LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINĖ KULTŪROS PAVELDO KOMISIJA
SPRENDIMAS
DĖL KILNOJAMŲJŲ KULTŪROS VERTYBIŲ, REGISTRUOTŲ KULTŪROS VERTYBIŲ REGISTRE KAIP NEKILNOJAMOJO KULTŪROS PAVELDO OBJEKTO VERTINGOSIOS SAVYBĖS, APSAUGOS
2018 m. kovo 23 d. Nr. S-4(6.2.-221)
Vilnius
Kultūros paveldo apskaita yra esminė valstybinės kultūros paveldo apsaugos politikos formavimo priemonė. Aiškūs ir išsamūs apskaitos duomenys yra būtini siekiant kultūros paveldo išsaugojimo ir naudojimo, tačiau nebaigta tvarkyti Kultūros vertybių registro informacija kelia sunkumų kultūros paveldo valdytojams, planuotojams, tyrėjams ir naudotojams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo pakeitimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalimi, visi objektai, pagal Lietuvos Respublikos įstatymo dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo įgyvendinimo 9 straipsnį saugoti kaip nekilnojamosios kultūros vertybės, buvo pripažinti Kultūros vertybių registre registruotomis nekilnojamosiomis kultūros vertybėmis. Pagal tokį teisinį reglamentavimą dauguma kultūros vertybių, kurios pagal daiktinę prigimtį yra kilnojamieji daiktai, yra registruotos kaip nekilnojamosios kultūros vertybės. Siekiant sutvarkyti Kultūros vertybių registro duomenis ir šias kultūros vertybes priskirti kilnojamosioms, teisės aktų nustatyta tvarka dalis jų įrašoma į Kultūros vertybių registrą kaip kilnojamosios kultūros vertybės, kita dalis Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos sprendimais yra įvardijama kaip nekilnojamojo kultūros paveldo objektų vertingosios savybės. Nekilnojamųjų kultūros vertybių Statinių puošybos ir įrangos (statinių priklausinių) sąrašo vertybės yra pripažįstamos nekilnojamojo kultūros paveldo objekto vertingosiomis savybėmis ir jų tvarkybai taikomas Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymas, nors kai kurioms jų turėtų būti taikomi teisės aktai, reglamentuojantys kilnojamųjų kultūros vertybių tvarkybą. Pavyzdžiui, prieš pradedant vitražo, lipdybos ar sieninės tapybos ir pan. tvarkybos darbus privaloma rengti tyrimo, konservavimo ir / ar restauravimo programą ir tvarkybos darbų projektą, kurie rengiami nekilnojamiesiems kultūros paveldo objektams tvarkyti, nors tokio įpareigojimo kultūros ministro 2009 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. ĮV-331 patvirtintame Kilnojamųjų kultūros vertybių tyrimo, konservavimo ir restauravimo tvarkos apraše nėra. Reikalavimas parengti tvarkybos darbų projektą yra perteklinis ir sukelia administracinę naštą, projekte neįmanoma pateikti dailės kūrinio tyrimo, konservavimo, restauravimo eigos.
Kilnojamajai kultūros vertybei tapus nekilnojamojo kultūros paveldo objekto vertingąja savybe Kultūros vertybių registro duomenų bazė neleidžia vykdyti paieškos pagal vertingųjų savybių kriterijus (autorystę, medžiagiškumą ir pan.).
Nekilnojamojo kultūros paveldo objektų vertingųjų savybių, kurios susideda iš kelių dalių ir tos dalys gali būti vertinamos kaip atskiri dailės kūriniai (vargonai, altoriai ir pan.), apskaitos ar tvarkybos dokumentų rengimo reikalavimai nenumato reikiamo detalizavimo, todėl yra galimas autentiškumo neįvertinimas ar praradimas atliekant minėtus darbus.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos valstybinės kultūros paveldo komisijos įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktais, Valstybinė kultūros paveldo komisija n u s p r e n d ž i a:
1. Siūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei skirti papildomą tikslinį finansavimą Kultūros vertybių registro duomenų bazės paieškos, susijusios su vertingųjų savybių kriterijais, sistemos tobulinimui.
2. Siūlyti Lietuvos Respublikos kultūros ministerijai:
2.1. Papildyti Lietuvos Respublikos kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo 6 straipsnio 5 dalį, nurodant, kad Kultūros vertybių registre registruojant kilnojamąjį daiktą, kuris yra saugomas viešai prieinamame visuomeninės paskirties pastate, būtų nurodytas šio daikto buvimo vietos adresas, išskyrus privačiose kolekcijose laikomas kilnojamąsias kultūros vertybes.
2.2. Papildyti kultūros ministro 2005 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. ĮV-150 patvirtintą Nekilnojamųjų kultūros vertybių vertinimo, atrankos ir reikšmingumo lygmens nustatymo kriterijų aprašo 1 priedo Vertinamų objektų ar vietovių, jų dalių ir elementų pavyzdinių vertingųjų savybių sąrašo 1.1.6. punktą ir jį išdėstyti taip:
„1.1.6. patalpų architektūrinės detalės (kolonos, piliastrai, pjedestalai ir pan.); dailės kūriniai ir jiems priskirtini – vidaus dekoras (skulptūros, monumentaliosios tapybos kūriniai, stiuko, gipso lipdiniai ir pan.), vargonai, altoriai, įvairios paskirties baldai, paveikslai ir pan., apšvietimo įranga (šviestuvai, sietynai ir pan.); vandens įtaisai ir prietaisai (baseinai, akvariumai ir pan.); lubų, sienų, kolonų apdaila (tinkas ar tinko medžiaga, jos tipas, vienetinių medžiagų apdaila ar apdailos medžiaga, jos tipas ir pan.), grindų, pandusų, laiptų pakopų danga ar dangos medžiaga, jos tipas ir kiti kilnojamieji daiktai.”.
2.3. Papildyti kultūros ministro 2009 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. ĮV-331 patvirtintą Kilnojamųjų kultūros vertybių tyrimo, konservavimo ir restauravimo tvarkos aprašo 1 punktą, patikslinant, jog Aprašas:
a) reglamentuoja ne „dailės nekilnojamojo kultūros paveldo objektų (toliau – Dailės vertybės) tyrimo, konservavimo ir restauravimo darbų programos rengimą, šių darbų planavimą, atlikimą, proceso ir kokybės kontrolę bei darbų priėmimą“, bet „dailės vertingųjų savybių pobūdį ar jų derinį turinčio ir reikšmingumą lemiančio nekilnojamojo kultūros paveldo (toliau – Dailės vertybės) tyrimo, konservavimo ir restauravimo darbų programos rengimą, šių darbų planavimą, atlikimą, proceso ir kokybės kontrolę bei darbų priėmimą“;
2.4. Inicijuoti sudėtingų nekilnojamojo kultūros paveldo objektų vertingųjų savybių, kurios susideda iš kelių dalių ir tos dalys gali būti vertinamos kaip atskiri dailės kūriniai (kilnojamieji daiktai) (pvz., vargonai, altoriai ir pan.), apskaitos ir tvarkymo dokumentų rengimui keliamų reikalavimų tobulinimą.