Administracinė byla Nr. eTA-65-815/2024
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01655-2023-8
Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. kovo 27 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. S. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. gruodžio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos atlyginimo ir metinių palūkanų priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas E. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, (toliau – ir atsakovas) 7 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir 5 proc. metines palūkanas nuo skundo teismui padavimo dienos iki sprendimo visiško įvykdymo.
2. Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2023 m. sausio 27 d. iki 2023 m. birželio 27 d. atliko bausmę Pravieniškių 1-ajame ir Pravieniškių 2-ajame kalėjimuose netinkamomis kalinimo sąlygomis. Tvirtino, jog ginčo laikotarpiu nebuvo tarnybinių patalpų bendravimui su psichologais ar nevyriausybinės organizacijos atstovais, kurie pas jį atvykdavo ir su kuriais bendraudavo. Teigė, kad su jais bendraudavo maisto laikymo patalpoje, kurioje iki 2023 m. kovo 1 d. buvo atliekamos ir kirpimo paslaugos. Minėtos paslaugos buvo atliekamos nehigieniškai. Iki 2023 m. kovo 1 d. nebuvo įrengta maisto laikymo patalpa. Įrengtoje maisto laikymo patalpoje neveikia šaldytuvas. Pagal sudarytą grafiką maisto laikymo patalpoje galima būti 5 min.
3. Pareiškėjas pažymėjo, jog nuteistųjų poilsio kambariu naudojasi pareigūnai, kurie jungiasi prie interneto ir daro dokumentų kopijas, darbo metu žiūri televizorių. Dėl to jis neturėjo galimybės naudotis šia patalpa, žaisti žaidimus ar dėlioti dėliones, užsiimti kita veikla. Teigė, kad kalėjime visiškai neorganizuojamas užimtumas. Nurodė, jog įstaigoje buvo išlaužtos durys į tualetą, todėl pažeista jo teisė į privatumą.
4. Pareiškėjas nurodė, kad įstaigoje, kurioje atlieka laisvės atėmimo bausmę, yra įtrauktas į futbolo rungtynių sąrašą. Bausmę atlikdamas Pravieniškių 1-ajame kalėjime nustatytu laiku nuolat žaisdavo futbolą su kitais dalyviais, tačiau 2023 m. birželio 23 d. ir 2023 m. birželio 25 d. dinaminės apsaugos ir priežiūros pareigūnas A. neleido žaisti futbolo, dėl to 2023 m. birželio 26 d. įstaigos administracijai pateikė skundą, tačiau į jį nebuvo reaguojama.
5. Pareiškėjas pažymėjo, jog dėl netinkamų kalinimo sąlygų jis jautėsi nepilnavertis, buvo žeminamas jo orumas, tai jam sukėlė (duomenys neskelbtini). Teigė, jog dėl šių problemų buvo kalbėta su pareigūnais, tačiau situacija nepasikeitė. Dėl to patyrė neturtinę žalą, kurią prašė priteisti.
7. Atsakovas nurodė, kad 2022 m. gruodžio 7 d. Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (nuo 2023 m. sausio 1 d. – Lietuvos kalėjimų tarnyba) su VšĮ Nacionalinio socialinės integracijos institutu sudarė projekto įgyvendinimo sutartį „Aš esu pokytis“. Nuteistieji su Kalėjimų tarnybos psichologais ir nevyriausybinių organizacijų atstovais bendrauja tam įrengtoje patalpoje. Pažymėjo, kad buvo susisiekta su nevyriausybinių organizacijų atstove Ž. I., kuri nurodė, jog su pareiškėju nėra bendravusi ir konsultacijų jam nėra teikusi. Atsakovas apskaitos apie tai, kokias konsultacijas teikia nevyriausybinių organizacijų atstovai ir kas dalyvauja jų užsiėmimuose, nevedė, todėl tai patvirtinančių įrodymų pateikti neturėjo galimybės.
8. Atsakovas tvirtino, kad iki 2023 m. kovo 1 d. būriuose, kuriose buvo kalinamas pareiškėjas, buvo įrengti kambariai arba kambariuose buvo įrengtos vietos maisto produktams laikyti, todėl pareiškėjo teiginiai dėl neva neįrengtų maisto laikymo patalpų vertini kaip neatitinkantys tikrovės. Nurodė, kad švarai ir tvarkai palaikyti suimtiesiems (nuteistiesiems) išduodamos priemonės. Bendrojo naudojimo patalpos valomos ir tvarkomos kiekvieną dieną, todėl nehigieniškų ir netvarkingų patalpų Pravieniškių 2-ajame kalėjime nebuvo. Pažymėjo, kad Pravieniškių 2-ajame kalėjime yra įrengta atskira patalpa nuteistiesiems kirpti. Psichologų konsultacijos kirpyklos patalpoje nevykdomos. Minėta patalpa naudojama pagal paskirtį. Pareigūnai nuteistuosius į kirpyklą veda pagal nustatytus grafikus. Jokiose kitose patalpose nuteistieji nekerpami. Tvirtino, jog pareiškėjas nurodo tikrovės neatitinkančią informaciją, nepateikdamas jokių įrodymų.
9. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad Pravieniškių 2-ojo kalėjimo 8 ir 10 būriuose laisvalaikio kambariai neįrengti, tačiau laisvu laiku nuteistieji galėjo būti savo gyvenamojoje patalpoje ar gryname ore prie lokaliniuose sektoriuose įrengtų suoliukų. Pravieniškių 2-jame kalėjime yra įrengta biblioteka, kurioje nuteistieji gali skaityti knygas arba spaudą. Pravieniškių 1-ajame kalėjime poilsio kambariai nuteistiesiems yra įrengti pirmame (9–10 būriams) ir antrame (11–12 būriams) pastato aukšte. Saugumo valdymo skyriaus pareigūnai poilsio patalpose prižiūri nuteistuosius, o ne poilsiauja. Atsakovas nurodė, jog pataisos įstaigoje atliekantiems bausmę nuteistiesiems yra sudarytos sąlygos užimtumui, organizuojamos įvairios užimtumo priemonės ir programos, tačiau dalyvavimas jose yra grindžiamas savanoriškumo principu ir neįmanomas be paties pareiškėjo pastangų. Atsakovo tvirtinimu, pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės, kad neužtikrinamas užimtumas, buvo abstraktaus pobūdžio, skundo teiginiai neįrodė jo teisių pažeidimo. Siūlomose užimtumo priemonėse ir programose jam buvo siūloma dalyvauti, tačiau pareiškėjas dalyvavo tiek, kiek išreiškė norą bei pats rodė tam iniciatyvą.
10. Atsakovas tvirtino, jog 2023 m. liepos 3 d. pareiškėjui buvo teiktas atsakymas Nr. SN-22-2057, kuriame nurodyta, kad aiškinantis skunde dėl futbolo minimas aplinkybes gautas pareiškėjo 2023 m. birželio 29 d. pranešimas, kuriuo prašoma 2023 m. birželio 26 d. skundo Nr. NPS-22-13298 nenagrinėti ir raštiško atsakymo nepateikti, kadangi problemos buvo išspręstos.
11. Atsakovo teigimu, Pravieniškių 1-ajame ir Pravieniškių 2-ajame kalėjimuose maisto laikymo patalpos yra įrengtos visuose būriuose, yra pastatyti šaldytuvai maisto produktams laikyti, kurie veikia ir naudojami pagal paskirtį. Atsakovas teigė, kad nors pareiškėjas skunde nurodė, jog buvo sugadintos tualeto durys ir todėl neužtikrintas jo privatumas, tačiau dėl to neišdėstė konkrečių aplinkybių, tik pateikė abstrakčią informaciją, kaip ir kitų nuteistųjų identiškuose skunduose. Tad Kalėjimų tarnyba vertina, kad pareiškėjas neįrodė, jog buvo neužtikrintas jo privatumas. Pažymėjo, kad pareiškėjas į Pravieniškių 1-ojo ir Pravieniškių 2-ojo kalėjimo administraciją dėl sugedusių sanitarinio mazgo durų ar neužtikrinto privatumo raštu nesikreipė ir nesiskundė.
12. Atsakovo vertinimu, pareiškėjas konkrečių pažeidimo aplinkybių dėl pareigūnų neteisėtų veiksmų nedetalizavo, o bendro pobūdžio, faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais nepagrįsti samprotavimai nesudarė pagrindo konstatuoti atsakovo veiksmų neteisėtumo. Pažymėjo, jog byloje nėra jokių įrodymų ar duomenų apie tai, kad įstaigos pareigūnai būtų netinkamai atlikę savo pareigas ar kad dėl pataisos įstaigos pareigūnų veikimo ar neveikimo būtų kilusi žala pareiškėjui. Nuteistasis nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių žalos buvimo faktą. Nesant neteisėtų veiksmų bei žalos įrodymo, negali būti nustatytas ir priežastinis ryšys tarp jų. Valstybės civilinės atsakomybės sąlygos neįrodytos. Atsakovas tvirtino, jog tai, kad pareiškėjas (duomenys neskelbtini), savaime neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų. Pareiškėjo (duomenys neskelbtini) buvo pastebimi ir iki tariamų konsultacijų maisto laikymo patalpoje.
II.
13. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2023 m. gruodžio 20 d. sprendimu atmetė pareiškėjo E. S. skundą.
14. Pirmosios instancijos teismas iš Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo 2023 m. liepos 19 d. pažymos Nr. RV-22-7038 ir pateiktos papildomos 2023 m. sausio 16 d. pažymos Nr. RV-23-8657 nustatė, kad nuo 2023 m. sausio 13 d. iki 2023 m. kovo 1 d. pareiškėjas atliko bausmę Pravieniškių 2-ajame kalėjime; nuo 2023 m. sausio 13 d. iki 2023 m. vasario 6 d. pareiškėjas buvo paskirtas į 8 būrio 3 patalpą; nuo 2023 m. vasario 6 d. iki 2023 m. kovo 1 d. – į 10 būrio 5 patalpą. Nuo 2023 m. kovo 1 d. iki 2023 m. liepos 7 d. pareiškėjas atliko bausmę Pravieniškių 1-ajame kalėjime. Jis nuo 2023 m. kovo 1 d. iki 2023 m. kovo 6 d. atliko bausmę karantine, nuo 2023 m. kovo 6 d. iki 2023 m. kovo 10 d. buvo paskirtas į 4 būrio 2 patalpą, nuo 2023 m. kovo 10 d. iki 2023 m. kovo 17 d. – į 9 būrio 7 patalpą; nuo 2023 m. kovo 17 d. iki 2023 m. kovo 27 d.– į 10 būrio 2 patalpą; nuo 2023 m. kovo 27 d. iki 2023 m. balandžio 24 d. – į 9 būrio 7 patalpą; nuo 2023 m. balandžio 24 d. iki 2023 m. birželio 7 d. – į 12 būrio 1 patalpą; nuo 2023 m. birželio 7 d. iki 2023 m. birželio 14 d. – į 11 būrio 7 patalpą; nuo 2023 m. birželio 14 d. iki 2023 m. birželio 21 d. – į 12 būrio 2 patalpą; nuo 2023 m. birželio 21 d. iki 2023 m. liepos 7 d. – į 12 būrio, 3 patalpą. Pareiškėjas buvo priskirtas paprastajai grupei.
15. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nurodė, kad, jam kalint Pravieniškių 1-ajame kalėjime, atsakovas aplaidžiai vykdė nuteistųjų užimtumą, o laisvalaikio kambariu naudojosi pareigūnai. Teismas akcentavo, kad nors atsakovas atsiliepime nurodė, kad Pravieniškių 2-ojo kalėjimo 8 ir 10 būriuose laisvalaikio kambariai neįrengti, tačiau akivaizdu, kad pareiškėjas iš esmės ir nereiškė pretenzijų dėl laisvalaikio kambario neįrengimo, tik teigė, kad juose leido laiką pareigūnai, o ne nuteistieji. Teismas nurodė, kad pareiškėjas skunde nenurodė jokių konkrečių atvejų, konkretaus laiko, neišdėstė konkrečių aplinkybių, kada, kokiu būdu pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus, kaip tai turėjo įtakos pareiškėjo subjektinėms teisėms, kaip pažeidimai pasireiškė. Teismo vertinimu, pareiškėjo pateikti abstraktūs argumentai ir samprotavimai nepatvirtino, kad kalinimo įstaigos pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus, juolab kad dėl tokio pobūdžio pažeidimų pareiškėjas nėra kreipęsis į pataisos įstaigos administraciją. Todėl teismas darė išvadą, kad pareiškėjo skundo argumentai dėl to, kad Pravieniškių 1-ojo kalėjimo pareigūnai naudojosi nuteistiesiems skirtu poilsio kambariu, žiūrėjo televizorių, jungėsi prie interneto, yra grindžiami deklaratyvaus pobūdžio teiginiais ir tik subjektyvia jo paties nuomone. Dėl paminėtų priežasčių ši pareiškėjo skundo dalis teismo atmesta kaip nepagrįstą.
16. Teismas įvertino, kad pareiškėjas skunde nurodytiems argumentams dėl pataisos įstaigoje neorganizuojamo užimtumo jokių konkrečių aplinkybių dėl atsakovo netinkamų veiksmų ir dėl jo subjektinių teisių pažeidimų tuo požiūriu (dėl netinkamo užimtumo priemonių pagal teisės aktus organizavimo) nei skunde, nei teismo posėdžio metu neišdėstė. Byloje nebuvo jokių duomenų, kad ginčo laikotarpiu dėl to pareiškėjas būtų reiškęs pretenzijas įstaigos administracijai, dėl nurodytų aplinkybių, teismo vertinimu, abstraktaus deklaratyvaus pobūdžio argumentai negalėjo būti pagrįstu pagrindu skundo tenkinimui. Jie paneigti atsakovo paaiškinimais ir pateiktais duomenimis.
17. Atsakovas, remdamasis Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo Resocializacijos skyriaus 2023 m. liepos 21 d. pažyma Nr. RV-22-7151, nurodė, jog Pravieniškių 1-ojo kalėjimo 3-čiame korpuse, kur 2023 m. bausmę atlieka nuteistasis E. S., įskaitant ginčo laikotarpį, vyko potrauminio streso užsiėmimai, anglų, ispanų kalbų kassavaitiniai užsiėmimai, diskusijų klubas, mezgimo ir nėrimo būrelis, smurtinio elgesio keitimo programa, vyko priklausomybių konsultacijos. Taip pat pataisos įstaigoje nuo 2023 m. gegužės mėnesio vyko individualios kompleksinės socialinės konsultacijos, sportinės veiklos pagal sudarytą sportinių veiklų grafiką (2 kartus per savaitę). Pareiškėjas teismo posėdžio metu patvirtino, jog dalyvavo sporto užsiėmimuose. Pažymoje taip pat nurodyta, kad 3-iojo korpuso nuteistieji turi galimybę užsiimti kūrybine-menine veikla individualiai savo kamerose. Jiems teikiamos priemonės tapymui, spalvinimui, siuvimui, kitiems rankdarbiams, tačiau pareiškėjas dėl priemonių individualiam užimtumui laikotarpiu nuo 2023 m. sausio 27 d. iki 2023 m. liepos 27 d. nebuvo kreipęsis. Be to, visi nuteistieji turėjo galimybę naudotis Pravieniškių 1-ojo kalėjimo biblioteka ir užsiimti savišvieta bei laisvalaikio skaitiniais. Informacija apie užimtumo priemones teikiama įvairiais kanalais: kabinami skelbimai informacinėje lentoje, nuteistieji informuojami per užimtumo specialistus, patys gali kreiptis raštu ir žodžiu per pareigūnus. Jis dažniausiai atsisakydavo, sakydamas, kad, jei kartu neina nuteistasis V. K., tai jis neturi intereso dalyvauti užsiėmimuose arba į užsiėmimus neateidavo dėl to, kad būdavo užimtas. Pažymoje nurodyta, jog pareiškėjas yra užsirašęs į prancūzų kalbos būrelį, tačiau dėl įvairių priežasčių (išvykęs, užsiėmęs, be nuotaikos) prancūzų kalbos užsiėmimuose nė karto dar nėra dalyvavęs. Tai patvirtino ir į bylą pateiktas 2023 m. liepos 26 d. tarybinis pranešimas Nr. RV-22-7267, jog pareiškėjas atsisakė eiti į prancūzų kalbos užsiėmimus, nes kartu nėjo V. K.. Taigi, teismo vertinimu, bylos duomenys patvirtino, jog pareiškėjui buvo sudarytos sąlygos užimtumui, organizuotos įvairios užimtumo priemonės ir programos, dalyvavimas jose priklausė nuo paties pareiškėjo noro ir valios pastangų, todėl jo abstraktūs argumentai dėl pataisos įstaigos tinkamo užimtumo neorganizavimo buvo nepagrįsti ir neįrodyti.
18. Pareiškėjas neturtinę žalą kildino ir iš to, kad iki 2023 m. kovo 1 d. nebuvo įrengtos maisto laikymo patalpos. Teismas apžvelgė Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-389 „Dėl pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 6.9 papunktį ir pažymėjo, kad pats pareiškėjas skunde teigė, jog patalpose yra šaldytuvas bei tvirtino, kad psichologų konsultacijos vyko maisto laikymo patalpoje. Teismo vertinimu, nurodytas teisinis reglamentavimas leido daryti išvadą, kad nuteistiesiems, kurie priskirti lengvajai ir paprastajai grupei, gyvenamuosiuose korpusuose įrengiama kambario vieta maisto produktams laikyti, tačiau atskiras maisto laikymo kambarys neprivalo būti įrengtas. Šiuo atveju atsakovas atsiliepime patvirtino, kad, siekiant užtikrinti Taisyklių reikalavimus, iki 2023 m. kovo 1 d. būriuose, kuriuose buvo kalinamas pareiškėjas, buvo įrengti kambariai arba kambariuose buvo įrengtos vietos maisto produktams laikyti. Teismas neturėjo pagrindo netikėti atsakovo pateikta informacija, juolab, kad pareiškėjas ją paneigiančių duomenų į bylą nepateikė. Atsižvelgęs į tai, teismas darė išvadą, kad nagrinėjant bylą nebuvo nustatyta, jog kalinimo įstaiga ginčo laikotarpiu būtų pažeidusi Taisyklių 6.9 papunkčio nuostatas.
19. Dėl pareiškėjo teiginio, kad iki 2023 m. kovo 1 d. maisto laikymo patalpoje buvo atliekamos kirpimo paslaugos, teismas iš pateiktos nuotraukos nustatė, kad ji nepatvirtino, jog kirpimo paslaugos atliekamos nehigieniškai. Pagal vizualiai matomą aplinką, teismo vertinimu, kirpimo paslaugos atliekamos tam skirtoje patalpoje, laikantis tam skirtų reikalavimų. Teismas byloje nenustatė, jog pats pareiškėjas dėl šio pažeidimo buvo kreipęsis į pataisos namų administraciją, į kompetentingas tarnybas. Jis neišdėstė konkrečių pažeidimų atvejų dėl jo paties teisių, todėl pareiškėjo teiginiai dėl maisto laikymo patalpoje vykusių kirpimo paslaugų netinkamumo teismo laikyti abstrakčiais ir nepagrįstais.
20. Pareiškėjas tvirtino ir tai, kad psichologų konsultacijos vyko maisto laikymo patalpoje. Teismas nustatė, kad Kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo Resocializacijos skyriaus vyresniosios psichologės pažymoje Nr. RV-22-7270 nurodoma, jog pareiškėjas, atlikdamas bausmę Pravieniškių 1-ajame kalėjime, laikotarpiu nuo 2023 m. kovo 1 d. iki 2023 m. birželio 27 d., Resocializacijos skyriaus psichologų buvo konsultuotas keletą kartų, tačiau nėra duomenų, kad nuteistasis būtų kreipęsis į Resocializacijos skyriaus psichologus dėl patiriamų emocinių sunkumų būnant konsultuojamam maisto laikymo patalpoje ar dėl laisvalaikio patalpų trūkumo. Konsultacijų teikimo vieta nėra dokumentuotinas informacinis vienetas, todėl nebuvo galima patikslinti, kurios konsultacijos vyko maisto laikymo patalpoje. Iš minėtos psichologės pažymos Nr. RV-22-7270 ir kitų į bylą pateiktų duomenų teismas sprendė, jog atsakovas iš esmės neneigė, jog esant patalpų trūkumui, Resocializacijos skyriaus darbuotojų ir nevyriausybinių organizacijų darbuotojų paslaugos būdavo teikiamos ir maisto laikymo patalpoje, kurioje yra stalas ir kėdės. Tačiau vien ši nustatyta aplinkybė savaime nepatvirtino Kalėjimų tarnybos ir jos darbuotojų veiksmų neteisėtumo, sprendžiant žalos atlyginimo klausimą turi būti nustatyti ir konkrečiai įrodyti teisės aktais įtvirtinti pažeidimai ir kaip konkrečiai jie pasireiškė pareiškėjui. Teismas iš esmės sutiko su atsakovo pažymoje išdėstytais argumentais, kad nuteistieji gali atsisakyti eiti į maisto patalpą ir sutarti kitą laiką paslaugos gavimui. Jeigu nuteistasis teigė, kad buvo konsultuotas maisto laikymo patalpoje, vadinasi jis sutiko būti konsultuojamas šioje patalpoje ar gauti kitas teikiamas Resocializacijos skyriaus paslaugas. Todėl vien tai, jog pareiškėjui netiko aplinka, kurioje galbūt (pareiškėjas nedetalizuoja šių aplinkybių) buvo teikiamos paslaugos, teismui nesudarė pagrindo konstatuoti atsakovo veiksmų (neveikimo) neteisėtumo. Teismas pažymėjo, jog minėtoje pažymoje patvirtinta, kad nuteistasis turi (duomenys neskelbtini), kurios buvo pastebimos ir iki galimų konsultacijų gavimo maisto laikymo patalpoje. Į bylą pateikta tvarkingos patalpos nuotrauka, kurioje yra kilimas, 2 kėdės, todėl teismas darė išvadą, jog atsakovas sudarė sąlygas nuteistiesiems bendrauti su psichologu tinkamomis sąlygomis. Kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo Resocializacijos skyriaus vyresniosios psichologės 2023 m. liepos 25 d. pažymoje Nr. RV-23-6266 nurodoma, kad nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjas, atlikdamas bausmę Pravieniškių 2-ajame kalėjime, lankėsi pas psichologus. Teismo nuomone, pareiškėjui dėl minėtų aplinkybių negalėjo kilti tokio masto nepatogumų, kurie galėtų prilygti neturtinės žalos sąvokai.
21. Pareiškėjas teigė, kad ginčo laikotarpiu tualete nebuvo užtikrinamas privatumas, kadangi tualeto durys buvo nesandarios, gerai neužsidarė, nebuvo spynos. Pirmiausiai teismas pažymėjo, jog pareiškėjas konkrečiai neįvardijo, kada ir kokioje būtent patalpoje buvo atsiradęs minimas gedimas. Pareiškėjas absoliučiai deklaratyviai teigė, kad „kai kur buvo išlaužtos durys“. Iš atsakovo paaiškinimų ir iš administracinėje byloje Nr. eI1-8062-402/2023, kurioje nurodomos iš esmės analogiškos aplinkybės, esančio techninių apžiūrų apskaitos žurnalo buvo matyti, kad 2023 m. balandžio 19 d. užfiksuota, jog 12 būrio 3 patalpoje buvo sugadintos WC durys, sulaužyti apvadai, vyriai. Tačiau, teismas pažymėjo, jog pagal bylos duomenis pareiškėjas tuo metu atliko bausmę 9 būrio 7 patalpoje. Todėl teismui nebuvo jokio pagrindo teigti, jog dėl šio gedimo pareiškėjas galėjo patirti nepatogumų ar galėjo būti pažeista jo teisė į privatumą.
22. Teismas įvertinęs tai, jog skunde tarp padrikai nurodomų aplinkybių buvo įterpta užuomina apie neveikiantį šaldytuvą, nenurodant daugiau jokių argumentų ir konkrečių aplinkybių, nesudarė pagrindo neturtinės žalos atlyginimui. Juo labiau, kad atsakovas nurodė, jog Pravieniškių 1-ajame ir Pravieniškių 2-ajame kalėjimuose maisto laikymo patalpos yra įrengtos visuose būriuose, yra pastatyti šaldytuvai kurie veikia ir naudojami pagal paskirtį, maisto produktams laikyti. Teismas neturėjo jokio objektyvaus pagrindo netikėti kompetentingų pareigūnų nurodyta informacija.
23. Pareiškėjas skunde reiškė pretenzijas, jog 2023 m. birželio 23 d. ir 2023 m. birželio 25 d. dinaminės apsaugos priežiūros specialistas neleido jam žaisti futbolo. Dėl šių aplinkybių jis buvo pateikęs skundą Pravieniškių 1-ojo kalėjimo administracijai, vėliau nuo skundo atsisakė, tai patvirtino 2023 m. liepos 3 d. raštas Nr. SN-22-2057. Teismo posėdžio metu pareiškėjas patvirtino, jog šios problemos buvo išspręstos, todėl pretenzijų dėl to nebeturi, todėl teismas dėl šios skundo dalies nepasisakė.
24. Teismas iš į bylą pateiktos ambulatorinės asmens sveikatos istorijos nustatė, kad pareiškėjas (duomenys neskelbtini), dėl to (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas teismui pateikė VšĮ Nacionalinio socialinės integracijos instituto įgyvendinamo Norvegijos finansuojamo projekto „Aš esu pokytis“ programos „visi skirtingi – visi lygūs“ psichologės G. R. 2023 m. spalio 3 d. išduotą pažymą, kurioje, be kita ko, nurodyta, jog pareiškėjas kreipėsi dėl (duomenys neskelbtini). Dėl to rekomenduota (duomenys neskelbtini). Tačiau teismui nenustačius atsakovo neteisėtų veiksmų, byloje esantys duomenys apie pareiškėjo sveikatos būklę nebuvo susietini priežastiniu ryšiu su netinkamomis kalinimo sąlygomis. Byloje nebuvo objektyvių duomenų, jog (duomenys neskelbtini) atsirado būtent dėl netinkamų kalinimo sąlygų. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, teismas sprendė, jog administracinėje byloje aplinkybių, suponuojančių neturtinės žalos atsiradimą, nenustatyta.
25. Teismas įvertinęs aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visumą, darė išvadą, kad pareiškėjas neįrodė būtinų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų – jo nurodytos neturtinės žalos atsiradimo fakto, taip pat valstybinės valdžios institucijos (Lietuvos kalėjimų tarnybos) ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo). Nenustačius žalos atsiradimo fakto bei atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo), valstybei pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnį nekilo turtinė prievolė atlyginti žalą, todėl nebuvo teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, ir tenkinti išvestinį reikalavimą dėl metinių palūkanų priteisimo.
III.
26. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti pareiškėjo skundą.
27. Pareiškėjas nurodo, kad priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, jis reiškia pretenzijas dėl laisvalaikio kambarių neįrengimo, nes šiose patalpose sėdėjo pareigūnai, kurie žiūrėjo nuteistiesiems skirtą televizorių ir naudodavosi jose esančiu kompiuteriu su atvestu internetu savo reikmėms. Pareiškėjas tvirtina, kad poilsio kambariai neįrengti ne tik Pravieniškių 2-ojo kalėjimo 8 ir 10 būriuose, bet ir 11 ir 12 būriuose, dėl ko tekdavo patirti didelių nepatogumų, nes savo televizoriaus neturėjo, negalėdavo susitikti su kitais nuteistaisiais iš savo būrio pabendrauti, atsigerti kavos. Pareiškėjas pažymi, kad nėra niekur nustatyta, jog poilsio kambariuose turėtų dalyvauti pareigūnai, nuteistiesiems besilankant. Pareiškėjas tvirtina, kad Pravieniškių 1-ojo kalėjimo bibliotekoje jam lankytis nebuvo sudarytos sąlygos, o priešingų argumentų ir / ar įrodymų atsakovas teismui nepateikė.
28. Pareiškėjo nuomone, teismas nepasisakė ir nevertino tai, kad maisto laikymo patalpoje vyko psichologų konsultacijos ir kitos programos, dėl kurių nebuvo galimybės bet kada naudotis maisto laikymo patalpa, o konsultacijų vykdymas buvo trukdomas. Pareiškėjas pažymi, kad jis negali rinkti ir teikti įrodymų dėl apribotų galimybių. Dėl kirpimo paslaugų teikimo, pareiškėjas teigia, kad iki 2023 m. gegužės 23 d. kirpimai buvo atliekami maisto patalpoje, todėl teismas nepagrįstai tokių aplinkybių nevertino.
29. Pareiškėjas akcentuoja, kad psichologų konsultacijos vyko maisto laikymo patalpoje, o fotonuotraukoje pateikta patalpa buvo įrengta 9–10 būrio aukšte ir joje konsultacijų nevyko, kadangi patalpa neatitikdavo tokių reikalavimų. Iš psichologės pažymos Nr. RV-22-7270 ir kitų į bylą pateiktų duomenų spręstina, jog atsakovas iš esmės neneigia, jog esant patalpų trūkumui, Resocializacijos skyriaus darbuotojų ir nevyriausybinių organizacijų darbuotojų paslaugos būdavo teikiamos ir maisto laikymo patalpoje, kurioje yra stalas ir kėdės. Tačiau teismas tokių įrodymų nepripažino, pažeidimo nepagrįstai nekonstatavo.
30. Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas formaliai ir neteisingai išnagrinėjo jo skundą bei nepagrįstai atmetė jį kaip nepagrįstą. Pareiškėjas teigia patyręs realių didelių nepatogumų, dvasines ir emocines kančias bei nepilnavertiškumo jausmą, garbės ir orumo pažeminimą, o to pasekoje ir neturtinės žalos kompensaciją. Pareiškėjas nurodo, kad analogiškoje byloje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas priteisė piniginę kompensaciją (Nr. TA-481-442/2023).
31. Atsakovo atstovas Lietuvos kalėjimų tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
32. Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Pareiškėjas pateiktame apeliaciniame skunde nenurodo aplinkybių, kurios pagrįstų, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos šios kategorijos bylose dėl turtinės žalos atlyginimo. Tai, kad skundžiamas teismo sprendimas netenkina pareiškėjo, nesudaro pagrindo jo panaikinti. Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, materialinės teisės normas taikė teisingai, procesinės teisės normų nepažeidė, nagrinėjamu atveju nėra Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 ir 147 straipsniuose įtvirtintų sprendimo ar jo dalies panaikinimo ir negaliojimo pagrindų, todėl tenkinti apeliacinį skundą ir naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra pagrindo.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
33. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų Lietuvos kalėjimų tarnybos pareigūnų veiksmų (neveikimo) laikotarpiu nuo 2023 m. sausio 27 d. iki 2023 m. birželio 27 d., jam atliekant bausmę Pravieniškių 1-ajame ir Pravieniškių 2-ajame kalėjimuose.
34. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu atmetė pareiškėjo skundą, nustatęs, kad pareiškėjas neįrodė būtinų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų – jo nurodytos neturtinės žalos atsiradimo fakto, taip pat valstybinės valdžios institucijos (Lietuvos kalėjimų tarnybos) ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo), o nenustačius žalos atsiradimo fakto bei atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo), valstybei nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.
35. Pareiškėjas, nesutikdamas su teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriame laikosi pozicijos, jog jam turėjo būti priteistas neturtinės žalos atlyginimas. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas formaliai ir neteisingai išnagrinėjo jo skundą bei nepagrįstai atmetė jį kaip nepagrįstą. Pareiškėjas pažymi, kad jis negali rinkti ir teikti įrodymų dėl apribotų jo galimybių.
36. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Šioje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
37. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Tai reiškia, jog apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).
38. Teisėjų kolegija pažymi, kad valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą.
39. Vertinant, ar nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė CK 6.271 straipsnio nuostatas, pažymėtina, kad CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi būti neteisėti – prieštarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms. Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigą ir ar objektyviai ją įvykdė. Akcentuotina, kad neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje numatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamųjų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 str. 1 d.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, jog neteisėtumas, kaip viešosios atsakomybės kilimo sąlyga, galėtų pasireikšti tik tada, kai būtų nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-2247/2012, 2022 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-49-602/2022).
40. Kai yra pagrindas pripažinti, kad, priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nekartodama pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, pasisako tik dėl pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytų argumentų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1301-502/2017 ir kt.).
41. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad jis skunde reiškė pretenzijas dėl laisvalaikio kambarių neįrengimo, tačiau, teisėjų kolegija, patikrinusi pareiškėjo tiek skunde, tiek apeliaciniame skunde nurodytus argumentus dėl naudojimosi laisvalaikio kambariais, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad pareiškėjas iš esmės ir nereiškia pretenzijų dėl Pravieniškių 2-ojo kalėjimo 8 ir 10 būriuose laisvalaikio kambarių neįrengimo, tik teigia, kad juose leido laiką pareigūnai, o ne nuteistieji. Pažymėtina, kad pareiškėjas ir apeliaciniame skunde patirtus nepatogumus sieja su tuo, kad laisvalaikio patalpose sėdėjo pareigūnai, kurie žiūrėjo nuteistiesiems skirtą televizorių ir naudojosi jose esančiu kompiuteriu su atvestu internetu savo reikmėms. Taigi, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino, kad pareiškėjo pateikti abstraktūs argumentai ir samprotavimai nepatvirtina, kad kalinimo įstaigos pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus, juolab kad dėl tokio pobūdžio pažeidimų pareiškėjas nėra kreipęsis į pataisos įstaigos administraciją. Pareiškėjo skundo argumentai dėl to, kad Pravieniškių 1-ojo kalėjimo pareigūnai naudojosi nuteistiesiems skirtu poilsio kambariu, žiūrėjo televizorių, jungėsi prie interneto, yra grindžiami deklaratyvaus pobūdžio teiginiais ir tik subjektyvia jo paties nuomone. Pažymėtina, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat teigia, kad jam nebuvo sudarytos sąlygos lankytis Pravieniškių 1-ojo kalėjimo bibliotekoje, tačiau pateikia tik deklaratyvias ir nepagrįstas užuominas, niekaip nepatikslindamas nei kada, nei kokios sąlygos jam nebuvo sudarytos.
42. Dėl apeliaciniame skunde pareiškėjo nurodytų teiginių susijusių su psichologo konsultacijų ir kirpimo paslaugų teikimu maisto patalpoje, teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad pateikta byloje kirpyklos patalpos nuotrauka (I t., b. l. 22) patvirtina, kad kirpimo paslaugos atliekamos tam skirtoje patalpoje, laikantis tam skirtų reikalavimų ir ji buvo pirmosios instancijos teismo tinkamai įvertinta. Byloje taip pat nebuvo nustatyta, jog pats pareiškėjas dėl šio pažeidimo buvo kreipęsis į pataisos namų administraciją ar į kompetentingas tarnybas. Iš Kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo Resocializacijos skyriaus vyresniosios psichologės 2023 m. liepos 26 d. pažymos Nr. RV-22-7270 (I t., b. l. 26) matyti, bei atsakovas neneigia, jog esant patalpų trūkumui, Resocializacijos skyriaus darbuotojų ir nevyriausybinių organizacijų darbuotojų paslaugos būdavo teikiamos ir maisto laikymo patalpoje, kurioje yra stalas ir kėdės. Tačiau, kaip tinkamai pažymėta šioje pažymoje, pareiškėjas galėjo atsisakyti būti konsultuojamas maisto laikymo patalpose, tačiau byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas reiškė tokį atsisakymą. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad vien nustatyta aplinkybė dėl konsultacijų teikimo maisto laikymo kambaryje savaime nepatvirtina Kalėjimų tarnybos ir jos darbuotojų veiksmų neteisėtumo, sprendžiant žalos atlyginimo klausimą turi būti nustatyti ir konkrečiai įrodyti teisės aktais įtvirtinti pažeidimai ir kaip konkrečiai jie pasireiškė pareiškėjui.
43. Pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinės bylos Nr. TA-481-442/2023 ir nagrinėjamos bylos faktinės ir teisinės aplinkybės yra skirtingos, todėl šioje byloje nėra pagrindo ja remtis.
44. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo kitus apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, kad pareiškėjas nenurodo jokių bylos faktais ir teisės aktų nuostatomis pagrįstų argumentų, dėl kurių pirmosios instancijos teismo išvados turėtų būti pripažintos nepagrįstomis. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų matyti, kad teismas, tikrindamas atsakovo veiksmų teisėtumą dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, atliko pakankamai išsamų teisinio reglamentavimo ir byloje esančių įrodymų vertinimą esminiais aspektais.
45. Patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektais, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamosios dalies matyti, kad teismas detaliai išnagrinėjo pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes ir įvertino visus byloje surinktus įrodymus, kuriais remdamasis padarė išvadas, t. y. laikydamasis ABTĮ 56 straipsnyje bei teismų praktikoje suformuotų įrodymų vertinimo taisyklių, bei priėmė sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 ir 87 straipsnių reikalavimus. Vien tai, kad pareiškėjas įrodymus vertina kitaip ir nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, nesudaro teisinio pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje surinkta įrodymų visuma buvo pakankama bylai tinkamai išnagrinėti ir sprendimui priimti.
46. Įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra nagrinėjamu atveju būtinų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų (neteisėtų veiksmų ir neturtinės žalos), todėl valstybei nekilo civilinė atsakomybė ir, atitinkamai, pareiga atlyginti pareiškėjo tariamai patirtą neturtinę žalą.
47. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos aplinkybes, sutikdama su pirmosios instancijos teismo motyvais (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016), teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, netenkindamas pareiškėjo skundo, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį nėra pagrindo naikinti. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija