LIETUVOS RESPUBLIKOS VIDAUS REIKALŲ MINISTRAS

 

ĮSAKYMAS

DĖL PAREIGŪNŲ PAREIGYBIŲ VIDAUS REIKALŲ CENTRINĖSE ĮSTAIGOSE, KITOSE VIDAUS REIKALŲ ĮSTAIGOSE IR VIDAUS REIKALŲ PROFESINIO MOKYMO ĮSTAIGOSE POREIKIO NUSTATYMO METODIKOS patvirtinimo

 

2016 m. kovo 8 d. Nr. 1V-177 

Vilnius

 

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 5 straipsnio 3 dalimi,

t v i r t i n u Pareigūnų pareigybių vidaus reikalų centrinėse įstaigose, kitose vidaus reikalų įstaigose ir vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigose poreikio nustatymo metodiką (pridedama).

 

 

 

Vidaus reikalų ministras                                                                                             Saulius Skvernelis

 

 

 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro

2016 m. kovo 8 d. įsakymu Nr. 1V-177

 

 

PAREIGŪNŲ PAREIGYBIŲ VIDAUS REIKALŲ CENTRINĖSE ĮSTAIGOSE, KITOSE VIDAUS REIKALŲ ĮSTAIGOSE IR VIDAUS REIKALŲ PROFESINIO MOKYMO ĮSTAIGOSE POREIKIO NUSTATYMO METODIKA

 

 

1. Pareigūnų pareigybių vidaus reikalų centrinėse įstaigose, kitose vidaus reikalų įstaigose ir vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigose poreikio nustatymo metodika (toliau – Metodika) nustato vidaus tarnybos sistemos pareigūnų (toliau – pareigūnai) pareigybių poreikio nustatymo principus, kriterijus ir tvarką, siekiant užtikrinti efektyvų pareigūnų pareigybių poreikio planavimą vidaus reikalų centrinėse įstaigose, kitose vidaus reikalų įstaigose ir vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigose (toliau – įstaigos).

2. Pareigūnų pareigybių poreikis nustatomas vadovaujantis šiais principais:

2.1. Optimalumo. Pareigūnų pareigybių poreikis nustatomas remiantis siekiu racionaliai paskirstyti įstaigų funkcijoms vykdyti reikalingus žmogiškuosius išteklius, kad pareigūnų pareigybių skaičiaus pokyčiai būtų vykdomi optimizuojant įstaigų struktūras, atsisakant perteklinių ir nebūdingų funkcijų ir neefektyvios veiklos, perkeliant paslaugas į elektroninę erdvę, jas įsigyjant.

2.2. Tęstinumo. Pareigūnų pareigybių poreikis nustatomas kompleksiškai, sistemingai ir nuolat vertinant išorės ir vidaus veiksnių poveikį įstaigų funkcijų vykdymui, numatant pareigybių skaičiaus pokyčius ir poreikį bei siekiant laiku aprūpinti įstaigas tinkamai parengtais žmogiškaisiais ištekliais.

2.3. Kokybės. Pareigūnų pareigybių poreikis nustatomas remiantis siekiu užtikrinti įstaigų vykdomų funkcijų kokybę ir nepertraukiamumą.

3. Pareigūnų pareigybių poreikis įstaigose nustatomas atsižvelgiant į šiuos kriterijus:

3.1. Funkcijų analizės. Pagal šį kriterijų nustatant pareigūnų pareigybių poreikį atsižvelgiama į kiekvienos įstaigos tikslus, uždavinius, detalią informaciją apie įstaigos vykdomas funkcijas ir vertinama:

3.1.1. funkcijos reikalingumas;

3.1.2. finansiniai ištekliai funkcijai vykdyti;

3.1.3. funkcijos vykdymo produktas ir jo vertinimo kriterijai;

3.1.4. funkcijos produkto vartotojai;

3.1.5. ar vykdant funkciją dalyvauja vienas ar keli įstaigos darbuotojai ar padaliniai, kitos įstaigos, kurie prisideda prie funkcijos produkto sukūrimo;

3.1.6. funkcijos efektyvumas (funkcijos sukuriama vertė palyginti su sąnaudomis);

3.1.7. vidiniai ir išoriniai procesai, susiję su funkcijos vykdymu.

3.2. Procesų tobulinimo. Pagal šį kriterijų nustatant pareigūnų pareigybių poreikį vertinama:

3.2.1. funkcijų racionalizavimo galimybė, t. y. funkcijų peržiūrėjimo, tam tikrų funkcijų atsisakymo, sujungimo galimybė;

3.2.2. funkcijų vykdymo automatizavimo, procedūrų supaprastinimo, standartizavimo, technologinių pokyčių vykdant funkcijas galimybė;

3.2.3. įstaigos struktūros pokyčių galimybė, siekiant vykdomų funkcijų efektyvumo ir rezultatyvumo.

4. Vidaus reikalų centrinių įstaigų vadovai, vadovaudamiesi Metodikos 2 ir 3 punktais, tvirtina joms pavaldžių vidaus reikalų įstaigų tipinius pareigūnų pareigybių skaičiaus normatyvus.

5. Jei įstaigai pavedamos naujos funkcijos ar iškeliami nauji uždaviniai, vadovaujantis Metodikos 2 ir 3 punktais, įstaigoje įvertinamos galimybes efektyviai perskirstyti funkcijas tarp įstaigos darbuotojų ir (ar) padalinių ir vidaus reikalų centrinėje ir jai pavaldžiose vidaus reikalų įstaigose esamos neužimtos pareigybės. Vadovaujantis Metodikos 2 ir 3 punktais nustačius poreikį keisti vidaus reikalų ministro nustatytą didžiausią leistiną pareigūnų pareigybių skaičių vidaus reikalų centrinėje ir (ar) jai pavaldžiose vidaus reikalų įstaigose vidaus reikalų centrinės įstaigos vadovas motyvuotu teikimu teikia vidaus reikalų ministrui pasiūlymus dėl didžiausio leistino pareigūnų pareigybių vidaus reikalų centrinėje įstaigoje ir (ar) jai pavaldžiose vidaus reikalų įstaigose skaičiaus keitimo.

6. Vidaus reikalų centrinės įstaigos ne rečiau kaip kartą per 3 metus iki einamųjų metų gruodžio 1 d., išskyrus Metodikos 5 punkte nurodytą atvejį, vidaus reikalų centrinės įstaigos vadovo nustatyta tvarka, vadovaujantis Metodikos 2 ir 3 punktais, išanalizuoja vidaus reikalų centrinių įstaigų ir joms pavaldžių vidaus reikalų įstaigų vykdomas funkcijas ir atsižvelgdama į galimybes efektyviai perskirstyti funkcijas tarp įstaigos darbuotojų ir (ar) padalinių, vidaus reikalų centrinėje ir jai pavaldžiose vidaus reikalų įstaigose esamas neužimtas pareigybes, pareigūnų pareigybių paskirstymą, vykdant nustatytas funkcijas, instituciniu lygiu įvertina poreikį keisti vidaus reikalų ministro nustatytą didžiausią leistiną pareigūnų pareigybių vidaus reikalų centrinėse ir joms pavaldžiose vidaus reikalų įstaigose skaičių.

7. Vidaus reikalų centrinėje įstaigoje atlikus Metodikos 6 punkte nurodytą analizę ir nustačius poreikį keisti vidaus reikalų ministro nustatytą didžiausią leistiną pareigūnų pareigybių skaičių vidaus reikalų centrinėje ir (ar) jai pavaldžiose vidaus reikalų įstaigose vidaus reikalų centrinės įstaigos vadovas iki einamų metų gruodžio 15 d. motyvuotu teikimu teikia vidaus reikalų ministrui pasiūlymus dėl didžiausio leistino pareigūnų pareigybių vidaus reikalų centrinėje įstaigoje ir (ar) jai pavaldžiose vidaus reikalų įstaigose skaičiaus keitimo.

8. Vidaus reikalų ministro įgalioti ministerijos administracijos padaliniai per 15 darbo dienų nuo Metodikos 5 ir 7 punktuose nurodyto motyvuoto teikimo gavimo Vidaus reikalų ministerijoje dienos įvertina išdėstytus motyvus ir pateikia vidaus reikalų ministrui išvadą dėl poreikio keisti didžiausią leistiną pareigūnų pareigybių vidaus reikalų centrinėje įstaigoje ir (ar) jai pavaldžiose vidaus reikalų įstaigose skaičių.

9. Vidaus reikalų ministrui pritarus Metodikos 7 punkte nurodytame motyvuotame teikime išdėstytam vidaus reikalų centrinės įstaigos vadovo pasiūlymui vidaus reikalų ministro įgalioti ministerijos administracijos padaliniai per 5 darbo dienas parengia ir pateikia vidaus reikalų ministrui vidaus reikalų ministro įsakymo dėl didžiausio leistino pareigūnų pareigybių atitinkamoje vidaus reikalų centrinėje įstaigoje ir (ar) jai pavaldžiose vidaus reikalų įstaigose skaičiaus keitimo projektą. Vidaus reikalų ministrui nepritarus Metodikos 7 punkte nurodytame motyvuotame teikime išdėstytam pasiūlymui per 5 darbo dienas atitinkama vidaus reikalų centrinė įstaiga apie tai informuojama raštu, nurodant nepritarimo motyvus.

_________________________________