Lietuvos Respublikos Vyriausybė
nutarimas
Dėl LIETUVOS RESPUBLIKOS Lobistinės veiklos ĮSTATYMO
NR. VIII-1749 pakeitimo įstatymo PROJEKTO nR. xiip-2731
2015 m. liepos 1 d. Nr. 715
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2015 m. balandžio 24 d. sprendimo Nr. SV-S-1021 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 11 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos lobistinės veiklos įstatymo Nr. VIII-1749 pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-2731 (toliau – Įstatymo projektas) ir pateikti šias pastabas ir pasiūlymus dėl teisinio reguliavimo tobulinimo:
1. Siūlyti persvarstyti ir sukonkretinti lobisto ir lobistinės veiklos sąvokas:
1.1. Įstatymo projekte apibrėžiant lobisto sąvoką, tais atvejais, kai atstovaujama juridinio asmens interesams, lobistu siūloma laikyti lobistinę veiklą vykdančio juridinio asmens dalyvį, valdymo organo narį ar darbuotoją, o juridinį asmenį – lobistinės veiklos užsakovu. Derėtų pažymėti, kad tais atvejais, kai lobistinė veikla būtų vykdoma per organą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – Civilinis kodeksas) 2.81 straipsnio 1 dalis), įstatymų ar steigimo dokumentų nustatytais atvejais per juridinio asmens dalyvį (Civilinio kodekso 2.81 straipsnio 2 dalis) ar darbuotoją, kurie, turėdami teisės aktų nustatyta tvarka jiems suteiktus įgaliojimus, laikytini veikiančiais juridinio asmens vardu ir interesais, lobistu tikslinga būtų laikyti juridinį asmenį, kol įrodoma priešingai. Taigi apibrėžiant lobisto sąvoką (Lietuvos Respublikos lobistinės veiklos įstatymo naujos redakcijos (toliau – nauja redakcija) 2 straipsnio 2 dalyje) netikslinga atskirai minėti juridinių asmenų organų narių, dalyvių ir darbuotojų, nes turėdami reikiamus įgaliojimus jie veiktų juridinio asmens vardu, o atlikti veiksmai būtų traktuojami kaip juridinio asmens veiksmai.
1.2. Naujos redakcijos 2 straipsnio 3 dalyje lobistinė veikla siejama išskirtinai su atstovavimu lobistinės veiklos užsakovo interesams, taip lyg ir atribojant juos nuo asmeninių lobisto interesų, tačiau neatsižvelgta į tą aplinkybę, kad šie interesai juridinių asmenų dalyvių atveju persipynę ir sutampa, o atstovavimas asmeniniams interesams pagal Įstatymo projektą nebūtų laikomas lobistine veikla. Todėl juridinio asmens dalyvis, neįrašytas į lobistų sąrašą ir dėl to neteisėtai vykdantis lobistinę veiklą juridinio asmens interesais, visais atvejais galėtų netaikyti naujos redakcijos reikalavimų, kaip veikiantis asmeniniais interesais. Be to, toks reguliavimas nevienodai traktuotų tuos pačius lobizmo požymių turinčius veiksmus atliekančius įvairių formų ūkio subjektus. Jeigu lobistinę veiklą asmeniniais tikslais vykdytų fizinis asmuo – ūkio subjektas, poveikio darymas teisės akto priėmimui nebūtų laikomas lobizmu, o tokie pat juridinio asmens veiksmai jau būtų traktuojami kaip lobizmas, nors abu subjektai verstųsi ta pačia ūkine komercine veikla ir turėtų tikslą pasiekti sau naudingą teisinį reguliavimą. Atsižvelgiant į visa tai, būtų tikslinga lobizmu laikyti ne tik atstovavimą trečiųjų asmenų, bet ir asmeniniams su ūkine komercine veikla susijusiems interesams, darant įtaką teisės akto priėmimui. Reikėtų pabrėžti, kad pačios poveikio priemonės nesikeičia, nesvarbu, koks asmuo (fizinis ar juridinis) ir kieno interesu (asmeniniu ar trečiojo asmens) jas taiko.
1.3. Būtina atkreipti dėmesį į tai, kad asmenų interesams gali būti atstovaujama ir daroma įtaka ne tik priimant norminius teisės aktus, bet ir administracinius sprendimus (pavyzdžiui, nustatant projektavimo sąlygas, išduodant statybą leidžiančius dokumentus, suteikiant išskirtines sąlygas ar tam tikrus leidimus ir panašiai). Šiais atvejais taip pat gali būti naudojamos tos pačios poveikio priemonės, siekiant paveikti administracinio sprendimo priėmimą ar jo turinį. Atsižvelgiant į tai, plėstinas asmenų, kuriems daromas poveikis, ratas, įtraukiant į jį visus viešojo administravimo subjektus, kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme, nes šiuo metu naujos redakcijos 2 straipsnio 3 dalyje jie visi nepaminėti, nors visų viešojo administravimo subjektų atveju gali būti asmeninis ar lobistinės veiklos užsakovo suinteresuotumas priimamo administracinio sprendimo turiniu ir dėl to siekiama daryti įtaką sprendimo priėmimui. Nuorodą į teisės aktus tikslinga keisti nuoroda į administracinius sprendimus, nes atskiri viešojo administravimo klausimai, kurių vienokiu ar kitokiu sprendimu gali būti suinteresuoti asmenys, sprendžiami ir nepriimant teisės taikymo akto, o sprendimą įforminant kita forma. Dėl to tikslinga persvarstyti ir keisti asmenų, negalinčių būti lobistais ar lobistinės veiklos užsakovais, ratą.
Apibendrinant šiame punkte pateiktas pastabas, reikėtų plėsti lobistinės veiklos sąvoką, kad ji apimtų visas veiklas, kuriomis daroma įtaka administracinių sprendimų priėmimui (nepriėmimui), nesvarbu, kieno interesams (ar trečiųjų asmenų, ar asmeniniams, susijusiems su ūkine komercine veikla) atstovaujama, lobistine veikla laikant ir tuos atvejus, kai lobistinę veiklą vykdantis asmuo ir lobistinės veiklos užsakovas sutampa. Lobistinės veiklos užsakovo buvimas ir identifikavimas turėtų būti ne lobistinės veiklos identifikavimo požymis, bet lobistinės veiklos vykdymo sąlyga – pareiga lobistui atskleisti, kieno interesais jis veikia. Reikėtų atsisakyti ir lobistinės veiklos reguliavimo diferencijavimo atsižvelgiant į tai, koks asmuo vykdo lobistinę veiklą, ir tuo atveju, kai lobistinę veiklą vykdo juridinis asmuo, juridinį asmenį (o ne jo teisėtus atstovus) traktuoti kaip lobistinės veiklos subjektą ir nustatyti jam tam tikras teises ir pareigas. Todėl ir daromos išimtys neturėtų skirtingai traktuoti vykdomų veiksmų, nesvarbu, ar juos atlieka fizinis, ar juridinis asmuo (pavyzdžiui, naujos redakcijos 7 straipsnio 6 punktas).
2. Į naujos redakcijos 2 straipsnio 1 dalyje pateiktą asmens sąvokos apibrėžtį neįeina kitose valstybėse įsteigtos ir veikiančios kitos organizacijos, kurios gali ir neturėti juridinio asmens statuso, bet veikti ir Lietuvos Respublikoje. Be to, jeigu į šią sąvoką įeitų visi galimi asmenys, jos reikėtų atsisakyti kaip perteklinės.
3. Naujos redakcijos 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas apribojimas nepagrįstas Įstatymo projekto lydimojoje medžiagoje. Sprendžiant šį klausimą, turėtų būti atsižvelgta į Civilinio kodekso 2.8 straipsnio ir Lietuvos Respublikos darbo kodekso 13 straipsnio 2 dalies nuostatas ir į tai, kad teisės aktai, reglamentuojantys konkrečių formų juridinių asmenų valdymą, neriboja asmenų teisės tapti juridinio asmens dalyvių ar valdymo organų nariu, o jaunimo organizacijų atveju toks amžiaus apribojimas, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos jaunimo politikos pagrindų įstatymo 2 straipsnio 1 ir 3 dalių ir 9 straipsnio nuostatas, apribotų jaunimo organizacijų galimybes tiesiogiai daryti įtaką viešojo administravimo subjektų priimamiems sprendimams. Kadangi nėra svaraus pagrindimo, tikslinga atsisakyti naujos redakcijos 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatų.
4. Naujos redakcijos 3 straipsnio 1 dalyje nustatytos aplinkybės, kurioms esant lobistu neturi teisės būti fizinis asmuo, o šio straipsnio 3 dalyje – juridinis asmuo. Derėtų atkreipti dėmesį į tai, kad juridiniam asmeniui, kuris nori būti lobistu, nustatomi apribojimai, atsižvelgiant į teistumo duomenis, siejami tik su juridinio asmens dalyviu, valdymo organo nariu arba darbuotoju, tai yra daroma nuoroda į naujos redakcijos 3 straipsnio 1 dalyje nustatytus apribojimus fiziniam asmeniui, tačiau atsakomybė už korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamuoju kodeksu, gali būti taikoma ir juridiniam asmeniui. Be to, naujos redakcijos 11 straipsnio 1 dalies 3 punkte, 2 dalyje, 3 dalies 5 punkte ir 5 dalies 3 punkte vartojama sąvoka „lobistas“ leidžia daryti išvadą, kad minėtuose punktuose nustatytos aplinkybės, kai lobistinė veikla sustabdoma, nutraukiama ar atnaujinama, taikomos ir fiziniams, ir juridiniams asmenims. Atsižvelgiant į tai ir siekiant nustatyti vienodus apribojimus fiziniams ir juridiniams asmenims, naujos redakcijos 3 straipsnio 3 dalis turi būti papildyta aplinkybe dėl priimto su juridiniu asmeniu susijusio apkaltinamojo nuosprendžio.
5. Vertinant naujos redakcijos nuostatas dėl administracinės atsakomybės taikymo, tenka pastebėti, kad nei šiuo metu galiojanti Lietuvos Respublikos lobistinės veiklos įstatymo redakcija, nei nauja redakcija nenumato sankcijų už lobistinės veiklos pažeidimus juridiniams asmenims, todėl atsakomybę taikyti galima tik lobistams fiziniams asmenims, o lobistai juridiniai asmenys už veiklą nebaudžiami. Naujoje redakcijoje turėtų būti nustatyta lobistų juridinių asmenų atsakomybė ir sankcijos už lobistinės veiklos pažeidimus, neapsiribojant naujos redakcijos 15 straipsnyje nuorodomis į kitus teisės aktus.
6. Vertinant naujos redakcijos 4 straipsnyje nustatytas lobistų pareigas, siūloma įvertinti ir galimybę nustatyti reikalavimą, įgyvendinant 4 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teises, viešai skelbti ar pateikti asmenims, su kuriais kontaktuojama įgyvendinant šias teises, ir naujos redakcijos 12 straipsnio 2 dalies punktuose nurodytą informaciją, o ne tik teikti ją komisijai. Taip būtų bent iš dalies viešinama ir lengviau atsekama konkreti lobistinė veikla. Kartu turėtų būti atsižvelgta ir į tai, kad ne visa naujos redakcijos 12 straipsnio 2 dalyje nurodyta informacija galėtų būti skelbiama ar pateikiama, nes daliai informacijos būtų taikomos Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nustatytos asmens duomenų apsaugos garantijos.
7. Naujos redakcijos 4 straipsnio 2 dalies 1 punktą siūloma keisti atsižvelgiant į naujos redakcijos 3 straipsnio 1 dalies 2 punktą – nustatyti reikalavimą inicijuoti lobistinės veiklos nutraukimą (pateikti prašymą) iki tam tikrų pareigų ėjimo pradžios ir nuo tam tikrų pareigų ėjimo pradžios nebevykdyti lobistinės veiklos. Turėtų būti numatyta ir tam tikra teisė komisijai savo iniciatyva nutraukti lobistinę veiklą ir išbraukti tokį asmenį iš lobistų sąrašo.
8. Vertinant naujos redakcijos 6 straipsnyje įtvirtintą neteisėtos veiklos institutą, reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad veiklos vykdymo sąlygų pažeidimas neturėtų būti pagrindas laikyti veiklą neteisėta. Pagrindas turėtų būti tik veiklos vykdymas neįgijus teisės jos vykdyti, sustabdžius teisės vykdyti veiklą galiojimą ar šios teisės netekus. Naujos redakcijos 6 straipsnio 7 ir 8 punktų nuostatos turėtų būti reguliuojamos Lobistų etikos kodekse.
9. Atsižvelgiant į lobistų vykdomos veiklos pobūdį ir daromą įtaką sprendimų priėmimui, naujos redakcijos 6 straipsnio 4 punkto nuostatas ir siekiant išvengti piktnaudžiavimo daroma įtaka, reikėtų lobistus įpareigoti savo veikloje naudoti ir viešai ar valstybės institucijoms skelbti tik patikimą ir neklaidinančią, įrodymais pagrįstą informaciją, o naujos redakcijos 6 straipsnio 4 punkte atsisakyti tyčios nurodymo.
10. Naujos redakcijos 6 straipsnio 5 punkte pateiktas apribojimas laikytinas nepagrįstu ir varžančiu asmens teisę asmeniškai atstovauti savo interesams. Pažymėtina, kad šis apribojimas taikomas ne apskritai lobistinei veiklai, bet atstovavimui savo interesams, todėl susidarytų tokia situacija, kai lobistas galėtų samdyti kitą lobistą, bet pats siekti sau palankaus rezultato negalėtų, nors veiktų teisėtai ir vykdytų visas pareigas taip pat kaip ir kitas lobistas.
11. Naujos redakcijos 9 straipsnio 2 dalyje tikslinga nustatyti apribojimą finansuoti lobistinę veiklą ir valstybės ir savivaldybių piniginių fondų lėšomis.
12. Naujos redakcijos 10 straipsnio 1 dalyje turėtų būti atskleistas pasižadėjimo turinys – koks tai pasižadėjimas ir kaip ribotų veiklą (ko reikėtų laikytis – Lobistų etikos kodekso ir įstatymo reikalavimų).
13. Naujos redakcijos 10 straipsnio 7 ir 9 dalių nuostatos neatitinka Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 5 straipsnio 4 dalies. Kadangi lobistas įgyja teisę teisėtai vykdyti lobistinę veiklą nuo jo įrašymo į lobistų sąrašą momento, paslauga turėtų būti laikomas įrašymas į šį sąrašą, o pareiga sumokėti rinkliavą turėtų būti atlikta iki šio momento. Pareigos sumokėti rinkliavą nustatymas naujoje redakcijoje būtų perteklinis, nes ši pareiga tiesiogiai nustatyta Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 5 straipsnio 4 dalyje. Tikslinant su rinkliavos sumokėjimu susijusias naujos redakcijos nuostatas, turėtų būti atitinkamai papildyta ir naujos redakcijos 10 straipsnio 5 dalis – nurodyta, kad rinkliavos nesumokėjimas – pagrindas atsisakyti įrašyti asmenį į lobistų sąrašą. Be to, reikalavimas pateikti rinkliavos sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtų nepagrįstas dėl to, kad komisija šią informaciją gali gauti iš kitų valstybės institucijų (Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos).
14. Pagal naujos redakcijos 11 straipsnio 4 dalį lobistas net iki 5 dienų gali nežinoti apie tai, kad priimtas sprendimas nutraukti jo veiklą, taigi naujos redakcijos 6 straipsnio 3 punkte veiklos neteisėtumas nepagrįstai siejamas su veiklos nutraukimo, o ne lobisto informavimo momentu. Šis klausimas galėtų būti sprendžiamas keliais būdais:
14.1. nustatytas reikalavimas skelbti Teisės aktų registre teisės aktus dėl lobisto įrašymo į lobistų sąrašą, veiklos sustabdymo ar nutraukimo;
14.2. įrašyti į naują redakciją nuostatas, užtikrinančias operatyvų lobistų sąrašų aktualizavimą pasikeitus duomenims ar priėmus tam tikrus sprendimus (pavyzdžiui, ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo tam tikrų duomenų gavimo ir (ar) tam tikro sprendimo priėmimo);
15. Naujos redakcijos 11 straipsnio 6 dalyje nepateikta visų juridinio asmens pasibaigimo atvejų, taigi reorganizavimas nebūtų pagrindas pasibaigti lobistinei veiklai. Čia tenka pažymėti, kad keistųsi juridinis asmuo, vykdantis lobistinę veiklą, o pareiga šiuo atveju aktualizuoti lobistų sąrašo duomenis nenumatyta. Derėtų pastebėti, kad naujos redakcijos 10 straipsnio 2 dalyje nurodytų duomenų pasikeitimas Įstatymo projekte nereglamentuotas, pareiga informuoti apie tokių duomenų pasikeitimą nenustatyta, taip pat ir tvarka, kuria ši pareiga turėtų būti įgyvendinama.
16. Vertinant naujos redakcijos 12 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostatas, reikėtų pastebėti, kad, teikdamas deklaraciją, lobistas gali dar nežinoti konkrečių fizinių asmenų, su kuriais bendraus vykdydamas konkrečią lobistinę veiklą, todėl šio reikalavimo įgyvendinimas nepagrįstai didintų administracinę naštą, nes prireiktų tikslinti duomenis, pasikeitus konkretiems asmenims, su kuriais jam tektų bendrauti. Todėl deklaracijoje būtų tikslinga nurodyti tik viešojo administravimo subjektus (instituciją, įstaigą), kuriems siekiama daryti įtaką.
17. Vadovaujantis Civilinio kodekso 1.78 straipsnio 1 dalimi ir 1.80 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos lobistinės veiklos įstatymo reikalavimams prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negaliojantis, todėl teismo sprendimas dėl jo pripažinimo negaliojančiu nebūtinas, o naujos redakcijos 13 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatos dėl sandorių – perteklinės.
18. Naujos redakcijos 13 straipsnio 3 dalies 2 punkte, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatyme nustatytą specialų ypatingų asmens duomenų tvarkymo režimą, galėtų būti atskirai aptarta ir teisė gauti ypatingus asmens duomenis.
19. Kadangi skundų padavimo terminai nustatyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme, šių klausimų reglamentavimas naujos redakcijos 13 straipsnio 3 dalyje perteklinis.
20. Reikėtų atkreipti dėmesį ir į tai, kad naujoje redakcijoje nereglamentuojamas duomenų, pateiktų registruojantis lobistu ar teikiant lobistinės veiklos deklaraciją, tikslinimas jiems pasikeitus.