Lietuvos Respublikos Vyriausybė
nutarimas
Dėl Nemuno deltos regioninio parko ir jo zonų ribų plano patvirtinimo
2014 m. sausio 29 d. Nr. 85
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 23 straipsnio 2 dalimi ir 28 straipsnio 6 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
2. Nustatyti, kad Nemuno deltos regioninio parko konservacinio funkcinio prioriteto zoną sudaro Medžioklės pelkės ir Nemuno priešakinės deltos gamtiniai rezervatai, Pakalnės polderių, Ventės ir Žalgirių kaimo kraštovaizdžio draustiniai, Leitės, Leitgirių, Nemuno žiogių ir Tenenio hidrografiniai draustiniai, Galzdonų ir Leitgirių botaniniai draustiniai, Minijos ichtiologinis draustinis, Uostadvario ornitologinis draustinis, Berštų, Kniaupo, Krokų lankos, Kūlynų, Minijos senvagės, Sausgalvių ir Šyšos botaniniai-zoologiniai draustiniai, Aukštumalės, Kintų, Medžioklės pelkės ir Rupkalvių telmologiniai draustiniai, Skirvytėlės kaimo etnokultūrinis draustinis, Minijos (Mingės) kaimo architektūrinis draustinis ir Rusnės urbanistinis draustinis, kurių tikslai yra šie:
2.1. Medžioklės pelkės gamtinio rezervato – išsaugoti Nemuno deltos pelkėto miško kraštovaizdį su saugomų rūšių augalijos bei gyvūnijos (kupstinės kūlingės, minkštojo kimino, siauralapės gegūnės, jūrinio erelio) rūšimis, saugomas Europos Bendrijos svarbos pelkių (kodai – 3160, 7110, 7120) ir miškų (kodai – 9080, 91D0) buveines;
2.2. Nemuno priešakinės deltos gamtinio rezervato – išsaugoti teritoriją ir akvatoriją, kurioje vyksta aktyviausi natūralūs deltos formavimosi procesai, unikalią deltos augaliją bei gyvūniją (vandeninę plaumonę, didįjį baublį, nendrinę ir pievinę linges, jūrinį erelį, švygždą, plovinę vištelę, griežlę, avocetę, gaiduką, stulgį, mažąjį kirą, upinę, mažąją, baltaskruostę ir juodąją žuvėdras, didįjį apuoką, balinę pelėdą) su šiam regionui būdingomis biocenozėmis, Europos Bendrijos svarbos jūros buveinėmis (kodai – 1130, 1150), saugomomis gyvūnų (Baltijos lašišos, kartuolės, paprastojo kirtiklio, salačio, ūdros, vijūno) rūšimis;
2.3. Pakalnės polderių kraštovaizdžio draustinio – išsaugoti vasaros polderių kraštovaizdį su gausiomis Nemuno protakomis, seniausią Lietuvoje vandens kėlimo stotį, Uostadvario švyturį, saugomų paukščių (didžiojo baublio, nendrinės ir pievinės lingių, jūrinio erelio, švygždos, plovinės vištelės, griežlės, avocetės, gaiduko, stulgio, meldinės nendrinukės, paprastosios medšarkės, sodinės startos) perimvietes ir migruojančių paukščių (gulbės giesmininkės, mažosios gulbės, baltakaktės ir pilkosios žąsų, baltaskruostės berniklės, cyplės, smailiauodegės, pilkosios, šaukštasnapės ir kuoduotosios ančių, didžiojo ir mažojo dančiasnapių, jūrinio erelio) poilsio vietas;
2.4. Ventės kraštovaizdžio draustinio – išsaugoti pamario kraštovaizdį, saugomų augalų (pajūrinės narytžolės, dėmėtosios gegūnės) bendrijas, paukščių migracijos kelio aplinką su raiškiu moreniniu reljefu ir kultūros vertybėmis;
2.5. Žalgirių kaimo kraštovaizdžio draustinio – išsaugoti pelkininkų kolonijos kaimą ir jo žemėnaudos ypatumus;
2.6. Leitės hidrografinio draustinio – išsaugoti Leitės upelio ir jo žiočių hidrografinę struktūrą, Ragininkų salos biocenozes, saugomų rūšių (kartuolės, kūdrinio pelėausio, paprastojo kirtiklio, salačio, šarvuotosios skėtės, ūdros, vijūno) buveines;
2.7. Leitgirių hidrografinio draustinio – išsaugoti savitą mažo upelio hidrografinę struktūrą su mažiesiems slėniams būdingomis biocenozėmis, saugomų rūšių (kūdrinio pelėausio, paprastojo kirtiklio, šarvuotosios skėtės, vijūno) buveinėmis;
2.8. Nemuno žiogių hidrografinio draustinio – išsaugoti Nemuno deltai būdingą senvagių, įlankėlių ir protakų kompleksą, prievagines kopas su saugomų rūšių (kampuotojo ir porinio česnakų, kūdrinio pelėausio, paprastojo kirtiklio, salačio, šarvuotosios skėtės, ūdros, vijūno) ir Europos Bendrijos svarbos pievų, žemyninių smėlynų ir gėlųjų vandenų (kodai – 2330, 3270, 6120) buveinėmis;
2.9. Tenenio hidrografinio draustinio – išsaugoti raiškią Tenenio upės hidrografinę struktūrą, pelkėtą paslėnį su natūraliomis pievomis, saugomų rūšių augalų (siauralapės ir dėmėtosios gegūnių) ir gyvūnų (Baltijos lašišos, kūdrinio pelėausio, šarvuotosios skėtės, ūdros, vijūno) buveines;
2.10. Galzdonų botaninio draustinio – išsaugoti Nemuno pavaginės zonos kraštovaizdžio bendrijas su saugomais augalais (pievine poaviže, kampuotuoju ir poriniu česnakais) ir Europos Bendrijos svarbos pievų ir žemyninių smėlynų (kodai – 2330, 6120) buveinėmis;
2.11. Leitgirių botaninio draustinio – išsaugoti pelkėto miško bendrijas su saugomais augalais (stačiuoju atgiriu, įvairialape usnimi) ir Europos Bendrijos svarbos miškų (kodai – 91D0, 91E0) buveinėmis;
2.12. Minijos ichtiologinio draustinio – išsaugoti vertingų žuvų migracijos kelią ir nerštavietes, saugomų gyvūnų (Baltijos lašišos, kūdrinio pelėausio, paprastojo kirtiklio, salačio, šarvuotosios skėtės, ūdros) buveines;
2.13. Uostadvario ornitologinio draustinio – išsaugoti saugomų paukščių (didžiojo baublio, nendrinės ir pievinės lingių, plovinės vištelės, avocetės) perimvietes ir migruojančių paukščių (gulbės giesmininkės, mažosios gulbės, baltakaktės ir pilkosios žąsų, baltaskruostės berniklės, ausuotojo krago, cyplės, smailiauodegės, pilkosios, šaukštasnapės ir kuoduotosios ančių, didžiojo ir mažojo dančiasnapių, tilvikinių paukščių) poilsio vietas;
2.14. Berštų botaninio-zoologinio draustinio – išsaugoti miškingą pelkę su būdingomis augalų rūšimis (kupstine kūlinge, minkštuoju kiminu) ir Europos Bendrijos svarbos miškų (kodai – 91D0, 91E0) buveinėmis;
2.15. Kniaupo botaninio-zoologinio draustinio – išsaugoti seklią marių įlanką su vandens paukščių perimvietėmis ir maitinimosi vietomis, žuvų nerštavietėmis, saugomų augalų (vandeninės plaumuonės) augavietėmis, Europos Bendrijos svarbos jūros (kodai – 1130, 1150) buveinėmis, saugomų paukščių (mažojo kiro, upinės, juodosios, mažosios ir baltaskruostės žuvėdrų, gulbės giesmininkės, mažosios gulbės, baltakaktės ir pilkosios žąsų, baltaskruostės berniklės, ausuotojo krago, cyplės, smailiauodegės, pilkosios, šaukštasnapės ir kuoduotosios ančių, didžiojo ir mažojo dančiasnapių, tilvikinių paukščių), žuvų (kartuolės, paprastojo kirtiklio, vijūno) ir žinduolių (kūdrinio pelėausio, ūdros) buveines;
2.16. Krokų lankos botaninio-zoologinio draustinio – išsaugoti lagūninės kilmės ežero hidrobiocenozes su saugomų rūšių augalų ir gyvūnų (didžiojo baublio, nendrinės lingės, jūrinio erelio, plovinės vištelės, gulbės giesmininkės, mažosios gulbės, baltakaktės ir pilkosios žąsų, baltaskruostės berniklės, ausuotojo krago, cyplės, smailiauodegės, pilkosios, šaukštasnapės ir kuoduotosios ančių, didžiojo ir mažojo dančiasnapių, tilvikinių paukščių, kartuolės, kūdrinio pelėausio, paprastojo kirtiklio, ūdros, vijūno) buveinėmis;
2.17. Kūlynų botaninio-zoologinio draustinio – išsaugoti pelkėto miško biocenozes su saugomų augalų (baltijinės gegūnės) bei gyvūnų (jūrinio erelio) buveinėmis;
2.18. Minijos senvagės botaninio-zoologinio draustinio – išsaugoti būdingas Minijos pievų ir paslėnio miškų bendrijas su saugomų gyvūnų (jūrinio erelio, kartuolės, kūdrinio pelėausio, paprastojo kirtiklio, šarvuotosios skėtės, ūdros) buveinėmis ir Europos Bendrijos svarbos miškų ir pievų (kodai – 9080, 91D0, 91E0, 6450) buveines;
2.19. Sausgalvių botaninio-zoologinio draustinio – išsaugoti saugomų paukščių (griežlės, gaiduko, stulgio, juodosios žuvėdros, meldinės nendrinukės) perimvietes, saugomų gyvūnų (šarvuotosios skėtės, ūdros, vijūno) buveines;
2.20. Šyšos botaninio-zoologinio draustinio – išsaugoti globaliai nykstančių paukščių (meldinės nendrinukės ir stulgio) perimvietes, saugomų gyvūnų (nendrinės lingės, švygždos, griežlės, juodkrūčio bėgiko, gaiduko, gulbės giesmininkės, mažosios gulbės, baltakaktės ir pilkosios žąsų, baltaskruostės berniklės, cyplės, smailiauodegės, pilkosios, šaukštasnapės ir kuoduotosios ančių, didžiojo ir mažojo dančiasnapių, tilvikinių paukščių, kūdrinio pelėausio, šarvuotosios skėtės, vijūno) ir Europos Bendrijos svarbos natūralią buveinę aliuvines pievas (buveinės kodas – 6450);
2.21. Aukštumalės telmologinio draustinio – renatūralizuoti ir išsaugoti Aukštumalės pelkinę ekosistemą, pasižyminčią ežerokšnių kompleksais, savitomis biocenozėmis, saugomų rūšių augalijos bei gyvūnijos (šarvuotosios skėtės, jūrinio erelio, balinės pelėdos, minkštojo ir šukelinio kiminų, kupstinės kūlingės, lieknojo švylio, tyrulinės erikos) ir Europos Bendrijos svarbos pelkių, gėlųjų vandenų ir miškų (kodai – 3160, 7110, 7120, 9080, 91D0) buveines;
2.23. Medžioklės pelkės telmologinio draustinio – išsaugoti vieną didžiausių regione polderių supamą itin vertingą botaniniu požiūriu miškingą pelkinį kompleksą su Europos Bendrijos svarbos pelkių ir miškų (kodai – 3160, 7110, 7120, 9080, 91D0) buveinėmis;
2.24. Rupkalvių telmologinio draustinio – išsaugoti Rupkalvių pelkę su saugomų augalų (kupstynės kūlingės, dėmėtosios gegūnės) bei gyvūnų (jūrinio erelio, didžiojo apuoko, kūdrinio pelėausio, šarvuotosios skėtės) ir Europos Bendrijos svarbos pelkių ir miškų (kodai – 7120, 91D0, 9080, 91E0) buveinėmis;
2.25. Skirvytėlės kaimo etnokultūrinio draustinio – išsaugoti Skirvytės kaimo (Rusnės miestelio dalies), vieno etnografiškai vertingiausių ir geriausiai išlikusių Mažosios Lietuvos žvejų kaimų, planinę, erdvinę, tūrinę ir užstatymo struktūrą, tradicinę statinių architektūrinę išraišką, jame esančius kultūros paveldo objektus ir jų aplinką, etnines tradicijas bei tradicinę gyvenseną;
2.26. Minijos (Mingės) kaimo architektūrinio draustinio – išsaugoti gatvinio-upinio etnografiškai vertingo žvejų kaimo planinę erdvinę, tūrinę ir užstatymo struktūrą, tradicinę statinių architektūrinę išraišką;
2.27. Rusnės urbanistinio draustinio – išsaugoti Rusnės miestelio istorinės dalies urbanistinę (planinę, erdvinę, tūrinę) struktūrą, tradicinį visos teritorijos ir joje esančių atskirų sklypų užstatymo tipą (-us), tradicinę statinių architektūrinę išraišką, joje esančius kultūros paveldo objektus ir jų aplinką.
3. Pavesti Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos per 10 dienų nuo šio nutarimo įsigaliojimo raštu informuoti žemės sklypų savininkus ir valstybinės ar savivaldybės žemės naudotojus ir pateikti Nekilnojamojo turto kadastro ir Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui duomenis apie pasikeitusias žemės sklypui (ar jo daliai) taikomas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas.
4. Pripažinti netekusiu galios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. lapkričio 7 d. nutarimą Nr. 1312 „Dėl Nemuno deltos regioninio parko ir jo zonų ribų patvirtinimo“.