LIETUVOS BANKO VALDYBA
NUTARIMAS
DĖL PRIVALOMŲ NURODYMŲ DĖL ASMENŲ, KETINANČIŲ SUDARYTI GYVYBĖS DRAUDIMO SUTARTĮ, POREIKIŲ NUSTATYMO, SIŪLOMO PRODUKTO TINKAMUMO VERTINIMO IR INFORMAVIMO APIE GYVYBĖS DRAUDIMO SUTARTIES SĄLYGAS PATVIRTINIMO
2015 m. balandžio 23 d. Nr. 03-69
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo 42 straipsnio 3 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos finansų rinkos priežiūros sistemos pertvarkos įstatymo 4 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo (2012 m. spalio 16 d. įstatymo Nr. XI-2277 redakcija) 200 straipsnio 1 punktu ir įgyvendindama 2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/138/EB dėl draudimo ir perdraudimo veiklos pradėjimo ir jos vykdymo (Mokumas II) (OL 2009 L 335, p. 1), Lietuvos banko valdyba n u t a r i a:
1. Patvirtinti Privalomus nurodymus dėl asmenų, ketinančių sudaryti gyvybės draudimo sutartį, poreikių nustatymo, siūlomo produkto tinkamumo vertinimo ir informavimo apie gyvybės draudimo sutarties sąlygas (pridedama).
2. Pripažinti netekusiu galios Lietuvos Respublikos draudimo priežiūros komisijos 2010 m. birželio 1 d. nutarimą Nr. N-196 „Dėl Privalomų nurodymų dėl asmenų, ketinančių sudaryti gyvybės draudimo sutartį, poreikių nustatymo, siūlomo produkto tinkamumo vertinimo ir informavimo apie gyvybės draudimo sutarties sąlygas patvirtinimo“.
PATVIRTINTA
Lietuvos banko valdybos
2015 m. balandžio 23 d.
nutarimu Nr. 03-69
PRIVALOMI NURODYMAI DĖL ASMENŲ, KETINANČIŲ SUDARYTI GYVYBĖS DRAUDIMO SUTARTĮ, POREIKIŲ NUSTATYMO, SIŪLOMO PRODUKTO TINKAMUMO VERTINIMO IR INFORMAVIMO APIE GYVYBĖS DRAUDIMO SUTARTIES SĄLYGAS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Privalomi nurodymai dėl asmenų, ketinančių sudaryti gyvybės draudimo sutartį, poreikių nustatymo, siūlomo produkto tinkamumo vertinimo ir informavimo apie gyvybės draudimo sutarties sąlygas (toliau – Nurodymai) nustato asmenų, ketinančių sudaryti gyvybės draudimo sutartį, (toliau – klientai) poreikių nustatymo ir siūlomo produkto tinkamumo vertinimo tvarką bei reikalavimus informacijai, kuri privalo būti pateikta klientui prieš jam sudarant gyvybės draudimo sutartį.
2. Nurodymuose vartojamos sąvokos atitinka sąvokas, nustatytas Lietuvos Respublikos draudimo įstatyme (toliau – Draudimo įstatymas) ir kituose teisės aktuose.
3. Nurodymai taikomi gyvybės draudimo įmonėms, užsienio valstybės draudimo įmonių filialams, įsteigtiems Lietuvos Respublikoje ir vykdantiems gyvybės draudimo veiklą, bei kitų Europos Sąjungos valstybių narių draudimo įmonėms, įgyvendinančioms steigimosi teisę ir (ar) teisę teikti paslaugas Lietuvos Respublikoje ir vykdančioms gyvybės draudimo veiklą, (toliau – draudimo įmonės). Nurodymai taip pat taikomi ir draudimo brokerių įmonėms, tarpininkaujančioms sudarant gyvybės draudimo sutartis, užsienio valstybės nepriklausomų draudimo tarpininkų įmonių filialams, įsteigtiems Lietuvos Respublikoje ir tarpininkaujantiems sudarant gyvybės draudimo sutartis, kitų Europos Sąjungos valstybių narių nepriklausomiems draudimo tarpininkams, įgyvendinantiems steigimosi teisę ir (ar) teisę teikti paslaugas Lietuvos Respublikoje ir tarpininkaujantiems sudarant gyvybės draudimo sutartis, (toliau – nepriklausomi draudimo tarpininkai).
II SKYRIUS
KLIENTŲ POREIKIŲ NUSTATYMAS IR SIŪLOMO PRODUKTO TINKAMUMO VERTINIMAS
5. Šių Nurodymų 6–13 punktų reikalavimai klientų, kurie yra juridiniai asmenys, atžvilgiu nėra taikomi.
6. Prieš sudarant gyvybės draudimo sutartį, draudimo įmonė (jos įgaliotas atstovas) arba nepriklausomas draudimo tarpininkas privalo nustatyti kliento poreikius, remdamiesi kliento pateikta informacija.
7. Nustatydami kliento poreikius, draudimo įmonė (jos įgaliotas atstovas) arba nepriklausomas draudimo tarpininkas privalo surinkti iš kliento informaciją, reikalingą esminiams faktams apie kliento poreikius nustatyti bei draudimo produkto tinkamumui įvertinti. Rinktina informacija turėtų apimti:
7.1. informaciją apie asmenines kliento aplinkybes (kliento amžių, šeiminę padėtį, vaikų skaičių ir pan.);
7.2. kliento siekiamus draudimo sutarties sudarymo tikslus (pavyzdžiui, sutartimi siekiama sukaupti reikiamą sumą vaikų išsilavinimui, papildomai pensijai ir pan.);
7.3. informaciją apie kliento finansinę būklę (pavyzdžiui, informacija apie nuolatines pajamas, turimas gyvybės draudimo ar draudimo nuo nelaimingų atsitikimų sutartis ir pan.) bei pinigų sumą, per mėnesį skirtiną draudimo įmokoms mokėti;
8. Nurodymų 7 punkte numatytos rinktinos informacijos apimtis gali skirtis priklausomai nuo siūlomo (siūlomų) draudimo produkto (produktų) pobūdžio bei sudėtingumo.
9. Draudimo įmonė (jos įgaliotas atstovas) arba nepriklausomas draudimo tarpininkas, įvertinę surinktą informaciją apie klientą, pateikia klientui pasiūlymą (žodžiu arba raštu, vadovaujantis atitinkamai draudimo įmonės arba nepriklausomo draudimo tarpininko nustatyta tvarka) dėl nustatytus poreikius atitinkančio gyvybės draudimo sutarties varianto.
10. Jei siūloma sudaryti gyvybės draudimo, susijusio su investiciniais fondais (kai investavimo rizika tenka draudėjui), (toliau – investicinis gyvybės draudimas) sutartį, draudimo įmonė (jos įgaliotas atstovas) arba nepriklausomas draudimo tarpininkas, įvertinę surinktą informaciją apie klientą, privalo turėti pagrindą manyti, jog konkreti sutartis, kurią siūloma sudaryti, atitinka šiuos kriterijus:
11. Jei klientas pageidauja sudaryti gyvybės draudimo sutartį, tačiau atsisako pateikti Nurodymų 7 punkte nustatytą informaciją, reikšmingą tinkamam kliento poreikių nustatymui ir draudimo produkto tinkamumo vertinimui, draudimo įmonė (jos įgaliotas atstovas) arba nepriklausomas draudimo tarpininkas privalo užtikrinti, kad klientas aiškiai išreikštų valią atsisakyti pateikti minėtą informaciją. Draudimo įmonė arba nepriklausomas draudimo tarpininkas privalo turėti šį atsisakymo faktą patvirtinančius įrodymus ir saugoti juos Nurodymų 13 punkte nustatyta tvarka.
12. Jei klientas pageidauja sudaryti sutartį, kuri, draudimo įmonės (jos atstovo) ir nepriklausomo draudimo tarpininko manymu, neatitinka Nurodymų 10 punkte nustatytų kriterijų, draudimo įmonė (jos įgaliotas atstovas) arba nepriklausomas draudimo tarpininkas privalo užtikrinti, kad klientas patvirtintų, jog konkreti sutartis sudaryta arba atitinkamos investavimo kryptys pasirinktos neatsižvelgus į draudimo įmonės (jos atstovo) arba nepriklausomo draudimo tarpininko rekomendacijas. Draudimo įmonė arba nepriklausomas draudimo tarpininkas privalo saugoti įrodymus, pagrindžiančius šį kliento patvirtinimą, Nurodymų 13 punkte nustatyta tvarka.
13. Informaciją, susijusią su kliento poreikių nustatymu, draudimo įmonė arba nepriklausomas draudimo tarpininkas privalo saugoti visą sutarties galiojimo laikotarpį. Nepriklausomas draudimo tarpininkas turi teisę susitarti su draudimo įmone dėl informacijos, susijusios su kliento poreikių nustatymu, perdavimo ir saugojimo draudimo įmonėje.
III SKYRIUS
REIKALAVIMAI INFORMACIJAI APIE GYVYBĖS DRAUDIMO SUTARTIES SĄLYGAS
14. Draudimo įmonė (jos įgaliotas atstovas) arba nepriklausomas draudimo tarpininkas privalo tinkamai informuoti klientus apie gyvybės draudimo sutarties sąlygas, laikydamiesi šių principų:
14.1. Informacija turi būti atskleidžiama laiku – draudimo įmonė (jos įgaliotas atstovas) arba nepriklausomas draudimo tarpininkas turi supažindinti su gyvybės draudimo sutarties sąlygomis ir raštu ar kitokia kliento pageidaujama ir jam priimtina forma (išskyrus žodžiu) pateikti klientui Draudimo įstatymo 116 straipsnio 1 dalyje nustatytą informaciją (toliau – esminė informacija) prieš klientui sudarant gyvybės draudimo sutartį bei užtikrinti, kad klientas turėtų pakankamai laiko susipažinti su pastarąja informacija.
14.2. Informacijos atskleidimas turi būti tinkamas ir išsamus – klientui turi būti atskleista visa svarbi informacija, susijusi su gyvybės draudimo sutarties sąlygomis, vengiant klaidingos ir melagingos informacijos panaudojimo.
15. Esminė informacija privalo būti pateikta prašyme sudaryti gyvybės draudimo sutartį ir / ar atskirame dokumente (toliau – esminės informacijos dokumentai) bei turi atitikti šių Nurodymų 16–17 punktuose nustatytus reikalavimus.
16. Esminės informacijos dokumentuose:
16.1. gyvybės draudimo sutarties sąlygos turi būti aiškiai ir suprantamai išdėstytos, vengiama specialiųjų sąvokų arba jos paaiškinamos;
16.2. negali būti nuslepiamos svarbios draudimo sutarties sąlygos, reikšmingos aplinkybės ir įspėjimai arba sumenkinama jų svarba;
16.3. turi būti aiškiai įvardytas siūlomos paslaugos teikėjas, nurodant draudimo įmonės pavadinimą, ir siūlomo draudimo produkto pavadinimas, papildomai taip pat turi būti nurodyta grupė, kuriai priskirtinas pastarasis produktas (pvz.: tradicinis kaupiamasis gyvybės draudimas, investicinis gyvybės draudimas, gyvybės draudimas mirties atveju ir kt.), ir pagrindinės charakteristikos (draudimo objektas ir tikslas);
16.4. turi būti pateikta informacija, aiškiai atskleidžianti riziką, kurią klientas prisiima pagal sutartį;
16.5. jeigu sudaroma gyvybės draudimo sutartis, susijusi su kapitalo kaupimu, turi būti pateiktas įrašas, įspėjantis klientą apie priešlaikinio gyvybės draudimo sutarties nutraukimo pasekmes, ir nuoroda į apytikrių išperkamosios sumos dydžių lentelę arba apskaičiavimo metodiką;
16.6. jeigu sudaroma gyvybės draudimo sutartis, suteikianti galimybę gauti draudiko pelno, klientui pateikiant gautino pelno prognozę (jei pateikiama), turi būti atsižvelgiama į pakankamai ilgo laikotarpio faktinius duomenis apie draudėjams paskirstytą draudiko pelno dalį;
17. Jeigu sudaroma investicinio gyvybės draudimo sutartis, esminės informacijos dokumentuose:
17.1. turi būti įtvirtintas išsiskiriančiu šriftu pateiktas įspėjimas, kad investicijų pajamingumas negarantuotas, draudimo išmokos dydis draudimo sutarties pabaigoje nežinomas, jis gali būti ir didesnis, ir mažesnis, nei tikimasi, dėl investavimo rizikos patirti nuostoliai tenka klientui;
17.2. pateikiant duomenis apie būsimus investicinės veiklos rezultatus (jei pateikiami), papildomai turi būti nurodyta:
17.2.1. skaičiavimo pavyzdys, kuriame būtų pateikiami duomenys, apskaičiuoti taikant tris skirtingas palūkanų normas. Parenkant palūkanų normas turi būti atsižvelgiama į kliento pasirinktų investavimo krypčių rizikingumą;
18. Draudimo įmonė (jos įgaliotas atstovas) ir nepriklausomas draudimo tarpininkas turi užtikrinti, kad klientas, sudarydamas gyvybės draudimo sutartį, raštu patvirtintų, jog jam buvo pateikta esminė informacija. Įrašas, kurį klientas patvirtina parašu, bei šių Nurodymų 16.7 bei 17.1 punktuose numatyta informacija, kuri turi būti pateikta išsiskiriančiu šriftu, turi būti išdėstyti aiškiai ir ne mažesniu šriftu, nei visa kita informacija, pateikiama esminės informacijos dokumentuose.
IV SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
19. Draudimo įmonė ir nepriklausomas draudimo tarpininkas veiksmingam šių Nurodymų įgyvendinimui užtikrinti privalo nustatyti vidaus taisykles, kurios apimtų:
19.2. veiksmingas klientų poreikių nustatymo procedūras, atsižvelgiant į atitinkamo draudimo produkto pobūdį ir jo sudėtingumą bei įtvirtinant atitinkamą poreikių nustatymo formą (pavyzdžiui, standartizuotos anketos skirtingiems pagal pobūdį ar sudėtingumą produktams);
19.3. metodinius nurodymus surinktos informacijos apie klientą vertinimui, pasiūlymo dėl nustatytus poreikius atitinkančio gyvybės draudimo sutarties varianto pateikimui bei investicinio gyvybės draudimo sutarties atveju konkrečios sutarties atitikties šių Nurodymų 10 punkte nustatytiems kriterijams vertinimui;
19.4. procedūras, užtikrinančias, kad:
19.4.1. bus laikomasi tinkamo informacijos atskleidimo principų ir nustatytų esminės informacijos dokumentų reikalavimų;