonominiais, socialiniais ir darbo santykių klausimais.

33.       Posėdį Tarybos pirmininkas pradeda, pasiūlydamas pritarti posėdžio darbotvarkei. Taryba gali papildyti darbotvarkę, pakeisti klausimų svarstymo eiliškumą, klausimų svarstymą atidėti vėlesniam posėdžiui, perduoti svarstyti klausimą komisijai.

34.       Taryba gali nustatyti posėdžio dalyvių pasisakymų trukmę. Pasisakymams, replikoms ir pareiškimams reikia gauti Tarybos pirmininko leidimą.

35.       Tarybos darbotvarkės projektą sudaro Tarybos primininkas. Klausimai, kuriuos siūlo viena iš Tarybos šalių, privalo būti įtraukti į darbotvarkės projektą.

36.       Darbotvarkės projekte prie kiekvieno jos klausimo privalo būti nurodytas Tarybos narys ir sekretoriato darbuotojas, atsakingas už to klausimo ir su juo susijusios medžiagos parengimą.

37.       Tarybos pirmininko patvirtinta (pasirašyta) Tarybos posėdžio darbotvarkė paskelbiama viešai Tarybos interneto svetainėje ir išsiunčiama visiems Tarybos nariams. Po to darbotvarkė gali būti pakeista ar papildyta tik Tarybai pradedant posėdį jos pačios sprendimu. Jeigu Taryba rengia uždarą posėdį, jo darbotvarkė Tarybos interneto svetainėje nėra skelbiama.

38.       Posėdžiui teikiami klausimai turi būti visapusiškai išnagrinėti, tiksliai ir aiškiai suformuluoti. Tarybos pirmininkas turi teisę darbotvarkės klausimo rengėjų paprašyti pateikti papildomą medžiagą ar atitinkamai pataisyti klausimą, siūlomą įtraukti į darbotvarkę.

39.       Visa posėdžiui teikiama medžiaga (sprendimo projektas ir visa su jo svarstymu susijusi medžiaga) privalo būti parengta ir Tarybos pirmininkui pateikta ne vėliau kaip iki antradienio 9 valandos, jeigu organizuojamas eilinis Tarybos posėdis.

40.       Planuojamo Tarybos posėdžio darbotvarkė skelbiama Tarybos interneto svetainėje ir siunčiama Tarybos nariams ne vėliau kaip likus 5 (penkioms) dienoms iki posėdžio. Kartu su darbotvarkės projektu Tarybos nariams siunčiama visa posėdžio medžiaga. Tarybos šalys medžiagą posėdžiui gali pateikti iki pat posėdžio pradžios, tačiau be teisės reikalauti, kad ši medžiaga būtų išdalyta posėdžio metu. Sprendimą dėl papildomos medžiagos išdalijimo Tarybos posėdžio metu priima Tarybos pirmininkas.

41.       Kiekviena šalis gali savo atstovų tarpusavio susitarimu nustatyti teikiamų projektų, bendrų pozicijų rengimo ir derinimo tvarką.

42.       Tarybos posėdžiams skirtą medžiagą šalys arba suinteresuotos šalys teikia elektroniniu paštu Tarybos sekretoriatui.

43.       Tarybos nariai sekretoriatui elektroniniu paštu gali pateikti pastabas ir pasiūlymus dėl svarstomo darbotvarkės klausimo, tačiau ne vėliau kaip likus 1 darbo dienai iki Tarybos posėdžio. Pastabose ir pasiūlymuose turi būti nurodyta, ar pozicija yra suderinta su kitais šalies atstovais.

44.       Darbotvarkės klausimai posėdyje paprastai svarstomi šia tvarka:

44.1.    pagrindinis pranešimas arba informacijos pateikimas;

44.2.    pranešėjo atsakymai į klausimus;

44.3.    Tarybos narių pasisakymai;

44.4.    kiekvienos šalies pozicijos pateikimas;

44.5.    Tarybos sprendimas.

45.       Klausimo svarstymo pabaigą skelbia Tarybos pirmininkas.

46.       Vienos iš šalių prašymu klausimo svarstymas posėdyje Tarybos sprendimu gali būti atidėtas.

47.       Tarybos posėdžio dokumentus pasirašo Tarybos pirmininkas arba jį pavaduojantis Tarybos narys. Jie yra skelbiami Tarybos interneto svetainėje.

48.       Tarybos nariai privalo dalyvauti Tarybos posėdžiuose. Jeigu Tarybos narys dėl svarbių priežasčių negali dalyvauti posėdyje, – jį pavaduoja pakaitinis Tarybos narys, kuris posėdžio metu turi visas Tarybos nario teises. Tarybos narys negali įgalioti kito asmens balsuoti už jį.

49.       Tarybos posėdžiuose, be Tarybos narių, turi dalyvauti sekretoriato darbuotojas atsakingas už posėdžių protokolavimą, taip pat prireikus pagal kompetenciją kiti sekretoriato darbuotojai.

50.       Tarybai skirtą posėdžių medžiagą kaupia ir Tarybos nariams išplatina Tarybos sekretoriatas.

VII SKYRIUS

TARYBOS SPRENDIMAI, IŠVADOS IR REKOMENDACIJOS

51. Taryba priima sprendimus, teikia išvadas ir rekomendacijas, įforminamas nutarimais ir (ar) protokolu, kuriuos pasirašo Tarybos pirmininkas.

52.       Tarybos nariai turi teisę sprendimo projektą tikslinti arba papildyti svarstant klausimą.

53.       Jeigu Tarybai nėra pateiktas sprendimo projektas, jį formuluoja Tarybos pirmininkas ir siūlo šalims apsispręsti.

54.       Viena iš šalių gali pareikalauti, kad Taryba priimtų sprendimą svarstomu klausimu. Taryba priima galutinį sprendimą per kitą artimiausią posėdį. 

55.       Tarybos pirmininkas suformuluoja galutinį Tarybos sprendimą, kuris yra protokoluojamas.

56.       Tarybos nutarimai ir protokolas ne vėliau kaip per 7 dienas pateikiami Tarybos nariams.

57.       Atsakingas sekretoriato darbuotojas Tarybos posėdžių eigą fiksuoja protokolu ir skaitmeniniu garso įrašu, kurie saugomi teisės aktų nustatyta tvarka.

58.       Sekretoriatas sudaro sąlygas Tarybos nariams jų prašymu susipažinti su posėdžio garso įrašu

VIII SKYRIUS

TARYBOS SEKRETORIATAS

59. Tarybos sekretoriato (toliau – Sekretoriatas) funkcijas atlieka tik šioms funkcijoms atlikti paskirti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos tarnautojai, kurie vykdo Tarybos ir jos pirmininko pavedimus.

60.       Sekretoriatas atlieka šias pagrindines funkcijas:

60.1.    vykdo Tarybos ir jos pirmininko pavedimus;

60.2.    rengia Tarybai pasiūlymus jos kompetencijai priskirtais klausimais;

60.3.    prižiūri, kaip įgyvendinami Tarybos priimti sprendimai;

60.4.    rengia Tarybos sprendimų projektus;

60.5.    rengia Tarybos posėdžius, valdo dokumentus ir atlieka kitus organizacinius darbus.

60.6.    vykdo kitas teisės aktuose nustatytas funkcijas

IX SKYRIUS

TARYBOS KOMISIJOS, KOMITETAI IR DARBO GRUPĖS

61.       Taryba gali sudaryti komisijas, komitetus, darbo grupes ir nustatyti jiems veiklos užduotis.

62.       Tarybos komisija yra nuolatinė patariamoji institucija, kuri nagrinėja specialiuosius socialinius, ekonominius, darbo santykių klausimus.

63.       Tarybos komitetas yra nuolatinė šakinio trišalio bendradarbiavimo institucija, kurioje nagrinėjami vienai šakai ar sektoriui būdingi socialiniai, ekonominiai klausimai.

64.       Darbo grupė yra sudaroma aktualiems ir ypač svarbiems Tarybos veiklai klausimams nagrinėti, teisės aktų projektams, kitų dokumentų (sprendimų) projektams bei kitiems aktualiems klausimams analizuoti.

65.       Taryba gali panaikinti komisiją, komitetą ar darbo grupę. Jeigu komisija, komitetas ar darbo grupė ilgiau kaip 12 mėnesių nesirenka ir nevykdo veiklos, jų veikla nutraukiama be atskiro Tarybos sprendimo.

66.       Šalys pariteto principu deleguoja narius į komisijas, komitetus ir darbo grupes. Kiekviena šalis gali kviesti savo atstovus dalyvauti komisijų ir komitetų veikloje, tačiau be balso teisės.

67.       Komisijos ir komitetai savo darbą organizuoja vadovaudamiesi reglamentu. Taryba gali atskirai patvirtinti komisijų ir (ar) komitetų darbo tvarkos taisykles.

68.       Tarybos komisijos ir komitetai rotaciniu principu ir bendru šalių sutarimu išsirenka pirmininką.

69.       Komisijų ir komitetų kvorumas nustatomas vadovaujantis šio reglamento 15 punkto nuostatomis.

70.       Komisijos ir komitetai sprendimus priima šio reglamento 36 punkto nustatyta tvarka. Sprendimai yra įforminami protokolu, juos pasirašo pirmininkas ir posėdžio sekretorius. Komisijų ir komitetų veiklos rezultatus Taryboje pristato komisijų ir komitetų pirmininkai arba įgaliotieji asmenys. Komisijų ir komitetų sprendimai, dėl kurių buvo pasiektas susitarimas, pristatomi Taryboje, kuri dėl jų priima galutinį sprendimą.

71.       Tarybos sekretoriatas padeda organizuoti komisijų, komitetų ir darbo grupių veiklą ir yra atsakingas už jų sprendimų įforminimą.

X SKYRIUS

TEISĖS AKTŲ PROJEKTŲ DERINIMAS

72.       Paprastai teisės aktų projektai aptariami vyksta Tarybos klausymų metu, o vėliau projektas yra svarstomas ir Taryba priima sprendimą.

73.       Šalys turi teisę siūlyti Tarybai svarstyti teisės aktų projektus ir teikti savo išvadas.

XI SKYRIUS

TARYBOS VEIKLOS KONTROLĖ

74.       Tarybos primininkas savo kadencijos pabaigoje viešai pateikia Tarybos veiklos ataskaitą. Ši ataskaita pristatoma Tarybos posėdyje ir pateikiama visoms Tarybos narius paskyrusioms institucijoms, organizacijoms. 

XII SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

75.       Tarybos nuostatai įsigalioja nuo jų paskelbimo Teisės aktų registre Teisėkūros pagrindų įstatymo nustatyta tvarka. Tarybos nuostatų pakeitimo ir papildymo klausimas gali būti svarstomas bent vienos iš Tarybos šalių reikalavimu.

_________________