LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
NUTARIMAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 2010 M. BIRŽELIO 7 D. NUTARIMO NR. 716 „DĖL NUOSTOLIŲ, PATIRTŲ VYKDANT VIEŠŲJŲ PASLAUGŲ ĮSIPAREIGOJIMĄ, KOMPENSAVIMO TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO IR LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 2004 M. RUGPJŪČIO 19 D. NUTARIMO NR. 1036 „DĖL ĮGALIOJIMŲ SUTEIKIMO“ PAKEITIMO“ PAKEITIMO
2020 m. rugpjūčio 26 d. Nr. 944
Vilnius
1. Pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. birželio 7 d. nutarimą Nr. 716 „Dėl Nuostolių, patirtų vykdant viešųjų paslaugų įsipareigojimą, kompensavimo tvarkos aprašo patvirtinimo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 19 d. nutarimo Nr. 1036 „Dėl įgaliojimų suteikimo“ pakeitimo“ ir jį išdėstyti nauja redakcija:
„Lietuvos Respublikos Vyriausybė
NUTARIMAS
DĖL NUOSTOLIŲ, PATIRTŲ TEIKIANT VIEŠĄSIAS KELEIVIŲ VEŽIMO GELEŽINKELIŲ TRANSPORTU PASLAUGAS IR (AR) VIEŠĄSIAS KOMBINUOTOJO KELEIVIŲ VEŽIMO VIETINIAIS MARŠRUTAIS PASLAUGAS, JŲ POREIKIO NUSTATYMO IR KOMPENSAVIMO TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso 12 straipsnio 9 dalimi, įgyvendindama 2007 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1370/2007 dėl keleivinio geležinkelių ir kelių transporto viešųjų paslaugų ir panaikinantį Tarybos reglamentus (EEB) Nr. 1191/69 ir (EEB) Nr. 1107/70, su pakeitimais, padarytais 2016 m. gruodžio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2016/2338, Lietuvos Respublikos Vyriausybė n u t a r i a:
1. Patvirtinti Nuostolių, patirtų teikiant viešąsias keleivių vežimo geležinkelių transportu paslaugas ir (ar) viešąsias kombinuotojo keleivių vežimo vietiniais maršrutais paslaugas, jų poreikio nustatymo ir kompensavimo tvarkos aprašą (pridedama).
2. Pavesti Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijai vykdyti kompetentingos institucijos, užtikrinančios viešųjų keleivių vežimo geležinkelių transportu paslaugų ir (ar) viešųjų kombinuotojo keleivių vežimo vietiniais maršrutais paslaugų teikimą, funkcijas, nustatytas Reglamente (EB) Nr. 1370/2007“.
2. Nustatyti, kad šiuo nutarimu pakeistos Nuostolių, patirtų teikiant viešąsias keleivių vežimo geležinkelių transportu paslaugas ir (ar) viešąsias kombinuotojo keleivių vežimo vietiniais maršrutais paslaugas, jų poreikio nustatymo ir kompensavimo tvarkos aprašo nuostatos taikomos nustatant viešųjų paslaugų poreikį, planuojant, apskaičiuojant ir mokant geležinkelio įmonėms (vežėjams) nuostolių, patirtų teikiant viešąsias paslaugas 2021 m. tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpiu ir vėlesniais tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpiais, kompensacijas.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2010 m. birželio 7 d. nutarimu Nr. 716
(Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2020 m. rugpjūčio 26 d. nutarimo Nr. 944
redakcija)
NUOSTOLIŲ, PATIRTŲ TEIKIANT VIEŠĄSIAS KELEIVIŲ VEŽIMO GELEŽINKELIŲ TRANSPORTU PASLAUGAS IR (AR) VIEŠĄSIAS KOMBINUOTOJO KELEIVIŲ VEŽIMO VIETINIAIS MARŠRUTAIS PASLAUGAS, JŲ POREIKIO NUSTATYMO IR KOMPENSAVIMO TVARKOS APRAŠAS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Nuostolių, patirtų teikiant viešąsias keleivių vežimo geležinkelių transportu paslaugas ir (ar) viešąsias kombinuotojo keleivių vežimo vietiniais maršrutais paslaugas, jų poreikio nustatymo ir kompensavimo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) reglamentuoja viešųjų keleivių vežimo geležinkelių transportu paslaugų ir (ar) viešųjų kombinuotojo keleivių vežimo vietiniais maršrutais paslaugų (toliau kartu – viešosios paslaugos) poreikio nustatymo kriterijus, geležinkelio įmonių (vežėjų) nuostolių, patirtų teikiant viešąsias paslaugas, kompensacijos (toliau – nuostolių kompensacija) apskaičiavimo, nuostolių kompensacijos planavimo ir mokėjimo tvarką.
II SKYRIUS
VIEŠŲJŲ PASLAUGŲ POREIKIO NUSTATYMAS
3. Viešųjų paslaugų poreikis vietinio susisiekimo maršrute ir tarptautinio susisiekimo maršrute Lietuvos Respublikos teritorijoje (toliau – maršrutas) nustatomas prieš pasirašant viešųjų paslaugų teikimo sutartį, apskaičiavus socialinio, aplinkosauginio, traukinių užimtumo ir geležinkelio įmonių (vežėjų) sąnaudų ir pajamų koeficientų balų sumą pagal formulę:
A+B+C+D≥40 %, kur:
A – socialinis koeficientas, sudarytas iš trijų dedamųjų – maršruto potencialo, esamų darbo vietų skaičiaus ir licencijuotų gydymo įstaigų skaičiaus gyvenamosiose vietovėse, kuriose sustoja maršruto traukinys, koeficientų sumos;
B – aplinkosauginis koeficientas, skaičiuojamas lyginant traukinio ir autobuso išmetamo anglies dvideginio kiekį;
C – maršruto traukinių užimtumo koeficientas;
D – geležinkelio įmonių (vežėjų) planuojamų sąnaudų ir pajamų santykio maršrute koeficientas.
4. Socialinis koeficientas (A) gali sudaryti iki 40 proc. balų sumos, kur licencijuotų gydymo įstaigų skaičiaus gyvenamosiose vietovėse, kuriose sustoja maršruto traukinys, dedamoji gali sudaryti iki 10 proc. balų sumos, esamų darbo vietų skaičiaus gyvenamosiose vietovėse, kuriose sustoja maršruto traukinys, dedamoji gali sudaryti iki 5 proc. balų sumos, maršruto potencialo dedamoji – iki 25 proc. balų sumos.
8. Jeigu maršruto balų suma yra lygi arba didesnė, nei Aprašo 3 punkte nustatyta ribinė norma, laikoma, kad maršrute yra poreikis teikti viešąsias paslaugas.
9. Jeigu maršruto balų suma yra mažesnė, nei Aprašo 3 punkte nustatyta ribinė norma, laikoma, kad maršrute nėra poreikio teikti viešąsias paslaugas.
10. Viešųjų paslaugų poreikio nustatymo socialinis, aplinkosauginis, traukinių užimtumo ir geležinkelio įmonių (vežėjų) sąnaudų ir pajamų koeficientai apskaičiuojami Aprašo 1 priede nustatyta tvarka.
11. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija gali nuspręsti, kad geležinkelio įmonės (vežėjai) vietoj viešosios keleivių vežimo geležinkelių transportu paslaugos maršrute teiktų viešąją kombinuotojo keleivių vežimo vietiniais maršrutais paslaugą, jeigu:
11.1. maršruto dalyje dėl techninių kliūčių nebegalima teikti viešosios keleivių vežimo geležinkelių transportu paslaugos;
11.2. maršruto dalyje dėl techninių kliūčių yra laikinai apribotas viešosios keleivių vežimo geležinkelių transportu paslaugos teikimas;
11.3. dėl prognozuojamo keleivių srauto maršruto dalyje teikiant viešąją kombinuotojo keleivių vežimo vietiniais maršrutais paslaugą būtų patiriamos bent 2 kartus mažesnės sąnaudos visame maršrute, nei teikiant viešąją keleivių vežimo geležinkelių transportu paslaugą;
12. Viešosios kombinuotojo keleivių vežimo vietiniais maršrutais paslaugos dalis, kurioje keleiviai vežami kelių transporto priemone, negali būti didesnė nei dalis, kurioje keleiviai vežami geležinkelių transportu, ir bendras kombinuotojo keleivių vežimo vietiniais maršrutais paslaugos dalies, kurioje keleiviai vežami kelių transporto priemone, ilgis negali būti didesnis kaip 50 km, išskyrus Aprašo 11.1, 11.2 ir 11.4 papunkčiuose nurodytus atvejus.
III SKYRIUS
NUOSTOLIŲ KOMPENSACIJOS APSKAIČIAVIMO TVARKA
13. Geležinkelio įmonėms (vežėjams) mokėtinas nuostolių kompensacijos dydis apskaičiuojamas dviem etapais: ex ante yra apskaičiuojamas planuojamas ateinančių vienų metų nuostolių kompensacijos dydis, o ex post yra apskaičiuojamas faktinis praėjusių paskutinių metų nuostolių kompensacijos dydis ir premijų už veiklos efektyvinimo rodiklių įvykdymą ir kokybinių rodiklių viršijimą ar nuobaudų už jų neįvykdymą suma.
14. Planuojamas ateinančių vienų metų nuostolių, patirtų konkrečiame maršrute, kompensacijos dydis yra apskaičiuojamas pagal formulę:
, kur:
K0 – planuojamas ateinančių vienų metų nuostolių kompensacijos dydis, skaičiuojamas ex ante;
S0 – prognozuojamos sąnaudos, patirtos tik teikiant viešąsias paslaugas ir tenkančios vienam kilometrui;
M0 – Susisiekimo ministerijos planuojama metinė traukinio ir kelių transporto priemonių (teikiant viešąją kombinuotojo keleivių vežimo vietiniais maršrutais paslaugą) rida (km) maršrute, kuriame teikiamos viešosios paslaugos;
P0 – prognozuojamos pajamos, gaunamos iš teikiant viešąsias paslaugas parduodamų bilietų;
P0KT – prognozuojamas geležinkelio įmonių (vežėjų) pelnas, gaunamas iš veiklos, netiesiogiai susijusios su viešųjų paslaugų teikimu;
I0 – prognozuojamos subsidijos, teikiamos dėl įstatymuose nustatytų nuolaidų, taikomų bilietams, naujiems traukiniams įsigyti ir pan.;
R0 – prognozuojamas pagrįstasis pelnas, apskaičiuojamas padauginus geležinkelio įmonių (vežėjų) turto, naudojamo tik viešosioms paslaugoms teikti maršrute, vertę iš 3 proc.
15. Formulės, nurodytos 14 punkte, dedamųjų prognozės yra paremtos geležinkelio įmonės (vežėjo) strateginio veiklos plano prognozėmis.
16. Jeigu geležinkelio įmonės (vežėjai) ketina teikti viešąsias paslaugas daugiau nei viename maršrute, planuojamas suminis ateinančių metų nuostolių kompensacijos dydis yra lygus visų maršrutų planuojamų kompensacijos dydžių sumai.
17. Faktinis praėjusių paskutinių metų nuostolių kompensacijos dydis yra apskaičiuojamas kitų metų pradžioje pagal šią formulę:
, kur:
KF – faktinis praėjusių paskutinių metų nuostolių kompensacijos dydis, skaičiuojamas ex post;
SF – faktinis sąnaudų, patirtų tik teikiant viešąsias paslaugas, dydis, tenkantis vienam kilometrui;
MF – faktinė metinė traukinių ir kelių transporto priemonių (teikiant viešąją kombinuotojo keleivių vežimo vietiniais maršrutais paslaugą) rida (km) maršrute, kuriame teikiamos viešosios paslaugos;
PF – faktinės geležinkelio įmonių (vežėjų) pajamos, gautos iš teikiant viešąsias paslaugas parduotų bilietų;
PFKT – faktinis geležinkelio įmonių (vežėjų) pelnas, gautas iš veiklos, netiesiogiai susijusios su viešųjų paslaugų teikimu;
IF – faktiškai suteiktos subsidijos, teikiamos dėl įstatymuose nustatytų nuolaidų, taikomų bilietams, naujiems traukiniams įsigyti ir pan.; į subsidijas taip pat įtraukiamos draudimo išmokos, gaunamos už per eismo įvykius, atsitikusius teikiant viešąsias paslaugas, patirtus nuostolius;
RF – viešųjų paslaugų faktinis pagrįstasis pelnas. Formulėje naudojamas faktinis pagrįstasis pelnas apskaičiuojamas padauginus geležinkelio įmonių (vežėjų) turto, naudojamo tik viešosioms paslaugoms teikti maršrute, vertę iš 3 proc.
18. Geležinkelio įmonės (vežėjo) patirtos sąnaudos turi būti suskirstytos į šias kategorijas:
19. Geležinkelio įmonės (vežėjo) patirtos sąnaudos, kurios negali būti priskiriamos prie sąnaudų, patirtų teikiant viešąsias paslaugas:
19.4. transporto priemonių, tiesiogiai nesusijusių su viešųjų paslaugų teikimu, kuro, nusidėvėjimo ir techninės priežiūros sąnaudos;
19.5. pastatų ir statinių, tiesiogiai nesusijusių su viešųjų paslaugų teikimu, nusidėvėjimo, nuomos, eksploatacijos, valymo, remonto, išlaikymo ir kitos susijusios sąnaudos;
19.8. švietimo programų ir susijusios sąnaudos, jei tos programos nėra susijusios su viešųjų paslaugų teikimu;
19.9. įnašų, įmokų ir mokėjimų geležinkelio įmonės (vežėjo) darbuotojų naudai, išskyrus teisės aktuose nustatytus privalomuosius įnašus ir įmokas ar su darbo santykiais susijusius mokėjimus, sąnaudos;
20. Tuo atveju, jei maršrute geležinkelio įmonės (vežėjo) patirtos faktinės sąnaudos yra mažesnės nei faktinių pajamų, gautų iš teikiant viešąsias paslaugas parduotų bilietų, faktinio pelno, gauto iš veiklos, netiesiogiai susijusios su viešųjų paslaugų teikimu, ir faktiškai suteiktų subsidijų suma, maršrutas nelaikomas nuostolingu ir kompensacija nemokama.
21. Jeigu maršrutas nelaikomas nuostolingu 3 metus iš eilės, skaičiuojant nuo pirmųjų metų, kada patirtos faktinės sąnaudos yra mažesnės nei faktinių pajamų, gautų iš teikiant viešąsias paslaugas parduotų bilietų, faktinio pelno, gauto iš veiklos, netiesiogiai susijusios su viešųjų paslaugų teikimu, ir faktiškai suteiktų subsidijų suma, jame paslaugos pradedamos teikti komerciniais pagrindais.
22. Jeigu geležinkelio įmonės (vežėjai) teikia viešąsias paslaugas daugiau kaip viename maršrute, tai suminis faktinis nuostolių kompensacijos dydis yra lygus visų faktinių nuostolių kompensacijos dydžių maršrutuose sumai.
23. Skirtumas tarp planuoto ir faktinio nuostolių kompensacijos dydžių yra apskaičiuojamas pagal šią formulę:
, kur:
∆K – skirtumas tarp planuoto ir faktinio nuostolių kompensacijos dydžių (neįtraukiant premijos už veiklos efektyvinimo rodiklių įvykdymą ir kokybinių rodiklių viršijimą ar nuobaudos už jų neįvykdymą);
K0 – planuotas nuostolių kompensacijos dydis, skaičiuojamas ex ante;
KF – faktinis nuostolių kompensacijos dydis, skaičiuojamas ex post pasibaigus metams.
24. Papildomas nuostolių kompensacijos arba grąžintinos sumos dydis yra apskaičiuojamas pagal šią formulę:
, kur:
KP – papildomas nuostolių kompensacijos arba grąžintinos sumos dydis;
P – premija už įvykdytus veiklos efektyvinimo ir viršytus kokybinius rodiklius;
B – nuobauda už neįvykdytus veiklos efektyvinimo ir kokybinius rodiklius.
IV SKYRIUS
PREMIJOS AR NUOBAUDOS APSKAIČIAVIMO TVARKA
25. Premija už veiklos efektyvinimo rodiklių įvykdymą ir kokybinių rodiklių viršijimą arba nuobauda už jų neįvykdymą lygi premijos už veiklos efektyvinimo rodiklių įvykdymą arba nuobaudos už jų neįvykdymą ir premijos už kokybinių rodiklių viršijimą arba nuobaudos už jų neįvykdymą sumai.
26. Premijos už veiklos efektyvinimo rodiklių įvykdymą ir kokybinių rodiklių viršijimą ar nuobaudos už jų neįvykdymą dydis negali būti didesnis nei 8 proc. maršrute sugeneruoto faktinio pajamų dydžio, kur premijos už veiklos efektyvinimo rodiklių įvykdymą arba nuobaudos už jų neįvykdymą dydis gali sudaryti iki 5 proc. maršrute sugeneruoto faktinio pajamų dydžio, o premijos už kokybinių rodiklių viršijimą arba nuobaudos už jų neįvykdymą dydis gali sudaryti iki 3 proc. maršrute sugeneruoto faktinio pajamų dydžio.
27. Jeigu geležinkelio įmonės (vežėjai) teikia viešąsias paslaugas daugiau kaip viename maršrute, tai suminis premijos už veiklos efektyvinimo rodiklių įvykdymą ir kokybinių rodiklių viršijimą ar nuobaudos už jų neįvykdymą dydis yra lygus visų premijų už veiklos efektyvinimo rodiklių įvykdymą ir kokybinių rodiklių viršijimą ir (ar) nuobaudų už jų neįvykdymą maršrutuose sumai.
28. Premija už veiklos efektyvinimo rodiklių įvykdymą ar nuobauda už jų neįvykdymą yra apskaičiuojama vertinant sąnaudų ir pajamų santykio pokytį, į skaičiavimus neįtraukiant riedmenų nusidėvėjimo sąnaudų, maršrute:
28.1. jei sąnaudų ir pajamų santykis maršrute, palyginti su praeitais kalendoriniais metais, sumažėjo 5 proc. ar daugiau, skiriama 5 proc. nuo maršrute sugeneruoto faktinio pajamų dydžio premija;
28.2. jei sąnaudų ir pajamų santykis maršrute, palyginti su praeitais kalendoriniais metais, sumažėjo 4 proc. ar daugiau, bet mažiau kaip 5 proc., skiriama 4 proc. nuo maršrute sugeneruoto faktinio pajamų dydžio premija;
28.3. jei sąnaudų ir pajamų santykis maršrute, palyginti su praeitais kalendoriniais metais, sumažėjo 3 proc. ar daugiau, bet mažiau kaip 4 proc., skiriama 3 proc. nuo maršrute sugeneruoto faktinio pajamų dydžio premija;
28.4. jei sąnaudų ir pajamų santykis maršrute, palyginti su praeitais kalendoriniais metais, sumažėjo 2 proc. ar daugiau, bet mažiau kaip 3 proc., skiriama 2 proc. nuo maršrute sugeneruoto faktinio pajamų dydžio premija;
28.5. jei sąnaudų ir pajamų santykis maršrute, palyginti su praeitais kalendoriniais metais, sumažėjo 1 proc. ar daugiau, bet mažiau kaip 2 proc., skiriama 1 proc. nuo maršrute sugeneruoto faktinio pajamų dydžio premija;
28.6. jei sąnaudų ir pajamų santykis maršrute, palyginti su praeitais kalendoriniais metais, sumažėjo iki 1 proc. arba padidėjo iki 1 proc., neskiriama nei premija, nei nuobauda.
28.7. jei sąnaudų ir pajamų santykis maršrute, palyginti su praeitais kalendoriniais metais, padidėjo 1 proc. ar daugiau, bet mažiau kaip 2 proc., skiriama 1 proc. nuo maršrute sugeneruoto faktinio pajamų dydžio nuobauda;
28.8. jei sąnaudų ir pajamų santykis maršrute, palyginti su praeitais kalendoriniais metais, padidėjo 2 proc. ar daugiau, bet mažiau kaip 3 proc., skiriama 2 proc. nuo maršrute sugeneruoto faktinio pajamų dydžio nuobauda;
28.9. jei sąnaudų ir pajamų santykis maršrute, palyginti su praeitais kalendoriniais metais, padidėjo 3 proc. ar daugiau, bet mažiau kaip 4 proc., skiriama 3 proc. nuo maršrute sugeneruoto faktinio pajamų dydžio nuobauda;
28.10. jei sąnaudų ir pajamų santykis maršrute, palyginti su praeitais kalendoriniais metais, padidėjo 4 proc. ar daugiau, bet mažiau kaip 5 proc., skiriama 4 proc. nuo maršrute sugeneruoto faktinio pajamų dydžio nuobauda;
29. Naujame maršrute premija už veiklos efektyvinimo rodiklių įvykdymą ar nuobauda už jų neįvykdymą pirmaisiais paslaugų teikimo metais nėra skiriama.
30. Premija už viršytus kokybinius rodiklius arba nuobauda už nepasiektus kokybinius rodiklius skiriama atlikus objektyvų ir subjektyvų nustatytų kriterijų atitikties vertinimą, kur 70 proc. premijos ar nuobaudos dydžio sudaro objektyvaus vertinimo kriterijų atitiktis, 30 proc. – subjektyvaus.
31. Objektyvus vertinimas yra atliekamas dviem būdais – atliekant punktualumo duomenų analizę ir tikrinant kokybės standartų laikymąsi tiesiogiai traukinyje, kai Lietuvos transporto saugos administracijos paskirti kokybės inspektoriai atlieka vertinimą.
32. Kokybės inspektoriai atlieka vertinimą pagal šiuos rodiklius: švaros traukiniuose, gedimų ir techninių trūkumų nebuvimo, keleivių informavimo, kelionės patogumo.
33. Kokybės inspektoriai atlieka bent 100 tikrinimų tiesiogiai traukinyje per kalendorinius metus, kur tikrinimų skaičius kiekviename maršrute yra proporcingas maršruto dažnumui.
34. Objektyviai vertinamų kokybinių rodiklių aprašymas, siektini rodikliai ir vertinimo būdas nustatyti 2 priede.
35. Jei viršijama 2 priede nustatyta maksimali siektina rodiklio vertė, skiriama premija, jei viršijama minimali siektina rodiklio vertė, bet neviršijama maksimali siektina rodiklio vertė – neskiriama nei premija, nei nuobauda, jei nepasiekiama minimali siektina rodiklio vertė – skiriama nuobauda.
36. Subjektyvus kokybės vertinimas atliekamas naudojant keleivių apklausą, kurios atlikimo būdą pasirenka Lietuvos transporto saugos administracija.
37. Keleivių apklausos apimtis turi būti ne mažesnė nei 2 000 keleivių, pasinaudojusių geležinkelio įmonės (vežėjo) teiktomis viešosiomis paslaugomis per paskutinius kalendorinius metus.
39. Jei viršijama 3 priede nustatyta maksimali siektina rodiklio vertė, skiriama premija, jei viršijama minimali siektina rodiklio vertė, bet neviršijama maksimali siektina rodiklio vertė – neskiriama nei premija, nei nuobauda, jei nepasiekiama minimali siektina rodiklio vertė – skiriama nuobauda.
40. Premija už kokybinių rodiklių viršijimą ar nuobauda už jų neįvykdymą skaičiuojama viešosios paslaugos lygiu, t. y. vertinami visi maršrutai, kuriuose geležinkelio įmonė (vežėjas) teikia viešąsias paslaugas, ir yra apskaičiuojama pagal formulę:
, kur:
– premija už viršytus ar nuobauda už nepasiektus kokybinius rodiklius, negalinti viršyti 3 proc. nuo maršrute sugeneruoto faktinio pajamų dydžio ir kur 70 proc. premijos ar nuobaudos dydžio sudaro objektyvaus vertinimo kriterijų atitiktis, 30 proc. – subjektyvaus;
– faktinės geležinkelio įmonių (vežėjų) pajamos, gautos iš teikiant viešąsias paslaugas parduotų bilietų;
– premija ar nuobauda už objektyviai vertinamų kokybinių rodiklių atitiktį, apskaičiuojama sudedant svertinius koeficientus, nurodytus 2 priede;
– premija ar nuobauda už subjektyviai vertinamų kokybinių rodiklių atitiktį, apskaičiuojama sudedant svertinius koeficientus, nurodytus 3 priede.
V SKYRIUS
NUOSTOLIŲ KOMPENSACIJOS PLANAVIMO IR MOKĖJIMO TVARKA
42. Viešųjų paslaugų teikimo sutartyse tuo atveju, kai geležinkelio įmonės (vežėjai) viešosioms paslaugoms teikti parenkamos tiesiogiai, arba viešųjų paslaugų teikimo konkurso sąlygose ir viešųjų paslaugų teikimo sutartyse tuo atveju, kai geležinkelio įmonės (vežėjai) viešosioms paslaugoms teikti parenkamos konkurso būdu, nustatomos nuostolių kompensacijos sąlygos, nurodomi maršrutai, kuriuose turi būti teikiamos viešosios paslaugos, ir metinė traukinių kiekviename maršrute rida.
43. Kiekvienais kalendoriniais metais viešųjų paslaugų teikimo sutarties galiojimo laikotarpiu viešosioms paslaugoms teikti parinktos geležinkelio įmonės (vežėjai) iki einamųjų metų kovo 1 d. Lietuvos transporto saugos administracijai pateikia kitų metų informaciją apie kiekvieno maršruto, kuriame bus teikiamos viešosios keleivių vežimo geležinkelių transportu paslaugos ir (ar) viešosios kombinuotojo keleivių vežimo vietiniais maršrutais paslaugos, prognozuojamas kompensuojamas sąnaudas, patirtas tik teikiant viešąsias paslaugas ir tenkančias vienam kilometrui, prognozuojamas pajamas, gaunamas iš bilietų pardavimo, ir prognozuojamas subsidijas, teikiamas dėl įstatymuose nustatytų transporto lengvatų taikymo, taip pat nurodo, kaip kiekviena iš šių reikšmių buvo nustatyta arba apskaičiuota. Jeigu Lietuvos transporto saugos administracija nustato, kad pateikta ne visa informacija ar ji yra netiksli, ji kreipiasi į geležinkelio įmones (vežėjus), nurodydama šią informaciją papildyti (patikslinti). Gavusios tokį nurodymą, geležinkelio įmonės (vežėjai) privalo ne vėliau kaip per 5 darbo dienas papildytą (patikslintą) informaciją pateikti Lietuvos transporto saugos administracijai.
44. Teikiant viešąją kombinuotojo keleivių vežimo vietiniais maršrutais paslaugą, geležinkelio įmonės (vežėjai) iki einamųjų metų kovo 1 d. Lietuvos transporto saugos administracijai pateikia kitų metų informaciją apie kompensuojamas sąnaudas, patirtas tik teikiant viešąsias paslaugas ir tenkančias vienam kilometrui, prognozuojamas pajamas, gaunamas iš bilietų pardavimo, ir prognozuojamas subsidijas, teikiamas dėl įstatymuose nustatytų transporto lengvatų taikymo maršruto daliai, kurioje vežama geležinkelių transportu, ir maršruto daliai, kurioje vežama kelių transporto priemone, atskirai.
45. Lietuvos transporto saugos administracija, vadovaudamasi Aprašo 14 ir 16 punktuose nustatyta tvarka, iki einamųjų metų kovo 15 d. apskaičiuoja planuojamą kompensacijos dydį kitiems metams ir pateikia Susisiekimo ministerijai informaciją apie valstybės biudžeto lėšų, reikalingų geležinkelio įmonių (vežėjų) patirtiems nuostoliams teikiant viešąsias paslaugas kompensuoti, poreikį, Susisiekimo ministerijos nustatytais terminais teikdama informaciją atitinkamų metų valstybės biudžeto projektui ir susisiekimo ministro valdymo sričių įmonių atitinkamų metų strateginio veiklos plano projektui parengti.
46. Gavusi informaciją apie Aprašo 45 punkte nurodytą kompensacijos dydį, Susisiekimo ministerija Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka pateikia Lietuvos Respublikos finansų ministerijai ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei kitų kalendorinių metų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų poreikį, reikalingą geležinkelio įmonių (vežėjų) patirtiems nuostoliams teikiant viešąsias paslaugas kompensuoti.
47. Patvirtinus Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimus, Lietuvos transporto saugos administracija išmoka metinę planuotą nuostolių kompensaciją geležinkelio įmonėms (vežėjams) pagal viešųjų paslaugų teikimo sutartyse nustatytus terminus.
48. Geležinkelio įmonės (vežėjai) iki einamųjų metų balandžio 30 d. pateikia Lietuvos transporto saugos administracijai duomenis apie faktinį praėjusių paskutinių metų nuostolių kompensacijos dydį.
49. Lietuvos transporto saugos administracija iki einamųjų metų gegužės 15 d. įvertina geležinkelio įmonių (vežėjų) duomenis ir, vadovaudamasi Aprašo 17 ir 22 punktuose nustatyta tvarka, apskaičiuoja faktinį nuostolių kompensacijos dydį. Jeigu Lietuvos transporto saugos administracija nustato, kad pateikta ne visa informacija ar ji yra netiksli, ji kreipiasi į geležinkelio įmones (vežėjus), nurodydama šią informaciją papildyti (patikslinti). Gavusios tokį nurodymą, geležinkelio įmonės (vežėjai) privalo ne vėliau kaip per 5 darbo dienas papildytą (patikslintą) informaciją pateikti Lietuvos transporto saugos administracijai.
50. Apskaičiavusi faktinį nuostolių kompensacijos dydį, Lietuvos transporto saugos administracija nustato skirtumą tarp planuoto ir faktinio kompensacijos dydžių pagal Aprašo 23 punkte nurodytą formulę.
51. Apskaičiavusi skirtumą tarp planuoto ir faktinio nuostolių kompensacijos dydžių, Lietuvos transporto saugos administracija apskaičiuoja papildomą nuostolių kompensacijos dydį pagal Aprašo 24 punkte pateiktą formulę, atsižvelgdama į geležinkelio įmonėms (vežėjams) pritaikytos premijos už veiklos efektyvinimo rodiklių įvykdymą ir kokybinių rodiklių viršijimą ar nuobaudos už jų neįvykdymą sumą, ir iki birželio 1 d. informuoja Susisiekimo ministeriją.
52. Lietuvos transporto saugos administracija, apskaičiavusi papildomą praėjusių metų nuostolių kompensacijos dydį, kitais kalendoriniais metais šią sumą prideda prie planuojamo kompensacijos dydžio n+2 metams (n – papildomo nuostolių kompensacijos dydžio apskaičiavimo data) (jeigu teigiamas) arba atima iš planuojamo ateinančių kalendorinių metų kompensacijos dydžio n+2 metams (n – papildomo nuostolių kompensacijos dydžio apskaičiavimo data) (jeigu neigiamas).
53. Pasibaigus viešųjų paslaugų sutarties terminui ir tuo atveju, jeigu yra likęs papildomas nuostolių kompensacijos dydis, Lietuvos transporto saugos administracija jį išmoka geležinkelio įmonei (vežėjui) iki ateinančių kalendorinių metų birželio 30 d. (jeigu teigiamas) arba geležinkelio įmonė (vežėjas) jį grąžina Lietuvos transporto saugos administracijai iki ateinančių kalendorinių metų birželio 30 d. (jeigu neigiamas).
VI SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
54. Geležinkelio įmonės (vežėjai) viešųjų paslaugų apskaitą vykdo ir sąnaudas paskirsto vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus nustatyta tvarka.
55. Geležinkelio įmonės (vežėjai) Lietuvos transporto saugos administracijai viešųjų paslaugų teikimo sutartyje nustatytais terminais teikia viešųjų paslaugų įsipareigojimų vykdymo ataskaitas, informaciją apie gautas pajamas, išlaidas, teikiamų viešųjų paslaugų kokybės reikalavimų, nurodytų viešųjų paslaugų teikimo sutartyje, laikymąsi per viešųjų paslaugų teikimo sutartyje nustatytą ataskaitinį laikotarpį ar kitą su viešųjų paslaugų įsipareigojimų vykdymu susijusią informaciją.
56. Lietuvos transporto saugos administracija, siekdama įsitikinti, ar geležinkelio įmonių (vežėjų) pateiktose ataskaitose nurodyti duomenys yra teisingi, gali pareikalauti papildomų ataskaitų ar dokumentų, kuriais remiantis buvo sudarytos ataskaitos, originalų arba teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintų kopijų.
Nuostolių, patirtų teikiant viešąsias keleivių
vežimo geležinkelių transportu paslaugas ir
(ar) viešąsias kombinuotojo keleivių vežimo
vietiniais maršrutais paslaugas, jų poreikio
nustatymo ir kompensavimo tvarkos aprašo
1 priedas
SOCIALINIO, APLINKOSAUGINIO, TRAUKINIŲ UŽIMTUMO IR GELEŽINKELIO ĮMONIŲ (VEŽĖJŲ) SĄNAUDŲ IR PAJAMŲ KOEFICIENTŲ APSKAIČIAVIMO TVARKOS APRAŠAS
I SKYRIUS
SOCIALINIO KOEFICIENTO APSKAIČIAVIMAS
1. Maršruto potencialas apskaičiuojamas vertinant gyvenamųjų vietovių, kuriose sustoja maršruto traukinys, gyventojų skaičių.
2. Maršruto potencialui apskaičiuoti naudojami Lietuvos statistikos departamento visuotinio gyventojų ir būstų surašymų duomenys.
3. Maršruto potencialui apskaičiuoti naudojami naujausi, viešųjų paslaugų poreikio nustatymo dieną esantys duomenys.
4. Skaičiuojama bendra gyventojų skaičiaus suma gyvenamosiose vietovėse, kuriose sustoja maršruto traukinys, reise pirmyn (neįtraukiant gyventojų skaičiaus gyvenamojoje vietovėje, iš kurios išvyko maršruto traukinys).
5. Skaičiuojama bendra gyventojų skaičiaus suma gyvenamosiose vietovėse, kuriose sustoja maršruto traukinys, reise atgal (neįtraukiant gyventojų skaičiaus gyvenamojoje vietovėje, iš kurios išvyko maršruto traukinys).
6. Jeigu duomenyse, gautuose iš Lietuvos statistikos departamento, informacija apie gyvenamosios vietovės, kurioje sustoja maršruto traukinys, gyventojų skaičių nėra pateikiama, skaičiavimams naudojami geografiškai artimiausios gyvenamosios vietovės, kurioje maršruto traukinys nesustoja, gyventojų skaičiaus duomenys.
7. Jeigu gyvenamojoje vietovėje yra daugiau kaip viena geležinkelio stotis ir (arba) stotelė, skaičiuojant aritmetinį vidurkį laikoma, kad gyvenamojoje vietovėje yra tik viena geležinkelio stotis ir (arba) stotelė.
8. Pagal šio priedo 4–7 punktus apskaičiuotos gyventojų gyvenamosiose vietovėse skaičiaus sumos reise pirmyn ir reise atgal sudedamos ir apskaičiuojamas jų aritmetinis vidurkis.
9. Gautam gyventojų skaičiaus aritmetiniam vidurkiui priskiriama atitinkama koeficiento reikšmė:
9.2. 1 proc., jeigu gyventojų skaičiaus aritmetinis vidurkis reise yra lygus 20 000 arba didesnis, bet mažesnis kaip 30 000;
9.3. 2 proc., jeigu gyventojų skaičiaus aritmetinis vidurkis reise yra lygus 30 000 arba didesnis, bet mažesnis kaip 40 000;
9.4. 3 proc., jeigu gyventojų skaičiaus aritmetinis vidurkis reise yra lygus 40 000 arba didesnis, bet mažesnis kaip 50 000;
9.5. 4 proc., jeigu gyventojų skaičiaus aritmetinis vidurkis reise yra lygus 50 000 arba didesnis, bet mažesnis kaip 60 000;
9.6. 5 proc., jeigu gyventojų skaičiaus aritmetinis vidurkis reise yra lygus 60 000 arba didesnis, bet mažesnis kaip 70 000;
9.7. 6 proc., jeigu gyventojų skaičiaus aritmetinis vidurkis reise yra lygus 70 000 arba didesnis, bet mažesnis kaip 80 000;
9.8. 7 proc., jeigu gyventojų skaičiaus aritmetinis vidurkis reise yra lygus 80 000 arba didesnis, bet mažesnis kaip 90 000;
9.9. 8 proc., jeigu gyventojų skaičiaus aritmetinis vidurkis reise yra lygus 90 000 arba didesnis, bet mažesnis kaip 100 000;
9.10. 9 proc., jeigu gyventojų skaičiaus aritmetinis vidurkis reise yra lygus 100 000 arba didesnis, bet mažesnis kaip 110 000;
9.11. 10 proc., jeigu gyventojų skaičiaus aritmetinis vidurkis reise yra lygus 110 000 arba didesnis, bet mažesnis kaip 120 000;
9.12. 11 proc., jeigu gyventojų skaičiaus aritmetinis vidurkis reise yra lygus 120 000 arba didesnis, bet mažesnis kaip 130 000;
9.13. 12 proc., jeigu gyventojų skaičiaus aritmetinis vidurkis reise yra lygus 130 000 arba didesnis, bet mažesnis kaip 140 000;
9.14. 13 proc., jeigu gyventojų skaičiaus aritmetinis vidurkis reise yra lygus 140 000 arba didesnis, bet mažesnis kaip 150 000;
9.15. 14 proc., jeigu gyventojų skaičiaus aritmetinis vidurkis reise yra lygus 150 000 arba didesnis, bet mažesnis kaip 160 000;
9.16. 15 proc., jeigu gyventojų skaičiaus aritmetinis vidurkis reise yra lygus 160 000 arba didesnis, bet mažesnis kaip 170 000;
9.17. 16 proc., jeigu gyventojų skaičiaus aritmetinis vidurkis reise yra lygus 170 000 arba didesnis, bet mažesnis kaip 180 000;
9.18. 17 proc., jeigu gyventojų skaičiaus aritmetinis vidurkis reise yra lygus 180 000 arba didesnis, bet mažesnis kaip 190 000;
9.19. 18 proc., jeigu gyventojų skaičiaus aritmetinis vidurkis reise yra lygus 190 000 arba didesnis, bet mažesnis kaip 200 000;
9.20. 19 proc., jeigu gyventojų skaičiaus aritmetinis vidurkis reise yra lygus 200 000 arba didesnis, bet mažesnis kaip 210 000;
9.21. 20 proc., jeigu gyventojų skaičiaus aritmetinis vidurkis reise yra lygus 210 000 arba didesnis, bet mažesnis kaip 220 000;
9.22. 21 proc., jeigu gyventojų skaičiaus aritmetinis vidurkis reise yra lygus 220 000 arba didesnis, bet mažesnis kaip 230 000;
9.23. 22 proc., jeigu gyventojų skaičiaus aritmetinis vidurkis reise yra lygus 230 000 arba didesnis, bet mažesnis kaip 240 000;
9.24. 23 proc., jeigu gyventojų skaičiaus aritmetinis vidurkis reise yra lygus 240 000 arba didesnis, bet mažesnis kaip 250 000;
9.25. 24 proc., jeigu gyventojų skaičiaus aritmetinis vidurkis reise yra lygus 250 000 arba didesnis, bet mažesnis kaip 260 000;
10. Licencijuotų gydymo įstaigų koeficientui apskaičiuoti reikalingi duomenys gaunami iš Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos tvarkomo Juridinių asmenų asmens sveikatos priežiūros licencijų sąrašo.
11. Licencijuotų gydymo įstaigų koeficientui apskaičiuoti naudojami naujausi, viešųjų paslaugų poreikio nustatymo dieną esantys duomenys.
12. Licencijuotų gydymo įstaigų koeficientas apskaičiuojamas, suskaičiuojant visų licencijuotų gydymo įstaigų, įsikūrusių gyvenamosiose vietovėse, kuriose sustoja maršruto traukinys, aritmetinį vidurkį reise.
13. Jeigu gyvenamojoje vietovėje yra daugiau kaip viena geležinkelio stotis ir (arba) stotelė, skaičiuojant licencijuotų gydymo įstaigų aritmetinį vidurkį reise laikoma, kad gyvenamojoje vietovėje yra tik viena geležinkelio stotis ir (arba) stotelė.
14. Gautam licencijuotų gydymo įstaigų aritmetiniam vidurkiui priskiriama atitinkama koeficiento reikšmė:
14.2. 1 proc., jeigu licencijuotų gydymo įstaigų aritmetinis vidurkis reise yra lygus 5 arba didesnis, bet mažesnis kaip 10;
14.3. 2 proc., jeigu licencijuotų gydymo įstaigų aritmetinis vidurkis reise yra lygus 10 arba didesnis, bet mažesnis kaip 15;
14.4. 3 proc., jeigu licencijuotų gydymo įstaigų aritmetinis vidurkis reise yra lygus 15 arba didesnis, bet mažesnis kaip 20;
14.5. 4 proc., jeigu licencijuotų gydymo įstaigų aritmetinis vidurkis reise yra lygus 20 arba didesnis, bet mažesnis kaip 25;
14.6. 5 proc., jeigu licencijuotų gydymo įstaigų aritmetinis vidurkis reise yra lygus 25 arba didesnis, bet mažesnis kaip 30;
14.7. 6 proc., jeigu licencijuotų gydymo įstaigų aritmetinis vidurkis reise yra lygus 30 arba didesnis, bet mažesnis kaip 35;
14.8. 7 proc., jeigu licencijuotų gydymo įstaigų aritmetinis vidurkis reise yra lygus 35 arba didesnis, bet mažesnis kaip 40;
14.9. 8 proc., jeigu licencijuotų gydymo įstaigų aritmetinis vidurkis reise yra lygus 40 arba didesnis, bet mažesnis kaip 45;
14.10. 9 proc., jeigu licencijuotų gydymo įstaigų aritmetinis vidurkis reise yra lygus 45 arba didesnis, bet mažesnis kaip 50;
15. Esamų darbo vietų skaičiaus koeficientui apskaičiuoti reikalingi duomenys gaunami iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba).
16. Esamų darbo vietų skaičiaus koeficientui apskaičiuoti naudojami naujausi, viešųjų paslaugų poreikio nustatymo dieną esantys valstybiniu socialiniu draudimu apdraustų asmenų skaičiaus duomenys.
17. Esamų darbo vietų skaičiaus koeficientas apskaičiuojamas, suskaičiuojant visų esamų darbo vietų gyvenamosiose vietovėse, kuriose sustoja maršruto traukinys, skaičiaus aritmetinį vidurkį reise.
18. Jeigu gyvenamojoje vietovėje yra daugiau kaip viena geležinkelio stotis ir (arba) stotelė, skaičiuojant esamų darbo vietų aritmetinį vidurkį reise laikoma, kad gyvenamojoje vietovėje yra tik viena geležinkelio stotis ir (arba) stotelė.
19. Jeigu duomenyse, gautuose iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos, nėra nurodytas gyvenamojoje vietovėje valstybiniu socialiniu draudimu apdraustų asmenų skaičius, esamų darbo vietų skaičius apskaičiuojamas gyventojų skaičiaus gyvenamojoje vietovėje, kurioje sustoja maršruto traukinys, ir valstybiniu socialiniu draudimu apdraustų asmenų skaičiaus savivaldybėje, kurios teritorijoje yra gyvenamoji vietovė, kurios esamų darbo vietų skaičius yra skaičiuojamas (toliau – savivaldybė), sandaugą padalinus iš gyventojų skaičiaus savivaldybėje.
20. Gautam esamų darbo vietų skaičiaus aritmetiniam vidurkiui priskiriama atitinkama koeficiento reikšmė:
20.1. 0 proc., jeigu esamų darbo vietų skaičiaus aritmetinis vidurkis reise yra mažesnis kaip 10 000;
20.2. 1 proc., jeigu esamų darbo vietų skaičiaus aritmetinis vidurkis reise yra lygus 10 000 arba didesnis, bet mažesnis kaip 20 000;
20.3. 2 proc., jeigu esamų darbo vietų skaičiaus aritmetinis vidurkis reise yra lygus 20 000 arba didesnis, bet mažesnis kaip 40 000;
20.4. 3 proc., jeigu esamų darbo vietų skaičiaus aritmetinis vidurkis reise yra lygus 40 000 arba didesnis, bet mažesnis kaip 80 000;
20.5. 4 proc., jeigu esamų darbo vietų skaičiaus aritmetinis vidurkis reise yra lygus 80 000 arba didesnis, bet mažesnis kaip 160 000;
II SKYRIUS
APLINKOSAUGINIO KOEFICIENTO APSKAIČIAVIMAS
21. Skaičiuojant aplinkosauginį koeficientą lyginama traukinio ir autobuso (20 vietų) anglies dvideginio (toliau – CO2) santykinė emisija, tenkanti vienai vietai.
23. Skaičiavimuose naudojamos naujausios, viešųjų paslaugų poreikio nustatymo dieną Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos rengiamoje Lietuvos nacionalinėje šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitos ataskaitoje esančios kuro CO2 faktoriaus ir kuro grynojo šilumingumo vertės.
24. Jeigu reikia, suvartotas kuro kiekis litrais paverčiamas į suvartotą kuro kiekį tonomis, vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ir finansų ministrų nustatyta tvarka.
25. Autobuso CO2 santykinei emisijai, tenkančiai vienai vietai, apskaičiuoti reikalingi duomenys gaunami iš Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro (toliau – Kelių transporto priemonių registras).
26. Autobuso CO2 santykinei emisijai, tenkančiai vienai vietai apskaičiuoti yra naudojami naujausi, viešųjų paslaugų poreikio nustatymo dieną esantys, duomenys.
27. Pagal Kelių transporto priemonių registre esančius duomenis apskaičiuojamas M2 ir M3 kategorijų dyzelinių transporto priemonių išmetamo CO2 kiekio vidurkis (toliau – išmetamo CO2 kiekio vidurkis).
30. Gautam traukinio ir autobusų CO2 santykinių emisijų, tenkančių vienai vietai, santykiui priskiriama atitinkama koeficiento reikšmė:
III SKYRIUS
MARŠRUTO TRAUKINIŲ UŽIMTUMO KOEFICIENTO APSKAIČIAVIMAS
31. Pagal geležinkelio įmonių (vežėjų) pateiktas prognozes (naujiems maršrutams) ar pagal praeitų kalendorinių metų duomenis (jau esamiems maršrutams) skaičiuojamas traukinių užimtumas maršrute.
32. Traukinių užimtumas maršrute skaičiuojamas padalijant keleivių nuvažiuotus kilometrus iš vagonų vietų kilometrų kiekviename maršrute.
33. Gautai traukinių užimtumo reikšmei priskiriama atitinkama koeficiento reikšmė:
33.2. 1 proc., jeigu traukinių užimtumas maršrute yra lygus 2,4 proc. arba didesnis, bet mažesnis kaip 4,8 proc.;
33.3. 2 proc., jeigu traukinių užimtumas maršrute yra lygus 4,8 proc. arba didesnis, bet mažesnis kaip 7,2 proc.;
33.4. 3 proc., jeigu traukinių užimtumas maršrute yra lygus 7,2 proc. arba didesnis, bet mažesnis kaip 9,6 proc.;
33.5. 4 proc., jeigu traukinių užimtumas maršrute yra lygus 9,6 proc. arba didesnis, bet mažesnis kaip 12 proc.;
33.6. 5 proc., jeigu traukinių užimtumas maršrute yra lygus 12 proc. arba didesnis, bet mažesnis kaip 14,4 proc.;
33.7. 6 proc., jeigu traukinių užimtumas maršrute yra lygus 14,4 proc. arba didesnis, bet mažesnis kaip 16,8 proc.;
33.8. 7 proc., jeigu traukinių užimtumas maršrute yra lygus 16,8 proc. arba didesnis, bet mažesnis kaip 19,2 proc.;
33.9. 8 proc., jeigu traukinių užimtumas maršrute yra lygus 19,2 proc. arba didesnis, bet mažesnis kaip 21,6 proc.;
33.10. 9 proc., jeigu traukinių užimtumas maršrute yra lygus 21,6 proc. arba didesnis, bet mažesnis kaip 24 proc.;
33.11. 10 proc., jeigu traukinių užimtumas maršrute yra lygus 24 proc. arba didesnis, bet mažesnis kaip 26,4 proc.;
33.12. 11 proc., jeigu traukinių užimtumas maršrute yra lygus 26,4 proc. arba didesnis, bet mažesnis kaip 28,8 proc.;
33.13. 12 proc., jeigu traukinių užimtumas maršrute yra lygus 28,8 proc. arba didesnis, bet mažesnis kaip 31,2 proc.;
33.14. 13 proc., jeigu traukinių užimtumas maršrute yra lygus 31,2 proc. arba didesnis, bet mažesnis kaip 33,6 proc.;
33.15. 14 proc., jeigu traukinių užimtumas maršrute yra lygus 33,6 proc. arba didesnis, bet mažesnis kaip 36 proc.;
33.16. 15 proc., jeigu traukinių užimtumas maršrute yra lygus 36 proc. arba didesnis, bet mažesnis kaip 38,4 proc.;
33.17. 16 proc., jeigu traukinių užimtumas maršrute yra lygus 38,4 proc. arba didesnis, bet mažesnis kaip 40,8proc.;
33.18. 17 proc., jeigu traukinių užimtumas maršrute yra lygus 40,8 proc. arba didesnis, bet mažesnis kaip 43,2 proc.;
33.19. 18 proc., jeigu traukinių užimtumas maršrute yra lygus 43,2 proc. arba didesnis, bet mažesnis kaip 45,6 proc.;
33.20. 19 proc., jeigu traukinių užimtumas maršrute yra lygus 45,6 proc. arba didesnis, bet mažesnis kaip 48 proc.;
33.21. 20 proc., jeigu traukinių užimtumas maršrute yra lygus 48 proc. arba didesnis, bet mažesnis kaip 50,4 proc.;
33.22. 21 proc., jeigu traukinių užimtumas maršrute yra lygus 50,4 proc. arba didesnis, bet mažesnis kaip 52,8 proc.;
33.23. 22 proc., jeigu traukinių užimtumas maršrute yra lygus 52,8 proc. arba didesnis, bet mažesnis kaip 55,2 proc.;
33.24. 23 proc., jeigu traukinių užimtumas maršrute yra lygus 55,2 proc. arba didesnis, bet mažesnis kaip 57,6 proc.;
33.25. 24 proc., jeigu traukinių užimtumas maršrute yra lygus 57,6 proc. arba didesnis, bet mažesnis kaip 60 proc.;
IV SKYRIUS
GELEŽINKELIO ĮMONIŲ (VEŽĖJŲ) SĄNAUDŲ IR PAJAMŲ KOEFICIENTO APSKAIČIAVIMAS
34. Pagal geležinkelio įmonių (vežėjų) pateiktas prognozes (naujiems maršrutams) ar pagal praeitų kalendorinių metų duomenis (jau esamiems maršrutams) skaičiuojamas geležinkelio įmonių (vežėjų) sąnaudų ir pajamų santykis maršrute.
35. Gautam geležinkelio įmonių (vežėjų) sąnaudų ir pajamų santykiui priskiriama atitinkama koeficiento reikšmė:
Nuostolių, patirtų teikiant viešąsias keleivių
vežimo geležinkelių transportu paslaugas ir
(ar) viešąsias kombinuotojo keleivių vežimo
vietiniais maršrutais paslaugas, jų poreikio
nustatymo ir kompensavimo tvarkos aprašo
2 priedas
OBJEKTYVIAI VERTINAMŲ KOKYBINIŲ RODIKLIŲ APRAŠYMAS, SIEKTINI RODIKLIAI IR VERTINIMO BŪDAS
I SKYRIUS
OBJEKTYVIAI VERTINAMŲ KOKYBINIŲ RODIKLIŲ APRAŠYMAS IR VERTINIMO BŪDAS
| Kokybinis rodiklis |
Aprašymas |
Vertinimo būdas |
| Punktualumas |
Traukinys atvyksta į tarpinę maršruto stotelę ne daugiau kaip 5 min. vėliau, nei nustatyta tvarkaraštyje. Traukinys atvyksta į galutinę maršruto stotį ne daugiau kaip 5 min. vėliau, nei nustatyta tvarkaraštyje. Traukinys išvyksta iš geležinkelio stoties ir (arba) stotelės ne daugiau kaip 5 min. anksčiau, nei nustatyta tvarkaraštyje. Traukinys išvyksta iš geležinkelio stoties ir (arba) stotelės ne daugiau nei 5 min. vėliau, nei nustatyta tvarkaraštyje. Traukinys tarpinėse geležinkelio stotyse sustoja ne trumpiau kaip 1 min., geležinkelio stotelėse – 0,5 min. |
Pagal automatiškai sugeneruojamos ataskaitos, gaunamos iš infrastruktūros valdytojo, duomenis |
| Švara, šildymas, vėdinimas |
Traukinio išorė – neapipaišyta, švarūs langai. Traukinio vidus – švarios sėdynės, grindys, langai, reguliariai valomos sanitarinės patalpos, šiukšliadėžės. Traukinio vagonų šildymas ir vėdinimas – temperatūros palaikymas traukinyje pagal Lietuvos higienos normą |
Kokybės inspektorių patikrinimų duomenys |
| Gedimų ir techninių trūkumų nebuvimas |
Veikiančios sanitarinės patalpos traukinyje. Veikiančios traukinio langų ir durų valdymo sistemos. Veikianti traukinio šildymo ir (ar) vėdinimo sistema. |
Kokybės inspektorių patikrinimų duomenys |
| Informacijos keleiviams pateikimas |
Traukinio išorėje – aiškiai suprantamas traukinio numeris ir kryptis, vagonų numeriai ir klasės. Traukinio viduje – veikiančios keleivių informavimo sistemos. Stotyse (švieslentėje ir maršrutų schemose) – aiškiai suprantamas maršruto numeris, kryptis, sustojimai, išvykimo laikas, informacija apie vėlavimus. |
Kokybės inspektorių patikrinimų duomenys |
| Papildomos paslaugos |
Dviračių laikikliai – įrengti tinkami naudoti ir nustatytus kokybės reikalavimus atitinkantys dviračių laikikliai. Bagažo laikikliai – įrengti tinkami naudoti ir nustatytus kokybės reikalavimus atitinkantys bagažo laikikliai. Prieinamumas neįgaliesiems – sudarytos sąlygos neįgaliesiems naudotis traukinio patogumais, jei yra numatyta konstrukciškai. Belaidis internetas – yra prieiga prie belaidžio interneto ir prie jos galima prisijungti. |
Kokybės inspektorių patikrinimų duomenys |
II SKYRIUS
OBJEKTYVIAI VERTINAMŲ KOKYBINIŲ RODIKLIŲ VERTINIMO MATRICA
| Kokybinis kriterijus |
Svertinis koeficientas |
Minimali siektina vertė |
Maksimali siektina vertė |
Skiriama nuobauda |
Skiriamapremija |
| Punktualumas |
55 % |
94 % |
98 % |
<94 % |
>98 % |
| Švara, šildymas, vėdinimas |
10 % |
88 % |
96 % |
<88 % |
>96 % |
| Gedimų ir techninių trūkumų nebuvimas |
10 % |
90 % |
98 % |
<90 % |
>98 % |
| Informacijos keleiviams pateikimas |
20 % |
90 % |
98 % |
<90 % |
>98 % |
| Papildomos paslaugos |
5 % |
85 % |
90 % |
<85 % |
>90 % |
| Iš viso |
100 % |
|
|
|
|
Nuostolių, patirtų teikiant viešąsias keleivių
vežimo geležinkelių transportu paslaugas ir
(ar) viešąsias kombinuotojo keleivių vežimo
vietiniais maršrutais paslaugas, jų poreikio
nustatymo ir kompensavimo tvarkos aprašo
3 priedas
SUBJEKTYVIAI VERTINAMŲ KOKYBINIŲ RODIKLIŲ APRAŠYMAS IR SIEKTINI RODIKLIAI
I SKYRIUS
SUBJEKTYVIAI VERTINAMŲ KOKYBINIŲ RODIKLIŲ APRAŠYMAS
| Kokybinis rodiklis |
Aprašymas |
| Punktualumas ir patikimumas |
Viešosios vežimo paslaugos teikiamos pagal veiklos planą (tinklas ir tvarkaraštis) |
| Saugumas |
Traukinio viduje |
| Informacijos keleiviams pateikimas |
Traukinio išorėje Traukinio viduje Stotyse (švieslentėje ir maršrutų schemose arba popierine forma, jeigu stotyje ir (arba) stotelėje nėra švieslentės) Telefonu ir internetu |
| Vežėjo personalo darbas |
Atsakymai į užduotus informacinius klausimus Bilietų pardavimas ir patikrinimas Palankumas (draugiškumas) |
| Švara, šildymas, vėdinimas |
Švari traukinio išorė Švarus traukinio vidus Traukinio vagonų šildymas ir vėdinimas Švara stotyse |
| Papildomos paslaugos |
Belaidis internetas Telefonų ir nešiojamųjų kompiuterių įkrovos vietos Bagažo laikikliai Dviračių laikikliai |
1. Atsakydami į klausimus, kurie yra priskiriami atitinkamai kokybės kategorijai, keleiviai naudojasi vertinimo skale nuo 1 (labai blogai) iki 10 (puiku) balų.
2. Atlikus apklausas yra skaičiuojamas viešųjų vežimo paslaugų kokybės kiekvienos kategorijos aritmetinis vidurkis, klausimus priskiriant atitinkamoms kategorijoms ir padalinant respondentų pateiktų balų sumą iš respondentų skaičiaus.
II SKYRIUS
SUBJEKTYVIAI VERTINAMŲ KOKYBINIŲ RODIKLIŲ VERTINIMO MATRICA
| Kokybinis kriterijus |
Svertinis koeficientas |
Minimali siektina vertė |
Maksimali siektina vertė |
Skiriama nuobauda |
Skiriama premija |
| Punktualumas ir Patikimumas |
25 % |
7,5 |
7,9 |
<7,5 |
>7,9 |
| Saugumas |
20 % |
8,8 |
9,2 |
<8,8 |
>9,2 |
| Informacijos keleiviams pateikimas |
15 % |
8,8 |
9,2 |
<8,8 |
>9,2 |
| Vežėjo personalo darbas |
20 % |
9,3 |
9,7 |
<9,3 |
>9,7 |
| Švara, šildymas, vėdinimas |
15 % |
7,3 |
7,7 |
<7,3 |
>7,7 |
| Papildomos paslaugos |
5 % |
7,3 |
7,7 |
<7,3 |
>7,7 |
| Iš viso |
100 % |
|
|
|
|